Civilinė byla Nr. e2-1342-1159/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18871-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, vertėjaujant vertėjai Julijai Portnovai (2022 m. lapkričio 17 d., liepos 14 d. posėdžiuose),

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eivora“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovui         Y. H. (2022 lapkričio 17 d., liepos 14 d. posėdžiuose), atsakovo atstovei advokatei Daliai Bukelienei,  

viešame nuotoliniame mišriame teismo posėdyje (2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. balandžio 6 d., liepos 14, 17 d., rugpjūčio 25 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį CBP-18837 atsakovui dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. rugsėjo 13 d 11:00 val.

 

I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Pareikštu ieškiniu CBP-18837 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo:

1) 3564,26 Eur žalos, padarytos atsakovo tyčiniais neteisėtais veiksmais.

2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas: 80 Eur žyminio mokesčio (ZL01428) ir 3506,55 Eur atstovavimo, vertimo bei  išlaidas ekspertizei apmokėti (DOK-113125), iš viso 3586,55 Eur.

Ieškovas ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose (DOK-181402, DOK-186180) nurodė, kad:

1.1. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovas ėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbo santykių galiojimo metu atsakovui be kita ko buvo perduota Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969, kurios jis darbo santykių nutraukimo metu, taip pat ir vėliau, negrąžino. Po darbo santykių nutraukimo atsakovas pasinaudodamas minėta kortele, be teisėto pagrindo 2022 m. gegužės 8 d. – gegužės 11 d. užsipylė kuro už bendrą 3564,26 Eur sumą. Už atsakovo neteisėtai pasisavintą kurą UAB „Eivora“ sumokėjo 2022 m. gegužės 27 d. mokėjimo pavedimu. Taip atsakovo neteisėtas veiksmais buvo padaryta žalos ieškovui.

1.2. Ieškinį grindė Darbo kodekso 151 ir 154 straipsniais, Civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.263 straipsniais.

1.3. (DOK-181402) byloje aptariamu metu (2022 m. gegužės 8 / gegužės 11 d.) atsakovas buvo kirtęs Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną (sąraše nurodomas paskutinis išvykimo iš Lietuvos laikas – 2022 m. gegužės 4-28 d.). Kaip matyti iš atsakovo su atsiliepimu pateiktų atsakovo buvimo vietos ir kuro kortelės panaudojimo vietų, atstumai sudarė nuo 1 val. 10 min. iki 1 val. 34 min., kas rodo, jog atsakovas tikrai turėjo visas galimybes nuvykti į Rusijos Federaciją ir neteisėtai pasinaudoti ieškovui priklausančia kuro kortele. Ieškovas neturi transporto priemonių su rusiškais valstybiniais numeriais (teismui pateiktuose video įrašuose kuras pilamas į vilkikus su rusiškais valstybiniais numeriais), taip pat visos kuro kortelės priskirtos prie konkrečių vilkikų ir juos perduodant perduodamos ir kuro kortelės, o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki gegužės 11 d. imtinai nei viena iš ieškovo transporto priemonių nebuvo išvykusi į Briansko sritį Rusijos Federacijoje. Atsakovas šia kortele naudojosi įmonės interesais 2021 m. gruodžio 22, 24 d., 2022 m. sausio 10 d. vykusių reisų metu, o tuo pačiu – ji jam buvo perduota. 

1.4. (DOK-186180) priėmimo-perdavimo aktas tarp atsakovo ir A. B. nebuvo surašytas dėl vairuotojo aplaidumo. (DOK-190393) atsakovas savo socialinio tinklo paskyroje yra įkėlęs fotonuotrauką su ta pačia kepure, kaip ir užfiksuota degalinėje. Įrodymas pašalina atsakovo keliamas abejones, kad degalinėje užfiksuotas asmuo yra ne atsakovas.

 

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-177646), kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes:

1)  nėra įrodymų, kad Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969 jam buvo perduota, nei vienos kortelės nepasisavino. Baigęs paskutinę komandiruotę, atsakovas paliko vilkike visas jame iki tol buvusias kuro korteles. Per jokį kitą vairuotoją, kaip teigiama ieškinyje, jų neperdavinėjo. Nei vienos kuro kortelės nepasisavino. Kuro kortelės būdavo laikomos vilkikuose, tuo metu esančiuose įvairiose Europos šalyse;

2) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. jis buvo Gomelyje, Baltarusijos Respublikoje, tuo tarpu kuro kortelė Nr. 1050315969 buvo panaudota Rusijos Federacijoje, Briansko srityje: 8 – 10 dienomis Krasnyj Kamen mieste, 10 ir 11 dienomis – Smotrona Buda mieste;

3) prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė advokato pagalbai apmokėti – 700 Eur (DOK-113979; DOK-133050).

2.2. Byloje gautas:

1) (DOK-31618) Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame pateikiami šie aktualūs faktiniai duomenys: apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba UAB „Eivora“ transporto direktoriaus pavaduotoju <...> pagal sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. 2015 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Eivora“ su UAB „Transit card international“ buvo pasirašiusi degalų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP-1954/OL, kurios pagrindu su paslaugos teikėjo išduotomis kuro kortelėmis UAB „Eivora“ vairuotojai be išankstinio apmokėjimo gali užsipilti degalų sutartyje nurodytose degalinėse bei jose gauti kitų paslaugų, o už tai yra sumokama vėliau, UAB „Transit card international“ pateikus PVM sąskaitą faktūrą. 2021 m. spalio 24 d. kortelių perdavimo aktu atsakovui darbo funkcijų tinkamam vykdymui be kito turto buvo perduotos ir 10 vnt. kuro kortelių, naudojamų kuro užpylimui reisų metu. 2022 m. balandžio 26 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Nei darbo sutarties pasibaigimo dieną, nei vėliau atsakovas negrąžino visų jam perduotų kuro kortelių, t. y. pasiliko Transit Card kuro kortelę Nr. 1050315969. Likusias 9 korteles atsakovas perdavė per kitą vairuotoją. Ne iš karto pastebėta, jog nebuvo grąžintos visos kuro kortelės, todėl Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969 nebuvo savalaikiai užblokuota. Iš UAB „Transit card international“ pateikiamos informacijos apie kuro pylimus, 2022 gegužės mėnesį apie vidurį, tiksliau nurodyti negali, paaiškėjo, kad atsakovas, jau nebedirbdamas UAB „Eivora“, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 11 d., pasinaudodamas Transit Card kuro kortele Nr. 1050315969 užsipylė kuro 13 kartų, už bendrą 3564,26 Eur sumą <...> visos kuro kortelės yra priskirtos prie to pačio vilkiko <...>. Priėmęs vilkiką ir kuro kortelės, vairuotojas planšetiniame kompiuteryje pildo priėmimo aktą, nufotografuoja priimtas kuro kortelės, ir jame pasirašo. Vairuotojas, kuris kitam vairuotojui priduoda vilkiką ir kuro korteles, pasirašyti ant priėmimo perdavimo akto neprivalo. Užpildęs aktą, vairuotojas jį išsiunčia į LocTracker sistemą. <...> Kortelė jų įmonėje buvo naudojama tik Rusijos ir Baltarusijos šalyse. Baigęs savo komandiruotę, atsakovas vilkiką ir vilkike esančias korteles perdavė kitam vairuotojui – A. B. <...>. Iš karto, kad tarp atsiskaitymo kortelių trūksta Transit Card Ultra kortelės Nr. 1050315969, nei vairuotojas A. B., nei jis nepastebėjo;

2) (DOK-119352) Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. liepos 21 d. nutarimu  ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pastarojo asmens kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2.3. Byloje atlikta ekspertizė (DOK-98701), kurioje nustatyta, kad:

1) nustatyti, ar fotonuotraukoje iš degalinės (pateiktoje UAB „Eivora“ su 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškiniu kaip 14 ieškinio priedas) užfiksuotas asmuo yra Y. H., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima;

2) nustatyti, ar tyrimui UAB „Eivora“ 2022        m. rugsėjo 8 d. ieškiniu pateiktoje skaitmeninėje vaizdo byloje pavadinimu „video 1“ užfiksuotas asmuo (vilkintis tamsų prasegtą švarką/striukę su šviesia aplikacija nugaroje, užsidėjęs tamsią kepuraitę su šviesia aplikacija priekyje),        prieinantis        prie vilkiko ir nueinantis        nuo jo, yra Y. H., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima;

3) nustatyti, ar tyrimui UAB „Eivora“ 2022        m. rugsėjo 8 d. ieškiniu pateiktoje skaitmeninėje vaizdo byloje pavadinimu „video 2“ užfiksuotas asmuo (vilkintis tamsų prasegtą švarką/striukę su šviesia aplikacija nugaroje, užsidėjęs tamsią kepuraitę su šviesia aplikacija priekyje, tikėtinai akinius), prieinantis prie vilkiko ir nueinantis nuo jo, yra Y. H., kurio lyginamoji medžiaga pateikta tyrimui atlikti, negalima.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

 

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus paaiškinimus.

3.2. Atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime pateiktus paaiškinimus.

3.3. Atsakovas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad 2022 m. kovo 20 d. perdavė transporto priemonę ir visas turėtas korteles, įskaitant ir Transit card, tačiau jokio akto perdavimui nepasirašė, neatsimena ar fotografavo perduodamas korteles. Transit card kortelę buvo gavęs, nes su ja komandiruotės metu pylėsi kurą Rusijos federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje. Paprastai kuro kortelės būna užblokuotos, norint jomis pasinaudoti, prieš kuro pylimą reikia pranešti atsakingam vadybininkui, kad jis atblokuotų. 2022 m. gegužės 8-11 dienomis negalėjo Rusijos federacijoje naudotis Transit card kortele, nes jis tomis dienomis buvo namuose Baltarusijos Respublikoje, į Rusijos federaciją nebuvo išvykęs. Vienu metu būnant Lietuvoje į jo vairuojamą vilkiką buvo įlipęs mechanikas.

3.4. Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba pas ieškovą vairuotoju, 2022 m. kovo 20 d. perėmė transporto priemonę, priekabą ir visus juose esančius daiktus, korteles iš atsakovo, jo komandiruotė truko iki 2022 m. birželio 28 d. Detaliai sutikrino kuro likutį, peržiūrėjo pagrindines kuro korteles (AS24, DKV), tačiau jų neskaičiavo ir nežiūrėjo ar yra visos kortelės pagal sąrašą. 2022 m. gegužę paskambino jo vadovas paprašė patikrinti ar yra Transit card kortelė, jis jos nerado. Perdavimo-priėmimo aktas buvo surašytas dėl transporto priemonės, bet ne dėl kuro kortelių.

3.4. Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad dirba pas ieškovą technikos direktoriumi. Gavus Transit card kortelės mokėjimų ataskaitą, kilo įtarimų, kad ji panaudota be pagrindo. Tada kreipėsi į B. Č., kuri pateikė vaizdo įrašus ir foto nuotraukas, iš kurių matosi, kad kurą neteisėtai pylė atsakovas. Paprastai kotelių perdavimo-priėmimo metu jos turi būti sutikrinamos, sufotografuojamos, šiuo atveju tai nebuvo daroma. Už sklandų perdavimo-priėmimo procesą atsakingas ieškovo darbuotojas V. B..

3.5. Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirba UAB „Eivora“ transporto direktoriaus pavaduotoju ir yra atsakingas už vairuotojų tinkamą darbą ir jų pasikeitimą. Dirbo ir su atsakovu, atsakovas buvo jam pavaldus. 2021 m. spalio 24 d. kortelių perdavimo aktu atsakovui darbo funkcijų tinkamam vykdymui be kito turto buvo perduota Transit card kuro kortelė, kurios jis neperdavė kitam vairuotojui, naudojamų kuro užpylimui reisų metu. Iš UAB „Transit card international“ pateikiamos informacijos apie kuro pylimus, 2022 gegužės mėnesį paaiškėjo, kad atsakovas, jau nebedirbdamas UAB „Eivora“, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 11 d., pasinaudodamas Transit Card kuro kortele Nr. 1050315969 užsipylė kuro ir taip padarė ieškovui žalos. Atsakovas gyvena Baltarusijos Respublikoje netoli nuo degalinių kuriose buvo užsipilta kuro. Kuro kortelės visada yra aktyvios, blokuojamos tik kai paaiškėja vagystės faktai. Priėmęs vilkiką ir kuro kortelės, vairuotojas planšetiniame kompiuteryje pildo priėmimo aktą, nufotografuoja priimtas kuro kortelės, ir jame pasirašo, tačiau šiuo atveju tai nebuvo atlikta. Vairuotojas, kuris kitam vairuotojui priduoda vilkiką ir kuro korteles, pasirašyti ant priėmimo perdavimo akto neprivalo. Atsakingas vairuotojas, kuris priima transporto priemonę, tokia yra vairuotojų atsakomybė ir pasikeitimo praktika. Visos kortelės turi pin kodus, ją turėjo ir ginčo kortelė, todėl ja pasinaudoti galėjo tik atsakovas, nes jis negrąžino kortelės ir žinojo jos pin kodą. Kortelių pin kodai saugomi vidinėse sistemose ir nėra keičiami išduotoms kortelėms, pin kodus žino tik tie vairuotojai, kuriems yra perduodamos kortelės. Peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus ir fotonuotrauką, joje iš bendrų bruožų atpažino atsakovą, nes jį buvo daug kartų matęs gyvai.

3.6. Liudytoja apklausta B. Č. paaiškino, kad dirbo UAB „Transit card international“, UAB „Eivora“ buvo jų klientas, iš kurių buvo gautas pranešimas apie kuro vagystę, tada jie kreipėsi į motininę įmonę Rusijos Federacijoje, kuri padėjo degalinėse pagal nurodytus laikus rasti degalines ir vaizdo įrašus, fotonuotrauką asmens kuris užsipylė kuro. Fotonuotrauką ir vaido įrašus darė apsaugos darbuotojas savo telefonu iš degalinės vaizdo įrašo. UAB „Transit card international“ gautus vaizdo įrašą ir fotonuotrauką pateikė ieškovui. Panašios vagystės būna dažnai, nes vairuotojai darbo metu pilasi kurą ne į darbo transporto priemones, o kitas transporto priemones.

3.7. Baigiamųjų kalbų metu: 

1) ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškovo reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas priėmė ginčo kortelę, jos negrąžino, su ja pylė kurą Rusijos Federacijoje, taip padarė ieškovui žalos ir nusikalstamos veiklos požymių turinčią veiką. Žalos padarė tyčia. Byloje pateiktoje fotonuotraukoje ir vaizdo įraše yra atsakovas, nes ji atpažino liudytojai, ir ekspertai nurodė sutampančius požymius (nosis, ausys, smakras), tik atsakovas ja galėjo pasinaudoti, nes jis žinojo kortelės pin, fiziškai buvo netoli degalinių, kuriose piltas kuras, be to buvo ir su kepure, kuria fotografavosi socialiniuose tinkluose. Vairuotojas A. B., kuris neperėmė iš atsakovo ginčo kortelės, negalėjo ja ir pasinaudoti, nes po 2022 m. balandžio mėnesį įvykusio transporto priemonės perėmimo visą laiką dirbo vakarų Europoje, neturėjo jokios galimybės 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. būti Rusijos Federacijoje. Remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle darytina išvada, kad atsakovas yra asmuo, kuris neteisėtai pasinaudojo ieškovo jam suteikta kuro kortele ir padarė žalos. Darbdavio jokios kaltės šiuo atveju nėra, nes žala padaryta nusikalstamos veikos požymių turinčia veika, nors ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu ir buvo nutrauktas, tačiau tai nedaro įtakos jo civilinei atsakomybei, kuriai taikyti nėra taikomi labai griežti kaltės įrodinėjimo standartai, kaip baudžiamajai atsakomybei taikyti. Žala padaryta po darbo santykių nutraukimo, tačiau ji yra kilusi iš darbo santykiu metu atsakovui suteiktos kuro kortelės, kurios jis negrąžino iki darbo santykių nutraukimo momento. Net jeigu teismas manytų, kad žala kilusi ne iš darbo teisinių santykių, tai taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos ir tai yra įrodyta. Netgi jei teismas manytų, kad ieškovas nepakankamai viską kontroliavo, atsakovui tai nesuteikia teisės vogti kurą su jam suteikta kuro kortele;

2) atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių, todėl labai svarbu yra nustatyti kaltės laipsnį. Kadangi ieškovas nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas darbo santykių nutraukimo metu, neužtikrino, kad naujasis vairuotojas sudarytų perėmimo aktą, nufotografuotų perduodamus daiktus, todėl atsakovo jokios kaltės dėl žalos nėra. Atsakovas nėra tas asmuo, kuris užfiksuotas fotonuotraukoje ir vaizdo įraše, nes ekspertai to nepatvirtino, ekspertai nedavė nei tikėtinos išvados. Nepaneigta, kad kartele galėjo pasinaudoti asmenys, kuriems ją galėjo perduoti A. B., kuris priėmė kortelę. Ieškovė neturi nustačiusi jokios perdavimo tvarkos, kurią atsakovas būtų pažeidęs. Kortelės pin žinojo daugiau vairuotojų, bei ieškovo direktoriai, todėl ginčo kuro kortele galėjo pasinaudoti bet kas. Ieškovė nesiėmė jokių atsargumo priemonių, apie prarastą kortelę pastebėjo tik po kelių mėnesių, savalaikiai jos neblokavo. Atsakovo liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai atpažįstant nuotraukoje ir vaizdo įraše atsakovą, vertintini kritiškai, be to atsakovo neatpažino ir ekspertai. Ieškovas yra pats kaltas, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus ir dėl to patyrė žalos.

 

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2020 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 547, kuri  nutraukta 2022 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 12-17; t. 1, b. l. 66-70). Atsakovas ėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas (Darbo sutarties 1.2 punktas).

4.2. Atsakovui buvo perduotas naudojimui vilkikas v/n. (duomenys neskelbtini), darbo priemonės tarp jų ir Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969 (t. 1, b. l. 29-31). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovui būtų buvusi neperduota Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969. Kortelių priėmimo-perdavimo akte (t. 1, b. l. 29) nebuvo pažymėta, kad atsakovui perduodama Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969, ji jam buvo perduota be tai patvirtinančio dokumento (atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu, liudytojo V. B. paaiškinimai).

4.3. 2022 m. kovo 20 d. atsakovas jam perduotą naudojimui vilkiką v/n. (duomenys neskelbtini) ir kitas susijusias darbo priemones perdavė kitam vairuotojui A. B.. Perdavimo metu nei ieškovas, nei atsakovas, nei liudytojas A. B. nepatikrino ar tarp perduodamų darbo priemonių yra Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969, nebuvo surašyta kortelių perdavimo aktas, kortelės nebuvo nufotografuotos (atsakovo, liudytojo A. B., liudytojo V. B. paaiškinimai).

4.4. 2022 m. gegužės 8-11 d. Transit Card kuro kortelė Nr. 1050315969 buvo 13 kartų panaudota Rusijos Federacijoje ir išleista 3564,26 Eur (t. 1, b. l. 36-44).

4.5. 2022 m. gegužės 27 d. ieškovas 3564,26 Eur sumokėjo Transit Card kuro kortelės Nr. 1050315969 savininkui UAB Transit Card International (t. 1, b. l. 46-49) už tai, kad ja nenustatytas asmuo 2022 m. gegužės 8-11 d. išleido minėtus 3564,26 Eur.

4.6. Atsakovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo 60,92 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 1273 Eur (apskaičiuota vertinant Sodros duomenis (t. 1, b. l. 66-70), darbo užmokestis mokėtas atsakovui 2022 m. sausio – kovo mėnesiais, taikant darbo dienų normas, nustatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. įsakymu Nr. A1-916 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2022 metais patvirtinimo“ bei Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nuostatas).

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva atsisakė nagrinėti darbo ginčų komisija 2022 m. rugpjūčio 22 d sprendimu Nr. DGKS (2022-08-29 Nr. DGKS-3854) (t. 1, b. l. 57-59).

4.8. Dėl susijusių aplinkybių vyko ikiteisminis tyrimas 01-1-27165-22, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2023 m. liepos 21 d. nutarimu, o pats ikiteisminis tyrimas sustabdytas (t. 4, b. l. 2-41).

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovas negrąžino Transit Card kuro kortelės Nr. 1050315969 ir ar jis 13 kartų pasinaudodamas minėta kortele Rusijos Federacijoje padarė ieškovui žalos 3564,26 Eur sumai. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ir darydamas išvadas dėl šių pagrindinių bylos klausimų: ar ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, ar atsakovas padarė ieškovui žalos, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini. Atsižvelgdamas į bylos klausimų turinį, teismas įrodymus vertins vadovaudamasis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariančia įrodinėjimo naštą:

5.1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

5.2. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

5.3. Nors CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šioje byloje dalis įrodymų buvo surinkta ir teismo iniciatyva. Šalių argumentams pagrįsti teismas nepriėjo išvados, kad dar gali būti daugiau įrodymų, nei kiek jų buvo pateikta į bylą. Šalys teismo posėdžio metu pažymėjo, kad papildomų įrodymų pateikti neturi.

 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Tarp šalių kilęs ginčas laikytinas darbo ginču:

6.1. Taikytinos teises normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimo sąlygas, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą;

2) 2002 m. DK 246 straipsnyje buvo nustatytos tokios materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš esmės šios sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštojoje knygoje įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus papildomas sąlygas, kad pažeidėją ir nukentėjusią šalį turi sieti darbo teisiniai santykiai ir kad žalos atsiradimas turi būti siejamas su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 22 p.);

3) pagal 2016 m. Darbo kodeksą pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 23 p.);

4) atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas). DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio  (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 24-25 p.);

5) žalos atlyginimas susietas su žalą padariusio asmens kaltės forma. Darbo kodekso 153 straipsnyje nustatyto darbuotojo bendrojo riboto padarytos žalos atlyginimo principo išimtis įtvirtinta Darbo kodekso 154 straipsnio nuostatose, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai, be kitų atvejų, žala padaryta tyčia (nurodyto straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis suteikia teisę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau jei žala padaroma tyčia, tai jos atlyginimas negali būti mažinamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 26-27 p.);

6) darbuotojui atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal Darbo kodekso nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas).

6.2. Nagrinėjamu atveju darbdavys patirtus nuostolius kildina iš darbo teisinių santykių, kurių metu atsakovui jo funkcijoms atlikti buvo išduota ginčo kuro kortelė, kurios atsakovui negrąžinus, ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas įrodinėja, kad tuos nuostolius tiesiogiai padarė atsakovas, nes jis pats pylė kurą degalinėse ir atsiskaitė ginčo kuro kortele, kuri jam buvo išduota darbui atlikti. Taigi šiuo konkrečiu atveju, nors dalis ieškovo įrodinėjamo atsakovo galimai padaryto pažeidimo galimai buvo padaryta jau nutrūkus darbo santykiams, tačiau žala, kaip pasekmė visų pirma kildinama iš to, kad atsakovas iki darbo santykių nutraukimo momento negrąžino ieškovui kuro kortelės, o tai leidžia daryti išvadą, kad ginčas priskirtinas darbo ginčui. Jei atsakovui darbo funkcijoms atlikti nebūtų buvusi suteikta ginčo kuro kortelė, tai tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buvusio darbuotojo toks ginčas nebūtų kilęs. Aktualu ir tai, kad kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, bendrosios civilinės ir darbo atsakomybės sąlygos yra tokios pačios, todėl byloje visų pirma būtina nustatyti žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę (CK 6.245–6.248 straipsniai).

 

7. Ieškovo reikalavimas dėl 3564,26 Eur žalos, padarytos atsakovo tyčiniais neteisėtais veiksmais atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes teismo vertinimu, atsakovas iš tik iš dalies yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius:

7.1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas tiesiogiai panaudodamas ginčo kuro kortelę pylė kurą ir atsiskaitė su ginčo kuro kortele.

Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas ginčo kuro kortelės negrąžino, žinojo jos pin, gyvena kelių valandų atstumu (važiuojant su automobiliu) nuo ginčo kuro kortelės panaudojimo vietų Rusijos Federacijoje, liudytojai jį atpažino iš teismui pateiktų fotonuotraukos ir vaizdo įrašų, atsakovas turi tokią pat kepurę, kaip ir asmuo užfiksuotas degalinėje, atlikta teismo ekspertizė nustatė tam tikrus panašumus. 

Su minėtais ieškovo teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes:

1) nors ieškovą teismui pateiktose fotonuotraukose ir vaizdo įraše iš bendrų bruožų ir eisenos sakėsi atpažįstantys liudytojai Ž. M. ir V. B., tačiau kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra atsakingi už ieškovo veiklą ir rezultatus, todėl jų parodymus atpažįstant atsakovą teismas vertina kritiškai. Teismo vertinimu objektyvus įrodymas byloje yra teismo ekspertų išvada (t. 3, b. l. 116), kurioje teigiama, kad iš ekspertams pateiktų teismo byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašų (ieškinio priedai) negalima nustatyti, kad juose yra atsakovas. Ekspertų išvada yra kategoriška, nėra jokios tikėtinos išvados, kad teismui pateiktoje fotonuotraukoje ir vaizdo įrašuose gali būti atsakovas. Be to atsakovas neigia, kad minėtoje fotonuotraukoje ir vaizdo įrašuose yra jis.

Teismas, taikydamas aplinkybių egzistavimo tikėtinumo taisyklę, įvertinęs byloje esančią fotonuotrauką, atsakovo išvaizdą matytą teismo posėdžio metu, atliktą ekspertizės išvadą, liudytojų parodymus, negali prieiti tikėtinos išvados, kad byloje esančioje fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašuose (ieškinio priedai) yra užfiksuotas atsakovas, nes, teismo vertinimu, stokojama geresnės kokybės fotonuotraukos ir vaizdo įrašų kokybės iš kurių būtų galima pastebėti specialius atsakovo išvaizdos bruožus. Vien tam tikri bendri sutampantys bruožai (nosies nugarėlės padėtis, galiuko forma, ausų kramslio iškilumas, panašumai nustatyti ekspertizės išvadoje) negali būti pagrindu pripažinti ar daryti tikėtiną išvadą, kad byloje esančioje fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašuose (ieškinio priedai) yra užfiksuotas atsakovas;

2) kaip minėta, teismo vertinimu ieškovas nesurinko ne tik pakankamos rezoliucijos įrodymų iš kurių būtų galima spręsti ar fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašuose (ieškinio priedai) yra užfiksuotas atsakovas, bet svarbu ir tai, kad ieškovas pateikė tik vieną fotonuotrauką ir du vaizdo įrašus, nors ginčo kuro kortele buvo pasinaudota 13 kartų, todėl net ir atpažinus atsakovą esant teismui pateiktoje fotonuotraukoje, reiktų nustatyti kurio iš 13 neteisėtų ginčo kortelės atvejų tai yra ir nebūtų pagrindu preziumuoti, kad kitais atvejais ginčo kuro kortele, taip pat pasinaudojo atsakovas;

3) kiti ieškovo argumentai, kad atsakovas gyvena kelių valandų atstumu, kad jis žinojo kortelės pin, kad analogiškos asmenų kepurės, nors ir yra logiški, tačiau yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu ir negali būti pagrindu teigti, kad byloje esančioje fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašuose (ieškinio priedai) yra užfiksuotas atsakovas;

4) aplinkybė, kad atsakovas negražino arba neužtikrino, kad ieškovui būtų perduota ginčo kuro kortelė, teismo vertinimu yra svarbi ir bus aptariama atskirai, tačiau nenustačius, kad atsakovas realiai pats ar jo nurodymu kiti asmenys panaudojo kuro kortelę, nėra pagrindu spręsti, kad atsakovas yra atsakingas už visus ieškovo patirtus nuostolius. Teismas negali sutikti su ieškovu, kad ginčo kortele negalėjo pasinaudoti jokie kiti asmenys, nes, teismo vertinimu, iš bylos esančių duomenų negalima paneigti, kad ginčo kuro kortele galėjo pasinaudoti tretieji asmenys, kuriems ją ir jos pin galėjo perduoti iš atsakovo vilkiką priėmęs vairuotojas ar paimti į atsakovo automobilį įlipęs mechanikas (atsakovo paaiškinimai). Ieškovas minėtų atsakovo versijų nepaneigė. Byloje nustatyta, kad ginčo kuro kortelės pin žinodavo vairuotojai, kuriems kuro kortelės buvo perduodamos, kad kortelių pin galėjo būti saugomi vairuotojų užrašinėse, todėl ginčo kortelės pin žinant ne vienam atsakovui ar neužtikrinus, kad jo nepastebėtų kiti asmenys, negalima paneigti atsakovo versijų. Atitinkamai buvo sprendžiama ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27165-22, kuris buvo nutrauktas atsakovo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pastarojo asmens kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 4, b. l. 11). Sutiktina su ieškovo nuomone, kad ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje keliami skirtingi reikalavimai aplinkybių įrodytumui užtikrinti, tačiau kaip minėta, iš to, kas pateikta teismui nėra pagrindo remiantis tikėtinumo taisykle daryti išvadą, kad būtent atsakovas tiesiogiai pats pasinaudojo ginčo kuro kortele ar, kad jis tyčia perdavė kortelę ir jos duomenis trečiajam asmeniui, kuris pasinaudojo ginčo kortele.

Nepaisant, kad ieškovas neįrodė, kad fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 51) ir vaizdo įrašuose (ieškinio priedai) yra užfiksuotas atsakovas, tačiau teismo vertinimu darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį gali kilti ir kitu pagrindu t. y. tinkamai ir sąžiningai neįvykdžius jam nustatytų darbo pareigų (Darbo kodekso 24, 25 straipsniai).

7.2. Atsakovas neužtikrino, kad ginčo kuro kortelės perdavimo faktas būtų užfiksuotas priėmimo perdavimo akte, fotonuotraukose, taip kartu su ieškovu sudarė galimybes tretiesiems asmenims pasinaudoti ginčo kuro kortele, todėl atsakovas yra atsakingas už 50 procentų ieškovo patirtų nuostolių:

7.2.1. Darbo kodekso 24 straipsnis nustato, kad 1. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. 2. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. 3. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. 4. Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sąlygų ir tvarkos. 5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. 6. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Darbo kodekso 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad 1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.

7.2.2. Nagrinėjamu atveju:

1) nors ieškovas ir nepateikė teismui, kad būtų buvusi nustatyta kokia nors vidaus darbo tvarka reglamentuojanti darbo priemonių perdavimą iš vieno vairuotojo kitam, tačiau iš ieškovo, atsakovo ir liudytojų parodymų darytina išvada, kad egzistavo darbo praktika, kai vienas vairuotojas perduodavo kitam vairuotojui darbo priemones, įskaitant kuro korteles, jie naudodami planšetę sudarydavo kortelių perdavimo aktą, jas fotografuodavo, tam, kad darbo priemonių perdavimo faktas būtų užfiksuotas ir būtų išvengta ginčų;

2) atsakovas 2022 m. kovo 20 d. turėjo pareigą sudaryti perduodamų kuro ir kitų kortelių perdavimo aktą, fotonuotraukas. Nors ieškovo pakviestų liudytojų parodymais už kuro kotelių perdavimą buvo atsakingas priimantis vairuotojas, tačiau, teismo vertinimu, tinkamai taikant ir aiškinant aptartas Darbo kodekso 24 ir 25 straipsnio nuostatas, pareiga perduoti ginčo kuro kortelę, taip, kad ar ji perduota ar neperduota nekiltų niekam klausimų, visų pirma buvo ir atsakovui, t. y. atsakovas – būdamas pakankamai sąžiningas, bendradarbiaujantis, nepiktnaudžiaujantis teise, siekdamas nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, siekdamas, kad darbdavys patirtų mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų aiškindamasis buvo ar nebuvo perduoda ginčo kuro kortelė, kad darbdaviui priklausančios darbo priemonės būtų naudojamos darbo reikmėms, vengdamas interesų konflikto ir siekdamas bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo, turėjo pareigą užtikrinti, kad ginčo kuro kortelė būtų ne tik perduoda bet ir užfiksuotas jos perdavimas, tačiau šios savo pareigos neįvykdė;

3) kaip nustatyta Darbo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje – jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę į dalies patirtos žalos atlyginimą, nes atsakovas netinkamai atliko savo pareigas;

4) kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 papunktyje – nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas). Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas elgėsi nepakankamai atsargiai, nesiėmė priemonių užfiksuoti ginčo kuro kortelės perdavimo fakto ir nepateikė tam jokių pateisinamų priežasčių, tačiau vertinant tai, kad ieškovas viso darbo priemonių perdavimo-priėmimo proceso nebuvo aptaręs vidiniuose teisės aktuose, kad tiesiogiai nekontroliavo šio proceso, buvo palikęs vien perduodančio ir priimančio vairuotojo atsakomybei, laikytina, kad 50 procentų kilusios rizikos prisiėmė pats ieškovas, o 50 procentų rizikos tenka atsakovui. Atsakovo kaltė kilusių pasekmių atžvilgiu yra neatsargi, nes neįformindamas ginčo kuro kortelės perdavimo fakto, atsakovas nors ir galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo kuro kortele gali pasinaudoti tretieji asmenys, tačiau tikėjosi, kad taip neatsitiks;

5) tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. jeigu atsakovas būtų užfiksavęs ginčo kuro kortelės perdavimo faktą kitam vairuotojui, šis būtų turėjęs pareigą tinkamai ją saugoti, suprasdamas, kad jos praradimo atveju dėl padarytų nuostolių atsakomybė teks jam vienam ir priešingai, atsakovui nesiėmus priemonių fiksuoti ginčo kuro kortelės perdavimo fakto, vairuotojas kuriam ji galėjo/turėjo būti perduota, galėjo net nesuprasti, kad jam yra perduota darbdavio ginčo kuro kortelė, kad reikia saugoti ją ir jos pin, kad negalima jos perduoti tretiesiems asmenims ir pan.;

6) atsakovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atsargus, net ir nefiksavus ginčo kuro kortelės neperdavimo fakto, laikydamasis Darbo kodekso 25 straipsnio 1 dalies apie tai turėjo pranešti darbdaviui, tačiau to nepadarė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius jam Darbo kodekso 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų, ieškovas patyrė 3564,26 Eur nuostolių, tačiau kadangi ieškovas, taip pat nesiėmė tinkamų priemonių, kad ginčo kuro kortelės faktas būtų užfiksuotas, atsakomybė dėl patirtų nuostolių tenka ir ieškovui, t. y. laikytina, kad tinkamai neorganizuodamas ir nekontroliuodamas ginčo kuro kortelės perdavimo proceso, ieškovas prisiėmė sau riziką, kuri negali būti perkelta vien darbuotojui. Atitinkamai atsakovui tenka 50 procentų atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius ir iš jo priteistina 1782,13 Eur ieškovo patirtų nuostolių, nurodytų pagrindiniame ieškinio reikalavime. Ši suma neviršija trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių (Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis), nes šio sprendimo 4.6 punkte nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1273 Eur.

8. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkintinas visiškai. 

Ieškovas prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovo reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1782,13  Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintini iš dalies, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų sumai:

9.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

9.2. Nagrinėjamu atveju patenkinta 50 procento ieškovo reikalavimų ir nepatenkinta 50 procentų reikalavimų. Išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų teismas neįtraukia į patenkintų reikalavimų sumą, nes už jį nebuvo mokamas žyminis mokestis:

1) Dėl bylinėjimosi išlaidų priteistinų ieškovui. Patenkinus ieškovo reikalavimus 50 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 50 procentų pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1793,27 Eur (3586,55*50/100).

2) Dėl bylinėjimosi išlaidų priteistinų atsakovui. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atstovavimui. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 50 procentų minėtų išlaidų, t. y. 350 Eur (700*50/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,48 Eur (teismo 2023 m. rugsėjo  13 d. pažyma) ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270,  307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „Eivora“ (į. k. 123444677) iš atsakovo Y. H. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) paso išduoto Baltarusijos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini):  

1) 1782,13 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 13 centų) žalos (nuostolių) atlyginimo;

2) 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1782,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 

3) 1793,27 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui Y. H. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) paso išduoto Baltarusijos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Eivora“ (į. k. 123444677) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Teismo sprendimą išversti į rusų kalbą ir sprendimo kopijas lietuvių ir rusų kalbomis pateikti atsakovui Y. H. (duomenys neskelbtini) per jo atstovę byloje – advokatę Dalią Bukelienę, t. y. sprendimo įteikimui taikyti Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 10 straipsnyje nustatytą mechanizmą, kuris nustato, kad „Jeigu paskirties Valstybė neprieštarauja, ši Konvencija netrukdo: a) tiesiogiai siųsti teisminius dokumentus paštu užsienyje esantiems asmenims; <...>.“ Minėtos konvencijos vieši ratifikavimo duomenys (https://www.hcch.net/en/states/authorities/details3/?aid=242) patvirtina, kad Baltarusijos Respublika neprieštarauja tokiam procesinių dokumentų įteikimui.

Teismo sprendimą pateikti bylos šalims ir Vilniaus apygardos prokuratūrai į ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27165-22 žiniai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 307, 310 straipsniai).

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys