Civilinė byla Nr. e2A-463-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00003-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 2.7.5; 2.8.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Goneva“ ir G. N. apeliacinius skundus bei atsakovo S. Š. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-227/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ ieškinį atsakovams S. Š., G. N., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ 203 455,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio mėn. gavo duomenų, jog jos darbuotojai – nestandartinių gaminių pardavimo vadovas G. N. ir štampuotų gaminių grupės vadovas S. Š., eidami darbo pareigas ir žinodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdami nuo ieškovės, įsigijo ir valdė su ieškove tiesiogiai konkuruojančio ūkio subjekto UAB „Goneva“ akcijas bei teikė šiai įmonei ieškovės konfidencialią informaciją. Ieškovei 2017 m. lapkričio 13 d. pareikalavus iš S. Š. ir G. N. raštu pasiaiškinti dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, G. N. žodžiu pripažino, kad jis kartu su S. Š. per UAB „Goneva“ vykdo veiklą, analogišką ieškovės vykdomai ūkinei komercinei veiklai, raštu pateikė sąrašą ieškovės esamų, buvusių ir (ar) potencialių klientų, su kuriais UAB „Goneva“ tiesiogiai sudarė prekių ir (ar) paslaugų tiekimo sutartis ar kuriems tiesiogiai tiekė prekes ir (ar) paslaugas. Ieškovė 2017 m. lapkričio 16 d. nutraukė darbo sutartis su S. Š. ir G. N. Ieškovės teigimu, atsakovai (darbuotojai) atskleidė ieškovės klientų bei tiekėjų duomenų bazės duomenis konkuruojančiam ūkio subjektui, tokiu būdu pažeisdami įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti konfidencialią informaciją, o UAB „Goneva“ pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.
3. Pagrįsdama ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dydį ieškovė paaiškino, kad jos patirta žala pasireiškia dvejopai: kaip ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti (netiesioginiai nuostoliai), ir kaip nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas (UAB „Goneva“) iš to neteisėtai gavo pajamų (nepagrįstai praturtėjo). Ieškovės užsakymai iš vienos didžiausių jos klienčių bendrovės ILC CONSTRUCTION AS per 2017 m. sumažėjo net 347 857,96 Eur. Pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą ieškovės pelningumas siekė 38 procentus nuo atliktų pardavimų. Tokiu būdu dėl solidariųjų atsakovų veiksmų perviliojant klientę bendrovę ILC CONSTRUCTION AS ieškovė negavo 132 186,02 Eur (347 857,96 Eur x 38 procentai) pelno, ir tai yra ieškovės negautos pajamos. Per 2017 metus UAB „Goneva“ gavo 187 550 Eur pardavimo pajamų ir šios pajamos yra atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Jeigu šie užsakymai būtų buvę pateikti ieškovei, ji iš pastarųjų užsakymų būtų gavusi 71 269 Eur pelno (187 550 Eur x 38 procentai). Taigi, iš viso dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 203 455,02 Eur nuostolių. Žalą padarius bendrais veiksmais, atsakovų atsakomybė – solidarioji.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „METALISTAS LT“ iš atsakovės UAB „Goneva“ 18 251,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Goneva“, S. Š. ir G. N. 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; likusius ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai S. Š. ir G. N. pagal darbo sutartis bei vidaus darbo tvarkos taisykles buvo įsipareigoję saugoti ieškovės komercines paslaptis. Klientų duomenų bazėje esanti informacija buvo konfidenciali ir ji buvo žinoma G. N. ir S. Š. Bylos duomenys patvirtino ieškovės argumentus, kad atsakovai G. N. ir S. Š., dirbdami pas ieškovę, disponuodami ieškovės konfidencialia informacija, veikė savo įmonės interesais, perdavė šią informaciją UAB „Goneva“, tokiu būdu siekdami pritraukti į šią įmonę ieškovės klientus. Atsakovams buvo žinomi tam tikri ieškovės gamybiniai sprendimai ir jais buvo siūloma pasinaudoti. Informacija apie ieškovės klientus buvo persiunčiama UAB „Goneva“, buvo siekiama, kad užsakymus priimtų UAB „Goneva“. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas G. N., gaudamas ieškovės klientų paklausimus dėl prekių ir (ar) paslaugų tiekimo, užsakymus nukreipdavo į UAB „Goneva“.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neginčijo, jog UAB „Goneva“ ir ieškovė vykdė panašią veiklą, tačiau nurodė, kad klientų užsakymai ieškovei būtų buvę nuostolingi ir kad pačios ieškovės neva nebedomino klientai, teikę ieškovei finansiškai nepatrauklius užsakymus. Iš atsakovų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovės finansinė situacija buvo pablogėjusi, ieškovei trūko pelningų užsakymų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog finansiškai nepatrauklūs užsakymai ieškovės nedomino, ir šiuos atsakovų argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas taip pat nusprendė, kad nors atsakovai pateikė įrodymų, jog dalis ieškovės klientų buvo nepatenkinti ieškovės įvykdytų užsakymų rezultatais, ieškojo alternatyvų ir UAB „Goneva“ buvo pasirinkta kaip pateikusi geriausius komercinius pasiūlymus, atsakovų veiksmai galėjo daryti įtaką klientų apsisprendimui užsakymą pateikti būtent UAB „Goneva“.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovų G. N. ir S. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu ir perdavimu UAB „Goneva“, o UAB „Goneva“ neteisėta veika pasireiškė šios informacijos panaudojimu turint tikslą nesąžiningai konkuruoti. Atsakovų veiksmai neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant ieškovės komercinę paslaptį yra tiesiogiai susiję. Atsakovai G. N. ir S. Š. žinojo, jog ieškovės klientų duomenys, duomenys apie ieškovės užsakymus yra komercinė paslaptis, tačiau neleistinai ją atskleidė konkuruojančiam ūkio subjektui, o UAB „Goneva“ pasinaudojo šia komercine paslaptimi, siekdama nesąžiningai konkuruoti bei įgyti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, todėl nurodytus atsakovų veiksmų teismas pripažino tyčiniais.
8. Teismas pripažino, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos pasireiškė tuo, jog ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų tyčinių G. N. ir S. Š. veiksmų, ieškovė neteko galimybės gauti iš šios informacijos tokios komercinės naudos, kokią gavo iki duomenų atskleidimo, prarado dalį klientų ir jos gaunamos pajamos sumažėjo, o atsakovės UAB „Goneva“ – padidėjo.
9. Teismas sprendė, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė J. Š. atliko veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu, jos panaudojimu UAB „Goneva“ interesais, todėl ieškinio reikalavimus šiai atsakovei atmetė.
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, vertino byloje esančius duomenis apie ieškovės gautas pardavimo pajamas iš buvusių klienčių bendrovių HA-MEK AS, Scanda AS, ILC CONSTRUCTION AS 2016 ir 2017 m., taip pat atsižvelgė į tai, kokias pajamas iš šių klienčių gavo atsakovė UAB „Goneva“. Nurodytų klienčių visišką praradimą arba žymų jų užsakymų sumažėjimą teismas vertino kaip tikėtiną ieškovės pajamų praradimą, sudarantį prielaidas skaičiuoti nuostolius. Teismas nusprendė, kad prie šios sumos tikslinga pridėti atsakovės iš klientės bendrovės Iec-Entreprenor AS gautas pardavimo pajamas, kurios sudarė 18 416 Eur, nes nustatyta, jog ši klientė buvo nukreipta į UAB „Goneva“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės negautos pardavimų pajamos 2017 m. yra 3 818 379,27 Eur.
11. Teismas nurodė, kad, siekiant ieškovės negautų pajamų dydį apskaičiuoti taikant ieškovės grynojo pelno maržą, reikėtų vertinti, kokia ši marža buvo dar iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Iš ieškovės finansinių rodiklių, buvusių 2016 m., pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pardavimo pajamos šį laikotarpį sudarė 5 813 437 Eur, o grynasis pelnas – 42 906 Eur, t. y. ieškovės grynojo pelno marža buvo tik 0,74 procento. Dėl to teismas nenustatė pagrindo žalos dydį apskaičiuoti vadovaujantis ieškovės nurodoma 38 procentų pelno marža. Apskaičiuodamas ieškovės UAB „METALISTAS LT“ negautų pajamų dydį, teismas vertino, kad ieškovės grynasis pelningumas sudarytų 0,74 procento (pagal 2016 m. duomenis), todėl ieškovės grynasis pelnas, gavus 3 818 379,27 Eur vertės užsakymus, būtų buvęs 28 256,01 Eur, o ne 203 455,02 Eur.
12. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Goneva“ iš klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur, teismas šią sumą priteisė ieškovei kaip jos negautas pajamas iš šią naudą gavusios atsakovės UAB „Goneva“. Negautų pajamų sumą, dėl kurios nebuvo galima nustatyti prievolės dalių (10 004,35 Eur), teismas priteisė solidariai iš atsakovų G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas reikalavimas dėl 175 199,01 Eur žalos atlyginimo bei reikalavimas dėl visų atsakovų solidariosios atsakomybės visos žalos atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Žalos padarymo metu, 2017 m., ieškovė turėjo perteklinius gamybinius pajėgumus, todėl skaičiuojant pelningumą negauto pelno įvertinimo tikslais, fiksuotos išlaidos neturi būti vertinamos, t. y. norint pagaminti papildomą produkcijos kiekį, ieškovei nebūtų reikėję investuoti į papildomų įrengimų įsigijimą ar papildomų darbuotojų samdymą.
13.2. Teismas, apskaičiuodamas pelno maržą, taikė netinkamą finansinių metų laikotarpį. Sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, vertinama, kokias pajamas ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų neteisėtų atsakovų veiksmų. Todėl būtina vertinti pajamas žalos padarymo laikotarpiu – 2017 m. Neaišku kodėl teismas negautų pajamų dydį skaičiavo už 2016 m.
13.3. Ieškovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iš ILC CONSTRUCTION AS praradimo, bet ir negautos pajamos iš klientų, kuriuos perviliojo UAB „Goneva“. Teismas, skaičiuodamas ieškovės negautų pajamų, susijusių su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, dydį, nepagrįstai jį apskaičiavo pagal UAB „Goneva“ grynojo pelno maržą. Ieškovė šiuos nuostolius įrodinėjo negautų pajamų forma, todėl neaišku, kuo remiantis teismas sprendė šias pajamas skaičiuoti ne pagal ieškovės, o pagal atsakovės UAB „Goneva“ pelningumą. Ieškovės UAB „METALISTAS LT“ pelno marža buvo 38 procentai, o ją pritaikius, ieškovės negautos pajamos yra 66 241,76 Eur.
13.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog skaičiuojant ieškovės negautas pajamas, susijusias su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, vertinama tik iš HA-MEK AS, Iec-Entreprenor AS, Skanda AS, ILC CONSTRUCTION AS gauta pardavimo pajamų suma. Visos UAB „Goneva“ pajamos yra nesąžiningos konkurencijos veiksmais įvykdyti pardavimai.
13.5. Teismas, spręsdamas dėl žalos dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų dydžio, nepagrįstai ją vertino kaip UAB „Goneva“ gautą naudą, o ne kaip ieškovės negautas pajamas. Net ir pripažįstant, jog ieškovės žala turėjo būti apskaičiuota pagal UAB „Goneva“ neteisėtai gautą naudą, ieškovės nuostoliai UAB „Goneva“ neteisėtai gautos naudos aspektu ne mažesni kaip 46 809,73 Eur (UAB „Goneva“ bendrasis pelnas), o ne 18 251,66 Eur.
13.6. Netgi sutinkant su nepagrįstu teismo argumentu, kad ne visos UAB „Goneva“ pardavimo pajamos yra susijusios su neteisėtais atsakovų veiksmais, į bylą yra pateikta UAB „Goneva“ perviliotų ieškovės klientų lentelė, iš kurios matyti, kad iš šių klientų gauta 146 552,43 Eur. Remiantis atsakovės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus priede pateiktu atsakovės UAB „Goneva“ pirkėjų bendrojo pelningumo rodikliu (23,34 procentai), mažiausia įmanoma UAB „Goneva“ gauta nauda yra 34 205,34 Eur.
13.7. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ gautą naudą įskaitė į ieškovės prašytą priteisti negautų pajamų dydį. Ieškovė prašė priteisti žalą negautų pajamų forma dviem skirtingais pagrindais, todėl negautų pajamų ir neteisėtai gautos naudos įskaitymas negalimas.
13.8. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ gautą naudą priteisė tik iš UAB „Goneva“. Ieškovė žalą skaičiavo išimtinai negautų pajamų forma, todėl teismo argumentai dėl solidariosios civilinės atsakomybės taikymo neteisėtai gautos naudos atveju negalimumo neaktualūs.
14. Atsakovai G. N. ir UAB „Goneva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovės UAB „METALISTAS LT“ 132 186,02 Eur žalos atsiradimas nebuvo sąlygotas kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimo, kadangi pati ieškovė pripažino, kad šio kliento nėra praradusi. Apyvartos su ILC CONSTRUCTION AS sumažėjimas (nuo 653 350,63 Eur iki 305 492,67 Eur) per 2017 m. buvo nulemtas aplinkybių, kurios susijusios su ieškovės ir ILC CONSTRUCTION AS ginčais dėl ieškovės gaminių kokybės ir nuostolių atlyginimo, o ne dėl kokių nors atsakovų veiksmų. Vien aplinkybė, kad per 2017 m. ieškovė gavo mažiau pajamų iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS nei 2016 m., negalėjo būti vertinama kaip sąlygojanti ieškovės nuostolių atsiradimą.
14.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ieškovės nurodoma pelno marža, nei jos apskaičiavimą detalizuojantys dokumentai nėra patikimi. Siekiant nustatyti ieškovės negautų pajamų dydį iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS, iš pradžių reikia atsižvelgti į tą pelno maržą, kuri buvo iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus. Teismui nustačius, kad ieškovės grynasis pelningumas šiuo laikotarpiu sudarė 0,7 procento, ieškovės patirti nuostoliai dėl negautų pajamų yra 2 435 Eur, o ne 28 256,01 Eur.
14.3. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad 132 186,02 Eur negauto pelno suma turėtų būti apskaičiuota pagal ieškovės pelningumo rodiklį (38 procentai). Tuo tarpu naujai pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės grynasis pelningumas per 2017 m. yra 0,2 procento, todėl ieškovės nuostoliai negautų pajamų forma galėtų sudaryti 695,72 Eur.
14.4. Teismas, priteisdamas ieškovei 28 256,01 Eur, padarė aritmetinių klaidų. Apibendrindamas ieškovės negautas pardavimų pajamas, teismas padarė išvadą, kad jos sudarytų 3 818 379,27 Eur. Tuo tarpu ieškovė pagal teismo skaičiavimus hipotetiškai galėjo negauti 398 379,27 Eur pajamų (379 963,27 Eur + 18 416 Eur = 398 379,27 Eur). Įvertinus šią sumą bei tai, kad ieškovės grynasis pelningumas 2016 m. sudarė 0,74 procento, spręstina, kad ieškovės grynasis pelnas sudaro 2 948 Eur, o ne 28 256,01 Eur.
15. Atsakovas S. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinio skundo, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.
16. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė patyrė žalą, susijusią su strateginio kliento IL CONSTRUCTION AS praradimu. Ieškovė neįrodinėjo, kad visiškai nebendradarbiauja su ILC CONSTRUCTION AS. Ieškovė žalos atlyginimą sieja su ženkliu pajamų, gautų iš šio kliento, sumažėjimu 2017 m., kurį lėmė neteisėti atsakovų veiksmai. Atsakovai klaidina teismą nurodydami, kad šis pajamų sumažėjimas nulemtas ieškovės nekokybiškų gaminių. Pajamos sumažėjo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kai klientui buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamai ieškovės taikomą mokėjimų politiką.
16.2. Ieškovė savo apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė savo argumentus dėl teismo atlikto netinkamo žalos apskaičiavimo ir nurodė, kokiu konkrečiu būdu žalos dydis turėjo būti apskaičiuojamas ir kokios konkrečiai priežastys tą lėmė, todėl tokių argumentų nekartoja.
17. Atsakovai G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „METALISTAS LT“ apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudarė ieškovės nurodyta atsakovų nepagrįsto praturtėjimo suma, negali būti tenkinamas. Tačiau spręsdamas dėl kitų ieškovės nuostolių, kuriuos sudarė negautos pajamos, priteisimo, teismas neturėjo pagrindo į juos įtraukti ir pajamas iš prekybos su klientais HA-MEK AS, Scanda AS ir Iec-Entreprenor AS, kurių priteisimo ieškovė nereikalavo.
17.2. Ieškovė klaidina teismą, kad jos reikalaujami priteisti nuostoliai buvo įrodinėjami tik negautų pajamų forma, kad visa reikalauta priteisti suma dėl visų klientų praradimo ir (ar) perviliojimo turėjo būti apskaičiuota, vadovaujantis 38 procentų pelningumo rodikliu.
17.3. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog ieškovės patirti nuostoliai turėjo būti priteisti atsižvelgus į visas UAB „Goneva“ per 2017 m. gautas pajamas, tarp jų – ir tas, kurios gautos iš prekybos su įmonėmis, su kuriomis ieškovė nevykdė verslo. Daugiausiai bendrojo pelno UAB „Goneva“ uždirbo iš prekybos su klientais, kurie ieškovės nepriskiriami prie jos klientų, kurių neteisėtu perviliojimu kaltinama UAB „Goneva“. Tuo tarpu sutampančių klientų palyginimas atskleidžia, kad iš tariamo klientų perviliojimo UAB „Goneva“ gauta nauda galėtų sudaryti tik 9 716,95 Eur.
IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
18. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „METALISTAS LT“ ir atsakovų UAB „Goneva“, G. N. apeliacinius skundus bei atsakovo S. Š. prisidėjimą prie atsakovų apeliacinio skundo, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ 33 422,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo:
19.1. Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi, apskaičiuodamas UAB „Goneva“ gautą naudą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė būtent UAB „Goneva“, o ne ieškovės, pelno maržą. Tačiau, ieškovei šioje byloje remiantis tiek pažeidėjos gauta nauda, tiek savo negautomis pajamomis kaip žalos apskaičiavimo kriterijais bei teigiant, kad jos negautos pajamos konkrečiu atveju yra didesnės, nei pažeidėjos gauta nauda, teismas turėjo vertinti ne tik UAB „Goneva“ gautos naudos, bet ir ieškovės negautų pajamų dydį. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, t. y. dėl atsakovės argumentų, susijusių su netinkamu jos negautų pajamų apskaičiavimu pirmosios instancijos teisme, nepasisakė.
19.2. Apeliacinės instancijos teismas, šalių ginčą spręsdamas išimtinai pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas, nukrypo nuo aktualių Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimų dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir nepagrįstai nenustatė atsakovų G. N. ir S. Š. civilinės atsakomybės sąlygų, priteisdamas žalos atlyginimą tik iš atsakovės UAB „Goneva“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio reikalavimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo
20. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ 203 455,02 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 132 186,02 Eur ieškovės negautas pelnas iš vieno didžiausių ieškovės klientų ILC CONSTRUCTION AS, kurį, ieškovės teigimu, atsakovai perviliojo į konkuruojančią UAB „Goneva“. Ieškovė nurodytą sumą apskaičiavo įvertinusi skirtumą tarp savo 2016 m. ir 2017 m. gautų pajamų iš šio kliento, gautą skirtumą padauginusi iš UAB „METALISTAS LT“ 2017 m. veiklos pelningumo procento, t. y. 38 procentų pelno maržos ((653 350,63 – 305 492,67 Eur) x 38 procentai = 132 186,02 Eur).
21. Kitą prašomos priteisti 203 455,02 Eur bendros sumos dalį, t. y. 71 269 Eur, ieškovė įvardijo kaip atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtai gautą pelną (nepagrįstą praturtėjimą) ir ieškovės negautas pajamas. Ieškovė UAB „METALISTAS LT“ nurodė, kad atsakovė UAB „Goneva“ iš ieškovės esamų ir (ar) potencialių dvylikos klientų 2017 m. gavo 187 550 Eur pajamų, t. y. atsakovė gavo iš esamų klientų UAB GRIAUNA – 1 000 Eur, UAB „Belvika“ – 10 000 Eur, HA-MEK AS – 14 600 Eur, uteDESIGN AS – 8 400 Eur, Skanda AS – 36 000 Eur, Komplett Montasje AS – 3 850 Eur, ILC CONSTRUCTION AS – 10 000 Eur, Lanab Design AB – 1 500 Eur, o iš potencialių – Iec-Entreprenor AS – 48 200 Eur, UAB „Elga“ – 2 000 Eur, UAB „Norac“ – 2 000 Eur, UAB „Anvalda“ – 50 000 Eur. Gautas atsakovės UAB „Goneva“ pajamas (187 550 Eur) ieškovė daugino iš savo 2017 m. pelno maržos – 38 procentų ir teigė, kad tai sudaro UAB „Goneva“ neteisėtai gautą pelną bei ieškovės negautas pajamas.
22. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.), kurioje buvo nurodyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.
23. Kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), todėl tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
24. Kasacinio teismo praktika, susijusi su žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, atlyginimu, buvo plėtojama ir iš dalies keičiama. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 89.3 punkto nuoroda į CK 6.237 straipsnio 1 dalį vertintina tik kaip nuoroda į subsidiarų asmens teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
25. CK 6.249 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakingo asmens gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šia teisės norma siekiama palengvinti įrodinėjimo procesą, pripažįstant, kad atsakovo dėl jo kaltų veiksmų neteisėtai gauta nauda patvirtina ieškovo turtinius praradimus. Tačiau nurodyta nuostata nėra paneigiamas visiško žalos atlyginimo principas ir ieškovo teisė reikalauti žalos, viršijančios atsakingo asmens gautą naudą, proceso įstatymų nustatyta tvarka įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą (t. y. pagrindus, kad konkrečiu atveju ieškovo patirta žala yra didesnė, nei iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gauta nauda). Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą, o žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
26. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką ir ieškovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu įrodinėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinio dalyką sudarė du atskiri reikalavimai atsakovams, iš kurių vienas buvo su papildoma alternatyva: 1) priteisti iš atsakovų ieškovės 132 186,02 Eur negautas pajamas dėl kliento ILC CONSTRUCTION AS perviliojimo; 2) priteisti iš atsakovų 71 269 Eur sumą kaip neteisėtai atsakovės UAB „Goneva“ gautą naudą arba kaip ieškovės negautas pajamas.
Dėl bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribų
27. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-969/2017).
29. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).
30. Pažymėtina, kad šią bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pakeisdama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą, iš esmės išsprendė ieškovės ieškinio reikalavimo dalį priteisti 132 186,02 Eur negautas pajamas dėl kliento ILC CONSTRUCTION AS perviliojimo, jį atmesdama. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė ir ILC CONSTRUCTION AS turėjo ginčų dėl ieškovės gaminių kokybės ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo. Be to, UAB „Goneva“ 2017 m. gavo iš ILC CONSTRUCTION AS viso labo 18 416 Eur pajamų, kai, ieškovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ši 2017 m. prarado 347 857,96 Eur pajamų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įrodymų, kurie patvirtintų, jog 347 857,96 Eur pajamų 2017 m. ieškovė prarado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, į bylą nepateikta. Taigi, ieškovė neįrodė, jog patyrė žalą, pasireiškusią negautų pajamų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. forma.
31. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties dalis nebuvo kasacijos dalykas, tai pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-823/2021 27 punkte. Bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, bylos šalys neteikė jokių rašytinių paaiškinimų ir (ar) naujų įrodymų, susijusių su šios ieškinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nei buvo padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje. Taigi, ieškinio reikalavimo dalis priteisti ieškovės 132 186,02 Eur negautų pajamų atmetama kaip nepagrįsta.
32. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi antrasis ieškovės reikalavimą dėl 71 269 Eur žalos priteisimo buvo patenkintas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ priteisiant 33 422,36 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Goneva“, pasinaudojusi ieškovės komercine paslaptimi, 2017 m. pradėjo bendradarbiauti su šiais devyniais esamais ir (ar) buvusiais ieškovės klientais: ILC CONSTRUCTION AS, Iec-Entreprenor AS, Skanda AS, HA-MEK AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB GRIAUNA, UAB „Belvika“. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti, kad kiti trys ieškovės klientai, t. y. UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“, turėjo tapti ieškovės klientais.
33. Bylą pirmą kartą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovei priteistiną 33 422,36 Eur žalą sudaro atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtai gauta nauda, kuri nustatoma įvertinus UAB „Goneva“ gautą pelną iš nurodytų devynių esamų ir (ar) buvusių ieškovės klientų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties 40 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinta pagrįsta. Kasacinis teismas konstatavo, kad esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų. Taigi, apskaičiuodamas UAB „Goneva“ gautą naudą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė būtent atsakovės UAB „Goneva“, o ne ieškovės pelno maržą.
34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šias aplinkybes, juolab kasacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo nutarties argumentų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos patirtą žalą sudaro 33 422,36 Eur, kuri pasireiškė UAB „Goneva“ nepagrįstai gautu pelnu.
35. Nepaisant to, bylą pirmą kartą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, kaip nurodyta kasacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartyje, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su alternatyviu ieškovės reikalavimu, t. y. dėl reikalavimo priteisti 71 269 Eur žalą kaip ieškovės negautas pajamas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 33 422,36 Eur dydžio žalą tik iš atsakovės UAB „Goneva“, rėmėsi ginčui neaktualia kasacinio teismo praktika dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
36. Taigi, į bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas patenka alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl 71 269 Eur žalos, kaip ieškovės negautų pajamų, priteisimo ir bylos dalis, susijusi su atsakovų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimu, t. y. solidariosios atsakomybės taikymu. Kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant patį atsakovų veiksmų neteisėtumo klausimą, nebuvo kasacijos dalykas, todėl toks klausimas nepatenka ir į iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ribas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo pakartotinai tirti ir kitaip vertinti šias bylos aplinkybes.
Dėl ieškovės 71 269 Eur negautų pajamų
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
38. Kaip minėta, ūkio subjekto dėl jo komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims patirta žala pasireiškia, be kita ko, jo negautomis pajamomis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant tokio asmens negautų pajamų faktą ir jų dydį.
39. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo tinkamas nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdas yra grynojo pelno apskaičiavimas remiantis įmonės grynojo pelno marža. Toks būdas nėra vienintelis galimas arba tiksliausias nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas gali įrodinėti ir kitokį negautų pajamų, atsakovui neteisėtai atskleidus komercinę (gamybinę) paslaptį, apskaičiavimo būdą negu pagal grynojo pelno kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-313/2018).
40. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo negautas 71 269 Eur pajamas įrodinėjo pasirinkusi ne grynojo pelno kriterijų (grynojo pelno maržą), o pagal savo 2017 m. veiklos, siejamos su papildomų užsakymu negavimu dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, pelningumo rodiklį (38 procentų pelno marža). Nurodytas rodiklis buvo grindžiamas 2019 m. sausio 18 d. UAB „TaxLink Baltic“ parengta išvada, kurioje pateiktas jo skaičiavimas: (pardavimai + metalo laužo pardavimai – žaliavos – kintamas darbo užmokestis – kintamos pridėtinės išlaidos) / pardavimų. Ataskaitoje nurodyta, kad 2017 m. bendrovė turėjo perteklinius gamybinius pajėgumus, todėl skaičiuojant pelningumą negauto pelno įvertinimo tikslais, fiksuotos išlaidos neturi būti vertinamos, t. y. norint pagaminti papildomą produkcijos kiekį, bendrovei nebūtų reikėję investuoti į papildomų įrengimų įsigijimą ar papildomų darbuotojų samdymą. Atitinkamai, bendrovė, gamindama papildomai, būtų patyrusi tik tokias išlaidas, kurios yra kintamos ir tiesiogiai priklauso nuo pagaminto produkcijos kiekio (pvz. žaliavos). Kintamomis galima laikyti tik apie 10 procentų savikainai priskiriamo darbo užmokesčio ir tik apie 2 procentus pridėtinių išlaidų. Likusi dalis darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų, taip pat gamybos sąnaudos, bendrosios ir administracinės sąnaudos yra fiksuotos ir jų dydis visiškai nepriklauso nuo gamybos apimčių. Vadinasi, gaminant papildomą produkcijos kiekį, nurodytų sąnaudų papildomai nebūtų patirta.
42. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės nurodytu pelno maržos dydžiu ir jo skaičiavimo laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad ieškovės grynojo pelno marža turėtų būti apskaičiuojama pagal duomenis, buvusius iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, t. y. 2017 m. laikotarpio. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino UAB „TaxLink Baltic“ išvadą, nurodydamas, kad joje pelningumo skaičiavimas atliekamas pagal ieškovės vadovybės pateiktą informaciją nurodant, kad pardavimai sudaro 6 709 587 Eur, kai bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, jog per 2017 metus ieškovė iš viso gavo pardavimo pajamų už 6 753 525 Eur, be to, UAB „TaxLink Baltic“ pažymoje nėra nurodoma, kad pelno marža skaičiuojama vertinant vien nestandartinių gaminių produkcijos klasę, dėl kuriuos konkuruota. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas nusprendė skaičiuoti pagal grynojo pelno rodiklį, kuris pagal 2016 m. duomenis buvo 0,74 procentai (ieškovės pardavimo pajamos 2016 m. sudarė 5 813 437 Eur, o grynasis pelnas – 42 906 Eur).
43. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad jos negautos pajamos turėjo būti apskaičiuojamos remiantis individualia UAB „METALISTAS LT“ situacija, buvusia nuostolių atsiradimo metu. Ieškovės teigimu, ji nagrinėjamoje byloje aiškiai pagrindė taikytinos pelno maržos dydį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė šiuo dydžiu nesivadovauti, tokiu būdu individualiai situacijai pritaikydamas šablonišką nuostolių skaičiavimo būdą.
44. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Kaip nurodyta šios nutarties 39 punkte cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas gali įrodinėti ir kitokį negautų pajamų, atsakovui neteisėtai atskleidus komercinę (gamybinę) paslaptį, apskaičiavimo būdą negu pagal grynojo pelno kriterijų. Tačiau alternatyvaus skaičiavimo būdo neįrodžius, bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo taikyti kitokį nei negautų pajamų apskaičiavimo pagal grynojo pelno kriterijų būdą.
45. Pačios ieškovės apeliaciniame skunde pažymėtina, kad praktiškai vienintelis civilinėje byloje esantis įrodymas, kuriame apskaičiuota ieškovės prašoma taikyti pelno marža, yra audito bendrovės UAB „TaxLink Baltic“ išvada. Tačiau šis įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrįsti nurodytos 38 procentų pelno maržos teisingumą. Pažymėtina, kad UAB „TaxLink Baltic“ išvada nėra pagrįsta ieškovės finansinių dokumentų analize, išvadoje nurodyta, kad ji iš esmės paremta tik ieškovės vadovybės paaiškinimais. Pačioje išvadoje pateiktas skaičiavimas nepagrįstas faktiniais duomenimis. Kaip matyti, ieškovės pelningumas skaičiuojamas neatėmus didžiosios dalies ieškovės sąnaudų, atkreipiant dėmesį į tai, kad tokių sąnaudų bendrovė, gamindama papildomą produkciją, nebūtų patyrusi, tačiau tą patvirtinantys duomenys į bylą nepateikti. Išvadoje nurodoma, kad ieškovės sąnaudas sudarytų tik žaliavų įsigijimo kaina, kintamas darbo užmokestis ir kintamos pridėtinės išlaidos, tačiau pastarosios išlaidos nėra detalizuotos ir pagrįstos. Iš išvados turinio nėra galimybės nustatyti, ar apskaičiuojant ieškovės pelno maržą į kintamą išlaidų dalį yra įtrauktas pelno mokestis, kuris visais atvejais negali būti skaičiuojamas, vertinant ūkio subjekto negautą naudą. Be pirmosios instancijos teismo atkreipto dėmesio į išvados neatitikimo ieškovės finansiniams duomenis, abejotina ir pačios išvados turinio logiškumu. Nors išvadoje nurodoma, kad 2017 m. bendrovė turėjo perteklinius gamybinius pajėgumus, bendrovei nebūtų reikėję investuoti į papildomos įrangos įsigijimą, darbuotojų samdymą, tačiau į bendrovės sąnaudas yra įtrauktas kintamas darbo užmokesčio dydis, kurio susidarymo principas taip pat nėra paaiškintas.
46. Taigi, ieškovei tinkamai neįrodžius kitokio jos negautų pajamų skaičiavimo būdo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės negautas pajamas skaičiavo pagal grynojo pelno kriterijų, kuris pagal atsakovės į bylą pateiktus finansinius dokumentus sudarė – 0,74 procento pelno maržą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pasirinktu grynojo pelno dydžio (maržos) apskaičiavimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime laikėsi iš esmės teisingos pozicijos, kad 2017 m. atsakovams atliktus neteisėtus veiksmus ir ieškovei negavus dalies užsakymų, tikrieji jos pardavimo rodikliai buvo iškreipti, todėl realų ieškovės veiklos pelningumą objektyviau atspindi ankstesnis laikotarpis – 2016 m. Be to, kaip teisingai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė atsakovai, pagal ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m. laikotarpį, ieškovės grynasis pelningumas, vertinant ieškovės gautas pajamas ir grynąjį pelną, buvo dar mažesnis – tik 0,2 procento.
47. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir nustatė ieškovės negautoms pajamoms apskaičiuoti taikytiną pelno maržą (0,74 procento), tačiau netinkamai nustatė pačias pajamas, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos ieškovės negautas pelnas. Pažymėtina, kad ieškovė pateikdama ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu savo negautas pajamas skaičiavo nuo atsakovės UAB „Goneva“ 2017 m. gautų pajamų. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, būtent jai būtų tekusios 2017 m. UAB „Goneva“ gautos pajamos, t. y. 187 550 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tikslino pastarąją reikalavimo dalį. Ieškovė nurodė, kad atsakovei UAB „Goneva“ į bylą pateikus savo finansinius duomenis, nustatyta, kad UAB „Goneva“ pajamos 2017 m. sudarė 174 320,43 Eur., todėl UAB „METALISTAS LT“ negautas pelnas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios sumos.
48. Tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ieškovės negautą pelną skaičiavo nuo 3 818 379,27 Eur pajamų. Pastarąją sumą teismas suskaičiavo įvertinęs ieškovės negautas pajamas dėl klientų HA-MEK AS, Scanda AS, ILC CONTRUCTION AS užsakymų sumažėjimo, t. y. iš viso 379 963,27 Eur, ir prie jos pridėjęs atsakovės UAB „Goneva“ iš kliento Iec-Entreprenor AS gautas 18 416 Eur pardavimo pajamas. Visų pirma, kaip teisingai nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą. Pastarųjų dviejų skaičių suma yra ne 3 818 379,27 Eur, o 398 379,27 Eur (klaida padaryta prie 18 416 Eur pridėjus 3 799 963,27 Eur, vietoje 379 963,27 Eur). Antra, ieškovė buvo pareiškusi atskirą reikalavimą priteisti iš atsakovų negautas pajamas dėl ILC CONSTRUCTION AS perviliojimo, todėl iš šio kliento gautinos 347 857,96 Eur pajamos dar kartą negali būti įtrauktos, vertinant antrojo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, juolab tikėtinas tokių pajamų gavimas iš šio kliento nebuvo įrodytas (šios nutarties 30 punktas). Trečia, ieškinyje ir teismo posėdžiuose ieškovė, formuluodama savo reikalavimus, iš esmės apibrėžė bylos nagrinėjimo dėl antrojo reikalavimo ribas, t. y. ieškovė savo tikėtinai negautas pajamas prilygino atsakovės gautoms pajamoms iš konkrečių klientų, todėl teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir ieškovės negautas pajamas skaičiuoti nuo kitokios sumos.
49. Taigi, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta 0,74 procento pelno marža turėjo būti skaičiuojama nuo ne didesnės kaip 174 320,43 Eur sumos (174 320,43 Eur x 0,74 procento = 1 289,97 Eur). Akivaizdu, kad tokiu atveju ieškovės negautos pajamos, tinkamai nepagrindus didesnio jos veiklos pelningumo procento (šios nutarties 44 – 45 punktai), neviršija byloje nustatyto atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtai gauto pelno (33 422,36 Eur). Kadangi pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką gali būti priteista tik viena iš nurodytų sumų (ta, kuri didesnė), ieškovės reikalavimo dalis dėl 71 269 Eur negautų pajamų priteisimo atmetama kaip neapgrįsta. Atitinkamai iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl UAB „Goneva“ neteisėtai gautos naudos priteisimo ir ieškovei priteisiamas 33 422,36 Eur žalos atlyginimas.
Dėl atsakovų prievolės solidarumo
50. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. Nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo (CK 6.279 straipsnio 2, 3 dalys).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas savo praktiką dėl CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir CK 6.249 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 pasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo galimybės, pažymėdamas, kad, reiškiant ieškinį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.
52. Taigi, pagal naujausią ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo patirta žala pasireiškė vieno iš atsakingų asmenų gauta nauda ar nukentėjusio asmens (ieškovo) negautomis pajamomis, tokią žalą solidariai privalo atlyginti visi neteisėtus veiksmus atlikę asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovė patyrė dėl atsakovų G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ atliktų neteisėtų veiksmų, pirmiems dviem atsakovams atskleidus ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis, o atsakovei UAB „Goneva“ tokia informacija pasinaudojus ir gavus iš to pelno. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirta 33 422,36 Eur dydžio žala, kurią sudaro atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtai gauta nauda, priteisiama solidariai iš visų trijų atsakovų – G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsakovės J. Š. neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti, todėl jos atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) – ieškovės UAB „METALISTAS LT“ ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei priteisti solidariai iš atsakovų G. N., S. Š. bei UAB „Goneva“ 33 422,36 Eur žalos atlyginimą kaip atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtai gautą naudą, taip pat 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi ieškinio dalis laikytina neįrodyta, todėl atmetama kaip neapgrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 6 517,25 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagal apmokėti, taip pat sumokėjo 2 539 Eur žyminį mokestį. Atsakovė UAB „Goneva“ patyrė 4 130 Eur išlaidas advokato teisinei pagal apmokėti.
55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nuostatas, sumažino tiek ieškovės, tiek atsakovės teisinei pagalbai apmokėti skirtas bylinėjimosi išlaidas – UAB „METALISTAS LT“ iki 3 500 Eur, UAB „Goneva“ iki 1 300 Eur. Nurodyta teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šalių bylinėjimosi išlaidų atitikimą rekomenduojamiems dydžiams.
56. Pagal bylos procesinę baigtį patenkintų ieškinio reikalavimų dalį sudaro – 16,43 procentai visų pareikštų ieškinio reikalavimų, atmestų – 83,57 procentai. Pagal nurodytas proporcijas ieškovė įgijo teisę į 992,21 Eur ((3 500 Eur + 2 539 Eur) x 16,43 procentai) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, atsakovė UAB „Goneva“ – 1 086,41 Eur (1 300 Eur x 83,57 procentai). Ieškovės patirtos 992,21 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (po 330,74 Eur) iš atsakovų G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“. Įskaičius priteisintas sumas, ieškovei UAB „METALISTAS LT“ iš atsakovės UAB „Goneva“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės priteisiama 755,67 Eur (1 086,41 Eur - 330,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
57. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 2 289 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovė UAB „Goneva“ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 636 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 4 840 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais – į bylą pateikta advokatų profesinės bendrijos išrašyta 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. balandžio 14 d. suteiktų teisnių paslaugų ataskaita ir mokėjimų nurodymai. Atsakovės patirtas 4 840 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 242 Eur teisinėms konsultacijoms, 242 Eur prašymo dėl klaidų ištaisymo parengimui, 2 420 Eur apeliacinio skundo parengimui, 1 936 Eur atsiliepimo į skundą parengimui. Tokios sumos atsakovės išlaidos viršija minėtas rekomendacijas (rekomendacijų 8.10, 8.11, 8.17, 8.19 punktai), todėl mažinamos iki jose nurodytų maksimalių sumų – 3 201,99 Eur (194,06 Eur + 97,03 Eur + 1 649,51 Eur + 1 261,39 Eur).
58. Apeliacinės instancijos teisme pateiktais procesiniais dokumentais (skundu ir atsiliepimu) ieškovė siekė visiško ieškinio patenkinimo, o atsakovė UAB „Goneva“ – visiško ieškinio atmetimo. Atsižvelgiant į tai, šalių bylinėjimosi išlaidas tikslinga paskirstyti pagal galutinę bylos procesinę baigtį, t. y. pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovų G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ priteisiama po 125,36 Eur ((2 289 Eur x 16,43 procentai) / 3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei UAB „Goneva“ priteisiama iš ieškovės 3 207,41 Eur ((636 Eur + 3 201,99 Eur) x 83,57 procentai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės priteisiama 3 082,05 Eur (3 207,41 Eur - 125,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
59. Kasacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 792 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 582 Eur už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė UAB „Goneva“ – 2 873,75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės išlaidos viršija minėtų rekomendacijų 8.17 punktą, todėl mažinamos iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 2 347,70 Eur. Kasacinės instancijos teisme patirtos išlaidos skirstomos taip pat pagal galutinę bylos procesinę baigtį. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovų G. N., S. Š. ir UAB „Goneva“ priteisiama po 98,14 Eur ((1 792 Eur x 16,43 procentai) / 3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme. Atsakovei UAB „Goneva“ priteisiama iš ieškovės 1 961,97 Eur (2 347,70 Eur x 83,57 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės priteisiama 1 863,83 Eur (1 961,97 Eur - 98,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,48 Eur tokių išlaidų. Dalis šių išlaidų pagal atmestų reikalavimų proporciją, t. y. 7,10 Eur, priteisiama iš ieškovės. Likusi dalis išlaidų iš atsakovų nepriteisiama, kadangi ji neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „METALISTAS LT“, juridinio asmens kodas 247736790, solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovė „Goneva“, juridinio asmens kodas 304447560, G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33 422,36 Eur (trisdešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus 36 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (33 422,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „METALISTAS LT“ iš atsakovų G. N. ir S. Š. po 330,74 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ 755,67 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „METALISTAS LT“ iš atsakovų G. N. ir S. Š. po 125,36 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ 3 082,05 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „METALISTAS LT“ iš atsakovų G. N. ir S. Š. po 98,14 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ 1 863,83 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“ 7,10 Eur (septynis eurus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė