Civilinė byla Nr. eA2-2973-863/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02325-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.9.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Abastas“ (toliau BUAB „Abastas“) teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta 2020 m. birželio 29 d. su UAB „Pleištas“, kaip įtvirtinančią esminę šalių nelygybę, pažeidžiančią viešąjį interesą, BUAB „Abastas“ ir jos kreditorių interesus. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Abastas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskiriant UAB „Bankroto vizija“. 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismas atstatydino įmonės nemokumo administratorių UAB „Bankroto vizija“ (civilinės bylos Nr. eB2-337-560/2022). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 22 d., kai skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamą 2022 m. gegužės 10 d. nutartį paliko galioti. Minėta nutartimi BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (toliau – paskirtasis administratorius).
1.2. Šiuo pareiškimu paskirtasis administratorius kreipiasi į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi minėtoje byloje 2020 m. liepos 2 d. buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „Abastas“, atstovaujant buvusiam nemokumo administratoriui UAB „Bankroto vizija“, ir skolininkės UAB „Pleištas“ (2020 m. birželio 29 d. sutartis). Taikos sutartis įtvirtina esminę šalių nelygybę, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.986 straipsnio 1 dalį – pagrindas taikos sutartį pripažinti negaliojančia.
1.3. Pažymėjo, kad paskirtasis administratorius su bankroto bylos medžiaga susipažinti, taigi sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, turėjo galimybę tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo pakeistas BUAB „Abastas“ nemokumo administratorius (kaip minėta, 2022 m. birželio 22), taigi 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl teismo proceso atnaujinimo pateikti, nustatytas CPK 368 straipsnyje, nėra praleistas.
1.4. Paskirtojo administratoriaus vertinimu, procesas byloje dėl taikos sutarčių patvirtinimo turi būti atnaujintas, kadangi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Patvirtinta taikos sutartis neužtikrina kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi UAB „Bankroto vizijos“ įgaliotas asmuo pasirašė taikos sutartis, kuriomis BUAB „Abastas“ visiškai atsisakė kreditorinių reikalavimų skolininkų UAB „Pleištas“ (2020 m. birželio 29 d. sutartis) atžvilgiu. Pasirašant taikos sutartis BUAB „Abastas“ atstovavusiam bankroto administratoriui UAB „Bankroto vizija“ taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taigi šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus, taikos sutarčių turinys yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu.
1.5. Mano, kad nors šalys laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą, taip pat ir į BUAB „Abastas“ teisinį statusą (likviduojama dėl bankroto, todėl šiuo atveju aktualūs ir bankroto procese vyraujantys tikslai bei principai – greitai ir operatyviai atlikti (užbaigti) nemokaus juridinio asmens likvidavimo procedūras, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus juridinio asmens turtu), įvertinant byloje pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus tvirtinti taikos sutarčių sąlygas, daro išvadą, kad taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje. Teismas neturėtų tvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos vienai iš jos šalių yra akivaizdžiai nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos.
1.6. Taikos sutartimi neatlygintinai susitarta dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, o tai yra visiškai neproporcinga ir neperspektyvu, bei pažeidžia viešąjį interesą – kreditorių teisėtą interesą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą. Skolininkė taikos sutartimi jokių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl ieškovė BUAB „Abastas“ ir jos kreditoriai negavo jokios naudos, kuri galėtų kompensuoti ieškovės padarytas nuolaidas, atsisakant visų ieškinio reikalavimų.
1.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Pleištas“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties panaikinimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, nurodė neteisingas faktines aplinkybes. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarė sutartį Nr. ARBA-PLE-18/09/2015, kuria susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Bendra užsakymo vertė sudarė 39 900 Eur be PVM, su PVM 48 279 Eur. 2015 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1. Bendra sutarties darbų vertė 25 350 Eur be PVM, su PVM 30 673,50 Eur.
2.2. Ieškovė 12 675 Eur avansinę sumą pervedė 2015 m. rugsėjo 28 d., tačiau kaip numato sutartis ir jos priedas Nr. 4, ieškovė laiku neperdavė Darbų fronto (statybvietės). Visą tai lėmė, jog ieškovės samdytos kitos įmonės darbuotojai, ilgą laiką sprendė, ar pagamintus turėklus montuoti ant priklijuotų grindinių plytelių ar ant betoninių paviršių. Atsakovės pagaminti gaminiai buvo pristatyti į objektą ir paruošti montavimui. Vis tik buvo priimtas užsakovo sprendimas, kad turėklus montuoti ant jau sudėtų plytelių, todėl atsakovas priverstinai ilgą laiką laukė, kol šie plytelių darbai bus baigti. Atėjus žiemos periodui, atsakovė pateikė ieškovui raštą ir informavo, kad dėl objektyvių priežasčių, t y. dėl esamo lauke šalčio, atsakovas negali vykdyti lauke montavimo darbų, nes neleidžia oro sąlygos. Visi darbai buvo tinkamai atlikti ir priduoti ieškovei. Pagal faktą, t. y. buvo suskaičiuoti atlikti darbai (sutarties 7.2 punktas) ir buvo pateiktas darbų priėmimo - perdavimo aktas bei išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovė darbus priėmė, tačiau su atsakove neatsiskaitė - t. y. nesumokėjo atsakovei 17 783 Eur sumos (faktiškai atliktų darbų suma – 30 458 Eur be PVM – 12 675 Eur avansas - 17 783 Eur nesumokėta suma).
2.3. 2015 m. spalio 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2. Sandorio bendra suma 14 200 Eur be PVM. 2015 m. spalio 28 d. buvo pateikta ieškovei išankstinė sąskaita Nr. PLE 071 (avansui 50 proc. nuo sutartos sumos). Ieškovė atsakovei nurodė, jog tuo metu jos finansinė padėtis nėra gera, todėl minėtą sąskaitą apmokės pagrindinis užsakovas. 2015 m. lapkričio 16 d. sąskaita buvo apmokėta pagrindinio užsakovo UAB „Mažieji apartamentai“ už ieškovę UAB „Abastas“. Sumokėta suma 7 480 Eur. 2019 m. sausio 18-19 dienomis, tarp šalių buvo suderinti gaminamų lamelių tvirtinimo detalės bei pačių lamelių rėmo spalva. Atsakovė visas 71 lameles pagamino ir sumontavo. Darbai buvo perduoti užsakovui UAB „Abastas“. Išrašyta sąskaita 14 200 Eur sumai. Ieškovė darbus priėmė, tačiau neatsiskaitė - t. y. nesumokėjo atsakovei 6 720 Eur sumos (atliktų darbų kaina 14 200 Eur be PVM – 7 480 Eur avansas = 6 720 Eur nesumokėta suma).
2.4. Ieškovė ir atsakovė taip pat papildomai susitarė, kad atsakovė pagamins ir sumontuos nerūdijančio plieno turėklus (neįgaliems žmonėms), ventiliacijos uždengimus, revizines dureles). Buvo išrašyta išankstinė sąskaita faktūra avansui. Už ieškovę dėl prastos jos finansinės padėties 2 574 Eur avansą sumokėjo pagrindinis užsakovas UAB „Mažieji apartamentai“. Visi darbai buvo tinkamai atlikti ir priduoti ieškovei pagal faktą, t .y. buvo suskaičiuoti atlikti darbai ir buvo pateiktas darbų priėmimo - perdavimo aktas bei išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovė darbus priėmė, tačiau neatsiskaitė - t. y. nesumokėjo atsakovei 3 087,40 Eur sumos (faktiškai atliktu darbu suma – 5 661,40 Eur be PVM – 2 574 Eur avansas = 3 087,40 Eur nesumokėta suma). Visi sutarti darbai atsakovės buvo atlikti tinkamai. UAB „Pleištas“ pagal visus susitarimus turėjo gauti 50 319,40 Eur sumą be PVM, tačiau gavo tik 22 729 Eur be PVM.
2.5. Minėtoje byloje, abi šalys abipusių nuolaidų būdu, įvertindami ginčą ir jo esminius aspektus, nutarė sudaryti taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020. Išnagrinėtoje byloje yra atlikta ir kitų procesinių veiksmų, kurie patvirtina, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir visi kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai apie šią sudarytą taikos sutartį žinojo.
2.6. 2021 m. gruodžio 17 d. UAB „Muzita“ atskiru skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės - netenkinti ieškovo BUAB „Abastas“ ir atsakovo UAB „ Pleištas “ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo; atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukti UAB „Muzita“ ir kitus BUAB „Abastas“ kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3222-560/2020 atskirąjį skundą atsisakė priimti, kadangi kreditorius praleido terminą skundui paduoti, taip pat nurodė, kad ji, kaip kreditorė, būdama aktyvi BUAB „Abastas“ nemokumo bylos dalyvė, bet kuriuo metu galėjo ir turėjo teisę neribotai susipažinti ir studijuoti visą elektroninės nemokumo bylos medžiagą, nes kreditoriai turi teisinę pareigą būti aktyviais ir domėtis nemokumo proceso eiga. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-133-330/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
2.7. 2020 m. birželio 29 d. sudarytą taikos sutartį yra pasirašęs bankroto administratorius UAB „Bankroto vizija”, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalį gina ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Būtent jam suteikta teisė vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, spręsti, kas yra naudingiausia įmonei ir įmonės kreditoriams. Pažymėjo, kad šiuo atveju prašymą teikiantis asmuo, gindamas viešąjį interesą, būdamas įsitikinęs, kad bankroto administratorius, sudarydamas taikos sutartį, padarė žalos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, turi teisę reikšti ieškinį bankroto administratoriui, kuris įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis).
2.8. Ieškovė BUAB „Abastas“, atstovaujama UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ nemokumo administratoriaus, siekdama patenkinti visų pirma tik savo asmeninius interesus, neatsižvelgdama į taikos sutarties instituto prasmę ir pasekmes, praleidusi 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nenurodė jokių objektyvių ir esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje, todėl pareiškimas nepagrįstas nei CPK 368 straipsnio, nei 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
2.9. Atmetus ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovei priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, apmokant jas iš BUAB „Abastas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-2208-560/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. e2B-337-560/2022), pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. 2020 m. kovo 23 d. pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Pleištas“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 33 044,70 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-3322-560/2020. Atsakovė UAB „Pleištas“ civilinėje byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 27 590,40 Eur sumą. 2020 m. liepos 2 d. šalys pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir šalių sudarytą taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020, patvirtino bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d. Iš civilinės bylos Nr. e2-3322-560/2020 nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl 2020 m. liepos 2 d. nutarties pateikė kreditorė UAB „Muzita“ 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, jog praleistas skundo padavimo terminas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
5. Pareiškėjos vertinimu teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Pareiškėjos teigimu šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus, taikos sutarties turinys yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu, taikos sutartimi neatlygintinai susitarta dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, o tai yra visiškai neproporcinga ir neperspektyvu, bei pažeidžia viešąjį interesą – kreditorių teisėtą interesą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą.
6. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/020).
7. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
8. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
9. Tam, kad civilinė byla būtų atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, pareiškėjas turi įrodyti, kad: 1) nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka; 2) teismas nutartyje padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti esminę reikšmę neteisėtos nutarties priėmimui; 3) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą.
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkto taikymo pirmoji sąlyga.
11. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis) ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (2 dalis). Šiuo atveju, naikinamasis penkerių metų terminas nėra praleistas.
12. Pareiškėja prašyme nurodo, kad aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti civilinę bylą sužinojo susipažinusi su pareiškėjos bankroto bylos duomenimis, t. y. 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismas atstatydino įmonės nemokumo administratorių UAB „Bankroto vizija“ ir nauja nemokumo administratore paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, todėl tik nutarčiai įsiteisėjus tapo žinoma apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą.
13. Pažymėtina, kad šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ieškovės UAB „Abastas“, kuriai iškelta bankroto byla, naujas nemokumo administratorius ieškovės vardu, t. y. prašymas pateiktas pasikeitus ieškovės atstovui. Šiuo atveju naujas nemokumo administratorius kvestionuoja atstatydinto nemokumo administratoriaus veiksmus, sudarant taikos sutartį. Akcentuotina, kad įstatyme nėra įtvirtina, jog pasikeitus šalies atstovui, naujas atstovas, šiuo atveju nemokumo administratorius, turi pareigą patikrinti buvusio šalies atstovo veiksmus tuo pagrindu, jog skiriasi atstovų teisinis situacijos vertinimas. Pabrėžtina, kad iš esmės atstovai – nemokumo administratoriai veikia šalių vardu, kas reiškia, kad nepriklausomai nuo atstovo pasikeitimo, pati šalis nepasikeičia. Šiuo atveju tiek 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo metu, tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu ieškovė išlieka UAB „Abastas“. Formaliai vertinant šią aplinkybę, laikytina, kad pareiškėja (ieškovė) apie aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti procesą turėjo sužinoti 2020 m. liepos 2 d., t. y. priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kuris veikia per bankroto administratorių, šios kategorijos bylose yra viešasis interesas, laikytina, kad šiuo atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kuria paskirtas naujas nemokumo administratorius, t. y. 2022 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad terminas, nustatytas CPK 368 straipsnyje, pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Pažymėtina, kad nėra praėję taip pat penkeri metai nuo 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo. Laikytina, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkto taikymo trečioji sąlyga.
14. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo įrodinėja, jog 2020 m. liepos 2 d. nutartimi buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – sutartis prieštarauja viešajam interesui ir yra pažeidžiami kreditorių interesai.
15. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
18. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje NR. e2A-539-567/2022).
19. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas teismui atstatydinus pareiškėjos bankroto administratorių ir paskyrus naują nemokumo administratorių, kurio teisiniu situacijos vertinimu ieškovė pasirašė taikos sutartį ir ją teismas patvirtino, kaip pažeidžiančią kreditorių interesus ir nenaudingą ieškovei. Teismas, įvertinęs prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenis, taikos sutarties turinį, su pareiškėjos teiginiais pagrindo sutikti neturi. Teismo vertinimu taikos sutarties sąlygos, įvertinus ieškovės ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 nurodytas aplinkybes, o taip pat atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nesudarė pagrindo spręsti, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis neatitinka abiejų šalių interesų. Pažymėtina, kad taikos sutartis teismui pateikta, teismui nutarus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu ir suėjus ieškovei nustatytam terminui pateikti dubliką. Akcentuotina, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė prašymą šį terminą pratęsti, tačiau net ir pratęsus terminą dubliko nepateikė, o pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Įvertinus šalių procesinių dokumentų turinį ir išdėstytas pozicijas, teismas pagrindo abejoti, jog šalių sudaryta taikos sutartis galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus ar viešąją tvarką, neturėjo, kadangi atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius aplinkybes apie pareikšto ieškinio reikalavimo nepagrįstumą ir paprašius taikyti ieškinio senatį, pareiškėja (ieškovė) dubliko byloje nepateikė ir atitinkamai nebuvo pateikti atsikirtimai į atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
20. Pažymėtina, jog pareiškęs prašymą dėl proceso atnaujinimo naujai paskirtasis administratorius taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kodėl patvirtinta taikos sutartis turėtų būti vertinama kaip pažeidžianti likviduojamos bendrovės kreditorių interesus, t. y. nemokumo administratorius, nurodydamas, jog ieškininių reikalavimų atsisakymas buvo ydingas ir nenaudingas bendrovei, nepasisakė kokiu pagrindu padarė tokias išvadas. Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso byloje atnaujinimo nemokumo administratorius iš vis nepasisako dėl jo atstovaujamos bendrovės civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat dėl atsakovės UAB „Pleištas“ atsikirtimų į ieškinį ir prašymo taikyti ieškinio senatį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai, grindžiami faktinėmis aplinkybėmis apie šalis siejančius teisinius santykius iki 2016 m. sausio 14 d., kuomet, anot ieškovės (nagrinėjamoje byloje pareiškėjos), sutartiniai santykiai buvo nutraukti. Tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovė, be kito ko, nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog 2016 m. sausio 18-19 dienomis šalys tarėsi dėl papildomų darbų - lamelių montavimo, dar vėliau – dėl turėklų įrengimo, teigė, jog minėti darbai ieškovės naudai buvo atlikti ir jos priimti, bet neapmokėti. Tiek minimoje civilinėje byloje atsiliepime į ieškinį, tiek pateikdama atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „Pleištas“ nurodė, jog už atliktus statybos darbus pareiškėja jai liko skolinga iš viso 27 590,40 Eur. Dėl minėtų faktinių aplinkybių vertinimo pareiškėja nepasisakė, nors byloje gautas atsiliepimas į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jai išsiųstas susipažinti iki bylos nagrinėjimo (2022 m. spalio 10 d.).
21. Atskirai pažymėtina, jog nors naujai paskirtas administratorius prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia vienintele aplinkybe – byloje pareikštų reikalavimų visišku atsisakymu, kuris turi būti vertinamas kaip kreditorių interesų pažeidimas, iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1494-854/2021, būtent šis nemokumo administratorius pareiškėjos vadu pateikė prašymą dėl taikos sutarties, kuria pareiškėja atsisakė nuo visų byloje pareikštų reikalavimų, patvirtinimo. Kaip matyti iš minėtos bylos duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-539-567/2022 atsisakė tokią taikos sutartį tvirtinti, nustatęs viešojo intereso pažeidimą. Teismo vertinimu šiuo atveju šiais aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais vadovautis pagrindo nėra, kadangi nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2A-539-567/2022 faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos, t. y. nors minėtoje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, ieškovė taikos sutartimi galutinai ir neginčytinai atsisakė visų savo reikalavimų pagal byloje pareikštą ieškinį, tačiau minėtoje byloje taikos sutartis buvo sudaryta po to, kai pirmosios instancijos teismas pareiškėjos ieškinio reikalavimus išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį patenkino, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko ir teismas dėl jų nepasisakė. Kita vertus, nustatytos aplinkybės byloja apie tai, jog likviduojamai bendrovei atstovaujantis nemokumo administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ taip pat naudojasi taikos sutarties institutu ir vertina, ar ieškinio reikalavimų visiškas atsisakymas konkrečiu atveju atitinka jo atstovaujamos bendrovės kreditorių interesus.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje, be kito ko, pažymėjo, kad svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo yra aplinkybė, ar yra pateikta duomenų, jog likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditoriai pritarė taikos sutarčiai. Šiuo atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad LUAB „Abastas“ bankroto byloje Nr. eB2-337-560/2022 yra sukurti ryšiai su civiline byla Nr. e2-3322-560/2020, o būtent yra matoma bankroto bylos kortelėje 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020. Visi pareiškėjos kreditoriai yra įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, jiems yra suteikta galimybė matyti bankroto bylos duomenis, kas leidžia daryti išvadą, kad nuo pat 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo, pareiškėjos kreditoriams buvo žinoma apie teismo nutartimi, patvirtintą taikos sutartį. Esant šiai aplinkybei, laikytina, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2020 m. birželio 29 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas, procesui atnaujinti, nes pareiškėja niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. kad taikos sutarties sąlygos neatitiko pareiškėjos kreditorių interesų ar juos pažeidė. Teismo vertinimu taikos sutartimi ieškinio reikalavimų visiškas atsisakymas savaime nesudaro pagrindo tokį atsisakymą vertinti kaip netinkamą ir pažeidžiantį pareiškėjos kreditorių interesus, tuo tarpu pareiškėja nenurodė ir neįrodė kreditorių interesų pažeidimo.
24. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir, kad tuo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) egzistuoja poreikis atnaujinti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, todėl prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Suinteresuotas asmuo teismo prašo atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, apmokant jas iš BUAB „Abastas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
28. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 750,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą. Suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl maksimaliems dydžiams apskaičiuoti taikytinas šiuo atveju Rekomendacijų 5 punktas, nustatantis, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Už atsiliepimą į pareiškimą įkainiui apskaičiuoti taikomas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjui apmokėta 2022 m. spalio 6 d., taikomas 2022 m. II ketvirčio bruto dydis, kuris sudaro 1 780,50 Eur. Todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į pareiškimą, kurį parengė advokato padėjėjas, sudaro 569,76 Eur (1 780,50 Eur x 0,4 x 80 proc.), kas reiškia, kad 750,00 Eur suma viršija nustatytą priteistiną maksimalų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 569,76 Eur sumos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 9 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, juridinio asmens kodas 303163938, administravimui skirtų išlaidų suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“, juridinio asmens kodas 133510620, 569,76 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą
Teisėja Kristina Lysionok