Administracinė
byla Nr. N-438-1218/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 42.22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro
Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos
Urmonaitės -Maculevičienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
B.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio
12 d. nutarties B.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Trakų rajono agentūros vedėjo – vyr.
valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimu B.K.
pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda ? 225 Lt
bauda už tai, kad 2008 m. sausio 15 d. patikrinus G.K. ir
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantį žemės sklypą,
Lentvario mieste, unikalus sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini), nustatyta, kad be nustatyta tvarka išduoto leidimo B.K. nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę
32 cm, penkis uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26,
30, 28, 32 ir 26 cm diametru kelme ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9
straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.
343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1
punktą, 121 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19
d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje,
apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus
atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 punktus.
Skundu Vilniaus apygardos
administraciniam teismui B.K. prašė Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros nutarimą
panaikinti.
Skunde nurodė, kad žemės sklype,
kuriame padarytas pažeidimas, lankosi retai, nes jo gyvenamoji vieta yra kitame
rajono mieste, todėl tvarkytis sklype turi galimybę tik turėdamas laisvo laiko.
Paaiškino, kad nuosavybės teisę į jam priklausantį žemės sklypą
patvirtinančiuose dokumentuose numatytos kitos daiktinės teisės, t.y.
servitutai – aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ir nustatytos
specialiosios naudojimo sąlygos: šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų
apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos, kelių
apsaugos zonos ir t.t. Kadangi visi užfiksuoti pažeidimai padaryti būtent
pamainėtų apsaugos zonų teritorijoje, net turėdamas galimybę laiku apžiūrėti
savo žemės sklypą ir pastebėti kirtimus, negalėtų imtis jokių veiksmų, nes
tektų vadovautis prezumpcija, kad kirtimus apsaugos zonose vykdo įgaliotos
institucijos arba įmonės, kurioms nereikia gauti leidimo atlikti šiuos darbus.
Kadangi sklype nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl,
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jis neturi galimybės
rūpintis jo sklype esančiais želdynais. Sklypo negalima aptverti, tretieji
asmenys gali netrukdomai patekti į sklypo teritoriją.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens B.K. skundo nepatenkino, tačiau jis apeliaciniu skundu kreipėsi į
Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2009 m. balandžio 10 d.
nutartimi jo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį panaikino ir grąžino
bylą iš naujo nagrinėti teisme.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus
RAAD Trakų rajono agentūros įgalioto aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m.
sausio 29 d. nutarimą, kuriuo B.K. paskirta administracinė nuobauda - 225 Lt bauda, paliko nepakeistą ir skundo
nepatenkino.
Teismas konstatavo, jog, kaip teigia
B.K., pažeidimas padarytas būtent apsaugos zonų teritorijoje, kuriose medžius
galėjo iškirsti ten esančias požemines ir antžemines komunikacijas
aptarnaujančios institucijos ar įmonės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra
duomenų, jog institucijos, įgaliotos aptarnauti administracinėn atsakomybėn
patrauko asmens žemės sklype esančias požemines, antžemines komunikacijas,
vykdė jame tam tikrą ūkinę veiklą, t. y. kirto medžius. Tačiau, kaip pabrėžė
teismas, Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros surašytame patikrinimo akte buvo
nustatyta, kad šiuo metu minėtame žemės sklype vykdomi vandentiekio ir buitinių
nuotekų darbai, kuriems 2007 m. birželio 26 d. išduotas statybos leidimas Nr.
AS1-254. Remiantis Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros atstovų paaiškinimais
teismo posėdžio metu, darbai vykdomi administracinėn atsakomybėn patraukto
asmens iniciatyva. Kaip paaiškino Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros atstovai
A.C. ir Z.B. per teismo posėdį, iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti
statybos darbus. Teismo vertinimu, tai, kad medžiai iškirsti vykdant statybos
darbus, patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimas
patikrinimo akte, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino,
jog medžiai iškirsti dujotiekio, vandentiekio, šilumos, elektros linijų
apsaugos zonose, kurie trukdė komunikacijų aptarnavimui. Tačiau, teismo
nuomone, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio
teisės pažeidimo protokole pateiktame paaiškinime jau neigia, jog yra susijęs
su administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis, tik įrodo
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų nenuoseklumą ir siekį
išvengti atsakomybės.
Teismas pažymėjo, kad
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vykdė ūkinę veiklą žemės sklype,
kuriame numatytos specialiosios naudojimo sąlygos, be to, minėtas sklypas
priklauso Lentvario miesto teritorijai. Todėl sprendžiant dėl padaryto
pažeidimo turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12
d. nutarimu Nr. 343 (2007 m. rugsėjo 26 d. redakcija) patvirtintos
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos) ir Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673
patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros,
tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka (toliau – ir
Tvarka). Sąlygų XXVII dalies 120 punkte numatyta, kas laikytina saugotinais
želdiniais, augančiais ne miško teritorijoje. Sąlygų 120. 1 punkte numatyta,
kad saugotini želdiniai – medžiai ir krūmai, augantys ne miško žemėje, yra
želdiniai, augantys miestų, miestelių, kaimų ir sodininkų bendrijų bendro
naudojimo ir kitose miestų valstybinės žemės teritorijose bei privačios žemės
valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančiuosius privačių namų valdose
ir sodininkų bendrijų privačiuose žemės sklypuose. Analogiška nuostata numatyta
Tvarkos 2.1 punkte. Kaip nurodė teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto
asmens sklype augantys medžiai priskiriami prie saugotinų želdinių. Tvarkos 9 punkte
numatyta, kad kirsti, pertvarkyti ar genėti želdinius yra reikalingas leidimas,
kurį išduoda įgaliota savivaldybės institucija (Tvarkos 10 punktas). Tvarkos 13
punkte numatyti atvejai, kada leidimas yra nereikalingas. Teismas pažymėjo, kad
administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atveju, jokia išimtis netaikytina.
Tvarkos 14 punkte numatyta, jog želdinių kirtimas ar pertvarkymas be leidimo
laikomas neteisėtu.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes,
teismas padarė išvadą, kad B.K. žemės sklype, esančiame Lentvario miesto
teritorijoje ir kuriame nustatytos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, vykdydamas
vandentiekio ir buitinių nuotekų statybos darbus, neturėdamas leidimo kirstis
medžius, nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę 32 cm, penkis
uosius 21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir
26 cm diametru kelme. Šiais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio,
Sąlygų 120.1 p., 121 punktų, Tvarkos 2.1, 14, 22 punktų reikalavimus, todėl
teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus RAAD
Trakų rajono agentūros įgalioto inspektoriaus 2008 m. sausio 29 d. nutarimas
yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, pažeidimą
išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl nėra
pagrindo panaikinti minėtą nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo B.K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį
skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas savo
nutartyje nurodo, jog patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklype, kuriame
buvo iškirsti medžiai, vykdomi vandentiekio ir buitinės nuotekynės darbai,
kuriems 2007 m. birželio 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-254.
Remiantis Vilniaus RAAD atstovų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, šie
darbai yra vykdomi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva,
Vilniaus RAAD atstovai be jokių įrodymų ir papildomų dokumentų įtikino teismą,
kad iškirsti medžiai trukdė pareiškėjui vykdyti statybos darbus. Apeliantas pažymi,
kad šioje vietoje pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo
vertindamas faktines aplinkybes. Analizuojant patikrinimo aktą, matosi, kad atitinkami
aplinkos apsaugos pareigūnai patikrinimą atliko sklype, kurio unikalusis
numeris yra (duomenys neskelbtini). Tačiau
pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą
nekilnojamojo turto registre, nekilnojamieji daiktai apibrėžiami ne tik pagal
unikalųjį numerį, bet ir pagal kadastrinį adresą, ir šio sklypo, kuriame buvo
atliktas patikrinimas, kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini), o byloje minimas statybos leidimas AS1-254
buvo išduotas sklypui, kurio kadastrinis adresas yra (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai unikalusis numeris (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, dėl šių priežasčių
teismas negalėjo vadovautis atsakovo atstovų paaiškinimais, kad sklype, kuriame
iškirsti medžiai, pareiškėjo iniciatyva vyksta darbai pagal statybos leidimą,
nes statybos leidimas buvo išduotas visiškai
kitam sklypui, o tai savo ruožtu, leidžia suvokti, kad niekiniai yra ir tie
atsakovo paaiškinimai, kuriais tvirtinama, jog iškirsti medžiai trukdė
pareiškėjui vykdyti statybos darbus.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų
protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės
pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad jei
nėra nustatytas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau
nustatytas pažeidimo faktas, jis yra fiksuojamas tarnybiniame pranešime.
Pareigūnas turi imtis visų priemonių pažeidimą padariusiam asmeniui nustatyti.
Tačiau asmens iškvietimas į vietą, kurioje yra kertami medžiai ir daroma
neteisėta veika, ir surašomas tam asmeniui protokolas, kuriuo pagrindu vėliau yra
priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti
traktuojamas kaip atitinkamų pareigūnų ėmimasis visų priemonių pažeidimą
padariusiam asmeniui nustatyti. Apeliantas akcentuoja, jog byloje nustatyta,
kad Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūra 2008 m. sausio 10 d. gavo gyventojo
žodinį pranešimą, jog Lentvario miesto parke kertami medžiai, tačiau aplinkos
apsaugos pareigūnai nuvyko apžiūrėti vietos tik 2008 m. sausio 15 d., tačiau
pats apeliantas į minėtą įvykio vietą nebuvo iškviestas ir iki tol joje nebuvo.
3. Anot apelianto, akivaizdu, jog pirmosios
instancijos teismas padarė principinius procesinius pažeidimus, nes visiškai
neatliko savarankiško bylos nagrinėjimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo
87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, be
kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip
pat argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Tačiau, kaip
teigia apeliantas, visa tai ginčijamoje nutartyje neatsispindi, nes pirmosios
instancijos teismas tiesiog nukopijavo ankstesnėje, t. y. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo panaikintoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008
balandžio 12 d. nutartyje, išdėstytus argumentus, kitaip tariant sprendimą
priėmė neišnagrinėjęs bylos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą
administracinę nuobaudą paskyrusi institucija - Vilniaus RAAD Trakų rajono
agentūra - prašo B.K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti
ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog
administracinio teisės pažeidimo faktas yra akivaizdus, įrodytas
administracinėje byloje surinkta medžiaga, kurios pagrindu pirmosios
instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog
apeliantas B.K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalies
nuostatas buvo patrauktas už tai, kad be nustatyta tvarka išduoto leidimo
nupjovė vieną pušį 22 cm, vieną klevą 22 cm, vieną eglę 32 cm, penkis uosius
21, 24, 20, 29, 23 cm, ir septynias akacijas 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm
diametru kelme ir tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1 punktą, 121 punktą,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673
patvirtintos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos,
priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo
tvarkos 2.1, 14, 22 punktus.
Vadovaujantis ATPK 78 straipsnio 1
dalimi, savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško
žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks
pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių
ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės
nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat
naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų
gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių
kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar
zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus užtraukia įspėjimą
arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų
litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog B.K.
inkriminuoto pažeidimo faktas yra įrodinėjamas remiantis jam surašytu 2008 m.
sausio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr. 019971 (b. l. 16
– 17), taip pat 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 1 (b. l. 19),
kuriuose konstatuota, jog iškirsti medžiai rasti B.K. ir G.K. priklausančiame
žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini). 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1 taip pat
konstatuota, jog medžių kirtimai atlikti vykdant vandentiekio ir buitinės
nuotekynės statybos darbus pagal statybos leidimą Nr. AS1-254 (b. l. 45).
Analogiškus paaiškinimus teismo posėdžio metu pateikė ir Vilniaus RAAD Trakų
rajono agentūros pareigūnai A.C. bei Z.B. (b. l. 70 – 71)
Dėl šių aplinkybių apeliantas B.K.
nurodo, jog sklypo, kuriame buvo atliktas patikrinimas, kadastrinis adresas yra
(duomenys neskelbtini) (unikalus
numeris (duomenys neskelbtini)), o
byloje minimas statybos leidimas AS1-254 buvo išduotas sklypui, kurio
kadastrinis adresas yra (duomenys
neskelbtini) ir atitinkamai unikalusis numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, jog nėra jokio pagrindo
teigti, kad sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai, jo iniciatyva vyko darbai
pagal statybos leidimą, nes statybos leidimas buvo išduotas atlikti darbams visiškai
kitame sklype (b l. 78). Be to, kaip
pažymėjo apeliantas, sklypas, kuriame buvo atliktas patikrinimas, nėra
aptvertas, į jį laisvai gali pateikti tretieji asmenys, kadangi vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (2007 m. rugsėjo
26 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Specialiosios žemės ir miško naudojimo
sąlygų 22 punktu, apeliantas privalo užtikrinti netrukdomą priėjimą prie
tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių komunikacijų (b. l . 70, 79).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje
surinktų įrodymų visumą, pažymi, jog šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Kaip matyti iš 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. 1, šiuo aktu buvo
konstatuotas medžių iškirtimo faktas sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šis
sklypas tiesiogiai ribojasi su kitu B.K. bei jo sutuoktinei G.K. priklausančiu
žemės sklypu, kurio kadastrinis numeris (duomenys
neskelbtini), o unikalus numeris (duomenys
neskelbtini) (b. l. 41, 45, 47, 52). Byloje esantys dokumentai (statybos
leidimas Nr. AS1-254 bei 2007 m. spalio 12 d. statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 45, 53 -
55) patvirtina, jog šiame gretimai esančiame sklype buvo vykdomi buitinės
nuotekynės įrengimo ir gyvenamųjų namų statybos darbai. Pažymėtina, kad, remiantis
2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. 1 užfiksuota informacija bei Vilniaus
RAAD pareigūnų paaiškinimais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
teisme, sklype, kurio unikalus numeris (duomenys
neskelbtini), buvo iškirsti būtent tie medžiai, kurie trukdė vykdyti gretimame
sklype, kurio unikalus numeris (duomenys
neskelbtini), statybos leidimo Nr. AS1-254 pagrindu atliekamus darbus, t. y. tiesti vandentiekį (b. l. 71).
Šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pripažino
ir savo pirminiame paaiškinime, įrašytame 2008 m. sausio 15 d. patikrinimo akte
Nr. 1, jame nurodydamas, jog „medžiai iškirsti dujotiekio, vandentiekio,
šilumos, elektros linijų apsaugos zonose, kurie trukdė komunikacijų
aptarnavimui“ (b. l. 20). Akcentuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų,
patvirtinančių, jog šių medžių kirtimo darbus vykdė tam įgaliotos dujotiekio,
vandentiekio, šilumos ar elektros linijų komunikacijas prižiūrinčios
institucijos, priešingai, kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino Vilniaus
RAAD atstovai, nei viena institucija tokių darbų nevykdė (b. l. 71). Apibendrinus
šias aplinkybes, darytina išvada, jog sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savavališką
medžių kirtimą organizavo bei vykdė būtent administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo B.K..
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas
teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas administracine nuobauda už pažeidimo,
numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje (medžių, krūmų, žaliųjų vejų, gėlynų ne
miško žemėje žalojimas arba naikinimas) padarymą. Todėl B.K. apeliacinis
skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio
12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį
palikti nepakeistą, o B.K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Romanas Klišauskas
Vaida Urmonaitė -
Maculevičienė