Civilinė byla Nr. e2A-91-357/2024
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01471-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.9.; 1.3.7.7.; 1.3.7.8.; 1.3.9.2.2.; 2.6.10.5.2.2.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4880-1079/2023 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“ dėl Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos Sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023 panaikinimo ir nepagrįsto žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisijos) Sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023 ir atmesti 2023-04-24 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurometa“ prašymą „Dėl žalos išieškojimo regreso tvarka iš J. V.“ priteisiant iš jo bendrai 22990,82 Eur žalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-08-30 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pradėjo eiti suvirintojo pareigas. Darbo sutartis pasibaigė 2020-01-10. 2019-10-14 atsakovės gamybinėse patalpose, ieškovui atliekant santvaros suvirinimo siūlių valymo darbus, prieš nupjaunant santvarą vertikaliai laikantį statramstį, santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio, dėl ko griūdama sužalojo šalia dirbusį ieškovo darbuotoją G. V. Įvykio metu patirti sužalojimai buvo pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2022-10-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-853/2022 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, teismas iš dalies tenkino G. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir nusprendė iš UAB „Aurometa“ ir J. V. nukentėjusiojo naudai priteisti 2990,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2023-01-05 Šiaulių apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažino nukentėjusiojo G. V. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Eur. Laikotarpiu nuo 2023-03-03 iki 2023-04-12 UAB „Aurometa“ sumokėjo nukentėjusiajam G. V. 22 990,82 Eur sumą ir tokiu būdu atlygino jo patirtą žalą. Darbo ginčų komisija 2023-06-20 Sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023 tenkino UAB „Aurometa“ prašymą dėl žalos priteisimo regreso tvarka ir nutarė išieškoti iš J. V. 22990,82 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Aurometa“ naudai. Ieškovas su Telšių darbo ginčų komisijos sprendimu nesutiko, teigdamas, kad Telšių apylinkės teismo 2022-10-19 nuosprendžiu buvo nustatyta, kad ieškovo veikoje buvo minimali neatsargumo forma – nerūpestingumas, tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, Darbo ginčų komisija turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.264 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas, ir priimti sprendimą atmesti UAB „Aurometa“ prašymą dėl žalos priteisimo regreso tvarka.
3. Atsakovė UAB „Aurometa“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žala buvo sukelta ieškovo neteisėtais veiksmais ir atsakovė už ieškovą atlygino žalą nukentėjusiajam G. V., todėl atsakovė įgijo regreso teise reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo (darbuotojo). Kadangi ieškovas gera valia neatlygino atsakovės patirtos žalos, todėl, atsakovė, siekdama apginti savo teisėtus interesus, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 22 990,82 Eur žalos priteisimo. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad Darbo ginčų komisija turėjo taikyti CK 6.264 straipsnio 3 dalį ir atmesti atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovo veika nebuvo padaryta dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta ieškovo ir atsakovės mišri kaltė, todėl Darbo ginčų komisija neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pabrėžė, kad ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtą žalą, kadangi ieškovo neteisėtais veiksmais, turinčiais nusikalstamos veikos požymius, buvo padaryta žala atsakovei (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023-11-29 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. V. atsakovei UAB „Aurometa“ 22 990,82 Eur žalos atlyginimo ir 4965,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis vertino, kad ieškovas nusikalstama veika nukentėjusiajam G. V. padarė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kurią CK 6.264 straipsnio 1 dalies pagrindu, atlygino atsakovė. Atsakovės UAB „Aurometa“ kaltės, dėl ieškovo nusikalstamos veikos padarymo, nustatyta nebuvo, todėl pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą atsakovė turėjo kaip darbdavys.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas bei DK 154 straipsnio 2 punktą, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti visišką ieškovo materialinę atsakomybę ir priteisti iš ieškovo atsakovei 22 990,82 Eur.
7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tiek Darbo ginčų komisija, tiek teismas turėtų taikyti CK 2.264 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovė už nukentėjusiajam padarytą žalą atsako kartu (nagrinėjant baudžiamąją bylą atsakovės UAB „Aurometa“ kaltės, dėl ieškovo nusikalstamos veikos padarymo, nustatyta nebuvo).
8. Dėl ieškovo argumentų, kad iš ieškovo priteistina žalos suma turėtų būti sumažinta iki 10-20 procentų, teismas nurodė, kad remiantis DK 154 straipsnio 2 punkto pagrindu ieškovas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovas tik nurodė turimą nekilnojamąjį turtą bei bylos nagrinėjimo metu pratęstą kredito sutartį, tačiau neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas Švedijoje. Pateikti duomenys, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį „Dėl nepagrįstos žalos priteisimo darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023“ patenkinti visiškai arba minėtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą pakeisti, priteisiant iš ieškovo atsakovės UAB „Aurometa“ naudai 5000 Eur žalos atlyginimą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad prašymą, nurodytą šio skundo rezoliucinės dalies 1 punkte patenkinti negalės, tai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023-11-29 sprendimą panaikinti visiškai ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai darbdavys ir darbuotojas už žalą atsako kartu (CK 6.264 str. 3 d.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes už žalą UAB „Aurometa“ kaip samdantis darbuotojus asmuo atsako pagal CK 6.264 str. 1 d., o darbuotojas už tą pačią žalą atsako šiuo atveju CK 6.280 str. 1 d. ir BK 137 str. 1 d. pagrindu. Tai reiškia abu asmenys už žalą atsako kartu. Todėl, šiuo atveju taikytina norma, numatyta CK 6.264 str. 3 d. Tokiu atveju darbuotojas už žalą atsako tiktai tada, jeigu jis veiką padarė tyčia arba dėl didelio neatsargumo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-10-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-853/2023 nustatyta, kad ieškovo veikoje nėra tyčios. Jis veiką padarė dėl minimalaus (nedidelio) neatsargumo, t. y. dėl neatsargumo nerūpestingumo formoje. Tokia kaltės forma neprilygsta dideliam neatsargumui. Tai pati lengviausia neatsargumo forma, kai asmuo nenumato savo veikos žalingų pasekmių, bet galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl apeliantas šiuo atveju negali būti traukiamas civilinei (turtinei) atsakomybei ir iš jo neturėtų būti išieškota žala, kurią atlygino jo darbdavys nukentėjusiajam asmeniui (G. V.). Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, didele dalimi tik atkartojo Darbo ginčų komisijos sprendimą, deklaratyviai ir nemotyvuotai atmesdamas pagrindinius ieškovo argumentus, kuriais remiantis darbdavio UAB „Aurometa“ prašymas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka turėjo būti atmestas arba jam prašoma priteisti suma turėjo būti sumažinta iki 10 - 20 procentų.
9.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, kadangi neįvertino 2020-03-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-338(20) ir 2022-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-638/20, kuriose konstatuota, kad atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Įstatymai ir teismų praktika reglamentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo turi būti atsižvelgta į tokias sąvokas kaip kaltininko kaltės forma, paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas arba jo kaltės dydis ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtaką žalingoms pasekmėms atsirasti arba žalai padidėti ir kurios objektyviai nepriklausė nuo asmens, kuris sukėlė žalą, valios ir veiksmų. Apie tokias aplinkybes yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką: tais atvejais, kai (neigiami) padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti kitais veiksmais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad būtent tokie veiksmai, kurie prisidėjo prie žalingų padarinių kilimo, nustatyti nagrinėjamoje byloje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - LTEC) 2020-03-18 specialisto išvadoje Nr. 11-338(20) konstatuotas darbdavio UAB „Aurometa“ netinkamas ir nepakankamas elgesys, kad būtų išvengtas nelaimingas atsitikimas: išvados 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad iš UAB „Aurometa“ pusės nebuvo visapusiškai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas šis rizikingas veiksnys ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) nurodyti technologinių operacijų saugūs atlikimo būdai. Tai didina nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Be to, (išvados 2 p.) vykdyti virinimo darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 2 d. nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimą ir tai organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. Nukentėjusysis G. V. buvo apmokytas atlikti suvirinimo darbus (išvados 8 p.). Jo veiksmai (išvados 6 p.), kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui. Tai reiškia paties nukentėjusiojo veikoje nustatytas didelis neatsargumas. Išvados 8 punkte konstatuota, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimą. Tikėtina, kad tos aplinkybės didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu turėjo įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui. LTEC 2022-04-20 ekspertizės akte, be kita ko, konstatuota, kad UAB „Aurometa“, pradėjus gaminti didelių gabaritų gaminius, privalėjo atnaujinti fizinių rizikos veiksmų vertinimą suvirintojo darbo vietoje (ekspertizės akto 11 p.). Jeigu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose suvirintojų darbo vietos viena nuo kitos būtų išdėstytos atstumu, didesniu negu suvirinamos detalės aukštis, tai netgi esant tokiems patiems J. V. veiksmams, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, nes nuvirtusi detalė nepasiektų G. V. (ekspertizės 15 punktas). Remiantis nurodytu bei siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo sutarties teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios pasireikšti per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Į visas minėtas aplinkybes ir faktorius pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, visiškai neatsižvelgė. Savo sprendimo 23 punkte tiktai deklaratyviai be jokios motyvacijos ir argumentų teismas nurodo, kad teisės norma, numatyta CK 2.264 str. 3 d. netaikytina neva dėl to, kad darbdavio UAB „Aurometa“ kaltė dėl ieškovo veikos padarymo nustatyta nebuvo. Toje vietoje teismas painioja civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindus. Civiliniai atsakomybei kildinti visiškai nėra svarbu ar UAB „Aurometa“ veikoje yra nusikaltimo požymiai ar nėra. Svarbu, kad tos bendrovės veikoje nustatyti pažeidimai, kuriuos konstatavo minėti ekspertiniai tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-853/2023 ir kuriuos, remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo vertinti teismas. Maža to, tie pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su žalingomis pasekmėmis. Tai ir yra, be kita ko, pagrindas tos bendrovės civilinei atsakomybei kilti. Neskaitant to faktoriaus, jog ta bendrovė civiline tvarka atsako už savo darbuotoją pagal CK 6.264 str. 1 d.
9.3. Teisminėje praktikoje formuojama pozicija, kad DK 152 str., suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinos žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės, tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais, išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais. Šioje nagrinėjamoje byloje yra realus pagrindas mažinti atsakovo atlygintinos darbdaviui žalos dydį. Tai lemia keletas kriterijų: 1) aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimą; 2) darbuotojo turtinė padėtis: 3) teisingumo ir proporcingumo principų realus įgyvendinimas; 3) darbdavio veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams pobūdis; 4) darbdavio ir darbuotojo galimybių apskritai vertinimas bei realų galėjimą atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgdamas pažeidė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, kai turi būti vertinami visi įrodymai esantys byloje, t. y. įrodymų visetas, o ne pavieniai įrodymai. Be to, teismas pažeidė procesinę teisės normą, numatytą CPK 265 str., įpareigojančią teismą vertinti visus įrodymus ir sprendimą priimti dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, o tai reiškia atsižvelgti į visus esminius reikalavimų argumentus.
9.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Priteista 4965,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma prieštarauja įstatymo reikalavimui, teismų praktikai bei Rekomendacijom, patvirtintoms 2004-04-02 LR Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 1R-85. Procesiniai dokumentai, kurie buvo advokato rengiami atsakovės vardu, savo turiniu ir esme nebuvo sudėtingi, juos parengti nereikėjo didelių pastangų dėl situacijos ar įstatymų analizės ar tyrimo. Be to, teismo argumentas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, kad atsakovės atstovas, be kita ko, rengė prašymą Darbo ginčų komisijai, prieštarauja įstatymui, nes bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, neatlyginamos. Todėl, jeigu ir būtų pagrindas atsakovei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tai suma kompensacijai turi būti ne daugiau 20 procentų nuo tos, kuri buvo prašoma, t. y. ne daugiau negu 1000 Eur (4965:100x20).
10. Atsakovė UAB „Aurometa“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.264 straipsnio 3 dalies, kadangi baudžiamojoje byloje tik apeliantas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, ir tik dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam G. V. buvo padaryta žala. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.264 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik esant konkrečiuose įstatymuose nustatytai abiejų asmenų civilinei atsakomybei, o BK 137 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik vieno asmens atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, todėl CK 6.264 straipsnio 3 dalies negalėjo būti taikoma. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.264 straipsnio 3 dalį, kadangi apelianto nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad BK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vadinasi, BK normos reglamentuoja tik dvi kaltės formas, t. y. tyčią arba neatsargumą. Kadangi BK normos nereglamentuoja didelio neatsargumo kaltės formos, todėl ieškovo veiksmai ir negalėjo būti vertinami kaip didelis neatsargumas, o buvo vertinami tiesiog kaip neatsargumas. Taip pat, atsakovė nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.264 straipsnio 3 dalį, kadangi žala nebuvo padaryta ieškovo kaltais veiksmais. 2022-10-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad būtent apeliantas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, todėl tik jis yra atsakingas už nukentėjusiajam G. V. padaryta žalą. Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta apelianto ir atsakovės mišri kaltė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio 3 dalies nuostatų. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai laikomi prejudiciniais ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.).
10.2. Apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, kadangi jis nevertino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadų yra nepagrįsti. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo nevertino 2020-03-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-338(20) ir 2022-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-638/20, kadangi jos buvo ištirtos ir įvertintos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Be to, abejose išvadose, buvo konstatuota, jog apelianto veiksmai buvo vienintelė priežastis ir pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui įvykti ir žalai atsirasti, todėl, akivaizdu, kad padarinių kilimas buvo nulemtas išimtinai tik apelianto veiksmų.
10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos buvo būtinos ir jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų. Taip pat, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas Telšių darbo ginčų komisijoje, kadangi pagal teisės aktus yra pripažįstama šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
12. Byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti visišką ieškovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę už nelaimingo atsitikimo metu kitam asmeniui padarytą ir darbdavio atlygintą žalą.
Dėl faktinių aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad 2019-10-14 atsakovės gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas J. V. atlikdamas santvarų iš keturkampių metalinių 120x120 mm profilių surinkimų (suvirinimo) darbus, po santvaros suvirinimo siūlių valymo darbų, prieš nupjaudamas santvarą vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griūdama santvara sužalojo šalia dirbusį kitą atsakovės darbuotoją G. V., dėl ko G. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje pateikta 2019-08-03 darbo sutartis Nr. 158 patvirtina, kad įvykio metu ieškovą J. V. ir atsakovę UAB „Aurometa“ siejo darbiniai santykiai, darbo sutartis nutraukta 2020-01-10.
14. 2022-10-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-853/2022 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų. Minėtu nuosprendžiu, teismas iš dalies tenkino G. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš UAB „Aurometa“ priteisė G. V. 2990,82 Eur turtinės žalos bei 25000,00 Eur neturtinės žalos.
15. 2023-01-05 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-354/2023, kuria tenkino civilinės atsakovės UAB „Aurometa“ apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažino iš UAB „Aurometa“ nukentėjusiajam G. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 20000,00 Eur.
16. 2023-06-20 Darbo ginčų komisija sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023, tenkino UAB „Aurometa“ prašymą dėl žalos išieškojimo regreso tvarka ir nusprendė išieškoti iš atsakovo J. V. ieškovei UAB „Aurometa“ 22990,82 Eur turtinės žalos atlyginimo.
17. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2023-06-20 Darbo ginčų komisija sprendimą ir atsakovės prašymą dėl žalos priteisimo atmesti. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai ieškovo ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovės UAB „Aurometa“ naudai priteisė 4965,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmė motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai neįvertino pateiktų įrodymų visumos, nenustatė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, netinkamai taikė CK 2.264 str. 3 d. nuostatas. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi baudžiamojoje byloje tik apeliantas buvo pripažintas kaltu ir tik dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta žala. Atsakovė atlyginusi nukentėjusiam asmeniui žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ieškovo.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą vadovavosi DK 154 str. 2 p., numatančiu darbuotojo pareigą atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo veika, turinčia nusikaltimo požymiu. Taip pat teismas atmetė ieškovo prašymą sumažinti priteistinos žalos dydį, kadangi ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties.
20. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, turi pagrindo iš dalies sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių bei iš dalies netinkamai vadovavosi DK 152 str. 3 d. nuostatomis, suteikiančiomis teisę mažinti atlygintos žalos dydį. Šias išvadas teisėjų kolegija daro dėl toliau nurodytų argumentų.
Dėl prejudicinių faktų ir CK 6.264 str. 3 d. normos, nustatančios, jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas, taikymo
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-10-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai išnagrinėję baudžiamąją bylą Nr. 1-411-853/2022 konstatavo, jog J. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo G. V., t. y. atlikdamas santvaros virinimo darbus, prieš nupjaudamas santvarą vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griūdama santvara sunkiai sužalojo šalia dirbusį G. V., dėl ko jis patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muštines žaizdas veide, poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke. Teismas vertino, kad byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, taip pat ir tai, kad J. V. veikė neatsargiai, o būtent dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau pagal savo asmenines ir darbines savybes turėjo ir galėjo numatyti. J. V. turėjo ir galėjo numatyti, kad nupjaunant virintos santvaros atramas, santvaros neprikabinus prie krano, ji gali virsti ir sužaloti šalia dirbusį G. V. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus, kur pripažino padaręs šią nuskalstamą veiką, taip pat liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. Š., A. Ž., B. R. ir nukentėjusysis G. V., taip pat įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Nukentėjusiojo asmens sužalojimus patvirtino specialisto išvada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatavo, kad civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo (kaltinamojo) J. V. kaltės, numato CK 6.264 straipsnio 1 dalis, taigi, už kaltinamojo padarytą žalą civiliniam atsakovui (nukentėjusiajam) G. V. atsako civilinis atsakovas UAB „Aurometa“. Spręsdamas dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, teismas, atsižvelgė į sužalojimo mastą, nukentėjusiojo sveikatos būklę, pagrįstą medicininiais dokumentais, į taikytus gydymo metodus, jog gydymo metu taikytos chirurginės operacijos, po kurių reikėjo tęsti gydymą ir yra numatomas gydymas, taigi, nukentėjęs asmuo nėra visiškai grįžęs į iki įvykio buvusią padėtį ir tikėtina negrįš, nukentėjusiajam šiuo metu nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, į teismų praktiką, nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, laikydamas, jog nukentėjusiajam priteistina 2813,82 Eur ir 177,00 Eur, iš viso 2990,82 Eur, turtinei žalai atlyginti bei 25000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, manant, jog iš viso 25000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų protinga bei adekvati patirtiems jo išgyvenimams.
22. 2023-01-05 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-354/2023, kuria tenkino civilinės atsakovės UAB „Aurometa“ apeliacinį skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų bylose, nepakankamai įvertino tai, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, neatsižvelgė į didėjantį nukentėjusiojo darbingumo lygį, todėl, netinkamai taikydamas teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas ir kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą, priteisė per didelę kompensaciją nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pakeitė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-10-19 nuosprendį, mažindama nukentėjusiajam G. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
23. Pažymėtina, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje buvo nustatyti šioje byloje aktualūs prejudiciniai faktai, tai yra, ieškovo J. V. neteisėti veiksmai sužalojant kitą asmenį, priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių (ieškovui nupjovus santvarą laikantį statramstį, prieš tai jos neprikabinus prie tiltinio krano kablio, griūdama santvara sužalojo kitą asmenį ir nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), kaltė (sužalojo kitą asmenį dėl neatsargumo), žala (sunkiai sutrikdyta G. V. sveikata, patirta turtinė ir neturtinė žala), nustatytas ir įvertintas žalos dydis (22990,82 Eur suma). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės dėl ieškovo kaltų neteisėtų veiksmų nelaimingo atsitikimo metu, nukentėjusiojo asmens patirtos žalos yra prejudiciniai, nes patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dėl to nagrinėjamoje byloje jų papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino žalos susidarymo aplinkybių.
25. Taip pat atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius kaip prieštaraujančius bylos medžiagai, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė UAB „Aurometa“ taip pat yra pripažinta kalta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Pabrėžtina, kad baudžiamojoje byloje buvo taikyta netiesioginė atsakovės, kaip darbdavio, deliktinė atsakomybė (CK 6.264 str. 1 d.), kas reiškia, kad pareiga atlyginti žalą atsakovei atsirado ne kaip asmeniui, tiesiogiai savo veiksmais padariusiam žalą, o kaip pažeidėją samdžiusiam asmeniui, tai yra, netiesioginės deliktinės atsakomybės atveju žalą padaręs asmuo ir civilinės atsakomybės subjektas nesutampa.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CK 6.264 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Nagrinėjamu atveju nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad nustačius ieškovo kaltę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo, atsakovės tiesioginės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos baudžiamojoje byloje iš esmės nebuvo vertinamos, kadangi civilinis ieškinys iš atsakovės buvo tenkintas CK 6.264 straipsnio 1 d. pagrindu, numatančio jo, kaip darbdavio, o ne žalą padariusio asmens, atsakomybę atlyginti jo darbuotojo padarytą žalą.
27. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kuria remiasi apeliantas teigdamas, kad už nelaimingą atsitikimą atsakingi tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, nurodyta, kad „jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas.“ Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad aiškinant šią teisės normą, reikia atsižvelgti į šio straipsnio komentare pateiktą paaiškinimą, jog tai „specialioji blanketinė norma, numatanti galimybę konkrečiuose įstatymuose nustatyti abiejų asmenų – ir darbdavio, ir darbuotojo, civilinę atsakomybę.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublika v. A. P. nurodė, jog „minėta CK norma yra blanketinė, pati savaime ji nesudaro pagrindo solidariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-441/2014). Taigi konkrečiu atveju, nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinio skundo argumentais įrodinėjo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 6.264 straipsnio 3 dalis ir už žalos atlyginimą turi būti pripažintas atsakingas ir darbdavys, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šia teisės norma remiasi nepagrįstai. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko veiksmus, už kuriuos įstatymas numato abiejų asmenų – darbdavio ir darbuotojo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad į šios normos (CK 6.264 str. 3 d.) taikymo sritį, priešingai nei nurodo apeliantas, nepatenka CK 6.264 straipsnio 1 d. nustatytas darbdavio netiesioginės atsakomybės taikymo atvejis. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų darbuotojo atsakomybę atlyginti už jo veiksmais padarytą žalą, išskyrus, kai žala padaryta dėl darbuotojo tyčios ar neatsargumo, ir šią pareigą neproporcingai perkeltų tik darbdaviui.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl atsakovės elgesio įtakojusio neigiamų padarinių kilimą, šiuo konkrečiu atveju yra reikšmingi sprendžiant dėl atsakovės regreso teisės apimties ieškovo atžvilgiu, o ne apskritai vertinant ieškovo atsakomybės už jo padarytą žalą klausimą.
29. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo veiksmai, kuriais padaryta žala buvo nustatyti baudžiamojoje byloje (BK 137 str. 1 d.), nuosprendžiu atsakovė buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ne kaip tiesiogiai už žalą atsakingas asmuo, bet kaip netiesioginės deliktinės atsakomybės subjektas. Todėl apelianto atveju, nesant duomenų apie tai, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti kiti, CK 6.264 str. 3 d. nurodyti įstatymų atvejai dėl solidariosios šalių atsakomybės, atsakovė nepripažintina atsakinga kitu, išskyrus CK 6.264 straipsnio 1 d. numatytu pagrindu ir solidarios atsakomybės institutas konkrečiu atveju negali būti taikomas.
30. Apibendrinant išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas nusikaltimą padarė būdamas darbiniuose santykiuose su atsakove, atlikdamas darbines pareigas, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Atsakovės atsakomybė trečiajam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Konkrečiu atveju sprendžiant dėl ieškovo prievolės regreso tvarka padengti nukentėjusiam asmeniui atlygintą žalą, nėra pagrindo taikyti CK 6.264 str. 3 d. straipsnyje įtvirtintos solidarios šalių atsakomybės arba vertinti, kad ieškovo civilinė atsakomybė minėto straipsnio pagrindu nekilo apskritai.
Dėl įstatymo nuostatų, taikytinų sprendžiant dėl darbuotojo atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą atlyginimo
31. CK 1.1 str. 3 d. nustato, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.
32. DK nuostatos nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą. Taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 str.). Darbo sutarties šalies pareiga atlyginti žalą kylą esant šioms atsakomybės sąlygoms: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veikimu, neveikimu – dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo pažeidė savo įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pvz. darbo tvarkos taisyklėse, saugos darbe norminiuose aktuose, įrenginių eksploatavimo numatytas pareigas ir pan.); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kai yra artima tiesioginė arba lemiama minėtųjų veiksnių sąsaja; 4) yra pažeidėjo kaltė, kad ir kokios formos (tyčia, neatsargumas) ir rūšies (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) ji būtų. Kiekviena kaltės forma ir rūšis turi būti pakankama žalos atlyginimo pareigai kilti, kita vertus, pagal jas nustatomos atsakomybės ribos ir dydis; 5) pažeidėjai ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t.y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas. Pareiga atlyginti žalą pagal Darbo kodekso normas atsiranda tik tada, kai yra visos nurodytos žalos atlyginimo sąlygos. Jei darbuotojas, atlikdamas savo darbo pareigas, padaro žalos tretiesiems asmenims, už šiems asmenims padarytą žalą visiškai atsako darbdavys. Atsiskaitęs tretiesiems asmenis darbdavys įgyja atgręžtinę teisę į žalą padariusį darbuotoją. Ši žala atlyginama DK II dalies X skyriuje (151-157 str.) nustatyta tvarka.
33. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko tuo metu, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovui darbo vietoje atliekant darbo sutartimi nustatytas funkcijas, šiuo atveju sprendžiant dėl atlygintinos žalos nustatymo pagrindų bei dydžių taikytini DK 151-157 straipsniai, o CK normos ginčui spręsti taikytinos tiek, kiek to nereglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai, kad sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio turi būti išimtinai taikomos CK 6.264 str. 3 d., 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d. nuostatos, teisėjų kolegijos atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Dėl CK 6.264 str. 3 d. nuostatos taikymo atskirai paminėtina, kad kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 27-29 punktuose, ši teisės norma šiuo konkrečiu atveju ginčo santykiams iš viso netaikytina.
Dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymo
34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus dėl atsakovės veikloje nustatytų pažeidimų, nepasisakė dėl ekspertizės aktų, paties nukentėjusio veiksmų, turėjusių įtaką nelaimingam atsitikimui kilti. Tinkamai neišnagrinėjo apelianto reikalavimo mažinti regreso tvarka priteistinos žalos dydį iki 10-20 procentų. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apelianto argumentais.
35. Teisminėje praktikoje formuojama pozicija, kad DK 152 straipsnio norma, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinos žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės, tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais, išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje yra realus pagrindas mažinti iš ieškovo priteistinos žalos dydį dėl toliau nurodytų argumentų.
36. Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad darbdaviui net ir visiškai atlyginus trečiajam asmeniui padarytą žalą, darbuotojas ne visada savo darbdaviui atlygins ją visą – dėl apsauginių darbo teisės nuostatų net ir kalto darbuotojo prievolė atlyginti darbdaviui žalą gali būti ribota (DK 153 str.). DK 152 str. nustato taisykles, kuriomis remiantis turi būti apskaičiuojamas atlygintinos turtinės žalos, kai ją padaro viena iš darbo sutarties šalių, dydis. Minėtame straipsnyje numatyti kai kurie imperatyvai, į kuriuos turi atsižvelgti darbdavys ir darbo ginčus nagrinėjantis organas. Pvz., vertinant pažeidėjo atsakomybės dydį privalu atsižvelgti ir į žalą patyrusio darbo sutarties šalies kaltės laipsnį bei jos veiksmus siekiant išvengti žalos atsiradimo. Jei šalis elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Pažeidėjo kaltė ir veiksmai siekiant išvengti žalos atsiradimo yra itin reikšmingi galutiniam žalos dydžiui nustatyti. Jei dėl darbdavio veiklos specifikos nuolat kyla sunkiai valdoma žalos rizika, darbdavys turi prisiimti tokios rizikos padarinius.
37. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į DK 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).
38. Darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, padėtis ir priklausymas nuo darbo pajamų lemia darbo ginčus nagrinėjančio organo (DK 216 str.) pareigą aktyviau veikti nustatant darbuotojo padarytos žalos dydį. Atlygintinos žalos dydis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
39. DK 153 str. 1 d. nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
40. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
41. DK 154 str. 2 p. numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių.
42. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (DK 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).
43. Darbdavio veiksmai (neveikimas), susiję su netinkamu darbo organizavimu ir galėję turėti įtakos žalos atsiradimui, gali būti vertinami kaip pagrindas mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą, jei žala nėra padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016, 40, 41 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-701/2020).
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje esant nustatytiems prejudiciniams faktams dėl ieškovo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą dėl neatsargumo (BK 137 str. 1 d.) pirmosios instancijos teismas pagrįsta taikė DK 154 str. 2 dalį, numatančią, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, tačiau netinkamai pritaikė DK 152 str. 2-3 d. suteikiančią teisę mažinti atlygintos žalos dydį.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs būtinąsias darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties turėjo spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (DK 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal DK nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (DK 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos ekspertizės, kurių metu ekspertai nustatė šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, t.y. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-338(20), buvo nurodyta: <...1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant šono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu būdu (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio). Tai, kad nebuvo visapusiškai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant šalia dirbančių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas šis rizikos veiksnys ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) nurodyti technologinių operacijų saugūs atlikimo būdai, didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. 2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [2] 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimą ir tai organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. 3. Saugų darbų vykdymą nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2]...> ; <...Nukentėjusio asmens – G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė . 7. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovė santvarą vertikalioje padėtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant ją prie tiltinio krano, ne tik turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinė sąlyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti. 8. J. V. ir G. V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymėjimais. Jie buvo periodiškai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarką, bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimą. Technologinės kortelės / dokumentacijos, kur būtų nurodyti saugūs tokio darbo atlikimo metodai, tyrimui nepateikta. Tikėtina, kad minėtos aplinkybės didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. 9. Šio nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masės santvarai) asmeninės apsaugos priemonės negalėjo apsaugoti darbuotoją ir tokių priemonių išdavimas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, todėl šis klausimas netiriamas...>
47. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-04-20 ekspertizės akte Nr. 11-638(22) papildomai buvo nurodyta, kad <....9. UAB „Pajūrio sauga“ atliktas darbo vietų ((duomenys neskelbtini), užsakovas – UAB „Aurometa“) fizinių rizikos veiksnių tyrimas galiojo, kol nepasikeitė darbo sąlygos ir gamybos procesas. 10. Nuostatų [4] 4, 5 p. nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo, atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės. 11. Nagrinėjamu atveju pasikeitus technologiniam procesui – pradėjus gaminti didelių gabaritų gaminius ir jų stabilizavimui naudoti atramas (statramsčius) bei tiltinį kraną (t. y. atsiradus naujiems darbo priemonėms ir rizikos veiksniams – atsirado pavojus, kurį galėtų sukelti griūvantys ir krentantys gaminiai) UAB „Aurometa“ privalėjo atnaujinti fizinių rizikos veiksnių vertinimą suvirintojo darbo vietoje. Tokį rizikos veiksnių įvertinimo atnaujinimą numato Nuostatų [4] 4, 5, 18 p. reikalavimai. 12. Bendrąja profesinės rizikos vertinimo tvarka nenustatyta, kas kiek laiko turi būti atliktas fizinių rizikos veiksnių tyrimas konkrečioje darbo vietoje, bet Nuostatuose [4] nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės (žr. 4, 5 p.); įmonėje vykdomas rizikos stebėjimas, jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas (žr. 18 p.). 13. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo, kad privaloma parengti technologines korteles, kuriose būtų nurodyti saugūs metalinių santvarų suvirinimo metodai. Tokie saugūs darbų atlikimo metodai gali būti nurodyti ir kituose lokaliniuose (įmonės) aktuose, kaip nurodyta UAB „Aurometa“ Instruktavimo tvarkos 10.2, 10.3 p. 14. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra konkretaus reikalavimo dėl darbo vietų išdėstymo, kiekvienu konkrečiu atveju apie tai sprendžiama atlikus rizikos vertinimą darbo vietoje. Jeigu darbai būtų vykdomi tinkamai stabilizuojant ir įtvirtinant gaminius (santvaras), tai nebūtų pagrindo teigti, kad suvirintojų darbo vietų išdėstymas gamybinėse patalpose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. 15. Jeigu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose suvirintojų darbo vietos viena nuo kitos būtų išdėstytos atstumu, didesniu negu suvirinamos detalės aukštis, tai netgi esant tokiems patiems J. V. veiksmams, tiriamas nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, nes nuvirtusi detalė nepasiektų G. V....> <...17. UAB „Aurometa“ vadovas, gavęs UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto profesinės rizikos vertinimo išvadas – rizika suvirintojo darbo vietoje priimtina (žr. Profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 5), neprivalėjo imtis veiksmų dėl suvirintojų darbo vietų.>..<.....20. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo metu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose darbo sąlygos įmonės suvirintojų darbo vietose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų..>.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-03-18 specialisto išvadoje Nr. 11-338(20) ir 2022-04-20 ekspertizės akte Nr. 11-638(22) nurodytos aplinkybės dėl darbo vietų išdėstymo, organizacinių procesų vykdymo, fizinių rizikos veiksnių savalaikio neištyrimo patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo argumentus, jog ir atsakovės veiksmai organizaciniu bei darbų saugos požiūriu iš dalies galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimo riziką.
49. Paminėtina, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra nustatyta darbdaviui. Tokios darbdavio pareigos yra nustatytos ir DK 158 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, taip pat kad darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės yra finansuojamos darbdavio lėšomis (DK 158 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pareiga atsakyti už darbuotojams kilusią žalą neužtikrinus jiems saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų tenka taip pat darbdaviui (DK 151 straipsnis).
50. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
51. Taigi šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių duomenų apie tai, kad atsakovė teigdama, kad tik ieškovas yra atsakingas dėl kilusio nelaimingo atsitikimo, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių baudžiamojoje byloje ekspertų nustatytas aplinkybes dėl veiksnių, kurie galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimo riziką, bei neįrodė, kad atsakovė ėmėsi pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai organizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, savalaikiai įvertino profesines rizikas darbo vietoje, numatė ir įgyvendino prevencines priemones rizikai šalinti ir mažinti.
52. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbi aplinkybė, jog ieškovo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pasireiškė neatsargumu. Kaip minėta, šis prejudicinis faktas nustatytas baudžiamojoje byloje. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, kad ieškovas nusikalstamą veiką padarė esant neatsargiai kaltės formai. Kolegijos vertinimu, teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės ir tai, kad nebuvo nustatyti ieškovo tyčiniai veiksmai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, suteikia pagrindą taikyti DK 153 str. 1 d. nuostatas ir mažinti iš ieškovo regreso tvarka priteistinos žalos dydį.
53. Pažymėtina, kad bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų, inter alia, nuo žalos padarymo tretiesiems asmenims grėsmės (rizikos). Kuo pavojingesnė veikla yra vykdoma, tuo didesnis žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnis egzistuoja ir tuo yra didesnė šios rizikos materializavimosi (pasireiškimo) galimybė. Tokia grėsmė, kurios pirminis ir pagrindinis šaltinis yra darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, daugiausia ir pasireiškia per darbuotojo, kuris yra pasitelkiamas darbdavio apsibrėžtiems veiklos tikslams įgyvendinti, veiksmus. Vadinasi, kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad konkrečiu atveju atsakovės vykdomos veiklos pobūdis, pavojingumas (didelių gabaritų metalinių konstrukcijų gamyba) buvo neatsiejamai susijęs su žalos atsiradimo tikimybe, todėl DK 257 straipsnio 5 dalies prasme laikytinas kriterijumi, kurio pagrindu gali būti mažinamas darbdaviui priteistinas žalos atlyginimas.
55. Apibendrinant, teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje esant duomenimis apie netinkamą darbų saugos organizavimą, nei pirmosios instancijos teismas, nei Darbo ginčų komisija šių prieštaravimų nepašalino, neįvertino, nors šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant iš ieškovo priteistinos žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei Darbo ginčų komisija tinkamai neįvertino, kad konkrečiu atveju atsakovės vykdomos veiklos pobūdis, pavojingumas (didelių gabaritų metalinių konstrukcijų gamyba) buvo neatsiejamai susijęs su žalos atsiradimo tikimybe, todėl DK 257 straipsnio 5 dalies prasme laikytinas kriterijumi, kurio pagrindu gali būti mažinamas darbdaviui priteistinas žalos atlyginimas.
56. Vadovaujantis išdėstytas argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nustatytą ieškovo kaltės formą, įvertinus pačios atsakovės veiksmus dėl darbo procesų ir saugos įmonėje organizavimo, vykdomos veiklos pobūdį, konkrečiu atveju atsakovė, kaip darbdavys, turi prisiimti didesnę dalį rizikos dėl kilusio nelaimingo atsitikimo bei civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis nurodytais kriterijais yra pagrindas mažinti darbdaviui priteistinos žalos atlyginimą ne daugiau kaip iki darbuotojo (ieškovo) 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 str. 1 d.).
57. Byloje pateikta 2019-08-30 darbo sutartis Nr. 158 patvirtina, kad ieškovui buvo mokamas 8,25 Eur/h atlygis už faktiškai atidirbtą darbo laiką ir iki 15 proc. priedas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, nustatyta darbo laiko norma – 8 val. per dieną, penkių darbo dienų savaitė. Teisėjų kolegija remdamasi darbo sutartyje nurodytais duomenimis daro išvadą, kad ieškovo vidutinis atlyginimas sudarė apie 1000,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į DK 152 str., 153 str. 1 d. nuostatas, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, tai yra, iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį ir sumažinti Darbo ginčų komisijos atsakovei priteistą žalos dydį iki 6000,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
58. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
59. Ieškovas J. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 2500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1000,00 Eur už ieškinio parengimą, 1000,00 Eur už atsikirtimų į atsakovės atsiliepimą parengimą, 500,00 Eur už dubliko parengimą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta 74 proc., iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1850 Eur (2500,00 x 0,74) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
60. Atsakovė UAB „Aurometa“ patyrė 4965,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kuria sudaro 1043,63 Eur - ieškinio rengimas ir pateikimas darbo ginčų komisijai, 447,70 Eur - kliento informavimas, pasirengimas ir kliento atstovavimas darbo ginče Telšių skyriaus darbo ginčų komisijoje, 387,20 Eur - pasirengimas ir kliento atstovavimas Telšių skyriaus darbo ginčų komisijoje, komunikacija su klientu dėl priimto sprendimo, 1402,09 Eur – atsiliepimo į ieškinį parengimas, 1261,43 Eur – tripliko parengimas, 60,50 Eur – prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo parengimas ir pateikimas teismui, 363,00 Eur – pasirengimas ir kliento atstovavimas civilinėje byloje. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
61. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovės prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 74 proc. sprendžia, kad atsakovės iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1291,00 Eur (4965,55 Eur x 0,26).
62. Paskaičiavus šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal procentinę reikalavimų patenkinimo dalį ir įskaičius mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovės ieškovui mokėtina suma sudaro 559,00 Eur.
63. CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminio mokesčio dydis už ieškinio pateikimą, nuo kurio ieškovas buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, sudarė 518 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 74 proc., iš atsakovės valstybės naudai priteistina 383,00 Eur žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (74 proc.), o atmesta 26 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės UAB „Aurometa“ ieškovui J. V. priteistina 74 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą 26 proc. šia dalimi atlygintinos atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.
65. Atsakovė UAB „Aurometa“ pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 1833,15 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas J. V. apeliacinėje instancijoje patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
66. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 74 proc., patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovui iš atsakovės priteistina 740,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
67. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą dydį, šios išlaidos mažintinos iki 1386,00 Eur (924 x 1,5) ir atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 360,00 Eur (1386 x 0,26).
68. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistina 380,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
69. Nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminio mokesčio dydis už apeliacinio skundo pateikimą sudarė 518 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 74 proc., ieškovas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 1 p., 2 d. pagrindu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 383,00 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą.
Ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2023 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos Sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-8253/2023.
Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“, įmonės kodas 302531159, regreso tvarka 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“, įmonės kodas 302531159, ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 559,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso 939,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“, įmonės kodas 302531159, 766,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) išlaidų valstybei (383,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 383,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Aleksandras Rusakas
Irena Stasiūnienė