Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1038-485-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1038-485/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1038-485/2009;

pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė;

procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 121.14.; 122.2.

 (S)

  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. birželio 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Betono mozaika“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6426-714/2009 pagal ieškovės UAB „Betono mozaika“ ieškinį atsakovei UAB „Veikuva“ dėl skolos priteisimo.

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

            n u s t a t ė:

 

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) ir patikslintu ieškiniu (b. l. 23) prašė priteisti iš atsakovės 8 815,47 Lt skolą, 599,11 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovės pinigines lėšas, o jų esant nepakankamai - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 9 414,58 Lt sumai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 47) prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo šalys- veikiantys juridiniai asmenys, todėl ginčo suma nelaikytina didele. Ieškovė nepateikė duomenų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, apie tai, kad ragino atsakovę atsiskaityti geruoju. Teismas laikėsi nuomonės, kad faktas, jog atsakovė geruoju neatsiskaitė, suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.

Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 49-50) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas ieškovės reikalavimas.

Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi, kadangi Turto areštų aktų registro duomenimis, kito kreditoriaus reikalavimu yra areštuotas atsakovės turtas 16 464 Lt sumai. Tai leidžia manyti, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi ir su kitais kreditoriais, jų ateityje gali atsirasti ir dar daugiau. Faktas, kad visas atsakovės vardu registruotas nekilnojamas turtas yra apsunkintas keliais hipotekos sandoriais, leidžia teigti, kad yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps negalimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

 

            Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių gali būti ir didelė ieškinio (reikalavimų) suma. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės dėl to, kad ieškinio suma nėra didelė, o ieškovė nepateikė duomenų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, apie tai, kad ragino atsakovę atsiskaityti geruoju. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9 414,58 Lt ir tai grindžia faktais, kad atsakovė nuo 2008-08-12 neatsiskaito su ieškove. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui Centrinės hipotekos įstaigos ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 51-64), iš kurių matyti, kad kreditorės UAB „Britama“ prašymu Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-24293-615/2008 areštavo atsakovei UAB „Veikuva“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą-degalinę, esantį Kėdainių r., Juodgirio k., arešto mastas 16 464 Lt. Taip pat matyti, kad kitas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)yra suvaržyti hipoteka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti objektyvią prielaidą, kad yra arba gali kilti grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galima grėsme būsimo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, neatsiskaitymo ir po to, kai atsakovei buvo įteiktas ieškovės atstovės – skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės raginimas atsiskaityti su ieškove, sudarė pakankamą pagrindą taikyti tokias priemones. Kolegija pažymi, kad ieškovė turi ribotas galimybės pateikti duomenis apie atsakovės materialinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovė nepateikė duomenų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, nėra pakankamas pagrindas atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė. Todėl nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, nėra pagrindo laikyti, jog 9 414,58 Lt suma yra nedidelė ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, laiko, kad buvo CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo, kad atsakovų (skolininkų) interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 straipsnis). Banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas skolininkams ekonomine prasme yra skausmingas, dėl piniginių lėšų arešto galėtų būti sutrikdyta atsakovo veikla, atsiskaitymai su darbuotojais. Todėl taikyti šią priemonę turėtų būti vengiama tais atvejais, kuomet ieškovo reikalavimus galėtų užtikrinti skolininko materialaus turto areštas. Dėl to, ieškinio sumai pirmiausia areštuotinas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o šio turto neesant ar esant nepakankamai - atsakovei priklausančios piniginės lėšos, leidžiant atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškove, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1,3 punktai, 2 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

            Šios nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek tiksliai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turi atsakovė, todėl atsakovės turtą pavestina surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui (CPK 148 straipsnio 4 dalis).

            Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovei, kadangi toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomą (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Betono mozaika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

            Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ (į. k. 141524826, reg. Klaipėdoje, Liepų g. 85) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikuva“ (į. k. 300067475, reg. Kaune, Dusios g. 7) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 9 414,58 Lt sumai, o šio turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, leidžiant atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškove, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

            Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

            Nutarties nuorašą išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

            Išaiškinti atsakovei, kad už nustatytų apribojimų pažeidimą gali būti taikoma atsakomybė, numatyta LR CPK 149 str. ir BK 246 str.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                Algirdas Remeika

 

Teisėjai                                                                                                     Evaldas Burzdikas

 

                                                                                                                Birutė Bobrel