Civilinė byla Nr. e2A-1779-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14660-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.5; 2.4.2.10; 2.4.2.13;

3.3.1.14; 3.3.1.18.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-870-1052/2019 pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovei L. G., dėl pripažinimo teisės statyti tvorą ir atlikti kitus veiksmus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo bei pagal atsakovės L. G. priešieškinį ieškovei E. U. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys R. C., A. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovės L. G. sutikimo pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą (tvora suplanuota žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti tvorą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai pastatyti bei ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai, atsakovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-16-230/2017, yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka pagal UAB „Banesta“ 2016 m. rugsėjo 29 d. parengtą žemės sklypo planą. Pagal naudojimosi tvarką indeksu B1 pažymėta sklypo dalis yra priskirta ieškovei naudotis atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių, todėl ji siekia pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą apsitverti naudojimosi tvarkoje indeksu B1 pažymėtą sklypo dalį. Tokiu būdu ji galėtų efektyviai, visavertiškai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į naudojamą sklypo dalį, taip pat atsakovė neturėtų galimybės piktnaudžiauti teise bei pažeidinėti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Tačiau atsakovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu laišku nedavė sutikimo tverti tvorą, nors tokį sutikimą yra davę tretieji asmenys. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nuolatos seka ieškovę, plūsta necenzūriniais žodžiais, trikdo ramybę ir kitais būdais trukdo ieškovei naudotis naudojimosi tvarka paskirta sklypo dalimi. Be to, pagal naudojimosi tvarką yra nustatytas servitutinis kelias, kurio vieta sklype nesutampa su faktiniu išasfaltuotu keliu. Atsakovė ir pas ją atvykstantys asmenys naudojasi ne servitutiniu, plane pažymėtu keliu, o esamu asfaltuotu keliu, kurio dalis patenka į ieškovės naudojamą sklypo dalį. Atsakovė pardavinėja pastatą G2 ir skelbime yra pateikusi nuotraukas, kuriose pavaizduotos ir ieškovės atskirai naudojamos sklypo dalys, kas klaidina interesantus ir programuoja konfliktus tarp būsimų pirkėjų bei ieškovės ateityje. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.  

3.       Atsakovė L. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydama įpareigoti ieškovę E. U. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – išmontuoti metalinių stulpų pamatus ir nugriauti metalinius stulpus, esančius UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. tvoros schemos taškuose 1-2-3, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo ieškovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę atsakovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė, prieš inicijuodama šį ginčą, suprato ir žinojo, kad minėtai tvorai kaip naujam statiniui pastatyti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Žemės sklypo bendraturčių sutikimai yra būtini / privalomi dar prieš inicijuojant ir pradedant tvoros statybos darbus. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą nustatė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatyti metaliniai apie 2,00 m aukščio tvoros stulpeliai, numatomas tvoros ilgis apie 40 m. Vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodytais techniniais parametrais, minėtos tvoros stulpeliai priskirtini 1 grupės nesudėtingiems statiniams. Riboženklių tarp žemės sklypų nėra. Besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų statytoja nepateikė. Ieškovė atliko savavališkos statybos veiksmus, pažeisdama Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą tvarką. Be to, ieškovės vykdoma statyba yra nelegali ir dėl to, kad ieškovės įmūryti metalinių stulpų pamatai ir patys metaliniai stulpai UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtoje tvoros schemos taškuose 1-2-3 yra įmontuoti atsakovei priskirtoje žemės sklypo naudojimosi dalyje, t. y. ne mažiau kaip 16 centimetrų įrengti atsakovės žemės sklypo dalyje.

5.       Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad 2018 m. liepos 4 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė jog ieškovė sklype pastatė metalinius kuoliukus, neturėdama sklypo bendrasavininkių sutikimo. Teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, laikomi mažareikšmiais pažeidimais. Vadovaujantis taisyklių 48.1 papunkčiu, skundų nagrinėjimas nutraukiamas, jei nustatoma, kad jie paduoti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Šiuo pagrindu inspekcija nutraukė tyrimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų tvarka savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – išmontuoti metalinių stulpų pamatus ir nugriauti metalinius stulpus, esančius UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. tvoros schemos taškuose 1-2-3, ir sutvarkyti statybvietę, o šio įpareigojimo ieškovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti teisę atsakovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai – 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.   

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo teises ginti ir užtikrinti turi tik teisėtais būdais, laikydamasi įstatymo reikalavimų. Ieškovė patvirtino, kad dėl užgauliojimų, keikimosi, turto gadinimo į policiją ar kitas institucijas nesikreipė, t. y. kitomis teisėtomis priemonėmis savo teisių ji nebandė ginti. Tuo tarpu tvora – naujas statinys, kurio statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis 4 punktas). Statytojas yra statybos dalyvis (Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis statytojo teisę gali įgyvendinti, tik kai turi statybą leidžiantį dokumentą.

8.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė siekia tvorą pastatyti ant sklypo ribos ir padaryti ją akliną, sprendė, jog ji šiuos veiksmus gali atlikti tik su bendraturčių sutikimu, t. y. atsakovės sutikimu, tuo tarpu teismas sprendė, kad jis neturi teisės leisti be atsakovės sutikimo statyti imperatyvius reikalavimus pažeidžiančios tvoros, todėl tokį ieškovės reikalavimą atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju argumentai dėl to, ar aklina tvora kenks atsakovės sklype esantiems želdynams, kam želdiniai priklauso, ar nuo atsakovės stogo sniegas dėl tvoros kris tik į atsakovės sklypo dalį, ar dėl to drėks pastato pamatai, neturi teisinės reikšmės. Taip pat teisinės reikšmės neturi ir argumentas, kad ieškovė, statydama tvorą, analogiškai užtveria ir savo langą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuteikia ieškovei teisės be atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, sutikimo statyti toje dalyje statinius, kadangi tokia galimybė nenumatyta žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Pažymėjo, kad, nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka kaip vienas atskiras objektas.

10.       Kadangi ieškovė, neturėdama rašytinio atsakovės sutikimo, pradėjo tvoros statybą ant sklypo ribos, teismas sprendė, kad ji pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl yra pagrindas spręsti, jog tvorą ieškovė stato savavališkai ir neteisėtai. Tvoros neteisėta statyba ant sklypo ribos be žemės bendraturčio sutikimo, teismų praktikoje nepripažįstama mažareikšme. Teismas pažymėjo, kad be atsakovės sutikimo pastačiusi tvorą ant sklypo ribos, ieškovė neturi galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento, t. y. legalizuoti statinio, o atsakovė turi teisę gintis reikšdama reikalavimą pašalinti nelegalios statybos padarinius. 

11.       Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys bandė tartis taikai, atsakovė ketino sutikti, jog ieškovė įsirenginėtų ne akliną tvorą, per kurią patektų šviesa, tačiau ieškovė su tokiu atsakovės siūlymu nesutiko. Be to, ieškovė iš esmės pripažino, jog kuoliukus, kurie patenka į atsakovės sklypo ribas ketino išrauti, tačiau to nedarė, siekdama, kad nebūtų konstatuota, jog ji pripažino priešieškinį ir iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas laikė, kad šiuo atveju pašalinti nelegalios statybos padarinius įmanoma tik vienu būdu, pašalinant neteisėtai įrengtus tvoros stulpelius nuo sklypo ribos, todėl atsakovės priešieškinį tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė E. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti rašytinius įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškinio tenkinimo galimybė nepriklauso nuo to, ar bus patenkintas ar atmestas atsakovės priešieškinis. Ieškinio tenkinimo atveju statytinos tvoros vietą apibrėžia tvoros schema, o ne faktiškai ieškovės pastatyti tvoros stulpeliai. Ieškovė iš geranoriškumo buvo pareiškusi ketinimą perkelti juos tiksliau ant sklypo dalies B1, tačiau paklaidos gali būti vis tiek neišvengiamos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos ieškovės veiksmus vertino jos nenaudai. Iš geranoriškumo siekiami atlikti veiksmai nereiškia kokių nors teisės pažeidimų pripažinimo.  

1.2.       Tiek Lietuvos nacionalinėje teisinėje sistemoje, tiek tarptautinėje, tiek ir užsienio demokratinių valstybių teisėje laikoma, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Žemės sklypas yra savitas nuosavybės teisės objektas – tai žemės plotas, apsuptas kitos, t. y. žemės sklypui nepriklausančios, žemės. Tam, kad teisinių santykių dalyviai, veikdami vietoje, galėtų išskirti žemės sklypą kaip daiktą iš jį supančios aplinkos ir pagal tai nuspręsti, kaip jiems elgtis, yra būtina vizualiai vietoje matyti jo ribas, t. y. sklypo ribas yra įprasta žymėti tvora.

1.3.       Jei savininkas būtų verčiamas tvorą statyti atitrauktą nuo sklypo ribos, tai reikštų, kad gretimo sklypo savininkas nesąžiningai gauna jam nepriklausančią naudą, t. y. pasipelnytų iš tvorą statančio sklypo savininko, kas prieštarautų proporcingumo principui, kadangi būtų ribojama ieškovės nuosavybės teisė į jos atskiram naudojimui priskirtos žemės dalį, kuri liktų neaptverta. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiausiai atitiktų situacija, kai tvora tveriama ant sklypo ribos. Nuo sklypo ribos atitraukta tvora neatlieka savo esminės funkcijos, išskirti visą sklypą iš jį supančios aplinkos ir apriboti pašalinių žmonių patekimą į jį. Tvora ant sklypų ribos būtina tam, kad savininkas galėtų tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises į savąjį sklypą. Tuo tarpu teisinių galimybių statyti tvorą ant sklypo ribų nebuvimas iš esmės reikštų nuosavybės teisės į tam tikrą žemės plotą paneigimą ar bent jau teisėto ribojimo sąlygų aiškiai neatitinkantį nuosavybės teisės suvaržymą. Bendrosios nuosavybės teisė taip pat yra nuosavybės teisė, todėl tai, kas paminėta dėl sklypo aptvėrimo, visiškai tinka ir bendraturčio atskirai nuo kitų bendraturčių naudojamos sklypo dalies aptvėrimui. 

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.1. punkte ir 1.2 punkte numatytas įpareigojimas dėl raštiško bendrasavininko ar valdytojo sutikimo gavimo, reiškia, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkai / valdytojai turi absoliučią, niekuo nevaržomą teisę nesutikti ir, kad teismas negali vertinti tokio nesutikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Minėto reglamento nuostatose nėra numatyta, kad gretimo sklypo savininkui / valdytojui, nesutinkant su tvoros statymu ant sklypų ribos, teismas negalėtų pripažinti tvoros statymo siekiančiam sklypo savininkui teisę statyti ją be gretimo sklypo savininko / valdytojo sutikimo, jei toks nesutikimas yra nepagrįstas. Minėto reglamento nuostatos tikrasis tikslas yra tas, kad, statant tvorą ant sklypų ribos, būtų įvertinti gretimo sklypo savininko teisėti interesai.

1.5.       Gretimo sklypo savininkui / valdytojui neduodant sutikimo dėl tvoros ant sklypų ribos statymo, to siekiantis sklypo savininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė, t. y., kad būtų jam pripažinta teisė statyti tvorą be gretimo sklypo savininko / valdytojo sutikimo. Kadangi toks ginčas, kaip ginčas dėl civilinio pobūdžio teisių, yra žinybingas teismui, negali būti aiškinama, jog teismas nagrinėdamas tokią bylą negali tikrinti gretimo sklypo savininko / valdytojo nesutikimo teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą. Gretimo sklypo savininko / valdytojo teisė nesutikti su tvoros statymu ant sklypų ribos kyla tiesiogiai ar netiesiogiai iš gretimo sklypo nuosavybės teisės. Nagrinėjamu atveju būtina laikytis nuosavybės teisių teisėtam ribojimui keliamų reikalavimų ir ieškoti teisingo ieškovės ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų balanso. Ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisė į sklypą ir esanti nustatyta naudojimosi tvarka nulemia ir jos teisę apsitverti savo atskirai nuo kitų bendraturčių naudojamą sklypo dalį. Jokio viešo intereso drausti ieškovei statyti tvorą ant tokios sklypo dalies ribų nėra.

1.6.       Ginčo dėl to, kad šalių santykiai dėl atsakovės kaltės yra itin konfliktiški, nėra. Atsakovė savo netinkamu elgesiu (niokojant ieškovės žemės sklype esančius augalus, sekant ieškovę, įžeidinėjant ją ir kt.) piktnaudžiauja teise ir pažeidžia ieškovės teises. Dėl to ieškovė negali visapusiškai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovės nesutikimas nėra pagrįstais jokiais realiais jos teisių pažeidimais, o tik akivaizdus piktybiškas piktnaudžiavimas vien dėl to, kad ji neteks galimybės per langą stebėti ir persekioti ieškovę. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nuo tokio ieškovės piktnaudžiavimo gali gintis tik kreipdamasi į policiją. Jokie norminiai teisės aktai neįpareigoja ieškovės tokiais atvejais kreiptis į policiją. Ieškovė nuo atsakovės piktnaudžiavimo turi teisę gintis ir nagrinėjamoje byloje – šis piktnaudžiavimas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, į kurią privalo atsižvelgti bylą nagrinėjantis teismas. Atsakovės piktnaudžiavimas yra aplinkybė, kuri tiek pati savaime, tiek kartu su kitomis aplinkybėmis patvirtina, kad tvoros pastatymas atitiktų proporcingumo principą ir užtikrintų teisingą ieškovės ir atsakovės teisių ir teisėtu interesų balansą, todėl atitiktų jos nuosavybės teises ir nepažeistų atsakovės nuosavybės teisių.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog aklina tvora jau ilgą laiką sklype skiria ieškovės ir atsakovės atskirai naudojamas sklypo dalis, kuri buvo pastatyta pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi sklypu tvarką. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, šiek tiek pakeitė ieškovės ir atsakovės atskirai naudojamų sklypų dalių ribą, todėl senoji tvora atsidūrė šiek tiek už naujosios sklypo dalių ribos. Šiuo atveju ieškovė turi teisėtą lūkestį atitraukti tvorą ant naujosios ribos. Be to, senoji tvora yra labai prastos būklės ir susidėvėjusi, todėl tikslinga statyti naują tvorą. Tvoros pagal schemą pastatymas savo esme reiškia ne ką kitą, o tvoros perkėlimą, t. y. esamo aptvėrimo pakoregavimas pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką.

1.8.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, padarytais klaidingais išaiškinimais. Pagal teisinę galią tiek Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai yra aukštesni nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, todėl teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, turėjo vadovautis minėtų institucijų priimtais išaiškinimais, susijusiais su nuosavybės teise.  

1.9.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino žemės sklypo, kaip turto objekto, ir nuosavybės teisių į jį savitumo, taip pat, kad tvora yra savitas statinys, turintys savitą funkciją, o nagrinėjamu atveju analogiška tvora jau ilgą laiką buvo pastatyta, dėl ko realiai ieškovės siekiama statyti tvora atsakovės teisių nepažeistų, tuo pačiu patenkintų ir ieškovės teisėtus lūkesčius, susiformavusius dėl ankstesnės tvoros buvimo. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovė piktnaudžiauja teise, o ieškovės tvoros pastatymas būtų efektyvi priemonė prieš tokį jos piktnaudžiavimą, nes įgalintų jį pažaboti. Be to, ieškovė ginčo name gyvena, todėl ji turi pagrindą tikėtis ramybės ir privatumo, o tai turi būti užtikrinama nedelsiant. Taigi teismo sprendimas yra priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neįvertinus jų visumos.

13.       Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė prašė leidimo įrengti ne tinklinę, bet akliną 1,8 metro tvorą ne Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, o atsakovės naudojamos žemės sklypo dalyje ir faktiškai mažesniu atstumu nei UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtoje numatomos tvoros schemoje (vos keliasdešimt centimetrų nuo gyvenamojo namo sienoje taškuose 42-54 esančio atsakovės lango). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 ir 2 punktais, 1,8 metro aukščio aklinos tvoros įrengimas tokiu atstumu nėra galimas.

2.2.       Atsakovė, nesuteikdama sutikimo statyti 1,8 metro akliną (skardinę) tvorą, savo teisių pažeidimą sieja su savo, kaip gyvenamojo namo G1 bendrasavininkės, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu neigiamu poveikiu jos namui: vos keliasdešimt centimetrų atstumu nuo atsakovės lango (taškuose 42-54) atsirandanti tvora akivaizdžiai sumažins per langą į patalpą patenkančios šviesos, drėks namo siena ir pan.

2.3.       Ieškovė nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo ignoruoti statybą reglamentuojančius teisės aktus ir tuo pagrindu, jog „ieškovė savo gyvenamojoje vietoje asmuo turi teisę tikėtis didžiausios ramybės ir privatumo, o pamačiusi ieškovę, atsakovė ją plūsta necenzūriniais žodžiais, spjaudosi ir pan.“ Byloje nėra įrodymų, kad dėl tokių atsakovės veiksmų – plūdimosi necenzūriniais žodžiais ir pan. (jei tokie yra buvę), ieškovė bent kartą būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas ar pareigūnus.

2.4.       Ieškovė klaidina teismą, teigdama jog šalių faktiškai naudojamas dalis skyrė ir iki šiol skiria esama aklina tvora. Senoji medinė tvora yra atsakovės žemės sklypo dalyje ir niekaip nesutampa su ieškovės ieškiniu prašomos pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. schemą tvoros įrengimo ribomis. Tą patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, kad teismo sprendimu, nustatant naudojimosi tvarką, bendraturčiams priskirtos dalys šiek tiek pasikoregavo.

2.5.       Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai yra būtini / privalomi dar prieš inicijuojant ir pradedant tvoros statybos darbus. Ieškovė pripažįsta, kad jau šiuo metu, t. y. negavus nei atsakovės sutikimo, nei teismo leidimo, jau yra įrengusi mūrinius pagrindus ir įstačiusi metalinius vamzdžius tvoros įrengimui. Byloje pateiktas valstybės institucijos išduotas dokumentas patvirtina, kad dar iki ieškinio pateikimo ir civilinės bylos iniciavimo ieškovė atliko savavališkos statybos veiksmus, pažeisdama Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog kuoliukus, kurie patenka į atsakovės sklypo ribas ketino išrauti, tačiau to nedarė, siekdama, kad nebūtų konstatuota, jog ji pripažino priešieškinį ir iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2.6.       Byloje taip pat pateikta IĮ „Geobaitas” tvoros koordinačių schema patvirtina, kad ieškovės įmūryti metalinių stulpų pamatai ir patys metaliniai stulpai UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtoje tvoros schemos taškuose 1-2-3 jau yra įmontuoti atsakovei priskirtoje žemės sklypo naudojimosi dalyje, t. y. daugiau kaip 16 centimetrų atstumu įrengti atsakovės žemės sklypo dalyje. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir neturėdama žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo, savavališkai atsakovės žemės sklypo dalyje atliko statybos darbus, kurių statyba pripažintina neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15.       Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą, t. y. susiklosčiusios toje konkrečioje byloje situacijos išimtinumą (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju būtinumo nurodytos išimties taikymui teisėjų kolegija nenustatė, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas, kurias prašo prijungti prie bylos. Apeliantė taip pat pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 2019 m. spalio 24 d. ieškovės paklausimą, 2019 m. spalio 29 d. policijos komisariato atsakymą Nr. 20-S-42589 ir nuotraukas.

17.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

18.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai gauti jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, ir vertindama, kad jie neužvilkins proceso ir nesutrukdys teisingam apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimui ir teismo procesinio sprendimo priėmimui, taip pat tai, kad yra susiję su nagrinėjamu ginču, apeliantės prašymą tenkina ir pateiktus įrodymus prijungia prie civilinės bylos.

Dėl ginčo esmės

19.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp žemės sklypo bendraturčių ginčas kilo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei E. U., atsakovei L. G. bei tretiesiems asmenims R. C. bei A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovė prieštarauja ieškovės siekiui žemės sklype pastatyti tvorą, ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovės L. G. sutikimo pagal UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype pastatyti tvorą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai pastatyti bei ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

20.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal byloje pateiktą projektą ieškovė ketina statyti tvorą ant jos ir atsakovės naudojamo žemės sklypo ribos, nevertino, ar atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą statyti tvorą yra teisėtas. Darydamas išvadą, kad šalių santykiai reglamentuojami imperatyviomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui nesuteikta teisė leisti be atsakovės sutikimo statyti ant šalių naudojamo žemės sklypo ribų tvorą.

21.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde keldama klausimą, ar bylos nagrinėjimo dalykas nustatytas tinkamai,  nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp bendraturčių kilusį ginčą, turėjo atitinkamai ištirti ir įvertinti, ar pagrįstai atsakovė atsisako duoti sutikimą statinio statybai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype.

22.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiamas ginčas tarp gretimų (kaimyninių) sklypų savininkų.

23.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

24.       Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė UAB „Banesta“ 2018 m. liepos 11 d. parengtą numatomos tvoros schemą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš esmės prieštarauja tvoros statybai ant jos naudojamos žemės sklypo ribos, taip pat nurodo, kad aklina 1,8 m aukščio tvora užstos lango šviesą, dėl tokios tvoros pradės nykti augalai, drėgmė pakenks pamatams ir pastatui.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ „Inžineriniai statiniai“, tvora priskiriama nesudėtingų statinių grupei, todėl nesudėtingų statinių statybai mieste statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkas statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“). 

26.       Pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį ieškovei 2018 m. liepos 31 d. su pareiškimu kreipiantis į sklypo bendraturčius dėl sutikimo su jos planuojama statyba davimo, turėjo būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą dėl statybos žemės sklype, ar neduoti, nėra absoliuti, todėl žemės sklypo bendraturtis, siekdamas statyti statinį, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčio nesutikimą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kito žemės sklypo bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą statybai, nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturtis grindžia savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo.

28.       Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

29.       Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo –statinio planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

31.       Bylą nagrinėjęs teismai nevertino ieškovės prašomo tvoros statybos būdo (apimties), iš esmės nepatikrino, ar taip nebus pažeisti atsakovės teisėti interesai, ar atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą atlikti tvoros statybą yra pagrįstas, nors atsakovė iš esmės neprieštarauja, kad bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys būtų atskirtos tvora, tačiau pateikė dėl to prieštaravimus, susijusius su tvoros šviesos pralaidumu, aukščiu bei statybos vieta.

32.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisiškai aktualių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais, aspektais, nes nėra įvertintas bendraturčio (atsakovės) atsisakymas duoti sutikimą statinio statybai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neatskleista bylos esmė, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad teismas neatskleidė projektinio pasiūlymo poveikio atsakovės kaip bendraturtės teisėms ir teisėtiems interesams.

34.       Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vertinti, ar bendraturčio nesutikimas yra protingai motyvuotas, ar pateiktas projektinis pasiūlymas neturi neigiamo poveikio atsakovės kaip bendraturtės teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35.       Nagrinėjant bylą iš naujo, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo bendraturčio atsisakymo duoti sutikimus pagrįstumo, būtina, atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo ir kitus pirmiau išdėstytus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, įvertinti visus bendraturčių teisėms reikšmingus ginčo aspektus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36.       Sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas