Civilinė byla Nr. e2A-793-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01648-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-1092/2020 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad jai ir atsakovui A. S. bendrąja daline nuosavybe priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), su 1/115 dalimi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), su 0,0715 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nustatant, kad abiejų šalių dalys yra lygios, t. y. po l/2; atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį nuosavybės, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini)., su 1/115 dalimi žemės sklypo, o atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su 0,0715 ha ploto žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 1979 m. kovo 2 d. sudarė santuoką, o 1995 m. išsituokė ir keturis metus gyveno atskirai. Tačiau vėliau vėl pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, nors santuokos iš naujo neįregistravo. Tokiu būdu, kaip vyras ir žmona, ieškovė su atsakovu kartu gyveno apie 19 m. Tačiau paskutiniu metu jų santykiai vėl pablogėjo, atsakovas reiškė jai nepagrįstus priekaištus, grasino, kad „išmes iš namų“, nes ieškovei ten niekas nepriklauso. Dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kad apgintų savo interesus.
3. Ieškovė pažymėjo, kad tuo metu, kai ji su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, buvo įgytas Butas ir Namas. Butas buvo pirktas 2005 m. gegužės 6 d., t. y. iš karto po to, kai 2005 m. gegužės 4 d. buvo parduotas jai su atsakovu priklausęs butas (duomenys neskelbtini) (ieškovei priklausė 56/100 buto dalis, o atsakovui – 44/100 dalis). Ginčo Butas, kuriame gyvena ieškovė, buvo pirktas atsakovo vardu. Ieškovė atsakovu pasitikėjo, jis jai liepė pasirašyti dokumentus dėl paskolos. Tačiau ji, buto pirkimo ir paskolos dokumentų nesaugojo ir tiksliai negali pasakyti, kokius dokumentus ji pasirašė. Vėliau 2017 m. buvo nupirktas Namas, kuris taip pat buvo įformintas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė.
4. Ieškovė teigė, kad visus pastaruosius 19 m. ieškovė su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį. Ieškovė tuo laikotarpiu dirbo Italijoje, Vokietijoje, prižiūrėjo senelius, Škotijoje dirbo žuvies fabrike, tačiau oficialių dokumentų apie savo darbą negali pateikti, nes darbo sutarčių neišsaugojo. Ieškovė kiek galėjo, tiek prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, tvarkė namus, skalbė, gamino valgį, todėl mano, kad ieškovės su atsakovu sukurta bendroji dalinė nuosavybė turėtų būti padalyta, nustatant, kad abiejų dalys yra lygios.
5. Vadovaudamasi valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro duomenimis, ieškovė teigė, kad Buto vidutinė rinkos vertė yra 48 077 Eur, Namo – 56 900 Eur, žemės – 23 300 Eur. Kadangi ieškovės pagrindinis tikslas yra nelikti be gyvenamo būsto, ji prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į Butą. Pažymėjo, kad ji iš atsakovo už didesnę turto dalį kompensacijos nereikalaus.
6. Ieškovė tvirtino, jog su atsakovu turėjo bendrą tikslą sukurti bendrąją nuosavybę ir šią aplinkybę įrodo ne tik tai, kad ilgą laiką jie gyveno kartu (16 m. oficialioje santuokoje ir dar 19 m. neįregistravę santuokos), bet ir tai, kad jie elgėsi kaip šeima, t. y. vienas kitam padėjo, vienas kitu rūpinosi.
7. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis kartu su ieškove negyveno ir bendro ūkio nevedė. Todėl ieškovės teiginiai, kad Butą atsakovas nusipirko iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų, gautų iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, nepagrįsti.
8. Pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2005 m. gegužės 4 d. pagal ieškovės atsakovui išduotą įgaliojimą už 121 000 Lt (35 044,22 Eur). Iš pinigų, gautų už buto pardavimą, 2005 m. gruodžio 9 d. ieškovei atsakovas sumokėjo 18 580 Eur. Ginčo Buto statybą atsakovas pradėjo 2004 m. birželio mėn., t. y. prieš vienerius metus iki bendro su ieškove buto pardavimo. Pirmąjį įnašą 55 000 Lt (15 929,01 Eur) atsakovas sumokėjo 2004 m. birželio 29 d. Po bendro buto (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovas sumokėjo už Butą paskutinį įnašą ir įformino pirkimo pardavimo sandorį.
9. Atsakovo teigimu, ieškovė po buto (duomenys neskelbtini) pardavimo liko be gyvenamojo būsto ir paprašė laikinai, kol nusipirks savo būstą, leisti gyventi atsakovui priklausančiame bute. Kadangi atsakovas buvo jūreivis ir po pusę metų praleisdavo jūroje, turėjo kur gyventi Klaipėdoje, jis sutiko. Atsakovas tvirtino nenumanęs, kad ieškovės laikinas gyvenimas taip užsitęs. Pažymėjo, kad Bute atsakovas nuolat negyveno, būdavo tik periodiškai, tikrino tvarką, mokesčių mokėjimą.
10. Atsakovas nurodė, kad Namą jis įsigijo iš asmeninių lėšų, pardavus butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė prie šio turto pirkimo pinigais neprisidėjo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog ji prisidėjo lėšomis prie ginčo turto įsigijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės N. S. ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovei N. S. ir atsakovui A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/115 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nustatant, kad bendraturčių N. S. ir A. S. dalys į šį turtą yra lygios (po 1/2). Kitą N. S. ieškinio dalį teismas atmetė.
12. Teismas nustatė, jog atsakovas aplinkybės, kad nuo 1999 m. iki 2018 m. jis gyveno su ieškove, neneigė. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė ir atsakovas, ilgus metus gyvendami tame pačiame bute (iš pradžių (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) ir ginčo Bute), savo buitį ir ūkį kūrė, vedė ir tvarkė atskirai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė su atsakovu naudojosi bendrais daiktais, dažnai pirko maistą ne atskirai sau, o bendrai (vėliau pagal pirkimo čekius atsiskaitydavo vienas su kitu), tiek vienas, tiek kitas pagal galimybes rūpinosi ir prižiūrėjo butus, kuriuose gyveno, kartu leisdavo laiką, švęsdavo gimtadienius, vyko į keliones į užsienį ir ten gyvendavo viename kambaryje, tarp jų kildavo šeiminio ginčo požymių turintys konfliktai, atitinkamuose butuose jie negyveno atsiskyrę vienas nuo kito atskiruose kambariuose. Byloje apklaustos liudytojos L. Š. ir O. M. parodė, kad iš ieškovės ir atsakovo elgesio sprendė, kad jie yra vyras ir žmona (sutuoktiniai). Liudytoja L. M. taip pat parodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai.
13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje pakanka įrodymų, jog ieškovė su atsakovu nuo 1999 m. iki 2018 m. gyveno kaip šeima, kaip sugyventiniai, vedė ir tvarkė bendrą ūkį ir buitį. Teismas pažymėjo, kad priešinga išvada, t. y. kad jie buvo tik pažįstami, kaip teigia atsakovas, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Teismui neatrodė įtikinama, kad du suaugę žmonės, buvę sutuoktiniai, gali beveik dvidešimt metų gyventi kartu, kartu leisti laiką, bendrai naudotis daiktais ir išlikti vien tik pažįstamais, nesukūrusiais jokio bendro ūkio ir buities santykių. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dažnai ilgam išvykdavo (atsakovas išplaukdavo į jūrą, o ieškovė išvykdavo uždarbiauti į užsienį), išvados, kad jie gyveno kaip šeima, nepaneigė. Teismo vertinimu, ilgi išvykimai patys savaime nepatvirtina, kad tarp vyro ir moters negali atsirasti santuokinio (šeimos) gyvenimo požymius atitinkantys santykiai. Ilgi išvykimai reiškia tik tai, kad bendras gyvenimas yra savitas ir negali būti toks intensyvus, kaip tuo atveju, kai žmonės nuolat gyvena kartu.
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2004 m. - 2005 m., kai buvo pradėtas ir užbaigtas Buto įsigijimas, ieškovė su atsakovu gyveno iš esmės kaip šeima, jie tą pačią dieną kartu deklaravo savo gyvenamąją vietą Bute, laikė aplinkybę, kad ieškovė dalyvavo Buto įsigijimo procese, labiau tikėtina. Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog atsakovas dar iki Buto įsigijimo minėjo, jog Butas bus perkamas per pusę, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. M.
15. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės teiginius, jog ji Buto įsigijimui davė grynųjų pinigų (apie 10 000 Lt), teigė, kad jos nurodyta įvykių versija, atrodė galima. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad už butą (duomenys neskelbtini), iki jo pirkimo pardavimo notarinės sutarties sudarymo, buvo sumokėtas 6 050 Lt avansas, o atsakovas 2005 m. balandžio 18 d. grynaisiais pinigais įnešė į UAB „Pamario troba“ kasą 17 550 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, jog susumavus nurodytas pinigų sumas (6 050 Lt + 10 000 Lt), gaunama labai panaši suma į tą, kurią atsakovas įnešė grynaisiais už Butą 2005 m. balandžio 18 d. Taip pat L. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad girdėjo atsakovą kalbant, jog už butą (duomenys neskelbtini) gauti pinigai, taip pat ir ieškovės dalis, bus panaudoti Butui įsigyti.
16. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausė 56/100, o atsakovui 44/100 buto (duomenys neskelbtini) Atsakovas būsimojo buto statybos sutartį dėl Buto su UAB „Pamario troba“ sudarė 2004 m. birželio 21 d. Iš šios sutarties teismas nustatė, kad 2005 m. kovo mėnesį atsakovas turėjo būti sumokėjęs pardavėjui 180 000 Lt. Tačiau jis to nepadarė, nes 2005 m. gegužės 6 d. notarinėje Buto pirkimo sutartyje nurodyta, kad iki jos sudarymo pardavėjas buvo gavęs tik 139 750 Lt. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia manyti, kad atsakovui ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo trūkti (reikėjo) lėšų atsiskaityti su UAB „Pamario troba“ už Butą ir atsakovui buvo aktualus buto (duomenys neskelbtini) pardavimas. Juolab, kad iš ieškovo turto deklaracijos 2003 m. gruodžio 31 d. matyti, jog 2003 m. pabaigoje jis turėjo 120 502 Lt piniginių lėšų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad 2004 m. – 2005 m. laikotarpiu atsakovas būtų gavęs tiek pajamų, kad jis galėjo reikšmingai pasididinti piniginių lėšų santaupas. Atitinkamai, teismas sprendė, kad 2004 m. sudarant sutartį su UAB „Pamario troba“ dėl Buto statybos, atsakovui iš tiesų galėjo trūkti apie 100 000 Lt, nes buto kaina pagal buto statybos sutartį buvo 222 600 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad Butui įsigyti atsakovui trūko 100 000 Lt. Todėl ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas įkalbinėjo ją parduoti butą (duomenys neskelbtini), teismas vertino kaip tikėtiną. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas pirmiausiai iniciavo buto, kuris jam priklausė atitinkamomis dalimis su atsakove, pardavimą, o ne kito savo buto (duomenys neskelbtini) pardavimą.
17. Teismas nustatė, kad atsakovas 2005 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį su UAB „Pamario troba“ dėl Buto įsigijimo, t. y. praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo parduotas ieškovei ir atsakovui priklausęs butas (duomenys neskelbtini). Pagal 2005 m. gegužės 6 d. sutartį atsakovas UAB „Pamario troba“ iki 2005 m. liepos 1 d. turėjo sumokėti 80 000 Lt.
18. Teismas nustatė, kad iš buto (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovui turėjo priklausyti 50 578 Lt (114 950 Lt x 0,44). Taigi, net jei atsakovas būtų panaudojęs visą jam iš buto (duomenys neskelbtini) pardavimo priklausiusią sumą atsiskaitymui su UAB „Pamario troba“, jam būtų trūkę dar beveik 30 000 Lt, kad iki galo atsiskaityti su minėta bendrove. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad galutinio atsiskaitymo su UAB „Pamario troba“ dieną jis savo sąskaitose turėjo beveik 30 000 Lt nuosavų (ne iš buto (duomenys neskelbtini) pardavimo gautų) lėšų. Teismas iš atsakovo pateiktos sąskaitos (duomenys neskelbtini)išrašo nustatė, kad 2005 m. gegužės 26 d. jis gavo visus pinigus už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, t. y. ir ieškovei priklausančią dalį. O šioje sąskaitoje iki šio pavedimo jis turėjo tik 0,5 Lt sumą. Atitinkamai teismas sprendė, kad atsakovas pervesdamas 80 000 Lt iš 114 950 Lt, gautų už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, faktiškai panaudojo beveik 30 000 Lt ieškovei priklausiusių lėšų.
19. Teismas taip pat iš atsakovo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nustatė, kad kai tik į ją įplaukdavo lėšos, jis tuoj pat jas visas panaudodavo atsiskaitymui su UAB „Pamario troba“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat sudarė pagrindą manyti, kad atsakovui 2005 m. galėjo trūkti nuosavų lėšų galutiniam atsiskaitymui už Butą. Aplinkybė, kad banke „Snoras“ 2004 m. pabaigoje jis turėjo beveik 5 500 Lt, aplinkybės, kad jam trūko lėšų, paneigti negali. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2005 m. su UAB „Pamario troba“ atsakovas atsiskaitydavo ne tik mokėjimo pavedimais iš banko sąskaitos, bet ir įnešdamas į UAB „Pamario troba“ sąskaitą banke grynuosius pinigus. Todėl teismas sprendė, kad kitose sąskaitose turėtos lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaitymams už Butą dar iki 2005 m. gegužės 26 d., t. y. iki galutinio atsiskaitymo už Butą.
20. Teismas nustatė, kad įsigijus Butą, šalys tą pačią dieną kartu deklaravo savo gyvenamąją vietą jame. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad ieškovės ir atsakovo vardu, taip pat vien tik ir ieškovės vardu, buvo užsakomi baldai į Butą. Teismui nekilo abejonių, kad ilgus metus gyvendama Bute ieškovė juo pagal galimybes rūpinosi, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Tai, teismo vertinimu, taip pat turi ekonominę (turtinę) vertę ir gali būti laikoma prisidėjimu prie bendro turto įsigijimo ir kūrimo.
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog tarp bylos šalių buvo pasiektas susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) įgyjant bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovė ir atsakovas iš esmės bendrai veikė siekdami sukurti (įgyti) Butą, ieškovė prie Buto įsigijimo prisidėjo tiek pinigais, tiek kitais ekonominę (turtinę) vertę turinčiais veiksmais. Aplinkybė, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. pervedė ieškovei 18 580 Eur sumą, iš esmės atitinkančią jos pajamų dalį už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, ir ji deklaravo šio nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, teismo vertinimu, šios išvados paneigti negali. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta ar nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų lygių dalyvių įnašų prezumpciją, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas Butą (su žemės sklypo dalimi) įgijo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2.
22. Dėl Namo įsigijimo, teismas pažymėjo, kad vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos, sukuriant bendrą turtą, įrodymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų, kad tarp bylos šalių buvo pasiektas susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) įgyti bendrąją dalinę nuosavybę į Namą su žemės sklypu.
23. Teismas pripažino, kad ieškovei priklauso 1/2 Buto su žemės sklypo dalimi. Tačiau ieškovės reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės į Namą su žemės sklypu netenkintinas. Atitinkamai teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti išvestinį ieškovės reikalavimą atidalyti jai priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant jai visą Butą su žemės sklypo dalimi, nes jai priklauso tik 1/2 dalis šio turto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. S. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi liudytojų išsakytomis prielaidomis, kad atsakovas su ieškove atrodė kaip sutuoktiniai. Atsakovas teigia, kad liudytojos negyveno kartu su jais viename bute, kasdienio gyvenimo nematė, todėl objektyviai įvertinti šių aplinkybių negalėjo. Atsakovas pažymi, kad jis su ieškove nesiekė kurti šeimos, gyveno be pareigų, paprasčiausiai kartu praleisdavo laiką.
24.2. Atsakovas pažymi, kad Buto statyba buvo pradėta 2004 m. birželio mėnesį, ir ieškovė tuo metu kartu su atsakovu negyveno. Be to, savo gyvenamąją vietą kartu su atsakovu Bute ieškovė deklaravo tik 2005 m. lapkričio 8 d. Atsakovas tvirtina, kad ieškovei net nebuvo žinomos Buto įsigijimo aplinkybės ir atsakovo atlikti mokėjimai už jį, iki jis į bylą pateikė duomenis apie jo įsigijimą. Atsakovas tvirtina, kad visus įnašus padarė jis, o ieškovė savo lėšomis prie buto įsigijimo neprisidėjo. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo materialinę padėtį, įrodymų apie tai, kad ji realiai turėjo pinigus, kuriuos kaip teigia, perdavė Buto pirkimui. Teismas, priimdamas sprendimą, to nevertino, o patikėjo ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
24.3. Atsakovas teigia, jog faktas, kad jis 2005 m. balandžio 18 d, grynaisiais įnešė UAB „Pamario troba“ 17 550 Lt, negali būti įrodymu, kad tai buvo ieškovės pinigai. Atsakovas tvirtina, kad gautą avansą už butą jis padalijo su ieškove proporcingai buto nuosavybės dalims. Be to, įgaliojimą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovė atsakovui išdavė 2005 m. balandžio 22 d., o grynuosius pinigus – 17 550 Lt UAB „Pamarių troba“ jis sumokėjo 2005 m. balandžio 18 d. Atsakovas pripažino, kad jis turėjo parduoti butą (duomenys neskelbtini), kad galėtų įsigyti Butą, tačiau tvirtina, kad jis siekė atsikratyti turima bendra su ieškove nuosavybe.
24.4. Atsakovo vertinimu, faktas, kad jam ir ieškovei priklausančios buto (duomenys neskelbtini) dalys buvo parduodamos ne atskirai, o kartu, negali būti įrodymas, jog tarp jų buvo susitarimas Butą pirkti bendromis lėšomis į bendrą nuosavybę. Atsakovas pabrėžia, kad tai, jog jis į bylą nepateikė savo pajamų deklaracijos, nereiškia, kad jis neturėjo santaupų įsigyti turtui.
24.5. Atsakovas sutinka, kad jis UAB „Pamario troba“ galutinę sumą 80 000 Lt sumokėjo iš tos pačios sąskaitos, į kurią buvo pervesti tiek jam, tiek ieškovei priklausantys pinigai už butą (duomenys neskelbtini) Paaiškina, kad jis skubiai turėjo išvykti į reisą. Atsakovas pažymi, kad po reiso, jis ieškovei sumokėjo visą jai priklausančią sumą, kurią ji deklaravo už 2005 m., nurodydama, kad tai pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą.
24.6. Atsakovas tvirtina, kad visa buitinė technika, įranga ir baldai bute buvo įsigyti iš jo lėšų. Ieškovės nupirkta sofa buvo įsigyta jos asmeniniam naudojimui, kadangi ji planavo iš jos gautų ir buto pardavimo lėšų įsigyti sau naują gyvenamąjį būstą. Atsakovo vertinimu, tai, kad ieškovė gyvendama Bute plovė grindis, valė dulkes, ir tokiu būdu rūpinosi juo, negali būti pagrindu manyti, kad ji prisidėjo prie buto pirkimo darbais ir juo labiau dėl to laikyti nuosavybės dalis lygiomis. Atsakovas pažymi, kad visus buto komunalinius mokesčius nuo buto įsigijimo iki šiol moka jis, ieškovė prie mokėjimų neprisideda.
25. Ieškovė N. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė pažymi, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu, atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
25.1. Už Butą atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. pervedė ieškovei 18 580 Eur sumą. Ši suma buvo pervesta tik 2005 m. gruodžio 8 d. gavus pinigus (66 778,93 Eur) iš B. M. už parduotą kitą atsakovo butą. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas iki tol neturėjo laisvų lėšų, o bendri ieškovės ir atsakovo pinigai už parduotą butą (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti Butui pirkti.
25.2. Atsakovas neginčijo bendro 19 m. trukmės gyvenimo po santuokos nutraukimo su ieškove, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę dėl bendros jungtinės veiklos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Bylos faktinės aplinkybės
27. 1979 m. kovo 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (el. b. 1 t., b. l. 7), kurią 1995 m. lapkričio 23 d. nutraukė (el. b. 1 t., b. l. 8). Byloje esanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažyma patvirtina, kad ieškovė 2005 m. lapkričio 8 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 9).
28. Nutraukdami santuoką ieškovė su atsakovu sudarė santuokos nutraukimo sutartį, kuria pasidalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad 56/100 dalys buto atitenka N. S. ir 44/100 dalys – A. S. (el. b. 1 t., b. l. 15-16).
29. 2005 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakovu pardavė savo buto dalis už bendrą 121 000 Lt sumą (el. b. 1 t., b. l. 17-20). Ieškovė notarine tvarka 2005 m. balandžio 20 d. sudarė įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo atsakovą už 61 600 Lt (17 840,59 Eur) sumą parduoti jai nuosavybės teise priklausančias 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 23-24).
30. Atsakovas į bylą pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad jis 2005 m. gruodžio 9 d. ieškovei pervedė 18 580 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „skolos grąžinimas“ (el. b. 1 t., b. l. 77).
31. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas (butas su žemės sklypu) adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui (el. b. 1 t., b. l. 26-53).
32. Iš byloje esančios 2004 m. birželio 21 d. būsimo būsto statybos sutarties Nr. 06 matyti, kad atsakovas su UAB „Pamario troba“ sudarė sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) statybos, kurio plotas bus 84 kv. m, už 222 600 Lt. Šioje sutartyje šalys aptarė įmokų už buto statybą mokėjimo grafiką: iki 2004 m. liepos 30 d. – 55 000 Lt; iki 2005 m. vasario 30 d. – 25 000 Lt; iki 2005 m. kovo mėn. 100 000 Lt; iki 2005 m. liepos mėn. 42 600 Lt (el. b. 1 t., b. l. 78-79).
33. Byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas UAB „Pamario troba“ 2004 m. birželio 29 d. sumokėjo 55 000 Lt (el. b. 1 t., b. l. 82), 2005 m. sausio 7 d. – 20 500 Lt (el. b. 1 t., b. l. 83), 2005 m. balandžio 14 d. – 32 200 Lt (el. b. 1 t., b. l. 84), 2005 m. balandžio 18 d. – 17 550 Lt (el. b. 1 t., b. l. 86), 2005 m. gegužės 25 d. – 80 000 Lt (el. b. 1 t., b. l. 87).
34. 2005 m. gegužės 6 d. UAB „Pamario troba“ ir A. S. (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtino žemės ir buto, esačių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (el. b. 1 t., b. l. 88-92) ir nekilnojamojo daikto priėmimo perdavimo nuosavybėn aktą (el. b. 1 t., b. l. 93-94).
35. Iš byloje esančios 2008 m. sausio 22 d. N. S. metinės pajamų deklaracijos už 2005 m. ir pajamų rūšių kodų ir pajamų mokesčio tarifo sąrašo matyti, kad ieškovė deklaravo 67 760 Lt pajamų gavimą už nekilnojamojo daikto pardavimą (el. b. 4 t., b. l. 46-47).
36. Iš atsakovo sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad atsakovas gavęs 114 950 Lt už buto pardavimą, 80 000 Lt pervedė UAB „Pamario troba“ (el. b. 4 t., b. l. 52)
37. Iš atsakovo sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. ieškovei pervedė 18 580 Eur nurodydamas paskirtį – „Skolos grąžinimas“ (el. b. 4 t., b. l. 55).
Dėl įrodymų vertinimo
38. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Pažymi, kad teismas sprendimą dėl ieškinio dalies tenkinimo priėmė vadovaudamasis ne jo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ieškovės nurodytomis nepagrįstomis įrodymais aplinkybėmis ir liudytojų paaiškinimais, kaip jie vertino ieškovės su atsakovu santykius. Atsakovas pabrėžia, kad visus mokėjimus jis atliko iš savo pinigų, taip pat bute esanti buitinė technika, baldai irgi jo įgyti už jo asmenines lėšas. Atsakovas nesiekė su atsakove sukurti bendrosios nuosavybės ir neįgijo su atsakove ginčo buto, nes nepasitikėjo ja, ieškovė ieškinyje net nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių apie buvusius susitarimus dėl bendrosios nuosavybės kūrimo ir prisidėjimo konkrečiomis lėšomis, ji net nežinojo ir nenurodė esminių duomenų apie ginčo buto statybos sutartį.
39. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
40. Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama nustatyti faktą, kad jai ir atsakovui A. S. bendrąja daline nuosavybe, lygiomis dalimis, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 1/115 dalimi žemės sklypo, ir gyvenamasis namas su 0,0715 ha ploto žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Atitinkamai prašė atidalyti ieškovei priklausančią 1/2 dalį nuosavybės, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 1/115 dalimi žemės sklypo, o atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su 0,0715 ha ploto žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini).
41. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties egzistavimą ieškovė grindė tuo, kad: su atsakovu buvo 16 metų santuokoje, o pastaruosius 19 metų, nors ir nesusituokę, tačiau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį; ginčo butas buvo įgytas iškart po to, kai buvo parduotas jų bendrai turėtas butas (duomenys neskelbtini); ieškovė su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį; ieškovė kiek galėjo, tiek prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, tvarkė namus, skalbė, gamino valgį.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iškart po bendro būsto su ieškove pardavimo atsakovas už ginčo butą sumokėjo iš savo sąskaitos 80 000 Lt, kurioje buvo ir ieškovės pinigai, sprendė, kad atsakovas faktiškai panaudojo beveik 30 000 Lt ieškovei priklausiusių lėšų. Teismas taip pat rėmėsi ieškovės bei jos kviestų liudytojų parodymais, konstatuodamas, kad jų nurodytos aplinkybės dėl bendro susitarimo pirkti būstą bei gyvenimo kaip šeimos atrodo tikėtinos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovo atsiskaitymu su UAB „Pajūrio troba“, teismas konstatavo, kad atsakovui tikėtina neužteko vien savo turimų pinigų butui įsigyti, todėl sprendė, jog tarp bylos šalių buvo pasiektas susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) įgyjant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė prie Buto įsigijimo prisidėjo tiek pinigais, tiek kitais ekonominę (turtinę) vertę turinčiais veiksmais.
43. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. pervedė ieškovei 18 580 Eur sumą, kuri iš esmės atitinka jos pajamų dalį už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, ir kurią ji deklaravo kaip nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, nepaneigia išvados dėl bendrosios dalinės nuosavybės įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka.
44. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
45. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, paprastai yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą ir šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
46. Šioje byloje atsakovas nuo 2004 m. atskiromis įmokomis mokėjo UAB „Pamario troba“ už buto, kurį jis norėjo įsigyti sau gyventi, statybą, taigi sandoris dėl tokio buto įsigijimo neįvykdomas tuo pat metu, todėl tokio pobūdžio sandoris tarp ieškovės ir atsakovo turėjo būti įtvirtintas rašytine forma. Tačiau byloje nenustatyta, kad tarp ginčo šalių būtų buvusi sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat nenustatyta, kad būtų egzistavęs ir kitos formos susitarimas dėl bendro būsto įsigijimo. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji savo lėšomis faktiškai prisidėjo prie ginčo Buto įsigijimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei su atsakovu pardavus bendrą nuosavybės teise turėtą butą, už jį gautos jai priklausančios lėšos buvo jai pervestos už šešių mėnesių po pardavimo. Be to, iš byloje esančios jos metinės pajamų deklaracijos už 2005 m. matyti, kad ieškovė deklaravo gautas 67 760 Lt pajamas nurodydama paskirtį – už nekilnojamojo daikto pardavimą (el. b. 4 t., b. l. 46-47). Duomenų, kad ieškovė būtų šias pajamas deklaravusi už kitą, ne bendrą su atsakovu, turėtą ir parduotą butą, nėra. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad atsakovas jai grąžino pinigus už bendro buto pardavimą, taigi, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų faktiškai prisidėjusi prie Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Tai, kad atsakovas ieškovei grąžino lėšas po pusės metų nuo buto (duomenys neskelbtini) pardavimo, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė 2005 m. balandžio 20 d. įgaliojo atsakovą už 61 600 Lt (17 840,59 Eur) sumą parduoti jai nuosavybės teise priklausančias 56/100 jų bendro buto dalis (el. b. 1 t., b. l. 23-24), o atsakovas 2005 m. gruodžio 9 d. ieškovei pervedė 18 580 Eur nurodydamas paskirtį – „Skolos grąžinimas“ (el. b. 4 t., b. l. 55). Taigi, atsakovas ieškovei pervedė 739,41 Eur daugiau. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra skolos grąžinimas, bei abiejų šalių buvusį gyvenimo būdą (tiek ieškovė, tiek atsakovas tvirtino, kad daug laiko praleisdavo išvykę darbo reikalais), aplinkybė, kad atsakovas kurį laiką turėjo savo sąskaitoje jos pinigus ar juos panaudojo atlikdamas įmoką už butą, o po to juos grąžino ieškovei kaip skolą, nepatvirtina tarp šalių egzistavus susitarimui įgyti ginčo butą bendrosios jungtinės sutarties pagrindu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pradėjo mokėti įmokas už butą nuo 2004 m., t. y. iki šalių bendro būsto pardavimo.
47. Taigi ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji siekė ir jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę su atsakovu bei įgijo nuosavybės teisę į ginčo Butą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog ji su atsakovu po atsakovo Buto pastatymo sau gyventi naudojosi juo, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, yra nepakankama išvadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis pastatyti butą kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrą nuosavybę. Vien naudojimosi Butu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti. Tokios pozicijos laikėsi ir kasacinis teismas analogiško pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
48. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes pritartina atsakovo pozicijai, kad ieškovės pateikti duomenys, jog ji 2005 m. nupirko sofą, nepagrindžia jos prisidėjimo prie ginčo buto įsigijimo, taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą prioritetą turėjo teikti byloje esantiems faktiniams įrodymams, kurių byloje pakanka ginčo Buto įsigijimo aplinkybių nustatymui, o ne ieškovės teiktiems paaiškinimams, kurių ji iš esmės nepagrindė jokiais įrodymais.
49. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir išsamiai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo Butą bylos šalys įsigijo bendrosios jungtinės sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovas jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek jam, tiek ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri buvo valstybės garantuojama ir apmokama 100 proc.
51. Apeliacinį skundą tenkinus, apeliantas A. S. įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintiną (CPK 93 straipsnis).
52. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, nustatančias, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
53. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo bendrą 533 Eur (50+483) žyminio mokesčio sumą, todėl ši suma jam priteistina iš ieškovės. Atsakovas taip pat į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad atsakovas už jam suteiktą teisinę pagalbą turi sumokėti 279 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 279 Eur už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad ieškovei N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/115 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) nustatant, kad bendraturčių N. S. ir A. S. dalys į anksčiau išvardytą turtą yra lygios (po 1/2), panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 533 Eur žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 279 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė