Civilinė byla Nr. e2A-18-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00748-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1.; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovei D. S. ir jos atstovei advokatei Linai Zubovienei,

atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovui advokatui Arminui Magylai,

ekspertėms Elvyrai Pečeliūnaitei-Bazienei, Ilonai Vaškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ir atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio kultūros centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui ir A. Š.-S. dėl autorystės pripažinimo, autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. K., E. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams valstybinei biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui (toliau – LNKC), A. Š.-S., prašydama:

1.1.                      pripažinti ieškovės autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius;

1.2.                      už visus ieškovės išimtinių autorių teisių pažeidimų atvejus iš jas pažeidusio atsakovo LNKC priteisti 243 313,37 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant negautas pajamas, bei kompensaciją;

1.3.                      solidariai iš atsakovų A. Š.-S. ir LNKC priteisti 29 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.4.                      įpareigoti atsakovą LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete;

1.5.                      apie padarytus pažeidimus ir ieškovei priklausančią autorystę paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje Facebook, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“;

2.       Ieškovė nurodė, kad bendradarbiaudama su atsakovu LNKC 2009–2013 metais sukūrė baltų genčių archeologinių kostiumų kolekciją. Ieškovė yra šių kostiumų autorė, jai priklauso išimtinės autorių turtinės ir neturtinės teisės į šiuos kostiumus. Atsakovas LNKC nuo 2012 metų iki ieškinio padavimo dienos, slėpdamas tai nuo ieškovės, virš 20 kartų neteisėtai, taip pat netinkamu būdu viešai pristatė ieškovės kurtus archeologinius kostiumus įvairių renginių metu, neįvardydamas ieškovės pavardės kaip autorės, o kostiumų autore pristatydamas kitą asmenį – atsakovo darbuotoją D. K.. Taip pat atsakovas LNKC, neturėdamas ieškovės licencijos, neteisėtai atgamino kostiumus įvairiais būdais bei juos viešai skelbė savo interneto tinklalapiuose. Atsakovas LNKC ieškovės autorių teises pažeidė ir gaminant du ieškovės archeologinius kostiumus pristatančius sieninius kalendorius, jų autore taip pat nurodydamas D. K., plagijuodamas ir be sutikimo pakeisdamas kalendoriuje ieškovės rašytą autorinį tekstą. Šiais veiksmais buvo pažeistos ieškovės išimtinės autorių teisės.

II.                      Pirmosios, apeliacinės ir kasacinio teismo sprendimų esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą (sprendime nurodyta 2019 m. liepos 31 d. data), kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete; apie atsakovo LNKC padarytus pažeidimus paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje „Facebook“, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“; priteisė ieškovei D. S. iš atsakovo (duomenys neskelbtini)00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė (9 t., b. l. 41–82).

3.1.                      Teismas sprendė, kad ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų sujungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje apibūdinamas kaip duomenų rinkinys. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad kostiumo atkūrimo procese kūryba ir originalumas pasireiškia esamos archeologinės medžiagos atranka bei pritaikymu kuriant naują kostiumą.

3.2.                      Teismas nesutiko su ieškove, kad šalys 2011–2013 metais sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis sulygo dėl kūrinio sukūrimo. Šios sutartys buvo sudarytos archeologinių-istorinių kostiumų rekonstrukcijų įgyvendinimo tikslu, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus.

3.3.                      Paslaugų teikimo sutarčių, kurioms atlikti buvo reikalinga ir intelektinė ieškovės veikla, pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamos genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalingą vizualinę medžiagą – archeologinių radinių nuotraukas ir piešinius. Ieškovės rengiama vizualinė medžiaga buvo skirta konkrečiam projektui, t. y. archeologinio-istorinio kostiumo rekonstrukcijai (gamybai). Teismas, vadovaudamasis teisių perdavimo tikslų taisykle, konstatavo, kad pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovui perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovas galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti savo veikloje, t. y. viešai rodyti, atgaminti, nuomoti ir pan.

3.4.                      Teismas nepripažino ieškovės teisės į lietuvių genties archeologinių kostiumų 2010/2011 m. kalendoriaus autorystę. Pirmenybę teikdamas pažodiniam ieškovės ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinimui, teismas nusprendė, kad iš jos turinio nėra galimybės padaryti išvadą, jog ieškovė buvo atsakinga už kalendoriaus maketo sukūrimą. Taigi atsakovas, kalendoriaus „Baltų gentys, Lietuviai“ gale nurodydamas, kad kostiumų kolekcijos projekto bei kalendoriaus teksto autorė yra D. S., nepažeidė ieškovės teisės į autoriaus vardą ir autorystę.

3.5.                      Teismas nustatė, kad nors ieškovė sukurtą autorinį tekstą perleido atsakovui 2009 m. rugsėjo 3 d. autorine kūrinio užsakymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ši sutartis yra terminuota. Todėl 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovo tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teises viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais.

3.6.                      Teismas nustatė, kad autorine kūrinio užsakymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui perleistas autorinis tekstas 2012 m. birželio mėn. žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“ buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, be to šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodyta D. K.. Teismas sprendė, kad dėl šių veiksmų egzistuoja atsakovo kaltė, nes tekstą žurnalui išsiuntė atsakovo darbuotojai. Taip buvo pažeistos ieškovės autorių neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant, autorystės teisė, ją pasisavinant, ir kūrinio neliečiamybės teisė, iškraipant tekstą, kartu buvo padaryta ir žala ieškovės profesinei reputacijai. Taip pat buvo pažeistos ir ieškovės išimtinės autorių turtinės teisės atgaminti (išleisti) kūrinį, kadangi sutartis buvo sudaryta dėl kūrinio panaudojimo leidžiant kalendorių, o ne atgaminant tekstą kitais būdais.

3.7.                      Už nustatytus autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimus teismas priteisė ieškovei 1 094,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (už autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies naudojimą, pažeidžiant ieškovės neturtines autorių teises, tinklalapyje lnkc.lt – 100,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto dalies neteisėtą viešą skelbimą tinklalapyje lnkc.lt –114,00 Eur dydžio kompensaciją; už kūrinio (autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies) neliečiamybės pažeidimą ir ieškovės autorystės teisės pažeidimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto neteisėtą atgaminimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 380,00 Eur dydžio kompensaciją).

3.8.                      Teismas nepripažino ieškovės teisės į kuršių genties archeologinių kostiumų 2013–2014 m. kalendoriaus autorystę. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą. Priešingai nei lietuvių genties kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) su nuotraukomis, todėl, teismo vertinimu, atsakovas kaip šio teksto užsakovas turėjo visas teises parinkti fotonuotraukas, kurios buvo panaudotos kalendoriuje.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui LNKC iš ieškovės D. S. 4 722,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 t., b. l. 84–85). Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 5 262,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėjo 2 984,45 Eur žyminį mokestį ir 2 278,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas LNKC – 4 722,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad atsakovei LNKC iš ieškovės priteisiamos 4 722,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į nedidelę patenkintų reikalavimų dalį (apie 0,45 proc.), neatlyginamos.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo LNKC apeliacinius skundus, 2020 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino argumentą, kad „ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta apsauga“. Be to, patikslino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą: priteisė iš ieškovės atsakovui LNKC 3 770,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 1–28).

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021 apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (10 t., b. l. 164–173).

6.1.                      Teisėjų kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog apibūdinant konkretų objektą (be kita ko, archeologinį kostiumą) vartojamas terminas „rekonstruotas“ (ar „atkurtas“), negali lemti jo (ne)pripažinimo autorių teisių objektu. Kiekvienu individualiu atveju turi būti sprendžiama pagal tai, ar objektas atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog archeologiniai kostiumai apskritai negali būti laikomi autorių teisės saugomais kūriniais, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.

6.2.                      Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, be kita ko, nustatė nemažai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ginčo rekonstruoti archeologiniai kostiumai nėra autorių teisių objektai, teisingumu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų, be kita ko, konstatuota, jog nėra išlikęs nė vienas archeologinio kostiumo pavyzdys, su kuriuo galima būtų palyginti atkurtą archeologinį kostiumą, jį išmatuoti, nustatyti proporcijas, kirpimus ir t. t.; kostiumų komplektacijos, drabužių konstruktyvo sprendimai ir (ar) siluetai yra atkurti naudojant informaciją iš įvairių šaltinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad rekonstruojant archeologinius kostiumus konkrečiu atveju egzistavo plati kūrybinė laisvė, buvo galimas ne vienas atkurto kostiumo variantas, todėl teisėjų kolegija nurodė, jog turi būti įvertinta, ar ieškovės rekonstruoti kostiumai atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus.

6.3.                      Teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant, ar rekonstruoti archeologiniai kostiumai yra kūriniai, saugomi ATGTĮ yra teisiškai nereikšmingos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog šalių sudarytomis sutartimis nebuvo susitarta sukurti originalų atitinkamo laikmečio kostiumą panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, taip pat kad kalendoriaus tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) su nuotraukomis.

6.4.                      Nurodžiusi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės teikiama informacija ir konsultacijos, reikalingos ginčo archeologinių kostiumų rekonstrukcijai, buvo išreikšti objektyvia forma, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad ieškovės indėlis į archeologinių kostiumų rekonstrukciją apsiribojo tik idėjos sukūrimu ir (ar) paskleidimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą turi būti vertinama, ar ieškovės indėlis į ginčo archeologinių kostiumų rekonstrukciją gali būti vertinamas kaip bendraautorystė.

7.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, jį patikslino, nurodydama, kad iš ieškovės atsakovui LNKC priteistas 3 770,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 2 400,00 Eur žyminio mokesčio (11 t., b. l. 72–88). 

7.1.                      Nusprendusi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pripažino apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl lietuvių ir kuršių kalendorių maketų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kitų ieškovės skundo argumentų pagrįstais, kolegija nurodė, jog dėl jų pakartotinai nepasisakoma. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai dėl autorių teisių į baltų genčių archeologinius kostiumus, jų bendraautorystės ir sutartimis perduotų autorių teisių atsakovui.

7.2.                      Nustačiusi, kad ieškovė kūriniu laiko jos atsakovui teiktą informaciją, teigia sukūrusi istorinių baltų genčių archeologinių kostiumų brėžinius, kurie, kaip ieškovė pati teigia, buvo atgaminti ir neteisėtai naudojami atsakovo, kolegija nusprendė, kad vertinant, ar ieškovės darbo rezultatas gali būti laikomas kūriniu, yra svarbu įvertinti ieškovės darbo tikslą bei jo atlikimo aplinkybes.

7.3.                      Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas, įgyvendindamas rekonstrukcinį drabužių projektą, pagrindiniu tikslu laikė istorinių drabužių atkūrimą, t. y. senovės lietuvių nešiotų drabužių kopijų gaminimą. Projekto tikslas nebuvo išskirtinio, kūrybiško, iš kitų išsiskiriančio kostiumo sukūrimas. Rekonstruojant buvo siekiama kuo tiksliau atkurti pirminį kostiumų vaizdą, naudojant atitinkamam laikmečiui būdingus audinių, juostų audimo būdus, audinių atspalvius, pavienių drabužių kirpimus, jų nešioseną, papuošalus ir t. t. Paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė, jog sutarties objektas yra atitinkamos genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalinga vizualinė medžiaga, t. y. archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai, taip pat papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūros vykdymas bei konsultacijos. Kolegija padarė išvadą, kad šalys susitarė ne dėl konkretaus kūrinio sukūrimo, o dėl vizualinės medžiagos, kuri nagrinėjamu atveju yra įvardijama kaip archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai, pateikimo ir gaminių priežiūros, konsultavimo paslaugų teikimo.

7.4.                      Kolegija nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, teikdama atsakovui informaciją, rėmėsi įvairiausiais iki tol egzistavusiais archeologiniais-istoriniais šaltiniais (įskaitant ir kitų šalių rekonstruktorių patirtį), pagal kuriuos yra įmanoma išskirti pagrindinius drabužių modeliavimo principus, būdingus rekonstruojamo laikotarpio drabužiams, t. y. kad moterų drabužiai būdavo ilgi, vyrišką eilutę dažniausiai sudarydavo paprasti marškiniai arba tunikos, kad buvo naudojamos įvairios skraistės, galvos apdangalai, drabužiai būdavo gausiai dekoruoti įvairiais papuošalais, buvo naudojami diržai ar juostos, įvairūs kapšeliai ir t. t., tačiau pačių drabužių konstruktyvas, kaip ir šiuo atveju, būdavo elementarus.

7.5.                      Kolegija pažymėjo, kad, lyginant trečiųjų asmenų anksčiau rekonstruotus senovės drabužius tiek su ieškovės brėžiniuose atvaizduojamais kostiumų vaizdais, tiek ir su jau atsakovo rekonstruotais kostiumais, galima padaryti išvadą, kad visų rekonstruotų archeologinių-istorinių kostiumų bendras vaizdas yra panašus, o tai šiuos kostiumus daro neginčijamai panašius vienas į kitą, o ginčo objektus tai daro neoriginalius.

7.6.                      Taip pat kolegija pabrėžė, kad autorių teisių objektais nelaikomi idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys (ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7.7.                      Kolegija nusprendė, kad tai, ką ieškovė įvardija autorių teisių objektu, savo esme yra mokslinė informacija, kurią surinkti ir pateikti atsakovui ieškovė buvo įsipareigojusi paslaugų teikimo sutartimis. Ši informacija nelaikytina originalia ir išskirtine, kadangi iš pateiktų brėžinių neįmanoma nustatyti tokių originalių detalių, dėl kurių atvaizduojamą drabužį būtų galima prilyginti autorių teisių saugomam objektui, t. y. nėra atvaizduotų jokių originalių drabužių siluetų ir (ar) konstrukcijų, kirpimų, išskirtinių kostiumo komplektacijų, dekoratyvių sprendimų, pavyzdžiui, kutų, raukinukų, ypatingų susegimo ir (ar) suvarstymo būdų ir pan. Be to, informacija negali turėti šių savybių, t. y. savo esme objektyvi informacija neturi originalumo vertinimo kriterijaus. Dėl to kolegija sutiko su atsakovu, kad ieškovės teikiama informacija yra istorinio-archeologinio pobūdžio, paremta archeologiniais radiniais bei istoriniais šaltiniais, pateikta rašytine forma bei eskizais, neturinčiais nei išskirtinio pateikimo būdo, nei originalaus pateikimo metodo, ir todėl ši informacija negali būti laikoma autorių teisių objektu.

7.8.                      Įvertinusi bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes kolegija nusprendė, kad, lyginant trečiųjų asmenų anksčiau rekonstruotus senovės drabužius tiek su ieškovės brėžiniuose atvaizduojamais kostiumų vaizdais, tiek ir su atsakovo rekonstruotais archeologiniais kostiumais, visų rekonstruotų archeologinių-istorinių kostiumų bendras vaizdas yra panašus. Dėl to šie archeologiniai kostiumai laikytini panašiais vienas į kitą, o ginčo objektai – archeologiniai kostiumai nėra laikytini originaliais. Atsižvelgdama į tai, kad tiek kostiumų atkūrimo, tiek informacijos teikimo tikslas – kuo tiksliau rekonstruoti istorinius baltų genčių kostiumus, kolegija konstatavo, kad nei kostiumai, nei ieškovės teikta informacija archeologiniams kostiumams atkurti neatitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijų, todėl jie negali būti laikomi autorių teisių objektais.

7.9.                      Pasisakydama dėl bendraautorystės kolegija nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog archeologinių kostiumų originalumą lemia ne drabužių konstruktyvas, kuris yra nukopijuotas nuo įvairių šaltinių, tačiau trečiojo asmens D. K. nuožiūra, t. y. išimtinai remiantis jos individualiu grožio suvokimu, parinktų audinių, jų detalių spalvų deriniai, audinių, juostų raštai, drabužiams paįvairinti panaudotos detalės, būtent už tai archeologinių-istorinių kostiumų projekte buvo atsakinga atsakovo darbuotoja D. K.. Kolegijos vertinimu, ieškovės teikta archeologinė-istorinė informacija negali būti vertinama kaip kūrinys ir negalima konstatuoti ieškovės bendraautorystės, kadangi ieškovės pagal paslaugų teikimo sutartis teikiama informacija savo esme negalėjo būti originali, išskirtinė. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, remdamasis ieškovės pateikta informacija, atgamino archeologinius kostiumus, dėl kurių galutinės formos iš esmės nusprendė jo darbuotoja D. K..

7.10.                      Kolegija, remdamasi ATGTĮ 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 3 dalimi ir 41 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovui perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovas galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti savo veikloje, t. y. viešai rodyti, atgaminti, nuomoti kostiumus ir pan.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui (12 t., b. l. 177–196).

8.1.                      Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, netinkamai juos interpretavo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.

8.2.                      Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažino apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021 pripažino pagrįstais apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl lietuvių ir kuršių kalendorių maketų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kitų ieškovės skundo argumentų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtos kasacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra jokių kasacinio teismo argumentų, kuriais kasacinis teismas būtų pritaręs kokiems nors apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą pirmą kartą, motyvams. Minėta kasacinio teismo nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta visa apimtimi ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl bylos esmės neatskleidimo. Kasacinio teismo priimtos nutarties rezoliucinė dalis aiški – panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o ne jos dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai, neturėjo pagrindo nuspręsti, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra siauresnės nei bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą pirmą kartą, nutartį ir bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, byloje susiklostė teisinė situacija, kai apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje nebuvo pripažintas įvykusiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą antrą kartą, netinkamai aiškino kasacinio teismo motyvus, dėl to pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį ir išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka siauresne apimtimi, nei ją jam perdavė nagrinėti bylą pirmą kartą išnagrinėjęs kasacinis teismas.

8.3.                      Teisėjų kolegija

8.4.                      Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, o dėl šių pažeidimų nėra galimybės kasaciniame teisme patikrinti apeliacinės instancijos teismo atlikto ginčo objektų originalumo vertinimo.

8.5.                      Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra aišku, kokius ginčo objektus su kokiais trečiųjų asmenų anksčiau rekonstruotais kostiumais lygino apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymų vertinimo ir motyvavimo trūkumas neleidžia įvertinti šių apeliacinės instancijos teismo išvadų ir atlikto ieškovės rekonstruotų kostiumų originalumo vertinimo pagrįstumo.

8.6.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko kostiumų atitikties originalumo kriterijui analizės, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl originalumo vertinimo yra abstraktūs ir lakoniški, o pats vertinimas skundžiamoje nutartyje neatskleistas. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėju atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kurie konkrečiai ginčo objektai dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini originaliais, o tuo tarpu teismas, sprendime grįsdamas savo išvadas dėl originalumo vertinimo, turi konkrečiai nurodyti įrodymus ir argumentus, dėl kurių kiekvienas iš ginčo objektų (ne)laikytinas originaliu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Ieškovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 108–122). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra pernelyg abstrakti, joje neįvardinti konkretūs neteisėti veiksmai, pažeistos teisės ar atliktini paskelbimai, kuriuos turi įvykdyti atsakovas LNKC. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas yra labai apsunkinamas ir prarandamas privalomumo požymis, dėl ko nėra užtikrinama ieškovės teisių gynyba;

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų atsakovei A. Š.-S. ir tai vertintina kaip visų ieškovės reikalavimų neišsprendimas, kas taip pat nėra suderinama su civilinio proceso teisės normomis;

9.3.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių sudarytos sutartys yra paslaugų teikimo sutartys, o ne autoriaus teisių perdavimo sutartys. Ieškovės nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa ir neatitinka paties teismo sprendime nurodomų argumentų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad konkretūs archeologiniai kostiumai dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra būtent ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas, todėl byloje taikytinos ATGTĮ normos, būtent šiems kostiumams taikoma ATGTĮ įstatyme įtvirtinta apsauga. Teismas taip pat pripažino, kad kostiumo tiksliai atkurti neįmanoma: minėtos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos siekiant įgyvendinti archeologinių-istorinių kostiumų rekonstrukcijas, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus, todėl kostiumo atkūrimas šiuo atveju yra kūrybinis darbas. Taigi, tokia savo išvada teismas patvirtino, kad ieškovė, vykdydama šalių sudarytas sutartis, sukūrė autoriaus teisių objektą ir yra šių objektų autorė, iš kyla būtinybė ginti jos, kaip autorės teises ir aiškintis jos turtinių ir neturtinių teisių pažeidimą. Kita vertus, sprendime teismas, prieštaraudamas aukščiau nurodytoms savo paties išvadoms, taip pat patvirtino atsakovo LNKC teiginį, kad ieškovės ir atsakovo LNKC sutarto vykdyti kostiumų rekonstrukcijos projekto tikslas buvo ne sukurti originalius kostiumus, o daryti anksčiau egzistavusių kostiumų kopijas ir tai neva paneigia šalių valią sudaryti sutartis dėl autoriaus teisių perdavimo;

9.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, kad teismas remiasi neteisinga prielaida dėl sutarties tikslo, lemia ir neteisingą teismo išvadą, jog šalys susitarė dėl paslaugų sutarties. Ši teismo klaida susijusi su archeologijos mokslo ir kostiumo rekonstrukcijos galimybių specifika;

9.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ATGTĮ normas dėl kūrinio apsaugai keliamų sąlygų ir ieškovei kelia papildomą, įstatyme neegzistuojantį reikalavimą įgyti autorių teisinę apsaugą į kūrinį – reikalauja kūrinio sukūrimo sutarties su atsakovu LNKC sudarymo fakto, ignoruojant ATGTĮ taisykles dėl automatinės įstatymo apsaugos kūriniui nuo jo sukūrimo momento. Šalis gali sieti įvairiausios sutartys, kurias įgyvendinant papildomai gali būti sukuriamas kūrinys – jis bus saugomas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo sukūrimo buvo atskirai tartasi, ar tokio kūrinio sukūrimas buvo vienas iš šalių tikslų;

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo LNKC teiginiams, kad jos specialistų komanda rekonstravo kostiumus tik naudodamasi ieškovės pateikta archeologine medžiaga, kadangi atsakovas LNKC turi didelę patirtį kostiumo rekonstrukcijos srityje, tokia veiklos kryptis numatyta jo įstatuose, atsakovas LNKC yra išleidęs daugybę etninės kultūros leidinių, turi tautinio kostiumo studiją. Atsakovui LNKC turint kompetenciją tautinio XIX-XX a. kostiumo srityje, kurios ieškovė neginčija, nepreziumuojama jo kompetencija I-XIV a. archeologinių kostiumų srityje. Skirtingai nei tautinio kostiumo atveju, archeologinio kostiumo rekonstrukcijai nėra ne tik pačių gaminių, kuriuos galima būtų paliesti, išmatuoti ir nukopijuoti, bet nėra ir jų piešinių, raižinių, ikonografijos, nėra jokių aprangos aprašų, nes tuo metu nebuvo jokių rašytinių šaltinių. Lietuvoje iš esmės tik ieškovė, kaip archeologė, geba rekonstruoti genčių dėvėseną pagal visiems prieinamus radinius ir duomenis. Ieškovė nesutinka su teismo išvada dėl atsakovo LNKC kompetencijos archeologinio kostiumo rekonstrukcijos srityje, kuri nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ir juolab, teismui nustačius, kad iki ieškovės projekto atsakovas LNKC specializavosi būtent vėlyvųjų tautinių kostiumų srityje ir archeologiniais kostiumais neužsiiminėjo;

9.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino faktą, kad trečiasis asmuo D. K. braižė konstrukcinius archeologinių kostiumų brėžinius pagal ieškovės surinktą archeologinę medžiagą, taip pat šiam faktui suteikė netinkamą teisinę reikšmę. Atsakovas LNKC į bylą pateikė mokslinės medžiagos, kokią jam pateikdavo ieškovė, pavyzdį ir patvirtino, kad tokią medžiagą sudarė ieškovės ranka braižyti kiekvienos genties keturių laikotarpių vyro bei moters kostiumų brėžiniai su šalia parašytais komentarais apie juos sudarančias detales (archeologinių radinių pavadinimais), atskirai pridėtos tų detalių, archeologinių radinių nuotraukos bei piešiniai. Atsakovo LNKC teiginys, kad ieškovės pateikti brėžiniai buvę netinkami, yra deklaratyvus ir nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais (perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad jie tinkami), todėl vertintini tik kaip atsakovo LNKC gynybinė versija;

9.8.                      Tai, kad pripažinęs buvus paslaugų sutartis, teismas pritaikė joms teisių perdavimo taisykles, patvirtina teismo sprendimo nenuoseklumą, kadangi paslaugų sutartimis neperduodamos ir nesuteikiamos autorių turtinės teisės į sukurtą objektą, jos perduodamos autorių licencinėmis sutartimis arba kūrinio sukūrimo sutartimis, taip pat atskirais įstatymo numatytais atvejais, be to tik į autorių teisių objektus. Teismas sprendime nepaaiškino, kodėl autoriaus turtinės teisės atsakovui LNKC buvo perduotos būtent tokia apimtimi, kaip nurodyta sprendime. Net ir konstatavus autoriaus turtinių teisių perdavimą pagal įstatymą, atsakovo LNKC naudotų teisių apimtis viršijo ATGTĮ numatytą reglamentavimą. Šiuo atveju teismas nepagrįstai išplėtė perduotų teisių apimtį, kas lėmė ir ieškovės reikalavimų dėl konkrečių atsakovo LNKC neteisėtų veiksmų atmetimą;

9.9.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas LNKC pats savarankiškai rašė ir teikė projektus Kultūros rėmimo fondui ir savarankiškai sudarinėjo sutartis su atskirų sričių amatininkais, kurie pagal užsakymą pagamino atsakovui LNKC gaminius – kostiumo dalis;

9.10.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino autorių teisės normas, reglamentuojančias autoriaus turtinių teisių perdavimą ir nuosavybės teisės į kūrinį turėjimą;

9.11.                      Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dėl jos teisių pažeidimo, kiek tai susiję su lietuvių ir kuršių kalendoriais (jų maketais ir tekstais), netinkamai vertino ir aiškino šalių sutartis, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes ir šalių santykius bei pažeidė autoriaus turtines teises reglamentuojančias teisės normas;

9.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis vien lingvistiniu pažodiniu sutarčių (2009 m. rugsėjo 3 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. rugsėjo 25 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), jų tekstinės išraiškos aiškinimu, padarė išvadą, kad šalys sutartimi nesitarė, jog ieškovė bus atsakinga už kalendoriaus maketo sukūrimą, o tokį sukūrus, autorių teisės į jį neatsiranda, nes tai nebuvo šalių tikslas. Ieškovės vertinimu, tokia išvada pirmosios instancijos teismas pažeidė ATGTĮ 13 straipsnį, konstatuodamas, kad teisių į kūrinį atsiradimui bei jų apsaugai yra būtina sutartis ir neigdamas teisinę taisyklę, kad autoriaus turtinės teisės atsiranda sukūrus kūrinį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl teisių į kalendorius pažeidimą, turėjo aiškintis faktiškai šalių atliktas funkcijas ir nustatyti, ar ieškovės atlikti veiksmai atitinka kūrinio sukūrimo veiksmus, o jos intelektinės veiklos rezultatas yra ATGTĮ saugomas objektas, tačiau to nepadarė. Tai, kad sutartyje nebuvo tiksliai apibrėžtas objektas (šiuo atveju kalendoriaus maketas), bet jis šalių santykių eigoje buvo sukurtas, lemia autorių teisių apsaugos atsiradimą šiam kūriniui, kadangi teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus, nepaisant sutarties teksto. Autorių teisė saugo tiek kūrinius, dėl kurių sukūrimo buvo sudarytos sutartys, tiek kūrinius, kuriuos kuriant jokių sutarčių nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinius ieškovės pateiktus įrodymus, įrodančius, kad ji sukūrė ne tik sutartimis sulygtą kalendoriaus tekstą, bet ir kitą objektą – kalendoriaus maketą;

9.13.                      Teismas, formaliai remdamasis tarp ieškovės ir atsakovo LNKC 2012 m. rugsėjo 25 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Paslaugų“, taip pat jos formuluote „Paruošti kostiumų kalendoriaus „Kuršiai I-XIV a.“ leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (aštuonių archeologinių kostiumų ir jų detalių nuotraukų aprašymas)“ (Sutarties 1 punktas), padarė nepagrįstą išvadą, kad tokia sutartimi šalys nesitarė sukurti originalaus kūrinio ir todėl neva ieškovės tekstas yra nesaugomas autorių teisės. Teismas neanalizavo šalių valios, sutarties tikrosios paskirties, sukurto teksto originalaus pobūdžio, meninio stiliaus ir nevertino jo pagal ATGTĮ keliamus kūrinių apsaugos kriterijus. Teismas netinkamai vertino kalendorių maketo bei teksto sukūrimo faktą, šių objektų kvalifikavimą kaip autoriaus teisių objektus ir, atitinkamai, teisių į juos pažeidimą, tuo pažeisdamas sutarčių aiškinimo bei autorių teisių apsaugos teisės normas;

9.14.                      Atsakovas LNKC taip pat neteisėtai perrašė ieškovės sukurto teksto dalį, ir ją viešai paskelbė savo tinklalapyje lnkc.lt, nenurodydamas šaltinio, iš kurio paimtas tekstas, ir jo autorystės, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės išimtinę kūrinio neliečiamybės teisę, ieškovės autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą, taip pat ieškovės išimtinę turtinę kūrinio viešo paskelbimo teisę, tačiau teismas dėl šių aplinkybių išsamiai nepasisakė bei savo išvadų nepagrindė;

9.15.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovui LNKC 4 722,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2 984,45 Eur žyminio mokesčio ir 2 278,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – neatlyginti, atsižvelgiant į nedidelę patenkintų reikalavimų dalį. Teismas tenkino dalį ieškovės turtinio reikalavimo, tačiau žyminio mokesčio už šią dalį nepriteisė. Be to, teismas neatsižvelgė į neturtinių teisių pažeidimą, kurį pripažino. Priteisdamas visą atsakovo LNKC prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas nepagrindė jos dydžio, kadangi bendra suma viršija patvirtintas rekomendacijas.

10.       Atsakovas LNKC pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės D. S. ieškinys ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 89–97). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl autorystės pripažinimo į lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius, tačiau be pagrindo pripažino, kad atsakovas LNKC ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, nurašė pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Teismas vertino, kad tokiu būdu tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, be to, šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodoma D. K.. Atsakovo LNKC nuomone, ieškovės indėlis tiek į visą projektą, tiek sudarant kalendorius bei leidinius, pirmosios instancijos teismo yra įvardintas tinkamai ir, priešingai nei teigia ieškovė, nepažeidžia jokių ieškovės išimtinių neturtinių autorių teisių;

10.2.                      Atsakovas LNKC apeliaciniame skunde dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės sutarties pagrindu sukurtu tekstu, nurodė, kad per neapsižiūrėjimą atsakovo LNKC informacijos poskyrio specialistai neteisingai nurodė, jog leidinyje „Pasaulio lietuvis“ išspausdinto teksto autorė yra D. K.. Pažymėjo, kad dėl šios klaidos pati D. K. kreipėsi į leidinio redakciją su prašymu nurodyti teksto autorę ieškovę, ką patvirtina ir ieškinyje nurodyti ieškovės argumentai. Be to, atsakovas LNKC nurodė, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovas LNKC iškraipė ieškovės tekstą ir taip pažeidė jos teises, tačiau šis tekstas buvo redaguojamas kalbos redaktorių. Padaryti teksto pakeitimai – tekstą, parašytą pirmu asmeniu, pakeičiant į neveikiamąją rūšį, šio teksto esmės neiškraipė, mokslinės tiesos nepakeitė ar kokiu nors kitu būdu nesumenkino šio teksto turinio;

10.3.                      Apeliantas pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovas LNKC pateikė netikslią informaciją, tačiau šiuo atveju kiekvienos genties kostiumų kolekciją sudarantys drabužiai vieni nuo kitų skiriasi tik spalva ir (arba) nežymiais dekoro skirtumais. Tai reiškia, kad tiek aukštaičių, tiek kuršių ar žemaičių drabužių komplektuose yra lygiai to paties kirpimo kelnės, tokios pačios tunikos, apsiaustai, skaros, cilindrinės suknelės, komplektuose naudojami apatiniai marškiniai ar suknelės ir panašiai. Atitinkamai, yra akivaizdu, jog tokiu principu sudaryta kolekcija, kuomet ties kiekviena gentimi yra naudojama beveik ta pati drabužių komplektacija, kuri viena nuo kitos besiskiria tik spalva, audinio audimo būdu ir kostiumuose naudojama atributika, tikrai neįrodo, jog teksto panaudojimas pritaikant jį kitos genties kostiumų kolekcijai aprašyti iškraipo egzistuojančią tiesą ir pažeidžia ieškovės teises;

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės patirta turtine ir neturtine žala. Atsakovo LNKC vertinimu, šiuo atveju nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų nėra įrodyta.

11.       Ieškovė D. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo LNKC apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti atsakovo LNKC apeliacinį skundą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 146–151). Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1.                      Ieškovė nesutinka su atsakovo LNKC apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir kitu vardu – teksto autore nurodoma D. K.. Visų pirma, pats atsakovas LNKC pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus. Faktinė aplinkybė, kad D. K. asmeniškai kreipėsi į redakciją dėl autoriaus pakeitimo, negali būti pagrindu atleisti atsakovą LNKC nuo atsakomybės už atliktus neteisėtus veiksmus. Be to, D. K. kreipėsi į redakciją praėjus 2,5 metams nuo atlikto pažeidimo. Aplinkybė, kad tekstas buvo redaguotas kalbos redaktorių, taip pat nesuteikia teisės nei kalbos redaktoriams, nei atsakovui  LNKC keisti jį – taip, kad būtų pažeista kūrinio neliečiamybė ir padarytų žalą kūrinio autoriui. Ieškovės tekste pasirinkta frazė „rengėme žmones“, ieškovės manymu, nukreipia į asmeninį pasirinkimą, kuris reiškia, kad yra pateikiama tik viena iš daugelio aprangos mokslinių versijų, leidžiančių kitiems asmenims laisvai komplektuoti kitais būdais, nekopijuojant ieškovės versijos. Tai, kad atsakovas mano, jog drabužių komplektacija yra ta pati, rodo, kad atsakovas neturi tinkamos kompetencijos ir žinių apie skirtingų genčių drabužių rekonstrukcijos ypatumus, genčių laidojimo paminklus, tradicijas, papuošalų tipažą ir kitų reikiamų žinių;

11.2.                      Nors atsakovas LNKC nurodo, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, reikalingų neturtinei žalai priteisti, tačiau ieškovė su tokia pozicija nesutinka. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad dėl atsakovo LNKC neteisėtų veiksmų patyrė esminį sveikatos pablogėjimą, nepalankią kolegų nuomonę bei besitęsiančius asmeninius išgyvenimus;

11.3.                      Nepagrįsti atsakovo LNKC argumentai, kad ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos. Ieškovė kaip skirtingų teisių gynimo būdą naudojo skirtingo dydžio kompensaciją (tai yra už kiekvieną turtinių teisių pažeidimo atvejį – už neteisėtą kostiumų viešą rodymą, atgaminimą, paskelbimą). Kompensacija priteisiama įrodžius, kad tam tikras autorių teisių apsaugos objektas buvo naudojamas neturint autorių teisių subjekto sutikimo, nes tokia veiksmai pagal įstatymą yra laikomi neteisėtais bei reiškia autorių teisių pažeidimo faktą, kuris vadovaujantis res ipsa loquitur (liet. faktai kalba patys už save) taisykle, reiškia žalos padarymą. Ši sąlyga byloje buvo įrodyta. Kompensacijos apskaičiavimui ATGĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas nustatydamas kompensacijos dydį – pažeidėjo kaltė, jo turtinė padėtis, neteisėtų veiksmų priežastys ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atsižvelgiant į tai bei į ieškovės pirmos instancijos teisme procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, laikytina, kad ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė kompensacijos dydžius, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus bei vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamais konkrečiais žalos apskaičiavimo kriterijais.

12.       Atsakovas LNKC pateikė atsiliepimą į ieškovės D. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo LNKC patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 156–172). Atsiliepime į apeliacinė skundą nurodyti tokie argumentai:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo LNKC buvo susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai, o ne kūrinio užsakymo teisiniai santykiai. Paslaugų teikimo sutartimis atsakovas LNKC ir ieškovė sulygo, kad šių sutarčių objektas yra atitinkamos genties kostiumo I-XIV gamybai reikalinga vizualinė medžiaga, t. y. archeologinių radinių (ne drabužių, o archeologinių radinių) nuotraukos ir piešiniai, taip pat kostiumo papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūros vykdymas bei konsultacijos. Taigi, vadovaujantis lingvistiniu, sisteminiu ir loginiu šių paslaugų teikimo sutarčių tekstų aiškinimu, matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ne dėl konkretaus kūrinio sukūrimo, o dėl vizualinės medžiagos, kuri šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai įvardijama kaip archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai, pateikimo ir gaminių priežiūros, konsultavimo paslaugų teikimo. Minėtos paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos siekiant įgyvendinti archeologinių – istorinių kostiumų rekonstrukcijas, t. y. siekiant ne sukurti, o kuo tiksliau atkurti senovės lietuvių genčių kostiumus. Įvertinant ieškovės, kaip istorikės, archeologės, o ne dizainerės ir (ar) drabužių konstruktorės, turimas profesinės žinias, su ieškove buvo sudaromos sutartys, kuriomis ieškovė įsipareigojo atsakovui LNKC teikti specifines paslaugas, t. y. teikti konsultacijas ir vykdyti atkuriamų daiktų priežiūrą, kad pastarieji būtų atgaminami kuo autentiškiau atitinkamo laikotarpio atžvilgiu.

12.2.                      Bylos proceso metu atsakovas LNKC laikėsi pozicijos, jog rekonstruoti archeologiniai – istoriniai kostiumai nėra saugomi autorių teisių objektai. Visi projekto metu rekonstruoti drabužiai pasižymi elementariomis konstrukcijomis ir kirpimais, neįmantriais siluetais, kadangi rekonstruojamo laikotarpio drabužiai daugiausiai buvo „tunikiniai“, kurių pagaminimui nebūdavo sunaudojama daug medžiagos. Priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja ieškovė, medžiagos apie ginčui aktualaus laikotarpio drabužius ir net kitų asmenų rekonstruotų drabužių Lietuvoje yra. Atsakovas LNKC paaiškino, kad, vadovaujantis tų pačių Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamų drabužių bendru vaizdu, minėta Danijos nacionalinio muziejaus išleista autorės Margrethe Hald knyga „Senovės danų tekstilė iš pelkių ir kapų: kostiumo ir geležies amžiaus tekstilės lyginamoji studija“ ir kitais šaltiniais, D. K. padarė ne tik konkrečių drabužių konstrukcinius brėžinius, tačiau iš jų savo nuožiūra atrinko juostų ir audinių raštus, kuriuos panaudojo audėjos. Tai, kad kostiumai buvo atkuriami vadovaujantis D. K. pasirinktuose šaltiniuose esančia medžiaga, o ne ieškovės pateiktais eskizais ir (ar) kokiais nors kostiumų darbiniais piešiniais, įrodo keletas D. K. darbo pavyzdžių. Taigi, nei kostiumų komplektacijos, nei drabužių konstruktyvo sprendimai ir (ar) siluetai nėra originalūs sprendimai, kadangi yra nukopijuoti iš įvairių šaltinių. Naudoti papuošalus tam tikrai funkcijai (prispausti, susegti, sujungti, pritvirtinti) atlikti nėra kuo nors originali ieškovės idėja, kadangi, kaip patvirtina pati ieškovė, įkapėse randami papuošalai byloja, kad taip juos panaudoti sugalvojo dar senovės gentys. Dėl nurodytų priežasčių kostiumuose panaudoti papuošalus, suteikiant jiems tam tikrą funkciją, nėra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

12.3.                      Pagal bylos duomenis paslaugų teikimo sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamos genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalingą vizualinę medžiagą – archeologinių radinių nuotraukas ir piešinius. Ieškovės rengiama vizualinė medžiaga buvo skirta konkrečiam projektui, t. y. archeologinio – istorinio kostiumo rekonstrukcijai (gamybai). Taigi, vadovaujantis teisių perdavimo tikslų taisykle, konstatuotina, kad pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė atsakovui LNKC perdavė turtines teises tokia apimtimi, pagal kurią atsakovas LNKC galėjo tinkamai naudotis ieškovės perduota medžiaga, o pagal ją rekonstruotus kostiumus galėjo naudoti atsakovo LNKC veikloje, t. y. viešai rodyti, atgaminti, nuomoti kostiumus ir pan. Tokią perduotą atsakovui LNKC autoriaus turtinių teisių apimtį patvirtina ir pati ieškovė, kuri pareikštame ieškinyje nurodė, kad „Abi pusės sutarė, kad sukurta kolekcija bus saugoma ir eksponuojama Lietuvos liaudies kultūros centre, kaip valstybinį statusą įgijusi vertybė“. Be to, pagal bylos duomenis galima matyti, kad ieškovei buvo seniai žinoma, kad ginčo objektai nuolat buvo naudojami atsakovo LNKC veikloje. Maža to, pati ieškovė nurodo, kad jos vaikai (Ramunė Steponavičiūtė bei L. S.) fotografavosi fotosesijose, kurių metų buvo užfiksuojami rekonstruoti kostiumai.

12.4.                      Dažnai su atsakovu LNKC bendradarbiaujančiomis siuvėjomis sutartys dėl kuršių, žemaičių, jotvingių ir t. t. genčių tekstilės gamybos buvo sudarinėjamos dar prieš atsakovui ir ieškovei sudarant atitinkamas paslaugų teikimo sutartis arba dar iki tol, kol pagal priėmimo–perdavimo aktus ieškovė pateikdavo savo surinktą medžiagą atsakovui.

12.5.                      Teismas tinkamai vertino kalendorių maketo bei teksto sukūrimo faktą. Šalys 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinės kūrinio užsakymo sutarties pagrindu sutarė, kad ieškovė sukurs sieninio kalendoriaus „Baltų gentys. Lietuviai“ tekstą. Tuo pačiu šalys sutarė, kad kūrinys turi atitikti tam tikras sąlygas, pvz., jog tekstas turi būti sudarytas iš meninių fotografijų ir autorinio teksto, skirto plačiajai visuomenei. Ieškovė atsakovui LNKC pateikė tai, ką buvo sulygusi pagal sutartį, t. y. autorinį tekstą, lydimą fotonuotraukomis, t. y. apibūdinant fotonuotraukose užfiksuotų kostiumų detales, pateikiant papildomos archeologinės informacijos apie nešioseną, audinius ir pan. Tačiau nei pagal minėtą sutartį, nei kokiu nors kitu būdu tarp šalių nebuvo sutarta, kad ieškovei bus pavesta sumaketuoti visą kalendorių. Fotosesiją kalendoriui suorganizavo ir padėjo įgyvendinti D. K.. Dėl šios priežasties šis asmuo ir yra nurodytas prie kalendoriaus sudarytojų, pažymint, kad medžiagą kalendoriui suorganizavo ir parengė D. K.. O nuotraukas kalendoriui atrinko ne vienintelė ieškovė, tačiau visas atsakovo LNKC kolektyvas.

12.6.                      Su ieškove buvo pasirašyta 2012 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą, tačiau priešingai nei lietuvių kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo LNKC nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės paslaugų sutartimi perduotą medžiagą autorių teisės saugomais objektais, negali būti laikomas ieškinio patenkinimu, kadangi visgi nebuvo nustatyta, kad atsakovas LNKC būtų pažeidęs ieškovės neturtines teises. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovui LNKC priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ir viršija rekomendacijas.

13.       Ieškovė, Lietuvos A. T. perdavus bylą trečią kartą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pateikė papildomus duomenis, kurie konkretūs ginčo objektai ir dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini originaliais. Ieškovė, teikdama minėtus duomenis, be kita ko, paaiškino, kad jos archeologiniai kostiumai (kūriniai) buvo išreikšti objektyvia forma, pirmiausia, pieštinių eskizų pavidalu, todėl nuo eskizų sukūrimo momento atskiriems kostiumams, kiekvienos genties kolekcijai ir visai baltų genčių archeologinių kostiumų kolekcijai atsirado autorių teisių apsauga (nuo 2008 m. – lietuviams, nuo 2010 m. kuršiams, nuo 2012 m. autorių teisės apsauga atsirado visiems likusiems kolekcijos kostiumams). Pagal minėtus eskizus kostiumai buvo atgaminami antrą kartą – materialiai juos pasiuvant, pagaminant atskiras jų detales ir ieškovei sukomplektuojant viską į vieną visumą. Ieškovės vertinimu, visa tai reiškia, kad gaminant kostiumus, negalima pažeisti jau saugomos visos kolekcijos kūrinio neliečiamybės, be jos sutikimo nukrypstant nuo brėžinių. Tokiu būdu 2008–2009 m. sukurta 12 lietuvių genties kostiumų, 2010–2011 m. – 8 kuršių genties kostiumai, 2012 m. – 8 žemaičių ir 8 jotvingių genties kostiumai. 2013 m. taip pat sukurti 8 aukštaičių, o 2013–2014 m. ir 8 žiemgalių genčių kostiumai, tačiau LNKC sąmoningai siekiant galutinai pasisavinti projekto kūrinių autorystę ir mažinant ieškovės galimybę kontroliuoti projekto eigą, aukštaičių kostiumų nebaigė komplektuoti, o žiemgalių genties kostiumai buvo gaminti ieškovei nebedalyvaujant, o tik pagal jos pateiktą konkrečių archeologinių radinių sąmatą, kopijuojant anksčiau jos sukurtus tos pačios kolekcijos kostiumus. Iki 2014 m. Dainų šventės LNKC pagamino „sėlių genties“ kostiumus, tačiau kadangi neturėjo nei ieškovės rašytos sąmatos, nei brėžinių ar kitos informacijos, sėlius jie gamino plagijuodami anksčiau jos sukurtus tos pačios kolekcijos kostiumus ir iš esmės nenaudodami jokių papuošalų. Taigi pilnos visų baltų genčių kolekcijos materialus atgaminimas taip ir liko neįgyvendintas, o tik pieštas popieriuje, LNKC pašalinus ieškovę iš jos pačios inicijuoto, rašyto ir vykdyto projekto, dėl ko liko apskritai fiziškai nepagaminti skalvių ir prūsų genties kostiumai, o žiemgalių ir sėlių kostiumų vaizdas labiausiai neatitinka jos eskizų ir pažeidžia visos jos baltų genčių kolekcijos kūrinio neliečiamybę. Visa baltų genčių kolekcija, t. y. kiekviena ją sudaranti gentis, tos genties pora ir atskiras kostiumas poroje, kurti remiantis vieningais moksliniais ir kūrybiniais sprendimais bei principais, persmelkiančiais visas genčių kolekcijas, apimant keturių istorinių tarpsnių ir devynių baltų genčių dėvėsenos spektrą, ko dar niekada iki tol nebuvo sukurta, todėl yra originali. Kolekcija pasižymi originalumą suteikiančiais bruožais: technologinio vystymosi idėja, papuošalų parinkimo logika ir principais bei spalvynu. Visą kolekciją yra persmelkusi technologinio vystymosi idėja, suteikianti jai originalumą – su kiekvienu laikotarpiu parinkti sudėtingėjantys 1) kostiumo konstruktyvas, 2) audinių rūšys, jų raštai, 3) apavo konstrukcija. Be to, kiekvienas kostiumas kurtas remiantis išlikusia archeologine medžiaga, atsižvelgiant į laikotarpio ir lokacijos ypatybes, apie kurias pasidarė išvadas, ištyrusi ne vieno kapinyno archeologinių tyrimų ataskaitas, brėžinius, nuotraukas. Tūkstančių radinių kolekcijai pasirinko pilniausiai išlikusius ir, jos supratimu, labiausiai atspindinčius laikotarpį ir genties gyventą teritoriją. Absoliuti dauguma visų kostiumų detalių rastos visiškai skirtinguose kapuose. Labai išskirtinais atvejais konkretaus kostiumo kūrimui naudojo po kelis to paties palaidojimo radinius, labiau rinkosi stilistiškai tarpusavyje derančius dirbinius, nors ir surastus skirtinguose to paties laidojimo paminklo kapuose. Skirtingai, negu iki tol visuomenėje vyravęs archeologinio kostiumo vaizdas, visi ieškovės kostiumai yra ryškūs, jų spalvos tarpusavyje suderintos vieninga spalvų palete, dėl ko spalvų pasirinkimas suteikia kūriniui originalumo. Kadangi kuriant archeologinius kostiumus, jų elementai buvo komplektuojami iš visos Lietuvos teritorijos pavienių archeologinių radinių (duomenų), taip pat didelės gausos unikalių meninių sprendimų, ieškovės kurti archeologiniai kostiumai saugomi tiek kaip taikomosios dailės kūriniai, tiek kaip duomenų rinkiniai, kurie dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas (14 t., b. l. 3–8).

14.       Atsakovas LNKC atsiliepdamas į ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, nurodė, kad kostiumų rekonstrukcijos neatitinka originalumo kriterijaus, t. y. jos nėra savitas ir išskirtinis ieškovės kūrybinės (intelektinės) veiklos rezultatas. Kaip tik priešingai – ginčo objektas yra jau žinomų istorinių / atrastų archeologinių radinių – kuriuos sukūrė / sugalvojo / pagamino ne pati ieškovė, o baltų genčių protėviai – rekonstrukcijos, kurios vėl gi rekonstruotos remiantis jau žinomais istoriniais / archeologiniais faktais, o ne ieškovės kūrybinėmis idėjomis. Pirma, pati ieškovė 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo priede „Senovės baltų kostiumų kolekcijos ir jos atskirų dedamųjų dalių originalumo pagrindimas“ aiškiai patvirtino, kad kostiumų rekonstrukcijų siluetai, audiniai, audinių raštai, apavas, papuošalai ir jų išdėstymas yra atkurti bei kostiumų rekonstrukcijų spalvos yra parinktos pagal jau žinomus istorinius faktus ir archeologinius radinius, o ne sukurti įgyvendinant kokias nors unikalias ieškovės kūrybines idėjas. Antra, visi kiti ieškovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymo priedai tik dar kartą patvirtina iš esmės analogišką išvadą, kad kostiumų rekonstrukcijos yra ne ieškovės unikalių kūrybinių idėjų įgyvendinimo rezultatas, o jau esamų istorinių ir archeologinių faktų bei radinių atkūrimo rezultatas. Trečia, ieškovės minėto prašymo prieduose pateikiamose nuotraukose / iliustracijose vaizduojamos kostiumų rekonstrukcijos (jas sudarantys drabužiai) iš esmės neišsiskiria nuo bet kokio kito senovinio apdaro, matomo pačiuose įvairiausiuose kino filmuose arba tiesiog į „Google“ paieškos sistemą įvedus tokius raktinius žodžius kaip „senovės genčių apdarai“, „senovės tautinis kostiumas“ ir pan. Atsakovo LNKC vertinimu, ieškovė neįrodė, kad kostiumų rekonstrukcijos būtų originalus – savitas ir išskirtinis, unikalus ieškovės kūrybinės – intelektinės veiklos rezultatas. Ieškovės pateiktų papildomų įrodymų analizė patvirtina, kad kostiumų rekonstrukcijos, vertinant jų objektų siluetus, konstrukcijas, kirpimus, dekoratyvinius sprendimus ir pan. neatitinka autorių teisių saugomiems kūriniams keliamo originalumo kriterijaus, todėl ieškovės byloje reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Net ir hipotetiškai laikant kostiumų rekonstrukcijas autorių teisių saugomais kūriniais (kam nėra teisinio pagrindo), kostiumų rekonstrukcijos – kaip atsakovas jau yra išsamiai argumentavęs byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose: 1) yra bendro ieškovės ir atsakovo darbuotojos, trečiojo asmens D. K., darbo rezultatas, todėl kostiumų rekonstrukcijas hipotetiškai laikant autorių teisių saugomais kūriniais, byloje turėtų būti išsprendžiamas bendraautorystės tarp ieškovės ir atsakovo klausimas ir iš to kylantys teisiniai padariniai, kartu pasisakant, ar ieškovė apskritai turi teisę reikšti kitam bendraautoriui – atsakovui tokio pobūdžio reikalavimus, kokie yra reiškiami ieškiniu; 2) yra darbo rezultatas, už kurio atlikimą ieškovei buvo sumokėtas šalių sutartas atlyginimas, ieškovei, be to, tiksliai žinant ir kokiam tikslui šis darbo rezultatas yra reikalingas, bei kaip jis bus naudojamas, todėl kostiumų rekonstrukcijas hipotetiškai laikant autorių teisių saugomais kūriniais, o ieškovės hipotetiškai turimas teises į juos – pažeistomis, byloje taipogi turėtų būti atsakyta į klausimą, už ką tuomet ieškovei buvo sumokėtas atlygis ir kokia yra jo sumokėjimo prasmė, jeigu atsakovas tariamai negali naudotis savo paties užsakytais ir apmokėtais darbo rezultatais (15 t., b. l. 1–6).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (sprendime nurodyta 2019 m. liepos 31 d. data), ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies: 1) atsakovas LNKC buvo įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete; 2) apie atsakovo LNKC padarytus pažeidimus paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje „Facebook“, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“; 3) priteista ieškovei D. S. iš atsakovo (duomenys neskelbtini)00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas; 4) kitoje dalyje ieškinys atmestas (9 t., b. l. 41–82). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui LNKC iš ieškovės D. S. 4 722,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 t., b. l. 84–85).

16.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinus argumentą, kad „ieškovės rekonstruotų drabužių, papuošalų, galvos apdangalų ir kt. daiktų apjungimas į vieną kostiumą gali būti laikomas autoriniu kūriniu, kuris apibūdinamas kaip duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra ieškovės intelektinės kūrybos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalis), todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinta apsauga“. Be to, patikslino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą: priteisė iš ieškovės atsakovui LNKC 3 770,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 1–28).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021 apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (10 t., b. l. 164–173).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, jį patikslinus, nurodant, kad iš ieškovės atsakovui LNKC priteisiamas 3 770,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat iš ieškovės valstybei priteisiamas 2 400,00 Eur žyminis mokestis (11 t., b. l. 72–88).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui (12 t., b. l. 177–196).

20.       Tiek ieškovė, tiek atsakovas LNKC pareiškė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl autorystės pripažinimo, autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

21.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23.       2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovė ir atsakovas LNKC sudarė Autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovui autorių turtines teises į sukurtą kūrinį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad kūrinio pavadinimas: Lietuvių genties bendruomenės I–XVI a. kostiumų projektai; 12 moksliniu pagrindu sukurtų eskizų (1 t., b. l. 73–74).

24.       Atsakovas LNKC 2008 m. spalio 15 d. su D. K. sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. F-212, pagal kurią D. K. įsipareigojo sukurti istorinių drabužių sukirpimo ir pasiuvimo būdų rekonstrukcinius brėžinius, kurie turėjo būti atlikti remiantis archeologinių tyrimų duomenimis (2 t., b. l. 53–55).

25.       2011 m. balandžio 22 d. atsakovas LNKC ir VšĮ „Vita Antiqua“, kurios direktore buvo ieškovė, sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – Kuršių genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei Kuršių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra (1 t., b. l. 75).

26.       2012 m. kovo 14 d. atsakovas LNKC su ieškove sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – Žemaičių genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei Žemaičių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos (1 t., b. l. 76).

27.       2012 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas LNKC su ieškove sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – Jotvingių genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei Jotvingių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra bei konsultacijos (1 t., b. l. 78).

28.       2013 m. kovo 4 d. atsakovas LNKC ir VšĮ „Vita Antiqua“, kurios direktore buvo ieškovė, sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – Aukštaičių genties kostiumo I–XIV a. gamybai reikalinga vizualinė medžiaga (archeologinių radinių nuotraukos ir piešiniai) bei Aukštaičių genties kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūra (1 t., b. l. 80).

Dėl archeologinio kostiumo (ne)pripažinimo ATGTĮ saugomu kūriniu, jų originalumo

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą nagrinėdamas ginčo klausimą yra nurodęs, kad archeologiniai kostiumai gali būti laikomi autorių teisės saugomais kūriniais. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai, be kita ko, nustatė nemažai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ginčo rekonstruoti archeologiniai kostiumai nėra autorių teisių objektai, teisingumu. Teismų, be kita ko, konstatuota, kad nėra išlikęs nė vienas archeologinio kostiumo pavyzdys, su kuriuo galima būtų palyginti atkurtą archeologinį kostiumą, jį išmatuoti, nustatyti proporcijas, kirpimus ir t. t. (apeliacinės instancijos teismo nutarties 33 punktas); kostiumų komplektacijos, drabužių konstruktyvo sprendimai ir (ar) siluetai yra atkurti naudojant informaciją iš įvairių šaltinių (apeliacinės instancijos teismo nutarties 36 punktas). Taigi, bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad rekonstruojant archeologinius kostiumus konkrečiu atveju egzistavo plati kūrybinė laisvė, buvo galimas ne vienas atkurto kostiumo variantas, todėl turi būti įvertinta, ar ieškovės rekonstruoti kostiumai atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021, 35, 36 punktai).

30.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas antrą kartą nagrinėdamas ginčo klausimą, be kita to, nurodė, jog teismai, spręsdami dėl autorių teisės apsaugos ginčo objektams, nepagrįstai ėmėsi vertinti tiek atsakovės įgyvendinto projekto tikslą, tiek tai, dėl ko šalys susitarė sutartimis. Pažymėjo, jog kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pirmą kartą, šias aplinkybes pripažino teisiškai nereikšmingomis vertinant, ar ginčo objektai laikytini autorių teisių saugotinais kūriniais. Priešingai, kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšminga, ar objektas atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, taip pat tai, kad byloje yra svarbu atlikti individualią ginčo objektų atitikties originalumo kriterijui analizę; kostiumų atitiktis originalumo kriterijui tiriama analizuojant atvaizduojamus siluetus, konstrukcijas, kirpimus, kostiumų komplektacijas, dekoratyvius sprendimus ir pan. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog ieškovei tenka procesinė našta įrodyti, kurie konkrečiai ginčo objektai dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini originaliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022).

31.       Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 29 ir 30 punktus), nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl baltų genčių archeologinių kostiumų ir jų kolekcijų bei lietuvių ir kuršių gentims skirtų sieninių kalendorių pripažinimo ATGTĮ saugomu kūriniu, pasisakytina, ar ginčo objektai atitinka ieškovės kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus.

32.       Teismų praktikoje pažymima, jog paties įvairiausio pobūdžio literatūros, mokslo ir meno kūriniai gali būti saugomi autorių teisės. Tačiau ne bet koks kūrinys, kaip vienos ar kitos asmeninės veiklos literatūros, mokslo ar meno srityje rezultatas, yra autorių teisių objektas. Kūriniui autorių teisių objektu pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) kūrinys turi būti autoriaus kūrybinės veiklos ar, kitaip tariant, intelektinės kūrybos rezultatas; 2) kūrinys turi būti originalus; 3) kūrinys turi būti išreikštas viena ar kita objektyvia forma. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – tik toks kūrinys, kuris atitinka įvardytų sąlygų visetą, gali būti saugomas autorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020, 24 punktas).

33.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių, pažymėjo, kad pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, nėra reglamentuoti ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar konkretus kūrinys šio įstatymo taikymo prasme yra originalus. Tas pats (atitinkamo reguliavimo nebuvimo prasme) pasakytina ir apie tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius autorių teisių apsaugą (Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. Vadinasi, kūrinio originalumas yra subjektyvi vertinamojo pobūdžio kategorija, kurios kvalifikavimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020, 25 punktas).

34.       Kūrinio originalumo vertinimas skiriasi priklausomai nuo kūrinio pobūdžio. Nepaisant skirtumo tarp subjektyviojo originalumo ir objektyviojo originalumo, pripažįstamų teisės doktrinoje, originaliu bendriausia prasme gali būti įvardytas toks kūrinys, kuris yra autoriaus subjektinės intelektinės kūrybos (veiklos) rezultatas. Toks originalumo sampratos apibrėžimas daugiau ar mažiau tinka abiem originalumo rūšims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020, 27 punktas).

35.       Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad autorių teisės taikomos ir paskelbtiems, ir nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepriklausomai nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 29 punktas).

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog originalumas vertinamas ne pagal konkrečios kūrinio dalies, o pagal kūrinio visumos originalumą, t. y. kūrinys laikomas originaliu, jeigu jame yra požymių, pakankamų jam nuo kitų kūrinių atskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 30 punktas; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-687/2020, 32 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 29 ir 30 punktus), 2022 m. liepos 19 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti duomenis, kurie pagrįstų ginčo objektų originalumą. Ieškovė, atsižvelgdama į teismo siūlymą, papildomai pateikė duomenis, kurie ginčo objektai ir dėl kokių aplinkybių laikytini originaliais, išskyrė konkrečius laikotarpius, baltų genties kostiumų komplektacijas bei pateikė paaiškinimus dėl drabužių siluetų, spalvų, aksesuarų ir kt. pasirinkimo (14 t., b. l. 1–191). Be to, atsižvelgdama į sprendžiamo klausimo specifiškumą bei kasacinio teismo atkreiptą dėmesį dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 61 punktas), teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę bei tenkino atsakovės prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, siekiant papildomai išklausyti eksperčių nuomonę dėl pateiktuose išvadose nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir teisingumo.

38.       Atsakovas LNKC, nesutikdamas su ieškinių, iš esmės įrodinėjo, jog ieškovės kostiumų rekonstrukcijos neatitinka originalumo kriterijaus, t. y. jos nėra savitas ir išskirtinis ieškovės kūrybinės (intelektinės) veiklos rezultatas. Kaip tik priešingai – ginčo objektas yra jau žinomų istorinių / atrastų archeologinių radinių – kuriuos sukūrė / sugalvojo / pagamino ne pati ieškovė, o baltų genčių protėviai – rekonstrukcijos, kurios rekonstruotos remiantis jau žinomais istoriniais / archeologiniais faktais, o ne ieškovės kūrybinėmis idėjomis. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

39.       Pirma, vertinant, ar ieškovės rekonstruoti kostiumai atitinka ieškovės kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, atsižvelgtina į ginčo objektų specifiškumą, o būtent į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų išlikę archeologinių kostiumų pavyzdžiai, su kuriais galima būtų palyginti ieškovės sukurtą archeologinį kostiumą, jį išmatuoti, nustatyti spalvą, konstrukcijas, proporcijas, kirpimus, siluetus, klostes, komplektacijas, dekoratyvinius sprendinius ir pan. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertės. 2022 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ekspertė dr. Elvyra Pečeliūnaitė-Bazienė nurodė, kad Lietuvoje nėra rastas kapas, pagal kurį būtų galima pilnai atkurti kažkurios genties kostiumo komplektą, rūbus, papuošalų išdėstymą (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdis 24 min. 53 sek.–25 min. 40 sek.). Prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė patvirtino, kad archeologai nėra radę jokių drabužių – randa papuošalus ir nedideles skiauteles audinio po papuošalais; kapavietėse nėra rastas nei vienas aprengtas žmogus (2022 m. lapkričio 24 d. teismo posėdis 43 min. 45 sek.– 1val. 4 min. 54 sek.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog atkuriant baltų genčių archeologinius kostiumus buvo panaudotos istorinės, mokslinės, archeologinės žinios, kurių pagrindu galima būtų nuspėti atitinkamo laikmečio aprangos tendencijas, spalvingumą, dekoratyvumą, aksesuarų pasirinkimą ir pan. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų apie išlikusius baltų genčių archeologinius kostiumus, todėl galėjo būti ne vienas atkurto kostiumo variantas ir buvo reikalingas ieškovės kūrybinis indėlis, ji turėjo plačią kūrybinę laisvę pasirinkti individualius kūrybinius subjektyvius sprendinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant byloje duomenų apie rastus ir išlikusius archeologinius baltų genčių kostiumus, jų atgaminimas yra neįmanomas, todėl visi atsakovo LNKC samprotavimai apie tai, kad ieškovė atkūrė archeologinius kostiumus, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, o objektyvių duomenų, jog ieškovės sukurti kostiumai nukopijuoti nuo kitų įvairių šaltinių, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40.       Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovo LNKC (žr. šios nutarties 25-28 punktai), tikslas, apimtis, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (žr. šios nutarties 39 punktą). Teismų praktikoje pažymėta, kad kūrinio originalumas, panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, negali būti siejamas tik su tuo, kaip buvo (ar nebuvo) dėl to susitarta atitinkamoje sutartyje; tai priklauso nuo to, ar originalumo reikalavimą atitinkantis kūrinys faktiškai buvo ar nebuvo sukurtas. Kūrinys netampa originalus dėl to, kad dėl originalumo susitarta, ir atvirkščiai – ir nesant susitarimo dėl originalumo, gali būti sukurtas originalus kūrinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021, 37 – 38 punktai). Pažymėtina ir tai, kad sutarčių (žr. šios nutarties 25-28 punktai) įvykdymo apimtis bei rezultatas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

41.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė baltų genčių archeologinius kostiumus atvaizdavo savo brėžiniuose (eskizuose) ir jų pagrindu kostiumai atgaminti materialia, fizine forma. Siekiant atlikti individualią ginčo objektų atitikties originalumo kriterijui analizę (žr. šios nutarties 30 punktą), nagrinėjamu atveju vertintina, ar baltų genčių archeologiniai kostiumai ir jų kolekcijos atitinka ieškovės kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, lyginant kiekvieno kostiumo siluetus, konstrukcijas, kirpimus, komplektacijas, dekoratyvius, spalvinius sprendinius ir pan., kurie pavaizduoti tiek ieškovės teiktuose brėžiniuose (eskizuose), tiek materialiai juos įgyvendinus.   

42.       Ieškovė pateikė I–IV a. lietuvių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, juosta ant galvos, viršutinis ir apatinis rūbai, juosmens juosta, apavas, aksesuarai: apyrankės, antkaklės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 556). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. lietuvių genties moters kostiumą sudarė tokie kostiumo elementai: 1) galvos danga (baltas nuometas, puoštas mėlyna vytine juosta, kurios galai puošti įvijėlėmis, pasitaikančiomis pabirusių kapo vietose, nebenustatant tikrosios paskirties bei žiediniais antsmilkiniais sraiginiu galu, kurie rasti Aukštadvaryje (Trakų r.)); 2) apatinė vilnonė suknelė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (stačiakampė balta tunika ilgomis rankovėmis su paraukta kaklo iškirpte; drobinis dvinytas audimas, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo); 3) viršutinė vilnonė tunika, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (stačiakampė rusva tunika be rankovių, su prakarpomis šonuose; ruoželinis audimas, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo); 4) vytinė juosmens juosta, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio, išskyrus technologinį principą – audimą kaladėlėmis; 5) skraistė su žalvario tūtelėmis (tūtelės rastos Mėžionyse (Vilniaus r.)); 6) šaukštinė antkaklė (antkaklė rasta Mėžionyse (Vilniaus r.)), prilaikanti skraistę; 7) lankinė segė (segė rasta Eitulionių pilkapyne (Trakų r.)); 8) statinėlinės apyrankės (apyrankės rastos Kairėnų pilkapiuose (Vilniaus m.)); 8) įvijinis žiedas (žiedas rastas Baliulių pilkapiuose (Švenčionių r.)); 9) odinis apavas (rauktos naginės su apyvarais, būdingos daugeliui kraštų; spalva derinta su viršutine tunika, žalvario papuošalais ir vyro kostiumo batais); 10) pjautuvas odiniame dėkle (rasta tik geležtė Mėžionyse (Vilniaus r.); pjautuvas – būdinga Rytų Lietuvos moterų įkapė; makščių spalva derinta prie vyro kostiumo rudų atspalvių) (14 t., b. l. 10–13). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. lietuvių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

43.       Ieškovė pateikė I–IV a. lietuvių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutiniai rūbai, apsiaustas, kelnės, apavas, aksesuarai: diržas, žiedas, antkaklės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, spalvos, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 557). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. lietuvių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (šalmelio pavidalo vilnonė kepuraitė su vytine juostele, puošta žalvario tūtelėmis, stilistiškai pritaikant prie moters skraistės; spalva derinta su tunika ir kelnėmis); 2) apatiniai marškiniai, kurių nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (balta nedažyta vilnonė stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis, austa, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo); 3) viršutinė tunika, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (tamsiai ruda stačiakampė tunika trumpomis rankovėmis, su šoninėmis prakarpomis, puošta vytine juostele; ruoželinis audimas, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo); 4) kelnės tiesiomis kišenėmis (skandinavų ir germanų radiniai; ruda vilna, austa ruoželiu, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo; juosmuo suraukiamas virvele); 5) vytinė juosmens juosta su sagtimi (ovali geležinė sagtis, rasta Kriokšlio pilkapiuose (Anykščių r.); rasta tik geležinių sagčių, būdingos ovalios formos, bet nėra odos liekanų, todėl nutarta daryti vytinį diržą-juostą; jos galai puošti žalvario tūtelėmis, derinant prie kepurės puošybos ir moters skraistės); 6) apsiaustas (tekstilės pavyzdžių nerasta; mėlyna vilna, austa ruoželiu su vytine krašto juostele, spalviškai priderinta prie moters skraistės ir apgalvio; apačia puošta prisiūtomis žalvario tūtelėmis, stilistiškai priderinant prie moters skraistės); 7) antkaklė sukeistais buoželiniais galais (antkaklė rasta Kaniūkuose (Utenos r.), analogas – Veršvai (Kaune)); 8) lankinė sagė (geležinė lankinė sagė rasta Kriokšlio pilkapiuose (Anykščių r.); geležinės lankinės segės būdingos šio laikotarpio Rytų Lietuvai; panaudota susegti apsiausto kampus); 9) įvijinis žalvario žiedas (rastas Baliulių pilkapiuose (Švenčionių r.); būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje); 10) autai (tekstilės nerasta; mėlyna vilna, austa ruoželiu, derinta prie apsiausto, moters kojinių, apgalvio ir apsiausto); 11) odinis apavas, kurio nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (rauktos naginės su apyvarais būdingos daugeliui kraštų, spalviškai suderintos su moters naginėmis); 12) siauraašmenis geležinis pentinis kirvis (rastas Kriokšlio pilkapiuose (Anykščių r.); būdingas to laikotarpio vyrų ginklas ir darbo įrankis) (14 t., b. l. 14–17). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. lietuvių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

44.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek I–IV a. lietuvių genties moters (žr. šios nutarties 42 punktą), tiek I–IV a. lietuvių genties vyro (žr. šios nutarties 43 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas tą laikmetį atspindintis primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, taip pat interpretuojant kultūriškai artimų kraštų analoginę medžiagą, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, I–IV a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama (mėlyną moters skraistę atkartoja mėlynas apsiaustas, šviesiai rudą moters tuniką atkartoja vyro kelnės), medžiagų tekstūra, apavui pasirinkta tokia pati oda ir mėlynos kojinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti I–IV a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

45.       Ieškovė pateikė V–VIII a. lietuvių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatiniai rūbai, sarafanas, apavas, aksesuarai: yla, peilis, žiedas, apyrankės ir kt.), jų aprašai, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 558). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. lietuvių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga (baltas nuometas, kurio kampai puošti žalvario žvangučiais bei įvijų apgalvis, rastas Kairėnėliuose (Radviliškio r.)); 2) apatinė vilnonė suknelė, kurios augalinio audinio fragmentas buvo rastas Baliulių pilkapiuose (Švenčionių r.); 3) viršutinė vilnonė tunika, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (stačiakampė ruda vilnonė tunika be rankovių, su prakarpomis šonuose; ruoželinis audimas, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo; kraštai apsiūti vytine spalviškai priderinta juostele); 4) vytinė juosmens juosta, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (derinta spalviškai, kutai puošti įvijomis, derinant prie apgalvio ir skraistės puošybos); 5) skraistė su karoliais ir žalvario įvijomis (pilnai nėra išlikę, tik pabirios detalės, tekstilės pavyzdžio nėra išlikę); 6) stiklo karolių vėriniai (rasta visoje Lietuvoje); 7) lankinė segė (pavyzdžiai rasti Riklikų pilkapiuose (Anykščių r.) ir Žemojoje Panemunėje (Šakių r.); 8) lietos apyrankės pastorintais galais (pavyzdžiai rasti Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių) II pilkapynuose); 9) įvijinis žiedas, kuris būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; 10) vilnonės siūtos kojinės, kurių nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (primityvaus kirpimo, apvyniotas vytiniais apyvarais); 11) odinis apavas, kurio nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinktas Vakarų Europos variantas – pusbačiai, ties čiurna raukti šikšnele); 12) yla odiniame dėkle (rasta tik geležtė; yla – būdinga to laikotarpio moterų įkapė, gaminta su medine įtvara ir odiniu dėklu, kabinta ant juostos) (14 t., b. l. 18–21). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. lietuvių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

46.       Ieškovė pateikė V–VII a. lietuvių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apsiaustas, apavas, aksesuarai: apyrankės, peilis, diržas ir kt.), jų aprašai, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 559). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. lietuvių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (šalmelio pavidalo vilnonė kepuraitė su vytine juostele, kurios galai puošti žalvario įvijomis, stilistiškai pritaikant prie juosmens juostos ir moters skraistės); 2) apatiniai marškiniai, kurių augalinio audinio fragmentas buvo rastas Baliulių pilkapiuose (Švenčionių r.) (balta natūralaus nebalinto lino stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo; pakraščiai puošti dekoratyvine mėlynos vilnos siūle, derinant prie analogiško moters apatinės suknelės dekoro); 3) viršutinė tunika, kurios archeologinio pavyzdžio nėra išlikę (tamsiai ruda tunika trumpomis rankovėmis, su šoninėmis prakarpomis, puošta vytine juostele; laužyto ruoželio audimas, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo); 4) kelnės praplatintomis klešnėmis (skandinavų ir germanų radiniai; ruda vilna, austa ruoželiu, klešnės praplatintos ir suveržtos vytiniais apyvarais (individualus meninis sprendimas); juosmuo suraukiamas virvele); 5) vytinė juosmens juosta su sagtimi („D“ raidės formos geležinė sagtis, rasta Baliulių pilkapiuose (Švenčionių r.); rasta tik geležinių sagčių, būdingos „D“ raidės formos, bet nėra odos liekanų, todėl nutarta daryti vytinį diržą-juostą; jos galai puošti žalvario įvijomis, derinant prie kepurės juostos puošybos); 6) apsiaustas su trikampiu smeigtuku (Rytų Lietuvoje rasta neišraiškingų geležinių trikampių smeigtukų; tekstilės fragmentų nėra rasta; juoda vilna, austa ruoželiu su vytine krašto juostele; apačia puošta prisiūtomis žalvario įvijomis, stilistiškai priderinant prie moters skraistės; smeigtukas pritaikytas susmeigti apsiausto kampams); 7) antkaklė su balneliniais galais (prototipas: Karmazinų piliakapiai (Vilniaus r.); žalvario antkaklės balneliniais galais būdingos šiam laikotarpiui; pritvirtinta prie apsiausto krašto); 8) lankinė segė (prototipas: Veršvai (Kauno m.); žalvarinės lankinės segės trikampe kojele būdingos šio laikotarpio Rytų ir Vidurio Lietuvai; panaudota susegti baltinių kaklo prakarpą); 9) įvijinis žalvario žiedas (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje); 10) odinis apavas, kurio nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (odiniai batai paaukštintu atverčiamu aulu, ties čiurna sutraukiami šikšnele, odos spalva derinta prie moters batų odos); 11) skydas ir ietis (prototipas: Maisiejūnų pilkapynas (Kaišiadorių r.); būdingi to laikotarpio vyrų ginkluotės atributai) (14 t., b. l. 22–25). Nors kai kurios ieškovės eskize numatytos detalės nebuvo materialiai įgyvendintos galutiniame (pasiūtame) kostiume, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VII a. lietuvių genties vyro kostiumas visumoje atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

47.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V–VII a lietuvių genties moters (žr. šios nutarties 45 punktą), tiek V–VII a. lietuvių genties vyro (žr. šios nutarties 46 punktą) kostiumai taip pat pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas tą laikmetį atspindintis primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, taip pat iki tol baltiškojo kostiumo vizualizacijoje nematytas moterų sarafanas, kurį ieškovė sieja su pasirinkta rodyti bizantiška įtaka. Ieškovė pasirinko kostiumams naudoti ne tik vilnonį, bet ir natūralaus nebalinto lino pluošto drobes, vytinėms juostoms pasirinko jau kiek sudėtingesnio audimo raštus ir daugiau spalvų. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, V–VII a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: atsikartojo rudi atspalviai, juostų raštai, kostiumų kirpimas, apatinių drabužių spalva, apavui pasirinkta tokia pati oda. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti V–VII a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

48.       Ieškovė pateikė IX–XII a. lietuvių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (nuometas ir apgalvis, apatiniai ir viršutiniai rūbai, apavas, aksesuarai: antkaklė, apyrankės, žiedas ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagų rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 560). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. lietuvių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas ir apgalvis (yra rasta įvairiai dekoruotų apgalvio plokštelių, tačiau pasirinktas rombų dekoras; apgalvio jungimo taške įkabintos 3 grandinėlės su trigubais varpeliais, kurie kape randami pabirę; tekstilės archeologinio pavyzdžio nėra išlikę); 2) apatinė suknelė (siūta iš balinto lino, siluetas – trapecinė tunika ilgomis rankovėmis, su vertikalia prakarpa kaklui, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo; augalinio pluošto tekstilės pavyzdžio fragmentas rastas Žvirbliuose (Vilniaus r.); 3) viršutinė suknelė (tekstilės archeologinio pavyzdžio nėra išlikę; trapecinė mėlyna vilnonė tunika pusilgėmis rankovėmis su trikampiais įdurais šonuose, spalviškai derinta su skraiste ir vyro tunika; austa laužytu ruoželiu, laikantis bendro kolekcijos technologinio vystymosi atvaizdavimo principo; kraštuose puošta vytine juostele, apačia apsiūta rombo formos plokštelėmis); 4) skraistė su rombinėmis plokštelėmis (mėlyna vilnonė skraistė, austa rombiniu ruoželiu, kraštai puošti vytine juostele; originalus dydis nežinomas; plokštelių pavyzdžiai rasti Obeliuose (Ukmergės r.), prototipas – Šaukote (Radviliškio r.); 5) pasaginė segė (pasirinkta pasaginė segė aguoniniais galais, dėl lengvumo panaudota apatinės plonos drobės suknelės kaklo prakarpai susegti; segės prototipas rastas Gintališkėje (Plungės r.); 6) kaklo vėrinys (kaklo vėriniai sudaryti iš konusinių įvijų, būdingi to laikotarpio Rytų Lietuvos regionui; nutarta suverti ant odinės šikšnelės, originali medžiaga neišlikusi; prototipas rastas Kapitoniškėse (Kaišiadorių r.)); 7) juostinės apyrankės (juostinės apyrankės brūkšniuotais rombais ir trikampiais būdingiausios lietuvių ir sėlių gentims; panaudotos prilaikyti rankoves; analogas rastas Sargėnuose (Kauno r.); 8) žiedas (šiam laikotarpiui būdingi įvijiniai žiedai praplatinta vidurine dalimi, kuri būna dekoruota geometriniais raštais; pasirinktas išraižytais rombais dekoruotas žiedas, atliepiantis apgalvio plokštelių raštui; prototipas rastas Peršaukščio-Kasčiukų pilkapyne (Švenčionių r.)); 9) diržas, kurio archeologinio pavyzdžio nėra (priimtas meninis sprendimas vietoje vytinės juostos pagaminti vytinį diržą su žalvario sagtimi, apkalais ir žiedelių ornamentais; to laikotarpio moterys panašių diržų nenešiojo); 10) apavas, kurio nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (panaudota to paties laikotarpio batų analogija iš Vokietijos; kojos apmautos baltomis vilnonėmis kojinėmis, papildomas meninis akcentas – vytiniai apyvarai); 11) odiniai aksesuarai (įvairiose vietose rasta tik odos liekanų ir peilio geležčių; ant diržo kabintas odinis rauktas kapšelis ir peilis mediniu įtvaru odiniame dėkle; odos spalva priderinta prie moters ir vyro apavo bei kitų vyro kostiumo odinių detalių) (14 t., b. l. 26–29). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. lietuvių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

49.       IX–XII a. lietuvių genties vyro kostiumo brėžinys (eskizas) nepateiktas, tačiau iš aprašymo matyti, kad kuriant eskizą, buvo nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, aksesuarai: pasaginė segė, diržas, peilis ir kt.), jų aprašai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagų rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 561). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, IX–XII a. lietuvių genties vyro pasiūtą kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinktas odinis pošalmis, lengvos šarvuotės elementas, pasirinktas pavaizduoti lankininko įvaizdį); 2) apatiniai baltiniai, kurių augalinio pluošto tekstilės fragmentas rastas Žvirbliuose (Vilniaus r.) (kostiume panaudoti balinto lino baltiniai ilgomis rankovėmis su vertikalia prakarpa kaklui); 3) pasaginė segė (pasirinkta dėl lengvos formos ir panaudota baltinių prakarpai susegti; rasta daugelyje Lietuvos vietų); 4) antrankoviai, kurių archeologinio pavyzdžio nėra rasta (odiniai antrankoviai, dengiantys dilbį, varstomi išilgai; tai lankininko atributas; spalva priderinta prie pošalmio, batų ir moters batų, kapšo ir peilio dėklo); 5) viršutinė tunika, kurios tekstilės pavyzdžio nėra rasta (mėlynos vilnos tunika pusilgėmis rankovėmis, priekis išilgai perkirptas, skvernai segami segėmis; austa rombiniu ruoželiu; kraštai puošti vytine juostele); 6) pasaginės segės (panaudotos tunikos skvernams susegti; rasta įvairių dydžių pasaginių segių aguoniniais galais, daugiausia Lietuvos pajūryje; prototipas – Gintališkėje (Plungės r.); tordiruota pasaginė segė apskritais galais; atsitiktinis radinys iš Vilniaus apylinkių); 7) kelnės (skandinavų ir germanų radiniai; drobinio audinio tekstilės fragmentas rastas Žvirbliuose (Vilniaus r.); juodos vilnos kelnės tiesiomis kišenėmis; austa ruoželiu); 8) apsiaustas, kurio nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (dydis nežinomas, darytas apkloto dydžio; panaudota ruda vilna, austa ruoželiu, pakraščiai puošti vytine juostele); 9) antkaklė (panaudota antkaklė kūginiais galais, tvirtinta prie apsiausto krašto; rastas prototipas Dvarčėnuose (Varėnos r.); 10) odinis diržas (panaudotas odinis diržas, nusagstytas žalvario kniedelėmis, sudarant elipsės ornamentą, siekiant priderinti prie moters vytinio diržo dekoro; geležinių diržų sagčių buvo rasta Kretuonyse (Švenčionių r.)); 11) odiniai auliniai batai, kurių pavyzdžio nėra išlikę (pasirinkti aukšti ligi kelių auliniai, po keliais suveržti odiniais dirželiais su sagtelėmis; spalva derinta prie antrankovių pošalmio ir moters kostiumo odinių detalių – kapšo ir peilio dėklo); 12) geriamas ragas (pasirinktas ragas, kaip papildoma kostiumo detalė, pakabintas ant diržo, jį sutvirtinant žalvario grandinėle; rasta tik nutrupėjusių angokraščių metalinių apkalų); 13) lankas ir strėlinė (lankininko atributas – lankas ir standžios odos strėlinė su strėlėmis; piliakalnių prieigose rasta tik strėlių antgalių; 14) peilis dėkle (pagamintas nedidelis peilis medine įtvara su odiniu dėklu, panašiu į moters; rasta tik geležčių: Žvirblių pilkapiuose); 15) odinis kapšelis (rasta tik odos likučių; nežinant tikrojo vaizdo, pasirinktas nedidelis keturkampis surauktas kapšelis, kabintas ant diržo, odos spalva atkartoja riešinių, pošalmio, batų odos spalvą ir moters kostiumo odinių detalių – kapšo, peilio dėklo, batų spalvą (14 t., b. l. 30–34). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. lietuvių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą aprašymą.

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IX–XII a. lietuvių genties moters (žr. šios nutarties 48 punktą), tiek IX–XII a. lietuvių genties vyro (žr. šios nutarties 49 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus ieškovė pasirinko naudoti trapecinės tunikos formą, kraštus puošiant vytine juostele, be kita ko, moters kostiumo apačią apsiuvant rombo formos plokštelėmis. Kostiumams pasirinko naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius, vytinėms juostoms naudoti pasirinko sudėtingus raštus. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, IX–XII a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: pasirinkta mėlyna spalva, kaip pagrindinė spalva, suderintų spalvų juostelių elementai, apavui pasirinkta tokia pati oda. Balti apatiniai rūbai susegti vienodu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IX–XII a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

51.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. lietuvių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (tinklelis su stiklo karoliais, suknelė, apavas, aksesuarai: diržas, peilis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasirinkimu siuvant kostiumą galvos danga buvo pakeista, panaudojus Kernavės medžiagą, tai yra tinklelį pakeitė apgalviu ir nuometėliu, o rauktas kapšelis buvo pakeistas į būdingesnį diržo krepšį (1 t., b. l. 562). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. (nors nurodyta – IX–XII a.) lietuvių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga (nuometas ir apgalvis-juosta) (pasirinktas balinto lino nuometas ir vilnonis mėlynas apgalvis (vytinė juosta) su penkiakampėmis bei trikampėmis plokštelėmis ir raudonu biseriu; apgalvio kompozicija originali, nes panaudotos dviejų skirtingų apgalvių plokštelės; spalvos derintos tarpusavyje su kaklo vėrinio karoliais; lininio nuometo fragmentas rastas Pušalote (Molėtų r.), įvairių apgalvių liekanų rasta Kernavės senkapyje, žalvario plokštelių – įvairiose Rytų Lietuvos vietose ir Vilniuje. Prototipas – 2 Kernavės apgalviai); 2) apatinė suknelė – baltiniai (siūta balinto dvinytai austo lino suknelė ilgomis tiesiomis rankovėmis, platėjanti į apačią; lino drobės liekanos rastos Obeliuose (Ukmergės r.)); 3) viršutinė suknelė (siūta dviejų raštų – rombų ir linijų – raudonai geltona suknelė plačia kaklo iškirpte, išplatinta apačia, siauromis rankovėmis, sagstomomis (kaip ir nugaroje) lietomis žalvario sagutėmis; parinktas ne namudinis audinys, o pirktinis gobelenas, tik išlaikoma rombinio rašto tradicija, derinant tarpusavyje su kaklo vėrinio kabučių ir žiedų forma; vilnonio audinio fragmentas rastas Obeliuose (Ukmergės r.), lietos žalvario sagos rastos Vilniaus žemutinėje pilyje); 4) diržas ir diržo krepšys (pasirinktas šviesios odos diržas su stačiakampiais horizontaliais apkaustais ir nesudėtingos konstrukcijos raudonai rudos odos diržo krepšys (spalvas derinant prie suknelės); diržų liekanos rastos Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), diržo krepšių užsegimo detalių rasta daugelyje viduramžių senkapių; prototipas – Diktarai (Anykščių r.)); 5) peilis (pasirinktas peilis medine įtvara ir šviesiai rudos spalvos odinis dėklas, derinant prie diržo; peilių geležčių rasta daugelyje senkapių); 6) kaklo vėrinys (pasirinktas originalus kaklo vėrinys iš mėlynų stiklo karolių, kriauklių ir kryžinių kabučių; prototipas – Kernavės senkapio kryželiai ir kabučiai); 7) žiedai (pasirinkti du žalvario žiedų variantai: dažniausiai pasitaikantis rombinis su spurgeliais centre ir retesnis karpytas žiedais; rasta įvairiai dekoruotų žiedų rombinėmis plokštelėmis, taip pat karpytų, pintų žiedų); 8) apavas: kojinės ir batai (baltos kojinės megztos virbalais, remiantis Rygos analogiško radinio idėja, batai spalviškai derinti prie diržo krepšio, siuvinėti odine šikšnele) (14 t., b. l. 35–37). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. lietuvių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

52.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. lietuvių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, marškiniai, pėdkelnės, apavas), jų aprašai ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasirinkimu siuvant kostiumą dėl mažo biudžeto atsisakė kepurės su lapės kailiu, ją pakeičiant kapišonu. O pėdkelnių D. K. nepasiuvo, todėl jos buvo pakeistos tiesaus silueto kelnėmis (1 t., b. l. 563). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XIII–XIV a. (nors nurodyta – IX–XII a.) lietuvių genties moters pasiūtą kostiumą sudarė: 1) galvos danga (kapišonas) (ieškota sąsajų su atsivėrusia Vakarų Europa, todėl kostiumui pritaikytas dengiantis pečius kapišonas su ilgu „snapu“); 2) apatiniai baltiniai (pasirinkti balinto lino tunikiniai baltiniai; lino drobės liekanos rastos Obeliuose (Ukmergės r.); viršutinis žiponas su žalvario sagomis (siūtas iš smėlio spalvos pirktinio vilnonio gobeleno rombiniais raštais, kaip ir moters suknelė sagstomas mažomis lietomis žalvario sagutėmis priekyje; vilnonio rudai gelsvo audinio fragmentai rasti Obeliuose (Ukmergės r.), lietos žalvario sagos rastos Vilniaus žemutinėje pilyje); 3) apsiaustas (siūtas stačiakampis, žalios vilnos, su geltono šilko pamušalu, parauktas įverta virvele; vilnonio audinio fragmentas rastas Rumšiškėse (Kaišiadorių r.)); 4) kelnės (pasirinkta analogiška kapišonui vilna); 5) diržas su apkaustais (šviesios odos diržas spalviškai derintas prie moters diržo, pasirenkant kvadrato formos apkaustus su centre iškaltu rombo formos dekoru, derinant prie audinio rašto; rasta dažniausiai tik geležinių diržų sagčių ir įvairių formų žalvario apkaustų; prototipas rastas Bečiuose (Ukmergės r.); 6) diržo krepšys (pasirinktas panašios struktūros, kaip moters diržo krepšys, užsegimui naudojamas pilnaviduris paukščio pavidalo apkalas; rasta įvairiai dekoruotų paukščio pavidalo diržo krepšių užsegimų; krepšio prototipas – Vilniaus žemutinės pilies radinys); 7) dviašmenis kalavijas (pasirinktas retas lietuvių teritorijoje rastas kalavijas; jo rankena apsukta odine šikšnele, dėklas darytas iš medžio, aptraukto oda; prototipas – Z tipo kalavijas iš Ukmergės apylinkių); 8) auliniai batai (pasirinkti auliniai batai, turint galvoje raitelio įvaizdį; odos spalva ir dekoras priderintas prie moters apavo); 9) pasaginė segė gyvūniniais galais ir tordiruotu lankeliu (pasirinkta pasaginė segė gyvūniniais galais ir tordiruotu bei filigrano vielute apvytu lankeliu, priartinant prie dvaro prabangos; įsegta į kapišono vertikalią prakarpą; rasta nemažai to laikotarpio segių gyvūniniais galais lygiu ir tordiruotu lankeliu; prototipas – Obelių senkapio (Ukmergės r.) segė) (14 t., b. l. 38–40). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. lietuvių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

53.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XIII–XIV a. lietuvių genties moters (žr. šios nutarties 51 punktą), tiek XIII–XIV a. lietuvių genties vyro (žr. šios nutarties 52 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (geltona, oranžinė, raudona). Ieškovės pasirinkimu moters suknelė siūta išplatinant ją į apačią, siauromis rankovėmis, susagstant ją nugaroje žalvario sagutėmis. Kostiumams pasirinkta naudoti ne tik vilnonius, balinto lino drobės audinius, bet ir gobeleną. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Moters apgalvio kompozicijai panaudotos dviejų skirtingų apgalvių plokštelės, spalvos derintos su kaklo vėrinio karoliais. Vyro žiponą sagstyti pasirinkta žalvario sagutėmis. Be to, XIII–XIV a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: abiejų kostiumų audiniai vienodo rašto, derintos geltona, oranžinė, raudona spalvos, apavui pasirinkta tokia pati oda. Be to, suderinti vienodo pobūdžio diržai, sagos, kapšai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XIII–XIV a. lietuvių genties moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

54.       Ieškovė pateikė XV a. lietuvių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (nuometas, suknelė, apavas, aksesuarai: antrankiai, kapšelis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagos rūšis, spalva ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasirinkimu siuvant kostiumą galvos danga buvo pakeista, nuometėlį pakeitus Vakarų Europos stiliaus kepure „henin“ (1 t., b. l. 564). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XV a. LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) moters pasiūtą kostiumą sudarė: 1) galvos danga – henin (pasirinktas mėlynos spalvos gobelenas aukštai kepurei, kuri paminėta XV a. rašytiniuose šaltiniuose, aprašant LDK Vytauto seserų aprangą; kepurės pakraštys siuvinėtas karoliukais, siekiant atkartoti baltams būdingą papuošalų ir juostų ornamentiką; prie kepurės viršaus pritvirtintas ilgas mėlyno šilko vualis; kepurės audinys derintas prie vyro tunikos audinio); 2) auskarai (pasirinkti žalvariniai klaustuko formos auskarai su dviem balzganai rausvo stiklo karoliais ažūriniame avide, pakabintais ant strypelių, apvyniotų plona vielute; Lietuvoje būdingi klaustuko formos auskarai su vienu – trimis apvaliais arba lašo formos stiklo karoliais; analogai – Vilniaus žemutinė pilis); 3) apatinė suknelė (pasirinktas šampano spalvos atlasas, siūta plati suknelė ilgomis siaurėjančiomis rankovėmis, paraukta kaklo iškirpte, kurios pakraštys puoštas dekoratyvia rozečių juostele, imituojančia perlus auksiniame apsode; remtasi: Vakarų Europos ikonografija ir Vilniaus žemutinės pilies radiniais); 4) viršutinė suknelė (pasirinktas mėlynos spalvos gobelenas su auksaspalviais augalų raštais, kuri paminėta XV a. rašytiniuose šaltiniuose, aprašant LDK Vytauto seserų aprangą; suknelė siūta siauru viršum ir nuo krūtinės platėjančia apatine dalimi su šleifu bei antrankoviais, užmautais ant žasto, siekiant labiau išpūsti apatinės suknelės rankovę; apvadėliai iš dekoratyvinės brokato juostelės; suknelės spalva ir audinys derintas prie vyro tunikos ir galvos dangos; remtasi: Vakarų Europos ikonografija ir Lietuvos rašytiniais šaltiniais); 5) kapšelis (pasirinktas rudai geltonos spalvos zomšos kapšelis, suraukiant skridinio formos šikšnele ir prikabinant ant rankos; spalva derinta su moters ir vyro kostiumo batais); 6) apavas (pasirinktas retas radinys – odiniai bateliai iš Vilniaus žemutinės pilies teritorijos; siūti iš tos pačios zomšos, kaip ir krepšeliai bei vyro batai; remtasi Vilniaus žemutinės pilies radiniu); 7) žiedas (pasirinktas sidabro žiedas su mėlyna akute ažūriniame apvade, atsižvelgiant į suknelės mėlynumą; žiedai su stiklo, emalio ir brangakmenių akutėmis – šio laikotarpio ypatybė; prototipas – Kernavės žiedas) (14 t., b. l. 41–44). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XV a. LDK moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

55.       Ieškovė pateikė XV a. lietuvių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (aksominė kepurė, palaidinė, aksominis švarkas, kelnės, apavas, aksesuarai: peilis, kapšelis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagos rūšis, spalva ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 565). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XV a. LDK vyro pasiūtą kostiumą sudarė: 1) galvos danga – chaperon (pasirinktas dvipusis geltonas ir mėlynas gobelenas, derinant prie moters galvos dangos tiek spalviškai, tiek istoriškai; juosta surišimo vietoje sutvirtinta puošnia sege iš auksaspalvių karolių, perlų ir turkio, panašia į aprašytus LDK Aleksandro papuošalus; remtasi: Vakarų Europos ikonografija, Lietuvos rašytiniais šaltiniais); 2) apatiniai baltiniai (siūti iš balto atlaso, ilgomis siaurėjančiomis rankovėmis, paraukta kaklo prakarpa, segama stikline saga žalvario apsode, derinant prie moters auskarų; kaklo stovelė puošta analogiška rozečių eilute, kaip ir moters apatinės suknelės kaklo iškirptė; remtasi: Vakarų Europos ikonografija); 3) žiponas (pasirinktas lygus mėlynas gobelenas, kaip ir moters kostiumo galvos danga, derinant ir prie suknelės; siūtas neilgas, siauru viršum ir išplatinta apačia, siaurėjančiomis rankovėmis; pakraščiai apsiūti dekoratyvia dviguba brokato juostele, derinant prie moters suknelės puošybos; remtasi: Vakarų Europos ikonografija); 4) apsiaustas (siūtas saulės kliošo formos iš mėlyno gobeleno su geltono atlaso pamušalu ir dekoratyvinėmis apvadinėmis juostelėmis, derinant juosteles prie apatinių baltinių apykaklės ir moters suknelės apykaklės dekoro; remtasi: Vakarų Europos ikonografija); 5) kelnės (siūtos aptemptos pėdkelnės išilgadryžiu mėlynai baltu raštu, priderinant prie baltų baltinių ir mėlyno žipono; remtasi: Vakarų Europos ikonografija); 6) batai (siūti aulinukai su atvartu iš rudai geltonos zomšos, kaip ir moters bateliai bei kapšas; remtasi: Vakarų Europos ikonografija); 7) diržas (pasirinktas geltonos odos diržas su „D“ formos sagtimis ir žalvarinius galo apkalu, derantis prie gelsvo atspalvio žipono apvadų, nusagstytas dvigubos lelijos formos apkaliukais; pasiremta Vilniaus žemutinės pilies apkaustais; 8) diržo krepšys (gamintas iš šviesiai rudos odos su keliais skyreliais, ant diržo kabintas dirželiais už žalvario kilpų; diržo krepšys rastas Karmėlavoje (Kauno r.), užsegimo apkalas – Vilniaus žemutinėje pilyje); 9) durklas odinėse makštyse (pasirinktas geležinis durklas su rozetės formos apkalais puošta įkote odinėse rudose kiauraraštėse makštyse su geltonos odos pamušalu; remtasi Vilniaus žemutinės pilies radiniais) (14 t., b. l. 45–48). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XV a. LDK vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

56.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XV a. LDK moters (žr. šios nutarties 54 punktą), tiek XV a. LDK vyro (žr. šios nutarties 55 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (mėlyna, oranžinė, geltona). Kuriant kostiumus ieškovės buvo pasirinktas gobelenas, atlasas. Moters apranga kurta remiantis XV a. šaltinių duomenimis, aprašant LDK Vytauto seserų aprangą, siekiant atkartoti papuošalus, jų ornamentus. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo. Pasirinkti žalvario, sidabro papuošalai. Be to, XV a. LDK moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama, abiem kostiumams naudotas mėlynas gobelenas, apvadėliams pasirinktas aukso spalvos dekoratyvinės brokato juostelės, apavas ir kapšeliai siųsti iš tos pačios zomšos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XV a. LDK moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

57.       Byloje pateiktas perpieštas ieškovės XVI a. LDK moters kostiumo brėžinys (eskizas), kuriame yra atvaizduotos kostiumo detalės (aksominė kepurė, puošta baltais perlais, apatinė suknelė (marškiniai), viršutinė suknelė, aksesuarai: rankinis rauktas krepšelis ir kt.), drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagos spalva ir kitos kostiumo charakteristikos (3 t., b. l. 109). Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pasiūtą XVI a. LDK moters kostiumą sudarė: 1) kepuraitė (siūta iš juodo aksomo ir nėrinio kuodui pridengti; puošta juodais karoliukais ir perlais, sudarant rozečių motyvą; remtasi Vilniaus katedros kriptoje rastos kepuraitės rekonstrukciniu priešiniu); 2) apatinė suknelė (siūta iš kreminio atlaso, ilgomis rankovėmis, kaklo iškirptė puošta raukinuku; remtasi Vakarų Europos ikonografija); 3) viršutinė suknelė (siūta iš raudono aksomo – to laikotarpio būdingo importinio audinio, ilgomis rankovėmis, pūstomis žasto dalyje, priekis išilgai prakirptas, sagstomas iškiliomis metalo sagomis; suknelė puošta juodų ir auksaspalvių raštų dekoratyvinėmis juostelėmis, kaklo stovelė nusiūta perlais; remtasi suknelės liekanomis, rastomis Vilniaus katedros kriptoje); 4) auskarai (kriaušės formos baltas perlas sidabro aptaise, kuris papildo viso kostiumo perlų puošmenas; remtasi Vakarų Europos ikonografija); 5) kaklo papuošalai (perlų karoliai – būdingiausias to laikotarpio dvaro damų papuošalas; nutarta užkabinti sidabro filigranu puoštą pūsto stiklo buteliuką, kuriame būdavo laikomi kvepalai; remtasi Vakarų Europos ikonografija ir Vilniaus žemutinės pilies radiniais); 6) kapšelis (kapšelis siūtas iš juodo aksomo su šviesios odos pamušalu, dekoruotas smulkiais perlais, derinant prie kepuraitės dekoro ir kaklo vėrinio; surauktas virvele, angokraštis apsiūtas dekoratyvia brokato juostele ir perlais; pamušalo spalva derinta prie apatinės suknelės spalvos bei vyro diržo ir diržo krepšio; remtasi Lietuvos rašytiniais šaltiniais – LDK Aleksandro turto aprašu); 7) batai (siūti iš juodos zomšos, spalviškai derinant prie kepuraitės ir kapšelio, o taip pat vyro kostiumo juodų atspalvių ir batų) (14 t., b. l. 49–51). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XVI a. LDK moters kostiumas iš esmės atitinka perpieštą ieškovės brėžinį (eskizą).

58.       Byloje pateiktas perpieštas ieškovės XVI a. LDK vyro kostiumo brėžinys (eskizas), kuriame yra atvaizduotos kostiumo detalės (aksominė beretė, apsiaustas, žiponas, puoštas geltonomis juostelėmis, trumpos rauktos kelnės, aksesuarai: odinis diržas, segė, piniginė ir kt.), drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagos spalva ir kitos kostiumo charakteristikos (3 t., b. l. 110). Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pasiūtą XVI a. LDK vyro kostiumą sudarė: 1) beretė (juodo aksomo beretė puošta ovalia sege iš juodo stiklo karolių ir perlų, kurie derinti su moters kostiumo apdailos detalėmis: remtasi Lietuvos rašytiniais šaltiniais – LDK Aleksandro turto aprašu); 2) apatiniai baltiniai (plonos drobės baltiniai su raukiniais ilgomis rankovėmis, puoštais nėriniais; taip pat puošta kaklo stovelė, kaip ir moters kostiumo; remtasi rastomis lino drobės liekanomis); 3) žiponas (juodo aksomo neilgas žiponas priekyje kirptas vertikaliai, sagstomas ažūrinėmis apvaliomis sidabrinėmis auksuotomis sagomis, puoštas dekoratyvinėmis brokatą primenančiomis juostelėmis, spalviškai derantis su apsiaustu, kepure, moters kapšu, batais ir galvos danga; remtasi Vakarų Europos ir Lietuvos ikonografija; sidabrinės ažūrinės sagos rastos Rumšiškėse (Kaišiadorių r.)); 4) puskelnės (juodo aksomo puskelnės pokeliais rauktomis klešnėmis; remtasi Vakarų Europos ir Lietuvos ikonografija); 5) apsiaustas (saulės kliošo juodo aksomo apsiaustas su raudono atlaso pamušalu, atkartojantis moters suknelės spalvą; remtasi Vakarų Europos ir Lietuvos ikonografija); 6) diržas (šviesiai rudos odos diržas su geležine sagtimi, nusagstytas žalvario kniedelėmis susikertančių vingiuotų linijų ornamentu; geležinė sagtis rasta Kurklintiškėse (Ukmergės r.); 7) diržo krepšys (šviesiai rudos spalvos diržo krepšys, siuvinėtas vilnoniais geltonais ir baltais siūlais, odinių dirželių kilpomis kabintas ant diržo, spalva derinta prie moters apatinės suknelės ir kapšo pamušalo; remtasi Vilniaus žemutinėje pilyje rastu krepšiu); 8) batai (juodos zomšos batai, varstomi virvele ir juodo šilko ilgos kojinės; oda derinta su moters batais; remtasi Vilniaus žemutinėje pilyje rastais batais) (14 t., b. l. 52–54).

59.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XVI a. LDK moters (žr. šios nutarties 57 punktą), tiek XVI a. LDK vyro (žr. šios nutarties 58 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama. Kuriant kostiumus ieškovė pasirinko naudoti atlasą, aksomą. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, to laikmečio tendencijų. Pasirinkti juodo stiklo karolių, perlų papuošalai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XVI a. LDK moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

60.       Ieškovė pateikė I–IV a. kuršių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepuraitė, apatinė suknelė, viršutinė suknelė, apsiaustas, naginės, aksesuarai: žiedai, antkaklė ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 567). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad I–IV a. kuršių genties pasiūtą kostiumą sudarė: 1) kepuraitės su spurgeliais (galvos dangos spurgelių, tvirtintų ant vilnonio audinio rasta daugelyje vietų vakarų, šiaurės ir centrinėje Lietuvoje; viena geriausiai išsilaikiusi kuršių teritorijoje yra Šernų kepurėlė su spurgeliais ir kabučiais; buvo kurta analogiška kepurė; papuošimai tvirtinti ant dvigubu sluoksniu siūtos mėlynos vilnos kepuraitės, austos ruoželiu); 2) apatinė vilnonė suknelė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta stačiakampė balta tunika ilgomis rankovėmis su paraukta kaklo iškirpte; drobinis dvinytas audimas); 3) viršutinė vilnonė cilindrinė suknelė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta cilindrinė mėlyna vilnonė suknelė, austa apvaliuoju audimu dvinytai; galai apvyti išilginių raštų juostele, būdinga tam laikotarpiui; spalva derinta prie mėlynų papuošalų akučių; 4) rozetiniai poriniai smeigtukai su gintaro karolių bei įvijų vėriniu (pasirinkti prabangūs išskirtiniai rozetiniai sidabriniai smeigtukai, puošti vielos filigranu ir mėlyno stiklo akutėmis; jais tvirtinta cilindrinė suknelė pečių linijoje; pajūrio regione, skirtingai nuo kitų, smeigtukai dažnai jungti stiklo, gintaro karolių ir įvijų vėriniais); 5) stiklo karolių vėrinys (pasirinktas stiklo karolių vėrinys iš geltonų cilindro formos, žydrų apvalių ir baltų su mėlynais spurgeliais apvalių karolių; įvairiose kuršių gyventose vietose rasta įvairiaspalvių stiklo emalio karolių, kai kada su kabučiais); 6) vytinė juosmens juosta (žydra juostelė derinta spalviškai prie mėlynos suknelės ir skraistės; išlikusių archeologinių fragmentų nėra); 7) skraistė (pasirinkta pilkos vilnos skraistė, austa ruoželiu; kutai apvyti išilginių raštų juostele, papildomai prisiūta eilė žalvario įvijų pakaičiui su mėlyno stiklo karoliais, atliepiant kaklo papuošalams; rasta pabirusių įvijėlių; ruoželinio audinio fragmentas rastas Baituose (Klaipėdos r.)); 8 ) antkaklė dėželiniais galais (rasti pavyzdžiai Lazdininkuose (Kretingos r.)); 9) lankinė segė (lankinė žalvario segė būdinga visai Lietuvai; remtasi pavyzdžiu, rastu Palangoje, Baltijos a.); 10) įvijinės apyrankės (pasirinktos, siekiant stilistiškai sujungti papuošalus į visumą ir parodyti kuršių pomėgį įvairių dydžių ir formų įvijoms; remtasi pavyzdžiais, rastais Rūdaičiuose (Kretingos r.)); 11) žiedai (įvijinis žiedas būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; juostinis žiedas su dvigubai atriestais galais – tik pajūrio teritorijai; remtasi pavyzdžiais, rastais Rūdaičiuose I (Kretingos r.); 12) vilnonės kojinės (pasirinkta balta vilnos spalva, derinta prie apatinės tunikos; turėjo būti megztos adata, tačiau mezgėja nusižengė technologijai ir numezgė vąšeliu; yra išlikęs tik darbo įrankis – kaulinė adata, tekstilės nerasta); 13) apavas: vilnonės kojinės ir naginės (rauktos nagrinės su apyvarais, būdingos daugeliui kraštų); 14) peilis odiniame dėkle (remtasi Palangoje, Baltijos a. rasta geležte, odos fragmentų nerasta) (14 t., b. l. 55–60). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. kuršių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

61.       Ieškovė pateikė I–IV a. kuršių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepuraitė, apatinis ir viršutinis rūbai, apsiaustas, apavas, aksesuarai: diržas, peilis, pincetas ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 568). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. kuršių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga (pasirinkta adata megzta vilnonė kepuraitė, pakraštyje žalvario grandinėlėmis, o aplink galvą – suvertomis stambiomis įvijomis); 2) apatiniai marškiniai, kurių nėra išlikusių nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta balta nedažyta vilnonė stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis); 3) lazdelinis smeigtukas ir pincetas (geležiniai lazdeliniai smeigtukai rasti vyrų ir berniukų kapuose pasmakrėje, todėl nutarta juo susegti tunikos kaklo prakarpą; ant smeigtuko grandinėle pakabintas žalvarinis pincetas – irgi tik vyrams būdingas iki šiol ginčytinos paskirties atributas; lazdelinis smeigtukas rastas Gintaruose (Kretingos r.), pincetas – Kašučiuose (Kretingos r.)); 4) viršutinė tunika (pasirinkta juoda stačiakampė tunika trumpomis rankovėmis, su vertikalia kaklo ir šoninėmis prakarpomis, puošta mėlyna vytine juostele; ruoželinis audimas; remtasi ruoželinio audinio fragmentu, rastu Baituose (Klaipėdos r.)); 5) autai su grandinėlėmis (pasirinkta pilkai melsva vilna, austa ruoželiu, derinta prie apsiausto; pasirinktas 0,15 x 6,00 dydžio autų variantas, siekiant parodyti kitokią kelnių klešnių versiją; vieno autų šono kraštas nusagstytas mažomis žalvario grandelėmis, derinant prie kepuraitės dekoro; remtasi audinių liekanomis kojų srityje, Lietuvoje to laikotarpio tekstilės su žiedeliais nerasta, naudota Latvijos analogija); 6) odinis diržas su sagtimi ir galo apkalu (rasta odinių diržų sagčių, galo apkalų, kniedelių, skirtų puošybai; remtasi diržo galo apkalu, rastu Šernuose (Klaipėdos r.); 7) peilis odinėse makštyse (peilis – būdinga visų Lietuvos gyventojų įkapė; darytas iš geležies, medine įtvara, ornamentuotu pakraščiu, makštys šviesiai rudos įspaudais ornamentuotos odos, juos derinant prie papuošalų dekoro, papildomai puoštas kutais; remtasi geležte, rasta Kašučiuose (Kretingos r.), odos fragmentas nebuvo rastas); 8) apsiaustas (mėlyna vilna, austa ruoželiu su vytine krašto juostelei išilginiais ornamentais; į maišinį kraštą įverta antkaklė, skvernai susegti lankine laipteline sege; apsiausto apačia puošta stambiomis žalvario įvijomis, derinant prie kepurės dekoro; remtasi audinio, apvyto juostele fragmentu, kuris rastas Žviliuose (Šilalės r.); 9) antkaklė dėželiniais galais (sidabro antkaklės su viena ar dviem dėželiniais galais puoštais mėlyno stiklo akutėmis, būdingos šiam laikotarpiui; antakaklė įverta į apsiausto maišinį kraštą; remtasi antkakle su menamos skraistės / apsiausto liekanomis, rastomis Stragnuose (Klaipėdos r.); 10) lankinė laiptelinė segė (žalvarinės lankinės laiptelinės segės būdingos šio laikotarpio Vakarų Lietuvai; panaudota susegti apsiausto skvernus); 11) įvijinės apyrankės (remtasi porinėmis įvijinėmis žalvario apyrankėmis, rastomis Pryšmančiuose (Kretingos r.); 12) įvijinis žalvario žiedas (remtasi žiedu, rastu Jagminiškėje (Kelmės r.); 13) odinis apavas, kurio archeologinio pavyzdžio nėra išlikę (primityvios konstrukcijos batai – naginės, surauktos šikšnele) (14 t., b. l. 61–65). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. kuršių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

62.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek I–IV a. kuršių genties moters (žr. šios nutarties 60 punktą), tiek I–IV a. kuršių genties vyro (žr. šios nutarties 61 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (mėlyna, balta, pilka, geltona), kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, I–IV a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama, medžiagų tekstūra, galvos dangos tipu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti I–IV a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai yra originalus ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas.

63.       Ieškovė pateikė V–VIII a. kuršių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (nuometas, apatinė suknelė, viršutinė suknelė, skraistė, apavas, aksesuarai: vytinė juosta, peilis, žiedas ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 569). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad V–VIII a. kuršių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas, lankinė žieduotoji segė (balta nuometo spalva – natūrali nedažyta vilna; drobinis dvinytas audimas; pasirinktas jau žinomas nuometo rišimo variantas tik surištas priešingoje, dešinėje pusėje, ten, kur rasta lankinė žieduotoji segė; šio tipo segių rasta ir aukštaičių teritorijoje, bet tik kuršės jas segėjo prie galvos dangos; remtasi lankine žieduotąja sege, rasta Kašučiuose (Kretingos r.); 2) apatinė lininė suknelė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta stačiakampė natūralaus lino tunika ilgomis rankovėmis, puošta dekoratyvine geltonos vilnos siūle, derinant prie gintaro spalvos; kaklo prakarpa susegta gintaro karolių saga, nors jis visuotinai laikomas amuletu); 3) viršutinė vilnonė cilindrinė suknelė-sarafanas (pasirinkta cilindrinė suknelė austa laužytu ruoželiu, kraštai sutvirtinti vytine juostele išilginiais raudonai mėlynais ornamentais, su petnešomis, prisiuvant plačias vytines juostas ir sutvirtinant poriniais smeigtukais ir sudarant galutinį sarafano vaizdą; remtasi laužyto ruoželio audinio fragmentu, rastu Požerėje (Šilalės r.); 4) poriniai smeigtukai apskritomis galvutėmis, sujungti karolių vėriniu (pasirinkti puošnūs apskriti smeigtukai, dengti sidabro plokštelėmis su mėlyno stiklo karoliais centre; stilistiškai jungiasi su sidabro amuletu, kabintu ant juostos; smeigtukai sujungti stiklo karoliais, veriant mėlynus ir raudonai margus karolius; remtasi plokšteliniais smeigtukais, rastais Kurmaičiuose (Kretingos r.); 5) vytinė juosmens juosta (derinta prie suknelės spalviškai, išlaikant originalų išilginių linijų ornamentą; remtasi išilginių linijų ornamento juosta, rasta Anduliuose (Kretingos r.); 6) skraistė su karoliais (pasirinkta tamsiai mėlyna vilna, austa ruoželiu. Laisvai pasirinkta puošyba apsiuvant kraštus raudono stiklo karoliais, kutus sutvirtinant vytine baltai mėlyna juostele; remtasi keturnyto ruoželinio audinio fragmentu, rastu Kiauleikiuose (Kretingos r.)); 7) amuletas (būdingas kuršių genties moterų atributas; remtasi amuletu, rastu Lazdininkuose (Kretingos r.)); 8) lietos apyrankės pastorintais galais (užmautos ant rankovių; remtasi apyrankėmis, rastomis Kurmaičiuose (Kretingos r.)); 9) įvijinis žiedas (būdingas papuošalas visos Lietuvos teritorijoje; remtasi įvijiniu žiedu, rastu Pryšmančiuose (Kretingos r.); 10) vilnonės megztos kojinės ir apavas (pasirinkta pilka vilnos spalva, derinta prie kitų drabužių; turėjo būti megztos adata, tačiau mezgėja nusižengė technologijai ir numezgė vąšeliu; blauzdos apvyniotos vytiniais apyvarais, kurie yra tik dekoro elementas, derinant prie vilnonės suknelės apvadinių juostelių; pasirinktas Vakarų Europos variantas – pusbačiai ties čiurna raukti šikšnele); 11) peilis odiniame dėkle (gamintas iš geležies, su medine įtvara, pakraštyje puošta įrėžtais geometriniais ornamentais ir dvispalviu odiniu dėklu, puoštu įspaudų dekoru; kabintas ant juostos)) (14 t., b. l. 66–70). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. kuršių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

64.       Ieškovė pateikė V–VIII a. kuršių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepurė, apatiniai marškiniai, viršutinė tunika, apsiaustas, apavas, aksesuarai: diržas, apyrankė ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 570). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad V–VIII a. kuršių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga (šalmelio pavidalo vilnonė pilka kepuraitė su vytine juostele, kraštai puošti žalvario įvijomis; remtasi 2/2 ruošelinio pynimo audiniu, rastu Lazdininkuose, Kretingos r.); 2) apatiniai marškiniai, kurių nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta stačiakampė natūralaus lino tunika ilgomis rankovėmis, puošta dekoratyvine geltonos vilnos siūle; kaklo prakarpa susegta gintaro karoliu-saga, nors jis visuotinai laikomas amuletu); 3) lietos apyrankės pastorintais galais (gamintos porinės, užmautos ant rankovių; remtasi apyrankėmis, rastomis Geistautuose (Liepojos r.)); 4) viršutinė tunika (juoda neilga stačiakampė dvinytai austa tunika trumpomis rankovėmis, su šoninėmis prakarpomis, puošta laužytos linijos dekoro vytine juostele, derinant prie kelnių spalvos; remtasi privyta juosta, rasta Lazdininkuose (Kretingos r.); 5) kelnės (skandinavų ir germanų radiniai, panaudoti laužyto ruoželio audinio fragmentai, rasti Palangoje; pasirinkta šviesi vilna, austa laužytu ruošeliu; juosmuo suraukiamas juostele); 6) odinis diržas su sagtimi ir apkaustais (pasirinktas išraiškingiausias diržo variantas su „B“ raidės formos žalvario sagtimi, stačiakampiais ažūriniais lietais dviejų kiauraraščio variantų apkaustais, montuojant juos pakaičiui su tarpais, nors originale jie galėjo būti montuoti vienas prie kito, ir lanceto formos sidabro apkaustu; remtasi odinio diržo liekanomis – ažūrinio žalvario apkaustais ir sidriniu lanceto formos galo apkaustu, rastais Lazdininkuose (Kretingos r.); 7) kalavijas dėkle (pasirinktas kaldintas kalavijas su medine rankena, dėklas gamintas iš medžio, aptrauktas tamsiai ruda oda su angos apkaustu, prie kurio tvirtinti 4 kabučiai – dirželiai su žalvario galais; tai originalus sprendimas, nežinant tikrosios jų tvirtinimo vietos ir paskirties); 8) apsiaustas su lankine vėduokline sege (pasirinkta juoda vilna, austa ruoželiu su vytine krašto juostele geltonai mėlynais išilginiais ornamentais; apsiausto kampai surišti ant dešinio peties ir susegti lankine vėduokline sege, dengta sidabro plokštele; tokios segės – tik vyrų papuošalas, remtasi lankine vėduokline sege, rasta Geistautuose (Liepojoje), keturnyto ruoželio audinio fragmentu, rastu Kiauleikiuose (Kretingos r.), juosta išilginių linijų ornamentu, rasta Lazdininkuose (Kretingos r.)); 9) įvijinis žalvario žiedas su įkartomis (žiedas su įkartomis būdingas šio laikotarpio papuošalas Lietuvos pajūrio teritorijoje; remtasi žiedu, rastu Laiviuose (Kretingos r.)); 10) odinis apavas, kurio išlikusio nėra (pasirinkti odiniai batai paaukštintu atverčiamu aulu, ties čiurna sutraukiami šikšnele) (14 t., b. l. 71–75). Nors ieškovė nurodė, kad jos pasirinkimu darbo eigoje buvo pakeistas diržas ir perpetė į aksesuarus, rastus konkrečiose įkapėse, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. kuršių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

65.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V–VIII a. kuršių genties moters (žr. šios nutarties 63 punktą), tiek V–VIII a. kuršių genties vyro (žr. šios nutarties 64 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (mėlyna, balta, pilka), kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, V–VIII a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama, medžiagų tekstūra, apavo spalva ir forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti V–VIII a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

66.       Ieškovė pateikė IX–XII a. kuršių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatinė suknelė, viršutinė suknelė, apavas, aksesuarai: vytinė juosta, peilis, žiedas ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 571). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad IX–XII a. kuršių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas, smeigtukas ir cilindrinė sąsaga (pasirinktas juodos vilnos nuometas, austas dvinytai, surišant dešinėje pusėje ten, kur rastas smeigtukas; nuometo galai dekoruoti mažomis grandelėmis, ekonominiais sumetimais, segtomis per atstumą, nors turėtų būti glaudesnės, jo galai suveržti sidabrine cilindrine sąsaga; remtasi trikampio smeigtuko ir cilindrine sąsaga, rasta Pryšmančiuose (Kretingos r.) ir drobinio audimo tekstilės fragmentu, rastu Laiviuose (Klaipėdos r.); 2) apatinė suknelė (siūta iš balinto lino, siluetas – trapecinė tunika ilgomis rankovėmis, su vertikalia prakarpa kaklui; remtasi augalinio pluošto tekstilės fragmentais, rastais Anduliuose (Kretingos r.); 3) viršutinė suknelė (pasirinkta trapecinė mėlyna vilnonė išilgai per priekį kairiame šone kirpta tunika ilgomis rankovėmis su trikampiais įdurais šonuose, austa rombiniu ruoželiu, kraštuose ir rankovių sandūroje puošta išilginių raštų geltona vytine juostele, spalviškai derinant su žalvario papuošalais ir analogišku vyro kostiumo dekoru; remtasi rombinio ruoželio audinio fragmentu, rastu Stragnuose (Klaipėdos r.); 4) smeigtukas su kabučiais (pasirinktas trikampis smeigtukas su masyviomis įvijomis, suvertomis į grandinėlę; remtasi įvairių formų smeigtukais su grandinėlėmis ir kabučiais Palangoje); 5) pasaginė sagė (pasirinkta pasaginė segė atriestais galais, dėl lengvumo panaudota apatinės plonos drobės suknelės kaklo prakarpai susegti; tai dažnas šio laikotarpio radinys, labiau būdingas pajūrio regionui); 6) kaklo vėrinys (pasirinktas kaklo vėrinys, sudarytas iš rantytų mėlyno ir balzgano stiklo karolių, veriant kartu su žalvario įvijomis); 7) briaunuotos apyrankės (tuščiavidurės išgaubtos briaunuotos apyrankės, ornamentuotos horizontalių linijų ornamentais, būdingiausias kuršių genties moterų papuošalas; panaudotas prilaikyti rankoves; remtasi apyrankėmis, rastomis Genčuose I (Kretingos r.); 8) žiedas (pasirinktas žiedas su ištisai rantuotomis apvijomis; remtasi žiedu, rastu Griežėje (Mažeikių r.); 9) vytinis diržas (priimtas meninis sprendimas išaustą vytinį diržą pagaminti su žalvario sagtimi ir įvijomis ant kutų, derinant prie kaklo vėrinio; remtasi juostos fragmente nustatytu rombų ornamentu, rastu Palangoje); 10) apavas, kurio išlikusio nėra (panaudota to paties laikotarpio batų analogija iš Vokietijos; naudota šviesiai ruda oda, derinant prie suknelės apvadinių juostelių; kojos apmautos mėlynomis vilnonėmis adata megztomis kojinėmis); 11) peilis dėkle (pagamintas peilis medine įtvara odiniame dėkle su ornamentuotais žalvario apkaustais; odos spalva priderinta prie apavo) (14 t., b. l. 76–80). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. kuršių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

67.       Ieškovė pateikė IX–XII a. kuršių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatiniai baltiniai, viršutinė tunika, apsiaustas, apavas, aksesuarai: vytinė juosta, žiedas ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, audinio rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 572). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad IX–XII a. kuršių genties vyro kostiumą sudarė: 1) kepuraitė (pasirinkta nedidelė beretės formos kepuraitė, austa ruoželiu, pakraštyje apsiūta vytine juostele, spalviškai derinta prie žipono juostelės; remtasi ruoželinio audinio fragmentu, rastu Genčuose (Kretingos r.); 2) apatiniai baltiniai (pasirinkta balinto lino baltiniai ilgomis rankovėmis su vertikalia prakarpa kaklui; remtasi augalinio pluošto tekstile, rasta Anduliuose (Kretingos r.); 3) viršutinė tunika (pasirinkta mėlynos vilnos tunika pusilgėmis rankovėmis, priekis išilgai perkirptas, skvernai segami segėmis; austa rombiniu ruoželiu; kraštai puošti vytine juostele išilginių linijų ornamentais; remtasi rombinio ruoželinio audinio fragmentu, rastu Stragnuose (Klaipėdos r.); 4) pasaginė segė baltiniams (segė pasirinkta dėl lengvos formos ir panaudota baltinių prakarpai susegti; ant jos lankelio užmauta įvija – toks segių variantas būdingas tik šiam regionui); 5) apyrankės (pasirinktos būdingos kuršių vyrų porinės apyrankės ir užmautos ant žipono rankovių; remtasi porinės juostinės apyrankės zoomorfiniais galais, rastais Lazdininkuose (Kretingos r.); 6) pasaginės segės žiponui (panaudotos tunikos skvernams susegti; remtasi pasagine sege aguoniniais galais, rasta Gintališkėje (Kretingos r.), tordiruota pasagine sege gyvūniniais galais, rasta Salantuose (Kretingos r.), pasagine sege rombiniais galais su užvertomis vijomis, rasta Palangoje); 7) įvijinis žiedas (pasirinktas žiedas su lygiomis ir rantuotomis apvijomis; remtasi žiedu, rastu Paprūdžiuose (Šiaulių r.); 8) kelnės (pasirinktos juodos vilnos kelnės tiesiomis klešnėmis, austos ruoželiu; remtasi skandinavų ir germanų radiniais bei ruoželinio audinio fragmentais, rastais Stragnuose (Klaipėdos r.); 9) odinis diržas su apkaustais ir žalvario kutais (pasirinktas tamsiai rudos odos diržas su žalvario sagtimi, glaudžiai nusagstytas vertikaliais stačiakampiais žalvario apkaustais, su puošniais kutais – įvijomis ir kabučiais, užmautais ant odinių šikšnelių; remtasi diržu, rastu Palangoje bei kutais, rastais Genčuose I (Kretingos r.); 10) odiniai auliniai batai, kurių išlikusių nėra (pasirinkti aukšti ligi kelių auliniai, po keliais suveržti odiniais dirželiais; spalva derinta prie diržo odos ir žipono apvadinių juostelių); 11) geriamas ragas (pasirinktas geriamasis ragas, kaip papildoma kostiumo detalė, pakabintas ant diržo, tvirtinant odiniu pasaitėliu); 12) gintarinis amuletas (pasirinktas retas šukų formos amuletas, pakabintas ant diržo); 13) dviašmenis kalavijas dėkle (pagamintas dviašmenis kalavijas su mediniu oda aptrauktu dėklu, kabintas ant diržo skirstiklio dirželiu, dėklas sukurtas taip, kad spalviškai derėtų prie kitų odinių kostiumo detalių; remtasi geležte, rasta Palangoje) (14 t., b. l. 81–85). Nors pasiūtame IX–XII a. kuršių genties vyro kostiume nėra apsiausto, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. kuršių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

68.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IX–XII a. kuršių genties moters (žr. šios nutarties 66 punktą), tiek IX–XII a. kuršių genties vyro (žr. šios nutarties 67 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (mėlyna, geltona, balta), kuriant kostiumus buvo pasirinkta trapecinė tunika, kraštus puošiant vytine juostele. Kostiumams pasirinko naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius, vytinėms juostoms naudoti pasirinko sudėtingus raštus. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, IX–XII a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: pasirinkta mėlyna spalva, kaip pagrindinė spalva, geltoni apvadai ir diržai, apavui pasirinkta tokia pati oda. Be to, balti apatiniai rūbai susegti vienodu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IX–XII a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

69.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. kuršių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (tinklelis, apatiniai marškiniai, suknelė, aksesuarai: diržas, peilis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 573). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XIII–XIV a. kuršių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: kasų tinklelis su karoliukais (pasirinktas juodo šilko tinklelis su juodais karoliais, uždėtas ant dviejų į kuodą susuktų kasų; remtasi Vakarų Europos ikonografija); 2) apatinė suknelė-baltiniai (siūta balinto dvinytai austo lino suknelė ilgomis tiesiomis rankovėmis, platėjanti į apačią; rankogaliai ir kaklo atkarpa siuvinėta raudonais siūlais; remtasi lino drobės liekanomis); 3) plokštelinė segė baltiniams (laikotarpio pabaigai būdingos plokštelinės plonos skardos apskritos segės su maža adatėle, skirtos plono audinio drabužiui susegti; remtasi sege, rasta Kuršuose (Telšių r.)); 4) viršutinė suknelė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (siūta raudona rombinio audimo suknelė trikampe kaklo iškirpte, trikampiais įdurais išplatinta apačia, siauromis rankovėmis, kraštuose apsiūta vytine vienspalve juostele); 5) diržas ir diržo krepšys (pasirinktas juodos odos diržas su masyviais apskritais apkaustais ir nesudėtingos konstrukcijos trapecinis tokios pat odos diržo krepšys, kampuose puoštas žvangučiais, kilpa kabinamas ant diržo; remtasi Vakarų Europos ikonografija); 6) peilis (pasirinktas peilis medine įtvara ir tamsiai rudos spalvos odinis dėklas su žalvario apkaustais; remtasi peiliu, rastu Darvdedži (Ventspilio r.)); 7) kaklo vėrinys (pasirinktas originalus kaklo vėrinys iš juodų stiklo karolių, puoštų balta bangele ir kelių kriauklių); 8) antkaklė (tai nykstantis tų laikų papuošalas, nebeatliekantis skraistės laikymo funkcijos, todėl uždėtas ant kaklo, kaip papildomas papuošalas); 9) žiedai (pasirinkti du žalvario žiedų variantai: dažniausiai pasitaikantis rombinis su raižytu besikertančių linijų ornamentu centre ir tordiruotas žiedas; remtasi žiedu rombine plokštele, rastu Kuršuose (Telšių r.), tordiruotu žiedu, rastu Bubiuose (Šiaulių r.); 10) apavas: kojinės ir batai, kurie nėra išlikę (pasirinktos baltos kojinės megztos virbalais, remiantis Rygos analogiško radinio idėja, batai pilkos spalvos, improvizuotai siuvinėti odine šikšnele, derinant prie vyro apavo) (14 t., b. l. 86–89). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. kuršių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

70.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. kuršių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatiniai marškiniai, viršutinė tunika), jų aprašai ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 574). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XIII–XIV a. pasiūtą kuršių genties vyro kostiumą sudarė: 1) beretė, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta tamsiai mėlyna beretė su raudona apvadine vyta juostele); 2) apatiniai baltiniai (pasirinkti balinto lino tunikiniai baltiniai ilgomis platokomis rankovėmis ir vertikalia kaklo prakarpa; kaklo ir rankovių apvadai siuvinėti tamsiai pilku siūlu, stilistiškai derinant prie moters kostiumo); 3) viršutinė trapecinė tunika, kuri nėra išlikusi (siūta iš tamsiai mėlynos spalvos vilnos, austos rombiniu ruoželiu, kaip ir moters suknelė su trikampe kaklo iškirpte ir trikampiais šoniniais įdurais); 4) kelnės (pasirinkta juoda vilna, austa dvinytai; remtasi Vakarų Europa); 5) diržas su apkaustais (pasirinktas juodos odos diržas, spalviškai derintas prie batų ir moters diržo, laisvai pasirenkant kvadrato formos apkaustus su centre iškaltu spurgeliu; rasta dažniausiai tik geležinių ir žalvarinių keturkampių ir „D“ formos diržų sagčių ir įvairių formų žalvario apkaustų); 6) diržo krepšys (pasirinktas panašios struktūros, kaip moters, diržo krepšys, tik užsegimui naudojamas dirželis su sagtele ir galo apkaliuku; rasta diržo odos liekanų, krepšių užsegimų – sagtelių ir atvarto kampų); 7) peilis dėkle (pasirinktas peilis medine įtvara ir tamsiai rudos spalvos odinis dėklas su žalvario apkaustais; rasta peilių geležčių daugelyje senkapių, kai kada su apkaustais; remtasi geležte, rasta Darvdedžyje (Ventspilio r.)); 8) auliniai batai, kurių odos liekanų nerasta (pasirinkti auliniai batai, turint galvoje raitelio įvaizdį; odos spalva ir dekoras priderintas prie moters apavo); 9) pasaginė segė gyvūniniais galais (pasirinkta pasaginė segė gyvūniniais galais pintu lankeliu; įsegta į baltinių vertikalią prakarpą; rasta Skaudvilėje (Tauragės r.); 10) žiedas (pasirinktas vienas būdingiausių to laikotarpių vyrų žiedų; remtasi žiedu, rastu Bubiuose (Šiaulių r.) (14 t., b. l. 90–92). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. kuršių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

71.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XIII–XIV a. kuršių genties moters (žr. šios nutarties 69 punktą), tiek XIII–XIV a. kuršių genties vyro (žr. šios nutarties 70 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (raudona, juoda, balta). Moters suknelė siūta išplatinant ją į apačią, siauromis rankovėmis, kraštuose apsiuvant vytine vienspalve juostele. Kostiumams pasirinkta naudoti vilnonius ir balinto lino drobės audinius. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Moters galvos dangai panaudotas kasų tinklelis su karoliukais. Be to, XIII–XIV a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: vyro juodą kostiumo spalvą su raudonais apvadais atkartoja moters suknelės audinys, austas juodais-raudonais siūlais, abiejų apatiniai drabužiai balti, batai iš tos pačios odos. Be to, suderintos peilių makštys, jų odos ir formos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XIII–XIV a. kuršių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

72.       Ieškovė pateikė I–IV a. žemaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutinis ir apatinis rūbai, apsiaustas, juosmens juosta, apavas, aksesuarai: apyrankės, antkaklės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad D. K., siūdama kostiumą, nesuvarstė pečių linijos, o iš nupintų tam tikslui juostelių padarė petnešas (1 t., b. l. (duomenys neskelbtini)). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad I–IV a. žemaičių genties moterų kostiumą pasiūtą kostiumą sudarė tokie elementai: 1) galvos danga: megzta kepurė ir plokšteliniai antsmilkiniai (pasirinkta adata megzta pilkai violetinė kepuraitė, spalviškai derinta prie skraistės; kepuraitės kraštas nusagstytas žalvario grandelėmis, pakraštys apsiūtas mėlynais karoliukais; tai originalus sprendimas, nes nėra išlikę nei mezginio, nei panašios puošybos, išskyrus antsmilkinį, kuris prie kepuraitės tvirtintas grandinėmis; tikrasis nešiojimo būdas nėra žinomas; remtasi plokšteliniu antsmilkiniu, rastu Pakalniškiuose (Šilalės r.)); 2) apatinė vilnonė suknelė (pasirinkta stačiakampė balta tunika ilgomis rankovėmis su horizontalia kaklo prakarpa; drobinis dvinytas audimas, remtasi dvinyto vilnonio audinio fragmentu, rastu Paragaudyje (Šilalės r.)); 3) viršutinė vilnonė cilindrinė suknelė (pasirinkta pilka cilindrinė suknelė, austa dvinytai, kraštai apvyti juostele linijų ornamentu; pečių linija sutvirtinta papildoma juostele); 4) vytinė juosmens juosta, kurios nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (derinta spalviškai prie kepuraitės ir apsiausto); 5) skraistė (pasirinkta violetinė vilnonė skraistė, austa ruoželiu, apkraštuota vytine juostele geltonų taškelių ornamentu; nešiojama įvėrus antkaklę; remtasi tekstilės liekanomis, kurios austos keturnyčiu ruoželiu, rastomis Paragaudyje (Šilalės r.)); 6) trimitinė antkaklė (naudojamas žalvaris; prilaiko skraistę, pritvirtinus prie jos krašto; remtasi antkakle, rasta Vienragiuose (Telšių r.)); 7) kaklo vėrinys (pasirinktas kaklo vėrinys iš sidabrinių kiauraraščių kabučių, vertų pakaičiui su žalvario įvijomis; remtasi Akmenių pilkapiais (Kelmės r.); 8) juostinės apyrankės (pasirinktos juostinės lietos apyrankės, būdingos Žemaitijai; remtasi juostine apyranka su išilginiais akučių ornamentais, rasta Gėluvoje (Raseinių r.)); 9) įvijinis žiedas (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; remtasi žiedu, rastu Akmenių pilkapiuose (Kelmės r.)); 10) apavas: vilnonės kojinės ir odiniai sandalai su įvija (pasirinktos melsvos vilnonės kojinės su atskirai megztu nykščiu; turėjo būti megztos adata, tačiau mezgėja nusižengė technologijai ir numezgė vąšeliu; apavui pasirinkti romėniški sandalai, atspindintys laikotarpio įtaką; juose įkomponuotos įvijos, kurios originale greičiausiai buvo mūvimos ant kojos piršto; remtasi kojos piršto žiedu, rastu Pakalniškiuose (Radviliškio r.)); 11) peilis odiniame dėkle (gamintas geležinis peilis medine įtvara tamsiai rudos odos makštyse, prie juostos tvirtintose šikšnele) (14 t., b. l. 93–97). Nors pasiūto kostiumo viršutinės suknelės kai kurios detalės nesutampa su ieškovės pateiktu I–IV a. žemaičių genties moters kostiumo brėžiniu (eskizu), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. žemaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

73.       Ieškovė pateikė I–IV a. žemaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatiniai, viršutiniai rūbai, apsiaustas, kelnės, apavas, aksesuarai: segė, peilis ir kt.), jų aprašai, audinio tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 577). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. žemaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga: megzta kepuraitė su grandelėmis, tačiau nėra išlikusio nė vieno archeologinio pavyzdžio (adata megzta pilkai violetinė kepuraitė, kraštuose puošta žalvario grandelėmis, stilistiškai pritaikant prie moters kepuraitės); 2) apatinė tunika, kurios nėra išlikusios nė vieno archeologinio pavyzdžio (pasirinkta balta nedažyta vilnonė stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis, austa dvinytai); 3) viršutinė tunika (juoda stačiakampė tunika be rankovių, su šoninėmis prakarpomis, puošta linijinių raštų vytine juostele; ruoželinis audimas; remtasi tekstilės liekanomis, kurios austos keturnyčiu ruoželiu, rastomis Paragaudyje (Šilalės r.)); 4) kelnės tiesiomis kišenėmis (pilka vilna, austa laužytu ruoželiu (eglute); juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 5) vytinė juosmens juosta (pasirinkta vytinė juosta pilkai baltų vingelių ornamentu, galus papuošiant įvertomis žalvario įvijomis); 6) apsiaustas (pasirinkta violetinė vilna, austa ruoželiu su apvadine vytine krašto juostele taškučių ornamentu, atliepiančiu apyrankių dekorui; apsiaustas sumestas ant dešiniojo peties per pažastį ir susegtas sege); 7) akinė segė (pasirinkta ankstyva šio laikotarpio segių forma; panaudota susegti apsiausto kampus; remtasi lieta žalvarine akine sege, rasta Visdergiuose (Šiaulių r.); 8) lietos juostinės žalvario apyrankės (lietos apyrankės būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; remtasi apyranke, rasta Žąsine (Šilalės r.); 9) odinis apavas (vilnonės kojinės ir sandalai), kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinktos juodos vilnos megztos pusilgės kojinės, derinant prie tunikos spalvos; užmautos ant kelnių klešnių; turėjo būti megztos adata, tačiau mezgėja nusižengė technologijai ir numezgė vąšeliu; apavui pasirinkti romėniški sandalai, atspindintys laikotarpio įtaką); 10) lenktas peilis dėkle (pasirinktas lenktas peilis medine įtvara dekoratyviose geltonos odos makštyse, prie juostos kabinamose odine šikšnele; remtasi geležiniu lenktu peiliu, rastu Akmenių pilkapiuose (Kelmės r.)); 11) ginklai (ietis ir skydas) (pasirinktas ištęsto rombo formos ietigalis užmautas ant ilgo koto ir pusrutulio formos geležinis antskydis; skydas medinis, aptrauktas oda, užkniedijant kraštuose; forma – užapvalintas stačiakampis, būdinga šiam laikotarpiui) (14 t., b. l. 98–102). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. žemaičių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

74.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek I–IV a. žemaičių genties moters (žr. šios nutarties 72 punktą), tiek I–IV a. žemaičių genties vyro (žr. šios nutarties 73 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai (vilnoniai) naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, taip pat interpretuojant kultūriškai artimų kraštų analoginę medžiagą, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, I–IV a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama (violetinė), abiejų kostiumų kepuraitės megztos ir puoštos žalvario grandinėlėmis, parinktas vienodas apavas – sandalai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti I–IV a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

75.       Ieškovė pateikė V–VIII a. žemaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (apgalvis su metalo puošmenomis, apatiniai rūbai, viršutiniai rūbai, aksesuarai: žiedas, apyrankės ir kt.), jų aprašai, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad kostiumo siuvimo eigoje trūko audinio suknelei, jo tekstūra buvo gruboka, kritimas – laužytas, todėl jos pasirinkimu šio modelio buvo atsisakyta, pakeičiant sarafanu ir prie jo petnešų pritvirtinant skraistę (1 t., b. l. 578). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. žemaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) apgalvis su metalo puošmenomis (austiniai apgalviai su grandelėmis būdingi tik Žemaitijai; pasirinkta raudona vilna, kaip prabangos ženklas; tekstilinio apgalvio su žalvario žiedeliais liekanos rastos Žviliuose (Šilalės r.), žiedelių dėliojimo ornamentas nežinomas; pakaušio įvija rasta Šarkuose (Šilalės r.)); 2) apatinė natūralaus lino suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė natūralaus lino tunika ilgomis rankovėmis pusapvalia kaklo iškirpte); 3) viršutinė vilnonė cilindrinė suknelė-sarafanas, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta juodai violetinė vilna, austa apvaliuoju būdu dvinytai; viršus ir apačia apsiūti puošnia raštuota vytine juostele; ta pati juostelė panaudota petnešoms, siekiant parodyti bizantiškojo stiliaus drabužį); 4) vytinė juosmens juosta, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (derinta spalviškai, naudojant geltonus ir violetinius atspalvius, derinant prie suknelės ir skraistės bei žalvario papuošalų); 5) skraistė (pasirinkta violetinė vilna, austa ruoželiu; kraštai apsiūti vytine juostele geltonais geometriniais ornamentais, derančiais prie žalvario papuošalų); 6) kaklo vėrinys iš įvijų ir trinarių kabučių (laisvai pasirinktas vėrinio detalių suvėrimo būdas, naudojant trinarius kabučius, mėlyno stiklo karolius ir dvigubas įvijas; rasta pabirų įvijų ir trinarių kabučių Žvilių kapinyne (Šilalės r.)); 7) antkaklė (pasirinkta šiam laikotarpiui būdingas antkaklės tipas; pritvirtintas prie skraistės krašto; rastas Žviliuose (Šilalės r.); 8) poriniai smeigtukai su kabučiais (būdingas Žemaitijos moterų papuošalas; pasirinkti poriniai smeigtukai, nesujungti grandinėlėmis; jais persmeigta skraistė, tvirtinant prie sarafano petnešų, kad nenukristų; rastas Žvilių kapinyne (Šilalės r.); 9) rankogalinės apyrankės su trikampe briauna (būdingas Žemaitijos moterų papuošalas; pasirinktas brūkšniuotų rombų ornamentas; užmautos ant rankovių; rastas Požerėje (Šilalės k.)); 10) įvijinis žiedas (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje); 11) vilnonės megztos kojinės (pasirinktos pilkos spalvos adata megztos kojinės); 12) odinis apavas, kurio archeologinis pavyzdys nėra rastas (pasirinktas Vakarų Europos variantas – pusbačiai ties čiurna raukti šikšnele, tik kiek paaukštintu auliuku); 13) peilis odiniame dėkle (pagamintas geležinis peilis su medine įtvara ir verstos odos dėklu; pakabintas ant juostos) (14 t., b. l. 103–107). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė savo pasirinkimu kostiumo siuvimo eigoje pakeitė suknelę sarafanu, sprendžia, kad likusi V–VIII a. žemaičių genties moters kostiumo dalis iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

76.       Ieškovė pateikė V–VIII a. žemaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, apatiniai marškiniai, viršutinė tunika, kelnės, apavas, aksesuarai: apyrankės, peilis, diržas ir kt.), jų aprašai, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 579). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. žemaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga (šalmelio pavidalo vilnonė pilkai ruda kepuraitė, austa ruoželiu, su prisiūta austa juostele, puošta žalvario grandelėmis, stilistiškai pritaikant prie moters apgalvio; 2/2 ruoželinio pynimo audinys rastas Požerėje (Šilalės r.)); 2) apatiniai marškiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta balta natūralaus lino stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis); 3) viršutinė tunika (pasirinkta tamsiai ruda stačiakampė tunika trumpomis rankovėmis, su šoninėmis prakarpomis, puošta vytine juostele dvigubų taškučių raštu; panamos audimas; remtasi panamos austo audinio fragmentu, rastu Kašučiuose (Kretingos r.); 4) žalvario smeigtukas su pincetu ant grandinėlės (smeigtukas su grandinėle rastas atsitiktinai, labiau būdingas moters papuošalas, bet pritaikytas vyro kostiumui susegti vertikalią tunikos kaklo prakarpą; ant smeigtuko grandinėlės pakabintas pincetas, originale rastas prie segės; remtasi vinies pavidalo smeigtuku su grandinėle, rasta Kaštaunaliuose (Šilalės r.) bei žalvariniu pincetu, rastu Požerėje (Šilalės r.)); 5) kelnės (pasirinkta melsva vilna, austa iš baltų ir žydrų siūlų laužytu ruoželiu (eglute); juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 6) odinis diržas ir perpetė (pasirinktas rudos odos diržas ir perpetė, spalviškai derantys prie tunikos, nusagstyti stačiakampiais ir karpyto keturkampio apkaustais; neturint duomenų, kaip šios dvi dalys jungėsi tarpusavyje, nutarta ginklą kabinti prie perpetės galų, atsietai nuo diržo; remtasi Pagrybio (Šilalės r.) rastais radiniais)); 7) apsiaustas su trikampiu smeigtuku (pasirinktos žalvarinės lankinės segės trikampe kojele būdingos šio laikotarpio Rytų ir Vidurio Lietuvai; panaudota susegti baltinių kaklo prakarpą; remtasi radiniais, rastais Pailgotyje (Šilalės r.)); 8) kario apyrankė (pasirinkta įvijinė briaunota kario apyrankė, sustiprinanti kario įvaizdį; remtasi radiniais, rastais Ringuvėnuose (Šiaulių r.); 9) įvijinis žalvario žiedas (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje); 10) odinis apavas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta odiniai batai paaukštintu atverčiamu aulu, ties čiurna sutraukiami šikšnele); 11) kovos peilis (būdingi to laikotarpio vyrų ginkluotės atributai; pasirinktas geležinis kovos peilis medine įtvara odinėse makštyse, pakabintas ant perpetės; remtasi geležtėmis, rastomis Saugainiuose (Šiaulių r.); 12) geriamas ragas (geriamasis ragas to laikotarpio vyrų atributas, Žemaitijoje nepuošnus, todėl pasirinktas kuklus ragas su žalvario apkalu, prie diržo kabintas grandinėle) (14 t., b. l. 108–111). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. žemaičių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

77.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V–VIII a. žemaičių genties moters (žr. šios nutarties 75 punktą), tiek V–VIII a. žemaičių genties vyro (žr. šios nutarties 76 punkto) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis. Kostiumams naudojo ne tik vilnonį, bet ir lino pluošto drobes, vytinėms juostoms pasirinko jau kiek sudėtingesnio audimo raštus ir daugiau spalvų. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, V–VII a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje galvos danga, atkartojant žalvario grandinėlių ornamentą, taip pat pasirenkant vienodą apavo spalvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti V–VIII a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

78.       Ieškovė pateikė IX–XII a. žemaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepuraitė iš žiedelių, apatiniai ir viršutiniai rūbai, skraistė, aksesuarai: antkaklė, yla ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagų rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad kostiumo siuvimo metu paaiškėjo, kad metalo plokštelės, kurios eskize pavaizduotos suknelės apačioje, neturėjo pagrindimo, kaip gali būti tvirtinamos prie audinio, todėl jos buvo pakeistos įvijomis (1 t., b. l. 580). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. žemaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) kepuraitė iš metalo žiedelių (žalvario kepuraičių, susiūtų iš mažų grandelių; liekanų rasta tik Žemaitijos teritorijoje; pasirinktas kūgio formos kepuraitės variantas su būdingais klevo sėklos formos kabučiais kaktos srityje; remtasi metalinės kepuraitės radiniais, rastais Bikavėnuose (Šilutės r.) bei tekstilinės kepuraitės pamušalu, rastu Upynoje (Šilalės r.); 2) apatinė suknelė (siūta iš balinto lino, siluetas – trapecinė tunika ilgomis rankovėmis, su apskrita kaklo iškirpte; remtasi lininio audinio fragmentu, rastu Jakštaičiuose (Šiaulių r.); 3) viršutinė suknelė (pasirinkta trapecinė juodai raudona vilnonė suknelė ilgomis rankovėmis su trikampiais įdurais šonuose, austa dvinytai, kraštuose puošta vytine juostele geometriniu ornamentu, apačia papildomai apsiūta žalvario tūtelėmis; tai meninis sprendimas, siekiant įrėminti žalvario puošmenomis visą kostiumą; remtasi drobinio audimo tekstilės fragmentu, rastu Žąsine (Šilalės r.); 4) skraistė (ruda vilnonė skraistė, austa laužytu ruoželiu, kraštai puošti vytine juostele vingelės ornamentu; originalus dydis nežinomas, pasirinkta gana ilga, suteikiant kostiumui monumentalumo, remtasi audinio krašto juostos fragmentu, rastu Šaukote (Radviliškio r.) bei laužyto ruoželio audinio fragmentu, rastu Bikavėnuose (Šilutės r.)); 5) poriniai smeigtukai su grandinėlėmis (Žemaitijos moterys drabužius segė poriniais smeigtukais su plokščiais įvairių formų skirstikliais ir gana ilgomis grandinėlėmis; pasirinkti kryžiniai smeigtukai su kūgeliais, be skirstiklių, grandinėles įkabinant tiesiai į smeigtukų ąseles; remtasi poriniais kryžiniais smeigtukais su grandinėlėmis, rastais Upynoje (Šilalės r.)); 6) antkaklė (tai viena būdingiausių to laikotarpio antkaklių formų; remtasi radiniais, rastais Upynoje (Šilalės r.)); 7) kaklo vėrinys (kaklo vėriniai sudaryti iš stiklo karolių, centre įmontuojant gintaro skridinį būdingi to laikotarpio Žemaitijos regionui; remtasi radiniais, rastais Žvilių kapinyne (Šilalės r.)); 8) įvijinės apyrankės (įvijinės apyrankės būdingiausios to laikotarpio žemaičių ir žiemgalių gentims; panaudotos prilaikyti rankoves; remtasi radiniais, rastais Žvilių kapinyne (Šilalės r.)); 9) žiedas (pasirinkta populiariausia žiedo forma – įvijinė; remtasi radiniais, rastais Žvilių kapinyne (Šilalės r.)); 10) apavas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (panaudota to paties laikotarpio batų analogija iš Vokietijos; kojos apmautos tamsiai pilkomis vilnonėmis kojinėmis, batai siūti iš raudonai rudos odos, spalviškai derinant prie drabužių); 11) peilis odiniame dėkle (pagamintas nedidelis geležinis peilis medine įtvara ir geltonai rudos spalvos odinis įspaudais dekoruotas dėklas) (14 t., b. l. 112–115). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. žemaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

79.       Ieškovė pateikė IX–XII a. žemaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepurė, apatiniai ir viršutiniai rūbai, apavas, aksesuarai: antkaklė, skydas, ietis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume, medžiagų rūšis ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad kostiumo siuvimo metu galvos dangai neužteko pinigų, todėl į sąmatą buvo įtraukta kepurė su įvijomis, tačiau D. K. pasiuvo kepurę iš mėlynos medžiagos, kuri nederėjo prie visumos. Kadangi D. K. nepersiuvo kepurės, ieškovė pristatymuose naudoja iš žalvario vielučių pintą lanką (1 t., b. l. 581). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. žemaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) metalinis apgalvis (pasirinktas puošnus galvos lankas, pintas iš žalvario vielų; remtasi radiniais, rastais Bikavėnuose (Šilutės r.)); 2) apatiniai baltiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta balinto lino baltiniai ilgomis rankovėmis su vertikalia prakarpa kaklui, segami pasagine sege); 3) viršutinis žiponas (pasirinktas juodai raudonos vilnos žiponas ilgomis rankovėmis, austas dvinytai, kaip ir moters suknelė, priekis išilgai perkirptas, skvernai segami segėmis; kraštai puošti vytine juostele geometriniais ornamentais, derintais prie moters suknelės juostelės; remtasi drobinio audimo tekstilės fragmentais, rastais Žąsine (Šilalės r.) ir audinio krašto juostos fragmentais, rastais Žąsine (Šilalės r.); 4) pasaginės segės (panaudotos tunikos skvernams ir baltinių prakarpai susegti; remtasi pasagine sege tordituotu lankeliu gyvūniniais galais, rasta Skėriuose (Mažeikių r.) ir pasagine sege daugiakampiais galais, rasta Paprūdžiuose (Šiaulių r.); 5) kelnės (pasirinktos tamsiai mėlynos vilnos kelnės tiesiomis klešnėmis, austos ruoželiu; remtasi skandinavų ir germanų radiniais bei ruoželinio audinio fragmentu, rastu Žąsine (Šilalės r.); 6) apsiaustas (pasirinkta juodai violetinė vilna, austa laužytu ruoželiu, pakraščiai puošti vytine juostele „žalčiuko“ ornamentu, atkartojant Paragaudžio juostos ornamentiką, tik kita – vytine – technika); 7) antkaklė (pasirinkta būdingiausia to laikotarpio antkaklė; uždėta ant kaklo, netvirtinant prie apsiausto; remtasi antkakle kilpiniais sukeistais galais, rastais Paulaičiuose (Šilutės r.); 8) odinis diržas su apkaustais (pasirinktas platokas odinis diržas su puošnia žalvario sagtimi, nusagstytas vertikaliais stačiakampiais žalvario apkaustais, kniedytais vienas prie kito, taip pat skirstiklio apkaustais ir puošniu žalvario įvijų kutu; remtasi radiniais, rastais Žąsine (Šilalės r.); 9) peilis dėkle (pagamintas nedidelis peilis medine įtvara su dvispalviu įspaudu ornamentuotu odiniu dėklu, kabintas ant diržo odine šikšnele; remtasi radiniais, rastais Bikavėnuose (Šilalės r.)); 10) ietis ir skydas (papildoma kario įvaizdį sustiprinanti atributika; pasirinkta ilgakotė ietis ir apskritas medinis oda aptrauktas skydas su pusapvaliu antskydžiu) (14 t., b. l. 116–120). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė pakeitė galvos dangą (odinę kepurę) žalvario vielučių pintu lanku, sprendžia, kad likusi IX–XII a. žemaičių genties vyro kostiumo dalis iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

80.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IX–XII a. žemaičių genties moters (žr. šios nutarties 78 punktą), tiek IX–XII a. žemaičių genties vyro (žr. šios nutarties 79 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo pasirinkta trapecinė tunika, kraštus puošiant vytine juostele, be kita ko, moters kostiumo apačią apsiuvant rombo formos plokštelėmis. Kostiumams pasirinko naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius, vytinėms juostoms naudoti pasirinko sudėtingus raštus. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, IX–XII a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama: poroje derinti rudi tonai, žalvario puošyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IX–XII a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

81.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. žemaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepuraitė-lankelis, apatiniai marškiniai, suknelė, apavas, aksesuarai: diržas, peilis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 582). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. žemaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: lankelis su tinkleliu (pasirinktas juodas tinklelis su karoliukais ant rudo pagrindo, spalviškai derinto prie suknelės; remtasi Vakarų Europos ikonografija); 2) apatinė suknelė-baltiniai (siūta balinto dvinytai austo lino suknelė ilgomis tiesiomis rankovėmis, platėjanti į apačią su vertikalia kaklo prakarpa; remtasi lino drobės liekanomis); 3) pasaginė segė apatinei suknelei (pasirinkta laikotarpiui būdinga nedidelė pasaginė segė plonam audiniui; remtasi radiniais, rastais Jakštaičiuose (Šiaulių r.); 4) viršutinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinktas rudos vilnos, austos rombiniu ruoželiu, suknelė plačia kaklo iškirpte, įdurais išplatinta apačia, siauromis rankovėmis; kraštai puošti spalviškai priderinta vytine juostele geometriniais rombų ir kryželių motyvais, kaklo iškirptėje susiuvus dvigubą juostelę, kad išplatėtų ornamentas); 5) apyrankės (pasirinktos tordiruotos apyrankės išplokštintais galais; užmautos ant rankovių); 6) plokštelinė segė (pasirinktas laikotarpio pabaigai būdingas moterų papuošalas, paplitęs visoje Lietuvoje; įsegtas į suknelę kaip papuošalas be funkcijos; remtasi radiniais, rastais Jakštaičiuose (Šiaulių r.); 7) apsiaustas su kapišonu, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (siūtas apsiaustas su kapišonu iš juodos vilnos, austos ruoželiu; kraštai apsiūti rudai geltona juostele išilginių linijų ornamentu, spalviškai priderintu prie suknelės juostelės); 8) diržas ir diržo krepšys (pasirinktas rudos odos diržas su žalvario sagtimi, puoštas kniedėmis, ir nesudėtingos konstrukcijos juodos odos diržo krepšys su ažūriniu užsegimo apkalu, derinant prie apsiausto; remtasi ažūriniu paukščio formos užsegimu, rastu Kuršuose (Telšių r.); 9) įtveriamas peilis odinėse makštyse (pasirinktas peilis medine įtvara ir tamsiai rudos spalvos odinis dėklas, derinant prie diržo, puoštas intarsija iš oranžinių odos juostelių geometriniu ornamentu; remtasi radiniais, rastais Jakštaičių k. (Šiaulių r.); 10) kaklo vėrinys (pasirinktas laikotarpiui būdingas kaklo vėrinys iš kiauri kriauklių ir žalvario žvangučių; remtasi radiniais, rastais Jakštaičiuose (Šiaulių r.)); 11) vytinė antkaklė plokščiais galais (pasirinktas būdingas to laikotarpio kaklo moterų papuošalas, uždėtas ant apsiausto, prilaikant atverstą kapišoną; remtasi vyrine antkakle plokščiais užkeistais galais, rastais Jakštaičiuose (Šiaulių r.); 12) žiedai (pasirinkti du žalvario žiedų variantai: dažniausiai pasitaikantis rombinis su iškilia briaunele per centrą ir tordiruotas žiedas; remtasi radiniais, rastais Jakštaičiuose (Šiaulių r.) ir Bubiuose (Šiaulių r.); 13) apavas (kojinės ir batai) (pasirinkti verstos odos rudi aulinukai pailginta nosimi su varstymu vidinėje pusėje, spalviškai derinti prie suknelės; remtasi Vakarų Europos ikonografija) (14 t., b. l. 121–125). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. žemaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

82.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. žemaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (šalmas, apatiniai marškiniai, pošarvis, šarvai, apavas, aksesuarai: skydas, ietis), jų aprašai ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad pradėjus įgyvendinti kostiumo idėją ir pasikonsultavus su specialistais, buvo pakeista skydo forma ir vietoje odinių riešinių pasiūtos rankovės su pirštinėmis(1 t., b. l. 583). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. žemaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga (šalmas ir pintiniai šarvai) (pasirinkti rečiausi Lietuvoje kario aprangos pavyzdžiai – geležinis šalmas ir iš grandinėlių pintiniai šarvai); 2) apatiniai baltiniai (pasirinkti balinto lino tunikiniai baltiniai; remtasi lino drobės liekanomis); 3) vilnonis pošarvis (siūtas iš rudos vilnos, austos dvinytai, trapecijos formos, siūlėjant vilnos kamšalą, su stovele; rankovės ilgos, kartu su pirštinėmis); 4) žiediniai šarvai (pagaminta vadinamoji „žiedmarškė“, užvilkta ant vilnonio pošarvio; remtasi šalmo ir pintinų šarvų liekanomis, rastomis Pakalniškiuose (Šakių r.); 5) kelnės (pasirinkta žaliai ruda vilna, austa dvinytai; remtasi Vakarų Europos to meto tendencijomis); 6) ietis ir skydas (pasirinkta ilgakotė ietis ir tam tikram laikotarpiui būdingas trapecinis skydas su vertikaliu išlikimu; remtasi ietigaliu, rastu Kuršuose (Telšių r.) ir skydu, rastu Kęstutaičio majestotiniame antspaude); 7) auliniai batai (pasirinkti rudi auliniai batai) (14 t., b. l. 126–129). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. žemaičių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

83.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XIII–XIV a. žemaičių genties moters (žr. šios nutarties 81 punktą), tiek XIII–XIV a. žemaičių genties vyro (žr. šios nutarties 82 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (rudi atspalviai). Ieškovės pasirinkimu, moters suknelė siūta išplatinant ją į apačią, siauromis rankovėmis, kraštus puošiant spalviškai priderinta vytine juostele. Kostiumams pasirinkta naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius. Papuošalai parinkti atsižvelgus į to meto laikotarpį ir derinti prie bendro kostiumų vaizdo. Be to, XIII–XIV a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XIII–XIV a. žemaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

84.       Ieškovė pateikė I–IV a. jotvingių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą) (nurodyta I–II a.), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutinis ir apatinis rūbai, juosmens juosta, apavas, aksesuarai: apyrankės, antkaklės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 585). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. jotvingių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: vilnonė adata megzta kepuraitė ir įvijiniai antsmilkiniai (laikotarpiui atspindėti pasirinkta pilkšvos vilnos adata megzta kepuraitė, kurios pakraštys puoštas žalvario įvijomis, pervertomis per odinę šikšnelę, į kurią įkabinti poriniai įvijiniai antsmilkiniai; remtasi radiniais, rastais Pažarstyje (Prienų r.)); 2) apatinė vilnonė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė balta tunika ilgomis rankovėmis su paraukta kaklo iškirpte; drobinis dvinytas audimas); 3) viršutinė vilnonė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė pilkai žalia tunika be rankovių ir be šoninių siūlių; pakraščiai apsiūti tamsia su šviesiais taškučiais vytine juostele); 4) vytinė juosmens juosta, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (derinta spalviškai); 5) skraistė su žalvario tūtelėmis (žalvario tūtelių kutai būdingi Rytų ir Pietų Lietuvos skraisčių puošyboje; pasirinkta geltonai ruda vilna; ruoželinis audimas; puošyba juostelėmis linijiniais raštais būdinga laikotarpiui; remtasi radiniais, rastais Seiliūnuose (Lazdijų r.)); 6) trimitinė antkaklė su rumbais (būdingas laikotarpiui ir teritorijai žalvarinis kaklo papuošalas; prilaiko skraistę, pritvirtinus prie jos krašto; remtasi antkakle trimitiniais galais su rumbais, rasta Pažarstyje (Prienų r.)); 7) kaklo vėrinys (suvertas laisvai pasirinktas laikotarpiui atliepiantis kaklo vėrinys iš mėlyno ir raudono stiklo karolių su spalvotais taškučiais ir spurgeliais bei žalvario įvijų); 8) lietos apyrankės su rumbais (rumbuotos apyrankės būdingos Pietų Lietuvai, priderintos prie antkaklės formos; remtasi radiniais, rastais Pažarstyje (Prienų r.); 9) įvijinis žiedas (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje); 10) vilnonės kojinės (megztos adata iš pilkšvai rusvų siūlų, derinant prie drabužių spalvyno); 11) odinis apavas: kurpės su apyvarais (pasirinktos odinės uždaro tipo kurpės su apyvarais; analogo nėra) (14 t., b. l. 130–134). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–IV a. jotvingių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

85.       Ieškovė pateikė I–IV a. jotvingių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą) (nurodyta I–II a.), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (odinė kepurė, viršutinis ir apatinis rūbai, apavas, aksesuarai: diržas, segė ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 586). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–IV a. jotvingių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta rudos verstos odos pošalmio pavidalo kepurė; vėliau, dėl nepatogumo dėvint, ant viršaus pritaikyta vytinė juosta); 2) apatiniai marškiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta nedažyta vilnonė stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis, kurios paliktos laisvos, netvirtintos apyrankėmis); 3) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė žalia vilnonė tunika trumpomis rankovėmis, su vertikalia kaklo ir šonų prakarpa; pakraščiai puošti siaura vytine juostele geometriniais ornamentais); 4) kelnės tiesiomis klešnėmis (pasirinkta geltonai ruda vilna; juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 5) odinis diržas su sagtimi ir galo apkaustu (rasta tik geležinių sagčių, būdingos „D“ formos, ir platokų diržo galo antgalių, kas leido nustatyti diržo plotį; pasirinkta ruda oda, spalviškai deranti prie galvos dangos; remtasi diržo sagtimi rasta Netoje (Augustave)); 6) apsiaustas (pasirinkta geltona vilna, austa ruoželiu su vytine krašto juostele laužytų linijų motyvais; tvirtinama ant dešiniojo peties lankine sege); 7) lankinė segė (Jotvingiai ir prūsai anksčiausiai ėmė naudoti šios formos seges; panaudota susegti apsiausto kampus; remtasi geležine-bronzine sege, rasta Vyšemborke (Mronkove)); 8) odinis apavas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pagaminti verstos rudos odos auliniai batai, kurių aulai kryžmai apvyniojami odiniais dirželiais; jie atliepia moters apavo apyvarams, spalviškai dera prie apsiausto juostos); 9) vienašmenis kalavijas dėkle (jotvingiai pirmieji ėmė kaldinti kalavijus, todėl pasirinktas būdingas vienašmenis trumpas kalavijas mediniame oda aptrauktame dėkle; remtasi radiniais, rastais Šiurpilyje (Suvalkų apsk.); 10) skydas (būdinga to laikotarpio forma – užapvalintas stačiakampis; remtasi geležiniu kūginiu antskydžiu, rastu Seiliūnuose (Lazdijų r.)) (14 t., b. l. 135–138).

86.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek I–IV a. jotvingių genties moters (žr. šios nutarties 84 punktą), tiek I–IV a. jotvingių genties vyro (žr. šios nutarties 85 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai (vilnoniai) naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, taip pat interpretuojant kultūriškai artimų kraštų analoginę medžiagą, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, I–IV a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai derinti drabužio pagrindo ir dekoratyvių juostelių atspalviais, susiejant juos spalvine gama. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti I–IV a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

87.       Ieškovė pateikė V–VIII a. jotvingių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą) (nurodyta IV–V a.), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutinis ir apatinis rūbai, juosmens juosta, apavas, aksesuarai: apyrankės, žiedas, karoliai ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 587). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. jotvingių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas, odinis apgalvis, spiraliniai antsmilkiniai (natūralaus lino pala; drobinis dvinytas audimas; nuometas aprištas tamsiai ruda odine pinta juosta–apgalviu, į kurį įkabinti poriniai spiraliniai antsmilkiniai; remtasi spiraliniais antsmilkiniais, rastais Migonyse (Kaišiadorių r.)); 2) apatinė natūralaus lino suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė natūralaus lino tunika ilgomis rankovėmis, puošta dekoratyvine raudonos vilnos siūle); 3) viršutinis vilnonis sarafanas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė tamsiai ruda vilnonė tunika-sarafanas su petnešomis; kraštai ir centrinė vilnonės palos jungimo linija apsiūti plačia dekoratyvine vytine juostele geometriniais motyvais; tokia pati panaudota petnešoms; staklių plotis neleido pailginti sarafano, todėl jis trumpesnis už apatinę suknelę); 4) skraistė (pasirinkta tamsiai ruda vilna; pakraščiai apsiūti geometrinių raštų (dvigubų geltonų taškų) vytine juostele); 5) stiklo karolių ir įvijų vėrinys (suvertas vėrinys iš įvairiaspalvių (daugiausia geltonų ir žalių) stiklo karolių pakaičiui su žalvario įvijomis; analogo nėra); 6) geležinė lankinė segė (lankinės geležinės segės būdingos Rytų ir Pietų Lietuvai; panaudota skraistės šonams susegti; remtasi radiniais, rastais Vilkautiniame (Varėnos r.)); 7) rankogalinės apyrankės (pasirinktas Rytų ir Pietų Lietuvai būdingas apyrankių variantas; užmautos ant rankovių; remtasi radiniais, rastais Seiliūnuose (Lazdijų r.)); 8) įvijinis žiedas su praplatinta vidurine vija (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; remtasi radiniais, rastais Seiliūnuose (Lazdijų r.)); 9) įvijinis žiedas praplatinta vidurine vija (būdingas šio laikotarpio papuošalas visoje Lietuvos teritorijoje; remtasi radiniais, rastais Vilkiautinyje (Varėnos r.); 10) apavas: vilnonės adata megztos kojinės ir odiniai aulinukai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinktas Vakarų Europos variantas – pusbačiai ties čiurna raukti šikšnele, tik paaukštintu auliuku, kuris yra puoštas odinio dirželio perpynimu, derinant prie apgalvio ir vyro apavo) (14 t., b. l. 139–142). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. jotvingių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

88.       Ieškovė pateikė V–VIII a. jotvingių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą) (nurodyta V–VII a.), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (odinė kepurė, viršutinis ir apatinis rūbai, apsiaustas, apavas, aksesuarai: diržas, segė ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 588). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą V–VIII a. jotvingių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga: odinė kepurė su perpynimu, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta šalmelio pavidalo odinė kepuraitė su odine pinta juostele krašte, stilistiškai pritaikant prie moters galvos juostos ir aulinių batų dekoro); 2) apatiniai marškiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta balta natūralaus lino stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis; pakraščiai puošti dekoratyvine rudai geltonos vilnos siūle, derinant prie moters apatinės suknelės); 3) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (tamsiai ruda stačiakampė tunika pusilgėmis rankovėmis, su šoninėmis prakarpomis, keturkampe kaklo iškirpte, puošta plačia bizantiško stiliaus vytine juostele geometriniais išilginiais ornamentais, derinant prie moters sarafano); 4) kelnės tiesiomis kišenėmis (pasirinkta ruda vilna, klešnės tiesios; juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 5) odinis diržas su perpynimu, sagtimi ir antgaliu (rasta tik geležinių sagčių, būdingos „D“ raidės formos, bet nėra odos liekanų, todėl nutarta daryti pintą odinį diržą, derinant prie kepurės juostos ir batų puošybos; remtasi radiniais, rastais Papiškėse (Varėnos r.), Krikštonyse (Lazdijų r.)); 6) geležinė lankinė segė (geležinės lankinės segės trikampe kojele būdingos šio laikotarpio Rytų ir Pietų Lietuvai; turėjo būti panaudota susegti apsiausto kampus, bet jis liko nepagamintas; remtasi radiniais, rastais Papiškėse (Varėnos r.)); 7) auliniai batai perpintu aulu, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pagaminti tamsiai rudi odiniai auliniai batai, kurių aulo pakraštys puoštas odinio dirželio perpynimu, derinant su moters apavu bei galvos dangos puošyba; 8) geriamas ragas su apkaustais ir pina juosta (ragas, kaip papildoma kostiumo detalė, pakabintas ant diržo odine pinta juosta, kuri stilistiškai priderinta prie pinto diržo ir kitų aprangos odinių detalių (kepurės ir batų aulų puošybos); remtasi radiniais, rastais Krikštonyse (Lazdijų r.)); 9) peilis (pasirinktas geležinis peilis rudose odinėse žalvariu kaustytose makštyse, odine šikšnele kabintas prie diržo; remtasi radiniais, rastais Vilkiautinyje (Varėnos r.)) (14 t., b. l. 143–146). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas V–VIII a. jotvingių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

89.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V–VIII a. jotvingių genties moters (žr. šios nutarties 87 punktą), tiek V–VIII a. jotvingių genties vyro (žr. šios nutarties 88 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis. Ieškovė kostiumams naudojo ne tik vilnonį audinį, bet ir lino pluošto drobes, vytinėms juostoms pasirinko jau kiek sudėtingesnio audimo raštus ir daugiau spalvų. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, V–VIII a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje spalvų gama: pasirinkta rudai raudona spalva, derintas apvadinių juostelių spalvynas ir forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti V–VIII a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

90.       Ieškovė pateikė IX–XII a. jotvingių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutinis ir apatinis rūbai, juosmens juosta, aksesuarai: apyrankės, peilis ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad galutinis vaizdas neatitinka pirminės idėjos: tekstilės gaminiai nepagaminti; skraistė nepasiūta, kepurės nėra. Pirmojo pristatymo metu buvo panaudota kita suknelė. Po pristatymo liepus D. K. persiūti suknelę iš žalios medžiagos, tai nebuvo padaryta (1 t., b. l. 589). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. jotvingių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: tinklelis su žiediniais antsmilkiniais (rekonstrukcijai pasirinktas plaukų tinklelis, tvirtinamas ant kasų žiediniais antsmilkiniais; tačiau nepagamintas); 2) apatinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (siūta iš balinto lino, siluetas – trapecinė tunika ilgomis gale rauktomis rankovėmis, su stovele ir vertikalia prakarpa kaklui bei kilputėmis segei); 3) viršutinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyta trapecinė žalia vilnonė tunika pusilgėmis rankovėmis su trikampiais įdurais šonuose, austa rombiniu ruoželiu, kraštus puošiant vytine juostele, tačiau buvo nepanaudotas ieškovės atneštas audinys, o suknelė pasiūta iš pilko audinio, kuris buvo numatytas būsimai žiemgalių kolekcijai); 4) skraistė su karoliukais (buvo numatyta mėlyna vilnonė skraistė, austa ruoželiu, kraštus puošiant vytine juostele ir spalvoto stiklo karoliukais; skraistė liko nepagaminta); 5) plokščia žiedinė segė (pasirinkta plokščia žiedinė segė su plona adatėle, dėl lengvumo panaudota apatinės plonos drobės suknelės kaklo prakarpai susegti; remtasi radiniais, rastais Šiurpilyje; 6) kaklo vėrinys (kaklo vėriniai iš apskritų skardelių-kabučių būdingi to laikotarpio Pietų Lietuvos regionui; nutarta suverti ant odinės šikšnelės kartu su rantytais mėlynais ir mažesniais raudonais karoliais; remtasi apskritais žalvario kabučiais, rastais Jeglince (Suvalkų apsk.)); 7) juostinės apyrankės (pasirinktos juostinės apyrankės, pakraščiuose puoštos trikampiais įspaudais; panaudotos prilaikyti rankoves; remtasi radiniais, rastais Jeglince (Suvalkų apsk.); 8) žiedas tordiruotas (pasirinktas tordiruotas žiedas, atitinkantis laikotarpį ir lokaciją; remtasi radiniais, rastais Jeglince (Suvalkų apsk.); 9) vytinė juosmens juosta (kadangi suknelė pasiūta ne iš to audinio, tai ir juosta neparinkta, o pritaikyta kitokia prie esamos suknelės); 10) apavas: adata megztos kojinės ir odiniai pusbačiai (kojos apmautos pilkomis vilnonėmis kojinėmis; apavo rekonstrukcijai panaudota to paties laikotarpio batų analogija iš Vokietijos, pagaminta iš žaliai rudos odos); 11) odinis kapšelis (ant diržo kabintas odinis rauktas kapšelis; odos spalva priderinta prie apavo); 12) peilis odinėse makštyse (pagamintas peilis medine įtvara dviejų rudų atspalvių odiniame dėkle, kabintame ant juostos odiniu dirželiu; rasta tik peilio geležčių) (14 t., b. l. 147–150).

91.       Ieškovė pateikė IX–XII a. jotvingių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga, viršutinis ir apatinis rūbai, apsiaustas, kelnės, apavas, aksesuarai: odinis diržas, apyrankės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad nebuvo pasiūtas apsiaustas ir trūksta ginkluotės, kepurė labiau atitinka vėlesnį laikotarpį, tačiau galutinis vaizdas iš dalies atitinka pirminę idėją (1 t., b. l. 590). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. jotvingių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga: kepurė su žiedine sege (buvo numatyta megzta kepurė su dešinėje pusėje užrišta vytine juostele, sutvirtinant pasagine sege plačiais galais; vietoj to buvo pagaminta beretės tipo galvos danga, būdinga vėlesniam laikotarpiui, neatsižvelgiant į ieškovės reikalavimus); 2) apatiniai baltiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkti balinto lino baltiniai ilgomis gale parauktomis rankovėmis su stovele ir vertikalia prakarpa kaklui); 3) stačiakampė kiauraraštė segė (pasirinkta ypatingos formos stačiakampė kiauraraštė segė, dėl lengvumo panaudota baltinių prakarpai susegti; segės forma labiau būdinga skandinavų palikimui; remtasi radiniais, rastais Stragnuose (Klaipėdos r.)); 4) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta tamsiai žalios vilnos tunika pusilgėmis rankovėmis su trikampe kaklo iškirpte ir 4 trikampiais įdurais; kraštai puošti kontrastinga geltona vytine juostele); 5) kelnės (pasirinktos tamsiai rudos vilnos kelnės tiesiomis klešnėmis; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 6) apsiaustas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (apsiaustas nepagamintas); 7) pasaginė žiedinė segė su apsiaustu (pagaminta segė apsiaustui, tačiau nepagamintas pats apsiaustas; remtasi radiniais, rastais Šiurpilyje (Suvalkų apskr.); 8) odinis diržas (pasirinktas puošnus odinis diržas, nusagstytas stačiakampiais žalvario apkaliukais ir galo apkalu; rasta diržų sagčių ir žalvario apkalų; remtasi radiniais, rastais Veršvuose (Kaune); 9) juostinės apyrankės (pasirinktos tam laikotarpiui kitose teritorijose retos vyriškos juostinės žalvario apyrankės, puoštos susikertančių linijų X ornamentu; remtasi radiniais, rastais Šiurpilyje (Suvalkų apskr.); 10) juostinis-įvijinis žiedas (pasirinktas retesnis įvijinių žiedų tipas – juostinis, ornamentuotas susikertančių linijų X ornamentu, kaip ir apyrankės; remtasi radiniais, rastais Jeglinice (Suvalkų apsk.); 11) odiniai auliniai batai (pagaminti aukšti ligi kelių rudos odos auliniai, po keliais suveržti odiniais dirželiais su sagtelėmis); 12) peilis dėkle (pagamintas geležinis peilis medine įtvara su odiniu įspaudais dekoruoti dėklu, pakabintas ant diržo; rasta tik geležčių); 13) odinis kapšelis (pasirinktas nedidelis keturkampis surauktas kapšelis, kabintas ant diržo); 14) ietis ir skydas (kario įvaizdžiui sustiprinti pagaminta ilgakotė ietis ir apskritas skydas su geležiniu antskydžiu; remtasi radiniais, rastais Mardosuose (Prienų r.) (14 t., b. l. 151–154).

92.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IX–XII a. jotvingių genties moters (žr. šios nutarties 90 punktą), tiek IX–XII a. jotvingių genties vyro (žr. šios nutarties 91 punktą) kostiumai turėjo derėti spalviškai, tai yra vyro tamsiai žalia tunika su geltonomis juostelėmis (apvadais) turėjo derėti prie moters žalios samaninės spalvos suknelės, su panašiomis juostelėmis, tačiau liko nepasiūta. Šiuo atveju autorė kostiumams pasirinko naudoti tiek vilnonius, tiek ir balinto lino drobės audinius, vytinėms juostoms naudoti pasirinko naudoti sudėtingus raštus. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu. Nors materialia forma buvo pagaminti kostiumai, kurie iš dalies neatitiko ieškovės brėžinių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IX–XII a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai (brėžiniai) yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

93.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. jotvingių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (galvos danga (odinė kepurė), viršutinis ir apatinis rūbai, skraistė aksesuarai: diržas, 2 žiedai, kaklo vėrinys ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 591). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad XIII–XIV a. jotvingių genties moters kostiumą sudarė: 1) apgalvis su plokštelėmis ir karoliniais antsmilkiniais (buvo numatyta pasiūti odinę kepuraitę, ant kurios rišama juosta; kepuraitė nepasiūta; pasirinkta vilnonė žalia vytinė juosta-apgalvis su penkiakampėmis plokštelėmis aprėmintomis raudonu biseriu; remtasi penkiakampių apgalvių žalvario plokštelėmis, rastomis Pietų, Rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje ir antsmilkiniais, rastais Alytaus senkapyje); 2) apatinė suknelė-baltiniai (siūta balinto dvinytai austo lino suknelė ilgomis platėjančiomis rankovėmis, platėjanti į apačią, su vertikalia kaklo prakarpa; rankovės apsukamos ant riešų, užtvirtinant apyrankėmis); 3) plokščia kiauraraštė segė (visoje Lietuvoje rasta plokščių rozetinių kiauraraščių segių su mažomis adatėlėmis, aptikta dažniausiai ant krūtinės; nutarta susegti apatinės suknelės kaklo prakarpą; remtasi radiniais, rastais Alytaus senkapyje); 4) pintos apyrankės (laikotarpio ypatybė – pinti žalvariniai papuošalai; pasirinktos porinės pintos apyrankės užvyniotoms apatinės suknelės rankovėms sutvirtinti; remtasi Kretingos lobio radiniais); 5) viršutinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (siūta žalia suknelė keturkampe kaklo iškirpte, išplatinta apačia, įsiuvant 4 įdurus, be rankovių, apkantuota odine juostele; tai originalus sprendimas, siekiant suvienodinti kolekciją stilistiškai, naudojant daugiau odos detalių); 6) kaklo vėrinys iš kauri, kryželių ir žvangučių (pasirinktas originalus kaklo vėrinys iš juodo stiklo karolių su baltomis bangelėmis, kauri kriauklių ir kryžinių kabučių); 7) skraistė su rombinėmis plokštelėmis (pasirinkta geltona skraistė, austa rombiniu ruoželiu, su rombinėmis plokštelėmis, priderintomis prie diržo rombinių apkalų, apkantuota juoda oda, stilistiškai derinant prie kitų kolekcijos detalių; rombiniai kabučiai būdingesni Šiaurės Lietuvai, todėl jas pritaikyti šiam gaminiui – laisvas meninis sprendimas; remtasi radiniais, rastais Šaukote (Radviliškio r.); 9) diržas ir diržo krepšys (pasirinktas šviesios odos diržas su rombiniais apkaustais ir nesudėtingos konstrukcijos raudonai rudos odos diržo krepšys su užsegimo apkaustu, spalviškai derantis prie peilio dėklo; remtasi radiniais, rastais Alovėje (Alytaus r.); 10) peilis (pasirinktas peilis medine įtvara ir dviejų rudų atspalvių odinis dėklas, ornamentuotas įspaudais, spalviškai derinant prie diržo krepšio; remtasi radiniais, rastais Alovėje (Alytaus r.); 11) žiedai: juostinis ir perpintu priekiu (pasirinkti du žalvario žiedų variantai: dažniausiai pasitaikantis juostinis ir laikotarpiui būdingas pintas žiedas, derinant prie pintų apyrankių; remtasi radiniais, rastais Venzovščina (Baltarusijoje) ir Alytaus senkapyje); 12) apavas: kojinės ir batai (baltos kojinės megztos virbalais, remiantis Rygos analogiško radinio idėja, pagaminti žalios odos batai spalviškai derinti prie suknelės, siuvinėti geltonais vilnoniais siūlais, raštas sukurtas, remiantis laikotarpio stilistika, remtasi radiniais, rastais Vilniaus žemutinėje pilyje ir Kernavės senkapyje) (14 t., b. l. 155–158). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. jotvingių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

94.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. jotvingių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (viršutinis ir apatinis rūbai, apsiaustas, apavas, aksesuarai: diržas, peilis, krepšys ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 592). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. jotvingių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga: apsiausto kapišonas (ieškota sąsajų su atsivėrusia Vakarų Europa, todėl kostiumui pritaikytas platėjantis apsiaustas su kapišonu); 2) apatiniai baltiniai (pasirinkti balinto lino tunikiniai baltiniai su vertikalia kaklo prakarpa, siaurėjančiomis rankovėmis ir šoniniais skeltukais; remtasi lino drobės liekanomis); 3) viršutinis žiponas su žalvario sagomis (siūtas iš žalios spalvos vilnonio audinio, kirptas vertikaliai dešinėje pusėje ir turėjo būti sagstomas mažomis lietomis žalvario sagutėmis, tačiau jos liko neprisiūtos, nepaisant keliskart išsakytų pastabų; be to, buvo numatyta žiponą apkantuoti odine juostele, kaip ir moters suknelė, tačiau per klaidą buvo prisiūta vytinė juostelė, kuri buvo skirta apsiaustui); 4) kelnės (pasirinkta juoda vilna; remtasi Vakarų Europos duomenimis); 5) apsiaustas su kapišonu (siūtas platėjantis, su gobtuvu, pakraščiai puošti vytine juostele, tačiau ne tų spalvų, kurios buvo numatytos); 6) tordiruota pasaginė segė gyvūniniais galais (pasirinkta laikotarpiui būdinga pinta pasaginė segė gyvūniniais galais, kuria susegti apsiausto skvernai ties kaklu; remtasi radiniais, rastais Venzovščinoje (Baltarusijoje); 7) juostinis-įvijinis žiedas (pasirinktas retesnis įvijinių žiedų tipas – juostinis); 8) diržas su apkaustais (pasirinktas šviesios odos diržas derintas spalviškai prie moters diržo, pasirenkant kvadrato formos apkaustus su iškaltomis įstrižomis besikertančiomis linijomis; remtasi diržo sagtimi ir apkaustais, rastais Alovėje (Alytaus r.); 9) diržo krepšys (pasirinktas panašios struktūros, kaip moters, diržo krepšys su žalvariniu užsegimo apkalu); 10) auliniai batai (pasirinkti juodos odos auliniai batai, turint galvoje raitelio įvaizdį; batų priekis siuvinėtas vilnoniais siūlais, derinant prie moters apavo); 11) peilis dėkle (pagamintas peilis medine įtvara delvos odos dėkle, derinant su diržo odos spalva; remtasi peilio geležte, rasta Alovėje (Alytaus r.) (14 t., b. l. 159–162). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. jotvingių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

95.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XIII–XIV a. jotvingių genties moters (žr. šios nutarties 93 punktą), tiek XIII–XIV a. jotvingių genties vyro (žr. šios nutarties 94 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama. Ieškovės pasirinkimu moters suknelė siūta išplatinant ją į apačią, įsiuvant 4 įdurus, be rankovių, apkantuota odine juostele. Kostiumams pasirinkta naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius. Papuošalai parinkti atsižvelgus į to metu laikotarpį ir derinti prie bendro kostiumų vaizdo. Be to, XIII–XIV a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai derinti tarpusavyje, susiejant juos spalvine gama. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XIII–XIV a. jotvingių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

96.       Ieškovė pateikė I–II a. aukštaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (apgalvis, viršutinis ir apatinis rūbai, skraistė, apavas, aksesuarai: segė, žiedas, smeigtukai ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 604). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–II a. aukštaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) įvijiniai antsmilkiniai (turėjo būti vytinė juostelė-apgalvis su įkabintais antsmilkiniais, be nuometo; remtasi įvijiniais (spiraliniais) antsmilkiniais, rastais Sargėnuose (Kauno priemiestyje); 2) apatinė vilnonė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė balta tunika ilgomis rankovėmis su horizontalia kaklo prakarpa („laivelis“); drobinis dvinytas audimas; skirtingai, nei daug kur kitur kolekcijoje, rankovės nesutvirtintos apyrankėmis; tunikos ilgis turėjo būti iki kulkšniukų; šiam reikalavimui nusižengta); 3) viršutinė vilnonė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (turėjo būti išaustos dvi atskiros palos, kiek trumpesnės už apatinę tuniką, apkraštuotos vytinėmis juostelėmis išilginiais linijų raštais, pečių linijoje sujungtos poriniais smeigtukais su grandinėle, tačiau reikalavimų nesilaikant, jos buvo susiūtos šonuose ir tapo panašiu į jau anksčiau gamintas kitų genčių tunikas); 4) smeigtukai su grandinėle (poriniai smeigtukai sujungti viena ar keliomis grandinėlėmis būdingas šio laikotarpio moters kostiumo elementas; smeigtukai turėjo tvirtinti dvi juostomis dekoruotas palas pečių srityje, tačiau, kadangi pasiūta neteisingai, jie demonstruojant panaudoti papildomai skraistei susegti; randami moterų kapuose pečių srityje); 5) vytinė juosmens juosta, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (turėjo būti nuvyta juosta, deranti prie kostiumo spalvyno; pristatyme panaudota vėlesnio laikotarpio – IX–XII a. moters kostiumui skirtas vytinis diržas); 6) skraistė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (puošyba juostelėmis linijiniais raštais būdinga laikotarpiui; dėl biudžeto trūkumo skraistės buvo atsisakyta, taip pat atsisakyta ir jai priskirtos lankinės segės, tačiau demonstruojant kostiumą, buvo pritaikyta kita skraistė, susegta smeigtukais); 7) kaklo vėrinys iš stiklo karoliukų (pasirinktas unikalus kaklo vėrinys iš įvairiaspalvių karolių, suvertų kartu su 4 kiauraraščiais kabučiais; remtasi radiniais, rastais Sargėnuose (Kaune)); 8) vilnonės kojinės (turėjo būti megztos adata iš baltos vilnos, derinant prie apatinės tunikos); 9) odinis apavas (pasirinktos rauktos naginės su apyvarais, būdingos daugeliui kraštų) (14 t., b. l. 163–166). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–II a. aukštaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

97.       Ieškovė pateikė I–II a. aukštaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (megzta kepurė, viršutinis ir apatinis rūbai, apsiaustas, apavas, aksesuarai: segė, žiedas, apyrankė ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 605). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą I–II a. aukštaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga (turėjo būti adata megzta vilnonė kepurė, atsižvelgiant į laikotarpio technologijas, tačiau nepagaminta); 2) apatiniai marškiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (kaip ir kitų genčių kostiumuose, pasirinkta balta nedažyta vilnonė stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis); 3) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta tamsiai ruda stačiakampė tunika be rankovių ir be šoninių siūlių, pakraščiuose puošta vytine juostele; šiam reikalavimui nusižengta, susiuvus tunikos šonus); 4) kelnės tiesiomis klešnėmis (pasirinkta ruda vilna, austa ruoželiu; juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 5) vytinė juosmens juosta (pasirinkta vytinė juosta, o ne odinis diržas, tačiau demonstruojant kostiumą, uždėtas žemaičių V–VIII a. kostiumo diržas su dideliu kovos peiliu, kuris skirtas VI-VII a. aukštaičio kostiumui); 6) apsiaustas su lankine sege (dėl biudžeto trūkumo apsiausto atsisakyta, kaip ir jam skirtos lankinės segės); 7) apyrankė pumpuriniais galais (pasirinkta viena apyrankė, maunama ant kairės rankos, kaip kario ženklas; remtasi radiniais, rastais Sargėnuose (Kaune)); 8) peilis dėkle (pasirinktas nedidelis geležinis peilis medine įtvara gelsvai rudose odinėse makštyse, kabinamas ant juostos; pristatant, pakabintas ant VI–VII a. vyro kostiumo diržo); 9) autai (nutarta išausti baltus autus su įausta spalvinga vytine juostele viename šone); 10) odinis apavas, kurio archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkti šviesiai rudi odiniai batai-naginės); 11) siauraašmenis geležinis pentinis kirvis ir skydas (ginklų atsisakyta dėl biudžeto trūkumo) (14 t., b. l. 167–169). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas I–II a. aukštaičių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

98.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek I–II a. aukštaičių genties moters (žr. šios nutarties 96 punktą), tiek I–II a. aukštaičių genties vyro (žr. šios nutarties 97 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant kostiumus buvo naudotas primityvus stačiakampis tunikinis kirpimas, tiesiai kirptomis rankovėmis, nesudėtingos vytinės juostos, primityviais raštais. Kostiumų audiniai (vilnoniai) naudoti ieškovės pasirinkimu, atsižvelgus į kuriamo kostiumo laikotarpį, taip pat interpretuojant kultūriškai artimų kraštų analoginę medžiagą, nes tekstilės liekanų nėra išlikę. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Be to, I–II a. aukštaičių genties moters ir vyro kostiumai derinti spalvine gama – poroje dominuoja raudonai rudi tonai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti I–II a. aukštaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

99.       Ieškovė pateikė IV–V a. aukštaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (apgalvis, viršutinis ir apatinis rūbai, skraistė, apavas, aksesuarai: segė, žiedas, apyrankės ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad kostiumo gaminimo laikotarpiu dėl lėšų trūkumo buvo atsisakyta 6 apyrankių iš numatytų 12 (1 t., b. l. 606). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IV–V a. aukštaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: įvijų apgalvis su kabučiais (pasirinktas žalvario apgalvis iš įvijų su lietomis trikampėmis kiauraraštėmis detalėmis ir prie jų prikabintais kvadratiniais kabučiais; tokie apgalviai būdingi Centrinei Lietuvai; nutarta nenaudoti nuometo, apgalvį dėvint ant plaukų; remtasi įvijų apgalviais, rastais Veršvuose (Kaune)); 2) apatinė lininė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyta trapecinė natūralaus lino tunika ilgomis siaurėjančiomis rankovėmis, puošta dekoratyvine lino ir vilnos vytine juostele pakraščiuose ir rankovių sudūrime: yra prisiūtos juostelės); 3) viršutinė vilnonė skraistė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta stačiakampė ruda vilnonė skraistė, sumetama per pažastį ant dešiniojo peties ir sutvirtinama sege; kraštai apsiūti vytine juostele); 4) vytinė juosmens juosta (šiam kostiumui juosta nebuvo numatyta, siekiant išryškinti silueto monumentalumą); 5) vėrinys iš stiklo ir gintaro karolių (pasirinktas nedidelis vėrinys iš mėlyno stiklo ir gintaro karolių, pastarąjį komponuojant centre; panašios kombinacijos vėriniai būdingi to meto Centrinei Lietuvai; remtasi radiniais, rastais Eiguliuose (Kauno r.); 6) rozetinė segė su kabučiais (pasirinkta unikali apskrita kiauraraštė rozetinė segė su grandinėlėmis ir kabučiais; panaudota sumestiems skraistės kampams susegti; remtasi radiniais, rastais Upytėje (Panevėžio r.)); 7) apyrankės lietos juostinės (pasirinktas Centrinei Lietuvai būdingas apyrankių tipas – ovalaus lenkimo; jų pagaminta 6 (originale – 12: po 6 ant abiejų rankų); užmautos ant rankovių po tris; remtasi radiniais, rastais Upytėje (Panevėžio r.)); 8) žiedas įvijinis užkeistais galais (pasirinktas kitoms teritorijoms nebūdingas žiedas užkeistais galais (tarsi įvijinio žiedo dalis), puoštas įkartomis; remtasi radiniais, rastais Sargėnuose (Kaune)); 9) vilnonės megztos kojinės (adata megztos kojinės, spalviškai derintos prie kitų drabužių ); 10) odinis apavas – parauktos kurpės, kuriių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (apavui pasirinkti paraukti šviesios odos batai-kurpės; demonstruojant šį kostiumą, apavas paimtas iš jotvingių kolekcijos, o šio kostiumo batai perkelti į IX–XII a. aukštaitės moters kostiumą); 11) yla (yla – būdinga to laikotarpio moterų įkapė; gaminta su medine įtvara ir odiniu dėklu; turėjo būti pakabinta ant kaklo, taip, kaip surasta) (14 t., b. l. 170–172). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IV–V a. aukštaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

100.       Ieškovė pateikė VI–VII a. aukštaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepurė, apatiniai marškiniai ir viršutinė tunika, kelnės, apsiaustas, apavas, aksesuarai: apyrankė, antkaklė peilis ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 607). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą VI–VII a. aukštaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (šalmelio pavidalo mėlyna vilnonė kepuraitė, kurios pakraštys puoštas žalvario įvijomis, spalviškai ir stilistiškai pritaikant prie apsiausto); 2) apatiniai marškiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkta balta natūralaus lino stačiakampė tunika ilgomis siaurėjančiomis rankovėmis); 3) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (turėjo būti išausta tamsiai raudona stačiakampė tunika ilgomis rankovėmis, apvalia kaklo iškirpte su vertikalia prakarpa segti sege, puošta vytine juostele; nesilaikant nurodymų, pasiūta juoda tunika pusilgėmis rankovėmis, kuri turėjo būti skirta žiemgalių kolekcijai); 4) kelnės tiesiomis klešnėmis (pasirinkta juoda vilna; juosmuo suraukiamas virvele; remtasi skandinavų ir germanų radiniais); 5) apsiaustas su įvijomis ir antkaklė (numatytas mėlynos vilnos apsiaustas su vytine krašto juostele su įverta antkakle; apačia turėjo būti puošta prisiūtomis žalvario įvijomis, stilistiškai priderinant prie kepurės; apsiaustas ir antkaklė dėl biudžeto trūkumo nebuvo pagaminta, o demonstruojant pritaikytas kito kostiumo apsiaustas; remtasi antkakle su kilpele, rasta Seredžiuje (Jurbarko r.)); 6) storagalė apyrankė (pasirinkta lieta kario apyrankė, dėvima ant kairiosios rankos; remtasi radiniais, rastais Eiguliuose (Kauno r.)); 7) segė lankinė zoomorfinė (žalvarinės ir sidabrinės lankinės segės zoomorfiniais galais būdingos šio laikotarpio Vakarų ir Vidurio Lietuvos vyrų našystai; skirta susegti tunikos kaklo prakarpą; pristatyme nepanaudota; remtasi radiniais, rastais Plinkaigalyje (Kėdainių r.); 8) diržas su sidabruota sagtim ir antgaliu (pasirinktas puošnus sidabru kaustytas diržas su ovalia sagtimi ir įkartomis dekoruotais horizontaliais apkaustais; pristatyme šiam kostiumui panaudotas vėlesnio laikotarpio – IX–XII a. diržas, o tikrasis uždėtas ant IX–XII a. moters kostiumo; remtasi radiniais, rastais Plinkaigalyje (Kėdainių r.); 9) perpetė su apkaustais (pagaminta odinė perpetė ginklui kabinti, puošta sidabro apkalais ir kniedėmis, sudarant geometrinį raštą; tai turtingo ir kilmingo kario aprangos detalė; pristatyme nepanaudota; remtasi radiniais, rastais Plinkaigalyje (Kėdainių r.); 10) kovos peilis dėkle (būdingi to laikotarpio vyrų ginkluotės atributai; rasta tik geležčių; pagamintas kovos peilis odiniame šviesiai rudos odos, puoštos tamsesnės odos dryžiais ornamentuotame dėkle, turėjęs būti pakabintas ant perpetės kairėje pusėje; pristatant kostiumą, pakabintas ant diržo, nes neuždėta perpetė; remtasi radiniais, rastais Marvelėje (Kauno r.); 11) odinis apavas: auliniai batai su dirželiais (pasirinkti rudi odiniai auliniai batai, po keliu suveržiami dirželiais su sidabro apkaustais; remtasi diržų sagteliais kelio srityje, rastais Plinkaigalyje (Kėdainių r.); 12) geriamasis ragas su apkaustais (pasirinktas vienas iš keleto įspūdingų Plinkaigalyje rastų ragų variantų su geometriniais ir zoomorfiniais motyvais, kaip kostiumą papildanti detalė) (14 t., b. l. 173–176). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas VI–VII a. aukštaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

101.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IV–V a. aukštaičių genties moters (žr. šios nutarties 99 punktą), tiek VI–VII a. aukštaičių genties vyro (žr. šios nutarties 100 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama, kuriant moters kostiumą buvo naudotas trapecinis kirpimas, siaurėjančiomis rankovėmis, vyro kostiumas – stačiakampė forma, siaurėjančiomis rankovėmis. Papuošalai derinti prie bendro kostiumų vaizdo, jų vieta kostiumuose nustatyta ieškovės pasirinkimu, įvertinus pasirinkto naudoti papuošalo vietą kape griaučių atžvilgiu ir tikėtiną jo paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IV–V a. aukštaičių genties moters, ir VI–VII a. aukštaičių genties vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

102.       Ieškovė pateikė IX–XII a. aukštaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (nuometas su vytine juosta, viršutinis ir apatinis rūbai, juosmens juosta, aksesuarai: apyrankės, peilis ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad galutinis vaizdas iš esmės atitinka eskizą, tačiau D. K. neprisiuvo rankovių, kas asocijuojasi su vėlesnėmis, viduramžių Vakarų Europos madomis. Be to, trūksta skraistės, segamos kiaurarašte sege; batai turėjo būti auliniai, o vietoj to apautos naginės (1 t., b. l. 608). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. aukštaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas ir vytinė juosta (pasirinktas ilgas baltas lininis nuometas, aprišamas ir apsukamas kryžmai vytine raštuota juosta; pristatymui naudotas mažesnis nuometėlis); 2) apatinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyta balinto lino suknelė, siluetas – trapecinė tunika ilgomis tiesiomis rankovėmis, su stovele ir vertikalia prakarpa kaklui); 3) maža pasaginė segė apatinei suknelei (pasirinkta maža pasaginė segė iškiliais rombiniais galais, dėl lengvumo panaudota apatinės plonos drobės suknelės kaklo prakarpai susegti; tai šiam laikotarpiui būdingas papuošalas; remtasi radiniais, rastais Sargėnuose (Kauno r.)); 4) viršutinė suknelė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyta trapecinė mėlyna vilnonė suknelė pusilgėmis rankovėmis, kraštuose puošta vytine juostele; iš pristatymo matyti, kad nespėta prisiūti rankovių, o tokia jų dėvėsena būdinga viduramžių laikotarpio (XIV a.) Vakarų Europai; tamsiai pilkos spalvos audinys turėjo būti panaudotas žiemgalių kolekcijai); 5) vytinė įvijinė antkaklė (pasirinkta retesnio tipo devynių vijų vytinė antkaklė kilpiniais galais, tačiau dėl technologinio ir dėvėsenos sudėtingumo pagaminta trumpesnė; remtasi radiniais, rastais Viešvilėje (Jurbarko r.)); 6) vytinė juosta-diržas (pasirinkta vytinė juosta-diržas su stačiakampe sagtimi, nors originale moterys diržų su sagtimis nejuosėjo; vis dėlto šis sprendimas priimtas, derinant prie to paties laikotarpio kitos genties – lietuvių – stilistikos; pristatyme šis gaminys pakeistas vyrišku VI–VII a. diržu); 7) skraistė su rombinėmis plokštelėmis (numatyta mėlyna vilnonė skraistė, kraštuose puošta vytine juostele su įkabintomis rombinėmis kalstinėtomis plokštelėmis; skraistė nepagaminta; remtasi rombinėmis plokštelėmis, rastomis Obeliuose (Ukmergės r.) bei audiniu su maišiniu kraštu, rastu Viešvilėje (Jurbarko r.); 8) apskrita segė skraistei (pasirinkta apskrita kiauraraštė segė skraistei susegti; šio tipo segės Lietuvoje retos, dažniau pasitaiko kuršių areale; pristatyme nepanaudota, nes nepagaminta skraistė; remtasi radiniais, rastais Graužiuose (Kėdainių r.)); 9) juostinės apyrankės (juostinės apyrankės brūkšniuotais rombais ir trikampiais būdingiausios aukštaičių, lietuvių ir sėlių gentims; panaudotos prilaikyti rankoves, sudarant raukinukus; remtasi radiniais, rastais Sargėnuose (Kauno r.)); 10) žiedas įvijinis užriestais galais, žiedas išgaubtu priekiu (pasirinkti du žiedai: retesnis įvijinis užriestais galais ir žiedas išgaubtu priekiu sukeistais galais, išraižytais laužytomis linijomis ir akutėmis; remtasi žiedu, išgaubtu priekiu, rastu Altoniškiuose (Kauno r.) ir įvijiniu žiedu užriestais galais, rastu Veršvuose (Kaune)); 11) auliniai batai su dirželiais, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (pasirinkti aulinukai su dirželiais; pristatyme panaudoti kiti batai, skirti IV–V a. moters kostiumui); 12) peilis dėkle (ant diržo kabintas peilis kauline įtvara odiniame rudame dėkle; odos spalva priderinta prie apavo) (14 t., b. l. 177–180). Nors kai kurių eskize pavaizduotų detalių trūksta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. aukštaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

103.       Ieškovė pateikė IX–XII a. aukštaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepurė, apatiniai baltiniai, viršutinė tunika, kelnės, apavas, aksesuarai: apyrankė, diržas ir kt.), jų aprašai, medžiagos tipas, papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos. Ieškovė paaiškino, kad galutinis vaizdas iš esmės atitinka eskizą, tačiau trūksta kepurės ir dviejų pasaginių segių; diržas turėtų būti kaustytas žalvariu, trūksta kapšelio (1 t., b. l. 609). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą IX–XII a. aukštaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) galvos danga, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (buvo numatyta vilnonė kepurė su vytine juosta; sprendžiant iš pristatymo vaizdo, galvos danga nepagaminta); 2) apatiniai baltiniai, kurių archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyti balinto lino baltiniai ilgomis tiesiomis rankovėmis su vertikalia prakarpa kaklui); 3) maža pasaginė segė (pasirinkta maža pasaginė segė grybo kepurės pavidalo galais, dėl lengvumo panaudota apatinių plonos drobės marškinių kaklo prakarpai susegti, derinant prie moters suknelės segės; remtasi radiniais, rastais Žemojoje Panemunėje (Šakių r.)); 4) zoomorfinė apyrankė (pasirinkta viena lieta apyrankė zoomorfiniais galais, dėvima ant kairės rankos riešo, kaip kario ženklas; iš pristatymo vaizdo sunku identifikuoti gaminį; remtasi radiniu, rastu Sargėnuose (Kaune)); 5) viršutinė tunika, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (numatyta mėlynos vilnos tunika ilgomis rankovėmis, trikampe kaklo iškirpte, priekis išilgai perkirptas, skvernai segami segėmis; kraštai puošti vytine juostele; pasiūta neidentifikuojamos spalvos tunika pusilgėmis rankovėmis, nusižengiant reikalavimui); 6) pasaginės segės: segė pasaginė atriestais galais ir segės pasaginės gyvūniniais galais (buvo nuspręsta pagaminti tris pasagines seges tunikos skvernams susegti, tačiau pristatyme panaudota viena; remtasi radiniais rastais Kauno apylinkėse, Bečiuose (Ukmergės r.) ir Kalniškiuose (Ariogaloje)); 7) kelnės (pasirinkta pilkos vilnos kelnės tiesiomis klešnėmis; remtasi skandinavų ir germanų radiniais bei drobinio pynimo vilna, rasta Viešvilėje (Jurbarko r.); 8) diržas su sagtim ir apkaustais (pasirinktas odinis diržas, ištisai nusagstytas stačiakampiais vertikaliais žalvario apkalėliais; pristatyme uždėtas ant kito kostiumo – VI–VII a. vyro; tokie diržai ankstyvesniam laikotarpiui nebūdingi; remtasi radiniais, rastais Veršvuose (Kaune)); 9) auliniai batai su dirželiais (pasiūti aukšti ligi kelių auliniai, po keliais suveržti odiniais dirželiais su sagtelėmis; spalva turėjo būti derinta prie tunikos juostelių); 10) kalavijas dėkle (pagamintas dviašmenis kalavijas ir medinis oda aptrauktas dėklas; rasta tik nutrupėjusių geležčių ir rankenų dalių; remtasi radiniu, rastu Viešvilėje (Jurbarko r.)); 11) perpetė-diržas (pasirinkta perpetė kalavijui kabinti; iš pristatymo vaizdo panašu, kad ji buvo panaudota sujuosti tuniką) (14 t., b. l. 181–184). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas IX–XII a. aukštaičių genties vyro kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

104.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek IX–XII a. aukštaičių genties moters (žr. šios nutarties 102 punktą), tiek IX–XII a. aukštaičių genties vyro (žr. šios nutarties 103 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama (mėlyna ir žydra), derintos ir kitos detalės: vyro ir moters diržų spalva ir puošyba žalvario apkaustais, jų apatinių drabužių prakarpos susegtos panašaus dydžio ir formos, tik skirtingai dekoruotomis mažomis pasaginėmis segėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti IX–XII a. aukštaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

105.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. aukštaičių genties moters kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (nuometas ir apgalvis, apatiniai marškiniai, suknelė, apavas, aksesuarai: auskarai, segė, vėrinys, peilis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 610). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. aukštaičių genties moters kostiumą sudarė: 1) galvos danga: nuometas ir apgalvis su apkalėliais (pasirinktas balinto lino nuometas ir vilnonis raudonas apgalvis (vytinė juosta) su keturkampėmis plokštelėmis iškiliu centru; remtasi apgalvio žalvario plokštelėmis, rastomis Rumšiškėse (Kaišiadorių r.); 2) žiediniai auskarai (pasirinkti laikotarpiui būdingi žiediniai auskarai su trimis kabančiais stiklo karoliais; remtasi radiniais, rastais Karmėlavoje (Kauno r.)); 3) apatinė suknelė-baltiniai (pasirinkta balinto dvinytai austo lino suknelė ilgomis tiesiomis rankovėmis, su šoniniais įdurais, stovele ir vertikalia prakarpa kaklui, segama maža apvalia sagute; iš modelio nuotraukos nėra aišku, ar ji vilki apatinę suknelę, nors stovelė turėtų matytis; remtasi lino drobės liekanomis, rastomis Bečiuose (Ukmergės r.)); 4) viršutinė suknelė (pasirinkta raudona liemenuota suknelė su varstymu šonuose, ilgomis siauromis rankovėmis, laivelio formos kaklo iškirpte, apkraštuota vytine juostele, prie kaklo – dviguba; remtasi radiniais, rastais Bečiuose (Ukmergės r.); 5) kaklo vėrinys iš kabučio, žvangučių, stiklo karolių (pasirinktas originalus kaklo vėrinys iš mėlynų stiklo karolių, žalvario žvangučių ir reto apskrito kiauraraščio kabučio; remtasi Obelių senkapyje (Ukmergės r.) rastais žvangučiais ir apskritu kabučiu); 6) apyrankės juostinės užsegamos (pagamintos viduramžiams būdingos plačios juostinės kalstinėtos rankogalinės apyrankės, turėjusios prilaikyti apatinės suknelės rankoves; demonstruojant uždėtos ant storesnio audinio viršutinės suknelės rankovių, todėl nesueina apyrankių galai; remtasi radiniais, rastais Karmėlavoje (Kauno r.) ir Skaudvilėje (Tauragės r.); 7) skraistė su apskrita ažūrine sege (buvo numatyta išausti vilnonę skraistę su vytine juostele pakraščiuose, segama ant krūtinės sumetus skvernus apskrita ažūrine sege; atsisakyta dėl biudžeto trūkumo; remtasi apskrita ažūrine sege, rasta Skrebinuose (Jonavos r.)); 8) diržas su sagtim ir apkaustais ir kapšelis su apkaustais (pasirinktas šviesios odos diržas su stačiakampiais horizontaliais apkaustais ir sudėtingos konstrukcijos panašios spalvos odinis diržo krepšys su atvartu ir žalvariniu užsegimo apkaustu; remtasi diržu su apkaustais, rastu Bečiuose (Ukmergės r.) ir diržo krepšių užsegimo detalėmis, rastomis daugelyje viduramžių senkapių, tarp jų – Radikiuose (Kauno r.)); 9) peilis dėkle (pasirinktas peilis medine įtvara ir šviesiai rudos spalvos odinis dėklas, derinant prie diržo ir diržo krepšio; peilių geležčių rasta daugelyje senkapių; remtasi radiniu, rastu Karmėlavoje (Kauno r.)); 10) amuletas su kabučiais (buvo numatyta ant diržo kabinti vieną iš viduramžių laikotarpiui būdingų amuletų – žirgelio pavidalo kabutį su pakabintais 4 žvangučiais; atsisakyta dėl biudžeto trūkumo; remtasi radiniais, rastais Rumšiškėse (Kaišiadorių r.) ir Bečiuose (Ukmergės r.)); 11) žiedas perpintu priekiu (pasirinktas laikotarpiui būdingas iš žalvario vielos pintas žiedas; demonstruojant kostiumą, neužmautas; viduramžių senkapiuose rasta įvairių pintų žalvarinių ir sidabrinių žiedų); 12) batai (pasirinkti šviesiai rudos odos batai spalviškai derinti prie diržo krepšio, siuvinėti odine šikšnele, panašiai kaip ir kiti to laikotarpio bendros kolekcijos moterų apavo pavyzdžiai; remtasi radiniais, rastais Vilniaus žemutinėje pilyje) (14 t., b. l. 185–188).Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiūtas XIII–XIV a. aukštaičių genties moters kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

106.       Ieškovė pateikė XIII–XIV a. aukštaičių genties vyro kostiumo brėžinį (eskizą), kuriame yra nurodytos kostiumo detalės (kepurė, apatiniai baltiniai, viršutinis drabužis, kelnės, apavas, aksesuarai: žiedas, peilis ir kt.), jų aprašai, drabužių papuošimai, aksesuarų vieta kostiume ir kitos kostiumo charakteristikos (1 t., b. l. 611). Be to, byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad pasiūtą XIII–XIV a. aukštaičių genties vyro kostiumą sudarė: 1) kepurė, kurios archeologinis pavyzdys nėra išlikęs (buvo numatyta siūti veltinę šviesiai pilką kepurę su atvartu; 2) apatiniai baltiniai (buvo numatyta siūti balinto lino tunikinius baltinius su stovele ir vertikalia kaklo prakarpa, segama maža apvalia sagute; remtasi lino drobės liekanomis, rastomis Bečiuose (Ukmergės r.)); 3) viršutinis žiponas sagomis-roželėmis (buvo numatyta siūti iš rusvos vilnos platėjantį į apačią žiponą ilgomis tiesiomis rankovėmis, apvalia kaklo iškirpte, išilgai prakirptą, priekyje sagstomą sagutėmis –roželėmis, padarytomis iš dekoratyvios virvelės; tai meninis sprendimas, atsisakant iki tol susegimui naudotų kelių segių; žipono kraštai turėjo būti apsiūti vytine juostele geometriniais ornamentais; remtasi vilnos fragmentais ir virvelių fragmentais, rastais Bečiuose (Ukmergės r.)); 4) kelnės (buvo numatytos tamsiai pilkos vilnonės kelnės tiesiomis klešnėmis; remtasi Vakarų Europos radiniais); 5) žiedas perpintu priekiu (pasirinktas laikotarpiui būdingas iš žalvario vielos pintas žiedas; viduramžių senkapiuose rasta įvairių pintų žalvarinių ir sidabrinių žiedų); 6) diržas su sagtim ir apkaustais (pagamintas odinis diržas su kvadrato formos apkaustais, derinant prie batų spalvos; rasta dažniausiai tik geležinių diržų sagčių ir įvairių formų žalvario apkaustų; remtasi radiniais, rastais Bečiuose (Ukmergės r.)); 7) kapšelis su apkaustais (pasirinktas panašios struktūros, kaip moters, diržo krepšys su žalvariniu užsegimo apkaustu; rasta įvairiai dekoruotų paukščio pavidalo diržo krepšių užsegimų; remtasi radiniais, rastais Diktaruose (Anykščių r.)); 8) peilis dėkle (pasirinktas retas radinys – peilis geležies lakštu apkaustytose medinėse makštyse; remtasi radiniais, rastais Bečiuose (Ukmergės r.)); 9) auliniai batai (pasirinkti auliniai batai, turint galvoje raitelio įvaizdį; odos spalva ir dekoras priderintas prie moters apavo) (14 t., b. l. 189–191). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pasiūto XIII–XIV a. aukštaičių genties vyro kostiumo kai kurios detalės skiriasi (nėra kepurės, nesutampa kostiumo dalių spalvos ir pan.), tačiau vizualiai pats kostiumas iš esmės atitinka ieškovės pateiktą brėžinį (eskizą).

107.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek XIII–XIV a. aukštaičių genties moters (žr. šios nutarties 105 punktą), tiek XIII–XIV a. aukštaičių genties vyro (žr. šios nutarties 106 punktą) kostiumai pasižymi ieškovės pasirinkta spalvine gama. Kostiumams pasirinkta naudoti ne tik vilnonius, bet ir balinto lino drobės audinius. Papuošalai parinkti atsižvelgus į to metu laikotarpį ir derinti prie bendro kostiumų vaizdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės eskizuose nubraižyti ir vėliau materialiai įgyvendinti XIII–XIV a. aukštaičių genties moters ir vyro kostiumai yra originalūs, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu.

108.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi eksperčių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau paminėti baltų genčių archeologiniai kostiumai iš esmės atitinka ieškovės brėžinius, o tam tikros neatitiktys (nepasiūtos kostiumų detalės, netinkamas atspalvis ir pan.) nesudaro pagrindo abejoti ieškovės kurtų archeologinių kostiumų originalumu. Ieškovės pasirinkti principai: duoteritorinis-gentinis principas, kuomet buvo siekiama atkurti aukštaičių, jotvingių, kuršių, lietuvių, prūsų-nadruvių, sėlių, skalvių-lamatiečių, žemaičių, žiemgalių ir latgalių I-XIV a. dėvėseną; chronologinis principas, skirstant medžiagą į keturis laikotarpius: I-IV a. – ikigentinės bendruomenės laikai, kurios pėdsakų randama šešiose archeologinėse kultūrose, iš kurių išsivystė 10 minėtų baltų genčių; V-VIII a. ir IX-XII a. gentinės bendruomenės kostiumai, XIII-XIV a. – genčių sąjungų ir valstybės formavimosi laikotarpio kostiumai. Šie laikotarpiai atitinka kitus pavadinimus: Senasis geležies amžius (I-IV a.) arba romėniškasis laikotarpis, Vidurinysis geležies amžius (V-VIII a.) arba tautų kraustymosi laikotarpis, Vėlyvasis geležies amžius (IX-XII a.) arba vikingų laikotarpis bei Viduramžiai (XIII-XIV a.) arba istorinis LDK formavimosi laikotarpis; koloristikos principas, kuomet kostiumų spalvynas paremtas ne tik archeologine medžiaga, bet ir gamtos motyvais – kalendorinio Saulės rato (pavasaris, vasara, ruduo, žiema), paros meto (rytas, diena, vakaras, naktis) bei pasaulio krypčių (Rytai, Pietūs, Vakarai, Šiaurė), kas lėmė ieškovės pasirinkimą sėlių ir lietuvių genčiai taikyti baltus, raudonus, geltonus, rudus atspalvius, jotvingiams ir prūsams – rudus, žalius, geltonus; jų kostiumams naudota oda, kurios kiekiai kitur gerokai mažesni; skalviams, kuršiams – baltus, pilkus, mėlynus, žydrus, žiemgaliams – juodus, rudus, pilkus; jų, kaip „šiauriečių“ kostiumams naudoti kailiai; žemaičiams ir aukštaičiams – raudonus, mėlynus, pilkus, baltus; technologinis principas, parenkant audinių rūšių ir raštų panaudojimą: I-IV a. kostiumams naudota vien tik vilna, dvinytas, keturnytas ruoželinis audinys, V-VIII a. – ir laužyto ruoželio („eglutės“) audinys, šalia vilnonių jau rinktasi ir natūralaus lino pluošto drobes; IX-XII a. kostiumai pasipildė rombiniais vilnoniais audiniais (nors tikrovėje jo būta ir ankstesniais laikais) ir balinto lino drobėmis, įrodo, jog ieškovė naudojo individulius subjektyvius kostiumų kūrimo sprendinius, juos derindama su turimomis archeologinėmis žiniomis ir plačia kūrybine saviraiškos laisve.

109.       Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės kurti kostiumai būtų panašūs ar atitiktų anksčiau atkurtus baltų genčių įvairių laikotarpių kostiumus, taip pat duomenų, pagal kuriuos galima būtų teigti, koks kirpimas, kostiumo elementai ar bendras kostiumo vaizdas yra būdingas konkrečios genties konkretaus amžiaus kostiumui. Atsakovo LNKC papildomai pateikti duomenys iš internetinių portalų (15 t., b. l. 7-15) savaime neįrodo, kad nuotraukose matomi kostiumai buvo sukurti ankščiau nei ieškovės sukurti ginčo kostiumai, todėl pateiktų duomenų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog kuriant kostiumus buvo panaudoti kai kurie rasti radiniai (metalinės segės, sagtys, žalvario apkaustai ir pan.), taip pat nepaneigia sukurtų kostiumų originalumo. Ieškovės sukurtas archeologinis kostiumas negali būti skaidomas į detales, jis turi būti vertinamas kaip vientisa detalių visuma – vientisas archeologinis kostiumas.

110.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, jog jos kurti baltų genčių archeologiniai kostiumai ir jų kolekcijos atitinka originalumo kriterijų, kadangi atkuriant archeologinius kostiumus egzistavo plati kūrybinė laisvė, buvo galimas ne vienas kostiumo variantas. Ieškovė, turėdama istorines, mokslines, archeologines žinias, tam tikrą saviraiškos laisvę (nes išlikusių kostiumą nėra), pasirinkdama atitinkamus kostiumų elementus, medžiagas, kirpimą, puošimą ir pan., atkūrė archeologinius kostiumus įnešdama savo kūrybinį indėlį, kuris pasireiškė priimtais subjektyviais kūrybiniais sprendiniais, t. y., kokiais drabužiais konkrečios genties konkretaus laikotarpio žmones rengti, kokio tipo audinį parinkti, jį sukirpti, spalvą panaudoti, kokiais raštais dekoruoti, kokio tipo batus naudoti, kokį galvos dangalą dėvėti, kokius papuošalus parinkti ir kaip juos išdėlioti, kokias klostes, iškirptes naudoti ir pan. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovės sukurti kostiumai, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) išraiškos forma, atitinka originalumo reikalavimą, todėl yra laikytini autorių teisių objektais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga.

Dėl bendraautorystės

111.       Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat vertintina, ar ieškovės indėlis į ginčo archeologinių kostiumų rekonstrukciją gali būti vertinamas kaip bendraautorystė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021).

112.       Remiantis ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių (ATGTĮ 7 straipsnio 1 dalis). Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraautorius turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje (ATGTĮ 7 straipsnio 3 dalis). Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalis).

113.       Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, jog bendraautorių intelektiniam kūrybiniam darbui nustatyti svarbus kūrybinis procesas, kuriame bendrai dalyvauja visi autoriai, t. y. bendra kūryba. Tokią kūrybą rodo bendras intelektinės kūrybinės veiklos rezultato kūrimas, t. y. asmenų veikimas kaip bendraautorių. Pagrindinė bendraautorystės teisinių santykių atsiradimo sąlyga yra bendra intelektinė kūryba. Tai reiškia, kad visų bendraautorių indėlis į bendrą veiklą turi būti intelektinis kūrybinis ir kiekvieno jų veiklos rezultatas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Bendraautoriais nelaikomi tie asmenys, kurie teikia techninę, informacinę, organizacinę, materialinę, kalbos koregavimo ir kitokią pagalbą, kurie suteikė finansinę paramą, atliko techninius ar kitus pagalbinius darbus, kurių idėjos, veiklos metodai ar koncepcijos panaudoti kūrinyje, (pvz., užsakovai). Bendros intelektinės kūrybinės veiklos reikalavimas nereiškia, kad asmenys turi užsiimti kūryba tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – bendra kūrybinė veikla gali turėti įvairias formas. Intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemia intelektinis valinis aspektas – autorių žinojimas, suvokimas, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Bendra intelektinė kūrybinė veikla vykdoma visų bendraautorių žinia ir sutikimu, t. y. turi būti bendraautorių susitarimas dėl bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Bendraautorių susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu. Bendros intelektinės kūrybos susitarimas gali būti nustatomas iš kitų bendraautorių elgesio, iš intelektinės kūrybinės veiklos aplinkybių. Tai, kad keli autoriai veikia kaip bendraautoriai, parodo bendros intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas – bendra intelektine kūrybine veikla sukurtas kūrinys („Intelektinės nuosavybės teisė“, M. Stonkienė, 2011 m. Vilnius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pvz., bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys) (Mizaras, V. Intelektinės nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008, p. 268).

114.       Ieškovės vertinimu, ji yra vienintelė sukurtų archeologinių kostiumų autorė, o atsakovo LNKC darbuotojai (tarp jų – ir D. K.) prisidėjo tik techniniu, organizaciniu darbu, todėl jie nelaikytini archeologinių kostiumų bendraautoriais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

115.       Pirma, byloje nėra objektyvių duomenų (brėžinių, schemų, eskizų ir pan.), kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti bent tikėtiną išvadą, kad atsakovės, jos darbuotojų indėlis atkuriant baltų archeologinius kostiumus būtų pasireiškęs laisvais ir kūrybiškais sprendimais, o ginčo dėl to, kad atsakovės darbuotojai, atsižvelgdami į ieškovės brėžinius (eskizus), kitus nurodymus, atliko techninę, organizacinę, materialinę pagalbą, tarp šalių nekilo, tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo, jog atsakovė, jos darbuotojai prisidėjo prie bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Vien atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

116.       Antra, byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti patikimą išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas sukurti bendrą kūrinį (žr. šios nutarties 25-28 punktai). Nesant tokio susitarimo, nėra pagrindo pripažinti bendraautorystę ir spręsti dėl atsakovės, jos darbuotojų, kūrybinio indėlio į ginčo archeologinių kostiumų sukūrimą, juolab kad trečiasis asmuo D. K. jokių reikalavimų pripažinti ją ginčo archeologinių kostiumų bendraautore byloje nereiškė.

117.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad būtent ieškovė sukūrė archeologinio baltų genčių kostiumo vaizdą, visus jį sudarančius elementus, juos pavaizdavo brėžiniuose (eskizuose) ir sukomplektavo bei vėliau juos atkūrė materialiu pavidalu, padedant (teikiant organizacinę, techninę pagalbą ir kt.) specialistams. Be to, ji sudarė kostiumams pagaminti reikalingas sąmatas. Įrodymų, kurie paneigtų tai, kad būtent ieškovė sukūrė ir brėžiniuose (eskizuose) atvaizdavo baltų genčių kostiumus, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pripažintina archeologinių baltų genčių kostiumų autore.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

118.       ATGTĮ 73 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (tam tikrų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Žalos, kilusios dėl autoriaus teisių pažeidimo, atlyginimo klausimai sprendžiami remiantis ATGTĮ 83 straipsniu. Šiame straipsnyje numatyti du atskiri teisių gynimo būdai – turtinės žalos atlyginimas arba kompensacija. Neturtinė žala atlyginama remiantis ATGTĮ 84 straipsniu.

119.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti: 1) iš atsakovo (duomenys neskelbtini)313,37 Eur turtinę ir neturtinę žalą; 2) solidariai iš atsakovų LNKC ir A. Š.-S. 29 000,00 Eur neturtinę žalą.

120.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 1 094,00 Eur sumą: už autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies naudojimą, pažeidžiant ieškovės neturtines autorių teises, tinklalapyje lnkc.lt – 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto dalies neteisėtą viešą skelbimą tinklalapyje lnkc.lt – 3 MGL (114 Eur) dydžio kompensaciją; už kūrinio (autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies) neliečiamybės pažeidimą ir ieškovės autorystės teisės pažeidimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto neteisėtą atgaminimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 10 MGL (380 Eur) dydžio kompensaciją). Kitą ieškinio reikalavimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė.

121.       Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Tuo tarpu atsakovas LNKC nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, kurios pagrindu galėtų kilti atsakovo LNKC civilinė atsakomybė. Atsakovo LNKC vertinimu, ieškovė neturtinės žalos dydžio neįrodinėjo, o tik nurodė teisinį pagrindą reikalauti tokios žalos atlyginimui ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamu jos teisių pažeidimu.

122.       ATGTĮ 84 straipsnis nustato, kad šio įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis CK normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

123.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

124.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad autoriaus neturtinės teisės negali būti suabsoliutinamos, jų gynimas bei būdai, kuriais tos teisės yra ginamos, priklauso nuo konkrečioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

125.       ATGTĮ 14 straipsnis nustato, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Taigi, kaip teisingai ieškinyje nurodė ieškovė, yra išskiriamos trys autorių asmeninės neturtinės teisės, tai yra autorystės teisė (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisė į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisė į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

126.       Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra siejamas su visomis minėtomis asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Tai yra ieškovė prašo priteisti 96 500,00 Eur neturtinę žalą, susijusią su jos autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą pažeidimais (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) bei 62 100,00 Eur neturtinę žalą, susijusią su teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimu (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

127.       Ieškovė, įrodinėdama prašomos priteisti neturtinės žalos, susijusios su jos autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą pažeidimais, nurodė, kad nagrinėjamu atveju autorystės pasisavinimą viešo kūrinio naudojimo metu LLKC atstovai atliko eksplicitiškai įvardijant kostiumų autore (dizainere) D. K. žodžiu ar raštu, taip pat konkliudentiniais veiksmais, iš kurių visumos žiūrovui sudaromas įspūdis, kad kostiumų autorė yra D. K.. LLKC atstovai sąmoningai, tyčia pasisavino ieškovės kūrinių – archeologinių kostiumų – autorystę ar kitokiu būdu pažeidė autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą daugybę kartų: 1) 2012 m. vasario 18 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vykusioje „Stintapūkio šventėje“ pasisavinant visų kuršių genties archeologinių kostiumų autorystę, taip pat V–VIII a. lietuvių kostiumų poros autorystę, jų autore pristatant D. K.? 2) 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus Litexpo rūmuose vykusioje „Vilniaus knygų mugėje“ visų 6 kuršių genties archeologinių kostiumų autorystę, jų autore pristatant D. K.. Autorystės pasisavinimą pamatė ypač daug žiūrovų (knygų mugėje dalyvavo apie 62 tūkst. žmonių), tarp jų – ir Lietuvos Respublikos Prezidentė ir jos aplinkos žmonės? 3) 2012 m. balandžio 28 d. Vilniaus rotušėje renginyje „Neringos dienos Vilniuje“ visų 8 kuršių genties archeologinių kostiumų autorystę ir teisę į autoriaus vardą, jo nenurodant ir nurodant, kad tai „Lietuvos liaudies kultūros centro paruošta rekonstruotų kuršietiškų rūbų kolekcija“? 4) 2012 m. gegužės 28 d. tarptautinėje parodoje P. Korėjoje pasisavinta šešių (V–VIII a., IX–XII a., XIII–XIV a.) kuršių genties archeologinių kostiumų ir dviejų lietuvių genties kostiumų (I–IV a. ir XVI a.) moteriškų autorystę, jų autore pristatant D. K.. Autorystės pasisavinimą pamatė ypač daug žiūrovų, parodą aplankė apie 8 mln. žmonių), taip pat garsius politikus ir kitus aukštas pareigas užimančius asmenis? melaginga informacija išplito ypač plačiai; 5) 2012 m. rugpjūčio 25 d. Juodkrantės folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži“ – pasisavinta visų 8 kuršių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 6) 2013 m. vasario 23 d. Nidos KTIC „Agila“ vykusioje „Stintapūkio šventėje“ LLKC pasisavinta ieškovės kurtų 7 žemaičių ir 5 lietuvių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 7) 2013 m. liepos 19 d. Juodkrantės „Pamario krašto žvejo šventėje“ pasisavinta ieškovės kurtų visų 8 žemaičių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 8) 2013 m. rugpjūčio 24 d. Juodkrantės VI­ojoje folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži“ pasisavinta ieškovės kurtų žemaičių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 9) 2013 m. rugsėjo 21 d. Šiauliuose vykusios „Baltų vienybės dienos“ metu pažeista ieškovės kurtų lietuvių, kuršių ir žemaičių genčių archeologinių kostiumų autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą, jo nenurodant? 10) 2013 m. rugsėjo 21 d. Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame festivalyje „Europos dienos“ pasisavinta vieno IX–XII a. lietuvių genties archeologinio kostiumo autorystė, jo autore pristatant D. K.? 11) 2013 m. gruodžio 13 d. LLKC savo Youtube paskyroje neteisėtai viešai paskelbtame audiovizualiniame įraše „Baltijos sakmė“ pasisavinta visa kuršių genties archeologinių kostiumų kolekcija, vaizdo įraše D. K. eksplicitiškai įvardijama kuršių genties archeologinių kostiumų autore (dizainere), audiovizualinis įrašas lrt.lt mediatekoje kaip reportažo dalis peržiūrėtas virš 3230 kartų; 12) 2014 m. sausio 25 d. Vilniaus Litexpo rūmuose vykusioje tarptautinėje turizmo, laisvalaikio ir sporto parodoje „Adventur“ pažeista ieškovės autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą dėl kuršių genties archeologinių kostiumų kolekcijos, jo nenurodant? 13) 2014 m. vasario 16 d. Birštono kultūros centre vykusiame proginiame vasario 16­osios renginyje pasisavinta žemaičių ir kuršių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 14) 2014 m. vasario 22 d. Nidos kultūros, turizmo ir informacijos centre „Agila“ vykusiame „Stintapūkio šventės“ premjeros metu renginyje pasisavinta aukštaičių ir jotvingių archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 15) 2014 m. liepos 4 d. Valdovų rūmų kieme pasisavinta pirmą kartą viešai pristatytų visų septynių baltų genčių archeologinių kostiumų kolekcijos autorystė, nurodant, kad „Baltų kostiumų kolekcijos autorė – D. K.. Archeologinius kostiumus kūrė archeologė Dr. D. S.. Archeologas juvelyras E. B..“ Iki renginio taip pat nuolat viešojoje erdvėje aktyviai buvo sudaromas įspūdis, kad D. K. yra kostiumų autorė, šiais veiksmais savinantis autorystę. Renginį tiesiogiai Valdovų rūmų kieme stebėjo apie 1000 žiūrovų, jo tiesioginę transliaciją per LRT – nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių žiūrovų, o jo vaizdo įrašą internete peržiūrėjo virš 20 tūkst. žiūrovų. 16) 2014 m. liepos 19 d. „Žvejo šventėje“ Juodkrantėje pasisavinta neteisėtai atgamintų žiemgalių genties archeologinių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 17) 2014 m. rugsėjo 3 d. paskaitoje „Etno gijos“ Ramybės kultūros centre Palangoje pasisavinta I–XII a. žiemgalių archeologinių kostiumų ir XV a. bei XVI a. lietuvių kostiumų autorystė, jų autore pristatant D. K.? 18) 2014 m. rugsėjo 13 d. Joniškyje, Saulės festivalio metu pasisavinta dviejų lietuvių genties I–IV a. kostiumų, keturių žemaičių genties I–IV a. ir V–VIII a. kostiumų ir visa žiemgalių genties I–XIV a. kolekcijos iš 8 kostiumų autorystė, jų autoriais pristatant D. K. ir E. B.; 19) 2015 m. vasario 21 d. „Stintapūkio šventės“ metu pasisavinti visi 8 žiemgalių, 4 lietuvių (I–IV a., V–VIII a. porų), 5 kuršių (vienas XIII–XIV a. moters, I–IV a., V–VIII a. porų) archeologiniai kostiumai, jų autore pristatant D. K.? 20) 2015 m. liepos 6 d. Klaipėdos piliavietėje Baltų genčių archeologinių kostiumų pristatyme pažeista autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą, jo nepaminint, į kuršių genties archeologinių kostiumų kolekciją, taip pat bent vieną žemaičių genties kostiumą (I–IV a. žemaitės kostiumą), pristatant juos kaip „grupės menininkų kūrybinį darbą“; 21) 2015 m. rugsėjo 6 d. Rokiškyje pristatant bent šešis I–XII a. lietuvių, bent vieną porą sėlių ir bent 7 žiemgalių I–XII a. archeologinius kostiumus, pasisavinta jų autorystė, kostiumų autoriais pristatant D. K. ir E. B.; 22) 2017 m. vasario 3 d. „Stintapūkio šventės metu“ Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ pasisavinta žiemgalių ir sėlių archeologinių kostiumų autorystė, nurodant, kad jų dizainerė – D. K.; 23) LLKC puslapiuose internete (lnkc.lt ir jų paskyroje portale Facebook) prie nė vieno iš rekonstruotų kostiumų neparašyta jų autorės pavardė, šį autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą pažeidimą LLKC tęsia kiekvieną dieną; 24) ieškovės autorystės teisė pažeista ir LLKC išleistame Lietuvių genties kostiumus reprezentuojančiame kalendoriuje, jo gale, be sutikimo, savavališkai pakeitus informaciją, LLKC atspausdinant tikrovės neatitinkantį aprašą dėl vaizduojamų kostiumų autorystės: „Kostiumus rekonstravo: dr. D. S., archeologė: D. K., kostiumo dizainerė (archeologiniai kostiumai)? Rūta Kučinskienė, kostiumo dizainerė (istoriniai kostiumai)“. Tokiu būdu kostiumų kūrėjomis (bendraautorėmis) pavadinant jų nekūrusius asmenis, pažeidžiama ieškovės autorystės teisė, ją neteisėtai priskiriant ir kitiems asmenims, kurie kolekcijos kūrime atliko techninį­organizacinį vaidmenį (R. Kučinskienė yra siuvėja­konstruktorė, vykdžiusi ieškovės nurodymus, gaminant kostiumus). LLKC puslapyje pateiktame šio kalendoriaus aprašyme pateikiama dar labiau iškraipyta informacija, ieškovės autorystės nepaminint apskritai: „Kostiumų projekto autorė – archeologė dr. D. S., kostiumų dizainerės D. K. ir Rūta Kučinskienė“; 25) ieškovės autorystės teisė į kuršių genties archeologinius kostiumus pažeista ir LLKC išleistame Kuršių genties kostiumus reprezentuojančiame kalendoriuje, jo gale, be sutikimo, savavališkai pakeitus informaciją, LLKC atspausdinant tikrovės neatitinkantį aprašą dėl vaizduojamų kostiumų autorystės: „Kostiumus rekonstravo: projekto autorė dr. D. S., dizainerė tekstilininkė D. K.“. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu kostiumų kūrėja (bendraautore) pavadinant jų nekūrusį asmenį, buvo pažeista ieškovės autorystės teisė, ją neteisėtai priskiriant ir kitiems asmenims, kurie kolekcijos kūrime atliko techninį­organizacinį vaidmenį.

128.       Ieškovės vertinimu, atsakovo LLKC tyčia sistemingai darytais ieškovei priklausančių išimtinių autorių neturtinių teisių – autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą – pažeidimais buvo sukelta sunkiai ištaisoma žala: melaginga informacija paplitusi taip plačiai, kad daugybė žmonių, taip pat net profesionalius archeologus, yra suklaidinti kolekcijos autorystės, manydami, kad atsakovo LLKC darbuotoja D. K. yra šios kolekcijos autorė. Ieškovei sužinojus apie daugybę savo kūrinių autorystės pasisavinimo atvejų, atliktų nuo 2012 metų iki pat 2014 metų Dainų šventės, ieškovei pablogėjo sveikata, atsirado skydliaukės navikų, ieškovė dėl atsakovų veiksmų nuolatos jaudinosi ir vartojo nervus raminančius vaistus. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovo LLKC tyčia padarytų pažeidimų, nurodytų šios nutarties 136 punkte, mastą, jai padarytos neturtinės žalos dydį vertina taip: 500,00 Eur už pažeidimą, nurodytą šios nutarties 136 punkto 10 papunktyje (vieno kostiumo pasisavinimas); po 1 000,00 Eur už pažeidimus, įvardintus šios nutarties 136 punkto 23–25 papunkčiuose; 3 000,00 Eur suma už kiekvieną įvykdytą vidutinio sunkumo pažeidimą, vienu metu pristatant ir pasisavinant autorystę iki 10 ieškovės kūrinių, įvardintus šios nutarties 136 punkto 3, 5, 7, 8, 11, 12, 16, 17, 20, 22, 23 papunkčiuose, bendrai sudarančius 33 000,00 Eur sumą; po 5 000,00 Eur už kiekvieną didelio masto, premjerinį, taip pat sunkius padarinius sukėlusį pažeidimą, įvardintus šios nutarties 136 punkto 1, 2, 4, 6, 9, 13, 14, 18, 19, 21 papunkčiuose, bendrai sudarančius 50 000,00 Eur sumą bei 10 000 Eur už ypač didelio masto tyčinį ieškovės autorių neturtinių teisių (autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą) pažeidimą dėl kelių dešimčių ieškovės kūrinių 2014 m. baltų genčių kostiumų pristatyme Valdovų Rūmuose. Taigi ieškovės nurodyta neturtinė žala dėl autorystės teisės ir teisės į autoriaus vardą pažeidimų iš viso sudaro 96 500,00 Eur sumą.

129.       Ieškovė, įrodinėdama prašomos priteisti neturtinės žalos, susijusios su kūrinių neliečiamybės teisės pažeidimais, nurodė, kad visuose be išimties LLKC atliktuose kostiumų pristatymuose skirtingu mastu ir būdais buvo pažeista ieškovės išimtinė neturtinė kūrinių neliečiamybės teisė, LLKC atstovams sukomplektuojant kostiumus neteisingai – vyriškų kostiumų detalės pridėtos prie moteriškų kostiumų ir atvirkščiai, dažnai demonstruojamų kostiumų poros nedera tarpusavyje pagal atspindimą amžių, grubiai supainiota dirbinių chronologija, dėl to ant vieno kostiumo uždėtos detalės kai kada aprėpia net pusantro tūkstančio metų diapazoną, taip pat dažnu atveju buvo išdarkyta ir meninė–spalvinė kolekcijos idėja, sukeičiant tam tikras kostiumų detales vietomis? pažeista kūrinių estetika, kostiumus demonstruojant neišlygintus, netvarkingai aprengtus ir išsitaršiusius. Kostiumo pristatymas ne tik kaip meno kūrinio, bet būtent kaip mokslinės archeologinio kostiumo rekonstrukcijos, prasilenkia su moksline etika, daro didžiulę žalą visuomenei, o taip pat ypač grubiai pažeidžia ieškovės, kaip mokslininkės ir menininkės, autoritetą, profesinę garbę ir orumą, juodina jos per daugelį metų užtarnautą žinomos profesionalios rekonstruktorės vardą, kadangi bet koks archeologas, pamatęs tokį atsakovų pateiktą kiekvieno kostiumo vaizdą ir jo komplektaciją, pagrįstai laikys jį beverčiu ir netinkamu moksline prasme, o visuomenė, pamačiusi netvarkingai, negražiai aprengtus archeologinius kostiumus, taip pat juos atmes kaip neestetiškus ir nepritaikomus.

130.       Ieškovės vertinimu, kūrinių neliečiamybės teisė buvo pažeista daugybę kartų: 1) 2012 m. vasario 18 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vykusioje „Stintapūkio šventėje“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista jos neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 2) 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus Litexpo rūmuose vykusioje „Vilniaus knygų mugėje“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 4 000,00 Eur suma; 3) 2012 m. balandžio 28 d. Vilniaus rotušėje renginyje „Neringos dienos Vilniuje“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 4) 2012 m. gegužės 28 d. tarptautinėje parodoje P. Korėjoje, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 4 000,00 Eur suma; 5) 2012 m. rugpjūčio 25 d. Juodkrantės folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 6) 2013 m. vasario 23 d. Nidos KTIC „Agila“ vykusioje „Stintapūkio šventėje“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 7) 2013 m. liepos 19 d. Juodkrantės „Pamario krašto žvejo šventėje“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 8) 2013 m. rugpjūčio 24 d. Juodkrantės VI­ojoje folkloro šventėje „Pūsk, vėjuži“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 9) 2013 m. rugsėjo 21 d. Šiauliuose vykusios „Baltų vienybės dienos“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 10) 2013 m. rugsėjo 21 d. Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame festivalyje „Europos dienos“, kurio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 500,00 Eur suma; 11) 2013 m. gruodžio 13 d. LLKC Youtube paskyroje neteisėtai viešai paskelbiant audiovizualinį įrašą „Baltijos sakmė“, kuriame padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 4 000,00 Eur suma; 12) 2014 m. sausio 25 d. Vilniaus Litexpo rūmuose vykusioje tarptautinėje turizmo, laisvalaikio ir sporto parodoje „Adventur“, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią vertina 2 000,00 Eur suma; 13) 2014 m. vasario 16 d. Birštono kultūros centre žemaičių ir kuršių genties archeologiniai kostiumai pristatyti, atliekant teatralizuotą šokio kompoziciją „Baltijos sakmė“, kurtą A. Š.-S., kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 2 000,00 Eur suma; 14) 2014 m. vasario 22 d. Nidos kultūros, turizmo ir informacijos centre „Agila“ vykusiame „Stintapūkio šventės“ renginyje, kurio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 3 000,00 Eur suma; 15) 2014 m. liepos 4 d. Valdovų rūmų kieme pirmą kartą viešai pristatyta visų septynių baltų genčių 56 kostiumų kolekcija, kuri demonstruota neteisėtai ją įtraukiant į didelio masto meninę kompoziciją, kurtą A. Š.-S., nesuderinamą su ieškovės kostiumų rekonstrukcijos projekto pagrindinėmis idėjomis. Renginio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 10 000,00 Eur suma; 16) 2014 m. liepos 19 d. „Žvejo šventėje“ Juodkrantėje pristatyta visa žiemgalių genties 8 archeologinių kostiumų kolekcija, kurios metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 2 000,00 Eur suma; 17) 2014 m. rugsėjo 3 d. seminare „Etno gijos“ Ramybės kultūros centre Palangoje, kurio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 2 000,00 Eur suma; 18) 2014 m. rugsėjo 13 d. Joniškyje, Saulės festivalio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 2 000,00 Eur suma; 19) 2015 m. vasario 21 d. „Stintapūkio šventės“ metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 3 000,00 Eur suma; 20) 2015 m. liepos 6 d. renginio Klaipėdos piliavietėje metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 3 000,00 Eur suma; 21) 2015 m. rugsėjo 6 d. Rokiškyje vykusio renginio metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 3 000,00 Eur suma; 22) 2016 m. lapkričio 8 d. Zarasų kultūros centre vykusio seminaro metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 300,00 Eur suma; 23) 2017 m. vasario 3 d. „Stintapūkio šventės“ metu padarytais pažeidimais buvo pažeista ieškovės neturtinė teisė, kurią ji vertina 2 000,00 Eur suma; 24) LLKC interneto puslapyje lnkc.lt, aprašant baltų genčių archeologinių kostiumų rekonstrukcijos projektus, taip pat lietuvių ir kuršių kalendorių aprašuose padarytos klaidos, pažeidžiančios ieškovės kaip mokslininkės, kūrusios šiuos kostiumus, prestižą – aprašuose pateikiama moksliškai nepagrįsta informacija apie rekonstruotus kostiumus. Tokiu būdu pažeidus kūrinio neliečiamybę, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 300,00 Eur suma; 25) Dainų šventės puslapyje, aprašant baltų genčių archeologinių kostiumų pristatymą, netinkamai nurodant kostiumų rekonstrukcijos laikotarpius, bet ir kaip kūrinio esmę atspindintys aprašomi A. Š.-S. režisūriniai sprendimai, nederantys su ieškovės rekonstrukcijos idėjomis ir grubiai pažeidžiantys ieškovės kūrinio neliečiamybę. Tokiu būdu pažeidus kūrinio neliečiamybę, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 1 000,00 Eur suma. Visais išvardintais kūrinio neliečiamybės pažeidimais, painiojant dirbinių teritorinę, chronologinę ir lytinę priklausomybę, netinkamai pristatant archeologinius kostiumus visuomenei, paminama ieškovės kaip mokslininkės ir kūrėjos garbė ir orumas, pakertamas jos profesinis prestižas ir geras profesionalios rekonstruktorės vardas. Sužinojus apie daugybę savo kūrinio neliečiamybės pažeidimo atvejų 2014 metais ieškovei pablogėjo sveikata, atsirado skydliaukės navikų, ieškovė dėl atsakovų veiksmų nuolatos jaudinosi, vartojo nervus raminančius vaistus. Taigi, ieškovės patirta neturtinė žala dėl jos išimtinės autorių neturtinės teisės į kūrinio neliečiamybę sudaro bendrą 62 100,00 Eur sumą.

131.       Atsižvelgdama į ieškovės nurodytus argumentus, susijusius su neturtinės žalos faktu, bei apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog ginčo baltų genčių archeologiniai kostiumai ir jų kolekcijos yra ieškovės kūrybinės veiklos rezultatas (žr. šios nutarties 109 punktas), sutiktina su ieškove, jog atsakovas viešai demonstruodamas baltų archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas ir nenurodydamas ieškovės kūrinių autore, pažeidė ieškovės neturtines teises, tačiau vien šis faktas savaime neįrodo, jog dėl nurodyto pažeidimo ieškovė realiai patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą (žr. šios nutarties 125 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl reputacijos pablogėjimo ar jos, kaip kūrėjos vardo sumenkinimo, taip pat duomenų, jog nenurodžius ieškovės vardo viešo kūrinio naudojimo metu ieškovei buvo sukeltas neigiamas poveikis, sumenkintas jos profesinis prestižas, geras profesionalios rekonstruktorės vardas, taip pat duomenų, jog ieškovės tariamą sveikatos pablogėjimą sąlygojo nustatytas pažeidimas. Be to, pati ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai buvo žinomas projekto tikslas – sukurti kostiumų rekonstrukcijas ir jas atiduoti valstybei viešam naudojimui ir populiarinimui, taip pat ieškovė sutiko su atsakovės pozicija, jog buvo susitarta dėl vienos autorių turtinės teisės perdavimo – viešo kūrinio rodymo, tačiau tik tam tikru būdu – pastatant kaip muziejaus vertybę.

132.       Kita vertus, autorystės teisės, teisės į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės pažeidimas, neabejotinai sukelia neigiamus emocinius, dvasinius išgyvenimus. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės patirta neturtinė žala už autorystės teisės, teisės į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės pažeidimus įvertintina 2000,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, yra adekvatus ieškovės patirtiems neigiamiems išgyvenimams, nepatogumams bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

133.       Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iš pradžių tarp ieškovės ir atsakovo LNKC buvo sudaryta autorinė kūrinio užsakymo sutartis, o vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu buvo įsipareigota sukurti kostiumų gamybai reikalingą vizualinę medžiagą, atlikti kostiumų papuošalų bei aksesuarų gamybos priežiūrą ir konsultacijas, t. y., šalys iš esmės buvo sutarusios dėl archeologinių duomenų teikimo, atkuriamų kostiumų priežiūros ir koordinavimo veiksmų (žr. šios nutarties 23-28 punktus), tačiau nebuvo susitarta, jog ieškovė turi sukurti individulius originalius kuršių, žemaičių, jotvingių, aukštaičių genties (ir kt.) kostiumus. Nors paslaugų teikimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų apimtis, jų vykdymas, atsiskaitymas už vykdytus įsipareigojimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (žr. šios nutarties 30, 40 punktus), tačiau nurodytos aplinkybės bei paties ginčo objekto specifiškumas, taip pat ieškovės išreikšta pozicija dėl vienos turtinės teisės perdavimo, viešo naudojimo ir populiarinimo (žr. šios nutarties 131 punktą), teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo lemti tai, kad atsakovas LNKC, pažeisdamas ieškovės neturtines teises, galėjo sąžiningai klysti, vertindamas ieškovės sukurtą rezultatą kaip kostiumų atkūrimą (kopijos padarymą), o ne kaip originalų kūrinį, todėl didesnis neturtinės žalos dydžio nustatymas šiuo atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų.

134.       Be to, vien ieškovės autorystės į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas pripažinimas bei autorinių teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir atsakovo LNKC įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra tam tikra satisfakcija ieškovei už jos neturtinės teisės pažeidimą.

135.       Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo LNKC nurodytos aplinkybės, kurių ieškovė neginčija, jog pagal paslaugų teikimo sutartis ieškovė perdavė turtinę teisę – viešo kūrinio rodymą, savaime nepaneigia ieškovės neturtinių teisių pažeidimo fakto bei ieškovės teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už autorystės teisės, teisės į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės pažeidimus. Kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog šalys būtų sutarusios dėl kūrinio naudojimo, byloje nenustatyta.

136.       Ieškovė taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų LNKC ir A. Š.-S. 29 000,00 Eur neturtinę žalą už kūrinio neliečiamybės pažeidimus. Ieškovės vertinimu, atsakovės A. Š.-S.režisuoti neteisėti ieškovės kurtų baltų genčių archeologinių kostiumų pristatymai, dažnai vadinami „Baltijos sakme“, yra nesuderinami su ieškovės kurtais kostiumais, toks kūrinio rodymo būdas pažeidžia ieškovės teisę į kūrinio neliečiamybę. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju A. Š.-S. solidariai su LNKC atsakinga už jos asmeninių teisių pažeidimus, nurodytus šios nutarties 139 punkto 2, 4, 9, 11, 13, 15, 20 papunkčiuose. Ieškovė paaiškino, kad prieš baltų genčių archeologinių kostiumų pristatymą ieškovė viešoje erdvėje yra išreiškusi prieštaravimą dėl jos kurtų kostiumų demonstravimo šiame renginyje, be sutikimo įtraukiant juos į didelio masto meninė kompoziciją, taip pat inicijavo ikiteisminį tyrimą, tačiau nei LLKC, nei A. Š.-S. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išvengti žalos ar sumažinti jos mastą.

137.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus abstrakčius samprotavimus dėl A. Š.-S. veiksmų tariamo neteisėtumo, taip pat sutarčių sudarymo ir ginčo objekto specifiškumą (žr. šios nutarties 133 punktą), neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadai, jog ieškovė dėl atsakovės A. Š. veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl šioje apimtyje reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

138.       Ieškovė prašo priteisti 36 457,37 Eur turtinę žalą, kurią sieja su baltų genčių archeologinių kostiumų pristatymo renginiu Valdovų rūmų kieme. Ieškovė nurodo, kad tai buvo išimtinai komercinis renginys, į kurį parduodamų bilietų kainos svyravo nuo 80 iki 120 litų (arba atitinkamai nuo 23,17 Eur iki 34,75 Eur). Už 120 litų (34,75 Eur) buvo parduodamos 378 sėdimos vietos priekinėse eilėse, už 100 litų (28,96 Eur) – 378 sėdimos vietos vidurinėse eilėse ir už 80 litų (23,17 Eur) 534 sėdimos vietos galinėse eilėse, kiek buvo parduodama stovimų bilietų po 40 litų (11,58 Eur), nėra žinoma. Kadangi iš renginio nuotraukų matyti, kad visi bilietai buvo parduoti ir laisvų vietų neliko, todėl, ieškovės vertinimu, už šį renginį jo organizatoriai gavo 125 880 litų (36 457,37 Eur) pajamų, kurios sudaro atsakovo LNKC gautą naudą ir kuri turi būti pripažinta ieškovės nuostoliais už neteisėtą ieškovės kūrinių viešą rodymą. Taigi, ieškovė iš esmės prašo priteisti negautas pajamas, jas apskaičiuodama pagal atsakovės tariamai gautą naudą.

139.       ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatydamas dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų ATGTĮ saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita) (ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalis).

140.       Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

141.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 31 punktas ir jame nurodyta praktika).

142.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad apskaičiuojant negautas pajamas pagal pažeidėjo gautą naudą, nukentėjusiam būtina įrodyti gautos naudos dydį ir priežastinį ryšį, t. y., kad tokią naudą būtų galėjęs gauti jis pats, jeigu nebūtų buvę teisės pažeidimo (Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 121).

143.       Vertindama ieškovės nurodytas aplinkybes pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo kontekste (žr. šios nutarties 138 puntą), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kokią realią naudą ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų teisės pažeidimo. Vien hipotetiniai samprotavimai savaime neįrodo patirtos turtinės žalos (negautos naudos) fakto bei jo dydžio, nei aplinkybių, jog ieškovė realiai būtų gavusi naudos, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (žr. šios nutarties 142 punktą). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pažeista ieškovės teisė įrodinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 36 457,37 Eur turtinės žalos atlyginimą. Argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė.

Dėl kompensacijos priteisimo

144.       ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių subjektai <...> gindami savo teises <...>, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sumokėti kompensaciją. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietoj ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

145.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 49 punktas). Taigi, konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme pateiktais kriterijais: pažeidėjo kalte, jo turtine padėtimi, neteisėtų veiksmų priežastimi ir kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

146.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 326) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015  m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 49 punktas).

147.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad labiausiai kompensacijos (įstatyme įtvirtintų nuostolių) dydį lemia pažeidėjo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 51 punktas). Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48 preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017, 51 punktas).

148.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji suteikė LLKC teisę pagal sudarytas sąmatas ir pateiktus brėžinius (eskizus) atgaminti jos kurtus archeologinius kostiumus materialia forma (juos pasiūti, pagaminti), su sąlyga, kad šią turtinę teisę įgyvendins pati, organizuodama viso projekto vykdymą, kadangi ji pati pasiūlė vykdyti šį projektą, ieškodama jam finansavimo galimybių, suformulavo projektą, sudarė visų kostiumų sąmatas ir braižė brėžinius (eskizus). Tačiau autorių teisės atgaminti kūrinį (archeologinius kostiumus, jų vaizdą) pakartotinai tuo pačiu ar bet kokiu kitu būdu (pavyzdžiui, fotografuojant ar filmuojant), taip pat visos kitos autorių turtinės teisės, įtvirtintos ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, ieškovės yra nesuteiktos ir neperduotos LLKC, todėl išimtine teise priklauso ieškovei nuo pat kūrinio sukūrimo momento. Kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių ieškovė prarado pajamas, o teisių pažeidėjas iš to pasipelnė, nes nemokėjo teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises ir nėra galimybių įrodyti dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydžio, ieškovė, vadovaudamasi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalimi, prašo iš atsakovų priteisti kompensaciją, kurios dydį iki 1 000 MGL (minimalių gyvenimo lygių) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė reikalauja priteisti 57 912,00 Eur kompensaciją už ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, 13 300,00 Eur už ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir 1 900,00 Eur už ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą.

149.       Ieškovė teigdama, kad patyrė turtinę žalą, nurodė, kad atsakovas LNKC, neteisėtai naudodamasis ieškovei priklausančia išimtine autorių turtine teise viešai rodyti kūrinį (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 33 straipsnis), elgdamasis nesąžiningai, tyčia atliko daugybę ieškovei žinomų neteisėtų jos kurtų archeologinių kostiumų pristatymų, kurie nurodyti šios nutartie 130 punkto 1–10, 12–14, 16–23 papunkčiuose. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą, kostiumų dizainere (autore) nurodant ne ją, o (ir) D. K. (kai kuriais atvejais – ir E. B.), kurie atliko tik techninį­organizacinį darbą kuriant kostiumus. Atsakovų veiksmai, rodant ieškovės kurtus kostiumus įvairių renginių metu, buvo tyčiniai, atliekami sistemingai, planuotai, nuo ieškovės šiuos pristatymus slepiant ir tokiu būdu siekiant naudos. Ieškovė tinkama kompensacija už kiekvieną neteisėtą jos kūrinių viešo rodymo atvejį laiko 1) po 50 MGL (1 900,00 Eur) dydžio kompensaciją už vienos baltų genties kostiumų kolekcijos viešo rodymo atvejus, taip pat atvejus, kai viešai rodyti iki 10 ieškovės kostiumų, išskyrus premjeras (bendrai už 11 tyčinių pažeidimų – 20 900,00 Eur)? 2) po 120 MGL (4 560,00 Eur) dydžio kompensaciją už dviejų baltų genčių kostiumų kolekcijų viešo rodymo atvejus, taip pat kostiumų premjeras ir atvejus, kai viešai rodyta virš 10 ieškovės kostiumų (bendrai už 8 tyčinius pažeidimus – 36 480,00 Eur)? 3) po 7 MGL (266,00 Eur) dydžio kompensaciją už vieno kostiumo viešo rodymo atvejį (bendrai už 2 tyčinius pažeidimus – 532,00 Eur). Taigi, ieškovės vertinimu, bendrai kompensacijos už visus ieškovei žinomus atsakovo LLKC 2012–2017 m. tyčia atliktus neteisėtus ieškovės kūrinių viešo rodymo atvejus sudaro 57 912,00 Eur.

150.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovės prašoma priteisti 57 912 Eur kompensacijos suma už teisės viešai rodyti kūrinį pažeidimus yra per didelė, neprotinga ir neproporcinga. Įvertinusi padarytų autorės teisių pažeidimų pobūdį (ieškovės autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą), tikėtiną naudą, kurią atsakovas LNKC gavo iš savo neteisėtų veiksmų ieškovės sąskaita, aplinkybę, kad atsakovas LNKC, pažeisdamas ieškovės neturtines teises, galėjo sąžiningai klysti, vertindamas ieškovės sukurtą rezultatą kaip kostiumų atkūrimą (kopijos padarymą), o ne kaip originalų kūrinį (žr. šios nutarties 133 punktą), taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas LNKC, neteisėtai naudodamasis ieškovei priklausančia išimtine autorių turtine teise viešai rodyti kūrinį bei teise į autoriaus vardą pažeidė ieškovės teises, kurios vertinamos bendru 100 MGL (3 800,00 Eur) dydžiu (38,00 Eur MGL dydis, galiojęs pažeidimų padarymo metu).

151.       Be to, ieškovė teigia, kad atsakovo LLKC veiksmai, atgaminant ieškovės kurtus kostiumus, buvo tyčiniai, atliekami sistemingai, planuotai, nuo ieškovės šiuos veiksmus slepiant arba atvirai neigiant jos turimas autorių teises ir tokiu būdu siekiant sau naudos. Remiantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tinkamais savo išimtinių autorių turtinių teisių gynybos būdais už atsakovo LLKC padarytus išimtinės autorių turtinės kūrinio atgaminimo teisės pažeidimus ieškovė laiko kompensaciją: 1) už audiovizualiniame įraše atgamintus 7 kuršių genties kostiumus – 50 MGL (1 900,00 Eur) dydžio kompensaciją? 2) už neteisėtai atgamintus ieškovės kostiumus, kuriant žiemgalių ir sėlių kolekcijas – 100 MGL (3 800,00 Eur) dydžio kompensaciją? 3) už neteisėtai atgamintus ieškovės kostiumus, juos fotografuojant, turint tikslą neteisėtai viešai paskelbti ar išleisti, – 200,00 MGL (7 600,00 Eur) dydžio kompensaciją. Taigi, ieškovės vertinimu, bendrai kompensacijos suma sudaro 13 300,00 Eur už visus ieškovei žinomus atsakovo LLKC tyčia padarytus ieškovės kūrinių atgaminimo atvejus (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

152.       Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi specifinė situacija dėl sutarčių sudarymo ir ginčo objekto išskirtinumo (žr. šios nutarties 133 punktą), teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovės prašoma priteisti 13 300,00 Eur kompensacijos suma už ieškovės kūrinių atgaminimo atvejus yra per didelė, neprotinga ir neproporcinga. Įvertinusi padarytų autorės teisių pažeidimų pobūdį (atgaminant ieškovės kurtus kostiumus), taip pat aplinkybes, kad atsakovas LNKC, pažeisdamas ieškovės neturtines teises, galėjo sąžiningai klysti, vertindamas ieškovės sukurtą rezultatą kaip kostiumų atkūrimą (kopijos padarymą), o ne kaip originalų kūrinį (žr. šios nutarties 133 punktą), taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo atveju yra pakankama duomenų pripažinti, kad atsakovas LNKC, neteisėtai naudodamasis ieškovei priklausančia išimtine autorių turtine teise, pažeidė ieškovės teises, kurios vertinamos bendru 25 MGL (950,00 Eur) dydžiu.

153.       Be to, vadovaudamasi ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė prašo priteisti 50 MGL (1 900,00 Eur) dydžio kompensaciją už atsakovo LLKC veiksmus, viešai skelbiant ieškovės kurtus kostiumus internete. Ieškovės vertinimu atsakovo LLKC veiksmai viešai skelbiant ieškovės kurtus kostiumus internete, yra tyčiniai, atliekami siekiant sau naudos. Remiantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktais, 83 straipsnio 4 dalimi, tinkamais savo išimtinių autorių turtinių teisių gynybos būdais už atsakovo LLKC padarytus išimtinės autorių turtinės kūrinio viešo paskelbimo teisės pažeidimus ieškovė laiko 50 MGL (1 900,00 Eur) dydžio kompensaciją ir neteisėtų veiksmų nutraukimą, pašalinant visų ieškovės kurtų baltų genčių archeologinių kostiumų nuotraukas ir vaizdo įrašus iš LLKC priklausančių puslapių internete (lnkc.lt, dainusvente.lt, LLKC paskyras portale Facebook ir kt.).

154.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovės prašoma priteisti 1 900 Eur kompensacijos suma už viešai skelbtus ieškovės kurtus kostiumus internete yra per didelė, neprotinga ir neproporcinga. Įvertinusi padarytų autorės teisių pažeidimų pobūdį (viešai skelbiant ieškovės kurtus kostiumus internete), tikėtiną naudą, kurią atsakovas LNKC gavo iš savo neteisėtų veiksmų ieškovės sąskaita, aplinkybes, kad atsakovas LNKC, pažeisdamas ieškovės neturtines teises, galėjo sąžiningai klysti, vertindamas ieškovės sukurtą rezultatą kaip kostiumų atkūrimą (kopijos padarymą), o ne kaip originalų kūrinį (žr. šios nutarties 133 punktą), taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo atveju yra pakankama duomenų pripažinti, kad atsakovas LNKC, neteisėtai naudodamasis ieškovei priklausančia išimtine autorių turtine teise, pažeidė ieškovės teises, kurios vertinamos bendru 5 MGL (190,00 Eur) dydžiu.

155.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinos kompensacijos dydžio keistina, padidinant iš atsakovo LNKC ieškovei priteistą sumą iki 4 940 Eur (3 800,00 Eur + 950,00 Eur + 190,00 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kalendorių „Lietuvių kostiumas I-XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I-XIV a.“ maketų ir jiems skirtų tekstų

156.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti ieškovės autorystę, be kita ko, į lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (1 t., b. l. 1325–1352; 1 t., b. l. 1353–1371). Ieškovė dublike patikslino, kad iš esmės yra padaryti pažeidimai 1) išleidžiant lietuvių genties archeologinį kalendorių, vietoj jį sudariusios ieškovės nurodant D. K., 2) išleidžiant kuršių genties archeologinį kalendorių, iškraipant jo maketą, pakeičiant ieškovės parengtą tekstą ir kalendoriaus sudarytojomis nurodant ieškovę bei to nedariusią D. K. (dėl iškraipymų sugadinus galutinio rezultato kokybę ieškovė reikalavo atsakovo LNKC nenurodyti jos kaip sudarytojos, todėl kalendoriaus sudarytojas turėjo likti apskritai neįvardintas); 3) be ieškovės sutikimo ir naudojant bei pakeičiant jos parengtą tekstą apie lietuvių genties archeologinius kostiumus atsakovo LNKC tinklalapiuose ir žurnale „Pasaulio lietuvis“.

157.       Pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovės teisės į lietuvių genties archeologinių kostiumų 2010/2011 m. kalendoriaus autorystę. Teismas sprendė, kad iš ieškovės ir atsakovo LNKC 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nėra galimybės padaryti išvadą, jog ieškovė buvo atsakinga už kalendoriaus maketo sukūrimą, o tokį sukūrus, autorių teisės į jį neatsiranda, nes tai nebuvo šalių tikslas.

158.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nepripažino ieškovės teisės į kuršių genties archeologinių kostiumų 2013/2014 m. kalendoriaus autorystę. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu ieškovė įsipareigojo paruošti kostiumų kalendoriaus leidybai reikalingą tekstinę medžiagą. Priešingai, nei lietuvių genties kalendoriui skirto teksto, šiam kalendoriui skirtam tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) lydimas nuotraukų, todėl, teismo vertinimu, atsakovas kaip šio teksto užsakovas, turėjo visas teises parinkti fotonuotraukas, kurios buvo panaudotos kalendoriuje.

159.       Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su lietuvių ir kuršių kalendoriais (jų maketais ir tekstais). Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino šalių sutartis, neatsižvelgė į svarbias faktines aplinkybes ir šalių santykius bei pažeidė autoriaus turtines teises reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas LNKC apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl autorystės pripažinimo į lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius.

160.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šalių ginčą pirmą kartą nurodė, kad įstatyme kūrinio atsiradimas siejamas išimtinai su jo sukūrimu; kūrinio sukūrimas nepriklauso nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta atitinkama autorinė kūrinio užsakymo ar kitokia sutartis; tai, kad kalendoriaus tekstui nebuvo keliama jokių reikalavimų, t. y. šalys nesulygo, kad ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) lydimas nuotraukų, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant, ar kūriniai, saugomi ATGTĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021 37, 39 punktai).

161.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą nagrinėdamas šalių ginčą nurodė reikšminga esant tai, ar objektas (šiuo atveju – kalendoriai) atitinka kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus; būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kurie konkrečiai ginčo objektai (tarp jų – ir lietuvių bei kuršių gentims skirti sieniniai kalendoriai) dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini originaliais, tuo tarpu teismas, sprendime grįsdamas savo išvadas dėl originalumo vertinimo, turi konkrečiai nurodyti įrodymus ir argumentus, dėl kurių kiekvienas iš ginčo objektų (ne)laikytinas originaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 40, 57 punktai).

162.       Taigi, sprendžiant klausimą dėl lietuvių ir kuršių gentims skirtų sieninių kalendorių pripažinimo ATGTĮ saugomu kūriniu, svarbu įvertinti, ar jie atitinka ieškovės kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus.

163.       Vertinant, ar lietuvių kalendorius atitinka originalumo kriterijus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ir atsakovas LNKC 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarė Autorinę kūrimo užsakymo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sukurti ir perduoti I-XVI lietuvių archeologinių ir istorinių kostiumų pagrindu sukurtą sieninio kalendoriaus „Baltų gentys. Lietuviai“ tekstą. Pagal minėtos sutarties 1.2.1 punktą, tekstas turi būti sudarytas iš meninių fotografijų ir autorinio teksto, skirto plačiajai visuomenei. (2 t., b. l. 130–131). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus (kalendoriaus maketą, maketo sukūrimo metaduomenis, teksto lyginamąją lentelę), sprendžia, kad nėra faktinio pagrindo nesutikti su ieškove, kad lietuvių kalendoriaus maketą sukūrė, tekstą surašė ir atsakovui LNKC išsiuntė būtent ji, maketas ir tekstas atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus, todėl laikytini ieškovės kūrybinės veiklos rezultatu (1 t., b. l. 1155–1189; 1 t., b. l. 1325–1352). Šiuo atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės priimtų individualių sprendimų dėl teksto turinio ir lietuvių archeologinių kostiumų nuotraukų parinkimo laisvę.

164.       Vertinant, ar kuršių kalendorius atitinka originalumo kriterijus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ir atsakovas LNKC 2012 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartyje susitarė, kad ieškovė paruoš kostiumų kalendoriaus „Kuršiai I–XIV a.“ leidybai reikalingą tekstinę medžiagą (aštuonių archeologinių kostiumų ir jų detalių nuotraukų aprašymą) (1 t., b. l. 1190). Atsakovas LNKC 2012 m. spalio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbų priėmimo aktu patvirtino, kad ieškovės darbas, numatytas 2012 m. rugsėjo 25 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas tinkamai (1 t., b. l. 1191). Taigi, ieškovė minėtos sutarties pagrindu sukūrė tekstą, sudėliojo maketą (nurodydama nuotraukų numerius) (1 t., b. l. 878–889). Vien tai, kad šalys nesusitarė, jog ieškovės tekstas būtų originalus ir (ar) lydimas nuotraukų, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant, ar kūriniai, saugomi ATGTĮ. Be to, tai, kad dalis teksto buvo redaguota nepaneigia ieškovės kurtų tekstų originalumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė sukūrė kuršių kalendoriaus maketą ir tekstą, todėl šie jos kūriniai laikytini originaliais ir atitinkančiais ieškovės kūrybinės veiklos rezultatą. Objektyvių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta.

165.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes aptariamu aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje įrodė, jog jos kurti lietuvių ir kuršių gentims skirti sieniniai kalendoriai atitinka originalumo kriterijus, todėl yra laikytini autorių teisių objektais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga.

Dėl atsakovo LNKC apeliacinio skundo

166.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad lietuvių genties kostiumų kalendoriui skirtą tekstą ji parašė pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį su LLKC Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tekstas buvo skirtas tik kalendoriui, tačiau šį tekstą atsakovas LNKC naudojo ne tik kalendoriuje, jį išleisdamas ir platindamas, bet ir kitais neteisėtais būdais: viešai paskelbė savo tinklalapyje llkc.lt kaip lietuvių genties kostiumų rekonstrukcijos projekto aprašą, nenurodydamas teksto autorės pavardės, taip pat pakeitė tekstą be autorės sutikimo. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės autorių neturtinės teisės į autoriaus vardą, jo nenurodant, ir kūrinio neliečiamybė, tekstą be leidimo sutrumpinant. Ieškovės vertinimu, šis pažeidimas tęstinis ir vykdomas kiekvieną dieną. Licencinė sutartis buvo terminuota, todėl 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovo tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teises viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Be to, atgaminant ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, atsakovas LNKC pažodžiui nuplagijavo ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalį, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis neva tiktų kuršių genčiai aprašyti, taip kartu stipriai iškreipiant ir mokslinę informaciją. Šis tekstas išspausdintas ne tik su pakeitimais, bet ir svetimu vardu – teksto autore nurodoma D. K..

167.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė sukurtą autorinį tekstą perleido atsakovui LNKC autorinės sutarties pagrindu, tačiau ši sutartis terminuota, todėl 2014 m. rugsėjo 3 d., praėjus sutartyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, suėjo sutartimi suteikiamų turtinių teisių naudojimo terminas, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. šio teksto naudojimas atsakovo tinklalapyje yra neteisėtas ir kasdien pažeidžia ieškovės autorių turtines teises viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I-XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“ nurašytas pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, jog jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad už autorių turtinių ir neturtinių teisių pažeidimus yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovo LNKC priteisti 1 094 Eur sumą (už autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies naudojimą, pažeidžiant ieškovės neturtines autorių teises, tinklalapyje lnkc.lt – 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto dalies neteisėtą viešą skelbimą tinklalapyje lnkc.lt – 3 MGL (114 Eur) dydžio kompensaciją; už kūrinio (autorinio lietuvių genties kalendoriui skirto teksto dalies) neliečiamybės pažeidimą ir ieškovės autorystės teisės pažeidimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; už šio teksto neteisėtą atgaminimą žurnale „Pasaulio lietuvis“ – 10 MGL (380 Eur) dydžio kompensaciją).

168.       Atsakovas LNKC nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, susijusia su jam pavestais įpareigojimais nutraukti neteisėtus veiksmus bei atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapyje internete ir apie padarytus pažeidimus viešai paskelbiant. Atsakovas LNKC apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, jog atsakovas LNKC ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I–XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“, nurašė pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tik tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokiu būdu tekstas buvo iškraipytas, pateikta netiksli informacija, atspausdinta kitu vardu – teksto autore nurodant D. K., tačiau atsakovo vertinimu, ieškovės indėlis tiek į visą projektą, tiek sudarant kalendorius bei leidinius, yra įvardintas tinkamai, ir priešingai nei teigia ieškovė, nepažeidžia jokių išimtinių neturtinių autorių teisių ieškovės atžvilgiu. Atsakovas paaiškino, kad per neapsižiūrėjimą atsakovo LNKC specialistai neteisingai nurodė, kad leidinyje „Pasaulio lietuvis“ išspausdinto teksto autorė yra D. K., kuri pati kreipėsi į leidinio redakciją, prašydama nurodyti teksto autorę ieškovę. Be to, tekstą redagavo kalbos redaktoriai, todėl teigti, kad atsakovas LNKC iškraipė ieškovės pateiktą tekstą nėra jokio pagrindo.

169.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas LNKC ieškovės tekstą 2012 metų birželio mėnesio žurnale „Pasaulio lietuvis“ straipsnyje „I–XIV a. kuršių archeologinis kostiumas“ nurašė pažodžiui iš ieškovės lietuvių kalendoriui rašyto teksto dalies, pakeičiant tam tikras teksto vietas, kad jis tiktų kuršių genčiai aprašyti. Tai, kad minėtas tekstas buvo iškraipytas, patvirtina, kad straipsnyje ne tik pateikta netiksli informacija apie kūrinius, bet ir teksto autore nurodyta D. K.. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad dėl šių atsakovo LNKC veiksmų, kai jis publikavo ieškovės kurtą tekstą, nenurodant jos kaip autorės, taip pat iškraipant ieškovės tekstą, buvo pažeistos ieškovės autorių neturtinės teisės, jos nenurodant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas), autorystės teisė, ją pasisavinant (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir kūrinio neliečiamybės teisė, iškraipant tekstą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

170.       Apelianto LNKC argumentai, kad dėl minėtos klaidos D. K. kreipėsi į leidinio redakciją, prašydama nurodyti ieškovę teksto autore, neleidžia spręsti nesant atsakovo LNKC neteisėtiems veiksmams. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, D. K. tik po 2,5 metų kreipėsi į leidinio redakciją, siekdama ištaisyti minėtą klaidą. Atsakovas LNKC jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kodėl per tiek laiko nesikreipė dėl klaidų taisymo, byloje nepateikė. Be to, nepagrįsti atsakovo LNKC argumentai, kad tekstas buvo redaguojamas kalbos redaktorių, todėl įvertinant redakcinius teksto pakeitimus, jie negalėjo reikšmingai pakeisti ieškovės sukurto teksto turinio. Pažymėtina, kad kalbos redaktoriai negali keisti teksto turinio tokiu būdu, kuris, atsižvelgus į teksto prasmę, mokslinę informaciją, pažeistų kūrinio neliečiamybės teisę. Šiuo atveju ieškovės pateiktas tekstų „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ (D. S.) ir „I-XIV a. Kuršių archeologinis kostiumas“ (D. K.) palyginimas leidžia spręsti, kad redakciniai pakeitimai buvo reikšmingi, iškraipantys pateiktos informacijos apie kuršių genčių archeologinius kostiumus esmę.

171.       Apelianto LNKC nurodyta aplinkybė, jog Lietuvių kalendoriaus tekstas žurnale „Pasaulio lietuvis“ kito asmens kaip autoriaus vardu buvo paskelbtas per klaidą, kurią atsakovas pašalino dar iki ieškinio pateikimo, nepaneigia veiksmų neteisėtumo.

172.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas LNKC pažeidė ieškovės neturtines autorių teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.

173.       Be to, atsakovas LNKC kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 494,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo LNKC vertinimu, nėra įrodyta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių dėl jos dvasinių, emocinių išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo, kurie galėjo kilti dėl tariamų atsakovo LNKC neteisėtų veiksmų. Taigi, ieškovė neįrodinėjo neturtinės žalos fakto. Nagrinėjamu atveju nei tekstas, nei informacija iškraipyta nebuvo, o ieškovės vardas nebuvo nurodytas dėl apsirikimo klaidos. Kadangi padarytą klaidą buvo paprašyta nedelsiant ištaisyti, nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti minėti autorių teisių pažeidimai ir už juos priteistinas žalos atlyginimas. Atsakovo LNKC vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų veiksmų bei ieškovei neįrodinėjant neturtinės žalos fakto, nėra pagrindo pasisakyti dėl priežastinio ryšio ir kaltės. Be kita ko, ieškovė nepateikė jokių duomenų, susijusių su patirta žala, kuri atitiktų faktiškai jos patirtus nuostolius dėl tariamų pažeidimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo LNKC argumentais.

174.       Pirma, aplinkybė, kad atsakovas LNKC publikavo ieškovės sukurtą tekstą, nenurodant jos kaip autorės, iškraipant tekstą, patvirtina atsakovo LNKC neteisėtus veiksmus (žr. šios nutarties 169-170 punktus). Antra, ieškovė aiškiai nurodė, kokiais konkrečiais atsakovo LNKC veiksmais buvo pažeistos jos neturtinės teisės, kokius neigiamus padarinius sukuria atsakovo LNKC neteisėti veiksmai: emociniai, asmeniniai išgyvenimai. Trečia, žalos atsiradimo faktą patvirtina pats teisių pažeidimas.

175.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė kompensacijos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimą, ieškovei įrodžius, jog autorių teisių saugomas objektas buvo naudojamas neturint tam teisės (be autorių teisių subjekto sutikimo). Apelianto LNKC subjektyvus situacijos vertinimas, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

176.       Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, susijusias su ginčo objekto sukūrimu ir žalos atlyginimu, iš dalies priėmė neteisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

177.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme paskirstymo

178.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

179.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

180.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti ieškovės autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius; 2) už visus ieškovės išimtinių autorių teisių pažeidimų atvejus iš jas pažeidusio atsakovo LNKC priteisti 243 313,37 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant negautas pajamas, bei kompensaciją; 3) solidariai iš atsakovų A. Š.-S. ir LNKC priteisti 29 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) įpareigoti atsakovą LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete; 5) apie padarytus pažeidimus ir ieškovei priklausančią autorystę paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje Facebook, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą LNKC nutraukti neteisėtus veiksmus ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklapiuose internete; 2) įpareigojo apie atsakovo LNKC padarytus pažeidimus paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje Facebook, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“; 3) priteisti iš atsakovo LNKC ieškovės naudai 494,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas LNKC pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

181.       Civilinę bylą išnagrinėjus trečią kartą apeliacinės instancijos teisme ir pripažinus ieškovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iš dalies pagrįstu, o atsakovo apeliacinį skundą atmetus, teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas nagrinėjant ginčą pirmosios, du kartus apeliaciniame ir du kartus kasaciniame teismuose.

182.       Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Tačiau jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

183.       Kasacinis teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).

184.       Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą. Kadangi ieškovė byloje pareiškė 5 reikalavimus, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas – tiek turtinis, tiek neturtinis sudaro 20 proc. Nagrinėjamoje byloje buvo patenkinti 1, 4 ir 5 ieškovės ieškinio reikalavimai, 3 reikalavimas atmestas, o 4 (dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo) tenkintas iš dalies.

185.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neturėjo esminės įtakos atsakovo LNKC teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovės pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui LNKC dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, jo naudai iš atsakovės priteisiant iš viso 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto ieškovės reikalavimas materialine teisine prasme buvo pilnai patenkintas, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, laikytina, kad ieškovės pareikšto 4 reikalavimo patenkinimo apimtis yra 57 proc. (138 684  Eur ÷ 243 313,37 Eur), kas bendrų reikalavimų apimtyje yra 11 proc. (57 proc. × 20 proc.).

186.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo patenkinta 71 proc. (20 + 20 + 20 + 11) visų ieškovės pareikštų reikalavimų.

187.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 5 262,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 984,45 Eur žyminis mokestis ir 2 278,43 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (8 t., b. l. 57–63). Ieškovė pateikė duomenis, kad išlaidos teisinei pagalbai susidarė už atstovavimą, pasiruošimą teismo posėdžiams, duomenų rinkimą, susipažinimą su bylos medžiaga, prašymų rengimą, baigiamosios kalbos rengimą ir kt. (39 val.) Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.17 ir 8.20 punktuose nustatytą (895,2 × 0,1 = 89,52) maksimalų dydį (39 × 89,52 Eur = 3 491,28 Eur). Ši suma, kartu su išlaidomis žyminiam mokesčiui, sudaro bendrą 5 262,88 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 71 proc., ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 3 736,65 Eur (5 262,88 Eur × 71 proc.). Tuo tarpu atsakovas LNKC bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 722,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (6 t., b. l. 83–97). Atsakovas LNKC pateikė duomenis, kad išlaidos teisinei pagalbai susidarė už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo rengimą, ieškovės dubliko analizę, tripliko rengimą, susitikimus su klientu. Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 8.20 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko) parengimą ir teisinių paslaugų teikimo valandą 81,76 Eur (817,6 Eur × 0,1) spręstina, kad atsakovo LNKC prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (4 722,00 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius (2 044,00 Eur + 1 226,40 Eur + 5,5 val. × 81,76 Eur = 3 720,08 Eur). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovei priteistinas teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki 3 720,08 Eur sumos. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 71 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina (3 720,08 Eur × 29 proc. = 1 078,82 Eur) suma. Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovui LNKC priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 2 657,83 Eur (3 736,65 Eur – 1 078,82 Eur) suma.

188.       Ieškovė apeliaciniu skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys, tai yra ieškovė teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti jos 1, 3 reikalavimai, o 2 reikalavimas (dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo) tenkintas iš dalies (9 t., b. l. 108–122). Tuo tarpu atsakovas LNKC apeliaciniu skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, tai yra atsakovas LNKC skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 4, 5 ieškinio reikalavimų ir dėl 2 reikalavimo dalies (dėl 494,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos priteisimo) (9 t., b. l. 89–97). Apeliacinės instancijos teismui pakartotinai (trečią kartą) išnagrinėjus bylą ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Tai yra nagrinėjamu atveju buvo patenkintas ieškovės apeliacinis skundas dėl ieškovės ieškinio 1 reikalavimo ir iš dalies tenkintas 2 reikalavimas, priteisiant iš atsakovo LNKC ieškovės naudai 2 600,00 Eur neturtinės žalos ir 4 940,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kadangi ieškovė byloje pareiškė apeliacinį skundą dėl trijų ieškinio reikalavimų, laikytina, kad kiekvienas reikalavimas sudaro 33 proc. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (žr. šios nutarties 183 punktą), konstatuoja, kad nagrinėju atveju buvo patenkinta 52 proc. (33 proc. + (4940,00 Eur + 133 744,00 Eur) ÷ 243 313,37) × 100 proc. × 33 proc.) ieškovės apeliacinio skundo, o atmesta dalis – 48 proc.

189.       Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 609,00 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą (9 t., b. l. 133), o kitos – 2 400,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo (9 t., b. l. 134–135). Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė raštą, kuriame patvirtino, kad ieškovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2020 m. birželio 23 d. sumokėjo 2 400,00 Eur (10 t., b. l. 48). Be to, ieškovė patyrė ir 1 210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (9 t., b. l. 181). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.10, 8.11 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už apeliacinį skundą (3 222,50 Eur) ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 675,70 Eur), spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 210,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Ši suma, kartu su išlaidomis žyminiam mokesčiui, sudaro bendrą 4 219,00 Eur (1 210,00 Eur + 609,00 Eur + 2 400,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį. Tuo tarpu atsakovas LNKC sumokėjo 25,00 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą (9 t., b. l. 98) ir patyrė 1 452,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-2038; 9 t., b. l. 186). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.10, 8.11 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už apeliacinį skundą (3 222,50 Eur) ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 675,70 Eur), spręstina, kad atsakovo LNKC prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 452,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Ši suma, kartu su išlaidomis žyminiam mokesčiui, sudaro bendrą 1 477,00 Eur (25,00 Eur + 1 452,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 52 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2 194,00 Eur (4 219,00 Eur × 52 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui LNKC iš ieškovės priteistina 709,00 Eur (1 477,00 Eur × 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovui LNKC priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 1 485,00 Eur (2 194,00 Eur – 709,00 Eur) suma.

190.       Ieškovė kasaciniu skundu apskundė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą pirmąjį kartą išnagrinėjus bylą. Kaip pirmiau išaiškinta, kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sudarantį 52 proc. visų jos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas LNKC – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sudarantį 48 proc. jo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

191.       Bylą nagrinėjant pirmą kartą kasaciniame teisme ieškovei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atidėtas 3 001,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas paduodant kasacinį skundą (10 t., b. l. 117–118). Be to, ieškovė patyrė 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-1074, 10 t., b. l. 150). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.13 papunktyje nurodytą rekomenduojamą maksimalų dydį už kasacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose (3 038,20 Eur), spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą kasaciniame teisme (726,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Įvertinus tai, ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 378,00 Eur (726,00 Eur × 52 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmą kartą nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.

192.       Atsižvelgus į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimas (3 001,00 Eur) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, taip pat įvertinus šios nutarties 189 punkte nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, atidėtas žyminis mokestis (3 001,00 Eur) priteisiamas iš ieškovės ir atsakovo LNKC valstybės naudai, tai yra 48 proc. atidėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 1 440,48 Eur priteisiama valstybės naudai iš ieškovės, o kita 52 proc. žyminio mokesčio dalis, sudaranti 1 560,52 Eur, priteisiama valstybės naudai iš atsakovo LNKC.

193.       Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 439,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ir bylinėjimosi išlaidas, kurių priteisimo klausimas nebuvo išspręstas kasacinėje instancijoje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-3317, 11 t., b. l. 59, 64). Iš ieškovės pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad teisinės paslaugos apima prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimo pateikimui rengimas, susipažinimas su teismo dokumentais, atsakovo paaiškinimais (1 val.), rašytinių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos analizė (2,75 val.), atsiliepimo į rašytinius paaiškinimus rengimas ir paaiškinimų peržiūra (1 val.). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.17, 8.20 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už dokumentų parengimą ir teisinių paslaugų teikimo valandą 152,42 Eur (1 524,20 Eur × 0,1) spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 439,90 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Tuo tarpu atsakovas LNKC sumokėjo 3 267,00 Eur (2 450,25 Eur + 816,75 Eur) teisinės pagalbos išlaidas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-3309, DOK-3945, 11 t., b. l. 56; 11 t., b. l. 69–70). Iš atsakovo LNKC pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad teisės paslaugos apima rašytinių paaiškinimų rengimą (13,5 val.), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimą, susipažinimą su ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais (2 val.) ir prašymo neprijungti teikiamos teisinės išvados parengimą. Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.20 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą 609,77 Eur (1 524,42 Eur × 0,4), už kitų dokumentų parengimą 152,42 Eur (1 524,20 Eur × 0,1) ir teisinių paslaugų teikimo valandą 152,42 Eur (1 524,20 Eur × 0,1) spręstina, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, suma (3 267,00 Eur) viršija Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.20 papunkčiuose nustatytus maksimalius dydžius (609,77+152,42+152,42×2+152,42 = 1 219,45 Eur). Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad atsakovui LNKC priteistinas teisinės pagalbos, patirtos bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis mažintinas iki 1219,45 Eur sumos. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 52 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 749,00 Eur (1 439,90 Eur × 52 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui LNKC iš ieškovės priteistina 585,00 Eur (1 219,45 Eur × 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovui LNKC priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 164,00 Eur (749,00 Eur – 585,00 Eur) suma.

194.       Bylą nagrinėjant antrą kartą kasaciniame teisme ieškovė, teikdama kasacinį skundą, sumokėjo 2 400,80 Eur žyminį mokestį, o kita žyminio mokesčio dalis (600,20 Eur) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo atidėta iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka (12 t., b. l. 143–144). Be to, ieškovė patyrė 2 009,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro kasacinio skundo rengimas ir procesinių dokumentų analizė (12 t., b. l. 172). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.13 papunktyje nurodytą rekomenduojamą maksimalų dydį už kasacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose (3 515,82 Eur), spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą kasaciniame teisme (2 009,08 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Ši suma, kartu su išlaidomis žyminiam mokesčiui, sudaro bendrą 4 409,88 Eur (2 009,08 Eur + 2 400,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydį. Įvertinusi tai, ieškovei iš atsakovo LNKC priteistina 2 293,00 Eur (4 409,88 Eur × 52 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta antrą kartą nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.

195.       Atsižvelgus į tai, kad žyminio mokesčio dalis (600,20 Eur) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo atidėta iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, taip pat įvertinus šios nutarties 189 punkte nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, atidėta žyminio mokesčio dalis (600,20 Eur) priteisiama iš ieškovės ir atsakovo LNKC valstybės naudai, tai yra 48 proc. atidėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 288,10  Eur priteisiama valstybės naudai iš ieškovės, o kita 52 proc. žyminio mokesčio dalis, sudaranti 312,10 Eur, priteisiama valstybės naudai iš atsakovo LNKC.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

196.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

197.       Tiek ieškovė, tiek atsakovas LNKC pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pakartotinai nagrinėjant apeliaciniame teisme, atlyginimo.

198.       Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant trečią kartą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000,00 Eur išlaidas, skirtas ekspertui apmokėti (15 t., b. l. 18) ir 3 176,73 Eur teisinės pagalbos išlaidas: 1 473,78 Eur (15 t., b. l. 20); 517,15 Eur (15 t., b. l. 76), 1 185,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas (15 t., b. l. 117). Iš ieškovės pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad teisinės paslaugos apima prašymo dėl dokumentų prijungimo rengimą, prašymo pratęsti terminą rengimą, klausimų ekspertui peržiūra ir kt. (3,85 val.), prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo rengimą, dokumentų peržiūrą (1 val.), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą, ekspertizių analizę (1,25 val.), procesinių dokumentų peržiūrą (0,33 val.), mokėjimo dokumentų pateikimą teismui (0,33 val.), pasirengimą teismo posėdžiui ir susitikimą su kliente (3,5 val.), atstovavimą teisme (3,5 val.). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.17, 8.20 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už dokumentų parengimą ir teisinių paslaugų teikimo valandą 178,50 Eur (1 780,50 Eur × 0,1) spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 176,73 Eur) viršija (4 × 178,50 + 13,76 × 178,50 = 3 170,16 Eur) Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovei priteistinas teisinės pagalbos, patirtos bylą trečią kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis mažintinas iki 3 170,16 Eur sumos. Ši suma, kartu su išlaidomis ekspertui apmokėti, sudaro bendrą 4 170,16 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį.

199.       Atsakovas LNKC pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant trečią kartą apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 7 248,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 5 959,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos: 544,50 Eur (15 t., b. l. 81–83), 1 331,00 Eur (15 t., b. l. 84–86), 1 542,75 Eur (15 t., b. l. 87–89), 1 089,00 Eur (15 t., b. l. 90–92), 1 452,00 Eur (15 t., b. l. 93–95, 115), 2) 1 089,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 3) 200,00 Eur užstatas galimoms ekspertų atvykimo išlaidoms padengti (15 t., b. l. 67) (15 t., b. l. 112–114). Atsakovas LNKC nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos apima: esamų bylos procesinių dokumentų (visose instancijose) ir ieškovės į bylą pateiktų naujų procesinių dokumentų analizę, teisines konsultacijas; naujų procesinių dokumentų parengimą (prašymo neprijungti ieškovės teikiamų papildomų įrodymų (3 val.), nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, nuomonės dėl prijungtų papildomų įrodymų rašytinių paaiškinimų / atsikirtimų (7,33 val.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (8,5 val.), nuomonės dėl ekspertizės išvadų (6 val.)ir kt.); pasirengimą atstovavimui ir atstovavimą byloje paskirtame žodiniame 2022 m. lapkričio 24 d. (8 val.) ir 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje (6 val.). Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.17, 8.19, 8.20 papunkčiuose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius už dokumentų parengimą ir teisinių paslaugų teikimo valandą 178,50 Eur (1 780,50 Eur × 0,1) spręstina, kad atsakovo LNKC prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 048,25 Eur) viršija (38,83 × 178,50 = 6 931,16 Eur) Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad atsakovui LNKC priteistinas teisinės pagalbos, patirtos bylą trečią kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis mažintinas iki 6 931,16 Eur sumos. 

200.       Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 52 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2 168,48 Eur (4 170,16 Eur × 52 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui LNKC iš ieškovės priteistina 3 326,96 Eur (6 931,16 Eur × 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta trečią kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovui LNKC priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui LNKC iš ieškovės priteistina 1 158,48 Eur (3 326,96 Eur – 2 168,48 Eur) suma.

201.       Teisėjų kolegija, siekdama supaprastinti (operatyvumo ir ekonomiškumo aspektais) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo procesą, sugrupuoja bylinėjimosi išlaidas, susidariusias visų instancijų teismuose, ir nurodo, jog ieškovei iš atsakovo LNKC priteistinos 5 819,35 Eur (2 657,83 Eur +1 485,00 Eur + 378,00 Eur + 164,00 Eur + 2 293,00 Eur – 1 158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasaciniame teismuose.

202.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovas LNKC buvo įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 200,00 Eur užstatą, skirtą galimoms ekspertų atvykimo išlaidoms padengti (15 t., b. l. 59). Atsakovas LNKC pateikė duomenis, kad 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 200,00 Eur užstatą (15 t., b. l. 67). Atsižvelgus į tai, kad minėtas užstatas nebuvo panaudotas byloje, jis grąžintinas atsakovui LNKC.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

203.       Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 36,24 Eur: 10,17 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą kasaciniame teisme (10 t., b. l. 152); 17,19 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą kasaciniame teisme (10 t., b. l. 175); 8,88 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečią kartą. Įvertinus šia nutartimi nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos atitinkamai: iš ieškovės – 17,40 Eur (36,24 Eur × 48 proc.), iš atsakovo – 18,84 Eur (36,24 × 52 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir jų rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) autorystę į ginčo baltų genčių (I–IV a. lietuvių genties moters; I–IV a. lietuvių genties vyro; V–VIII a. lietuvių genties moters; V–VIII a. lietuvių genties vyro; IX–XII a. lietuvių genties moters; IX–XII a. lietuvių genties vyro; XIII–XIV a. lietuvių genties moters; XIII–XIV a. lietuvių genties vyro; XV a. lietuvių genties moters; XV a. lietuvių genties vyro; XVI a. LDK moters; XVI a. LDK vyro; I–IV a. kuršių genties moters; I–IV a. kuršių genties vyro; V–VIII a. kuršių genties moters; V–VIII a. kuršių genties vyro; IX–XII a. kuršių genties; IX–XII a. kuršių genties vyro; XIII–XIV a. kuršių genties moters; XIII–XIV a. kuršių genties vyro; I–IV a. žemaičių genties moters; I–IV a. žemaičių genties vyro; V–VIII a. žemaičių genties moters; V–VIII a. žemaičių genties vyro; IX–XII a. žemaičių genties moters; IX–XII a. žemaičių genties vyro; XIII–XIV a. žemaičių genties moters; XIII–XIV a. žemaičių genties vyro; I–IV a. jotvingių genties moters; I–IV a. jotvingių genties vyro; V–VIII a. jotvingių genties moters; V–VIII a. jotvingių genties vyro; IX–XII a. jotvingių genties moters; IX–XII a. jotvingių genties vyro; XIII–XIV a. jotvingių genties moters; XIII–XIV a. jotvingių genties vyro; I–II a. aukštaičių genties moters, I–II a. aukštaičių genties vyro; IV–V a. aukštaičių genties moters; VI–VII a. aukštaičių genties vyro; IX–XII a. aukštaičių genties moters; IX–XII a. aukštaičių genties vyro; XIII–XIV a. aukštaičių genties moters; XIII–XIV a. aukštaičių genties vyro) archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius „Lietuvių kostiumas I-XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I-XIV a.“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, juridinio asmens kodas 190758519, ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 600,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 4 940,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) kompensaciją.

Įpareigoti atsakovą valstybės biudžetinę įstaigą Lietuvos nacionalinį kultūros centrą nutraukti neteisėtus veiksmus (nutraukti kuršių genties archeologinių kostiumų kalendoriaus „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ platinimą; pašalinti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro tinklapio kuršių kalendoriaus „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ tekstą ir ieškovės D. S. bei D. K. pavardes kaip kuršių kalendoriaus „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ sudarytojų; pataisyti kuršių ir lietuvių kalendorių „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ ir „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ aprašus atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro puslapiuose, nurodant teisingą informaciją apie reprezentuojamus laikotarpius bei tai, kad lietuvių ir kuršių genties archeologinių kostiumų autorė yra ieškovė D. S.; pataisyti lietuvių kalendoriaus „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ aprašą atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro puslapiuose, nurodant ieškovės D. S. pavardę kaip vienintelės „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ kalendoriaus sudarytojos; nutraukti ieškovės D. S. sukurto lietuvių kalendoriaus „Lietuvių kostiumas I–XVI a.“ teksto viešo paskelbimo veiksmus tinklapyje www.lnkc.lt; pašalinti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro kuruojamų interneto tinklapių visų ieškovės D. S. kurtų archeologinių kostiumų nuotraukas, kuriose užfiksuoti ieškovės kūrinių neliečiamybės pažeidimai; pašalinti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro tinklapių netinkamo baltų genčių archeologinių kostiumų pristatymo Valdovų rūmuose aprašą; uždrausti atsakovui Lietuvos nacionalinio kultūros centrui nuomoti ieškovės kurtus kostiumus) ir atkurti pažeistas ieškovės asmenines neturtines teises, padarant reikiamus taisymus savo tinklalapiuose internete.

Apie atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro padarytus pažeidimus ir ieškovei D. S. priklausančią autorystę paskelbti viešai savo tinklalapiuose lnkc.lt ir paskyroje Facebook, taip pat žurnale „Liaudies kultūra“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, juridinio asmens kodas 190758519, ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 819,35 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, juridinio asmens kodas 190758519, valstybės naudai 1 560,52 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt eurų 52 ct) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme pirmą kartą.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 440,48 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt eurų 48 ct) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme pirmą kartą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (juridinio asmens kodas 190758519) valstybės naudai 312,10 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 10 ct) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme antrą kartą.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 288,10 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 10 ct) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme antrą kartą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio kultūros centro, juridinio asmens kodas 190758519, valstybės naudai 18,84 Eur (aštuoniolikos eurų 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Grąžinti atsakovui Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, juridinio asmens kodas 190758519, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) užstatą, sumokėtą 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                        Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza

Alma Urbanavičienė