Civilinė byla Nr. e2S-300-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16087-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui J. G. dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl naudojimosi ūkio patalpomis tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą J. G., savo sąskaita ir lėšomis atkurti iki ieškovės A. G. subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, tai yra atkurti elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei A. G., asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė A. G. nagrinėjant bylą teisme pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą J. G., savo jėgomis ir sąskaita elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei A. G., asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas J. G. 2020-10-05 atjungė elektros energijos ir vandens tiekimą ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomoje namo dalyje. Atsakovas pasinaudojo tuo, kad elektros įvadas yra įrengtas bendro naudojimo patalpose, o vandens įvadas įrengtas atsakovui J. G. priskirtose naudotis pusrūsio patalpose. Dėl netiekiamo vandens ir elektros energijos ieškovei yra itin apsunkintos galimybės tenkinti būtinuosius asmens higienos, mitybos poreikius, atsakovės gyvenimo sąlygos ypač blogos, nes dėl netiekiamos elektros energijos neveikia šildymo sistema. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas geranoriškai neatkuria jo veiksmais nutraukto elektros energijos ir vandens tiekimo, o tokiais veiksmais yra pažeidžiami esminiai ieškovės interesai dėl būtinų kiekvienam asmeniui gyvenimo sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą J. G. savo jėgomis ir sąskaita atkurti elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

4.       Teismas, pažymėjo, kad nors laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, tačiau tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis neturi būti suabsoliutinama ir neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

5.       Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, konstatavo egzistuojant pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia įrodymų pakankamumo klausimo ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar reiškiami reikalavimai galėtų būti patenkinti.

6.       Vertindamas kitą sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas pažymėjo, jog ieškovė byloje pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Taigi teismas tokio pobūdžio bylose turi įvertinti ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir tai, ar ieškovė pagrindė būtinybę skubiai imtis jos teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia 2020 m. lapkričio 27 d. antstolio Valdo Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiame bute netiekiama šilumos energija, butas nešildomas, neveikia apšvietimas, vandens tiekimas į butą nevyksta. Teismas sutiko su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovui nutraukus elektros ir vandens tiekimą, ieškovė negali patenkinti būtinųjų savo poreikių, jai yra daroma reikšminga žala ir kyla neigiami padariniai. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, jog ieškovė pagrindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymas tenkino (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovas J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:

8.1.                      Ieškovės A. G. prašymo objektas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo J. G. atžvilgiu sutampa su ieškovės pareikštu ieškiniu ir nagrinėjamos civilinės bylos ginčo objektu – vandens ir elektros energijos tiekimo atkūrimu į ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklausančiais gyvenamąsias patalpas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės patenkina ieškovės ieškinio reikalavimus, nors civilinė byla dar neišnagrinėta. 

8.2.                      Taikomos laikinos apsaugos priemonės nesusijusios su galimo teismo sprendimo vykdymu ir žalos padarymu. Ieškovė nepagrindė kuo kaip gali pasunkėti vykdymas ir kuo pasireiškia dabar ar ateityje galima žala nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė A. G. savo pozicijai pagrįsti pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizinių veiksnių tyrimų poskyrio šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-409/2020, kuriame nurodyta, kad A. G. gyvenamosiose patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), miegamųjų kambarių temperatūra yra atitinkamai 14,9 laipsniai Celcijaus (0,9 laipsnių paklaida) bei 15,5 laipsniai Celcijaus( 0,06 laipsnių paklaida). Šiuo įrodymu negalima remtis, nes atsakovas turi duomenų, kad minėtoje laboratorijoje vyriausiąja buhaltere dirba ieškovės sesuo, todėl laboratorijos darbuotojai tikrinę kambarių temperatūrą yra suinteresuoti ieškovei palankiais tyrimo rezultatais. Be to, ieškovė A. G. turi dujinį šildymo katilą, kuriuo ji ir šildosi, o tikrinimo metu katilo sąmoningai nebuvo įjungusi, kad patalpos nešiltų.

8.3.                      Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina ieškovės ir atsakovo pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei atsakovo pateiktos vaizdo nuotraukos. Antstolės Neringos Bacevičienės 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/20/13 nustatyta, kad antstolei priėjus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)  gamtinių dujų skaitiklio, skaitiklis sukosi, o atliekant fotofiksaciją – skaitiklis nustojo suktis, nes pastebėjusi faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė išjungė dujų katilą. Be to, užėjus į gyvenamojo namų vidų, tarpduryje pasirodė ieškovė, kuri neįsileido į savo gyvenamąsias patalpas fiksuoti elektros naudojimo fakto. 2020 m. lapkričio 27 d. ieškovės antstolis Valdas Zubinas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo gamtinių dujų skaitiklio rodmenis – 425 503 kub. m. Palyginus antstolių N. Bacevičienės ir V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis matyti, kad ieškovė A. G. naudojasi gamtinėmis dujomis bei elektra. Kartu su atskiruoju skundu pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad dujų skaitiklio rodmenys vėl pasikeitę, t. y. padidėję. Kartu su atskiruoju skundu pateikiama vaizdo nuotrauka patvirtina, namų valdoje yra geriamo vandens šulinys ir vandens poreikius ieškovė gali patenkinti, ką ir daro naudodamasi šuliniu.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje argumentai dėl tariamos žalos ieškovei tik preziumuojami, tačiau nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė A. G. privalo pati pasirūpinti savo patalpomis, jų apšildymu ir vandens tiekimu, pati privalo sudaryti sutartis su elektros energijos ir vandens tiekėjais bei pasirūpinti reikiamais įvadais jai priklausančioje namo dalyje. Ji nepagrįstai savo pareigas perkelia atsakovui J. G., kuris negali išvykdamas išjungti elektros ir vandens tiekimo į savo gyvenamojo namo dalį, t. y. negali netrukdomai naudotis savo kaip patalpų savininko teisėmis, numatytomis CK 4.93 straipsnyje.

9.       Ieškovė A. G. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo prijungti naujus įrodymus, atsakovės atskirąjį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina esminius ieškovės poreikius iki kol bus išnagrinėtas civilinėje byloje kilęs ginčas. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos interesų pažeidimą pagrindė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, šiluminės aplinkos tyrimo protokolu. 

9.2.                      Atskirajame skunde išreikštos abejonės dėl kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų įrodymų nepatikimumu nepagrįstos jokiais įrodymais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizinių veiksnių tyrimo poskyrio šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-409/2020 surašę asmenys nebuvo suinteresuoti ir pateikė objektyviai nustatytas faktines aplinkybes, ką patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Taip pat elementaru, kad elektros prietaisas – dujų katilas – negali veikti, kai nėra tiekiama elektros energija. Be to, gamtinių dujų naudojimas nesusijęs su kilusiu ginču ir taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

9.3.                      Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu 2020-12-04 atkūrė elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei priklausančią namo dalė. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas nesukėlė kokių nors reikšmingų nepatogumų atsakovui.

9.4.                      Byloje pareikštas negatorinis ieškinys iš esmės atitinka prevencinio ieškinio apibrėžimą, todėl gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinyje pareikštu reikalavimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, t. y. dujų apskaitos skaitiklio ir vandens šulinio nuotraukas (3 vnt.). Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos, kadangi atsakovas savo procesinę poziciją dėl pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei ją pagrindžiančius įrodymus galėjo pateikti tik teikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

12.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimu. Atskiruoju skundu atsakovas J. G. skundžia tiek jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir poreikį, tiek vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas tikėtinas ieškinio pagrįstumas kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nėra skundžiama atskiruoju skundu.

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios ir paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

14.       Apeliacinės instancijos tesimas pažymi, kad dėl procesinio laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio teismų praktikoje nėra visiškai atmetama galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais, jeigu įrodoma, kad nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, tačiau jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020).

15.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra įpareigojimas atsakovui J. G. savo jėgomis ir sąskaita atkurti elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini)  (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tai yra prevencinio pobūdžio priemonė ir ji pritaikyta pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė nagrinėjant ginčą negali naudotis elektros prietaisais, tame tarpe ir dujų katilu gyvenamosios patalpos šildymui, bei vandeniu, kurie būtini ieškovės esminiams poreikiams užtikrinti. Atsakovas ginčija šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės interesų pažeidimą, nes netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovės gyvenamųjų patalpų šildymu ir galimybėmis apsirūpinti vandeniu. Kartu atsakovas nurodo, kad tokiu būdu iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus tai, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, nepagrįstas yra atskirojo skundo argumentas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė, kad nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti jos interesų apsaugą, kol vyksta kilusio ginčo nagrinėjimas, kaip tik taikant šią išimtinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, kurį dažniausiai taikoma pareiškus prevencinį ieškinį. Tuo labiau, kad ieškovės įgaliota atstovė nurodo, jog reiškiamas negatorinis ieškinys, o prevencinio ieškinio tapatinimas su negatoriniu ieškiniu negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

17.       Ieškovė prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktą šiluminės aplinkos tyrimo 2020 m. lapkričio 25 d. protokolą Nr. F-M-409/2020 ir antstolio Valdo Zubino 2020 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/20/21. Atsakovas nurodo, kad šiluminės aplinkos tyrimo rezultatai, kuriuose užfiksuota oro temperatūra ieškovės gyvenamosiose patalpose, nepatikimi, dėl to, jog šį tyrimą atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai, dirbantys toje pačioje įstaigoje, kurioje dirba ir ieškovės sesuo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog šiluminės aplinkos tyrimo rezultatai užfiksuoti netinkamai. Tokią aplinkybę būtų galima konstatuoti tuo atveju, jei būtų ginčijamas šiluminės aplinkos tyrime naudotas metodas, prietaisai ar tyrimą atlikusio specialisto kompetencija ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiuo ieškovės pateiktu įrodymu dėl jos gyvenimo sąlygų, kai yra nutrūkęs elektros energijos ir vandens tiekimas į jos gyvenamąsias patalpas.

18.       Atsakovas taip pat nurodo, kad realiai ieškovės patalpos yra šildomos, nes ieškovė naudoja gamtines dujas, kurių suvartojimas užfiksuotas tiek pateiktose nuotraukose, tiek antstolių Valdo Zubino ir Neringos Bacevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs antstolių Valdo Zubino ir Neringos Bacevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turinį, nustatė, kad antstolio Valdo Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog visame bute neveikia apšvietimas, nedirba jokie elektros prietaisai, šildymo katilas „De Dietrich“ neveikia, nes nėra elektros energijos tiekimo, užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys. Antstoliui Valdui Zubinui konstatuojant faktines aplinkybes taip pat nustatyta, kad dujos tiekiamos į butą ir naudojamos maisto ruošimui dujinės viryklės pagalba. Atsakovo pateiktame antstolės Neringos Bacevičienės 2020 m. lapkričio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/20/13 nustatyta, kad atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą sukosi gamtinių dujų skaitiklis. Antstolė Neringa Bacevičienė taip pat užfiksavo paties atsakovo paaiškinimus apie elektros energijos tiekimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas, kuriuose jis teigia, kad elektros laidai įvado viduje savavališkai prijungti ir elektros srovė patenka į A. G. priklausančias patalpas per jo, elektros vartotojo J. G., elektros įvadą, nors matoma, kad dalis laidų atjungta.

19.       Apeliacinės instancijos vertinimu šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovė gamtines dujas naudoja maisto ruošimui dujinės viryklės pagalba, dėl ko ir kinta gamtinių dujų skaitiklio rodmenys, tačiau toks gamtinių dujų tiekimas nereiškia, kad ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra šildomos ir jose užtikrinama žmogaus poreikius atitinkanti oro temperatūra, ypač šaltuoju metų sezonu. Be to, šie įrodymai nepatvirtina ir elektros energijos tiekimo į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Antstolio Valdo Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose neveikia jokie elektros prietaisai. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir antstolės Neringos Bacevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti atsakovo teiginiai apie elektros energijos tiekimą, nes duomenų, kad antstolė, konstatavusi faktines aplinkybes, turėtų elektriko kvalifikaciją, byloje nėra ir antstolė tik fiksavo atsakovo teiginius, kurių teisingumo nepatvirtina jokie kiti įrodymai (pvz. elektriko kvalifikaciją turinčio asmens paaiškinimai, elektros laidų sujungimo schema ar pan.). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš nurodytų įrodymų visumos pagrįstai sprendė, jog į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas nėra tiekiama elektros energija, dėl ko negali veikti elektriniai prietaisai, būtini šiais laikais elementarioms žmogaus buities ir gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tame tarpe ir šilumai gyvenamosioms patalpoms tiekti.

20.       Dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovei, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdu, kad laikui bėgant ieškovė šaltuoju metų sezonu gali būti priversta palikti jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, nenaudojant esamų elektros energijos ir vandens tiekimo tinklų nebūtų laiku pastebėti neigiami jų būklės pokyčiai, kurie taip pat nulemtų, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovė negalėtų iš karto netrukdomai jai naudotis, dėl ko būtų priversta apskritai apleisti savo gyvenamąsias patalpas. Dėl šių priežasčių būsimo teismo sprendimo vykdymas neabejotinai prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, kol neatliktas kilusio ginčo teisinis kvalifikavimas, kurį atliks pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, ypač nustačius jos kaip žmogaus esminių gyvenimo sąlygų ir buities poreikių pažeidimą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, skųsdamas jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių protingų alternatyvų, kurių pagalba galėtų būti užtikrintas elektros energijos ir vandens tiekimas į ieškovės gyvenamąsias patalpas jos būtiniausiems kasdieniams buities ir gyvenimo sąlygų poreikiams tenkinti iki bus išnagrinėtas byloje kilęs ginčas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad elektros energija į ieškovės gyvenamąsias patalpas netiekiama, o apsirūpinimas vandeniu naudojantis šuliniu ten, kur yra vandentiekio įvadas, šiais laikais negali būti laikomas adekvačia priemone. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovui nekilo esminių sunkumų atnaujinti elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Tuo tarpu atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų racionalios ir protingos tiek, kad esamoje situacijoje nebūtų reikalinga užtikrinti elektros energijos ir vandens tiekimo į ieškovės gyvenamąsias patalpas (pvz. avarinė statinių būklė, kita nuolatinė ieškovės gyvenamoji vieta ir pan.). Taigi, taikomos laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje yra proporcingos ir ekonomiškos, o atsakovo subjektyvus nepasitenkinimas negali būti pagrįsta priežastis atsisakyti taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą nei taikant jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso   337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                Arvydas Žibas