Civilinė byla Nr. 2A-388/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 34.1; 34.2; 34.3;
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės,
Nijolės Piškinaitės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja) ir Egidjaus Žirono,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant
ieškovei D. K. ,
jos atstovei
advokatei Aušrai Kapočienei,
atsakovės D. S. atstovui advokatui
Geručiui Niaurai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės D. K. apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje
byloje Nr. 2-1825-262/2009 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei D. S. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Z. P. ir Vilniaus miesto
32-ojo notarų biuro notarei Astai Kielienei, dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir
restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovė D. K. prašė:
1) panaikinti 2005 m. gruodžio 20 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės išduotą
paveldėjimo teisės liudijimą,
notarinio registro Nr. AK-9684; 2) pratęsti terminą mirusiosios V. Z. S. V.
palikimui priimti; 3) taikyti restituciją,
priteisiant iš atsakovės D. S. 149
000 Lt.
Ieškovė paaiškino, kad per
įstatymo nustatytą terminą negalėjo pareikšti valios ir priimti mirusios sesers
palikimo, nes apie sesers, mirusios
2005 m. liepos 30 d., mirtį sužinojo
tik 2007 m. gegužės 25 d., kai kreipėsi
į Gyventojų registro tarnybą dėl sesers gyvenamosios vietos adreso. Nurodė, kad informaciją apie kitam asmeniui (atsakovei) neteisėtai
išduotą paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2007 m. birželio 12 d. iš Vilniaus
miesto 32 notarų biuro, o į teismą
su ieškiniu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2007 m. birželio
13 d. Ieškovė teigė, kad ji ir
mirusioji V. Z. S. V. buvo vieno tėvo,
bet skirtingų motinų vaikai ir tai apsunkino jų (ieškovės ir velionės)
bendravimą. Tačiau, teigia ieškovė, su seserimi bendravo ir po tėvo mirties. 2001 m.
sausio mėnesį sesuo išvyko gyventi į JAV,
o jos (ieškovės) šeima iširo, po ko ji
(ieškovė) išsikėlė iš buto, apie
kurį žinojo į JAV išvykusi sesuo. Ieškovė teigė ieškojusi sesers, tačiau apie sesers mirtį sužinojo tik tuomet kai kreipėsi
į Gyventojų registro tarnybą. Taip pat sužinojo apie tai,
kad sesers turtą paveldėjo šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą – palikėjos
pusseserė atsakovė V. D. S. .
Ieškovė mano, kad sesers giminaičiai
slėpė sesers mirties faktą. Atsakovė V. D. S. , sužinojusi iš kaimynų, kad ji (ieškovė) jos ieško,
nedelsiant, 2007 m. gegužės 31 d.
paskelbė parduodanti paveldėtą butą. 2007 m. birželio 8 d. atsakovės prašymu VĮ
Registrų centras buvo suformavęs pažymą buto pardavimui,
o 2007 m. birželio 12 d. butas buvo parduotas trečiajam asmeniui už dvigubai
mažesnę nei buto rinkos kainą. Ieškovės teigimu,
atsakovė, supratusi, jog gali prarasti neteisėtai paveldėtą turtą, skubiai jį perleido trečiajam asmeniui Z. P. , kuri teigė nežinojusi, jog perka neteisėtai paveldėtą butą, todėl ieškovės manymu,
atsakovė privalo atlyginti perleisto buto vertę,
buvusią perleidimo metu – 149 000 Lt.
Atsakovė V. D. S. su
ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone,
pats faktas, kad yra pirmesnės eilės
įpėdinių, nedaro jai išduoto
paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu,
nes CK 5.50 straipsnio l dalyje yra nurodoma,
kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Ieškovė per įstatymo nustatytą
terminą veiksmų, išreiškiančių jos
valią priimti palikimą, neatliko. Atsakovės
įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad buvo priežastys,
įtakojusios jos galimybę laiku priimti palikimą,
nes ieškovė savo butą pardavė tuo laikotarpiu,
kai V. Z. S. V. jau buvo grįžusi iš JAV; sesers gyvenamosios vietos ieškovė
pradėjo ieškoti praėjus beveik dvejiems metams po sesers mirties, taigi ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, aplaidžiai įgyvendino savo teises. Atsakovės
manymu, ieškovė neįrodė ir tos
aplinkybės, kad giminaičiai slėpė
nuo ieškovės V. Z. S. V. mirties faktą,
nes iki mirties V. Z. S. V. nelankė ir neslaugė jokie giminaičiai. Pažymėjo, kad ji (atsakovė) palaidojo V. Z. S. V. savo
lėšomis. Dėl restitucijos taikymo atsakovė paaiškino,
jog ji nežinojo, kad atsirado
mirusiosios V. Z. S. V. sesuo, be to
ji butą pardavė už 70 000 Lt, nes už
reklamos skelbime nurodytą pageidaujamą 149 000 Lt sumą to buto niekas nepirko.
Be to, Gyventojų registro tarnybos
pažyma apie sesers gyvenamąją vietą ieškovei buvo išduota tik 2007 m. gegužės
31 d., o ne 2007 m. gegužės 25 d., kaip ji teigia. Taigi ieškovė sužinoti sesers
gyvenamąją vietą galėjo tik šios pažymos išdavimo dieną. Atsakovės nuomone, tuo
atveju, jei ieškovė būtų
tinkamai įgyvendinusi savo teises ir laiku priėmusi palikimą, ginčo turto vertė būtų buvusi 56 700 Lt. Tokia
kaina nurodyta 2005 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės
liudijime. Ieškovės pateiktą ginčo buto įvertinimą 149 000 Lt atsakovė vertina
kritiškai, kadangi jis buvo atliktas
neįėjus į buto vidų, neįvertinus
fakto, kad po įsigijimo trečiasis
asmuo Z. P. jį remontavo, nes ginčo butas pardavimo metu buvo apleistas.
Trečiasis asmuo Z. P. su
ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti,
nes mananti, kad ginčijamo
paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną jokių kitų paveldėtojų, kurie būtų išreiškę valią priimti mirusiosios V.
Z. S. V. palikimą, nebuvo. Paveldėjimo
teisės liudijimą išdavusiai notarei A. Kielienei į V.
Z. S. V. paveldėjimo bylą buvo pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma, kurioje nebuvo duomenų apie tai, kad mirusioji turėjusi seserį ieškovę D. K. . Priežastys, nurodytos ieškinyje,
Z. P. nuomone, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, kurios leistų pratęsti terminą palikimui priimti.
Ieškovė D. K. į Gyventojų
registro tarnybą dėl pažymos apie jos giminystės ryšį su mirusiąja V. Z. S. V.
kreipėsi praėjus beveik 1,5 metų po
paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei paveldėtojos V. D. S. daiktinių teisių į paveldėtą butą
įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo
naikinti paveldėjimo teisės liudijimo.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė A. Kielienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, paaiškino,
jog V. Z. S. V. mirė 2005 m. liepos 30 d. ir Vilniaus miesto 32-jame notarų biure
buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 123/2005. Atsakovė pateikė prašymą V. Z. S. V.
palikimui priimti 2005 m. rugsėjo 29 d. Kartu pateikė Gyventojų registro
tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. (29)5VS1912 dėl Gyventojų registro
duomenų apie V. Z. S. V., bei papildomus dokumentus,
įrodančius giminystės ryšį su mirusiąja – Lietuvos valstybės istorijos archyvo
2005 m. rugsėjo 28 d. pažymas. Pažymėjo,
kad byloje yra pačios ieškovės pateikta Gyventojų registro tarnybos 2007 m.
gegužės 31 d. pažyma Nr. (29)5V-K634 apie V. Z. S. V., kurioje duomenų apie
kitus giminaičius (brolius, seseris, pusseseres ir pan.) taip pat nebuvo. Notarai
neprivalo ieškoti paveldėtojų. Pretenduojantys į palikimą turi būti patys
aktyvūs.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį
atmetė, iš ieškovės priteisė teismo
ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė,
kad CK 5.8 straipsnyje numatyta, jog asmuo,
pretenduojantis į palikimą, gali
ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui
per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismas
konstatavo, kad palikimas atsirado 2005
m. liepos 30 d., 2005 m. gruodžio 20
d. atsakovei V. D. S. buvo
išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas,
o ieškovė ieškinį pareiškė 2007 m. birželio 13 d. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo savo teisę ginčyti palikimo
priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įgyvendinti arba
iki 2006 m. liepos 30 d., arba
įrodyti, jog nepraleido vienerių
metų senaties ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo
teisės liudijimo. Teismo nuomone,
šiuo atveju svarbu nustatyti, ar
ieškovė nepraleido vienerių metų ieškininės senaties termino nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai,
kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismas pažymėjo,
kad pagal paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo metu galiojusias
Gyventojų registro įstatymo normas,
reikalavimo šiam registrui kaupti duomenis apie asmens giminystę nebuvo; taip
pat nebuvo įstatymo normos,
įpareigojančios Registrą notarams teikti informaciją paveldėjimo byloms
tvarkyti ir darė išvadą, kad 2005 m.
rugsėjo 29 d., atsakovei V. D. S. pateikus Vilniaus m.
32-ajam notarų biurui pareiškimą V. Z. S. V. palikimui priimti Vilniaus m.
32-ojo notarų biuro notarė negalėjo gauti oficialių duomenų apie V. Z. S. V.
giminystę ir svainystę, nes
Gyventojų registro tarnyba nekaupė tokių duomenų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės notarei pateikta Gyventojų registro
tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. (29)5VS1912 yra dokumentas, išduotas valstybės institucijos, todėl laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi
didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.),
todėl ja nesivadovauti ir pakartotinai teikti paklausimą notarei nebuvo jokio
teisinio pagrindo. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų sudėtingų jos gyvenimo
aplinkybių (ištuoka, gyvenamosios
vietos pakeitimas, sesers išvyka į
JAV), sutrukdžiusių ieškovei
sužinoti apie sesers mirties faktą,
paveldėjimo atsiradimą ir paveldėjimo teisės liudijimo kitam asmeniui išdavimą, teismas nurodė,
kad šias aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai,
nes iš ieškovės teismui pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad ieškovė santuoką nutraukė 2002 m. gegužės 18
d.; butas, kuriame ieškovė gyveno, buvo parduotas 2004 m. rugpjūčio 4 d., ieškovės seseriai jau grįžus iš JAV. Teismas taip
pat pažymėjo, jog, nors ieškovė teigia itin išgyvenusi dėl skyrybų su
sutuoktiniu, 2004 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 2 metams po santuokos nutraukimo, kaip matyti iš byloje esančios sutarties, ji veikdama pagal buvusio sutuoktinio įgaliojimą, pardavė jam priklausiusį butą. Todėl teismas darė
išvadą, jog su buvusiu sutuoktiniu
ieškovės ryšiai nebuvo nutrūkę, be
to, įrodymų,
jog dėl iširusio šeimyninio gyvenimo ieškovė itin išgyveno, susirgo depresija ir dėl to negalėjo ieškoti
informacijos apie seserį, byloje
nepateikta (CPK 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį,
kad ieškovės sesuo mirė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ieškovės
nurodytų svarbių aplinkybių, jos
nuomone, turėjusių esminę įtaką
termino palikimui priimti praleidimui. Teismas konstatavo,
kad byloje esantys duomenys patvirtina,
jog ieškovė aktyviai ėmė domėtis mirusiosios asmeniu ir palikimu tik 2007 m.
balandžio – birželio mėnesiais. Pasisakydamas apie ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė žinojo,
jog mirusioji turėjo seserį – ieškovę,
ir nuslėpė tą faktą priimdama palikimą,
teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę
paneigia liudytojų S. Š. ,
Z. L. , V. M. , J.
M. parodymai – liudytojai paliudijo,
jog mirusioji niekada neminėjo turinti seserį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, aplaidžiai įgyvendino savo teises, mirusiosios sesers likimu nesidomėjo 6 metus,
pažymėjo, kad įrodymų, jog iki 2007
m. gegužės 25 d. buvo kliūčių sužinoti apie tai,
kad palikimą priėmė kitas asmuo,
byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, jog ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti apie tai,
kad palikimą 2005 m. gruodžio 20 d. priėmė kitas asmuo daug anksčiau nei 2007 m.
gegužės 25 d., t. y. ieškovė yra
praleidusi CK 5.8 str. įtvirtintą vienerių metų senaties terminą ginčyti
palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Pasisakydamas dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės
liudijimo pripažinimo negaliojančiu,
restitucijos taikymo teismas pažymėjo,
kad ieškovė neįrodė, jog susiklostė
aplinkybės, neleidusios jai sužinoti
apie palikimo atsiradimą per įstatymo nustatytą terminą (CPK 178 str.) ir sprendė, kad ieškovė šešerius metus nesidomėdama
mirusiosios sesers likimu, nebuvo
pakankamai atidi, savo teises
įgyvendino nerūpestingai,
aplaidžiai. Teismo nuomone, dėl šių
aplinkybių nėra pagrindo paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu, pratęsti terminą palikimui priimti ir taikyti
restituciją, priteisiant iš
atsakovės ekvivalentą pinigais. Teismas nenagrinėjo argumentų dėl paveldėto
ginčo buto kainos, nes atmetus
ieškinį dėl senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą praleidimo
bei nepratęsus (neatnaujinus) termino palikimui priimti,
šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi.
Apeliaciniu
skundu ieškovė D. K. prašo
šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1.
Tai,
kad ieškovė buvo neatidi
ir nerūpestinga, teismas nepagrįstai įrodinėja aplinkybėmis, nusakančiomis
notarės A. Kielienės atliktus notarinius veiksmus. Be pagrindo atleisdamas
atsakovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiantis jis prašo taikyti ieškinio
senatį, teismas nepagrįstai daro išvadą, kad ieškovė buvo neatidi, tik dėl to, kad notarė, teismo manymu, viską
atliko teisingai.
2.
Notarė A.Kielienė
turėjo vadovautis Notariato įstatymo 51 straipsniu,
nurodančiu, kad notaras, tvirtindamas sandorius,
privalo patikrinti valstybės registrų 
4-iuose centriniuose
duomenų bankuose esančius duomenis,
turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Atsakovė – žmogus,
suinteresuotas gauti palikimą, todėl
Gyventojų registro tarnyboje
užpildydama standartinį prašymą,
nepaklausė apie jai nenaudingus giminystės ryšius,
t. y., prašė ne visapusiškos
informacijos, o tik to, ko reikėjo,
kad palikimas atitektų jai. Be to, nuo 2007 m. balandžio 19 d. įsigaliojęs Gyventojų
registro tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriame nurodyta,
jog giminystės ryšių duomenys gali būti teikiami notarams paveldėjimo byloms tvarkyti,
nereiškia, kad Gyventojų registro
tarnyba tokių duomenų nekaupė ir notarai neturėjo galimybės tokius duomenis gauti. Dėl šios priežasties atmestinas teismo teiginys, kad pakartotinai teikti paklausimą notarei nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Taip pat nesuprantamas teismo teiginys, kodėl pažyma Nr. (29)5VS1912, kurioje pažymėta, kad V. Z. S. V. santuoka nutraukta ir
duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra,
laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi
didesnę įrodomąją galią.
3.
Ji (ieškovė) apie sesers mirtį sužinojo tik 2007 m. gegužės 25 d., o apie tai,
kad palikimą priėmė kitas asmuo – 2007 m. birželio 12 d. Teismas nepagrįstai
nurodė, kad ieškovė apie tai,
kad palikimą priėmė kitas asmuo turėjo sužinoti anksčiau. Teismo sprendime
nenurodyta, nevertinta ir
nesvarstyta nė viena individuali ieškovės gyvenimo aplinkybė. Pažymėtina, kad pokario
metų peripetijos lėmė tai, kad
ieškovės motina ir tėvas susituokė
ypatingomis aplinkybėmis – būdami įsitikinę,
kad V. Z. S. V. motina (pirmoji tėvo sutuoktinė,
su kuria santuoka niekada nebuvo nutraukta) yra mirusi. Po kelių metų, netikėtai atsiradus tėvo pirmajai
sutuoktinei (sesers motinai), tėvas
liko gyventi su ieškovės motina. Galbūt tokį tėvo 
sprendimą lėmė ta aplinkybė, kad tuo metu ieškovės motina jau laukėsi jos (ieškovės), o V. Z. S. V. – jau buvo pilnametė ir savarankiška. Tačiau ji
manė, kad – jeigu ne ieškovė, tai jos tėvai būtų pradėję gyventi kartu, nes juos išskyrė karas ir tėvo tremtis,
o ne asmeninės priežastys. Dėl šios priežasties ir dėl to,
kad tarp seserų buvo didžiulis metų skirtumas (22 metai),
tarp ieškovės ir jos sesers santykiai visą gyvenimą buvo sudėtingi. Byloje nėra jokių duomenų,
kad mirusioji 2004 metais grįžusi iš JAV būtų ieškojusi savo sesers,
tačiau teismo spendime ieškovė kaltinama,
jog šešerius metus nesidomėjo sesers likimu. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad ji
(ieškovė) seserimi domėjosi ir prieš šešerius metus.
4.
Ieškovė neturėjo galimybių sužinoti
apie kitų asmenų palikimo priėmimą,
nes sesuo susirgo ir mirė per du mėnesius, o atsakovė nė vienam giminaičiui iš tėvo giminės
nepranešė. Mūsų visuomenėje susiklostę papročiai,
kad apie giminių mirtį mes sužinome iš giminaičių,
artimųjų, pažįstamų. Apie tai
pranešti kiekvieno žmogaus moralinė pareiga. Atsakovės teiginiai, kad ji mirusiosios tėvo giminėms nepranešė apie
laidotuves, nes mirusioji nieko
nepasakojo apie seserį ir 
apie giminystės liniją iš tėvo pusės ji nieko
nežinojusi, neatitinka byloje
esančių įrodymų. Teismui, pateiktoje paveldėjimo byloje yra archyvo pažymos, kad mirusiosios motina E. S. ir atsakovės motina E. S. (tarpusavyje seserys) yra gimusios Troškūnų kaime,
Anykščių rajone. E. S. susituokus su P. Š. (ieškovės tėvu),
santuokoje gimė V. Z. S. Š.-V., jos gimimo
vieta - Troškūnų kaimas,
Anykščių rajonas. E. S. susituokus su V. D. santuokoje gimė V. D. D. –S. (atsakovė). Jos gimimo vieta greta Troškūnų esantis Rudžionių
kaimas, Anykščių rajone. Iš to
akivaizdu, jog mirusiosios abu tėvai
gimė, kūrė šeimą ir gyveno ten pat,
kur gimė bei gyveno ir atsakovės motina su šeima. Ten gimusi ir atsakovė. Todėl
atsakovės teiginys teisme, kad ji
nežinojo, jog mirusioji turi giminių iš tėvo pusės ir dėl to jiems
nepranešė apie laidotuves, kelia
pagrįstų abejonių atsakovės sąžiningumu. Vilniaus apygardos teismas nenurodė nė vieno
objektyvaus fakto ar aplinkybės,
kurios pagrindu būtų galima daryti bent prielaidą,
kad ieškovė apie tai, jog palikimą
priėmė kitas asmuo turėjo sužinoti anksčiau.
5.
Teismas nepagrįstai trečiajam asmeniui Z. P. priteisė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų,
nes CPK 93 straipsnis
nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos baigtį,
paskirstomos tarp bylos šalių, o CPK
41 ir 47 straipsniai
nenustato, kad tretieji asmenys yra
bylos šalis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. D. S. prašo jį atmesti,
o skundžiamą teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Atsiliepimui pagrįsti atsakovė nurodo šias aplinkybes:
1.
Apeliantė galėjo ir turėjo sužinoti
apie mirusiąją gerokai anksčiau
nei pati nurodo, kadangi Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje kaupiami
duomenys tiek apie gyvus, tiek apie mirusius asmenis. Iš apeliantės teismui
pateiktų įrodymų, jos paaiškinimų, yra
akivaizdu, kad apeliantė sugeba
pasinaudoti tiek teisine pagalba,
tiek ir oficialiose duomenų bazėse esančia informacija,
o apeliantės nurodytos sudėtingos jos gyvenimo aplinkybės (ištuoka,
gyvenamosios vietos pakeitimas,
sesers išvyka į JAV) negalėjo būti kliūtimi tokią informaciją gauti, juo labiau,
kad šios aplinkybės egzistavo gerokai iki sesers
mirties ir palikimo atsiradimo.
2.
Nors šioje byloje ieškovė
prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą
nėra pateikusi, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai analizavo ar yra pagrindas ieškinio senatį taikyti. Pažymėtina,
kad ieškinio senatis yra taikyta apeliantės reikalavimu, išreikštu CK 5.8 straipsnio pagrindu. Tačiau teismas
išsamiai ir argumentuotai pasisakė ir
dėl termino palikimui priimti pratęsimo negalimumo,
pripažindamas, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, negali būti laikoms svarbiomis priežastimis, įtakojusiomis
termino palikimui priimti praleidimą.
3.
Civilinio
proceso kodekse yra imperatyviai įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, nurodanti,
kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis ji remiasi.
Teismo procese įrodinėjama tik įstatymų nustatytomis priemonėmis ir tvarka,
o neįrodytos aplinkybės teismo negali būti vertinamos. Akivaizdu, kad tam tikrų aplinkybių nurodymas, tačiau jų neįrodymas,
o taip pat tokių aplinkybių pačios apeliantės vertinimas remiantis jos vidiniu
suvokimu bei moralės supratimu,
nereiškia, kad tokios apeliantės nurodytos ir pačios
įvertintos aplinkybės yra įrodytos ir gali būti teismo vertintos,
kadangi teismas negali grįsti sprendimo nieko nepagrįstais šalių paaiškinimais.
Įstatymas reikalauja, kad teismas
savo sprendime nurodytų kokios aplinkybės nustatytos,
kokiais įrodymais
grindžiamos teismo išvados (CPK 265,
270 str.), kas skundžiamame
sprendime ir buvo padaryta.
4.
Teismo
išlaidos priteisiamos ne tik bylą laimėjusiai šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, bet ir trečiajam asmeniui,
nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies,
kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Šios taisyklės esmė, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.
Taigi skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai nuspręsta iš ieškovės priteisti
trečiajam asmeniui Z. P. išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
5.
Mirusioji nuo pat vaikystės augo jos
(atsakovės) tėvų šeimoje, kadangi
jos (mirusiosios) mama karo metu buvo dingusi. Todėl atsakovė ir mirusioji visada
buvo labai artimos ir
glaudžiai bendravo nuo pat vaikystės iki jos mirties. Kelerius metus prieš
mirtį mirusioji sunkiai sirgo ir joks giminaitis,
išskyrus ją (atsakovę), mirusiosios nesilankė,
neslaugė, ja nesirūpino. Mirusioji niekada
nepasakojo apie savo tėvą, taigi ir
fakto, kad jos tėvas yra sukūręs
kitą šeimą ji (atsakovė) nežinojo. Ji taip pat niekada nėra pasakojusi,
kad turi seserį. Taigi, ji
(atsakovė) pagrįstai tikėjo, kad kitų,
artimesnių mirusiosios giminaičių nėra ir dėl to kreipėsi į notarų biurą dėl
palikimo priėmimo.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo
notarė Asta Kielienė prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai ir teisingai
pritaikė ieškinio senaties institutą,
kadangi D. K. , veikdama,
kaip atidus ir rūpestingas asmuo,
privalėjo apie savo
sesers mirtį bei jos palikimo priėmimą sužinoti nedelsiant po šių įvykių. Apeliantės argumentas apie mūsų
visuomenės susiklosčiusius papročius yra atmestinas,
kadangi būtent apeliantė ir
buvo artimiausia mirusios giminaitė. Tai,
kad sužinojusi apie V. Z.
S. V. mirtį, ji (apeliantė) užklausė
viešuosius registrus ir surinko visus reikiamus
faktus ir dokumentus apie savo sesers pavardę,
jos vykimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną,
apie jos mirtį, turėtą turtą ir kt.), tai įrodo,
kad būdama rūpestinga ir
atidi, elgdamasi kaip protingas ir
sąžiningas asmuo ir užklausdama Lietuvos Respublikos viešuosius registrus ir
archyvus, ji bet kuriuo metu galėjo sužinoti apie V. Z. S. V. visą
pageidaujamą informaciją. Iki šiol apeliantė nepaaiškino,
kodėl pati nesiėmė aktyvių veiksmų sužinoti kaip ir kur gyvena jos sesuo. Priešingai nei skunde teigia
apeliantė, notaras, vykdydamas savo pareigas,
neturi įgalinimų bei neturi jokiu galimybių vykdyti paveldėtoju paiešką ir aiškintis dėl jų valios.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Z. P. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo tokias aplinkybes:
1.
Teismas pagristai konstatavo, kad nėra priežasčių,
dėl kurių ieškovė negalėjo anksčiau
sužinoti apie sesers mirtį ir teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku kreiptis
dėl sesers palikimo priėmimo. Kliūčių, dėl kurių nebūtų galima gauti duomenų iš Gyventojų
registro tarnybos apie mirusiąją per laikotarpį nuo jos (mirusiosios) išvykimo
į JAV iki tol, kol ieškovė kreipėsi
į šią tarnybą, nebuvo. Apeliantė skunde nenurodė kurių ir kokių jos
gyvenimo individualių aplinkybių teismas nenustatė,
neįvertino.
2.
Byloje apklaustos
liudytojos ir atsakovė, dar nuo jaunystės nuolat bendravusios su mirusiąją iki
pat jos mirties, patvirtino, kad ieškovė nebendravo su seserimi, nesirūpino ja nei iki jos ligos, nei tuo metu kai ji sirgo. Įrodymų, dėl kurių D. K. neturėjo objektyvių galimybių domėtis seserimi, ją surasti,
nėra.
3.
Nepagrįsti apeliantės motyvai
dėl atsakovės nesąžiningumo dėl to,
kad pastaroji nepranešusi apie sesers mirtį jos (mirusiosios) giminėms tėvo pusėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad
kažkokius ieškovės gimines butų
pažinojusi atsakovė.
4.
Asmenų įtraukimas į
bylą ir jų procesinės padėties nurodymas byloje yra išimtinai tik paties ieškovo teisė ir jo paties pasirinkimas. Ji (Z. P. ) įtraukta buvo į bylą atsakove ieškovės iniciatyva,
todėl ji (Z. P. ) bylos
nagrinėjimo proceso turėjo visas procesines teises ir pareigas,
taip pat ir pareigą atsiliepti į ieškovės ieškinio patikslinimus. Neturėdama
pakankamai teisinių žinių, ji (Z. P. ) pasinaudojo jai CPK
suteikta teise vesti bylą per atstovą. Tik 2009 metais ieškovė
Z. P. procesinę padėtį pakeitė iš atsakovės į trečiąjį
asmenį. Tačiau ir tuo atveju ji (Z. P. ) buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į
patikslintą ieškinį ir privalėjo vykdyti teismo nurodymą. Todėl apeliacinio
skundo motyvas dėl CPK 93 ir 98 straipsnių pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga išnagrinėti bylą, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus,
kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat patikrinti
absoliučius sprendimo negaliojimo
pagrindus (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.). Nenustatyti
ir kiti procesinės ir materialinės teisės pažeidimai. Teismo sprendimas
teisėtas ir pagrįstas.
Mirus asmeniui, atsiranda
teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines
teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal
testamentą (CK 5.1 str). CK 5.11 straipsnio 1 dalis nustato šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilę. Žemesnės
eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra
aukštesnės eilės įpėdinių arba šie atsisakė palikimo,
arba jo nepriėmė per įstatymo
nustatytą terminą, arba neturi
teisės paveldėti (CK 5.6 str.), arba
palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Nesant nei testamento, nei įstatyminių
įpėdinių (jie negali paveldėti,
atsisakė ar nepriėmė palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos)
paveldėtoju tampa Lietuvos valstybė (CK 5.62 str.). Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius, įpėdinis,
disponuodamas savo civilinėmis teisėmis,
turi teisę laisva valia nuspręsti,
ar atsiradusį palikimą priimti, ar
jo atsisakyti.
Teisę į paveldimą turtą įstatymas sieja su aktyviais įpėdinio veiksmais
– faktiniu paveldimo turto valdymu,
kreipimusi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba pareiškimo apie palikimo priėmimą
padavimu palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 str. 1-2 d.). Įstatymas
nenumato, kad palikimo priėmimas
gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Kaip jau minėta, įpėdiniui per įstatymo nustatytą terminą dėl
objektyvių ar subjektyvių priežasčių neįgyvendinus savo paveldėjimo teisės, laikoma,
kad jis (įpėdinis) palikimo nepriėmė ir jo paveldėjimo teisė pasibaigė (CK 5.50
str. 4 d., 5.51 str.). Tokiu atveju
teisę paveldėti įgyja kitos eilės įpėdinis. Įpėdinis,
nežinojęs apie palikimo teisės atsiradimą arba apie tai sužinojęs vėliau ir
praleidęs terminą palikimui priimti,
turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės
liudijimą (CK 5.8 str.), tačiau tik
tada, jei teismas pratęs įpėdiniui
terminą palikimui priimti. Galimybę pratęsti terminą palikimui priimti
reglamentuoja CK 5.57 straipsnis. Tačiau tam,
kad tokia teisė būtų įgyvendinta,
praleistas terminas palikimui priimti turi būti pagrįstas svarbiomis
priežastimis. Tik nustačius priežastis,
teisinės apsaugos prioritetas bus suteiktas paveldėjimo pagal įstatymą pirminės
eilės įpėdiniui. Tokios pozicijos laikosi aiškindamas paveldėjimą
reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių
bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-441/2009 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta,
kad apeliantė yra palikėjos V.
Z. S. V. ketvirtos eilės paveldėtoja pagal įstatymą – sesuo iš motinos pusės
(CK 5.11 str. 4 p.). Atsakovė – šeštos eilės paveldėtoja pagal įstatymą –
palikėjos pusseserė iš tėvo pusės. Palikimas atsiranda palikėjo
mirties dieną (CK 5.3 str.), nuo
kurios pradedamas skaičiuoti terminas palikimui priimti. Palikėja V. Z. S. V.
mirė 2005 m. liepos 30 d. Šią dieną įpėdiniai įgijo subjektinę
paveldėjimo teisę, kurią turėjo
realizuoti per tris mėnesius, t. y.
iki 2005 m. rugsėjo 30 d., atlikdami
įstatymo nustatytus veiksmus palikimui priimti – kreiptis į palikimo atsiradimo
vietos notarą, kreiptis į
palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo
sudarymo arba palikimą pradėti
faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikėjos palikimą priėmė atsakovė –
šeštos eilės paveldėtoja. Apeliantė nustatytu terminu minėtų veiksmų neatliko
ir palikimo nepriėmė. Kai įpėdinis praleidžia terminą
palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino
palikimui priimti pratęsimo; tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti,
jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad
jis negalėjo įgyvendinti įstatymo
įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad palikėjos
1-3 eilės įpėdinių nėra. Tokių duomenų nebuvo ir tuo metu,
kai atsakovė padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui 2005 m. rugsėjo 29
d. (palikėja buvo išsituokusi, vaikų
neturėjo, tėvas buvo miręs). Tai
patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai iš kurių taip pat matyti, kad palikėja nebuvo sudariusi ir testamento (1 t., b. l. 60-84). Esant tokiai situacijai turėjo teisę
paveldėti palikėjos turtą ketvirtos eilės įpėdinė – ieškovė. Nors ji pati
nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo,
tačiau pageidaujantis priimti palikimą žemesnės eilės asmuo (šiuo atveju
atsakovė), būdamas sąžiningas, privalo notarui
suteikti visą turimą informaciją apie jam žinomus kitus asmenis, turinčius teisę paveldėti tam, kad išvengti vėliau galinčių kilti ginčų ir, kad notaras galėtų nuspręsti dėl paveldėjimo
teisėtumo. Atsakovė neigė
žinojusi ką nors apie ieškovę kaip palikėjos seserį,
nes apie ją niekada nėra girdėjusi,
jos nemačiusi ir nebendravusi su ja. Ši faktinė aplinkybė byloje nepaneigta.
Nors apeliantė teigė, kad ji
bendravusi su mirusios sesers pussesere apeliante ir pusbroliu A. Š.,
klausinėjo apie sesers likimą, o jie
slėpė tiesą, tačiau 2007 m. birželio
12 d. prašyme Gyventojų registro tarnybai apeliantė teigia, kad V. S. V. nepažįsta ir šis asmuo jai nežinomas
(1 t., b. l 28). Tokie prieštaringi apeliantės paaiškinimai negali būti
pripažįstami kaip tikri ir įrodantys,
kad atsakovė ją (ieškovę) pažinojo ir turėjo pareigą apie ją pranešti notarei, o taip pat ir jai (apeliantei) apie sesers
(palikėjos) mirtį. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo,
kreipėsi laiku ir teisėtai gavo Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Jis (liudijimas) išduotas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir
per tris mėnesius nuo atsakovės paduoto pareiškimo,
t. y. per pakankamai protingą terminą,
surinkus duomenis apie įpėdinio ryšį su palikėju ir
kt. Duomenų, kad paveldėjimo
procedūra buvo nepagrįstai skubinama,
siekiant nuslėpti aukštesnės eilės įpėdinę (apeliantę),
ją apgauti, suklaidinti ir pan., byloje nėra.
Nors teismas pirmiausia sprendė dėl ieškinio senaties termino ginčyti
paveldėjimo teisės liudijimą praleidimo (pirmiausia turėjo spręsti dėl termino
palikimui priimti pratęsimo pagrindų) ir konstatavo,
kad ieškovė praleido ieškinio senaties (1 metų) ieškinio senaties terminą ir
nėra pagrindo jį atnaujinti, tačiau
vėliau pasisakė ir dėl pagrindų terminui priimti palikimą pratęsimo, tyrė ir vertino bylos įrodymus ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė svarbių įstatyme nustatyto
trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių dėl kurių šis terminas galėtų būti
pratęstas (CK 5.57 str.). Šalies pareiga įrodyti
aplinkybes, kuriomis ji remia savo
poziciją, t. y. tai, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo sukliudė
svarbios priežastys, dėl kurių neturėjo
galimybių sužinoti apie palikimo atsiradimą bei kad palikimą priėmęs asmuo
nesiėmė deramų veiksmų pranešti apie įpėdinio teises (CPK 178 str.). Apeliantė
pripažino, kad dėl ypatingų
šeimyninių aplinkybių (tėvo dvigubų vedybų),
jos ir velionės sesers amžiaus skirtumo (22 metai) bendravimas su velione
seserimi buvo sudėtingas,
apsunkintas, pasireiškė epizodiniais
susitikimais, o 2001 metais seseriai
išvykus į JAV bendravimas visiškai nutrūko. Ji nežinojo net sesers santuokinės
pavardės. Duomenų, kad ji
(apeliantė) aktyviai domėjosi sesers likimu,
jos ieškojo Lietuvos valstybės ir JAV institucijų pagalba iki 2007 m. gegužės
31 d., t. y. iki kreipėsi į Gyventojų
registro tarnybą, domėjosi sesers
turimu nekilnojamuoju turtu (šio turto registras viešas),
jos galimu mirties faktu ir pan.,
nepateikė. Apeliantė, pardavusi butą, iš jo išsikėlė ir nedeklaravo kitos gyvenamosios
vietos. Tai įrodo, kad ji
(apeliantė) ne tik kad pati neieškojo sesers,
bet ir apsunkino seseriai (velionei) galimybę pačiai susisiekti su apeliante ne
tik būnant JAV, bet ir 2004 metais
jai sugrįžus į Lietuvą. Neįrodytas apeliantės teiginys,
kad 2002 m. gegužės 18 d. įvykusios jos skyrybos su vyru turėjo neigiamą
poveikį apeliantės būsenai net iki 2005 m. liepos 30 d. (iki palikėjos mirties), apribojant jos galimybę aktyviai veikti, ieškoti sesers. Pirmosios instancijos teismas
padarė pagrįstą išvadą, kad
apeliantė, daugelį metų
nesidomėdamas sesers likimu, jos
neieškodama, elgėsi nerūpestingai ir
aplaidžiai. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad jokia kita priežastis, o tik
pačios apeliantės akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo tai, kad ji laiku nepareiškė valios priimti mirusios
sesers palikimą. Pratęsti praleistą terminą nėra pagrindo.
Į visus esminius apeliacinio skundo
argumentus atsakyta, kiti argumentai
nėra reikšmingi.
Nepagrįstas apeliantės teiginys,
kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteistu trečiajam
asmeniui Z. P. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, įstojęs į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, turi šalies teises ir pareigas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 47 str.)
ir turi teisę į patirtų teismo procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jei teismo priimtu sprendimu apginamos ir jo –
trečiojo asmens teisės. Tokią išvadą suponuoja CPK normų visetas (88, 93, 98
str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė prašo atleisti ją nuo žyminio
mokesčio (4 080 Lt), kurio mokėjimą
pirmosios instancijos teismas atidėjo,
už apeliacinį skundą. Įstatymas nustato teismui teisę atleisti asmenį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje
esantys rašytiniai įrodymai patvirtina apeliantės blogą turtinę padėtį (3 t., b. l. 98-99,
CPK ), todėl yra pagrindas ją
atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti sumokėti į
valstybės biudžetą 1 000 Lt.
Iš apeliantės priteisiama valstybei 6,95 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 121,
CPK 92 str.) ir 1 000 Lt atsakovei V. D.
S. advokato pagalbai
apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos įrodytos Teisinių
paslaugų sutartimi ir pinigų priėmimo kvitu (CPK 93,
98 str.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. K. valstybei:
1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio ir 6,95
Lt (šešis litus devyniasdešimt penkis centus) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme ir
atsakovei D. S. 1 000 Lt
(vieną tūkstantį litų) atstovavimo teisme išlaidų.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas