Baudžiamoji byla Nr. 1A–34/2012 

Procesinio sprendimo kategorijos:               1.2.18.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.;2.4.6.4.4.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorams Sauliui Verseckui, Arūnui Vereniui,

gynėjams advokatams Jonui Klipštui, Vytautui Sirvydžiui, Stasei Kazlauskienei, Irenai Vaitiekaitienei, Stefanijai Bukelienei, Tomui Kaminskui, Ričardui Girdziušui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Evaldui Liutkevičiui, Eglei Mockienei, Valerijui Karpovui,  Aušrai Ručienei, Arvydui Verpečinskui, Romanui Gudašiui, Juozui Vasiliauskui, Birutei Paukštienei,  

nuteistiesiems I. I., R. T., G. V., V. A., N. S., R. P., S. J., V. O., D. S., Š. R., D. R., T. S., D. M., R. B., V. R., D. K.,

civiliniam ieškovui N. K.,

vertėjai Vladislavai Tumas, Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų I. I., R. T., D. R., T. S., S. J., V. O., D. K., N. S., G. V., R. P. ir nuteistojo V. A. gynėjo adv. Valerijaus Karpovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 24 str. 6 d. 213 str. 2 d. (padedant gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotus) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo)  laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir I. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str., I. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė  – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 4 141 961,20 Lt (keturis milijonus šimtą keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą ir dvidešimt centų).

R. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

              pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems)  metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

              pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo, laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Vadovaujantis LR BK 72 str. R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojat turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 1 437 800,10 Lt (vieną milijoną keturis šimtus trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus  litų ir dešimt centų).

N. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2009 m. gegužės 22 d, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki  2005 m. sausio 8 d. Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos pakeista į suėmimą, suimant N. S. teismo salėje.

Vadovaujantis LR BK 72 str. N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą iš viso už 240 000 Lt (du šimtus keturiasdešimt tūkstančių).

G. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str. G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 104 425,34 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis litus ir trisdešimt keturis centus).

R. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. lapkričio 6 d. iki  2005 m. vasario 8 d.

Vadovaujantis LR BK 76 str. 1 d., R. B. atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Vadovaujantis LR BK 72 str. R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 1 437 800,10 Lt (vieną milijoną keturis šimtus trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus litų ir dešimt centų).

              V. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį , 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį  ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo) laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 213 str. 2 d.  (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų gaminimo) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams:

pagal BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų 100 nominalo eurų gaminimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK  72 str. V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 277 969,18 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir aštuoniolika centų).

R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str. R. P. paskirta baudžiamojo poveikio  priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą iš viso už 120 848 Lt (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis).

S. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str. S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą viso už 9 150 Lt (devynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt litų).

V. O. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 1 d. (dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK  63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės  atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str. V. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 60 500 Lt( šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus litų).

D. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį  ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo)  laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p.  bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintos jas iš dalies sudedant, o už apysunkį nusikaltimą subendrintos apėmimo būdu  ir  D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metus ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1 d. nuspręsta iš D. S. išieškoti valstybei ekstradicijos išlaidas 12 488,67 Lt ( dvylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir šešiasdešimt septynis centus).

Vadovaujantis LR BK 72 str. D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą viso už 60 660 Lt ( šešiasdešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt litų ).

D. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu  3 (trejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 str. D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš viso už 14 900 Lt ( keturiolika tūkstančių devynis šimtus).

Š. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikius LR BK 81 str. ir 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Š. R. dirbti ir nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR BK 72 str. Š. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto ir išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą  iš viso už 24 000 Lt ( dvidešimt keturis tūkstančius).

              T. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo suėmimo dienos, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2004 m. lapkričio 6 d.  iki 2004 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d. T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – privalomas turto konfiskavimas, išieškant iš jo 7 200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus).

V. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta bausmė V. R. apėmimo būdu  subendrinta su 2006-08-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme  ir V. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 213 straipsnio 2 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 213 str. 2 d.(dėl didelio kiekio ir didelės vertės  netikrų 50 nominalo JAV dolerių įgijimo, laikymo, realizavimo) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų įgijimo, laikymo ir realizavimo) laisvės atėmimu  5 (penkeriems) metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6         ( šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistųjų I. I., R. T., N. S., G. V., V. A., R. B., V. O.,D. S., R. P., S. J., D. R., Š. R., T. S., D. M., V. R. ir D. K. solidariai priteista civiliniams ieškovams: UAB „B“ 10703,68 Lt, R. B. – 345 Lt, R. V. - 517 Lt, R. K. – 690 Lt, G. V. – 345 Lt, V. V. – 345 Lt, AB SEB Vilniaus bankui – 690,56 Lt, G. V. – 690 Lt, N. K. – 345 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir D. M., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

         Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I. I. nuteistas už tai, kad 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuota grupe kartu su R. T., R. B., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. gaminti netikrus JAV dolerių banknotus ir vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuterį, skenerį) ir turimas įvairias kompiuterines programas, sukūrė kompiuterinį maketą, reikalingą netikro 50 nominalo JAV dolerio banknoto pagaminimui.

Taip pat jis susitarė su G. V., V. O., D. S., V. A. dėl jų dalyvavimo bendrininkų grupės veikloje gaminant netikrus 50 nominalo JAV  dolerių banknotus bei apmokė juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikrų JAV  dolerių banknotų gamybos užduotis.

Netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybos metu, I. I. kartu su R. T. vadovavo nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo nusikaltimo bendrininkų atliekamus netikrų banknotų gamybos darbus: G. V. šilkografijos būdu daromus ant netikrų banknotų serijos numerius bei nominalo skaičių, V. O. bei D. S. atliekamą polimero įtrynimą dažais, V. A. padaromas apsaugines juosteles, įveriant jas į netikrą banknotą, bei imituojant banknoto vandens ženklą.

Be to, patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), I. I. pats asmeniškai atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gamybos darbų, t. y. jis įgijo netikriems JAV doleriams gaminti reikiamas medžiagas, įrangą, įtrindavo polimerą dažais, kurį prasukdavo pro volus ir atspausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdą, prikarpydavo pagamintus JAV dolerio banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus JAV dolerių banknotus, juos supakuodavo.

Baigus netikrų JAV dolerių gamybą jis pagamintus netikrus JAV dolerių banknotus perduodavo R. T. tolimesniam jų realizavimui. Gavęs iš R. T. pinigus, gautus realizavus netikrus JAV dolerių banknotus, jis atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais už jų atliktas jiems pavestas netikrų JAV dolerių gamybos užduotis.

Tokiu būdu, I. I. 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, pagamino, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 1000 vienetų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat I. I. nuteistas už tai, kad 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, bendrininkaudamas su V. A., padėjo gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo eurų banknotų, o būtent –

jis, iš anksto susitaręs su V. A. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos, padėjo V. A. pagaminti netikrus 50 nominalo eurų banknotus, t. y. sukūrė 50 nominalo euro banknoto kompiuterinį maketą, atspausdino spausdinimo plėves, reikalingas netikrų 50 nominalo banknotų gamybai, įrašė į kompaktinį diską informaciją, reikalingą banknoto hologramai daryti, po ko V. A., panaudodamas šias jo pateiktas priemones, pagamino, laikė ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 15406 vienetų netikrų 50 eurų nominalo, 770300 eurų ( 2 659 691,80 litų) vertės banknotų, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio valstybėse bei išimti iš apyvartos.

Taip pat I. I. nuteistas už tai, nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas)  iki 2004 m. lapkričio 6 d., dėl savanaudiškų paskatų, kartu su R. T., G. V. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu laiku be nurodytų asmenų dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A., kartu su R. T., G. V., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai gamino, atlikdamas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. ir G. V. gaminti netikrus eurų banknotus ir tuo tikslu suburti organizuotą bendrininkų grupę.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, jis, panaudodamas savo turimas darbines priemones (kompiuterį, skenerį) ir turimas įvairias kompiuterines programas, sukūrė kompiuterinį maketą, reikalingą netikro 100 eurų nominalo banknoto pagaminimui.

Taip pat jis susitarė su R. P. dėl netikrų eurų spausdinimo ofsetinės spaudos būdu R. P. vadovaujamos UAB “S“ patalpose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei susitarė su kitais asmenis D. S., V. O., N. S., V. A. dėl jų dalyvavimo organizuotos grupės veikloje gaminant netikrus 100 nominalo eurų banknotus ir apmokė juos atlikti jiems priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis.

Jis finansavo ir kartu su R. T. ir R. B. įgijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popierių „Arches“, dažus, trintukus, folgą), reikiamą įrangą (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laikė netikrų eurų gamybos vietose ir jam bei L. I. nuosavybės teise priklausančiose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), bei jas pats naudojo ir teikė kitiems organizuotos grupės nariams netikrų eurų gamybai. Taip pat  I. I. mokėjo nuomos mokestį už patalpas, esančias Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinetus Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kurie buvo išnuomoti G. V. įmonės vardu, ir kur buvo vykdomi netikrų 100 nominalo eurų gamybos darbai.

Netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus 100 eurų banknotus ofsetines spaudos būdu, V. A. įveriant į banknotus apsaugines juosteles,  G. V. kartu su D. R. ir Š. R., D. M. ir T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikrų banknotų serijos numerius bei apsauginės juostelės ir vandens ženklo imitavimą, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo darbus bei imituojant iškiliąją spaudą, N. S. spausdinant elektrografinės spaudos būdu banknotų serijos numerius bei darant hologramą  I. I. kartu su R. T. vadovavo ir kontroliavo šių asmenų atliekamą darbą eurų gamyboje, nurodydamas jiems R. B. ar R. T. užsakytą reikiamą pagaminti netikrų eurų banknotų kiekį ir datą, iki kada jie turi būti pagaminti, po to gamybos metu nurodydamas jiems jų atliekamo darbo trūkumus bei būdus jiems pašalinti. Taip pat I. I. kartu su R. T. nurodė organizuotos grupėms nariams laikytis konspiracijos naudoti tarpusavio telefoniniams pokalbiams jo (I. I.) duotus telefonus bei nurodydamas niekam neprasitarti apie eurų gamybą ir apie tai nekalbėti telefonu. Taip pat spausdinimo metu I. I. šalino atsiradusias problemas, bei kartu su R. T. įspėjo kitus organizuotos grupės narius apie  numatomą 2004 m. lapkričio mėn. vyksiančią netikrų eurų gamybą.

Be to, I. I. pats asmeniškai atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų, t. y. sukarpydavo atspausdintus ofsetiniu būdu lapus su netikrų eurų banknotų atvaizdais, kartu su R. T. atskirais atvejais darė hologramą, nusikalstamiems tikslams pasiekti pats asmeniškai ieškodavo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą, suskaičiuodavo pagamintų netikrų eurų banknotų kiekį, atrinkdavo realizavimui tinkamus eurų banknotus, juos supakuodavo ir perduodavo R. T. arba R. B. tolimesniam jų realizavimui. Gavęs iš R. T. ar R. B. pinigus, gautus realizavus netikrus eurų banknotus, pagal jo ir R. T. išankstinį susitarimą, jis atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais R. P., D. S., V. O., N. S., o nuo 2003 m. gruodžio mėn. ir su D. R. ir Š. R. už jų atliktus jiems pavestus netikrų eurų gamybos darbus. Taip pat I. I. kartu su R. T. kaip dalinį atlygį už netikrų eurų gaminimą rengdavo organizuotos grupės nariams pokylius bei nupirkdavo poilsines keliones į užsienį, už kurias pilnai apmokėdavo.

Tokiu būdu I. I. nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 3 d. patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančiose UAB „S“ nuomojamose patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, 1-115, 1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), pagamino, laikė ir realizavo perduodamas R. T. ar R. B. tolimesniam realizavimui  ne mažiau kaip 138 226 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 822 600 eurų (47 726 673 litų) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos ir už kurių gamybą jis gavo ne mažiau kaip 4 772 667,30 litų neteisėtų pajamų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. I. nuo 2004 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. lapkričio 6 d. kabinete Nr. 1-115, 1-116, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) ir UAB „S“ nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), R. B. nurodymu organizavo netikrų eurų banknotų gaminimą, t. y. 2004 m. rugsėjo mėn. jis atvežė ne mažiau 11 536 vienetus tuščių popieriaus „Arches“ lapų, skirtų netikrų eurų gamybai, iš kurių būtų išėję ne mažiau 138 432 vienetai netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 843 200 eurų (47 797 800 litų) vertės, G. V., kuris pavedė T. S. šilkografijos būdu uždėti apsauginę juostelę ant I. I. pateiktų lapų, ką pastarasis kartu su D. M. ir padarė. Iš paruoštų netikrų eurų spausdinimui „Arches“ popieriaus lapų I. I. paėmė ne mažiau 6165 vienetus netikrų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004 m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P.. R. P., gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, paragintas R. T. kuo skubiau pradėti gamybą, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 7 398 000 eurų (25 543 814 litų) vertės, tačiau netikrų eurų banknotų gamyba nebuvo baigta dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

R. T. (R. T.) nuteistas už tai, kad 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuota grupe kartu su I. I., R. B., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, taip pat pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis. 

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. gaminti netikrus JAV dolerių banknotus, taip pat jis susitarė su R. B. dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų realizavimo bei atlygio už juos gavimo.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, R. T. įgijo įrangą: naujas stakles reikalingas netikrų JAV dolerių gamybai.

Netikrų JAV dolerių gamybos metu, R. T. kartu su I. I. vadovavo nusikaltimo bendrininkams, kontroliavo nusikaltimo bendrininkų atliekamus netikrų banknotų gamybos darbus: G. V. šilkografijos būdu daromus ant netikrų banknotų serijos numerius bei nominalo skaičių, V. O. bei D. S. atliekamą polimero įtrynimą dažais, V. A. padaromas ir įveriamas apsaugines juosteles į netikrus banknotus bei imituojamą banknoto vandens ženklą.

Be to patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), R. T. pats asmeniškai atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gamybos darbų, t. y. jis sukdavo stakles, pro kurių volus perleistas įtrintas dažais polimeras atspausdavo ant lapų 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdą.

Pagamintus  netikrus  JAV dolerius R. T. paimdavo iš I. I. ir perduodavo juos R. B. tolimesniam jų realizavimui, o gavęs iš R. B. pinigus už realizuotus netikrus dolerius, jis atsikaitydavo su I. I., kuris užmokėdavo atlygį likusiems organizuotos grupės nariams už jų atliktus jiems pavestus netikrų JAV dolerių gamybos darbus.

Tokiu būdu R. T. 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, pagamino, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 1000  50 nominalo JAV dolerių banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų)  vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat R. T. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. pavasario (tikslesnis laikas nenustatytas), dėl savanaudiškų paskatų, kartu su I. I., G. V. subūrė organizuotą grupę, kurioje skirtingu laiku dar be nurodytų asmenų dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A.. Kartu su I. I., G. V., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei pats asmeniškai, atlikdamas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. ir G. V. gaminti netikrus eurų banknotus ir tuo tikslu suburti organizuotą bendrininkų grupę, taip pat jis susitarė su R. B. dėl pastarojo (R. T.), I. I. bei kitų organizuotos grupės narių pagamintų netikrų 100 nominalo eurų banknotų realizavimo bei neteisėto atlygio už juos gavimo.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, jis kartu su kitais bendrininkais I. I., R. B. įgijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popierių „Arches“, dažus, folgą), reikiamą įrangą (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laikė netikrų eurų gamybos vietose ir I. I. bei L. I. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), pats jas naudojo netikriems pinigams gaminti ir teikė kitiems organizuotos grupės nariams.

Netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus 100 eurų banknotus ofsetines spaudos būdu, V. A. įveriant į banknotus apsaugines juosteles, G. V. kartu su D. R. ir Š. R., T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikrų banknotų serijos numerius bei apsauginės juostelės ir vandens ženklo imitavimą, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo darbus bei imituojant iškiliąją spaudą, N. S. spausdinant elektrografinės spaudos būdu bei darant hologramą  R. T. kartu su I. I. vadovavo ir kontroliavo šių asmenų atliekamą darbą eurų gamyboje, nurodydamas jiems R. B. užsakytą reikiamą pagaminti netikrų eurų banknotų kiekį ir datą iki kada jie turi būti pagaminti, po to gamybos metu nurodydamas jiems jų atliekamo darbo trūkumus bei būdus šiems trūkumams  pašalinti. Taip pat R. T. skubino nusikaltimo bendrininkus gaminti netikrų eurų banknotus ir grasino finansinėmis sankcijomis.

Be to, R. T. pagal I. I. duotą maketą padarė kalandravimo (popieriaus ploninimo) stakles, naudotas netikrų eurų gamyboje, ieškojo paranito reikalingo kalandravimo procesui ir pats asmeniškai atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų ganybos darbų: kartu su I. I. atskirais atvejais darė hologramą, nutrindavo folijos likučius, nuo netikrų eurų banknotų, nusikalstamiems tikslams pasiekti pats ieškodavo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą, suskaičiuodavo pagamintų netikrų eurų banknotų kiekį, atrinkdavo realizavimui tinkamus eurų banknotus, juos supakuodavo arba jau gaudavo supakuotus iš I. I. ir perduodavo R. B. tolimesniam realizavimui, o gavęs iš R. B. pinigus už realizuotus, netikrus eurų banknotus, jis atsiskaitydavo su I. I., kuris pagal išankstinį susitarimą užmokėdavo atlygį likusiems organizuotos grupės nariams už jų atliktus jiems pavestus netikrų eurų gamybos darbus. R. T. kartu su I. I. kaip dalinį atlygį už netikrų eurų gaminimą rengdavo organizuotos grupės nariams iškylas bei savo lėšomis nupirkdavo poilsines keliones į užsienį.

Tokiu būdu R. T. nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. pavasario (tikslesnis laikas nenustatytas), patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini),  pirmame aukšte esančiose UAB „S“ nuomojamose patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-322, 1-323, 1-115, 1-116, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), pagamino, laikė ir realizavo perduodamas R. B. arba I. I. tolimesniam realizavimui  ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 822 600 eurų (47 726 673 litų) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

      N. S. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., S. J., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

N. S. 2003 metais (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį panaudojant I. I. pateiktas darbui reikalingas medžiagas ir įrangą gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn. patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kabinete Nr.1-322, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S., I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, bei I. I. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų, t.y. netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, panaudodamas I. I. pateiktas medžiagas ir įrangą (kompiuterį, spausdintuvą, folgizatorių) spausdino serijos numerius bei uždėjo hologramas ant netikrų 100 nominalo eurų banknotų, taip pat I. I. nurodymu nutrindavo folgos likučius nuo netikrų eurų banknotų, prikirpdavo po kalandravimo netikrų eurų banknotus, ieškodavo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą, patardamas kokius spausdintuvų modelius reikia nupirkti ir naudoti gaminant netikrus eurų banknotus bei jis (N. S.) pasiūlė serijos numerių spausdinimui nupirkti spausdintuvą „HP Laserjet 4600“ iš UAB „K s“, kurioje tuo metu dirbo jo žmona J. S..

Tokiu būdu N. S. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 12 000 000 eurų (41 433 600 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

G. V. nuteistas už tai, kad 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. T., R. B., V. O., I. I., V. A., D. S., atlikdamas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų -  50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, kabinetuose Nr.1-115, 1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), G. V., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo darbų, t.y. jis šilkografijos būdu uždėdavo serijos numerius bei nominalo skaičių ant netikrų JAV dolerio banknotų.

Tokiu būdu G. V. su kitais organizuotos grupės nariais gamino ne mažiau kaip 1 000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerio banknotų, 50 000 dolerių (200 000 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat G. V. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, kartu su R. T., I. I. subūrė organizuotą  grupę, veikusią nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m.lapkričio mėn.6d., kurioje skirtingu laiku dar be nurodytų asmenų dalyvavo D. S., V. O.,Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A.. Kartu su I. I., R. T., R. B. šiai grupei vadovavo ir koordnavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei pats, atlikdamas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybvių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. ir I. I. gaminti netikrus eurų banknotus ir tuo tikslu suburti organizuotą bendrininkų grupę.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio mėn., G. V., panaudodamas savo turimas darbines ir naujai jo paties įgytas priemones, reikalingas šilkografijos darbams atlikti, padarė šilkografijos rėmus, kurių pagalba šilkografijos būdu uždėjo ant netikrų 100  nominalo eurų banknotų: serijos numerius, apsaugines juosteles, vandens ženklo imitaciją, banknoto nominalo skaičių. Nusikalstamiems tikslams pasiekti G. V. kartu su I. I., R. T. ieškojo būdų pagerinti ir pagreitinti netikrų eurų gamybos procesą bei savo įmonės vardu išnuomavo kabinetus Nr. 1-12, 1-13,1-14,1-322,1-323, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), už kurių nuomą mokėjo I. I. ir kur buvo vykdomi netikrų 100 nominalo eurų gamybos darbai.

Taip pat jis susitarė su D. R., Š. R., T. S. dėl jų dalyvavimo organizuotos grupės veikloje gaminant netikrus 100 nominalo eurų banknotus ir jų vaidmens netikrų eurų gamyboje bei apmokė atlikti jiems priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis.

Netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus banknotus ofsetinės spaudos būdu, V. A. įveriant į banknotus apsaugines juosteles, D. S. ir V. O. atliekant  kalandravimo ( popieriaus ploninimo) darbus bei imituojant iškiliąją spaudą, N. S. spausdinant elektrografinės spaudos būdu bei darant hologramą, G. V. kartu su D. R. ir Š. R. ir T. S. atliko šilkografijos darbus, uždėdamas ant netikrų banknotų serijos numerius bei apsauginės juostelės ir vandens ženklo imitavimą, nurodydamas jiems reikiamą pagaminti netikrų eurų banknotų kiekį ir datą, iki kada jie turi būti pagaminti, taip pat jų atliekamo darbo trūkumus bei  būdus jiems pašalinti, taip pat pats sukarpydavo po kalandravimo netikrų eurų banknotus, atrinkdavo realizavimui tinkamus eurų banknotus. G. V., gavęs iš I. I. pinigus, gautus realizavus netikrus eurų banknotus, atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais D. R., Š. R., T. S. už jų atliktus jiems pavestus netikrų eurų gamybos darbus bei juos įspėdavo apie numatomus netikrų eurų gamybos pradžias.

Tokiu būdu nuo 2002m. ( tikslenis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio mėn. kabinetuose Nr.1-12,1-13,1-14,1-322,1-323,1-115,1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), G. V. pagamino, laikė ir vėliaus perdavė I. I. arba kitiems organizuotos  grupės nariams tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetus  netikrų 100 nominalo eurų banknotų,  13 822 600 eurų ( 47 726 673 litų ) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiuose pasaulio  šalyse ir išimti iš apyvartos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką nuo 2004m. rugsėjo mėn. iki 2004m. lapkričio 6d. kabinetuose Nr. 1-115,1-116, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), G. V. organizavo netikrų  eurų banknotų gaminimą, t. y. 2004m. rugsėjo  mėn. I. I. atvežus 11 536 vienetus tuščių popieriaus „Arches“ lapų, skirtų netikrų eurų gamybai,  iš kurių būtų išėję 138 432 vienetai netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 843 200 eurų (47 797 800 litų) vertės, G. V. pavedė T. S. šilkografijos būdu uždėti apsauginę juostelę ant I. I. pateiktų lapų, ką pastarasis su D. M. ir padarė. Iš paruoštų netikrų eurų spausdinimui popieriaus lapų I. I. paėmė 6 165 vienetų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P.. R. P., gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 7 398 000 eurų  ( 25 543 814 litų) vertės, tačiau netikrų pinigų gamybos nebaigė dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

R. B. nuteistas už tai, kad 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuota grupe kartu su I. I., R. T., G. V., V. A., D. S., V. O., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. dėl pastarojo (R. T.), I. I. bei kitų organizuotos grupės narių pagamintų netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų realizavimo bei neteisėto atlygio už juos gavimo.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, baigus netikrų JAV dolerių gamybą,  jis bendrininkų pagamintus netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus paimdavo iš R. T. ir juos perduodavo D. K. tolimesniam realizavimui.

Tokiu būdu R. B. 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) realizavo ne mažiau kaip 1000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Be to, R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvavo organizuotos grupės, veikusios nuo 2002 m.(tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d. veikloje, kurioje skirtingu laikotarpiu be jo dar dalyvavo I. I., R. T., G. V., D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., S. J., V. A., D. K., E. R., V. R.. Kartu su I. I., R. T., G. V. šiai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo, laikė įrangą netikriems pinigams gaminti bei laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis  aplinkybėmis.

Jis, 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. T. dėl pastarojo (R. T.), I. I. bei kitų organizuotos grupės narių pagamintų netikrų 100 nominalo eurų banknotų realizavimo bei atlygio už netikrų eurų gaminimą gavimo bei nurodė I. I. pranešti jam apie iškilusias problemas su organizuotos grupės nariais dėl eurų gamybos sutrikimų, žadėdamas jas išspręsti. Po to R. B. susitarė su D. K., V. R., E. R. dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų tolimesnio realizavimo bei neteisėto atlygio už juos gavimo.

Vykdydamas šį nusikalstamą sumanymą, nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. pavasario (tisklesnis laikas nenustatytas) R. B. kartu su R. T., o nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., R. B. kartu su  I. I. įgijo netikriems eurams gaminti reikiamas medžiagas (popierių „Arches“, foliją), reikiamą įrangą (spausdintuvus, folgizatorius) ir šias priemones laikė netikrų eurų gamybos vietose I. I. bei L. I. nuosavybės teise priklausančiose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini) bei teikė jas  kitiems organizuotos grupės nariams.

Netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, nusikaltimo bendrininkams R. P. ir S. J. spausdinant netikrus banknotus ofsetinės spaudos būdu, V. A. įveriant į banknotus apsaugines juosteles,  G. V. kartu su D. R. ir Š. R., T. S. atliekant šilkografijos darbus uždedant ant netikrų banknotų serijos numerius bei apsauginės juostelės ir vandens ženklo imitavimą, D. S. ir V. O. atliekant kalandravimo (popieriaus ploninimo) darbus bei imituojant iškiliąją spaudą, N. S. spausdinant elektrografinės spaudos būdu banknotų serijos numerius bei darant hologramą, R. T. kartu su I. I. vadovaujant ir kontroliuojant šių asmenų atliekamą darbą  eurų gamyboje, R. B. nurodydavo R. T. ir I. I. reikiamą pagaminti netikrų eurų banknotų kiekį ir datą, iki kada jie turi būti pagaminti, ragino sparčiau gaminti netikrų eurų banknotus, susitikdavo su organizuotos grupės nariais, dėl kurių kaltės vėluodavo netikrų eurų gamyba ir pokalbių metu psichologiškai juos auklėdavo, teigdamas, jog pasikartojus tokiems atvejams jis panaudos fizinį smurtą arba nubaus finansinėmis bausmėmis.

Jis organizuotos grupės narių pagamintus ne mažiau kaip 138 226  vienetus netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 822 600  eurų (47 726 673 litų) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos, paimdavo iš I. I. ar R. T. ir juos realizavo perduodamas V. R., E. R., D. K. ir kitiems nenustatytiems asmenims tolimesniam realizavimui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką 2004 m. rugpjūčio mėn. R. B. nurodė I. I. pagaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų pinigų – 100 nominalo eurų banknotų ir tuo  tikslu  I. I. nuo 2004 m. rugsėjo  mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. 6 d.  kabinetuose Nr. 1-115, 1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir UAB „S“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdydamas šį R. B. nurodymą, organizavo netikrų eurų banknotų gaminimą, t. y. 2004 m. rugsėjo mėn. I. I. atvežė G. V. 11 536 vienetus tuščių popieriaus „Arches“ lapų, skirtų netikrų eurų gamybai, iš kurių  būtų išėję ne mažiau 138 432 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 843 200 eurų ( 47 797 800 litų) vertės. G. V., gavęs netikrų eurų spausdinimui skirtus lapus, pavedė T. S. šilkografijos  būdu uždėti apsauginę juostelę ant I. I. pateiktų lapų, ką pastarasis kartu su D. M. ir padarė. Iš paruoštų netikrų eurų spausdinimui popieriaus lapų I. I. paėmė 6 165 vienetų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004 m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P.. R. P., gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 7 398 000 eurų ( 25 543 814 litų ) vertės, tačiau netikrų pinigų gamybos  nebaigė dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

V. A. nuteistas už tai, kad 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., D. S., V. O., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų - 50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, Kaune, (duomenys neskelbtini), V. A., vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo darbų:  susikarpė I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir įkišo į popierių, skirtą netikrų JAV dolerių gaminimui, bei ant to pačio popieriaus imitavo vandens ženklą. Po to V. A., atlikęs jam priskirtą užduotį, banknotus atiduodavo I. I. kitiems netikrų JAV dolerių gamybos darbams atlikti.

Tokiu būdu V. A. gamino ne mažiau kaip 1000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerio banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų) vertės, kurie, baigus jų gamybą, buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat V. A. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų,  bendrininkaudamas su I. I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų - 50 nominalo eurų banknotų, o būtent – jis, iš anksto susitaręs su I. I. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos, panaudodamas I. I. pagamintas netikrų 50 eurų banknotų gamybai reikalingas priemones: netikro banknoto maketą ir banknotų spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves bei kompaktinį diską su įrašyta informacija, reikalingą banknoto hologramai daryti, pagamino, laikė ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 15 406 vienetus netikrų 50 eurų nominalo, 721 450 eurų (2 491 022 litų) vertės banknotų, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio valstybėse bei išimti iš apyvartos.

Taip pat V. A. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio 6d. veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., N. S., S. J., T. S., R. P., D. R., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino  netikrus kitų valstybių (ES)  apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002metų laikotarpyje ( tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, 2002metų laikotarpyje, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, I. I. atnešus netikrus 100 nominalo eurų banknotus, kuriuose trūko apsauginės juostelės su mikrotekstu „100 euro“, bei metalizuotas juosteles su mikrotekstu „100 euro“, V. A.,vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų: netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu jis susikarpė I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir įkišo jas į I. I. atneštus netikrus 100 nominalo euro banknotus. Po to banknotus kalandruodavo (plonindavo) ir atlikęs jam priskirtą užduotį, atiduodavo I. I. kitiems netikrų eurų gamybos darbams atlikti.

Tokiu būdu V. A. gamino nenustatytą  kiekį ir nenustatytos vertės netikrų 100 nominalo eurų banknotų, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos. Už jų gamybą jis iš I. I. gavo tyrimo metu nenustatytą sumą neteisėtų pajamų ir taip pat kaip dalinį atlygį gavo iš I. I. 50 nominalo euro banknoto kompiuterinį maketą, atspausdintas spausdinimo plėves, bei kompaktinį diską su įrašyta informacija, reikalinga 50 nominalo euro banknoto hologramai daryti.

R. P. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtoje ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio  mėn. 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., S. J., V. A., sukurstė S. J. daryti nusikaltamą veiką ( spausdinti netikrus euro banknotus) bei padėjo gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, būdamas UAB „S“ direkoriumi, 2002metais ( tikslesnis laikas nenustatytas), iš anksto susitaręs su I. I. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos, palenkė bendrovės darbuotoją S. J. daryti nusikalstamą veiką: spausdinti netikrus 100 nominalo euro banknotus bendrovės nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojant bendrovės turimus įrenginius (ofsetinę spausdinimo mašiną „Adast Dominant 725“, kopijavimo rėmą „Efraim Trading LTD“), žadėdamas jam  (S. J.) neteisėtą atlygį už netikrų 100 nominalo eurų banknotų spausdinimą.

Vykdydamas šį savo ir I. I. nusikalstamą susitarimą, nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio 3d. Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB „S“ nuomojamuose patalpose, R. P. padėjo S. J. gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Jis, būdamas UAB „S“ direktoriumi pašalino kliūtis ir pridengė S. J. netikrų eurų gamybos metu, atleisdamas likusius spaustuvės darbiuotojus nuo darbo, tuo užtikrino sąlygas S. J. nekliudomai gaminti netikrus pinigus bendrovės patalpose naudojant jos įrenginius. Jis teikė S. J. iš I. I. gautas ir paties nupirktas netikrų pinigų spausdinimui reikalingas priemones (plėves ir spausdinimo plokštes) bei medžiagas ( popierių“Arches“, dažus, ryškalus, ploviklius), taip pat davė S. J. patarimus dėl spalvų parinkimo spausdinant netikrus eurų banknotus, nurodydavo laikytis konspiracijos. Po S. J. atliktų netikrų eurų spausdinimo darbų R. P. atiduodavo I. I. panaudotas spausdinimo plėves, pagamintus lapus su netikrais 100  nominalo eurų banknotais bei brokuotą medžiagą, likusią nuo pinigų spausdinimo bei sunaikindavo panaudotas spausdinimo plokštes su atskirais eurų elementais, t.y. vykdė iš anksto pažadėtą pagalbą slepiant nusikalstamos veikos darymo priemones bei šios veikos pėdsakus. Taip pat jis I. I. leido naudotis UAB „S“ priklausančiu popieriaus pjovimo įrenginiu, reikalingu lapams su netikrais 100 nominalo eurų banknotų atvaizdais supjaustyti. Gavęs iš I. I. pinigus už realizuotus netikrus eurų banknotus, R. P. atsiskaitydavo su S. J. už atliktą darbą.

Tokiu būdu R. P. sukurstė S. J. gaminti didelį kiekį didelės vertės netikrus eurų banknotus ir padėjo S. J. atspausdinti ne mažiau kaip 138 226 vienetų, 13 822 600 eurų (47 726 673 litų) vertės netikrų 100 nominalo eurų banknotų, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, nuo 2004m. lapkričio 3d. iki 2004m. lapkričio 6d. UAB „S“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudojant tuos pačius aukščiau nurodytus bendrovės įrenginius, gavęs I. I. atvežtus 6 165 vienetus netirkų eurų gamybai  skirtus lapus su apsaugine juostele ir eurų spausdinimiui reikalingas plėves, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 7 398 000 eurų ( 25 543 814 litų) , tačiau netikrų pinigų gamybos nebaigė dėl  organizuotos grupės narių sulaikymo.

S. J. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtoje ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio 6d.  veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., D. R., N. S., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, UAB „S“ direktoriaus R. P. sukurstytas ( palenktas) daryti sunkų nusikaltimą, 2002 metais ( tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su juo ( R. P.) už atlygį panaudojant bendrovės, kurioje dirbo įrenginius spausdinti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkirčio 3d.  UAB „S“ nuomojamuose patalpose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), S. J., vadovaujamas I. I. ir R. T., padedamas R. P., atliko dalį netikrų pinigų gaminimo darbų, t.y.netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, panaudodamas bendrovės turimą ofsetinę spausdinimo mašiną „Adast Dominant 725“, kopijavimo rėmą „Efraim Trading LTD“, R. P. ir I. I. pateiktas spausdinimui reikalingas priemones ( plėves ir spausdinimo plokštes)  bei medžiagas ( popierių „Arches“, dažus, ryškalus) jis atspausdino ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 822 600 eurų (47 726 673 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, nuo 2004m. lapkričio 3d. iki 2004m. lapkričio 6d. UAB „S“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas tuos pačius aukščiau nurodytus bendrovės įrenginius, naudodamas I. I. R. P. perduotus 6 165 vienetus netikrų eurų gamybai skirtus lapus su apsaugine juostele ir spausdinimui reikalingas plėves,  R. P. padedant,atlikdamas jam priskirtas užduotis, gamino netikrus pinigus: spausdino 73 980 vienetus netikrų 100 nominalo eurų banknotus, 7 398 000 eurų ( 25 543 814 litų) vertės, tačiau netikrų pinigų gamybos nebaigė dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

V. O. nuteistas už tai, kad 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., V. A. ir D. S., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino nenustatytą kiekį netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų - 50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą,  kabinetuose Nr.1-115, 1-116, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), V. O., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo darbų:  įtrindavo polimerą dažais, kurį prasukus pro volus atsispausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdas.

Tokiu būdu V. O. pagamino tyrimo metu nenustatytą kiekį netikrų 50 nominalo JAV dolerio banknotų, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat V. O. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio mėn. 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo N. S., D. S., Š. R., D. R., S. J., T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2003metais ( tikslesnis laikas nenustytas) susitarė su I. I. už atlygį panaudojant I. I. pateiktas netikrų pinigų gamybai reikalingas medžiagas ir įrangą  gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003m. liepos mėn. iki 2004m. rugpjūčio  mėn. kabinetuose Nr. 1-12,1-13, 1-14, 1-151-115, 1-116, 1-322, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini),V. O., I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, I. I. ir R. T. vadovaujamas bei kontroliuojamas, atliko dalį netikrų pinigų gamybos darbų: netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu panaudodamas I. I. nupirktas ir pateiktas medžiagas ir įrangą atliko banknotų kalandravimą ( popieriaus ploninimą), iškiliosios spaudos imitavimą, nutrindavo folijos likučius nuo netikrų 100 nominalo eurų banknotų.

Tokiu būdu V. O. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 12 000 000 eurų ( 41 433 600 litų ) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

D. S. nuteistas už tai, kad 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) Kaune, dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. T., R. B., G. V., I. I., V. A., V. O., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų -  50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 50 nominalo JAV  dolerių banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, kabinetuose Nr.1-12, 1-13, 1- 14, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), D. S., vadovaujamas ir kontroliuojamas R. T. ir I. I., atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV  dolerių banknotų gaminimo darbų: įtrindavo polimerą dažais, kurį prasukus pro volus atsispausdavo 50 nominalo JAV dolerio banknoto atvaizdas.

Tokiu būdu D. S. gamino ne mažiau kaip 1000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerio banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų) vertės, kurie, baigus jų gamybą, buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos ir už kurių gamybą jis gavo ne mažiau kaip 750 litų neteisėto atlygio.

Taip pat D. S. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tisklesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d., veikoje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo N. S., V. O., Š. R., D. R., S. J.,T. S., R. P., V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų bankonotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002metais ( tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už atlygį panaudojant I. I. pateiktas medžiagas ir įrangą gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. spalio mėn. kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-322, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), D. S. , I. I. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei I. I. ir R. T. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų pinigų gamybos darbų: netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, panaudodamas I. I. nupirktas ir pateiktas medžiagas bei įrangą, atliko netikrų eurų banknotų kalandravimą (popieriaus ploninimą), iškiliosios saudos imitavimą, nutrindavo folijos likučius nuo netikrų 100 nominalo eurų banknotų, suskaičiuodavo pagamintus banknotus. Be to, I. I. nurodymu pas save namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), naikino nusikalstamos veikos pėdsakus, nusikalstamos veikos darymo įrankius ir priemones: degino brokuotus netikrų eurų banknotus, kitas medžiagas, likusias nuo gamybos, taip pat sudegino netikrų pinigų gaminime naudotus spausdintuvus. 2004m. pavasarį kartu su I. I. važiavo į Lenkiją pirkti 2 spausdintuvus, skirtus serijos numerių ant netikrų eurų banknotų spausdinimui.

Tokiu būdu D. S. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 12 000 000 eurų ( 41 433 600 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiuose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos.

Taip pat D. S. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įsigyti, laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, 2004 metais iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Vilniuje, (duomenys neskelbtini) turgavietėje neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro 85 „Combat" modelio lygiavamzdį pistoletą „Valtro“ ir ne mažiau kaip 8 vienetus savadarbius 9 mm kalibro šovinius, neteisėtai laikė juos bute Kaune, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriuos 2004-11-06 kratos metu išėmė policijos pareigūnai.

D. R. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. lapkričio 6 d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š. R., N. S., S. J., T. S., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2003 m. rugpjūčio mėn. susitarė su G. V. už atlygį gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. kabinetuose Nr. 1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-323, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), D. R., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., R. T., G. V., atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų: netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, G. V. arba Š. R. atlikus šilkografijos darbus ant netikrų 100 nominalo eurų banknotų, jis (D. R.) paimdavo banknotus ir juos dėdavo džiovinimui, o juos išdžiovinus nunešdavo D. S. ir V. O. kalandravimo darbų atlikimui, taip pat jis I. I. nurodymu nutrindavo folijos likučius nuo netikrų 100 nominalo eurų banknotų.

Tokiu būdu D. R. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 12 000 000 eurų (41 433 600 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

Š. R. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. ( tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., D. R., N. S., S. J., T. S., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netirkų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) payvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis,

Jis, 2003m. rugsėjo mėn. susitarė su G. V. už atlygį, panaudojant G. V. pateiktas priemones ir įrangą gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn., kabinetuose  Nr.1-12, 1-13, 1-14, 1-115, 1-116, 1-323, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini) Š. R., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei I. I., R. T., G. V. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų: netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, G. V. atlikus šilkografijos darbus ant netikrų 100 nominalo eurų banknotų, jis (Š. R.) paimdavo netikrus  banknotus ir juos dėdavo džiovinimui, taip pat šilkografijos būdu uždėdavo ant banknotų vandens ženklo imitaciją ir  nulakuodavo ant banknoto esančią hologramą, taip pat jis, I. I. nurodymu, nutrindavo folijos likučius nuo netikrų 100 nominalo eurų banknotų.

Tokiu būdu Š. R. pagamino ne mažiau kaip 120 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 12 000 000 eurų (41 433 600 litų) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

T. S. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas  I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R. B. vadovaujamos organizuotos grupės, veikusios nuo 2002m. (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004m. lapkričio 6d., veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., D. R., N. S., S. J., Š. R., R. P. ir V. A., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 100 nominalo eurų banknotus žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2003 m. spalio mėn. susitarė su G. V. už  atlygį, panaudojant G. V. pateiktas darbui reikalingas priemones, įrangą gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Be to, jis susitarė su D. M., kad ji nuo 2004m. rugsėjo mėnesio už atlygį dalyvaus gaminant netikrus 100 nominalo eurų banknotus ir atliks jai priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2004 m. rugsėjo  mėn., Kaune, (duomenys neskelbtini) kabinete Nr.1-115, 1-116, T. S., G. V. apmokytas atlikti jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis bei G. V. vadovaujamas ir kontroliuojamas, atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų:  netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu, G. V. šilkografijos būdu uždėjus apsauginę juostelę su užrašu „100 euro“ ant lapų, jis (T. S.) paimdavo lapus ir juos dėdavo džiovinimui, ir pats G. V. nurodymu šilkografijos būdu uždėdavo ant lapų apsaugines juosteles su užrašu „100 euro“, taip paruošdamas popierių tolimesniam netikrų eurų gaminimui. Taip pat T. S. paimdavo nuo šilkografijos stalo netikrus 100 nominalo euro banknotus, ant kurių G. V. šilkografijos būdu ant banknoto reverso pusės uždėdavo skaičių „100“, ir juos dėdavo džiovinimui.

Tokiu būdu T. S. pagamino ne mažiau kaip 13 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele, iš kurių buvo pagaminta ne mažiau 60 000 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 6 000 000 eurų (20 716 800 litų ) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, nuo 2004m.rugsėjo mėn. iki 2004m. spalio , vykdydamas G. V. nurodymus, susitaręs su D. M., iš I. I. atvežto popieriaus „Arches“ pagamino 11 536 vienetus eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele, iš kurių būtų išėję 138 432 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 13 843 200 eurų (47 797 800 litų) vertės, iš kurių I. I. paėmė 6 165 vienetų netikrų eurų gamybai skirtų lapų su apsaugine juostele ir 2004m. spalio mėn. kartu su eurų spausdinimui reikalingomis plėvėmis atidavė R. P.. R. P., gavęs iš I. I. netikrų eurų gaminimui skirtą popierių bei spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves, padėjo S. J. spausdinti 73 980 vienetų netikrų 100 nominalo eurų banknotų, tačiau eurų banknotų gamyba nebuvo baigta dėl organizuotos grupės narių sulaikymo.

V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., Kauno mieste, dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., D. K., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių (ES)  apyvartoje esančių pinigų -  100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002 metų laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus bei juos realizavus sumokėti sutartą sumą neteisėto atlygio.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., V. R., iš anksto užsakydamas reikalingą netikrų eurų banknotų kiekį, per keletą kartų įgijo iš R. B., laikė ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 34 000 vienetų 100 nominalo eurų banknotų, 3 400 000 eurų (11 739 520Lt. ) vertės.

D. K. nuteistas už tai, kad nuo 2001 metų laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), Kauno mieste, dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., V. R., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų -  50 nominalo JAV dolerių banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2001 m. (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 50 nominalo dolerių banknotus bei juos realizavus sumokėti sutartą sumą neteisėto atlygio.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą nuo 2001 metų laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), D. K., iš anksto užsakydamas reikalingą netikrų dolerio banknotų kiekį, per keletą kartų įgijo iš R. B., laikė ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 1000 vnt. netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, 50 000 JAV dolerių (200 000 litų) vertės.

Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., Kauno mieste, dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, kurioje be jo dar dalyvavo E. R., R. B., V. R., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų -  100 nominalo eurų banknotų žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

Jis, 2002 metų laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su R. B. iš jo paimti realizavimui netikrus 100 nominalo euro banknotus bei juos realizavus sumokėti sutarto dydžio  neteisėtą atlygį.

Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą nuo 2002 metų (tikslesnis laikas nenustatytas) iki 2004 m. rugpjūčio mėn., D. K., iš anksto užsakydamas reikalingą netikrų eurų banknotų kiekį, per keletą kartų įgijo iš R. B., laikė ir po to realizavo tyrimo nenustatytiems asmenims ne mažiau 20 000 vnt. 100 nominalo eurų banknotų, 2 000 000 eurų (6 905 600 litų) vertės.

              Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

       1. R. B.:

• už nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio didelės vertės netikrų 50
  JAV dolerių banknotų gaminimo, laikymo  ir realizavimo) skirti 6 metų laisvės atėmimo
  bausmę,
• už nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio didelės vertės netikrų 100
  eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo) skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę,
• vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir skirti R.
  B. 8 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

2. Š. R. už nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio didelės
   vertės netikrų 100 eurų banknotų gaminimo) skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
3. Nuteistiesiems I. I., R. T., N. S., G.
   V., R. B., V. A., R. P., S. J.,
   V. O., D. S., D. R., Š. R.,
   T. S.,  D. M.,  V. R.,  D. K.
   baudžiamąją   atsakomybę   sunkinančia   aplinkybe   pripažinti   savanaudiškas   paskatas
   (BK 60 str. 1 d. 3 p.)
4. R. T.:

- pripažinti kaltu dalyvavus nusikalstamoje veikoje dėl netikrų 100 eurų banknotų gaminime ir realizavime iki 2004 m. lapkričio 6 d. pagal BK 213 str. 2 d. ir skirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

- vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme už netikrų 50 JAV dolerių gaminimą ir realizavimą ir skirti R. T. galutinę 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

5.              Vadovaujantis BK 72 str. 3 d. 2 p. konfiskuoti turtą, perduotą kitiems asmenims, įgytą
už nuteistojo N. S. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus:

1. žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. D. S. (duomenys neskelbtini);
2. automobilį "Mitsubishi Eclipse", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas
   (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. D. S. (duomenys neskelbtini).

6.              Siekiant užtikrinti nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą (konfiskuotino turto vertę
atitinkančios pinigų sumos išieškojimą) bei priteistus civilinius ieškinius pratęsti laikiną
nuosavybės teisės apribojimą iki visiško nuosprendžio įvykdymo žemiau nurodytam,
nuteistiesiems asmeniškai ar bendrai su kitais asmenimis priklausančiam turtui:

• žemės sklypui, esančiam Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini),
  nuosavybės teise priklausančiam I. I.;
• žemės sklypui, esančiam Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini),
  nuosavybės teise priklausančiam I. I.;
• žemės sklypui, esančiam Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės
  nuosavybės teise priklausančiam I. I., A. K. (duomenys neskelbtini),  S.  G. P. (duomenys neskelbtini), tarp kurių turto dalys nėra atidalintos;

-              žemės sklypui, esančiam Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise
priklausančiam I. I., A. K. (duomenys neskelbtini), S. G. P. (duomenys neskelbtini), tarp kurių turto dalys nėra atidalintos;

-              automobiliui "Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam I. I. ir L. I. (duomenys neskelbtini);

• žemės sklypui, esančiam Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini),
  nuosavybės teise priklausančiam I. I.;
• pastatui - gyvenamajam namui, esančiam Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam I. I.;
• pastatui - gyvenamajam namui, esančiam Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. I.;
• žemės sklypui, esančiam Trakų rajone, (duomenys neskelbtini),
  nuosavybės teise priklausančiam R. T., O. K. (duomenys neskelbtini), A. J. (duomenys neskelbtini), tarp kurių turto dalys nėra atidalintos;
• žemės sklypui, esančiam Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini),    nuosavybės    teise    priklausančiam   E.  D. S. (duomenys neskelbtini);
• automobiliui „Mitsubishi Eclipse" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės  teise  priklausančiam E.  D. S. (duomenys neskelbtini);
• J. S. (duomenys neskelbtini) turtui:   7/100
  daliai gyvenamojo namo, esančio Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini)
  bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią N. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini);
• 2 147,87 litams, esantiems AB Vilniaus banke N. S. asmeninėje sąskaitoje  Nr. (duomenys neskelbtini)  ir   8000  litų, nuosavybės teise priklausantiems N. S.;
• 5000 (penkiems tūkstančiams) eurų, 50 (penkiasdešimt) JAV dolerių, 11000 (vienuolika
  tūkstančių) litų, nuosavybės teise priklausantiems G. V.;

• gyvenamajam namui, esančiam Kauno m., (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam R. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini);
• žemės sklypui, esančiam Kauno m., (duomenys neskelbtini),
  bendros jungtinės   nuosavybės  teise  priklausančiam  R. B. ir   R. B. (duomenys neskelbtini);

• pagalbiniams pastatams, esantiems Kauno m., (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantiems R. B. ir R.
  B. (duomenys neskelbtini);

• 6450 eurų, 200 JAV dolerių, pistoletui „Pietro Beretta" Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem dėtuvėm
  (apkabom), kuriose yra 15 šovinių, 4200 Lt, mobilaus ryšio telefonui „Nokia 720", geltonos
  spalvos  metalo  vyriškai  apyrankei  su  užrašu  „BARAKA",  nuosavybės teise priklausantiems
  R. B.;

• 320 Lt, 600 eurų, nuosavybės teise priklausantiems R. P.;
• 400 Lt ir 61 JAV doleriui, nuosavybės teise priklausantiems D. R.;

              Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamiesiems I. I., R. T., V. A., G. V., R. B., D. S., V. O. ir D. K. netaikomas 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį", nes kaltinamieji, gaminę netikrus 50 JAV dolerių banknotus nutarė gaminti netikrus 100 eurų banknotus sau palankesnėmis sąlygomis, kuriuos baigė gaminti tik 2004 m. lapkričio 6 d., o amnestijos įstatymo 10 straipsnis neleidžia taikyti amnestijos už tęstinius ar trunkamuosius nusikaltimus, kurie nebuvo baigti iki 2002 m. spalio 25 d. Galima manyti, kad teismas padarė išvadą, jog kaltinamieji, gaminę 50 JAV dolerių banknotus ir 100 eurų banknotus padarė vieną nusikaltimą (tęstinį ar trunkamąjį), tačiau už šias veikas skyrė atskiras bausmes ir jas subendrino iš dalies jas sudedant. Teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje padarė prieštaringas išvadas dėl amnestijos įstatymo taikymo, nors iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, kaltinamuosius nuteisė ir jiems bausmes paskyrė už atskiras nusikalstamas veikas. Iš teismo išvadų neaišku ar I. I., R. T., V. A., G. V., R. B., D. S., V. O. ir D. K. veikas, gaminant ir (ar) realizuojant netikrus 50 JAV dolerių banknotus ir netikrus 100 eurų banknotus, teismas vertino kaip vieną tęstinį ar kelis nusikaltimus.

              Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos (gaminti netikri 50 JAV dolerių banknotai ir netikri 100 eurų banknotai), nes nuteistieji turėjo tikslą gaminti konkrečią užsienio valstybių valiutą, o sumanymas gaminti netikrus 100 eurų banknotus gimė vėliau nei sumanymas gaminti netikrus 50 JAV dolerių banknotus, todėl šių veikų nevienija vieninga tyčia, tad nėra pagrindo šias veikas vertinti kaip vieną nusikaltimą. Be to, keitėsi ir nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų ratas, t. y. skyrėsi organizuotų  grupių nariai. Tačiau kiekviena iš šių veikų pati savaime buvo tęstinė veika, trukusi tam tikrą periodą.

              Pirmos instancijos teismas, aprašomoje dalyje nurodydamas, kad netikrų 50 JAV dolerių gamybą ir netikrų 100 eurų banknotų gamybą vertina kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, suklydo, tačiau rezoliucinėje dalyje šias veikas kvalifikuodamas kaip atskiras ir už kiekvieną jų paskirdamas atskirą bausmę, po to jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

              Kvalifikuojant aukščiau nurodytas veikas kaip atskiras taip pat nėra pagrindo taikyti amnestiją, numatytą 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatyme „Dėl amnestijos   pažymint Lietuvos   Respublikos   Konstitucijos   dešimties   metų   sukaktį", nes šio amnestijos įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad amnestija netaikoma, jeigu asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, bent dėl vieno jų amnestija nenumatyta. Kadangi kaltinamieji, nuteisti už netikrų 50 JAV dolerių banknotų gamybą ir realizavimą, tuo pačiu nuteisti ir už netikrų 50 ir 100 eurų banknotų gamybą ir realizavimą, o už šių veikų padarymą amnestijos įstatymas jiems negali būti taikomas, todėl amnestija jiems negali būti taikoma, nes šios veikos buvo baigtos (nutrauktos) 2004 m. lapkričio 6 d., t. y. po įstatymo numatyto taikymo termino.

              Be to, teismas nepagrįstai iš kaltinimų nuteistiesiems, išskyrus D. M.,  pašalino sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas (BK 60 str. 1 d. 3 p.) motyvuodamas tuo, kad ši sunkinanti aplinkybė, netaikoma, kai ji yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, ir kad netikrų pinigų gaminimas ir realizavimas yra susijęs su nusikalstamu praturtėjimu bei pats savaime savanaudiškas. Analizuojant BK 213 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jos sudėties požymius matyti, kad darant tokio pobūdžio nusikalstamą veiką nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už šio nusikaltimo sudėties ribų ir gali turėti įtakos tik bausmės individualizavimui, o ne veikos kvalifikavimui. Tokio pobūdžio veika dažniausiai daroma siekiant savanaudiškų tikslų, tačiau tai nėra privalomas šio nusikaltimo požymis. Asmens veika gaminant netikrus pinigus bus nusikalstama ir tuo atveju, jeigu asmuo netikrus pinigus gamintų dėl įdomumo, paprašytas kitų asmenų be atlygio ar panašiai.

              Prokuroras taip pat nurodo, kad nuteistasis N. S., dalyvaudamas netikrų 100 eurų gamyboje ir iš šios nusikalstamos veikos gaudamas neteisėtas pajamas, suprato, kad jis daro sunkų nusikaltimą, ko pasėkoje už nusikalstamu būdu gautas lėšas įgytas turtas gali būti konfiskuotas, todėl sąmoningai šį turtą registravo savo artimųjų – motinos E. D. S. vardu. Iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo N. S. motinos E. D. S. vardu registruotas turtas: 1) žemės sklypas, esantis Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini); 2) automobilis "Mitsubishi Eclipse", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)–  faktiškai yra įsigytas N. S. už pinigus gautus iš nusikalstamos veiklos, nors tiek N. S., tiek jo motina E. D. S. tai neigia.

              Nuosprendyje teigiama, kad E. D. S. savo įgytą turtą pagrindė duomenimis ir mokesčių inspekcija pažeidimų nenustatė, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-02-15 rašto, kuriame nurodyta, kad E. D. S. turimos pajamos nėra pakankamos įsigyjamam turtui apmokėti, o sudarytos sutartys buvo nutrauktos pradėjus mokestinius tyrimus, todėl galima daryti išvadą, kad ji turtui įsigyti naudojo niekur neapskaitytas savo arba N. S. bei J. S. lėšas. (59 t., 175-181 l.). Teismas neįvertino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-02-15 rašte nurodytų aplinkybių apie N. S., J. S. ir E. D. S. pajamas, išlaidas ir turtą. Šiame rašte nurodyta, kad 2002-2004 metais N. S. gavo tik 20 485 Lt pajamų, o J. S. - 29 630 Lt ir 8 296 Lt pajamų. E. D. S. pajamos tėra jos pensija, 10 000 Lt iš sesers gauta paskola ir 10 000 Lt iš sesers gauta suma.

              Be to, teismas neįvertino to, kad E. D. S. 2004-09-20 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, sudaryta sutartis su rangovu UAB „K" ir pradėta gyvenamojo namo statyba.  Atlikus UAB „K" operatyvųjį patikrinimą buvo nustatyta, kad rangos sutartis su E. D. S. dėl gyvenamojo namo statybos kvartale „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2004-09-06. Sutartyje numatyta, kad objekto kaina, nurodyta sąmatoje – 320 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Į bendrovės kasą E. D. S. jau buvo sumokėjusi 20 000 Lt avansą. 2005-05-06 E. D. S. kreipėsi į bendrovę, prašydama sustabdyti pasirašytos sutarties vykdymą, motyvuodama, kad dėl asmeninių priežasčių, esant sudėtingai finansinei situacijai, negalinti apmokėti už atliktus darbus.

              Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „S i" 2004-06-08 su E. D. S. sudarė Infrastruktūros darbų organizavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo organizuoti darbų atlikimą. Numatyta darbų pradžia – 2004-06-15, pabaiga – 2005-07-30, darbų kaina – 60 000 Lt. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. D. S. 2004 metų birželio - rugsėjo mėn. į bendrovės kasą sumokėjo 40 000 Lt. 2005-04-04 E. D. S. pateikė UAB „S i" prašymą nutraukti sutartį ir grąžinti jos sumokėtus piniginius įnašus dėl susidariusios sudėtingos finansinės situacijos.

              Be to, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad už 0,08 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta žymiai daugiau nei 2004-06-08 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina 5 000 Lt. Operatyvinių veiksmų protokoluose fiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių turinio teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji neginčijo, kiti bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pirko būtent nuteistasis N. S. ir už jį sumokėjo 85 000 litų. Teismas dėl minėto areštuoto turto įsigijimo aplinkybių nuosprendyje nepasisakė.

              Teismas taip pat neįvertino ir to, kad liudytojas N. P. parodė, jog būtent jis pasiūlė automobilį „Mitsubishi Eclipse", valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įsigyti N. S.. Liudytojas A. U. patvirtino, kad būtent N. S. jam yra sakęs, kad nusipirko savo svajonių automobilį, o pinigų šiam automobiliui užsidirbęs dirbdamas firmoje Kaune. Kaip žinoma, būtent Kaune N. S. padarė nusikalstamą veiką, t. y. gamino netikrus 100 eurų banknotus, o kito, legalaus pajamų šaltinio jis neturėjo.

              Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis apie N. S., jo žmonos J. S. ir jo motinos E. D. S. pajamas 2002-2004 metais, nustatyta, kad jie gavo 78 411 litų pajamų bei turėjo 167 814 litų išlaidų bei pinigų (85 000 litų sumokėti už žemės sklypą, 6000 litų sumokėti už automobilį „Mitsubishi Eclipse", 20 000 litų avansas sumokėtas UAB „K", 40 000 litų mokestis sumokėtas UAB „S i" už infrastruktūros įrengimą, 6 666 litų sumokėti D. P., E. M. studijos architektei, 2147,87 litų esančių N. S. sąskaitoje banke bei 8000 litų, rastų kratos metu pas N. S.). Akivaizdu, kad N. S., jo žmonos J. S. ir jo motinos E. D. S. turėtų oficialių pajamų neužteko automobilio „Mitsubishi Eclipse" ir žemės sklypo, Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šios aplinkybės rodo, kad šis turtas buvo įgytas už iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, todėl jis turėtų būti konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 str. 3 d. 2 p. Be to, šiam turtui turėtų būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki bus įvykdytas nuosprendis dėl šio turto konfiskavimo.

              Teismas, nustatęs, kad N. S. iš nusikalstamos veiklos gavo 240 000 litų neteisėtų pajamų ir nusprendęs šią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti iš N. S., nepagrįstai atsisakė konfiskuoti (nukreipti išieškojimą) į N. S. turimas pinigines lėšas – 2 147,87 litus esančios jo sąskaitoje Vilniaus banke bei 8000 litų, rastų pas N. S. kratos metu. Šiems pinigams taip pat turėtų būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki bus įvykdytas nuosprendis dėl konfiskuotinos pinigų sumos pilno išieškojimo iš nuteistojo N. S..

              Prokuroras nurodo, kad teismas, nustatęs, kad nuteistieji iš nusikalstamos veiklos gavo neteisėtų pajamų, už jas savo ar kitų asmenų vardu įgijo turto, vadovaudamasis BK 72 straipsniu daugumai nuteistųjų paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamų veikų priemones, įrankius, iš nusikalstamų veikų gautus pinigus ar už juos įgytą turtą. Kadangi dauguma nuteistųjų iš nusikalstamų veikų gavo pajamų daugiau nei surasta konfiskuotino turto ar pinigų, teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad likusi konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti iš kaltinamųjų išieškoma vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi.

Tačiau teismas nesiėmė priemonių, kad pinigų išieškojimas būtų realiai užtikrintas, priėmė sprendimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistųjų turtui, tuo pačiu suteikiant galimybę nuteistiesiems šį turtą iškart po nuosprendžio įsiteisėjimo perleisti kitiems asmenims, nelaukiant nuosprendžio įvykdymo. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistųjų turtui, kuris nebuvo pripažintas tiesioginiu konfiskavimo dalyku pagal BK 72 straipsnio 2 ar 3 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, turi būti panaikintas Kauno apygardos teismo sprendimas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistųjų I. I., R. T., N. S., G. V., R. B., R. P., D. R. turimam turtui, kuris (arba tam tikros jų dalys tame turte) bylos duomenimis priklauso jiems nuosavybės teise, pratęsiant taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą šiam turtui iki visiško nuosprendžio įvykdymo ir civilinių ieškinių patenkinimo.

Kauno apygardos teismas R. B. skyrė 6 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi jį atleido nuo bausmės dėl ligos.

Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, kad R. B. buvo nusikaltimų organizatorius ir aktyvus dalyvis, jį apibūdino gan prieštaringai, t. y. nurodė, kad jis neigė kai kurias aplinkybes, bet buvo nuoširdus. Teismas neįvertino, kad iš teisminio nagrinėjimo metu ištirtų aplinkybių matyti, jog R. B. gaminant netikrus 100 eurų banknotus yra nustatyto nusikalstamo mechanizmo viršūnėje, jis apsprendė gaminamų netikrų pinigų kiekius, ragino laikytis nusikalstamos veikos „darbo drausmės", šalino iškilusias kliūtis, t. y. vadovavo, dažniausiai netiesiogiai, bet per R. T. ir I. I., organizuotos grupės nariams gaminant netikrus pinigus bei koordinavo veiksmus. Be to, R. B. organizavo ir tiesiogiai bendravo su netikrų pinigų platintojais  – V. R., E. R., D. K., kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y. iš esmės organizavo kitą bendrininkų grupę, kurios tikslas – netikrų pinigų realizacija. R. B. tapo svarbiausia grandimi tarp netikrų pinigų gamintojų ir platintojų grupių. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. B. teisminio nagrinėjimo metu siekė padėti išvengti atsakomybės kitiems organizuotos grupės nariams, dalyvavusiems netikrų pinigų realizavime (D. K., E. R.), neatskleidė visų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, kas rodo, kad jis tebėra susaistytas nusikalstamais įsipareigojimais su šiais asmenimis, kad jis nėra suinteresuotas atskleisti ir padėti suardyti egzistavusį netikrų pinigų platinimo tinklą.

Teismas padarė išvadą, kad R. B. turėtų būti skiriama bausmė didesnė nei jos vidurkis, tačiau realiai jam skyrė bausmes, mažesnes arba lygią bausmės vidurkiui – trejus metus laisvės atėmimo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 JAV dolerių laikymą ir realizavimą, šešerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 eurų banknotų laikymą ir realizavimą, ir tik subendrinus bausmes jam skyrė galutinę bausmę šiek tiek  didesnę nei bausmės vidurkis, bet artimą bausmės vidurkiui – šešis metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų, nes paskyrus R. B. aiškiai per švelnią bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje.

Be to, Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BK 76 straipsnio 1 dalimi, R. B. nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleido dėl ligos, motyvuodamas tuo, kad R. B. serga sunkia onkologine liga, kuri nepasiduoda gydymui, iki šiol nepagydoma, todėl gali būti sunkios ir neatstatomos pasekmės. Atleisdamas R. B. nuo bausmės atlikimo teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismo posėdyje prokurorai pakeitė savo skundo reikalavimus ir prašė R. B. ažvilgiu taikyti BK 76 strraipsnį ir jį nuo bausmės atleisti dėl ligos.

Be to, teismas, paskyręs Š. R. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu netinkamai pritaikė bendrąsias baudžiamojo kodekso normas, t. y. BK 81 str. ir 92 str. ir bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti pakeistas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Š. R. nusikalstamos veikos metu prilygo nepilnamečiui. Prokuroras pažymi, kad į nusikalstamą veiklą Š. R. buvo įtrauktas  artimų jam asmenų, giminaičių, tačiau ne prievarta ir ne apgaule, bet, kaip nurodė G. V., savo iniciatyva. G. V. patvirtino, kad jis pasiūlė Š. R. įsitraukti į nelegalią veiklą (netikrų 100 eurų banknotų gamybą), o pastarasis šį pasiūlymą priėmė ne iškart, bet po kurio laiko, be to, prieš pradėdamas nusikalstamą veiklą, aiškiai susiderėjo dėl atlygio už tokią veiką (po 3 centus už banknotą). Pradžioje Š. R. atlikęs tik elementarias užduotis  – džiovindavo banknotus, vėliau savo iniciatyva išmoko ir kitų netikrų eurų banknotų gamybos darbų, vandens ženklo darymą ir hologramų lakavimą. Netikrų eurų gamybos metu Š. R. siekė gauti kaip galima didesnę materialinę naudą, reiškė pretenzijas, kad jam mažai mokama. Pats Š. R. taip pat pripažino, supratęs darantis nusikalstamą veiką, norėjęs ją nutraukti, bet I. I. padidinus atlygį, jis nusikalstamą veiką tęsė. Be to, G. V. patvirtino, kad Š. R., nors jaunas ir silpnos sveikatos, piktnaudžiavo alkoholiu.

Teisme Š. R. gynėjos iniciatyva  apklausta specialistė Birutė Baranauskienė nurodė, kad negali pasakyti, ar 2003-2004 metais pagal socialinę brandą Š. R. mąstymas prilygo pilnamečiui asmeniui, nes tam reikalingas tyrimas. Tačiau papildomo tyrimo pirmos instancijos teismas neatliko, rėmėsi tik turimais duomenimis. Teismas, iškilus abejonėms dėl Š. R. socialinės brandos, turėjo skirti ekspertizę arba gauti šiuo klausimu specialisto išvadą, tačiau šių procesinių veiksmų neatliko ir betarpiškai neištyrė visų aplinkybių, todėl pažeidė BPK 20 str., 242 str., 305 str. 2 d. reikalavimus.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Š. R., nusikaltimo metu, buvo pilnai subrendęs, suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje ir siekė nusikalstamų tikslų, rodė iniciatyvą ir norą šiuose procesuose dalyvauti. Vertinant ištirtas aplinkybes darytina išvada, kad Š. R., būdamas pilnametis, buvo pilnai subrendęs, gerai suvokė savo elgesį ir galėjo jį kontroliuoti kaip suaugęs asmuo, tad taikyti jo atžvilgiu BK 81 str. 2 d. nebuvo pagrindo. Tuo pačiu jam negalėjo būti taikomas BK 92 str. numatytas bausmės atidėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybes, Š. R. vaidmuo ir padėtis organizuotoje grupėje, jaunas amžius, tėvo ir dėdės įtaka turi reikšmės parenkant bausmės dydį bei skiriant jam minimalią įstatymo numatytą bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Be to, teismas padarė neteisingą išvadą, kad R. T. netikrų 100 eurų nominalo gamyboje dalyvavo nuo 2002 m. iki 2004 m. balandžio mėnesio. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs, tad jais negalima remtis. R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. aiškiai įvardijo, kad 2004 m. spalio mėn. pabaigoje Kauno mieste jis atsitiktinai susitiko su R. T., nors turėjo susitikti su I. I.. R. P. parodė, kad R. T. jam priekaištavo, kad jis (R. P.) delsia ir nespausdina netikrų eurų, pabrėžė, kad reikia, jog eurai būtų spausdinami kaip galima greičiau. Susitikimo metu R. P. buvo perduoti mobilaus ryšio telefonai konspiraciniam ryšiui palaikyti. Teisminio nagrinėjimo metu šių aplinkybių R. P. nepaneigė, tiesiog praėjus ilgesniam laiko tarpui jų neprisiminė. Šių parodymų teisingumą patvirtina ir nuteistasis I. I., kuris parodė, kad būtent R. T. nurodė organizuotos grupės nariams laikytis konspiracijos, kalbėti tik tam reikalui skirtais specialiais mobilaus ryšio telefonais, kuriuos nupirkdavo arba R. T., arba I. I..

Išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad R. T. organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje gaminant ir realizuojant netikrus 100 eurų banknotus dalyvavo ir gaminant paskutinę netikrų 100 eurų banknotų partiją, t. y. iki organizuotos grupės narių sulaikymo – 2004 m. lapkričio 6 d., todėl Kauno apygardos teismas nepagrįstai iš R. T. pareikšto kaltinimo pašalino paskutinį nusikalstamos veikos epizodą ir jo nusikalstamos veikos laikotarpį sutrumpino iki 2004 metų balandžio mėnesio.

              Prokuroras teigia, kad išplėtus R. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpį jam turėtų būti skirta griežtesnė bausmė.

Nuteistasis I. I. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti :

–        pašalinti iš kaltinimo išankstinį susitarimą tarp jo ir R. T. gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus;

–        pašalinti iš kaltinimo išankstinį susitarimą dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos;

–      pašalinti iš kaltinimo organizuotos grupės subūrimą ir dalyvavimą jos veikloje;

–      pašalinti jam inkriminuotą nusikaltimo organizatoriaus ir veiksmų koordinavimo vaidmenį;

–        pašalinti iš konfiskuojamo turto masės du žemės sklypus Žaliajame slėnyje, Klaipėdos m. Nr. 4400-0312-0292 ir Nr. 4400-0312-1682 bei 1/3 dalies žemės sklypo Barščių k. Nr. 2101-0036-0100, įgytą 2004 m. kartu su kitais bendrasavininkais lygiomis dalimis;

–        nustatyti, kad iš nusikalstamos veikos jis (I. I.) gavo 1 012 000 Lt neteisėtų pajamų;

–        sumažinti jam paskirtą bausmę, pritaikius BK 54 str. 3 d. skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu;

–        panaikinti nuosprendžiu paskirtą papildomą kardomąją priemonę – suėmimą, paliekant iki nuosprendžio įsiteisėjimo galioti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – užstatą.

Apeliantas skunde teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, baudžiamoji byla išnagrinėta šališkai, buvo iš esmės suvaržytos įstatymo jam garantuojamos teisės, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Nurodo, jog baudžiamoji byla pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. kaltinamąjį aktą Kauno apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti 2006 m. lapkričio 20 d. 2008 m. lapkričio 12 d. buvo pareikštas prokuroro prašymas pakeisti kaltinimuose nurodytas aplinkybes. Prašymą teisėja priėmė, nutartimi prijungė prie bylos, tačiau dėl pasikeitusio kaltinimo papildomai neapklausė teisiamųjų, neišklausė gynybos nuomonės ir nepriėmė jokio procesinio dokumento, iš kurio būtų aišku nuo kokio kaltinimo, kokia prasme ir kokia apimtimi reikėjo gintis. Klausimas pagal BPK 256 str. nuostatas liko neišspręstas, pažeista teisė duoti parodymus dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių (BPK 22 str. 3 d.). Teisėja nepaaiškino ar kaltinimas yra pakeistas. Toks pažeidimas reiškia ne tik procesinės teisės duoti parodymus pažeidimą, bet ir procesinių garantijų – žinoti kuo asmuo kaltinamas pažeidimą (BPK 22 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių ir laisvių Konvencijos 6 str.).

Apeliantas taip pat teigia, kad jis buvo priverstas duoti liudytojo parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamos tos pačios faktinės aplinkybės, o bylą nagrinėjo ta pati teisėja. Skundžiamą nuosprendį teismas grindė tokiomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jis davė liudytojo parodymus byloje, kurioje buvo kaltinamas E. R..

Be to, teismas pažeidė nuosprendžio priėmimo, jo surašymo ir paskelbimo reikalavimus. Apeliantas nurodo, jog nuosprendis paskelbtas praėjus valandai po nuteistojo V. A. paskutinio žodžio, didelės apimties nuosprendžio kopijos nedelsiant įteiktos visiems nuteistiesiems. Darytina išvada, kad nuosprendis buvo surašytas iš anksto, kadangi per tokį trumpą laiką nebūtų įmanoma surašyti didelės apimties nuosprendžio bei padaryti jo kopijas. Tokiu būdu teismas padarė esminį BPK pažeidimą.

Be to, baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. kaltinamąjį aktą. 2008 m. lapkričio 12 d. prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes, padidinant prašyme nurodytu kiekiu pagamintų netikrų 50 ir 100 nominalų eurų banknotų apimtis papildomais kiekiais ir papildoma 117 849,30 Lt verte. Prokuroras taip pat iš kaltinimų pašalino nuorodą į BK 25 str. 3 d., nurodydamas, kad tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 213 str. 2 d. ir tai tėra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Ta apimtis, kuria byla buvo išnagrinėta teisme, buvo pagrįsta specialisto išvada Nr. 8205, esančia byloje. Tuo tarpu prokuroro pateiktas 2008 m. spalio  9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų Centro raštas Nr. 140-S-2599 turi tik informatyvią reikšmę, todėl negalėjo būti pagrindu keisti kaltinimų apimtį dėl pagamintų netikrų eurų kiekio. Jokia ECB ar Lietuvos ekspertų išvada teismui pateikta nebuvo. Be to, prokuroro prašymu 2009 m. sausio 29 d. teismo posėdyje apklausta Lietuvos Centrinio Banko pinigų ekspertizės skyriaus vyriausia ekspertė P. Baltrūnienė nurodė, kad 2008 m. balandžio 1 d. įvykusiame ECB posėdyje buvo konstatuota, kad suklastotų eurų klasė P00003 nebeaktyvi, kas reiškė, kad tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis suklastoti eurai apyvartoje nebecirkuliuoja. Nuosprendyje tai neįvertinta, teismas nepagrįstai išplėtė kaitinimo ribas. Tuo iš esmės buvo suvaržytos įstatymu garantuotos teisės ir yra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas.

Apeliantas teigia, kad pašalinus iš kaltinimų nuorodą į BK 25 str. 3 d., neliko ir organizuotos grupės, kaip sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Be to, apeliantas nurodo, kad 1961 m. BK organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos, požymiai nebuvo nurodyti, tačiau jie buvo atskleidžiami ir aiškinami teisminėje praktikoje (2K-110/2008). Pagal teismų praktiką taikant ankstesnės redakcijos BK, jo veikoje nėra būtinųjų požymių, kurie yra reikšmingi nustatant, kad jis veikė organizuota grupe. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi  b. b. Nr. 2K–300/2008.

BK 25 straipsnio komentare nurodyta, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo padarymo planas, jo mechanizmas, nurodomos bendrininkams jų užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikalstamos veikos padarymo būdo, vietos ir laiko. Neigdamas jog veikė organizuota grupe, apeliantas nurodo jog buvo tik ketinimai ir bandymai nežinant kas iš to išeis. Jo veiksmai netikrų pinigų gamyboje ir paleidime į apyvartą turėjo būti įvertinti pagal BK 25 str. 2 d. Be to, nuosprendyje nenurodyta kada organizuota grupė buvo suburta (jeigu 2001 m. 50 nominalo JAV dolerių gamybos ir realizavimo epizode apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką jau veikdamas organizuota grupe su R. T., R. B., G. V., V. A., D. S. ir V. O.).

Išankstinis susitarimas tarp jo ir R. T. dėl 50 nominalo JAV dolerių gamybos ir realizavimo iš kaltinimo turi būti pašalintas. Ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, kad su R. T. buvo susitarta gaminti netikrus JAV dolerius.  Apeliantas teigia, jog 2001 m. V. A., o po to ir R. T. paprašė pabandyti sukurti 50 nominalo JAV dolerių maketą, apie gamybą ir realizavimą kalbos nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl realizacijos tarėsi R. T. su R. B..

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog jo (I. I.) ir kitų nuteistųjų nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 213 str. 2 d., kadangi pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ne mažiau 1000 vnt. netikrų 100 nominalo JAV dolerių banknotų įvairiose pasaulio šalyse. Kaltinimas buvo pareikštas dėl 50 nominalo JAV dolerių. Apeliantas pažymi, kad nusikaltimą kvalifikuojančio požymio „didelio kiekio" sąvoka įstatymo nėra išaiškinta. Tai yra vertinamasis požymis ir apie jo turinį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į pagamintų netikrų pinigų nominalią vertę, jų skaičių, kiekį, gaminimui naudotą įrangą, žaliavų kiekį ir kokybę bei kitas taktines aplinkybes. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo pagamintas ir realizuotas didelis kiekis netikrų JAV dolerių banknotų ir nusikaltimo objektui – finansų sistemai buvo padaryta reali žala ir pažeisti ūkio subjektų bei fizinių asmenų materialiniai interesai. 1000 vnt. 50 nominalo JAV dolerių, gautas 3000 JAV dolerių pajamas, dideliu kiekiu teismas pripažino nepagrįstai. Tai, kad finansų sistemai buvo padaryta reali žala ir pažeisti ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai, yra tik subjektyvi nepagrįsta teisėjos nuomonė, kadangi jokių civilinių ieškinių dėl to nėra pareikšta. Jo (I. I.) veika dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybos ir paleidimo į apyvartą, jeigu tai būtų atskiras nusikaltimas, turėjo būti kvalifikuota pagal BK 213 str. l d.

Skundžiamajame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji nutarė gaminti netikrų eurų banknotus, tai yra nusikaltimą tęsti sau palankesnėmis sąlygomis, tai yra netikrų pinigų gamybos nebaigė, todėl jų veika yra tęstinė. Todėl 50 nominalo netikrų JAV dolerių gamyba ir paleidimas į apyvartą, 50 nominalo eurų gamyba ir paleidimas į apyvartą bei 100 nominalo eurų gamyba ir paleidimas į apyvartą turėjo būti įvertinti ne kaip atskiri nusikaltimai, bet kaip vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 213 str., epizodai. 

Pagal BK 36 str. 10 d., nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veikos atskirus epizodus kaip atskiras veikas, paskirdamas atskiras bausmes, jas subendrinant dalinio sudėjimo būdu. Esant tęstinei nusikalstamai veikai, turėjo būti paskirta viena bausmė. Tokiu būdu, teismas, pripažindamas, kad nusikalstama veika buvo tęstinė, o skirdamas bausmę pagal BK 63 str. l ir 4 d. taisykles, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė nepagrįstos ir neteisingos bausmės paskyrimą (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Be to, iš kaltinimo turėjo būti pašalintas išankstinis susitarimas dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos. Teismo išvada, kad jis (I. I.) su V. A. derino savo veiksmus, iš anksto tarėsi dėl veiksmų atlikimo ir iš anksto susitarė daryti nusikaltimą, yra nepagrįsta. V. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gamino savo namuose vienas ir realizavo pats.

              Apeliantas nurodo, jog pagrindiniai įrodymai, kuriais rėmėsi teismas dėl pagamintų ir išleistų į apyvartą bei išimtų įvairiose valstybėse 100 nominalo netikrų eurų banknotų apimties ir kiekio yra 2005 m. lapkričio mėn. 16 d. specialisto išvada Nr. 8205 ir 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro raštas Nr. 140-S-2599.

Šiais dokumentais teismas rėmėsi nepagrįstai, kadangi 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro raštas Nr. 140-2599 turi tik informatyvią, bet ne įrodomąją vertę, o 2005 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadą pasirašė ir tyrimą atliko specialistas Ričardas Jankovskis, turintis dokumentų tyrimo kvalifikaciją, ir Žilvinas Ragauskas, turintis dokumentų ir rašysenos tyrimo kvalifikaciją, kurie savarankiško tyrimo neatliko. Šie specialistai tyrimą atliko pagal jiems pateiktas kitas specialistų išvadas N8091, 8490, 8854, 8969, 1743, 1745, 1747, 1792, 1795, 2358, 3799, 46325 4865 ir 6009, apibendrindami jose atliktų objektų tyrimus ir davė išvadą, kad pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-00005-04 pateiktų techninių priemonių pilnai pakanka pagaminti 50 nominalo JAV dolerius, 50 ir 100 nominalų eurų banknotus. Išvados 3 p. specialistai nenurodė, kokiu pagrindu ir kuo remiantis teigia, kad ECB 50 nominalo eurų banknotams, kurie buvo gaminami techninėmis priemonėmis, pateiktomis pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-00005-04 bei su šiomis priemonėmis pagamintiems pusfabrikačiams yra suteikęs indikatyvą EUA 0050P00003 ir su juo ECB duomenimis Europos Sąjungos valstybėse buvo išimta 14 429 vnt. 50 nominalo eurų banknotų, o 100 nominalo eurų banknotams yra suteikęs indikatyvą EUA 0100P00003, su kuriuo Europos Sąjungos valstybėse išimta 123 849 vnt.  Išvados 2 p. specialistai nurodė, kad su indikatyvu EUA 0050P00003 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centre 2003 - 2005 metais buvo ištirta 74 vnt. 50 nominalo eurų banknotų, o su indikatyvu EUA 0100P00003  buvo ištirta 2496 vnt. 100 nominalo eurų banknotų. Kitų specialistų išvadose, kurias apibendrino šie specialistai surašydami savo išvadą buvo dvi išvados, kuriose į klausimus buvo atsakyta „tikėtina". Tai specialistų išvados Nr. 4632 ir Nr. 6009. Tačiau tai nesutrukdė išvadą Nr. 8205 pasirašiusiems specialistams atsakyti į jiems pateiktus klausimus kategoriškai. Todėl specialistų išvada Nr. 8205 kelia pagrįstas abejones, kurios buvo išsakytos 2008 m. spalio 5 d. teismo posėdyje ir pareikštas prašymas apklausti ją pasirašiusius specialistus R. Jankovskį bei Naginovič ir iškviesti į teismo posėdį ECB (Europos Centrinio Banko) ekspertą. ECB ekspertas galimai išsklaidytų kilusias abejones, paaiškintų apie atliktus tyrimus išėmus iš apyvartos 50 ir 100 nominalų eurų banknotus, pateiktų rašytinio pobūdžio duomenis apie išimtus netikrų eurų kiekius ir kitus dokumentus, galėjusius būti įrodymais dėl netikrų eurų kiekių ir gamybos šaltinių, vietoje byloje esančių statistinių duomenų, tariamai esančių ECB duomenų bazėje, nors byloje apie tai jokio dokumento nėra. BPK 20 str. 4 d. įtvirtintas principas, kad įrodymais baudžiamojoje byloje galima laikyti tik tokius duomenis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais. Minėtas prašymas buvo atmestas 2008 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta pažeidžiant BPK normų reikalavimus, nes dėl pareikšto prašymo nebuvo išklausyta kitų proceso dalyvių nuomonė, kas duoda pagrindą manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atmestas gynėjo prašymas iškviesti į teisino posėdį ir apklausti ekspertus suvaržė apelianto teises į gynybą.

Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokio oficialaus ECB dokumento apie išimtų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse netikrų 50 ir 100 nominalų eurų banknotų kiekius ir atliktus tyrimus, kuriems yra priskirti indikatyvai EUA 0050P00003 ir EUA 0100P00003, todėl
neginčytinai yra įrodyti tik 74 vnt. padirbti 50 nominalo eurų banknotai su indikatyvu EUA
0050P00003 ir 2496 vnt. 100 nominalo eurų banknotai su indikatyvu EUA 0100P00003 ištirti
Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centre 2003–2005 metais, kaip nurodyta specialisto
išvadoje Nr. 8205, bet ne inkriminuoti kiekiai.             

Be to, teismas nepagrįstai kritiškai įvertino apelianto parodymus dėl to, kad, grįžęs iš Kubos, po R. T. sulaikymo jis norėjo nutraukti eurų gamybą, bet buvo priverstas ją tęsti.

Teismas, darydamas išvadą, kad jis (I. I.) buvo pagrindinis nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius, išėjo iš kaltinimo ribų, kadangi BK 24 str. 4 p. jam neinkriminuotas.  Tai vertintina kaip esminis BPK proceso normų pažeidimas. Be to, dėl šios aplinkybės teisėja paskyrė didesnę bausmę negu jos vidurkis ir didesnę negu prašė kaitinimą palaikęs prokuroras.

Be to, teismo išvada, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis (I. I.) elgėsi išdidžiai, gailėjo savęs, yra nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo teisme metu priekaištų jam nepareikšta. Bendri bausmės skyrimo pagrindai yra reglamentuoti BK 54 str., skiriant bausmę teisėja neturėjo teisės atsižvelgti į nurodytą tariamą aplinkybę, kadangi tai nenumatyta įstatyme.

Apeliantas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjamas truko pernelyg ilgai ir į tai turi būti atsižvelgta skiriant bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Ši baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti 2006 m. lapkričio 20 d., o nuosprendis priimtas 2009 m. gegužės  22 d., t.  y. nagrinėjimas teisme tęsėsi beveik 3 metus. Visą bylos nagrinėjimo laiką Kauno apygardos teisme posėdžiai tęsėsi ne ilgiau, kaip iki12 val.

Be to, teismo padarytos išvados dėl iš nusikalstamos veikos gautų pajamų neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, bei yra nepagrįstos. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad gavo 12 000 Lt neteisėtų pajamų už netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybą, o pagaminus ir realizavus 4 partijas 100 nominalo netikrų eurų gavo 573 000 tikrų eurų, kas sudaro 1 976 850 Lt neteisėtų pajamų, atskaičius sumokėtas V. O., G. V., D. S. ir R. P. jiems priklausančias dalis, išlaidas įrangos bei medžiagų pirkimui, jo neteisėtos pajamos sudarė ne mažiau 1 000 000 Lt. Apeliantas pripažįsta gavęs 1 020 000 Lt neteisėtų pajamų. Skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus parodymus, padėjo nustatyti objektyvią tiesą, netikrų pinigų gamybos mechanizmą ir asmenis, dalyvavusius šioje nusikalstamojoje veikoje. Tai yra tiesiogiai nurodyta kaltinamajame akte, prokuroras tai akcentavo ir savo baigiamojoje kalboje, prašydamas teismo dėl to skirti  švelnesnę bausmę, tačiau nuosprendyje teismas išėjo iš kaltinimo ribų ir nepagrįstai paskyrė žymiai griežtesnę bausmę, negu prašė kaltinimą palaikęs prokuroras.

Apeliantas teigia, kad jo kilnojamo ir nekilnojamojo turto vertė yra 1 109 980 000 Lt, o įrodytos neteisėtos pajamos iš nusikalstamos veikos sudaro 1 012 000 Lt. Neneigia, kad aprašytas nekilnojamasis turtas, 8000 Lt, paimti asmeninės kratos metu, 52 000 eurų rasti namuose ir 2,7 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone yra įgyti už neteisėtu būdu gautas lėšas ((duomenys neskelbtini)). Už neteisėtas lėšas yra įgytas ir sklypas (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m. (kadastrinis: Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patalpos (duomenys neskelbtini)Kaune. Pripažįsta, kad iš nusikalstamos veikos gautų pajamų įgijo kilnojamo ir nekilnojamojo turto už 862 986 Lt. Nurodo, kad dalis lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos buvo išleistos kelionėms ir pobūviams, tai patvirtina kitų nuteistųjų parodymai.

I. I. teigia, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 ha sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyti iš teisėtai gautų lėšų. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini)buvo įgyti remiantis notaro patvirtintomis sutartimis po 5000 Lt su įsipareigojimu įrengti infrastruktūrą, kurios įrengimo kaina po 60 000 Lt. Reiškia jų kaina buvo po 65 000 Lt, 2004 m. su įsipareigojimu įrengti infrastruktūrą tai buvo reali kaina. (duomenys neskelbtini) apeliantas įgijo 1/3 dalį sklypo 2 ha plote kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina buvo 200 000 Lt, sumokėjo 1/3 dalį kainos, kas sudarė 66 667 Lt. Naudojimosi tvarka su kitais bendrasavininkais nenustatyta, notaro patvirtintos sutartys nenuginčytinos. 2004 m. birželio 2 d. pasiskolino nurodytų žemės sklypų pirkimui 240 000 Lt sumą iš A. B., kuri yra negrąžinta. Tai patvirtina byloje esanti sutartis, I. I. ir A. B. parodymai apie paskolos aplinkybes ir tikslą. Apeliantas teigia, kad byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių negalima laikyti patikimais įrodymais baudžiamojoje byloje BPK 20 str. prasme, kadangi telefoninių kontaktų ir pokalbių išklotinės neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad nėra  pagrindo konfiskuoti 2004 m. įgytus sklypus (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, areštuoto turto vertė padengia gautas neteisėtas pajamas. Šie sklypai iš konfiskuotinos turto masės turėtų būti pašalinti. Teismas paliko šį klausimą neišspręstą.

Be to, apeliantas tvirtina, kad objektyvi tiesa bei tikrieji nusikalstamos veikos sumanytojai ir organizatoriai šioje byloje nenustatyti. Nurodo, jog iki nusikalstamos veikos dirbo UAB „R" maketuotoju, vėliau – vadovu. Jo sugebėjimai buvo daug kam žinomi ir paprašytas neatsispyrė pagundai padaryti netikrų pinigų kompiuterinį maketą. Ne jam kilo mintis pradėti šią veiką, jis nebuvo ir nusikalstamos veikos organizatoriumi.

Nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliantas teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino savo kaltę, jo parodymai buvo nuoseklūs, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, joje dalyvavusius asmenis, atskleidė įvykdyto nusikaltimo mechanizmą, detaliai nurodė visas netikrų pinigų gaminimo procedūras, be to, ankščiau neteistas, turi šeimą, auginą ir išlaiko nepilnametę dukrą, dirba visuomenei naudingą darbą. Teismas skirdamas bausmę pažeidė BK 54 str. nuostatas, jam nepagrįstai paskirta  per griežta bausmė.

Be to, apeliantas teigia, kad netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybos epizode turėjo būti pritaikyta 2002 m. lapkričio 7 d. amnestija, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 10-ies metų sukaktį. Paskutinio 100 nominalo eurų banknotų gamybos epizode veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, 50 nominalo netikrų eurų gamybos nusikalstamoje veikoje jo vaidmuo buvo kaip padėjėjo, gamyboje jis nedalyvavo, realios naudos neturėjo. Apeliantas tvirtina, kad padarė tęstinį nusikaltimą, visi nusikalstamos veikos epizodai turėjo būti kvalifikuoti pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, t. y. BK 213 straipsnį.              

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžiu jam paskyrė papildomą kardomąją priemonę – suėmimą tebegaliojant anksčiau paskirtai kardomajai priemonei – užstatui. Skirti griežčiausią ir papildomą kardomąją priemonę nebuvo pagrindo, kadangi per visą anksčiau paskirtosios kardomosios priemonės – užstato galiojimo laiką jos nepažeidė, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo nesislapstė. Jokių motyvų ar pagrindų, kurie galėjo būti reikšmingi skiriant pačią griežčiausią papildomą kardomąją priemonę teismas nuosprendyje nenurodė. Tokios griežtos papildomos kardomosios priemonės paskyrimas, neindividualizuojant jos paskyrimo sąlygų ir būtinybės prieštarauja ir asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti :

• įvertinti jo nedalyvavimą netikrų 100 nominalo eurų gamyboje, laikyme bei realizavime nuo 2004 m. balandžio mėn. kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką pagal BK 23 straipsnį;
• įvertinti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl netikrų 100 nominalo eurų gamybos ir realizavimo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu dėl netikrų 100 nominalų eurų gamybos, laikymo ir realizavimo nutraukti;
• nustatyti, kad už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje jis gavo 4000 Lt dalyje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybos, laikymo ir realizavimo, ir 40 000 eurų, arba 138 112 Lt neteisėtų pajamų ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo;
• sumažinti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu;
• panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą papildomą kardomąją priemonę – suėmimą, paliekant iki nuosprendžio įsiteisėjimo galioti anksčiau skirtą kardomąją priemonę – užstatą.

Apeliantas teigia, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis. Teismo išvada, jog jis buvo nusikaltimų organizatorius ir koordinatorius, yra nepagrįsta. R. T. nebuvo kaltinamas nusikalstamų veikų organizavimu ir koordinavimu (BK 24 str. 4 d.), todėl darydamas tokią išvadą teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas. Teismas neišsiaiškino kiekvieno iš bendrininkų įtakos bendram nusikalstamos veikos metu pasiektam rezultatui ir nenustatė ar nusikalstama veika galėjo būti padaryta jam neprisidedant, todėl nepagrįstai sureikšmino jo vaidmenį nusiklastamų veikų padaryme.

Apeliantas pažymi, kad netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamyba, laikymas ir realizavimas pagal inkriminuotą kaltinimą vyko 2001 m. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi pripažinus jį kaltu turėtų būti taikomas 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį".

Teismas netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias įstatymo galiojimą laike. Pripažindamas, jog nusikalstama veika padaryta organizuota grupe, teismas turėjo taikyti 1961 m. redakcijos BK nuostatas, ir, atsižvelgiant į tai, kad organizuotos grupės sąvoka baudžiamajame įstatyme nebuvo atskleista, remtis teismų praktika.

Be to, apeliantas nurodo, kad prokuroro prašymu pašalinus iš kaltinimų nuorodą į BK 25 str. 3 d., turi būti atsisakyta ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos  BK 60 str. 1 d. 2 p.

Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybą, laikymą ir realizavimą,  nepagrįstai nurodė, jog jo ir kitų nuteistųjų nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 213 str. 2 d., kadangi jie pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ne mažiau 1000 vnt. netikrų 100 nominalo JAV dolerių banknotų įvairiose pasaulio šalyse. Teismas, vertindamas „didelio kiekio“ sąvoką, nepagrįstai padvigubino netikrų pinigų nominalią vertę. Apeliantas nurodo, kad buvo ištirti 37 vnt. 50 nominalo JAV dolerių banknotų, tuometiniu JAV dolerio kursu tai sudaro 7400 Lt, todėl toks kiekis nelaikytinas dideliu.

Teismas nustatė, kad R. T. netikrų eurų gamyboje dalyvavo iki 2004 m. balandžio mėn. Ši aplinkybė yra reikšminga pripažįstant, jog apeliantas savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamą veiką. Pripažinus, jog jis savarankiškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, turėjo būti pritaikytas BK 23 straipsnis.  Pripažinus, kad jo veikoje egzistavo savarankiška nusikaltamos veikos sudėtis (dalyje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių) aplinkybė, jog atsisakė tęsti nusikalstamą veiką turėjo būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 13 p. ir BK 59 str. 2 d.).

Be to, teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad jis buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas Vokietijoje dėl netikrų 100 nominalo eurų platinimo, t. y. dėl analogiškos veikos. Apeliantas nurodo, kad grįžęs iš Vokietijos savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, tai suteikia pagrindą jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą dėl netikrų 100 nominalo eurų gamybos ir realizavimo. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas neįvertino to, jog dėl baudžiamojo persekiojimo Vokietijoje jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jos neįskaitė į bausmės laiką. Vokietijos Federacinės Respublikos Esseno apygardos prokuratūros Vyriausioji Žemės prokurorė patvirtino, jog jis buvo kardomajame kalinime nuo 2004-04-07 iki 2004-05-12 (66 t. b.l. 32-35).

Apelianto manymu, teismas neteisingai nustatė pagamintų ir realizuotų netikrų pinigų kiekį. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ECB ekspertą.

Skunde pažymima, kad būta kitų asmenų grupių, klastojusių eurus. Apelianto gynėjo prašymu baudžiamoji byla buvo papildyta duomenimis apie tokių grupių veiklą. Iš I. I. ir teismo posėdyje liudytojais apklaustų specialisto Ž. Ragausko bei ekspertės N. Baltrūnienės parodymų, matyti, jog pagrindinis dalykas, be kurio neįmanoma netikrų pinigų gamyba, yra I. I. sukurta skaitmeninė informacija – netikro pinginio ženklo skaitmeninis maketas, pagal kurį suteikiamas netikro pinigo indikatyvas ECB padirbtų eurų banknotų duomenų bazėje. Šis skaitmeninis maketas galėjo būti platinamas I. I., V. A. ir R. T. nežinant, skaitmeninių kopijų formomis ir/ar interneto tinku.

Apeliantas teigia, jog teismo išvados, kad netikri doleriai buvo išplatinti „įvairiose pasaulio šalyse“, „kad  buvo pagamintas ir realizuotas didelis kiekis netikrų JAV dolerių banknotų. Šie pinigai ypač paplitę visame pasaulyje. Nusikaltimo objektui – finansų sistemai buvo padaryta reali žala, taip pat buvo pažeisti ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai“ yra niekuo nepagrįstos. Skunde apeliantas pažymi, jog nebuvo aiškintasi kokiose konkrečiai valstybėse ir kokie kiekiai netikrų JAV dolerių buvo išplatinti. Nėra jokių įrodymų apie tai kiek netikrų JAV dolerių išimta iš apyvartos įvairiose pasaulio šalyse. Kaltinamajame akte yra pateikta lentelė su nurodytais ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose numeriais, kuriuose buvo išimti 50 nominalo JAV dolerių banknotai, galimai pagaminti nuteistųjų šioje byloje. Tokių banknotų suskaičiuota 37 vienetai ir būtent toks kiekis banknotų yra pagrįstas. Tuometiniu lito ir JAV dolerio kursu buvo išimta netikrų apyvartoje esančių kitos valstybės pinigų už 7400 Lt. Apeliantas teigia, jog neteisėtų pajamų gavo  ne daugiau kaip 4000 Lt.

Dėl netikrų 100 nominalo eurų gamybos, laikymo ir realizavimo, teismas neteisingai nustatė, kad R. T. realizavo tokį pat kiekį netikrų pinigų bei gavo tiek pat neteisėtų pajamų kaip R. B., t. y. 1 431 800,10 Lt. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi nustatyta jog R. T. po sulaikymo Vokietijoje, t. y. nuo 2004 m. balandžio 7 d., jokių veiksmų netikrų 100 nominalo eurų gamyboje ir realizavime neatliko, jo veiksmus perėmė R. B..

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centre yra ištirti 2496 vnt. 100 nominalo eurų banknotai, kuriuos galimai pagamino nuteistieji. Būtent šis kiekis turi būti laikomas įrodytu, kadangi byloje nepateikta duomenų, kokiose konkrečiai valstybėse išimti iš apyvartos tariamai nuteistųjų pagaminti ir išplatinti eurai, kur jie šiuo metu saugomi, kokiu būdu atskirų konkrečių valstybių ekspertinės įstaigos suteikia nurodytąjį indikatyvą, kokia yra indikatyvo suteikimo ginčijimo tvarka, ir t. t. Apeliantas pažymi, kad BPK 20 str. 4 d. įtvirtina principą, jog įrodymais baudžiamojoje byloje galima laikyti tik tokius duomenis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Apeliantas teigia, jog gynėjai pagrįstai suabejojo netikro 100 nominalo eurų indikatyvo (EU A 0100 P00003) suteikimo tvarka ir tvarkos taikymu. Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro ir tokie duomenys, kuriuose nurodoma, jog išimti netikrų eurų banknotai su visiškai kitais indikatyvais (pvz., 91, b.l. 194 - 2004-09-24 specialisto išvada Nr. 5561 dėl klišės P0001A3, 12 t, b.l. 154 - 2004-03-05 specialisto išvadą Nr. 1448 dėl 10 netikrų 100 eurų banknotų, pagamintų ofsetiniu-elektrografiniu būdu, kurių visos klišės yra skirtingos, 141., b.l. 17 - 2004-03-02 specialisto išvada Nr. 1155 apie klišes Nr. P0CĮ1E3, P001F5,14 t, b.l..87, UO, 134, 162, 183, 213). Esant duomenų apie skirtingas klišes ir apie tokius skirtingus gamybos būdus, kaip ofsetinis-elektrografmis, ofsetinis-trafaretinis, ofsetinis-šilkografinis, spalvotoji elektrograiija, ofsetinis-reljeflnės klišės (19 t, .b.l. 110), matyti, jog kaltinimas sudėjo į vieną baudžiamąją bylą visus nurodytu laikotarpiu išimtus padirbtos valiutos atvejus, nesigilindamas, ar prie tokios valiutos gamybos ir realizacijos apeliantas prisidėjęs. Gynėjo pateikti duomenys apie tai, kad laikotarpiu, kuomet vyko netikrų 100 nominalo eurų gamyba ir realizavimas, veikė ir kitos grupės asmenų, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir kitose valstybėse, turėjo būti vertinami ir aiškinami R. T. naudai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė N. Baltrūnienė nurodė, jog tas pats netikro pinigo indikatyvas gali turėti skirtingus variantus. Neatmestina galimybė, jog tokius variantus galėjo daryti kiti asmenys.

Apeliantas teigia, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Pripažįsta jog gavo 40 00 eurų, t.  y. 138 112 Lt neteisėtų pajamų už savo indėlį į netikrų 100 nominalo eurų realizavimą. Nurodo, jog iš R. B. per 5 kartus gavo apytiksliai vienodas sumas, t. y. apie 8000 eurų už vieną perduotą partiją. Be to, Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centre yra ištirti 2496 vnt. 100 nominalo eurų banknotai, kuriuos galimai pagamino nuteistieji. Būtent tuo teismas turėjo remtis spręsdamas konfiskuotino turto klausimą.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė esminių proceso pažeidimų, kurie suvaržė jo teises. Teismo posėdyje buvo priimtas ir prijungtas prie bylos prokuroro prašymas pakeisti kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Tai buvo padaryta pažeidžiant BPK, teisiamiesiems nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl pakeistų faktinių aplinkybių (BPK 22 str. 3 d.), teismas tinkamai nepaaiškino ar kaltinimas pakeistas. Toks pažeidimas reiškia ne tik procesinės teisės duoti parodymus pažeidimą, bet ir procesinių garantijų – žinoti kuo asmuo kaltinamas pažeidimą (BPK 22 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių ir laisvių Konvencijos 6 str.).

Be to, apeliantas nurodo, jog jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, įskaitant teisiamojo posėdžio protokolą. Tokiu būdu buvo suvaržyta teisė į gynybą. Galimai, per visą laikotarpį, kuomet vyko teisminis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas arba po nuosprendžio priėmimo neleistinai koreguojamas. Pastabų pareiškimas dėl teismo posėdžio protokolo yra būtinas procesui tęsiantis pirmosios instancijos teisme, nes neteisingas parodymų ar kitų duomenų užfiksavimas teisiamojo posėdžio protokole trukdo priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį. Be to, Kauno apygardos teismas neleido apskųsti šio teisių suvaržymo, nurodydamas, jog susirašinėjimo raštai yra neskundžiami. Tokios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad teismas procesiškai netinkamai išsprendė gynėjo prašymą leisti susipažinti su baudžiamosios bylos duomenimis.

Esminiu proceso teisių pažeidimu laikytina ir tai, kad R. T. buvo priverstas duoti liudytojo parodymus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamos tos pačios faktinės aplinkybės, o bylą nagrinėjo ta pati teisėja. Teisėja skundžiamą nuosprendį grindė tokiomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jis davė liudytojo parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas E. R..

Nesutikdamas su jam paskirta bausme apeliantas nurodo, kad esant tęstinei veikai teismas negalėjo skirti bausmių už kiekvieną veikos epizodą atskirai ir jas sudėti pagal BK 63 str. 1 ir 4 dalis, turėjo taikyti BK 63 str. 10 d. Teismas, skirdamas bausmę netinkamai vertino jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, netinkamai įvertino savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, netinkamai teisiškai interpretavo tai, jog jis dėl tos pačios veikos jau buvo persekiotas baudžiamojo proceso tvarka Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kalėjo kardomajame kalinime.

Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nurodė, jog apeliantas elgėsi išdidžiai, gailėjo savęs, nebuvo nuoširdus. Teismas neįvertino, kad jis kaltu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo teismui nustatyti faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, yra tėvystės atostogose, augina sūnų. Apelianto manymu, skiriant jam bausmę, turi būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Be to, skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta į tai, kad bylos nagrinėjimas truko pernelyg ilgai.

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžiu jam paskyrė papildomą kardomąją priemonę – suėmimą tebegaliojant anksčiau paskirtai kardomajai priemonei – užstatui. Skirti griežčiausią ir papildomą kardomąją priemonę nebuvo pagrindo, kadangi per visą anksčiau paskirtosios kardomosios priemonės – užstato galiojimo laiką jos nepažeidė, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo nesislapstė. Jokių motyvų ar pagrindų, kurie galėjo būti reikšmingi skiriant pačią griežčiausią papildomą kardomąją priemonę teismas nuosprendyje nenurodė.

Tokia griežta papildoma kardomoji priemonė negalėjo būti paskirta dar ir dėl to, jog ne visiems skundžiamu nuosprendžiu nuteistiems asmenims tokia kardomoji priemonė buvo paskirta, todėl toks paskyrimas prieštarauja ir asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Teismas, paskyręs tokią griežtą kardomąją priemonę, neindividualizavo šios kardomosios priemonės paskyrimo sąlygų ir būtinybės. Griežta bausmė, kuri yra galima įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, negali būti pagrindu paskirti tokią kardomąją priemonę, ypač įvertinus R. T. socialinius ryšius (darbą, šeimą, buvimą tėvystės atostogose) bei elgesį viso proceso metu.

Pažymėtina, jog skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta, ar užstatas turi būti grąžinamas iš karto, ar nuosprendžiui įsiteisėjus. Užstato davėjui kreipusis į Kauno apygardos teismą, buvo atsakyta, jog užstatas iki nuosprendžio įsiteisėjimo gražintas nebus. Be to, tokia kardomoji priemonė turi ir nubaudimo elementų, nors pagal BPK yra vykdomi tik įsiteisėję nuosprendžiai.

              Nuteistasis N. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

              Apeliantas skunde teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, o skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas, todėl turi būti panaikintas.

              Nesutikdamas su jam paskirta bausme apeliantas teigia, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoširdus, davė nuoseklius, sistemingus ir atitinkančius faktinę bylos medžiagą parodymus bei pripažino savo kaltę , nesutiko tik su iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos dydžiu bei suvokimo įstojus į netikrų eurų gamybą momentu. Nesutikdamas su iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos dydžiu (240 000 Lt), apeliantas teigia, kad negalėjo padėti pagaminti 12 000 vienetų netikrų eurų banknotų, kadangi į nusikalstamą veiką įstojo vėliau. I. I. jam mokėdavo 5000 Lt į savaitę, tačiau būdavo dienų kada jis (N. S.) nedirbdavo (apie tai, jog jis dirbdavo 2-3 dienas per savaitę savo parodymuose patvirtino V. O., D. S. ir D. R.). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis (N. S.) prisipažino kaltu bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teisiamas tik už vieną nusikalstamą epizodą, jo antraeilį vaidmenį darant nusikaltimą, bei į tai, kad jis ankščiau neteistas, turi du nepilnamečius vaikus.

              Teismas jam paskyrė itin griežtą, viršijančią bausmės vidurkį, artimą nusikalstamos veikos organizatoriams paskirtoms bausmėms ir griežtesnę už paskirtą R. B., bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimą teismas grindė tuo, kad jis nebuvo nuoširdus, elgėsi iššaukiančiai, išdidžiai, į pirmąjį teismo posėdį atvyko dėvėdamas kaukę, savęs gailėjo. Toks vertinimas yra subjektyvus ir pažeidžia nešališkumo principą, kadangi rodo neigiamą teismo nusistatymą jo atžvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku kuo remiantis konstatuojama, kad apeliantas buvo išdidus, elgėsi šiurkščiai. Apeliantas teigia negavęs pastabų dėl elgesio, jo atžvilgiu nebuvo imtasi drausminančių priemonių numatytų baudžiamojo proceso kodekse. Nurodo, jog posėdžio metu vilkėjo kaukę norėdamas apsaugoti savo šeimą ir vaikus, nenorėjo būti viešai parodytas žiniasklaidos priemonių pagalba.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas priimdamas nuosprendį padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. didelės apimties nuosprendį paskelbė praėjus 1 valandai po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, dėl to buvo pažeista teisė į nešališką teismą.

              Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį:

• perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, padedant gaminti netikrus 50 JAV nominalo dolerių banknotus 2001 m. iš BK 213 straipsnio 2 dalies į BK 213 straipsnio 1 dalį, ir paskyrus bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui,  taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 2 punktą ir atleisti jį šioje dalyje nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;
• iš skundžiamo nuosprendžio, dalyje dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo, pašalinti aplinkybę, jog jis kartu su R. T. ir I. I. subūrė organizuotą grupę, veikusią nuo 2002 metų iki 2004 metų lapkričio mėnesio, ir kartu su I. I., R. T., R. B. šiai grupei vadovavo bei koordinavo jos veiklą, parengė nusikalstamą veiką, įgijo ir laikė įrangą, skirtą netikriems pinigams gaminti;
• pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe;
• pašalinti aplinkybę, jog nusiklastamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų ir pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios jo ir jo įmonės ,,G. V. įmonė“ turtinės padėties;
• už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 str. 2 d. (dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo) padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui;
• pripažinti, kad už dalyvavimą gaminant netikrus pinigus jis gavo 40 000 Lt neteisėtų pajamų ir sumažinti konfiskuojamo ir išieškomo turto vertę iki 40 000 Lt;
• panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jam ir buvusiai jo sutuoktinei A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 0,06 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 49,72 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

              Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kadangi netinkamai aiškino ir taikė BK normas, ir už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

              Nesutikdamas su teismo išvadomis dalyje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo, apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas bendrininkavimo formos – organizuotos grupės klausimą, nepagrįstai vadovavosi BK 25 str. 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007 išaiškino, kad pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Palyginus šią organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. BK teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, akivaizdu, kad pagal BK 25 str. 3 d. nuostatas pripažinti bendrininkavimą organizuota grupe reikėjo mažiau sąlygų. Todėl kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad BK 25 str. 3 d., palyginus su iki tol buvusia teismų praktika taikant 1961 m. BK atitinkamas nuostatas, pasunkina kaltininkų teisinę padėtį ir pagal baudžiamąjį įstatymą neturi grįžtamosios galios (2K-281/2006).

              Apeliantas pažymi, jog nei 1961 metų, nei 2000 metų BK nėra išaiškinta, kas yra netikrų pinigų didelis kiekis arba didelė vertė. Šie požymiai yra vertinamieji ir nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant ne tik į pagamintų netikrų pinigų kiekį, bet ir jų nominalią vertę, gaminant panaudotą įrangą, gaminimo technologiją, žaliavų pobūdį ir kt. aplinkybes. Byloje neįrodyta, kad 2001 metais, jis, sutikdamas su I. I. pasiūlymu pabandyti atspausdinti ant jo gaminamų netikrų 50 nominalo JAV dolerių  kupiūrų nominalo skaičių ir serijos numerius, suprato, kad I. I. su jo pagalba pagamins tokį kiekį netikrų dolerių, kuris bus laikomas dideliu arba jų vertė pripažinta didele. Juolab, kad didelė netikrų pinigų vertė buvo išaiškinta tik 2002 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose. Todėl jo veika šioje nuosprendžio dalyje turėtų būti perkvalifikuota iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 213 straipsnio 1 dalį, veiką priskiriant apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), atitinkamai paskiriant švelnesnę bausmę.

              Be to, teismas netinkamai taikė 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nuostatas, kadangi nepagrįstai nurodė, jog apeliantas padėdamas gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus ir 100 nominalo eurų banknotus padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs dvi atskiras savarankiškas veikas. Byloje nustatyta, jog netikrus 50 nominalo JAV dolerius apeliantas padėjo gaminti 2001 m. Dėl to, pripažinus jį kaltu, šioje dalyje jo atžvilgiu turėjo būti taikoma amnestija, numatyta 2002 m. lapkričio 7 d. įstatyme ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“.

              Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 100 nominalo eurų gaminimo. Teismo išvada, kad jis dėl savanaudiškų paskatų, kartu su R. T. ir I. I. subūrė organizuotą grupę ir kartu su pastaraisiais bei R. B. vadovavo organizuotai grupei, koordinavo jos veiklą ir parengė nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog 2001 metais I. I. susitarė su R. T. gaminti netikrus JAV dolerius. Į jį (G. V.), kaip šilkografijos specialistą kreipėsi I. I., prašydamas ant netikrų 50 nominalo JAV dolerių šilkografijos būdu atspausti nominalo skaičių (50) ir serijos numerius. Kadangi jo (G. V.) ir jo įmonės turtinė padėtis tuo metu buvo labai sunki, jis sutiko atlikti nurodytus darbus, nors ir suprato, kad tai yra neteisėta. Atlikdamas nurodytus darbus jokios realios materialinės naudos faktiškai neturėjo, nes tai buvo naujas dalykas, didesnė dalis atliktų darbų buvo netinkamos kokybės, dėl to I. I. jam sumokėjo tik už patirtas išlaidas ir sugaištą laiką. Apeliantas nurodo, jog nežinojo kokie asmenys, be I. I. dalyvavo šios veikos padaryme. Teismas priimdamas nuosprendį, dalyje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų jo nelaikė nei paminėtos nusikalstamos veikos organizatoriumi, nei jos vadovu. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, jo vaidmuo nepasikeitė ir gaminant netikrus 100 eurų banknotus, t. y. jis atliko tik tam tikras netikrų eurų gamybos operacijas, tačiau nepriiminėjo jokių sprendimų nei dėl gaminamų netikrų pinigų kiekio, nei dėl atlygio už jų gaminimą nustatymo, nei dėl jų realizavimo būdų ar kainos, nekoordinavo jokių asmenų, dalyvavusių gaminant netikrus 100 eurų banknotus, išskyrus nurodymus, kuriuos davė D. ir Š. R. bei T. S., kurie buvo pakviesti jam padėti, taigi teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis atliko kokius nors organizacinio pobūdžio veiksmus.

Apeliantas teigia, jog 2002 metais R. T. susitarė su I. I. gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Tam R. T. davė I. I. tikrą 100 nominalo euro banknotą, o pastarasis pradėjo jo maketavimo darbus, kurie truko apie pusę metų. Apie nurodytų veiksmų atlikimą apeliantas tvirtina nieko nežinojęs, parengiamuosius darbuose nedalyvavęs. Tik 2002 metų pabaigoje, o gal 2003 metų pradžioje, tai yra praėjus beveik metams po pirmosios veikos padarymo, pas jį atvyko I. I. ir pasiūlė ant banknotų šilkografijos būdu atspausdinti serijos numerius, dėl sunkios turtinės padėties sutiko spausdinti ant netikrų eurų banknotų serijos numerius, nes I. I. pasakė, jog už tai bus mokamas sutartas atlygis. Taigi per visą netikrų 100 nominalo eurų gaminimo laikotarpį jo vaidmuo netikrų pinigų gamybos grandinėje nepasikeitė, t.y. jis turėdavo atlikti tik konkretų darbą. Kadangi gaminamų netikrų pinigų kiekiai didėjo, suderinęs su I. I., į pagalbą pasikvietė savo giminaičius D. ir Š. R., kuriems mokėdavo dalį gaunamo užmokesčio už pagamintus netikrus eurų banknotus. D. ir Š. R., būdami nepatenkinti per mažu užmokesčiu už nelegalų darbą ir žinodami, jog jis (G. V.) neturi jokių įgalinimų jį padidinti, dėl atlygio padidinimo kreipėsi tiesiai į I. I., kuris sutiko padidinti jiems mokamą užmokestį tuo pačiu sumažino jam (G. V.) mokamą užmokestį, vėliau atlyginimą už atliktus darbus Š. ir D. R. mokėjo pats I. I.. Šios aplinkybės patvirtina, jog jis (G. V.) neturėjo jokių įgalinimų priimant sprendimus, susijusius su nurodytų netikrų eurų gamyba, neorganizavo nusikalstamos veikos padarymo, nekoordinavo netikrų pinigų gamyboje dalyvavusių asmenų veiksmų ir neįgijo jokios naujos įrangos, kuri būtų skirta būtent netikrų pinigų gamybai, o tik atliko jam pavestas konkrečias užduotis. Tai, kad jis nebuvo vienas iš netikrų pinigų gamybos organizatorių, patvirtina ir tai, kad kiti nuteistieji iš neteisėtos netikrų pinigų gamybos gavo nuo dešimt iki keturiasdešimt kartų didesnes pajamas. Jei būtų vienas iš organizatorių, nebūtų sutikęs su tokiu nelygiaverčiu pelno paskirstymu, todėl aplinkybė, jog subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir panašiai, turi būti pašalinta iš nuosprendžio. Tai, kad ji (G. V.) nebuvo netikrų eurų banknoto proceso organizatorius ar vadovas 2007 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje patvirtino ir I. I..

Be to, sprendžiant klausimą ar nusikalstama veika iki 2003 m. gegužės 1 d. buvo padaryta veikiant organizuota grupe, teismas turėjo vadovautis ne BK 25 str. 3 d., o 1961 m. BK redakcija.

Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas nurodo, kad 2001-2004 metais jo šeimoje buvo penki asmenys: jis, žmona, sūnus ir dvi dukterys; šeimos pragyvenimo šaltinį sudarė tik jo gaunamos pajamos; per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. jis gavo tik 1 687 Lt deklaruojamų pajamų ir patyrė 9 813,11 Lt išlaidų, neįskaitant pragyvenimo išlaidų; jo įmonė už 2003 metus deklaravo 21 449 Lt apmokestinamųjų pajamų, už 2004 metus – 7 442 Lt. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog jo firma dirbo nuostolingai, dėl ko jis buvo priverstas ieškoti papildomų pajamų ne tik firmos nuostolio padengimui, bet ir būtiniausių šeimos poreikių tenkinimui. Todėl būtent dėl susiklosčiusios labai sunkios jo ir jo šeimos turtinės padėties buvo priverstas sutikti su I. I. pasiūlymu dalyvauti netikrų pinigų gamybos procese, atliekant tik tam tikrus šilkografijos darbus.

Apeliantas teigia, kad teismas pripažino jį kaltu padarius dvi analogiškas ir vienarūšes nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 2 dalyje, tačiau už vieną iš jų paskyrė minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už antrą šešerių metų ir septynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę, didesnę už BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nors abiem atvejais nustatė po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog veika padaryta organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.) ir po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei padėjo išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, kuomet kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pripažinus asmenį kaltu padarius dvi analogiškas ir vienarūšes nusikalstamas veikas, abiem atvejais nustačius po vieną atsakomybę sunkinančią ir po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, abiem atvejais pripažinus, jog buvo pagamintas didelis kiekis, didelės vertės netikrų pinigų skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis negali skirtis dvigubai, kaip yra šiuo atveju 3 metai laisvės atėmimo ir 6 metai bei 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Dėl šių aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 6 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, keistina sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki laisvės atėmimo bausmės artimos BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog iš netikrų pinigų gamybos jis gavo 104 425,34 Lt neteisėtų pajamų, todėl nusprendė konfiskuoti jam priklausančio turto, atitinkančio šią sumą, o nesant konfiskuotino turto, tokią pinigų sumą išieškoti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien I. I. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis paneigė teisme ir kurie prieštarauja kitiems parodymams. Apeliantas tvirtina, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino visus veiksmus, kuriuos atliko gaminant netikrus pinigus ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Duodamas parodymus jis pripažino, kad neteisėtų pajamų gavo  60 000 – 70 000 litų (apie 200 Lt už dalyvavimą netikrų JAV dolerių gamyboje, o likusią sumą už dalyvavimą gaminant netikrus eurus). Skaičiuodamas neteisėtu būdu gautas pajamas, teismas neįvertino aplinkybės, jog už paskutinę netikrų eurų partiją, kuri buvo pagaminta dar prieš sulaikymą, I. I. už atliktą darbą su juo nebuvo atsiskaitęs. Be to, iš gautų 60 000 – 70 000 litų pajamų, buvo mokamas ir atlygis Š. ir D. R., dėl to neteisėtu būdu gautos pajamos realiai buvo apie 40 000 – 45 000 litų.

Be to, teismas prielaidomis ir spėjimais grindė skundžiamo nuosprendžio dalį dėl žemės sklypo ir sodo namo, esančių Bartonių k., Jonavos raj., įgijimo už nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas ir jo konfiskavimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo-pardavimo sutarties, nurodytą nekilnojamąjį turtą kartu su buvusia sutuoktine A. V. įsigijo 2003 m. rugpjūčio 4 d., už bendras pinigines lėšas, tai yra 11 500 litų, kurių dalį, 8 000 litų, pagal 2003 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį apelianto žmonai buvo padovanojusi jos motina N. R. M.. Teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Nuosprendyje konstatuota, jog netikrų 100 nominalo eurų gamybos procesas tęsėsi nuo 2002 metų iki 2004 metų. Iki nurodyto žemės sklypo ir sodo pastato įsigijimo 2003 m. rugpjūčio 4 d. jis net teoriškai negalėjo būti gavęs 11 500 litų pajamų už dalyvavimą gaminant netikrus eurus ir panaudoti jų įsigyjant nurodytą statinį.

              Nuteistojo V. A. atstovas advokatas Valerijus Karpovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir V. A. paskirti švelnesnę bausmę.

              Gynėjas pažymi, kad prokuroras, įvertinęs V. A. vaidmenį ir tai, jog jis padėjo atskleisti padarytus nusikaltimus, prašė už padarytas veikas skirti įstatymo numatytas minimalias arba artimas minimalioms bausmes, o šias bausmes subendrinus skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.  V. A. paskirta bausmė yra per griežta. Teismas skirdamas bausmę neįvertino to, jog V. A. vaidmuo grupėje nebuvo pagrindinis, daugiau konsultacinio pobūdžio, grupės nariai galėjo apsieiti ir be jo pagalbos. Taip pat teismas neįvertino nuteistojo šeimyninės padėties: V. A. žmona yra neįgali, serga sunkia liga, reikia išlaikyti nepilnametę dukrą. V. A. kaltu prisipažino, padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savanoriškai pateikė pareigūnams netikrų eurų ir jų ruošinių, iki suėmimo nepadarė naujų nusikaltimų, nebaustas administracine tvarka. Bausmės tikslai  bus pasiekti paskyrus V. A. švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Teismas skirdamas bausmę  nepagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3 d.

              Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 302 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis buvo paskelbtas praėjus valandai po nuteistojo V. A. paskutinio žodžio. Per tokį trumpą laiką neįmanoma apsvarstyti ir išspręsti nuosprendžiui priimti reikalingų klausimų bei surašyti tokios apimties apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi sprendimas buvo pradėtas rašyti žymiai anksčiau nei tai leidžia daryti baudžiamojo proceso įstatymas. Teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo susiformavusią išankstinę nuomonę dėl jo padarytų nusikalstamų veikų bei skirtinos bausmės.

Apeliantas neigia priklausęs organizuotai grupei. Nurodo, jog jis nedalyvavo ruošiant netikrų pinigų gaminimo planą, neaptarinėjo nusikalstamų veikų darymo mechanizmo, nesprendė klausimų, susijusių su vaidmenų tarp atskirų grupės narių paskirstymu ir pan. Tai, kad jis į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktas tik viename iš jos etapų, patvirtino I. I.. Teigia, jog jam nebuvo žinoma nei kas dalyvauja netikrų  pinigų gamybos procese, nei kokie jų tarpusavio santykiai, nei kas organizuoja ar vadovauja netikrų eurų gamybai, buvo pakviestas tik atlikti labai konkrečią užduotį. Tai, kad nepriklausė organizuotai grupei rodo ir aplinkybė, kad jis nedalyvavo iš netikrų pinigų realizavimo gautų pajamų dalybose, su juo buvo atsiskaitoma iš karto po to, kai atlikdavo užduotį, jo vaidmuo nebuvo svarbiausias netikrų eurų gamyboje, nes jo spaustuvėje tebuvo ofseto būdu atspaudžiama spalvotoji paveikslėlio dalis, ant jam atvežtų lapų trūko labai didelės dalies eurų banknotams būtinų elementų: hologramos, spalvas keičiančio skaičiaus, banknoto numerio, vandens ženklų, iškilumų ir t.t., jam nebuvo žinoma ir tai, kaip toliau gaminami eurų banknotai ir ar jie pagaminami tokie, kad galima būtų juos realizuoti, jam buvo žinoma, jog netikrų eurų gamybos procese dalyvauja daugiau nei du asmenys ir, kad yra paprastos bendrininkų grupės narys.

Aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupe, priklausomai nuo bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdžio bei laipsnio, gali būti ir nepripažinta atsakomybę sunkinančia. Apeliantas nurodo, kad jo vaidmuo netikrų pinigų gamyboje nebuvo pagrindinis, todėl šios aplinkybės teismas galėjo nelaikyti sunkinančia atsakomybę aplinkybe.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, netinkamai nustatė jo gautą nusikalstamos veiklos rezultatą. Teismas privalėjo tiksliai nustatyti, kiek jis gavo neteisėtų pajamų iš padarytos nusikalstamos veikos. Teismas padarė išvadą, jog jis, spausdindamas spalvotąjį eurų banknotų paveikslėlį, gavo 120 848 Lt, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad už netikrų eurų gamybą jis gavo tik 35 000 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė šiuos jo parodymus ir pasirėmė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Apeliantas nurodo, jog teisiamajame posėdyje paneigė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus apie iš nusikalstamos veiklos gautų pinigų sumą. Už darbą pinigus mokėjęs nuteistasis I. I. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kategoriškai nepatvirtino, kad už paslaugas gaminant netikrus eurų banknotus jis būtų apeliantui sumokėjęs 35000 eurų. Kadangi apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nepatvirtino kiti įrodymai, teismas turėjo remtis teisiamajame posėdyje pasakytu teiginiu, jog iš nusikalstamos veikos gavo tik 35000 Lt ir konfiskuoti tik šią sumą.

Apeliantas teigia, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nurodo, jog jo vaidmuo nusikalstamoje veikloje buvo antraeilis, jo veiksmai neturėjo įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams, tai liudija apie mažesnį pavojingumą visuomenei. Be to, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padaręs, padėjo nustatyti tikrąsias byloje tirtų įvykių aplinkybes. Taip pat nurodo, kad išlaiko šeimą, kurioje yra nepilnametis asmuo, senyvo amžiaus asmuo, neįgalus asmuo ir be jo nėra kam jais pasirūpinti, ankščiau neteistas, turi darbą. BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma situacija, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties. Apeliantas teigia, kad  įsijungė į netikrų pinigų gamybos procesą norėdamas išgelbėti bendrovę nuo bankroto, iš nusikalstamos veikos gautus pinigus naudojo įmonės veikloje. Šią aplinkybę patvirtina daryti pinigų įnešimai į įmonės kasą, kurie buvo forminami kaip jo  paskolos bendrovei, nes kito kelio, kaip buhalterinėje apskaitoje galima būtų parodyti jo daromas investicijas, nebuvo. Pagal tuos įnašus galima spręsti apie apelianto uždarbį iš netikrų pinigų gamybos. Įmonės išsaugojimas  buvo aktualus dėl to, jog pajamos iš bendrovės veiklos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Tuo laiku jam vienam reikėjo išlaikyti šeimą, šeimos narių sveikata buvo bloga. Todėl nusikalstamą veiklą vykdė dėl sunkios turtinės padėties. Ši aplinkybė pagal BK 59 str. 2 d. nuostatas galėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjamas truko pernelyg ilgai ir tai turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliantas teigia, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti :

• pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimas padarytas veikiant organizuota grupe;
• vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką;
• vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 4 p. pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl sunkios turtinės padėties;
• vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti jam švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas teigia, kad iš jam pavestų atlikti darbų nesuvokė priklausąs organizuotai grupei, kuri gamino netikrus pinigus. Iki nusikalstamos veikos pradžios kitų nuteistųjų nepažinojo, su jais nebendravo ir nežinojo apie  pasiskirstymą vaidmenimis. Be to, jo veika įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams neturėjo. Apeliantas taip pat teigia, kad nebuvo iš anksto susitaręs veikti organizuota grupe, tokioje grupėje nedalyvavo ir neturėjo tyčios būti organizuotos grupės nariu, todėl jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip paprastas bendrininkavimas.

Be to, apelianto manymu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, jog jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. S. J. nurodo, kad savo valia ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjui išsamiai papasakojo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jam žinomus asmenis, dalyvavusius nusikalstamoje veikoje.

Taip pat, apelianto manymu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties. Apeliantas skunde nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu jo turtinė padėtis buvo labai sunki: vienas išlaikė šeimą (žmoną ir vaiką), taip pat turėjo rūpintis vaiko iš ankstesnės santuokos išlaikymu, tuo metu uždirbdavo 350 Lt į mėnesį, nusikaltimą padarė sukurstytas savo darbdavio R. P..

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas kiekvienu atveju turi individualizuoti bausmę, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Skunde cituoja Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Apeliantas teigia, kad BK 213 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės taikymas jo atžvilgiu aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms bei prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad visiškai prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Be to, jo veiksmai įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams neturėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis, iš nusikalstamos veikos gauta maža finansinė nauda.

Be to, skunde pažymima, kad tarp jo ir R. P. buvo tarnybinis priklausomumas, kadangi jis dirbo R. P. vadovaujamoje įmonėje „S“. Apsisprendimą daryti nusikaltimą sąlygojo tai, kad atsisakius vykdyti R. P. nurodymus jis galėjo netekti darbo.

Apeliantas nurodo esąs neteistas, šiuo metu turi nuolatinį darbą taksi firmoje, darbe charakterizuojamas itin teigiamai. Be to, teigia, kad jo veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklėsčiusių gyvenimo aplinkybių, ateityje naujų nusikaltimų nedarys.

Be to, apeliantas teigia, kad atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, negalės tinkamai rūpintis šeima bei vaikais, todėl bus pažeisti prioritetiniai šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai, t. y. nebus užtikrinta vaikų teisė į tinkamą išlaikymą, teisė į mokslą, į tinkamas gyvenimo sąlygas bei kils didelė rizika prarasti socialinį ryšį su šeima ir vaiku iš ankstesnės santuokos.

Apelianto manymu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Nuteistasis V. O. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Apelianto nuomone, atsakomybę lengvinančia aplinkybe reikia laikyti tai, kad jis kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino bei padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis.

Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu naujų nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi jis paskirtas M. P. (gim. 1626 m.) rūpintoju.

Apelianto nuomone, skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į BK 59 str. 1 d. 2 p. ir BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas.

Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliantas pažymi, jog kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su netikrų eurų gamyba. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, be to, yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, supranta padaryto nusikaltimo pasekmes.

Be to, apeliantas pažymi, kad jo dalyvavimas šio nusikaltimo daryme įtakos vykusiems nusikalstamiems procesams neturėjo, gaminant netikrus eurus jis atliko nekvalifikuotą darbą, kurį atlikti galėjo bet kuris kitas asmuo, kadangi tam nereikėjo jokio išsilavinimo ar kvalifikacijos. Tai patvirtina ir už šį darbą  gauto atlygio dydis.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nenurodė kodėl neskiriama švelnesnė bausmės rūšis. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d., teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (LR BK 54 str. 3 d.). Apeliantas teigia, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, jo vaidmenį darant šį nusikaltimą, gautų neteisėtų pajamų atlygio dydį bei tai, jog jis neteistas, galėjo remdamasis BK 54 str. 3 d. skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti :

• pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimas padarytas veikiant organizuota grupe;
• vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti jam švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas teigia, kad iš jam pavestų atlikti darbų nesuvokė priklausąs organizuotai grupei, kuri gamino netikrus pinigus. Iki nusikalstamos veikos pradžios kitų nuteistųjų nepažinojo. Tai, kad padėjo gaminti netikrus eurus ėmė įtarti vėliau ir suvokė tik sulaikomas. Be to, teigia, kad jam nereikėjo laikytis konspiracijos taisyklių, byloje nėra užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai su kitais nuteistaisiais. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas bausmių skyrimą, atkreipė dėmesį į tai, kad jis (T. S.) įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams neturėjo. Apeliantas teigia, kad nebuvo iš anksto susitaręs veikti organizuota grupe, tokioje grupėje nedalyvavo ir neturėjo tyčios būti organizuotos grupės nariu.

Apelianto manymu, Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi prielaida, jog jis (T. S.) turėjo suprasti, kad dalyvauja netikrų pinigų gamyboje bei yra vienas iš organizuotos grupės narių. Apeliantas pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta BK 213 str. 2 d., gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 str. 2 d. 1 p. nusikaltimas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Apeliantas nurodo, jog iš anksto nežinojo ir nesuvokė jog padėjo gaminti netikrus pinigus, ir tik vėliau pradėjo įtarti apie netikrų eurų gamybą, tik sulaikytas suvokė padėjęs gaminti netikrus pinigus. Nesuvokiant, jog atliekamas darbas yra nusikalstama veika, nebuvo nusikaltimo subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios. Tiesioginės tyčios elementą galima įžvelgti tik vėliau, kai jam buvo užsiminta, kad atliekami darbai nėra legalūs ir kai pats pradėjo tai įtarti.

Be to, apeliantas pažymi, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties. Nurodo, jog gyvena su pensinio amžiaus (gim. 1933 m.) ir sergančia (nustatytas II invalidumo grupė, vidutinių specialiųjų poreikių lygis) motina, ją išlaiko ir rūpinasi.

Taip pat apeliantas pažymi, kad jo veiksmai įtakos vykstantiems nusikalstamiems procesams neturėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis, iš nusikalstamos veikos gauta maža finansinė nauda.

              Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

              Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

              Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais R. B. parodymais, kurie teisiamojo posėdžio metu nebuvo patvirtinti ar pagrįsti kita bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. B. parodė, kad jis (D. K.) nėra tas asmuo, kuriam jis (R. B.) perduodavo realizavimui netikrus pinigus, tačiau teismas tai vertino kaip R. B. norą jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat neatsižvelgė į baudžiamojo proceso pažeidimą atpažįstant apeliantą iš nuotraukos. Apeliantas teigia, jog R. B. buvo tariamai atpažintas iš kūno sudėjimo, nors atpažinimui buvo pateikta nuotrauka tik iki pečių lygmens. Be to, R. B. nurodė, kad į susitikimus su juo ateidavo asmuo su kepure, o atpažinimui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose jis be kepurės. Tai turėtų būti pripažįstama atpažinimo tvarkos pažeidimu. Be to, R. B. nurodė, jog asmuo, kuriam jis perduodavo netikrus pinigus, atvykdavo automobiliu „Audi 80“, tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad apeliantas būtų turėjęs ar naudojęsis tokiu automobiliu. Teismas priimdamas nuosprendį turėjo remtis teisiamojo posėdžio metu duotais R. B. parodymais.

              Be to, teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi R. T. parodymais, nors pastarasis parodė nežinąs ar asmuo, vadinamas „Dima“, užsiėmė netikrų pinigų realizacija ir atpažinimo metu atpažino apeliantą kaip „D. K.“, o ne kaip asmenį realizavusį netikrus pinigus. Apeliantas skunde teigia, kad jokie parodymai ar kiti faktiniai duomenys nepatvirtina, jog jis dalyvavo organizuotoje grupėje siekdamas įgyti, laikyti ar realizuoti netikrus pinigus.

              Be to, nuosprendyje nurodytos netikrų pinigų realizavimo datos nėra tikslios. Apeliantas skunde teigia, jog teismas neįvertino, kad 2001 m. – 2004 m. jis dažnai vykdavo į užsienį (Rusiją, Baltarusiją) dirbti, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų.

              Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas priimdamas nuosprendį padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. 140 lapų nuosprendį paskelbė praėjus 1 valandai po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, dėl to buvo pažeista teisė į nešališką teismą.

              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti LR Generalinės prokuratūros skundą jame išdėstytais motyvais, išskyrus skundo dalį, kurioje buvo prašoma nuteistajam R. B. skirti atlikti bausmę pataisos namuose. Šioje dalyje prokuroras patikslino savo skundo reikalavimus ir prašė skirti R. B. griežtesnę bausmę, nuo kurios atlikimo atleisti, vadovaujantis BPK 76 straipsnio 1 dalimi. Nuteistųjų apeliacinius skundus prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistieji I. I., R. T., D. R., T. S., S. J., V. O., D. K., N. S., G. V., R. P., V. A. ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

              LR Generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. A. apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, o nuteistųjų I. I., R. T., D. R., V. O., S. J., T. S., D. K., N. S., G. V. ir R. P. apeliaciniai skundai atmetami.

              Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ( BPK 328 straipsnio 1-4 punktai ).

              Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl esminių klausimų pasikartoja ir yra tarpusavyje susiję, todėl kolegija, įvertindama visuose apeliaciniuose skunduose keliamus reikalavimus, dėl kiekvieno skunde keliamo klausimo pasisako atskirai.

              Dėl netikrų pinigų pagaminimo, laikymo ir realizavimo vertinimo pagal veikos tęstinumo              kriterijų             

Nuteistieji I. I., R. T. ir R. P. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas dvi jų padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimų daugetą dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo, bei skirdamas bausmes už kiekvieną veiką atskirai, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes jų padarytas nusikaltimas buvo tęstinis, o skiriant bausmes reikėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o 63 straipsnio 10 dalimi. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai kvalifikavo nusikalstamas veikas kaip nusikaltimų daugetą, skunduose  keliamas klausimas dėl 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymo, nes byloje nustatyta, kad didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimas, laikymas ir realizavimas buvo baigtas 2001 metais. Analogiški baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai dėl nuteistųjų padarytos veikos kvalifikavimo kaip tęstinio nusikaltimo ar atskirų nusikalstamų veikų yra keliami ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Byloje nustatyta, kad I. I., R. T., V. A., R. B., G. V., D. S. ir D. K. nusikalstamą veiką dėl didelio kiekio - ne mažiau kaip 1000 vienetų - netikrų 50 JAV dolerių nominalo banknotų pagaminimo, laikymo ir realizavimo teismas kvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, o V. O. – pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyta, kad jis pagamino didelį kiekį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaip tęstinės ar kaip nusikaltimų daugeto ir tuo pačiu dėl amnestijos taikymo, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvavo tik tuo, kad kaltinamieji nutarė gaminti netikrų eurų banknotus, t.y. nusikaltimą tęsti sau palankesnėmis sąlygomis, todėl netikrų pinigų gamybos nebaigė. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad veika yra tęstinio pobūdžio ir 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos  Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ netaikomas, vadovaujantis šio Įstatymo 10 straipsniu ( 76 t., 34 b.l. ). Prieštaraudamas šiai išvadai, teismas vis tiktai nusprendė  I. I., R. T., V. A., R. B., G. V., D. S., D. K. ir V. O. nusikalstamą veiką dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų netikrų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo kvalifikuoti kaip realią nusikalstamų veikų sutaptį atitinkamai pagal BK 213 straipsnio 1 arba 2 dalį, bei skirti jiems galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklėmis. Taigi, iš teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų lieka neaišku, ar pirmosios instancijos teismas nuteistųjų I. I., R. T., V. A., G. V., R. B., D. S., D. K. ir V. O. veikas, gaminant ir ( ar) realizuojant netikrus 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotus vertina kaip vieną tęstinį ar pavienius nusikaltimus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pernelyg siaurai ir netiksliai nustatė nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, turinčias reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tęstinę ar nusikaltimų daugetą. Ši klaida taisoma išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje.

BK 63 straipsnio 10 dalis įtvirtina tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką, tačiau šios dalies tekste jos turinys detaliau nėra aprašomas, o tik pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikaltimų daugeto kriterijų turi būti sprendžiama atsižvelgiant į šiais klausimais susiformavusią teismų praktiką, kurios esmė yra išdėstyta teismų sprendimuose. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas ir ištirtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų I. I., R. T., V. A., G. V., R. B., D. S., D. K. ir V. O. nusikalstami veiksmai dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo, turi būti vertinami kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos ( nusikaltimų daugetas ), o ne viena tęstinė nusikalstama veika.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2001 metais I. I., R. T., R. B. ir V. A. iniciatyva buvo pradėta netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamyba, tam tikslui į organizuotą grupę konkrečių veiksmų atlikimui pasitelkiant G. V., D. S. ir V. O.. Konkrečiai nusikalstamai veiklai vykdyti, organizuotos grupės nariai įsigijo ir konkrečiose patalpose laikė įrangą, pritaikė atitinkamas medžiagas ir tarpusavyje pasiskirstė konkrečias užduotis. Šie organizuotos grupės narių veiksmai įrodo bendras pastangas siekti vieningo tikslo, kad pagaminti netikri 50 nominalo JAV dolerių banknotai būtų pakankamai kokybiški ir tinkami realizavimui. Ši išvada daroma įvertinus pakankamai išsamius visų nuteistųjų parodymus dėl netikrų JAV dolerių banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo eigos, už tai gauto ir pasiskirstyto uždarbio.  Nuteistųjų parodymus dėl vieningos tyčios gaminti ir realizuoti netikrus 50 nominalo JAV dolerių kupiūras atitinka ir kiti byloje ištirti parodymai – kratų metu rasti daiktai – plėvės su 50 JAV dolerių averso ir reverso atvaizdu, speciali literatūra, specialistų išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu rastos priemonės yra pritaikytos gaminti 50 nominalo JAV dolerių banknotams. Byloje nenustatyta, kad 2001 metais nuteistieji planavo pradėti ar pradėjo gaminti, laikyti ir po to realizuoti netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Nuteistieji I. I. ir R. T. ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gaminant 50 nominalo JAV dolerių kupiūras trūko patirties, buvo daug broko, nes dalis dolerių banknotų buvo grąžinama atgal kaip nekokybiški, todėl 2001 metais jie nutraukė netikrų JAV dolerių banknotų gaminimą. Iš esmės I. I. ir R. T. parodymai dėl netikrų JAV dolerių gamybos nutraukimo priežasčių atitinka ir nuteistojo R. B. parodymus, kad jie buvo gaminami tik apie pusę metų.

Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji apsisprendė pradėti gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus 2002 metais, kai ši valiuta buvo įvesta Europoje. Tokia išvada daroma įvertinus I. I., R. T., R. B. parodymus, kurie šioje dalyje yra vienodi. Nuteistasis I. I. teisme parodė, kad R. T. 2002 metais jam atnešė tikrus 50 ir 100 nominalo euro banknotus ir liepė pažiūrėti, kurį banknotą būtų lengviau padirbti. Nuteistasis R. T. parodė, kad R. B. jam ir I. I. sakė, kad Europoje turėjo pasirodyti euro banknotas, todėl jie ir sugalvojo toliau pradėti gaminti netikrus euro banknotus. Nuteistasis R. B. vienodai parodė, kad apie galimą euro banknotų padirbinėjimą 2002 m. vasarą jo paklausė R. T., turėdamas tikslą išsiaiškinti, ar yra pažįstamų, kurie galės realizuoti netikrus euro banknotus.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistieji 2001 metais ir 2002 metais turėjo aiškiai apibrėžtus ir skirtingus tikslus – gaminti konkrečią netikrą užsienio valiutą, pirmuoju atveju – JAV dolerius, antruoju – eurus. Į konkretų tikslą kiekvienu atveju buvo nukreiptos abiejose veikose dalyvavusių asmenų pastangos. 2001 metais nuteistieji neturėjo tikslo gaminti netikrus eurų banknotus ir negalėjo, nes ši valiuta dar nebuvo patvirtinta Europoje kaip oficiali atsiskaitymo priemonė. Tomis pačiomis priemonėmis ir medžiagomis, skirtomis gaminti netikrus JAV dolerius, nebuvo galima pagaminti netikrus eurus ir ši aplinkybė patvirtina, kad vieningos tyčios pradėti gaminti ir eurus. Netikrų JAV dolerių banknotų gamyba nutrūko, nes nuteistieji nesugebėjo pagaminti reikiamo kiekio kokybiškų banknotų, todėl neatmetama prielaida, kad ji būtų tęsiama ir ilgesnį laiką tinkamomis sąlygomis. Nusikalstamas veikas skiria pakankamai ilgas laiko tarpas – JAV doleriai buvo gaminami 2001 metais ir remiantis R. B. parodymais – tik apie pusę metų, o ruoštis gaminti netikrus eurų banknotus buvo pradėta 2002 m. viduryje, pirmieji netikri banknotai atspausdinti 2002 m. pabaigoje. Pagrindiniai nusikalstamų veikų organizatoriai išliko tie patys, tačiau išsiplėtė organizuotos grupės narių ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų ratas, pradėjus gaminti netikrus eurų banknotus. Nors abiejų nusikalstamų veikų atveju BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas sutampa – buvo gaminami, laikomi ir realizuojami konkrečių valstybių apyvartoje esantys pinigai, veikos išoriškai panašios, tačiau to nepakanka   pripažinti, kad nusikalstama veika buvo tęstinio pobūdžio. Bylos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad abiejų padarytų nusikalstamų veikų nesiejo vieninga tyčia, todėl jos sudaro realią nusikaltimų sutaptį.

Pirmosios instancijos teismas nors ir padarė neteisingas išvadas nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl veikos tęstinumo buvimo, tačiau rezoliucinėje dalyje nusikalstamas veikas kvalifikavo atskirai kaip realią nusikaltimų sutaptį ir pagrįstai paskyrė nuteistiesiems subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir dalies taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus prieštaravimus pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pats nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Nuteistieji I. I., R. T. ir G. V. apeliaciniuose skunduose prašo nusikalstamos veikos epizode dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo, laikymo ir realizavimo taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. LR įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nuostatas, nes ši veika buvo baigta iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Nuteistasis I. I. nors ir atkreipia dėmesį į šią problemą, tačiau aiškiai neišdėsto kaip pats vertina šią veiką – kaip vientisą tęstinę ar kaip atskiras nusikalstamas veikas, nes skunde ( 77 t., 109 b.l. ), jis nurodo, kad padarė tęstinį nusikaltimą, visi nusikalstamos veikos epizodai turėjo būti kvalifikuoti pagal tą patį 213 straipsnį.

LR įstatymo „Dėl amnestijos pažyminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį ( 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 redakcija ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems šio Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Asmenims, kurie padarė trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. Priimdamas įstatymą dėl amnestijos taikymo, įstatymo leidėjas, vadovaudamasis humanizmo principais, siekė palengvinti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kurie ją atlieka realiai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, amnestijos įstatymo taikymas galimas tik po to, kai nustatoma, kokia yra konkreti galutinė kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė ir ar kaltininkas turės ją realiai atlikti. Šioje byloje nustatyta, kad padarę vieną nusikalstamą veiką ( netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimas, laikymas ir realizavimas ) 2001 metais, nuteistieji I. I., R. T., G. V., V. A.,  R. B., D. S., D. K. ir V. O. 2002 metais pradėjo gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus ir ši nusikalstama veika buvo baigta tik 2004 m. lapkričio 6 d. Galutinė subendrinta bausmė  nuteistiesiems, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, buvo paskirta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklėmis, todėl amnestijos taikymas yra negalimas.

Nuteistasis R. T. savo apeliaciniame skunde kaip vieną iš motyvų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nurodo ir tai, kad vertindamas netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybą, laikymą ir realizavimą, nuosprendžio 28 lape teismas nurodė, jog kaltinamieji I. I., R. T., V. A., R. B., G. V., D. S. ir D. K. pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 vienetų netikrų 100 JAV dolerių nominalo banknotų įvairiose pasaulio šalyse, t.y. padvigubino inkriminuotų netikrų JAV dolerių kiekį. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir spręsdamas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus dėl didelio kiekio netikrų pinigų gaminimo, laikymo ir realizavimo, nurodė, kad jie pagamino ne mažiau kaip 1000 vienetų 100 nominalo JAV dolerių banknotų. Kolegijos nuomone, šis nuosprendžio teiginys turi būti paaiškinamas tik kaip rašymo apsirikimas, nes visoje likusioje nuosprendžio dalyje buvo tiriami įrodymai dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo, laikymo ir realizavimo. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistieji, tame tarpe ir R. T. buvo nuteisti būtent už didelio kiekio – ne mažiau 1000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimą, laikymą ir realizavimą.

Dėl organizuotos grupės požymio ir baudžiamojo įstatymo taikymo

Nuteistieji I. I., R. T., T. S., R. P., G. V., S. J. savo apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad darydami nusikaltimus, už ką yra nuteisti, jie veikė organizuotoje grupėje, tačiau organizuotos grupės, kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio klausimas yra keliamas skirtingais aspektais. I. I., R. T. ir G. V. skunduose dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti 1961 m. baudžiamojo kodekso nuostatas ir tuometinės bei dabartinės teismų praktikos išaiškinimus, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, dabartiniame kodekse reikalaujama mažiau organizuotos grupės požymių, nei kad buvo reikalaujama anksčiau. Tuo tarpu nuteistieji R. P., S. J. ir T. S. ginčija tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Savo teiginiams dėl 1961 m. baudžiamojo kodekso normų taikymo pagrįsti, I. I., R. T. ir G. V. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2006, 2K-110/2008 ir 2K-300/2008, o iš esmės ta nuostata, kad palyginus organizuotos grupės sąvoką, kuri yra šiuo metu galiojančiame baudžiamajame kodekse  su iki 2000 m. BK teismų praktikos suformuota organizuotos grupės samprata, akivaizdu, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrininkavimui pripažinti organizuota grupe reikia mažiau sąlygų, todėl BK 3 straipsnio 3 dalies prasme, šiuo metu galiojantis įstatymas ( BK 25 straipsnio 3 dalies ) sunkina kaltininkų teisinę padėtį. Be to, nuteistojo R. T. nuomone, atsisakius pagal naują kaltinimą, kuris prokuroro buvo įteiktas teismui 2008-11-12, papildomos nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, turėjo būti atsisakyta ir organizuotos grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, požymio, kadangi bet kuriuo atveju BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra sistemiškai aiškinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalies dispozicijos apibrėžimą.

Byloje nustatyta, kad organizuotos grupės požymio nustatymas taikant senojo ar naujojo baudžiamojo kodekso normas yra aktualus tik dėl nuteistųjų veikos gaminant netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus, nes ši veika buvo padaryta 2001 metais. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų motyvais toje dalyje, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo gaminant, laikant ir realizuojant netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus, dėl 1961 m. ar 2000 m. baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo nurodė tik tiek, kad naujajame kodekse už šį nusikaltimą numatyta švelnesnė bausmė, todėl taikomos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal šį kodeksą ( 76 t., 34 b.l. ). Šioje vietoje kolegija pažymi ir tai, kad nuteistųjų I. I., R. T. ir G. V. skundų motyvai dėl senojo ir naujojo baudžiamojo kodekso normų taikymo yra kiek prieštaringi, nes nuteistieji laikosi pozicijos, kad jų veika dėl netikrų JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotų pagaminimo yra tęstinė, o tokiu atveju pagal BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų atvejais yra taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo nutraukta 2004 m. lapkričio 6 dieną, todėl galiojant 2000 m. BK ir turėtų būti taikomos šio kodekso normos. Tačiau kolegija, šioje nutartyje įvertinusi, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip reali nusikaltimų sutaptis, pasisakys dėl įstatymo taikymo jo galiojimo laiko atžvilgiu.

     Pasisakydamas dėl organizuotos grupės požymių, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik naujojo BK 25 straipsnio 3 dalimi, tačiau nevertino nusikalstamos veikos kvalifikavimo įstatymo galiojimo laike atžvilgiu, todėl šis nuosprendžio trūkumas turi būti ištaisomas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismas nustatė, kad nuteistieji nusikalstamą veiką dėl netikrų JAV dolerių banknotų gaminimo padarė organizuota grupe ir nurodė tokius svarbius organizuotos grupės požymius kaip išankstinis susitarimas dėl nusikaltimo darymo, grupės pastovumas, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas, jų tvirtumas, nusikalstamos veikos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri pasitarimai, konsultacijos, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas tarp grupės narių, jų veiksmų kontrolė ir koordinavimas, konspiracijos laikymasis, nusikalstamos veikos pėdsakų slėpimas ir kitos aplinkybės ( 76 t., 33 b.l. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek jau paminėtose nutartyse, tiek ir kitose bylose yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant klausimą, kurio baudžiamojo kodekso ( 1961 m. ar 2000 m. ) nuostatas reikia taikyti kvalifikuojant nusikalstamą veiką, nepakanka konstatuoti, kad naujasis baudžiamasis kodeksas už tą pačią veiką numato švelnesnę sankciją. Baudžiamasis kodeksas yra vieningas teisės aktas, jo galiojimas konkrečiam kaltinamajam nustatomas ne tik pagal  BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, bet ir pagal  bendrosios dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju pagal tai, yra ar nėra nuteistųjų veiksmuose organizuotos grupės požymių pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį baudžiamąjį kodeksą. Tik išsprendus šį klausimą, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių bus galima spręsti nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo ir bausmės klausimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 2K-300/2008 ).

1961 m. BK organizuotos grupės kaip bendrininkavimo formos požymiai nebuvo nurodyti, tačiau jie buvo atskleidžiami ir aiškinami teismų praktikoje.

Pagal 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Palyginus šią organizuotos grupės sampratą su iki 2000 m. BK ( įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. ) teismų praktikos suformuluota organizuotos grupės samprata, akivaizdu, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrininkavimui pripažinti organizuota grupe reikia mažiau požymių, o tai suponuoja išvadą, kad 2000 m. BK taikymas šia prasme pasunkina kaltininkų teisinę padėtį ir pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, neturi grįžtamosios galios.

Kaip jau buvo konstatuota šiame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai aprašė kiekvieno nuteistojo veiksmus organizuotoje grupėje, darant nusikaltimus dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo, taip pat ir dėl netikrų 100 nominalo eurų gaminimo ir realizavimo ( 76 t., 33, 100 b.l. ), jų kolegija iš naujo nebekartoja, tačiau būtina palyginti ar šie veiksmai atitinka organizuotos grupės požymius pagal susiklosčiusią teismų praktiką taikant 1961 m. BK normas ar 2000 m. BK 25 straipsnio 3 dalyje suformuluotą atitinkamos grupės sampratą.

Analogiška situacija dėl organizuotos grupės požymių taikant 1961 m. ir 2000 m. BK, buvo analizuojama ir atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-395/2007, kurioje nurodyta, kad pagal susiklosčiusią praktiką, teismai, konstatuodami, kad kaltininkai nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, turėjo atsižvelgti į: kaltininkų organizuotumo lygį            ( grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. ), savą struktūrą, kurios visi nariai siekia bendro tikslo, bendrininkų išankstinį susitarimą, veikų suderinamumo požymį ( užduočių pasidalijimas ir pan. ). Teismai, nustatydami organizuotos grupės požymį cituojamoje byloje rėmėsi ne BK 25 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią organizuotos grupės pripažinimas reikalauja mažiau sąlygų, t.y. šia prasme griežtina asmens baudžiamąją atsakomybę, bet, tinkamai taikydami BK 3 straipsnio nuostatas, draudžiančias retroaktyvumą taikant baudžiamąjį įstatymą, organizuotos grupės buvimą siejo su nusikalstamų veikų planavimu, sistemingumu, veiksmų koordinavimu, pastovumu, ilgalaikiškumu. Kruopščiai apgalvotas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas, akivaizdus intensyvumas darant nusikalstamas veikas, pastovių jos narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas, turint bendrą tikslą, rodo organizuotos grupės egzistavimą. Kasacinės instancijos teismo konkrečioje baudžiamojoje byloje atskleisti organizuotos grupės požymiai, baudžiamojo įstatymo galiojimo laike aspektu, pašalina nuteistųjų I. I., R. T. ir G. V. skunduose keliamas abejones dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, o tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad gamindami ir realizuodami netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus, nuteistieji veikė organizuota grupe, kurios požymiai atitinka tiek 1961 m. tiek 2000 m. baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Už analogišką nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra pripažinti kaltais ir nuteisti I. I., R. T. bei G. V., 2000 m. BK yra numatyta švelnesnė bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jų nusikalstamus veiksmus, teisėtai ir pagrįstai taikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuosprendis šioje dalyje iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nustatant organizuotos grupės požymius yra atmetami.             

BK 213 straipsnis nenumato kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – buvimo, todėl  padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo be nuorodos į LR BK 25 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo organizuotos grupės dalyvių vaidmens padarant šias nusikalstamas veikas. Kadangi grupės organizuotumas yra vertinamasis požymis, skiriant bausmę nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas nurodė kokiais kriterijais remiantis jie yra pripažinti organizuotos grupės nariais ( išskyrus nuteistąją D. M. ) ir pagrįstai pripažino šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę  ( BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

Kaip jau buvo pažymėta šiame nuosprendyje, nuteistieji S. J., T. S. ir R. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami organizuotoje grupėje. Argumentuodami šioje dalyje savo reikalavimus, visi trys nuteistieji nurodo analogiškus motyvus, t.y. kad jie iki nusikalstamos veikos pradžios nepažinojo kitų nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų, nebuvo išankstinio susitarimo veikti organizuotoje grupėje ir atliko pakankamai siauras užduotis netikrų pinigų banknotų gaminimo procese.  S. J. nurodo, kad negalėjo suvokti, jog priklauso organizuotai grupei, nes bendravo tik su nusikalstamą veiką jį sukursčiusiu padaryti R. P., o kitų kaltinamųjų nepažinojo, todėl nežinojo, kad yra pasiskirstymas vaidmenimis. Analogiškais motyvais savo skundą grindžia ir nuteistasis R. P., nurodydamas, kad bendravo tik su I. I. bei S. J. ir porą kartų yra matęs R. T., o apie G. V. ir N. S. buvo tik girdėjęs; buvo pakviestas atlikti tik labai konkrečią užduotį; su juo buvo atsiskaitoma po to, kai jis atlikdavo savo užduotį; suprato, kad netikrų eurų gamybos procese dalyvauja daugiau nei du asmenys. Be to, pagal R. P., byloje nenustatyta, kad bendrininkų veiksmus gaminant netikrų pinigų banknotus jungė tiesioginė tyčia.

Nuteistųjų S. J., R. P. ir T. S. apeliacinių skundų teiginiai, kad jų veiksmuose, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje ( netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimas, laikymas ir realizavimas ), nėra organizuotos grupės požymio, yra nepagrįsti ir atmetami.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiklosčiusią teismų praktiką, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį yra būtina: pirma, asmuo bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitartų su kitu asmeniu ( ar asmenimis) daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą; antra, kiekvienas grupės narys turi tam tikrą užduotį arba turėti skirtingus vaidmenis.  Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų ir jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Šioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001 ).

Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina nuteistųjų I. I., R. T., R. B., G. V., kaip organizatorių ir kitų organizuotos grupės dalyvių susitarimą ir tyčią padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš jų įvykdytų veiksmų ir bendros veikos. Byloje nustatyta, kad 100 nominalo eurų gaminimo procesas susidėjo iš atskirų stadijų, kaip gamybos priemonių įsigijimas, maketavimas, popieriaus kalandravimas, spausdinimas, sukarpymas, banknotų apsaugos ženklų imitavimas ir pan. Kiekvienas iš nuteistųjų atskirai ar pasiskirstę grupėmis ir dalyvavę gaminant netikrus 100 nominalo eurų banknotus, atlikdavo konkretų darbą, kad būtų pasiektas vieningas tikslas – pagaminti netikri 100 nominalo eurų banknotai turėjo kiek įmanoma labiau panašūs į originalą. Šiam tikslui pasiekti nusikalstamos veikos iniciatoriai I. I., R. T., R. B., G. V. patys ir per savo pažįstamus į netikrų eurų gamybą įtraukė ir kitus kaltinamuosius. I. I. pasiūlius, jo pažįstamas R. P. nuo 2002 m. pabaigos savo spaustuvėje kartu su S. J. ofsetinės spaudos būdu spausdindavo netikrų 100 nominalo eurų banknotus, t.y. atlikdavo darbą, kuris buvo viena iš netikrų pinigų banknotų gaminimo stadijų. Nuteistasis T. S. padėdavo atlikti G. V. šilkografijos darbus t.y. ant banknotų gamybai skirto popieriaus, kurį atveždavo I. I., atspausdindavo baltas juostas su skaičiumi „100“. Nustatyta, kad tarp nuteistųjų buvo nusistovėjusi ir atlygio už atliktus darbus paskirstymo tvarka. I. I. atsiskaitydavo su su R. P., pastarasis – su S. J., G. V. – su T. S.. Remdamasis šiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstami ryšiai buvo ilgalaikiai, pastovūs ir tvirti, kaltinamieji planavo, siekė padaryti sunkų nusikaltimą, t.y. suvokė, kad organizuota grupė veikė tyčia, suprato šios nusikalstamos veiklos tikslus, motyvus ir siekė konkrečių padarinių. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir teisingai nustatė R. P., S. J. ir T. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Dėl atskirų nuteistųjų vaidmens nusikaltimo padaryme vertinimo

Nuteistieji I. I., G. V., R. T. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jų vaidmuo darant jiems inkriminuotus nusikaltimus buvo pernelyg sureikšmintas. I. I. skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis buvo pagrindinis nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius, nes BK 24 straipsnio 4 punktas jam neinkriminuotas ( 77 t., 107 b.l. ), todėl darydamas tokią išvadą, teismas išėjo iš kaltinimo ribų. I. I. manymu, šios klaidos lėmė, kad jam buvo paskirta didesnė bausmė nei jos vidurkis ir didesnė nei prašė kaltinimą palaikęs prokuroras. Analogiškus motyvus savo skunde nurodo nuteistasis R. T., teigdamas, kad teismas padarė esminę klaidą, neįvertindamas jo vaidmens kaip antraeilio, kas nulėmė neteisingos ir per griežtos bausmės paskyrimą.

Kolegija I. I. ir R. T. apeliacinių skundų argumentus dėl jų antraeilio vaidmens vertinimo padarant nusikalstamą veiką, vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus bei tuo pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad I. I. ir R. T. savo veiksmais ne tik betarpiškai atliko konkrečias pinigų gamybos užduotis, bet ir kartu su kitais kaltinamaisiais – R. B. ir G. V. – vadovavo ir koordinavo nusikalstamos grupės narių veiklą netikrų pinigų gamybos metu – duodavo atitinkamus nurodymus, kontroliuodavo atliktas operacijas, atsiskaitydavo su kitais grupės nariais.

Baudžiamojoje teisėje organizatoriumi laikomas asmuo, kuris subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, koordinavo jos veiklą, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo ( BK 24 straipsnio 4 dalis ). Įstatyme dėl organizatoriaus sampratos numatytos veikos yra alternatyvinės, tačiau bent vieną jų atlikęs asmuo yra laikomas organizatoriumi. Byloje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo, kiekvieno organizuotos grupės dalyvio vaidmuo nuosprendyje pakankamai išsamiai atskleistas remiantis nuteistųjų I. I., R. T., V. A., R. B., V. O., D. S., G. V. parodymais ir kitais teismo betarpiškai ištirtais įrodymais. Pagal nuteistojo I. I. parodymus, R. T. jo prašė   sumaketuoti dolerio banknotą ir pastarasis su V. A. pagalba padarė 50 JAV dolerio nominalo banknoto maketą, kurį panaudojant ir buvo pradėti spausdinti netikri banknotai. I. I. su V. A. sutarė, kad pastarasis spausdins banknotus, po to atiduos jam ( I. I. ), o šis perduos realizuoti R. T.. Vėliau V. A. išmokė jį patį spausdinti banknotus, o jis      ( V. A. ) paruošdavo popierių, kuriame buvo įverta apsauginė juostelė ir padaryta vandens ženklo imitacija. Nuteistasis R. T. savo parodymais, duotais teismo posėdyje patvirtino, kad jis informavo I. I. apie tai, jog žino kur realizuoti netikrus JAV dolerių banknotus, jei pastarieji bus geros kokybės. Pagamintus netikrus 50 JAV dolerių nominalo banknotus perduodavo realizuoti R. B., o gautą atlygį pasidalindavo tarpusavyje. Šią aplinkybę savo parodymais patvirtino ir nuteistasis R. B., be to jis parodė, kad būtent R. T. prasidėjus dolerių banknotų gamybai, jam atnešė 50 ar 100 nominalo JAV dolerių banknotų ir paprašė juos realizuoti. Tai, kad I. I. ir R. T. buvo netikrų JAV dolerių gamybos ir realizavimo mechanizmo sumanytojai ir iniciatoriai, galima spręsti ir iš nuteistojo V. O. parodymų, nes pastarąjį su I. I. supažindino R. T., o I. I. pasiūlė už atlygį nelegalų darbą – įtrinti iš anksto paruoštais dažais polimerą, įdėti netikrą JAV dolerio banknotą ir vieną kartą perleisti per staklių volą. Analogiškus parodymus, pagal kuriuos atskleidžiamas I. I., kaip nusikalstamos veikos iniciatoriaus ir koordinatoriaus vaidmuo, gaminant netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus, davė ir nuteistasis D. S.. Jis parodė, kad dirbdamas pas G. V., susipažino su I. I. ir šis pasiūlė jam darbą – spausdinti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus. Per visą laikotarpį jis su I. I. atspausdino apie 1000 vnt. 50 JAV dolerių banknotų. Iš aptartų įrodymų galima daryti išvadas, kad sumanymas pagaminti netikrus JAV dolerių banknotus kilo I. I. ir R. T.. Nuteistasis I. I. betarpiškai dalyvavo netikrų pinigų gamyboje, koordinuodavo kitų organizuotoje grupėje dalyvavusių asmenų veiklą ir pavesdavo jiems konkrečias užduotis. Nuteistasis R. T. inicijavo netikrų JAV dolerių banknotų gamybą, nes prašė I. I. padaryti maketą, tikslu realizuoti pagamintus netikrus pinigų banknotus per R. B., betarpiškai rūpinosi jų kokybe ir šia prasme duodavo atitinkamus nurodymus I. I., supažindino pastarąjį su V. O., kuriam buvo pavestas konkretus darbas netikrų pinigų gamyboje ir tokiu būdu, kaip ir I. I., būrė organizuotą grupę. Šie nuteistųjų veiksmai atitinka  BK 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą organizatoriaus sąvoką, nes be abiejų nuteistųjų iniciatyvos, netikrų JAV dolerių gamybos procesas nebūtų iš viso prasidėjęs. Apeliacinių skundų argumentai, kad netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamyboje ir realizavime nebuvo suburta organizuota grupė ir jie nevadovavo bei nekoordinavo jos veiklos, vertinami kaip jų gynybinė pozicija siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

Nuteistasis R. T. savo apeliaciniame skunde kaip vieną iš motyvų, paneigiančių jo, kaip organizatoriaus vaidmenį, gaminant netikrus 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotus, nurodo tai, jog jis nedalyvavo gaminant, laikant ir realizuojant didelį kiekį 50 nominalo eurų banknotų. Byloje nustatyta, kad netikrų 50 nominalo euro banknotų gaminimo darbai vyko bendrininkaujant I. I. ir V. A. bei jų iniciatyva, tuo pačiu metu kaip ir netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimas. Nuteistasis R. T. duodamas teisme parodymus neneigė, kad jis žinojo apie tai, kad I. I. užsiima netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamyba, nes naudojo tą patį popierių kaip ir dolerių banknotų gamyboje ir pats kaip pavyzdį davė I. I. tikrą 50 nominalo euro banknotą. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nepaneigia R. T., kaip vieno iš organizatoriaus vaidmens gaminant, laikant ir realizuojant netikrus 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų banknotus. 

Skundžiamame nuosprendyje padarytos analogiškos ir pakankamai motyvuotos išvados dėl nuteistųjų I. I., R. T. ir G. V., kaip organizatorių vaidmens gaminant ir realizuojant netikrus 100 nominalo eurų banknotus, kolegija su šiais vertinimais sutinka. Nuteistasis R. T. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme pripažino, kad R. B. ir I. I. jam pasakė, jog Europoje turėjo pasirodyti euro banknotas, todėl jie ir sugalvojo toliau padirbinėti eurus. Pagal I. I. parodymus, 2002 metais R. T. jam atnešė tikrus 50 ir 100 nominalo eurų banknotus ir nurodė pažiūrėti kurį iš šių banknotų yra lengviau padirbti. Jie abu apskaičiavo netikro banknoto gaminimo savikainą ir R. T. nusprendė, kad reikia daryti 100 eurų nominalo banknotą, kadangi tai labiau apsimokės. Iš esmės tokius pačius parodymus dėl sumanymo gaminti netikrus eurų banknotus davė ir R. T., be to jis papildomai paaiškino, kad susitikęs su R. B., susitarė su juo dėl netikrų eurų banknotų realizavimo. Jau vien čia nurodytų aplinkybių pakanka tam, kad pripažinti nusikaltimo organizatoriais I. I. ir R. T., tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė nuosprendyje dėl kiekvieno iš nuteistųjų vaidmens nusikalstamos veikos padaryme ( 76 t., 95-96 b.l. )..

Byloje nustatyta, kad I. I. ne tik atliko vieną svarbiausių vaidmenų parengiant nusikalstamą veiką, tačiau jo iniciatyva į organizuotos grupės veiklą konkrečių užduočių atlikimui buvo įtraukti G. V., N. S., V. O., D. S.. Pagal nuteistojo G. V. parodymus nustatyta, kad 2002 metais  I. I. atveždavo jam paruoštas priemones ( plėves su skaičiais „100“, popierių, pagamintų banknotų ruošinius, ant kurių šilkografijos būdu buvo daromi atitinkami apsaugos ženklai ir pan. ). Nuteistasis N. S. parodė, kad  I. I. pasiūlius už atlygį 2003 metais jis pradėjo daryti hologramas ant netikrų eurų banknotų. Nuteistieji V. O. ir D. S. parodė, kad pagal I. I. nurodymus atlikdavo netikrų eurų banknotų kalandravimo darbus. Byloje nustatyta, kad pagamintų netikrų 100 nominalo eurų banknotų realizavimu rūpinosi R. T.. Šią aplinkybę yra pripažinęs ir pats nuteistasis, be to, tai patvirtina I. I. ir R. B.. Kaip matyti iš R. T. parodymų, jis ne tik per R. B. ir V. R. realizuodavo eurų banknotus, tačiau kartu su I. I. kontroliuodavo pagamintų banknotų kokybę, ieškojo sprendimų kaip paspartinti banknotų gamybą, nes kaip matyti iš jo teisme duotų parodymų, jis gerai žinojo pinigų banknotų gaminimo technologiją, asmenis, dalyvavusius gaminimo procese, su I. I. pirkdavo pinigų gaminimui reikalingas priemones ir įrengimus. Vien tai, kad nuteistieji I. I. ir R. T. neigia savo vadovaujantį vaidmenį nusikaltimo dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, nėra pagrindo nuosprendį keisti ir šią aplinkybę šalinti iš kaltinimo.

Vertinant aptartus įrodymus nustatyta, kad tiek I. I., tiek R. T. parodymai pagal faktines veikos padarymo aplinkybes iš esmės atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus ir leidžia daryti išvadą, kad jų veiksmai atitiko organizatoriaus sąvoką, kuri apibrėžta BK 24 straipsnio 4 dalyje. Nuteistasis I. I. kontroliavo ir pats dalyvavo netikrų eurų banknotų gamybos procese, o R. T. buvo atsakingas už realizavimą. Pagal BK 213 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pagamino arba realizavo didelį kiekį netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų, todėl vertinant veikos objektyvinės pusės požymius, t.y. veiksmus, kuriuos darant nusikalstamą veiką padarė I. I. ir R. T., jų pakanka išvadai, kad abu nuteistieji buvo vieni iš organizatorių BK 24 straipsnio 4 dalies prasme, nes inicijavo ir parengė nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą.

Nuteistųjų I. I. ir R. T. skunduose nepagrįstai tvirtinama, kad teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą dėl jų vadovaujančio vaidmens pagaminant ir realizuojant netikrų pinigų banknotus, išėjo iš kaltinimo ribų ir padarė esminį BPK pažeidimą arba buvo šališkas, nes jiems nebuvo inkriminuotas BK 24 straipsnio 4 punktas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad I. I. ir R. T. darydami BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be organizatoriaus veiklos atliko ir vykdytojui priskiriamus veiksmus ir tie veiksmai išsamiai aprašyti nuosprendyje. Baudžiamojoje teisėje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei bent dalis asmens atliktų veiksmų buvo susijusi su vykdytojo funkcijomis, jo veika turi būti kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, t.y. nagrinėjamu atveju be papildomos nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Savo apeliaciniame skunde G. V. tvirtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatoriumi gaminant netikrus 100 nominalo eurų banknotus, o teismo išvada šiuo klausimu yra grįsta tik prielaidomis. Kolegija nesutinka su nuteistojo G. V. teiginiais, nes jo, kaip organizatoriaus vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme yra įrodytas byloje surinktais ir teismo betarpiškai ištirtais įrodymais. Teismo posėdyje G. V. davė parodymus, kad I. I. jam atveždavo sukarpytus eurų banknotų ruošinius, kuriuose buvo atspausdintas  100 eurų nominalo piešinys, tačiau trūko vandens ženklų, nominalo skaičiaus „100“ ir hologramos. Šiuos darbus jis darydavo tam tikslui nuomojamose patalpose, o kadangi pats nespėjo atlikti darbo,  į pagalbą pakvietė D. R., kuriam pavedė atlikti konkretų darbą – nuimti nuo šilkografijos staklių banknotą ir padėti jį į džiovyklą, jam atspausdinus vandens ženklą. G. V. taip pat parodė, kad jam padėdavo ir jo krikšto sūnus Š. R., kuris gaminamus eurų banknotus po vandens ženklo atspaudimo ar nulakavus hologramą, padėdavo į džiovyklą. Nors G. V. bando švelninti savo teisinę padėtį, tvirtindamas, kad Š. R. jis neįtraukė į eurų banknotų gamybą ir viskas „gavosi savaime“, byloje nustatyta, kad G. V. už atliktą darbą tiek Dainiui ir Š. R. mokėdavo sutartą atlygį. Nuteistieji Dainius ir Š. R. patvirtino, kad G. V. jiems paaiškindavo kokį darbą reikia atlikti gaminant netikrus eurų banknotus, o taip pat mokėdavo jiems atlygį. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad G. V. į netikrų eurų banknotų gamybos procesą įtraukė nuteistąjį T. S., nes jį G. V. išmokė, o vėliau kontroliavo, kaip jis šilkografijos būdu uždėdavo ant lapų apsaugines juosteles su užrašu „100euro“, taip paruošdamas popierių tolimesniam netikrų eurų gaminimui. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad G. V. atliko organizatoriaus vaidmenį vadovaudamas organizuotai grupei bei koordinuodamas jos veiklą. Organizatoriai nebūtinai privalo turėti vienodus įgalinimus priimant sprendimus dėl bendrai visos nusikalstamos veikos vykdymo ir nusikalstamu būdu gautų pajamų paskirstymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai sudėtinga organizuotos grupės struktūra, kur keli organizatoriai buvo pasiskirstę vaidmenis pagal veiklos sritis, siekdami vieningo tikslo. Organizuotos grupės struktūrą ir vaidmenų joje pasiskirstymą lėmė sudėtinga netikrų pinigų banknotų gaminimo technologija, skirtingi įgūdžiai ir su tuo susijusi skirtinga didelio rato asmenų, dalyvavusių nusikalstamoje veikloje, specializacija, o taip pat konspiracinio pobūdžio tarpusavio ryšiai. Kolegija sutinka su nustatytu faktu, kad I. I. ir R. T. organizuotos grupės hierarchijoje užėmė aukštesnę padėtį, nes jie rūpinosi netikrų eurų gamybos ir realizavimo klausimais visumoje, tačiau G. V. vadovavo ir koordinavo atskirų organizuotos grupės narių darbą, t,.y. atliko vadovaujantį vaidmenį atskiroje eurų gamybos stadijoje. Šios aplinkybės taip pat atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą organizatoriaus apibrėžimą, o konkreti padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama individualizuojant bausmę.

Dėl pagamintų netikrų  pinigų kiekio

Nuteistieji I. I., R. T. ir G. V. apeliaciniuose skunduose ginčija pagamintų ir realizuotų netikrų 50 nominalo JAV dolerių, 50 ir 100 nominalo eurų kiekį, kuris buvo inkriminuotas kvalifikuojant nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo pagaminta ir realizuota ne mažiau 1000 vnt. netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų ir šią išvadą iš esmės grindė I. I., R. T. ir R. B. parodymais, duotais teisminio tyrimo metu. Kolegijos nuomone, tokią išvadą teismas padarė išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, nes duomenų, kurie paneigtų šias išvadas, byloje nėra. Teismas nebuvo šališkas nustatydamas padirbtų netikrų JAV dolerių banknotų kiekį ir ta prasme, kad iš kaltinimo buvo pašalintas neteisingai nurodytas ne mažiau kaip 3000 vnt. pagamintų ir realizuotų JAV dolerių banknotų kiekis. Prieštaraudamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo duotiems parodymams, R. T. skunde tvirtina, kad netikrų pagamintų ir realizuotų JAV dolerių banknotų kiekis turėjo būti nustatytas pagal realiai iš apyvartos išimtą jų kiekį Lietuvoje – iš viso jų buvo išimta tik 37 vnt. Nuteistasis I. I., nors ir neginčydamas teismo nustatyto netikrų JAV dolerių banknotų kiekio, teigia, kad nuosprendyje padaryta klaidinga išvada apie tai, jog didelis kiekis netikrų pinigų sukėlė didelę žalą ir buvo pažeisti ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai. Nuteistasis G. V. nurodo, kad nėra įrodymų apie tai, kad jis žinojo kokį kiekį netikrų pinigų pagamins I. I..

Kolegija atmeta I. I., R. T. ir G. V. apeliacinių skundų argumentus šioje dalyje kaip nepagrįstus, kadangi nepagrįstai ginčydami pagamintų ir realizuotų pinigų kiekį, nuteistieji siekia palengvinti savo teisinę padėtį ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 213 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas pagamintų netikrų 50 JAV dolerių banknotų kiekį nustatė remdamasis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir, visų pirma, vadovavosi nuteistųjų I. I., R. T., G. V. parodymais, kad pagamino ir realizavo ne daugiau kaip 1000 vnt. netikrų JAV dolerių. Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad pagaminti netikri JAV doleriai buvo realizuojami, t.y. nuteistieji turėjo apibrėžtą tikslą pasipelnyti iš nusikalstamos veikos. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad netikri JAV dolerių banknotai buvo realizuojami per D. K.. Apie tai savo parodymais patvirtino R. B., kuris paaiškino, kad iš R. T. paimtus netikrus JAV dolerių banknotus perduodavo realizuoti D. K., o iš jo gautus pinigus pardavus netikrus dolerius, atiduodavo kaip uždarbį R. T., vėliau šie pinigai buvo pasidalinami tarpusavyje tarp organizuotos grupės narių. Kratos metu išimtos priemonės, kaip plėvės su JAV dolerių reverso ir averso atvaizdais, speciali literatūra, o pagal I. I. ir V. A. parodymus banknotų gamybai naudotos kalandravimo staklės patvirtina, kad nuteistieji turėjo tikslą pagaminti žymiai didesnį kiekį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, nei nurodytas jų kiekis ( 37 vnt. ) R. T. skunde, kuris buvo išimtas iš apyvartos Lietuvoje. Byloje nustatyta, kad G. V. šilkografijos būdu spausdino banknotų nominalų skaičius ir serijos numerius, todėl jis labai gerai žinojo bent apytikrį pagamintų JAV dolerių banknotų skaičių ir tai patvirtino savo parodymuose.

Taip pat teismas, atsižvelgęs į prokuroro prašymą pakeisti kaltinimuose nurodytas esmines faktines aplinkybes ir įvertinęs papildomai byloje gautus duomenis, nustatė, kad nuteistieji pagamino išrealizavo ne mažiau kaip 15406 vnt. netikrų 50 nominalo eurų banknotų ir ne mažiau kaip 138226 vnt. netikrų 100 nominalo eurų banknotų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. I. prašo išjungti iš kaltinimo išankstinį susitarimą dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismo I. I. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 213 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas už tai, kad 2003 metais, bendrininkaudamas su V. A., padėjo gaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo eurų banknotų. Nuteistojo I. I. nuomone, vien tik jo pateiktos V. A. informacijos pradėti eurų banknotų gamybą neužteko, todėl teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, kad jis, kaip padėjėjas, buvo iš anksto susitaręs su V. A. padaryti nusikalstamą veiką.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp V. A. ir I. I. buvo išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ir šią išvadą motyvavo byloje ištirtų įrodymų visetu – paties I. I., V. A., iš dalies – R. T. parodymais, kratos metu pas V. A. paimtais daiktais, specialistų išvadomis. Byloje nustatyta, kad tarp V. A. ir I. I. buvo žodinis susitarimas dėl netikrų 50 nominalo eurų banknotų gaminimo, nes I. I. kaip atlygį už  juostelių įkišimą į netikrus 100 nominalo eurų banknotus, padarė 50 nominalo euro banknoto maketą ir jį atidavė V. A.. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino I. I., R. T. ir V. A.. Be to, pagal V. A. parodymus, I. I. padarė ir 50 nominalo netikrų eurų banknotų serijos numerių maketus, jų iš viso buvo apie 100 vienetų. Kratos metu pas V. A. išimto nešiojamo kompiuterio „TOSHIBA“ kataloge rasti failai, kurių pavadinimai sutampa su pavadinimais failų, kurie buvo rasti kompaktiniame diske „Verbatim“ ir kuriame yra visa vaizdinė medžiaga, reikalinga netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybai ( 46 t., 171-176 b.l., 49 t., 14-109 b.l., 52 t., 161-175 b.l. ).  Pagal I. I. parodymus, netikrų eurų banknotų maketavimo darbus jis atliko 2002 m. pabaigoje ir pagamintą maketą perdavė V. A. 2003 metais ir ši aplinkybė atitinka 2005-05-31  specialisto išvadoje Nr. 11-947 (05 )  nurodytą laikotarpį, per kurį informacija, susijusi su 50 nominalo eurų banknoto maketu buvo įrašyta į kompaktinį diską ( 52 t., 198-199 b.l. ). Nepagaminus maketo netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybai ir jo neperdavus V. A., nebūtų buvę įmanoma pagaminti didelio kiekio ir didelės vertės netikrų eurų banknotų, todėl I. I., teikdamas reikalingas priemones nusikalstamai veikai padaryti, veikė kaip padėjėjas ( BK 24 straipsnio 6 dalis ). Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį, neturi reikšmės tai, ar I. I. pats atliko kokius nors veiksmus, susijusius su netikrų eurų banknotų gaminimu, laikymu ir realizavimu. Sandėris tarp I. I. bei V. A. ir yra tas išankstinis susitarimas, padarytas dar iki banknotų gaminimo stadijos.      

Nuteistasis I. I. tiek savo apeliaciniam skunde, tiek teismo posėdyje tvirtino, kad  galutinis netikrų eurų kiekis buvo nustatytas tik pagal informatyvų, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštą, kuris neturi įrodomosios reikšmės. Kolegija nesutinka su šiais I. I. teiginiais, kadangi BPK 20 straipsnio prasme, įrodymais gali būti visi duomenys, jei jie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. I. davė pakankamai išsamius parodymus ir nuosekliai paaiškino apie netikrų 100 nominalo eurų gamyboje panaudotas priemones, atliktų darbų technologiją, apytikrį iš viso pagamintų banknotų kiekį. Vien jau šie faktai verčia suabejoti I. I. skundo teiginiais, iš kurių sektų, kad pats nuteistasis nebesutinka su teismo išvadomis, kurios padarytos remiantis iš dalies ir jo paties parodymais, kad jis neteisėtai gamino, laikė ir realizavo netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Ikiteisminio tyrimo metu kratų metu buvo išimtas didelis kiekis priemonių ir medžiagų, kurios buvo naudojamos netikrų eurų banknotų gamyboje, atlikta eilė specialistų tyrimų, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį ir pripažindamas nuteistuosius kaltais dėl didelio kiekio netikrų pinigų pagaminimo. Specialistai ypač išsamiai ir kruopščiai ištyrė visus netikrų eurų banknotų elementus (vandens ženklus, hologramas ir t.t.), priemones (plėves, skaitmenines laikmenas, spausdinimo plokštes, šilkografijos rėmus ir t.t.), sugretindami ir sistemingai palygindami viename tyrime padarytą išvadą su kitų tyrimų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas nuteistųjų, liudytojų  parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus su išvadomis, išsamiai nustatė kokios netikrų eurų gamybos priemonės, įrenginiai ir medžiagos naudotos netikrų eurų gamyboje, ir per kokius požymius šiuos faktus specialistai nustatė.

Specialistai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 2005-11-16 specialisto išvadą Nr.8205, kurioje patys apibendrina visumą prieš tai atliktų tyrimų (specialisto išvados Nr. 8091, 8490, 8854, 8969, 1743, 1745, 1747, 1792, 1795, 2358, 3799, 4632, 4865, 6009) rezultatus ir padaro išvadą, atitinkančią kitus byloje ištirtus įrodymus. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šia išvada, kurioje nustatyta, kad pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00005-04 pateiktų techninių priemonių pakanka pilnai pagaminti 100 eurų banknotus. Specialistams tyrimui buvo pateiktos techninės priemonės: skaitmeninės laikmenos ir skaidrios plėvelės su 100 eurų elementų atvaizdais, skirtos pasigaminti banknotų gamybai naudojamas spausdinimo formas ir kitas priemones bei tiesiogiai gamybai naudojamos priemonės (spausdinimo formos, klišės atlikti reljefinius įspaudimus banknotuose, šilkografiniai rėmeliai, popierius). Europos Centrinis bankas (ECB) 100 eurų banknotams, kurie buvo gaminami techninėmis priemonėmis pateiktomis pagal baudžiamąją bylą Nr. 38-1-00005-04 (bei su šiomis priemonėmis pagamintiems pusfabrikačiams), yra suteikęs indikatyvą EUA0100 P00003. Europos Centrinio banko  (ECB) duomenimis, Europos Sąjungos valstybėse su šiuo indikatyvu buvo išimta 123 849 vnt. 100 eurų banknotų; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre 2003-2005 metais su šiuo indikatyvu buvo ištirta 2496 vnt. 100 eurų banknotų ( t. 51, b. l. 203-205).

Nustatydamas pagamintų netikrų pinigų kiekį, pirmosios instancijos teismas specialistų tyrimų metu gautus duomenis dėl pagamintų ir realizuotų netikrų 50 ir 100 nominalo eurų banknotų kiekio, lygino su nuteistųjų parodymais, kuriuos jie davė tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu I. I. parodė, kad už netikrų 50 nominalo JAV dolerių gamybą gavo 12000 Lt. pajamų, tačiau byloje nepavyko nustatyti kiek jis gavo pajamų už netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybą. Šioje vietoje teismas pagrįstai  rėmėsi V. A. parodymais, kuris paaiškino, kad už vieną netikrą 50 nominalo eurą gaudavo 5 tikrus eurus, o iš viso jis gavo ne mažiau kaip 90000 eurų neteisėtų pajamų, atitinkamai, pagamintų netikrų 50 nominalo eurų banknotų kiekis apytikriai atitinka ECB duomenis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai ištirti tiek netikrų gamybos priemonės ir įrenginiai, jie sulyginti su jau pagamintų ar gaminamų netikrų eurų banknotais, nustatyta, kad būtent šiomis (o ne jokiomis kitomis priemonėmis) buvo gaminami netikri 100 eurų banknotai, turintys specifinius tik jiems būdingus požymius. Tokius požymius turintys (reiškia tokiu būdu pagaminti) netikri 100 eurų banknotai Lietuvos kriminalistinių tyrimų centre buvo tiriami ir ankščiau. Tokiu būdu pagamintiems netikrų 100 eurų banknotams ECB yra suteikęs konkretų indikatyvą EUA0100 P00003, todėl ECB duomenų bazėje, kuri griežtai kontroliuojama, registruoti netikri 100 eurų banknotai, turintys tik tokius pat požymius, leidžiančius juos priskirti šiai grupei. Taip pat pagal Europos Centrinio banko duomenis iki 2008-10-09, Europos Sąjungos valstybėse su indikatyvu EU A0050 P00003 buvo išimta 15406 vnt. 50 eurų banknotų. Tuo pačiu galima daryti išvadą, kad tie banknotai buvo pagaminti tomis pačiomis priemonėmis, kurios buvo paimtas pas nuteistuosius, kurie užsiėmė netikrų eurų gamyba. Vadinasi, jų pagamintų pinigų kiekis yra ne mažesnis nei buvo registruotas šioje duomenų bazėje, nes banknotai tokiu indikatyvu negalėjo būti gaminami kitose vietose ir kitų asmenų, nei nustatyta šioje byloje. Šiais motyvais remiantis, joks papildomas objektų tyrimas banknotams, paimtiems kitose valstybėse nereikalingas, nors to ir reikalavo savo skunde I. I., kadangi jie jau buvo išsamiai ištirti kitose valstybėse, nustatyti reikiami požymiai, kurie leido juos registruoti ECB duomenų bazėje su tokiu indikatyvu.

Dėl savanaudiškų paskatų kvalifikuojant nusikalstamą veiką

Prokuroras apeliaciniu skundu skundžia tą nuosprendžio dalį, kurioje iš kaltinimų pašalinta aplinkybė – savanaudiškos paskatos ( BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas ). Pirmosios instancijos teismas netaikė šios nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi netikrų pinigų gaminimas ir realizavimas yra susijęs su nusikalstamu praturtėjimu ir pats savaime yra savanaudiškas. Prokuroro nuomone, tokio pobūdžio nusikalstama veika dažniausiai daroma siekiant savanaudiškų tikslų, tačiau tai nėra privalomas šio nusikaltimo požymis, nes asmuo netikrus pinigus gali gaminti ir dėl įdomumo ar paprašytas kitų asmenų be atlygio ir panašiai. Šioje dalyje prokuroro skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstama veika tiek dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų, tiek 50 ir 100 nominalų eurų banknotų gamybos ir realizavimo, turėjo grynai verslišką pobūdį. Nuteistieji  gamindami ir realizuodami netikrus pinigus stambiu mastu, turėjo tikslą pasipelnyti, todėl savanaudiškumas yra nusikalstamos veikos sudėties požymis ir išreiškia nusikalstamos veikos esmę.

Dėl R. T. inkriminuojamo nusikaltimo dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos ir realizavimo trukmės, nusikalstamos veikos pabaigos ir bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad R. T. nuo 2002 m. ( tikslesnis laikas nenustatytas iki 2004 m. pavasario ( tikslesnis laikas nenustatytas ), pagamino, laikė ir realizavo perduodamas R. B. arba I. I. tolimesniam realizavimui ne mažiau kaip 138 226 vienetus netikrų 100 nominalo eurų banknotų, viso 13 822 600 eurų ( 47 726 673 litų ) vertės, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos. Ištyręs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. T. po sulaikymo Vokietijoje 2004 m. balandžio mėnesį,  netikrų eurų gamyboje nebedalyvavo ir tokią versiją teisme patvirtino I. I. ir R. B.. Nuteistojo R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo  metu ir  teisme šioje dalyje yra nenuoseklūs, nes jis negalėjo paaiškinti ar tikrai buvo susitikęs su R. T. dėl tolimesnės eurų gamybos 2004 m. spalio mėnesį.

Nuteistasis R. T. savo apeliaciniame skunde iš dalies sutikdamas, kad jo nusikalstama veika nutrūko ne vėliau kaip 2004 m. balandžio mėnesį, prašo pakeisti šioje dalyje nuosprendį, nes teismas turėjo šią aplinkybę vertinti BK 23 straipsnio, numatančio savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, aspektu, o taip pat neatsižvelgė, kad už tą pačią nusikalstamą veiką jis buvo persekiojamas du kartus – pagal Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti R. T. kaltu dalyvavus nusikalstamoje veikoje dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimo ir realizavimo iki 2004 m. lapkričio 6 d. ir tuo pačiu skirti jam griežtesnę bausmę.

Kolegijos nuomone, byloje pakanka faktinių duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, kad nuteistasis R. T. dalyvavo nusikalstamoje veikoje dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimo ir realizavimo iki 2004 m. lapkričio 6 dienos, todėl šioje dalyje prokuroro skundas tenkinamas, o apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ( BPK 328 straipsnio 3 punktas ). Pirmosios instancijos teismas  vertindamas nagrinėjamą aplinkybę, netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas - neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, bei teikdamas pirmenybę nuteistojo R. T. gynybinei pozicijai. Pats R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė           ( 55 t., 26-63 b.l. ), kad po sulaikymo Vokietijoje 2004 m. balandžio 7 dieną ir po to, kai buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą, netikrų eurų gamyboje nebedalyvavo ir neorėjo dalyvauti, nors iš R. B. žodžių žino, kad netikri eurų banknotai buvo realizuojami per asmenis, kuriuos jis pažįsta. Sekančios apklausos metu ( 55 t., 58-63 b.l. ) R. T. šias aplinkybes tikslino ir parodė, kad R. B. ar kito asmens nurodymu neorganizavo netikrų eurų gaminimo, o taip pat neragino R. P. kuo greičiau pradėti netikrų eurų spausdinimą. Apie tolesnio nedalyvavimo netikrų eurų gamyboje aplinkybes R. T. davė parodymus teismo posėdyje ( 66 t., 136 b.l. ), tačiau jo parodymai skyrėsi nuo tų, kuriuos buvo davęs ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisme R. T. parodė, kad po sulaikymo Vokietijoje ir sugrįžimo į Lietuvą 2004 m. gegužės mėnesį, jis iš I. I. suprato, jog R. B. juo nebepasitiki, nes buvo neaiškios jo sugrįžimo aplinkybės. Nors R. B. ir buvo jo prašęs nebendrauti su darbininkais, užsiimančiais netikrų eurų gaminimu, tačiau jis bendravo su jais. Nuteistasis I. I. teismo posėdyje parodė, kad  po R. T. sulaikymo Vokietijoje, netikrus eurus pas jį pasiimdavo R. B., o kartais kitas jo atsiųstas žmogus, nors viską, ką darė iki R. T. sulaikymo, tęsė daryti ir toliau ( 66 t., b.l. 77, 122 ). Ikiteisminio tyrimo metu I. I. taip pat patvirtino, kad po R. T. sulaikymo Vokietijoje pasikeitė veiklos organizuotoje grupėje tvarka – padirbtų netikrų eurų banknotus jis daugiausiai atiduodavo R. B., tačiau nurodė ir tokio pasikeitimo priežastį – R. T. buvo sulaikytas, nes ant dviejų eurų banknotų buvo rasti jo pirštų pėdsakai ( 53 t., 47-126 b.l. ). Nuteistasis R. B. teismo posėdyje dėl R. T. nebedalyvavimo nuo 2004 m. pavasario netikrų eurų gamyboje parodė tiek, kad po pastarojo sulaikymo Vokietijoje, su I. I. jis ( R. B. ) susitarė, jog netikrus eurų banknotus nuo šiol  pasiims jis pats. Nors R. B. teismo posėdyje tvirtino, kad 2004 metų spalio mėnesį važiavo kartu su R. T. į Maskvą praleisti laisvalaikio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė visiškai kitaip, o būtent, kad būnant Maskvoje, R. T. nupirko foliją ir aparatą jai klijuoti ( folgizatorių ), kuris buvo naudojamas netikrų eurų gamyboje ir pats sumokėjo už prekes apie 3000 JAV dolerių ( 55 t., 94-97 b.l. ). Nuteistasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2004 m. spalio mėnesio pabaigoje, atsitiktinai Kaune susitiko R. T., nors turėjo susitikti su I. I., kuris turėjo perduoti mobilaus ryšio telefonus. Susitikimo metu R. T. paprieštaravo R. P., kodėl tempia laiką ir nespausdina netikrų eurų, taip pat pridūrė, kad „jiems labai dega ir reikia kuo greičiau atspausdinti netikrus eurus“ ( 54 t., 58-77 b.l. ). Teismo posėdyje, priešingai nei tvirtinama skundžiamame nuosprendyje, R. P. šių aplinkybių nepaneigė, nes parodė, kad vieną kartą mieste buvo susitikęs R. T., kuris sakė, jog jie „vėluoja ir reikėtų darbą paspartinti“ ( 67 t., 172 b.l. ). Nuteistojo R. P. parodymus teisėjų kolegija vertina kaip patikimus ir įrodančius, kad R. T. ir po 2004 m. balandžio mėnesio tęsė savo veiklą organizuotoje grupėje gaminant ir realizuojant netikrus eurų banknotus, nes kaip tik 2004 m. spalio mėnesį buvo pradėta spausdinti penktoji stambaus masto eurų banknotų partija, todėl R. T. rūpinosi kuo greitesniu netikrų eurų pagaminimu ir realizavimu. Kaip nustatyta iš I. I., o iš dalies ir R. B. parodymų, nei vienas jų nepatvirtino, kad R. T. bet kokia forma nutraukė savo veiklą organizuotoje grupėje, nes dėl konspiracinių tikslų, pasikeitė tik dalis R. T. funkcijų netikrų eurų banknotų realizavimo procese – juos tiesiogiai iš I. I. pradėjo paimti R. B.. Nuteistasis I. I. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad organizuotos grupės nariams po 2004 m. balandžio mėnesio buvo pradėti taikyti griežtesni konspiraciniai reikalavimai vykdant nusikalstamą veiklą – pats I. I. arba R. T. pirkdavo naujus telefonus, keisdavo SIM korteles, buvo duodami nurodymai niekam neprasitarti apie eurų gaminimą ir nekalbėti apie tai telefonais. Nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. T. 2004 m. spalio mėnesį Maskvoje pirko priemones, reikalingas eurų gaminimui, kolegija vertina kaip teisingus ir atitinkančius kitas byloje nustatytas aplinkybes, nes byloje yra nustatyta, jog R. T. ir iki 2004 metų balandžio mėnesio kartu su I. I. ir R. B. įgydavo įvairias priemones ir medžiagas, reikalingas netikrų eurų gamybai, jas naudojo pats ir teikė kitiems organizuotos grupės nariams, tuo tikslu važiuodavo į  užsienio valstybes, kur šias priemones ir medžiagas pirkdavo.

Nors ir pripažinus, kad R. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpis buvo ilgesnis ir truko iki organizuotos grupės narių sulaikymo, tačiau nėra pagrindo skirti jam griežtesnę bausmę, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas individualizavo bausmės skyrimą R. T., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, įvertino kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad R. T. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, buvo jų organizatoriumi ir koordinatoriumi, teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurui yra didesnė nei BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytas jos vidurkis. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, kiekvieno organizuotos grupės nario vaidmenį ir indėlį, siekiant nusikalstamos veikos tikslų, kolegija laikosi nuomonės, kad I. I. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo kiek didesnis nei R. T., todėl bausmių abiems apeliantams suvienodinimas neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, teismas, skirdamas bausmes ne tik R. T., tačiau ir I. I., G. V., N. S., rėmėsi tokiais argumentais, kad kaltinamieji elgėsi išdidžiai, gailėjo savęs. Be to, nors teismas  nustatė tik vieną N. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje ir vertino, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau pažymėjo tokias nuosprendyje nevartotinas frazes, kaip iššaukiantį elgesį, kuris pasireiškė kaukės dėvėjimu pirmajame posėdyje, išdidų elgesį     ( 76 t., 127 b.l. ). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija neatsižvelgia į nuosprendžio aprašomojoje dalyje paminėtas nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, nes jos nėra numatytos įstatyme. Teismas privalo vartoti tik tuos terminus, kurie numatyti galiojančiuose įstatymuose, nes priešingu atveju, esant papildomų aplinkybių, teisinėje terminologijoje nenumatytų  išsireiškimų ir apibūdinimų vartojimas gali priversti suabejoti teismo nešališkumu. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinusi motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas paskyrė R. T. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad ji buvo paskirta neteisingai, o R. T. atžvilgiu teismas buvo šališkas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti R. T. apeliacinį skundą ir pripažinti, kad apeliantas savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką pagal BK 23 straipsnio nuostatas. Nuteistasis R. T., remdamasis nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų gausa, taip pat prašo įvertinti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl netikrų 100 nominalo eurų gamybos ir realizavimo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu dėl netikrų 100 nominalo eurų gamybos, laikymo ir realizavimo, nutraukti. Šis apelianto R. T. prašymas taip pat yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Byloje yra duomenys, kad R. T., remiantis VFR Eseno miesto pirmosios instancijos teismo 2003-07-15 arešto įsakymu pagal bylą Nr. 75 Js 329/03, 2004 m. balandžio 7 d. buvo suimtas Frankfurto prie Maino oro uoste, nes buvo apkaltintas dešimtyje atvejų paleidęs į apyvartą sufalsifikuotus 100 nominalo eurų banknotus, o 2004-05-12 jis buvo atleistas nuo kardomojo kalinimo ir paleistas iš kalėjimo. Po tolimesnių tyrimų, 2004-09-08 įsakymu byla prieš jį buvo nutraukta dėl įkalčių stokos ( 64 t., 6-18 b.l., 66 t. 32-35 b.l. ). Dvigubo baudžiamojo persekiojimo už tą pačią veiką draudimas teisėje suprantamas ir taikomas kaip teisė nebūti dukart teisiamam ar nuteistam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą. Remiantis Vokietijos teisėsaugos institucijų pateiktais dokumentais, nėra pagrindo teigti, kad R. T. buvo persekiojamas baudžiamosios teisės prasme už tą pačią nusikalstamą veiką, nes byla Vokietijoje prieš jį buvo nutraukta. Vien tik procesinės prievartos priemonės laikinas taikymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis persekiojimas R. T. atžvilgiu buvo įvykdytas BK 2 straipsnio 6 dalies prasme, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu jis yra vieną kartą nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl D. K. apeliacinio skundo motyvų

Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu nuosprendį ir jį išteisinti, nes jo kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas  BK 213 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta.

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes – dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, atitinkamais nuosprendyje nurodytais laikotarpiais, D. K. įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų – 50 nominalo JAV dolerių ir 100 nominalo eurų. Nuosprendyje pakankamai tiksliai apibrėžtas ir nusikalstamų veikų darymo mechanizmas – D. K. iš anksto užsakydavo reikalingą netikrų 50 nominalo JAV dolerių kiekį ir juos per kelis kartus įgydavo iš R. B., kuriuos vėliau realizuodavo tyrimo nenustatytiems asmenims, tokiu pačiu būdu būdavo realizuojami neteisėtai įgyti ir laikyti netikri 100 nominalo eurų banknotai, tik pastarojoje veikoje, dėl didesnio kiekio netikrų banknotų, realizuojant dalyvaudavo daugiau asmenų.

Argumentai, kuriais nuteistasis D. K. neigia savo kaltę dėl neteisėto didelio kiekio netikrų JAV dolerių ir eurų banknotų įgijimo, laikymo ir realizavimo, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip seka iš apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, nuteistojo argumentai motyvuotai atmesti įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavus teismas ir padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės. Vien tai, kad apeliantas neigia  savo kaltę dėl neteisėto didelio kiekio netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo, bei savaip interpretuoja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl procesinių veiksmų atlikimo teisėtumo,  nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių apelianto kaltės įrodymų apie padarytą tyčinį ir sunkų nusikaltimą, o teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisme išsamiai ištirtų įrodymų viseto analize, kas leidžia teigti, kad teismas objektyviai nustatė bylos faktines aplinkybes.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis daug dėmesio skiria teismo posėdyje nuteistojo R. B. duotiems parodymams, kad jis nėra tas asmuo, kuriam R. B. perduodavo realizavimui skirtus netikrus pinigus ir pastarasis tai suprato, pamatęs jį ( D. K. ) gyvai, bei atsisakė nuo akistatos. Taip pat nuteistasis D. K. teigia, kad atpažinimas iš fotonuotraukų buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus, kadangi nuotraukoje jis užfiksuotas tik iki pečių, o R. B. jį atpažino iš kūno sudėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką ir ji parodoma atpažinti kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Procesinis įstatymas nenumato kokių tai papildomų reikalavimų atpažintinam ir kitų trijų asmenų nuotraukoms, išskyrus tai, kad BPK 192 straipsnio 1 dalies prasme, pašaliniai asmenys pagal išorę turi būti kuo labiau panašūs į atpažintiną asmenį. Šių procesinių reikalavimų buvo laikomasi atliekant procesinį veiksmą, nes kaip matyti iš bylos, 2005-01-28 kaltinamajam R. B. buvo pateikta atpažinimui D. K. ir dar trijų pašalinių asmenų nuotraukos ( 55 t., 118-120    b.l. ). R. B. atpažino D. K. ir sutinkamai su BPK 195 straipsnio reikalavimais, paaiškino, kad tai tas pats Dima, kuriam jis perduodavo realizuoti netikrus dolerių ir eurų banknotus, o taip pat iš Dimos gaudavo tikrus pinigus, kai jis realizuodavo netikrus banknotus. R. B. atpažino Dimą iš bendrų veido bruožų, smulkaus kūno sudėjimo. Apie D. K., kaip asmenį, kuriam perduodavo netikrus JAV dolerių ir eurų banknotus realizavimui, R. B. ne kartą davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu dar iki parodymo atpažinti, visose apklausose R. B. apibūdino D. K. išvaizdą, neparodė, kad jis susitikimų metu dėvėdavo kepurę ir patvirtino galėsiantis jį atpažinti. 2004-11-29 R. B. parodė, kad 2002 m. pabaigoje į jį kreipėsi senas I. I. draugas vardu Dima, kuris norėjo įsigyti netikrų eurų banknotų ir iki 2004 m. pavasario per maždaug šešis kartus paėmė apie 20000 netikrų 100 nominalo eurų banknotų, o juos realizavus iš to paties Dimos gavo apie 340000 eurų, kuriuos vėliau dalinosi su R. T. ir I. I.. 2005-01-07 R. B. savo parodymus papildė ir paaiškino, kad per Dimą apie pusę metų realizuodavo ir netikrus JAV dolerių banknotus, o gautą atlygį atiduodavo R. T. ( 55 t., 109-110 b.l. ). Analogiškus parodymus R. B. davė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją  ( 55 t., b.l. 112-117 ). R. B. parodymai pagal esmines aplinkybes dėl D. K. dalyvavimo įgyjant, laikant ir realizuojant netikrus pinigus, atitinka R. T. ikiteisminiame tyrime duotiems parodymams. Kaip matyti iš  2004-12-07 apklausos protokole užfiksuotų  R. T. parodymų,  iš R. B. žodžių jam buvo  žinoma, kad R. B. eurų banknotus realizuodavo per pažįstamus Vidmantą, Ediką ir Dimą, o pastarąjį galėtų atpažinti, nes yra ne kartą bendravęs kaip su I. I. pažįstamu ( 55 t., 32-35 b.l. ). Analogiškus parodymus R. T. davė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( 55 t., 37-42 b.l. ). R. T. apibūdino D. K. išvaizdą pagal tuos pačius išorės požymius kaip ir R. B., o parodymo atpažinti pagal  nuotrauką metu atpažino D. K., kaip asmenį Dimos vardu, kuriam R. B. atiduodavo netikrus eurų banknotus realizavimui ( 55 t., 51-54 b.l. ). Byloje yra ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių D. K. kaltę dėl netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. I., R. T. ir R. B. dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo, įgijimo ir realizavimo vienodai parodė, kad buvo daug broko, dalis dolerių buvo grąžinama atgal kaip nekokybiški, todėl jų gaminimas buvo nutrauktas ir buvo nuspręsta gaminti eurus. Netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimo ir realizavimo procese buvo nusistovėjusi tvarka, kad I. I. pagamintus dolerių banknotus atiduodavo R. T., pastarasis – R. B., o šis realizavimui perduodavo D. K.. Kaip matyti iš R. B. parodymų, JAV dolerius patikrindavo ir netinkamus realizavimui grąžindavo būtent D. K., apie ką sužinodavo R. T. ir I. I., nors jie tiesioginio kontakto su D. K. dėl JAV dolerių realizavimo ir nepalaikydavo.

Apeliaciniame skunde D. K. nurodo ir tai, kad byloje nenustatyta, kad jis būtų turėjęs Audi-80 markės automobilį, kaip parodė R. B., tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nėra įrodymas, jog jis nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad organizuotos grupės nariai, darydami nusikalstamas veikas, laikėsi griežtos konspiracijos, todėl D. K. į susitikimus galėjo atvykti bet kokiu automobiliu, be to, R. B. ir nepatvirtino, jog D. K. visais atvejais naudojosi tos pačios markės automobiliu.

Teismo posėdyje R. B. suabejojo ar D. K. yra tas pats asmuo, apie kurį jis buvo davęs parodymus ir atpažinęs kaip asmenį vardu Dima, o R. T. iš viso paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, motyvuodamas tyrėjo darytu psichologiniu poveikiu.  Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, išsamiai ištyręs ir išanalizavęs minėtus prieštaringus R. B. ir R. T. parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme, juos sugretinęs su liudytojo M. S. parodymais ir kitais bylos duomenimis dėl ankstesnių R. T. apklausų aplinkybių, padarė  teisingą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu tiek R. T., tiek R. B. davė teisingus parodymus D. K. atžvilgiu, o jų parodymus teisme vertino kaip siekį padėti D. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad R. B. atsisakė dalyvauti akistatoje su D. K. taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltės. Tuo metu, kai R. B. davė parodymus apie D. K., jo Lietuvoje nebuvo ir buvo paskelbta jo paieška, o jam sugrįžus ir buvo surengta jų akistata. Tuo atveju, jei R. B. įsitikinimu jis klydo atpažindamas D. K. kaip jam žinomą asmenį vardu Dima, jam ir buvo pagrindas dalyvauti akistatoje ir paneigti savo ankstesnius parodymus. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad D. K. 2001-2004 metų laikotarpiu dažnai išvykdavo į užsienį ir negalėjo dalyvauti darant nusikaltimus, nepaneigia nuosprendyje išdėstytų išvadų. Byloje nustatyta, kad R. B. su D. K. dėl netikrų eurų realizavimo buvo susitikęs iš viso apie šešis kartus, todėl palyginus su pakankamai ilgai trukusia nusikalstama veika, išvykos į užsienį netrukdydavo D. K. dalyvauti nusikaltimo padaryme.

Savo apeliaciniame skunde D. K. nurodo, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nes iš 140 lapų susidedantį nuosprendį paskelbė praėjus vienai valandai po paskutinio žodžio suteikimo V. A. ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Tokio pobūdžio motyvus savo apeliaciniuose skunduose yra nurodę ir nuteistieji R. P., I. I. ir N. S.. Šie apeliacinių skundų argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti. BPK 296 straipsnyje numatyta, kad išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį ir nutaręs vietoje ar pasitarimų kambaryje, teismas praneša apie nuosprendžio paskelbimo vietą ir laiką. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 22 d. 9 val.,  išklausiusi paskutinį kaltinamojo V. A. žodį, teisėja vietoje paskelbė kad procesinis sprendimas bus skelbiamas tą pačią dieną 10 val., kas ir buvo padaryta. BPK normos nereglamentuoja tikslaus laiko, kuris reikalingas atitinkamos apimties procesiniam sprendimui priimti, nes BPK 302 straipsnio 4 dalyje numatyti tik maksimalūs nuosprendžio surašymo terminai, todėl darytina išvada, teisėja nepažeidė proceso reikalavimų, paskelbdama didelės apimties nuosprendį po vienos valandos. Teismo nešališkumą rodo ir ta aplinkybė, kad išeinant į pasitarimų kambarį, teisėja pranešė, kad bus skelbiamas ne būtent nuosprendis, kuris gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, o procesinis sprendimas. Sudėtingesnė teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka priimant nuosprendį yra numatyta tik kolegialiai nagrinėjamose bylose ( BPK 299 straipsnis ), todėl šiuo atveju, atsižvelgdama į ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, ištirtų įrodymų kiekį, teisėja turėjo teisę iš anksto ruošti  procesinio dokumento projektą.

Kai kurių nuteistųjų ( I. I., R. T. ) apeliaciniuose skunduose yra keliamos abejonės teismo nešališkumu ir dėl kitų priežasčių. Nuteistasis R. T. akcentuoja savo teisių suvaržymą tuo aspektu, kad bylą nagrinėjusi teisėja neleido jam susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir posėdžio protokolu; baudžiamąją bylą, kurioje tų pačių nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas E. R., nagrinėjo ta pati teisėja ir jis buvo verčiamas duoti liudytojo parodymus šioje byloje. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. BPK 58 straipsnio 2 dalis nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, tačiau šioje byloje nenustatyta teisėjo nušalinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik šioje byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. T. parodymai kitoje byloje turėjo įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą šioje byloje. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teisėja neleido susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga bei posėdžio protokolu, tačiau kaip matyti iš itin išsamaus R. T. apeliacinio skundo turinio, jis pilna apimtimi realizavo savo teises, numatytas  BPK 22 straipsnyje.

Dėl nuteistojo Š. R. atleidimo nuo bausmės

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Š. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, įvertinęs jo asmenybę ir specialisto psichologo rekomendacijas, nusprendė, kad jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, todėl jo atžvilgiu taikė BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistajam Š. R., vadovaujantis BK 81 ir 92 straipsniais, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ir nekeisti gyvenamosios vietos.

Prokuroras skundžia šią nuosprendžio dalį, nes jo manymu, teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai pripažino, kad Š. R. nusikalstamos veikos padarymo metu prilygo nepilnamečiui, todėl jo atžvilgiu netinkamai taikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Savo skundo teiginiams pagrįsti, prokuroras iš esmės remiasi teismo psichologijos ekspertizės, kuri buvo atlikta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išvadomis, kad remiantis bylos medžiagos ir ekspertinio tyrimo duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu Š. R. pasižymėjo jo amžiaus tarpsniui nebūdingais pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu nuteistojo Š. R. atžvilgiu buvo taikytos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustatančios baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos ( BK 81 straipsnio 2 dalis ), o prokuroro apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą.

Įsigaliojus naujajam 2000 m. BK,  pasikeitė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės reglamentavimas ir teismai gali taikyti BK XI skyriaus nuostatas ir asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jei toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Pagrindinis kriterijus, į kurį būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl BK XI skyriaus nuostatų taikymo asmeniui, sulaukusiam aštuoniolikos metų, yra nusikalstamos veikos pobūdis ir jos motyvai. Kolegijos nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį dėl Š. R. padarytos nusikalstamos veikos pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, patikrintais ir įvertintais įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Š. R., laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio, apmokytas G. V. ir jo vadovaujamas, atlikdavo šiuos netikrų 100 nominalo eurų gamybos darbus: G. V. atlikus šilkografijos darbus ant netikrų eurų banknotų, jis ( Š. R. ) juos padėdavo džiovinimui; šilkografijos būdu uždėdavo ant banknotų vandens ženklo imitaciją ir nulakuodavo ant banknoto esančią hologramą; nutrindavo folijos likučius nuo netikrų 100 nominalo eurų banknotų. Pats Š. R. neneigė, kad dalyvavo nusikalstamoje veikloje ir savo parodymais nuosekliai paaiškino kokius darbus  ir kam vadovaujant atlikdavo, taip pat, jog į netikrų eurų banknotų gamybos darbus jis buvo įtrauktas savo tėvo – D. R. – iniciatyva. Vėliau G. V., kuris buvo jo tėvo pusbroliu ir Š. R. krikšto tėvu,  išmokė jį šilkografijos darbų, todėl jis galėdavo pastarajam padėti ant eurų banknotų atspaudžiant vandens ženklus – piešinio arką, stulpus, skaičių „100“. Taip pat Š. R. patvirtino, kad gaminamų eurų kokybę ir darbo drausmę kontroliuodavo I. I. bei R. T. - apžiūrinėdavo gaminamus eurus, liepdavo laikytis darbo drausmės, negirtauti. Kai kartą jis su V. O. buvo vartoję alkoholinius gėrimus ir dėl to neišėjo pas G. V. „į darbą“, I. I. paliepimu jis bendravo su vyriškiu, pravarde „psichologas“, kuris jį auklėjo ir įspėjo, kad ateityje jis gali „turėti problemų“. Šios aplinkybės dėl nusikalstamos veikos pobūdžio ir motyvacijos, turi reikšmės vertinant Š. R. asmenybę ir teismas pagrįstai šioje vietoje rėmėsi psichologės B. Baranauskienės išvada teismo posėdyje. Specialistė paaiškino, kad Š. R. konsultavosi pas ją nuo 2001 metų, stebėdama jį pastebėjo jo siaurus interesus, kantrybės ir valios pastangų stoką, rimtus bendravimo sunkumus, silpnus gebėjimus prisitaikyti, atsakomybės vengimą, pažeidžiamumą, nekonstruktyvų reagavimą į problemas bei sunkumus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje psichologė taip pat paaiškino, kad jos subjektyvia nuomone, Š. R. stokojo savarankiškumo, buvo priklausomas nuo motinos, trūko brandos ir nesielgė taip, kaip kiti to amžiaus jaunuoliai. Tokią specialistės išvadą patvirtina ir bylos duomenys:  Š. R. parodė, kad dėl per mažo jam mokamo atlygio norėjo pasitraukti iš nelegalios veiklos eurų gamyboje, tačiau tėvas jį įkalbinėjo pasilikti, o I. I. padidino atlygį, t.y. įtaką jam darė vyresni ir jam artimi žmonės. Nepakankamą Š. R. socialinę brandą atskleidžia ir ta aplinkybė, kad jam organizuotoje grupėje gaminant netikrus eurų banknotus buvo patikėtas antraeilis vaidmuo,  jo atliekamas darbas nereikalavo profesinių ir organizacinių įgūdžių, kuriais pasižymėjo kai kurie kiti grupės nariai.  Nors pagal teismo psichologo eksperto išvadą, nėra pagrindo teigti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu Š. R. pasižymėjo jo amžiaus tarpsniui nebūdingais pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumais, tačiau ši išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, kai teismas kompleksiškai sprendžia  BK XI skyriaus nuostatų taikymo 18-20 metų asmenims klausimą. Įvertinus Š. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, kaltės formą ir apimtį, asmenybės bruožus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ( BK 92 straipsnis ).

Dėl bausmės dydžio nuteistiesiems R. B. bei V. A. ir jų atleidimo nuo bausmės atlikimo

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam R. B., šioje dalyje priimti naują nuosprendį: už nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo, laikymo, realizavimo, skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų 100 nominalo eurų gaminimo, laikymo, realizavimo, skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, jas subendrinus BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paskirti R. B. galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro nuomone, apygardos teismas neišsamiai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: neatsižvelgė į R. B., kaip vieno iš organizatoriaus svarbų vaidmenį nusikaltimų padaryme – gaminant 100 nominalo netikrus eurų banknotus, jis buvo nustatyto nusikaltimo mechanizmo viršūnėje, apsprendė gaminamų netikrų pinigų kiekius, šalino susidariusias kliūtis, bendraudama su netikrų pinigų platintojais, buvo svarbiausia jungiamoji grandis tarp netikrų pinigų gamintojų ir jų platintojų, nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo prieštaringus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, todėl prokuroro skundas yra atmetamas. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. dirba, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, padarė du sunkius nusikaltimus, buvo nusikaltimo organizatorius ir aktyvus dalyvis. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe, kaip ir kitiems nuteistiesiems, išskyrus D. M., teismas pripažino tai, kad nusikaltimai buvo padaryti organizuotoje grupėje, o lengvinančia – kad kaltu prisipažino ir padėjo išaiškinti šias veikas bei joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis išvadomis, nes jos atitinka byloje ištirtas aplinkybes. Nuteistojo R. B. vadovaujantis vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo atskleistas analizuojant atskirai kiekvieno nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl kolegija jų iš naujo nebekartoja, be to, dėl jų buvo pasisakyta ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, vertinant kiekvieno nuteistojo vaidmenį organizuotoje grupėje. Prokuroras nepagrįstai išskiria R. B. iš kitų nuteistųjų ir pernelyg sureikšmina jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, nes I. I. ar R. T. vaidmuo vadovaujant organizuotai grupei buvo ne mažesnis, o jiems paskirtos bausmės yra nedaug didesnės, nei paskirta R. B.. Iš esmės tik R. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu dėka buvo atskleista D. K. ir V. R. nusikalstama veika, realizuojant netikrus pinigus, tiesa, šiais savo parodymais teismo posėdyje R. B. suabejojo, tačiau jų kategoriškai nepaneigė. Pagal prokuroro apeliacinio skundo reikalavimus paskyrus R. B. 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ji būtų didesnė, nei paskirta I. I., nors pastarasis nuteistas už ytris nusikalstamas veikas, o R. B. – už dvi. Galutinė subendrinta bausmė R. B. yra didesnė, nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, o dar didesnės bausmės paskyrimas,  kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, aptardamas bausmės R. B. skyrimo klausimus, daug dėmesio skyrė jo sveikatos būklei įvertinti ir BK 76 straipsnio taikymo galimybei. BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleisdamas R. B. nuo bausmės dėl ligos, teismas iš esmės rėmėsi 2008-11-05 ekspertizės akto išvadomis, kad R. B. serga sunkia, nepasiduodančia gydymui onkologine liga dėl kurios reikalingas nuolatinis gydymas ir kontrolė specializuotoje onkologinėje gydymo įstaigoje, o kadangi įkalinimo vietoje specialistų onkologų nėra, pilnavertis gydymas ir kontrolė būtų negalimi. Taip pat teismas atsižvelgė, kaip to reikalaujama BK 76 straipsnio 1 dalyje ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę. Kadangi ekspertų išvadose buvo reikšmingų prieštaravimų dėl R. B. diagnozuotos ligos pobūdžio bei eigos ir jos buvo nepakankamos konstatavimui, kad R. B. liga yra sunki ir nepagydoma, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė pakartotinę TME minėtiems klausimams išsiaiškinti. 2010-08-16 ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad R. B. serga onkologine liga – II stadijos piktybine odos melanoma, kuri yra sunki, nepasiduodanti gydymui. R. B. diagnozuota liga yra nepagydoma ir kliudo atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, pašalinus nuosprendyje esančius neaiškumus dėl galimumo atleisti R. B. nuo bausmės dėl ligos ir prokurorui šioje dalyje atsisakius skundo reikalavimų, paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl bausmės dydžio ir R. B. atleidimo nuo bausmės.

Nuteistasis V. A. gynėjas advokatas V. Karpovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę – 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas pernelyg griežtą bausmę, nepakankamai atsižvelgė į V. A. vaidmenį nusikaltimų padaryme, neįvertino aplinkybės, kad jis padėjo juos išaiškinti, bei jo asmenybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. A. gynėjo advokato V. Karpovo skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ).

Paskirdamas V. A. bausmę už du sunkius ir vieną apysunkį tyčinus nusikaltimus, kurios dydis atitinka BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, apygardos teismas nurodė tik tiek, kad jis nedirbo, įkalinimo vietoje buvo teigiamai charakterizuojamas ir savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė netikrus 50 nominalo eurų banknotus. Dar kaip vieną svarbią aplinkybę bausmės dydžiui teismas nurodė tai, kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo svarbus tuo, kad jis konsultavo I. I. kai kuriais netikrų pinigų gamybos klausimais, nes turėjo šioje srityje specialių žinių. Nustatyta viena V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje ir viena atsakomybę lengvinanti atsakomybė – prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis.

Byloje yra nustatyta, kad gaminant netikrus 50 nominalo eurų banknotus iš esmės bendrininkaudami veikė tik du asmenys – V. A. buvo vykdytojas, o I. I. atliko padėjėjo vaidmenį. Teismas motyvuotai ir išsamiai nustatė nuteistojo V. A. padarytos nusikalstamos veikos apimtį ir mechanizmą gaminant, laikant ir realizuojant netikrus 50 nominalo JAV dolerių, tiek 50 ir 100 nominalo eurų banknotus, todėl kolegija jų iš naujo nebekartoja, tačiau akcentuoja tik tas aplinkybes, kurios turi įtakos bausmės dydžiui. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į tai, kad V. A. ne tik savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą – pareigūnams savanoriškai parodė kur yra paslėpti nusikaltimo įrankiai, priemonės, savo iniciatyva pateikė visus turimus netikrus eurų banknotus. Tik po to, kai V. A. nurodė, kur saugojo netikrų 50 nominalo eurų banknotų gaminimo priemones ir medžiagas, jos buvo rastos jo buto rūsyje. Be to, prieš ikiteisminio tyrimo pabaigą V. A. pateikė didelį kiekį ir didelės vertės nebaigtų gaminti netikrų 50 eurų banknotų. Iš esmės dėl šių V. A. veiksmų pavyko nustatyti, kad nusikaltime dėl netikrų 50 nominalo eurų gamybos, laikymo ir realizavimo dalyvavo ir nuteistasis I. I.. Nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone yra pakankamos, kad jam už atskiras nusikalstamas veikas būtų paskirta švelnesnė bausmė, kurios dydis, ją subendrinus, būtų mažesnis nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kaip ir prašoma skunde.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, tikslu išsiaiškinti, ar dėl ligos pobūdžio V. A. gali atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2010-08-17 d. ekspertizės akte ( 80 t., b.l. 2-8 ) konstatuojama, kad  V. A. diagnozuota sunki liga – tiesiosios žarnos vėžys, kuri yra nepagydoma. linkusi recidyvuoti ir kliudo atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgusi į V. A. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo asmenybę ir ligos pobūdis, kolegija daro išvadą, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 76 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistasis V. A. turi būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems D. R., I. I., R. T.,                T. S.,  S. J., V. O., N. S., G. V. ir R. P.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji I. I., R. T. ir R. P. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir sumažinti jiems paskirtas bausmes dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimą, nes bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi beveik tris metus. Taip pat apeliantų nuomone, bausmės švelninimas būtų atitikęs 54 straipsnio 3 dalies deklaruojamą teisingumo principą. R. P. 54 straipsnio 3 dalies taikymą iš dalies sieja ir su pernelyg ilgai, jo nuomone, užsitęsusiu bylos nagrinėjimu. Taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat prašo ir nuteistieji T. S., S. J. ir D. R..

Kolegijos nuomone, paminėtų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl bausmių sušvelninimo yra nepagrįsti.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ( toliau – ir EŽTT ) sprendimus ir pagal juos formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui. Į tokias aplinkybes buvo atsižvelgta kasacinėje byloje Nr. 2K-503/2010, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų bei rėmėsi EŽTT sprendimais bylose Sorvisto prieš Suomiją  bei Jakumas prieš Lietuvą.

Nagrinėjamoje byloje ilgas ikiteisminis tyrimas ( nuo 2004 m. pabaigos ) bei teisminis bylos nagrinėjimas ( nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2009 m. gegužės 22 d. ) buvo nulemtas nusikalstamos veikos masto ir pobūdžio. Byla yra didelės apimties ir sudėtinga, atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių ( byla teismui perduota dėl 16 kaltinamųjų ), taip pat trijų nusikalstamų veikų, susijusių su didelio kiekio ir didelio masto netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų gaminimu, laikymu ir realizavimu, pobūdį, į tarptautinį bylos aspektą. Proceso eigą apsunkino objektyvūs veiksniai – skirtingas kiekvieno kaltinamojo indėlis nusikalstamoje veikoje, sudėtingi ir konspiratyvūs organizuotos grupės narių ryšiai, netikrų pinigų gamyboje naudotų priemonių didelis kiekis ir jų tyrimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje metu buvo paskirtos dvi teismo medicininės ir viena teismo psichologijos ekspertizės, kurių atlikimui dėl objektyvių priežasčių buvo sugaištas papildomas laikas. Vertinant išdėstytas aplinkybes, nenustatyta, kad procesas truko ilgai dėl valstybės institucijų kaltės. Teisminis bylos nagrinėjimas  pirmosios instancijos teisme vyko pakankamai intensyviai ir dėl teismo kaltės byla nebuvo atidėta ar joje paskelbta pertrauka. Nuteistasis R. T. nors ir remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tačiau pripažįsta, kad bausmė turi būti mažinama kaltinamiesiems dėl pernelyg ilgo proceso tada, kai byloje nustatomi nepateisinami procesiniai delsimai, nors tokio delsimo faktų dėl valstybės institucijų kaltės savo skunde apeliantas nepateikė. Byloje matyti, kad iš esmės visi delsimai įvyko dėl proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdžius. Per 2007 metus dėl  kaltinamųjų ar jų gynėjų neatvykimo į posėdį dėl pateisinamų priežasčių neįvyko net 27 teismo posėdžiai, per 2008 metus – 8 posėdžiai, o 2009 metais – 5 posėdžiai, kai kurie kaltinamieji pagal išduotus arešto orderius buvo perduoti Lietuvai iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje proceso trukmė nėra nepateisinamai ilga, todėl vadovaujantis šiais argumentais švelninti bausmes, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra ( proporcija ). Bausmės skyrimas vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas  turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam  asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.  Kartu akcentuojama, kad taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13  punktas ).

BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 5 dalis ), todėl minėto straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems S. J., T. S., D. R. ir V. O. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas minėto straipsnio sankcijos minimumui: D. R. nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir septyniems mėnesiams: S. J. – trejiems metams laisvės atėmimo; V. O. už vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, subendrinus bausmes, paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams; T. S. – trejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo.

Nuteistieji D. R. ir T. S. apeliaciniuose skunduose prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, nedideles gautas neteisėtas pajamas, teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis N. S., nors taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies tiesiogiai ir neprašo, tačiau tais pačiais motyvais prašo sumažinti paskirtą bausmę Kaip nustatyta byloje, skunde akcentuojamos ir bausmės dydžiui reikšmingos aplinkybės nėra naujos, į jas teismas ir atsižvelgė, spręsdamas tiek D. R., tiek ir T. S., tiek ir N. S. skirtinos bausmės dydį. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas visiems trims nuteistiesiems bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Motyvuodamas skirtinos D. R. ir T. S. bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad jie nedirba, anksčiau neteistas, padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, neturėjo įtakos nusikalstamiems procesams, nes užėmė mažesnę padėtį pagal hierarchiją organizuotoje grupėje. Nurodytos aplinkybės nėra kuo nors išimtinės ir jų konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti D. R. ir T. S. bausmę, nenusijusią su laisvės atėmimu. Nors teismas ir pripažino, kad N. S. dirba ir teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo teistas, tačiau skiriant bausmę pagrįstai buvo atsižvelgta į jo aktyvų vaidmenį organizuotoje grupėje, specialių žinių, kurias jis turėjo, panaudojimą netikrų eurų banknotų gamyboje, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Dėl to N. S. buvo paskirta didesnė bausmė, nei BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Kiti N. S. skundo motyvai, jo nuomone, dėl šališko teismo ir nuosprendyje nevartotinų terminų jau buvo aptarti šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl nebekartojami.

Nuteistieji S. J., I. I., R. T. taip pat prašo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingumo principu ir skirti bausmę nenusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tokio pobūdžio prašymai negali būti tenkinami, nes teismas, skirdamas bausmes už padarytą sunkų nusikaltimą apeliantams R. T. ir I. I., baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai. Paskirtosios bausmės kiekvieno nuteistojo atžvilgiu yra individualizuotos ir nėra aiškiai per griežtos. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant, teisingumo principo įgyvendinimas būtų užtikrintas pritaikius švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kiekvieną nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį apibūdina nusikalstamos veikos priskyrimas sunkių nusikaltimų kategorijai, jos mastas ir tyčinė kaltės forma. Bendrai veikdami nuteistieji padarė Europos Centriniam bankui didelę žalą, kuri iki šiol neatlyginta, o paleistų į apyvartą netikrų eurų kiekis buvo labai didelis ir atitiko dydį, būtiną kvalifikuoti veiką pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Kolegija byloje nenustatė nei vienos naujos I. I. ir R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be tų, kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, o taip pat aplinkybių, žymiai mažinančių nusikalstamą veiką padariusių asmenų pavojingumą. Pažymėtina, kad I. I. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius, R. T. buvo vienas iš organizatorių, tačiau jiems paskirtos bausmės tik nežymiai viršija BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl dar daugiau švelninti paskirtas bausmes, o tuo labiau, keisti bausmės rūšį, nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas atsižvelgė, kad S. J. dirba, teigiamai charakterizuojamas, anksčiau neteistas, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas R. P., pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat nustatyta ir viena S. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje. Dėl paminėto organizuotos grupės požymio kolegija jau pasisakė šiame nuosprendyje, todėl tų pačių motyvų nebekartoja. Tiek S. J., tiek R. P. prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties ( BK 59 straipsnio 1 dalies 4 p. ). Tokia aplinkybė gali būti pripažinta lengvinančia, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos turi tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau jeigu šita ar kita aplinkybė kilo dėl paties kaltininko veiksmų, tai jos pripažinti atsakomybę lengvinančia negalima. S. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu šeimoje dirbo tik jis vienas, žmona augino mažametį vaiką, taip pat jis turi dar vieną vaiką iš ankstesnės santuokos, kurio išlaikymu rūpinosi, darbo užmokestis buvo labai mažas ir iš jo nebuvo įmanoma pragyventi. Apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviai susiklosčiusiomis sąlygomis, kas privertė S. J. imtis nelegalios įstatymu uždraustos veklos. Tai, kad S. J. turtinė padėtis iš tikro buvo labai sunki, patvirtina ir byloje esantys objektyvūs  duomenys ( 67 t., 176 b.l. ). Iš esmės tokią aplinkybę nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nemotyvavo, dėl ko ji negali būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 1 punktas ) ir pripažįstama S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios S. J. turtinės padėties. Tačiau net ir pripažinus papildomai vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmė S. J. negali būti švelninama, nes ji atitinka BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą jos minimumą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto S. J. argumentu, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jos visos gali būti pripažintos kaip atsakomybę lengvinančios. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos dvi saavarankiškos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, antra, padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis ( 2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-276/2006 ). Teismas pagrįstai pripažino S. J. prisipažinimą kaip nuoširdų gailėjimąsi ir tai vertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Papildomai pripažinti dar vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo.

  Nuteistasis R. P. skunde nurodo, kad tuo laiku, kai įsijungė į netikrų pinigų gamybos procesą, jo bendrovei labai trūko apyvartinių lėšų, ir norėdamas išgelbėti bendrovę, iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus naudojo įmonės veikloje. Iš esmės tais pačiais argumentais, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, savo skundo reikalavimus grindžia ir nuteistasis G. V.. Pastarasis skunde nurodo, kad jo bendrovė dirbo nuostolingai ir jis buvo priverstas ieškoti papildomų pajamų. Kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų R. P. ir G. V. skunduose nurodytos priežastys dėl įsijungimo į nusikalstamos veikos vykdymą, negali būti laikomos jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes abu vienodai pripažino, kad sunki buvo ne jų, kaip fizinių asmenų, o  bendrovių finansinė padėtis. Priežastimis, lėmusiomis sunkią turtinę padėtį gali būti tik objektyvios ir nuo kaltininkų valios nepriklausančios aplinkybės, kaip priverstinis nedarbas, turto praradimas, jų pačių ar šeimos narių liga ir panašios priežastys, tačiau nei R. P. nei G. V. atžvilguiu nebuvo nustatyta. Teismas, skirdamas R. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Motyvuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad  R. P. charakterizuojamas teigiamai, tačiau padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. P., nors ir nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi ir vienu iš pagrindinių organizatorių, tačiau buvo aktyvus organizuotos grupės narys ir sukurstė daryti nusikaltimą S. J., todėl jam buvo skirta bausmė, kuri yra artima BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam jos vidurkiui. Dar labiau švelninti bausmę R. P. skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

           Nuteistasis G. V. taip pat nesutinka su jam paskirtos galutinės bausmės dydžiu ir dėl to, kad teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje dėl netikrų 100 nominalo eurų banknotų gaminimo, laikymo ir realizavimo, paskyrė neproporcingai griežtą bausmę, palyginus su ta, kuri buvo paskirta už netikrų 50 nominalo JAV dolerių gaminimą, laikymą ir realizavimą. Kolegija nesutinka su nuteistojo G. V. argumentais, nes abi nusikalstamos veikos nors ir buvo kvalifikuotos pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą ir pagal sunkumą priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai, bet skyrėsi pagal savo pagamintų netikrų pinigų mastą, trukmę, organizuotos grupės dalyvių skaičių, atliktų nusikalstamų veiksmų kiekį ir G. V. vaidmenį organizuotoje grupėje, gaminant netikrus eurų banknotus. Esant nustatytai vienai sunkinančiai ir dviem lengvinančioms atsakomybę aplinkybėms, atsižvelgęs į G. V. asmenybę, teismas pagrįstai skyrė jam bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. 

Nuteistasis V. O. taip pat nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir mano, kad teismas nesivadovavo bausmės paskirtimi ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Skunde nurodytos aplinkybės, kurios leidžia taikyti BK 62 straipsnio 2 d. 1 punktą ir jam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas V. O. kaltu padarius vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, kurios dydis yra artimas BK 213 straipsnio 2 d. numatytos sankcijos minimumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitokių ar papildomų aplinkybių, kurių nebuvo nustatęs pirmos instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą V. O., todėl bausmę švelninti remiantis skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu j buvo padaryta ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti ( BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas ). Nuteistasis V. O. nurodo, kad 2009-04-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jis buvo paskirtas savo senelės M. P. rūpintoju ir atlikdamas savo pareigas, privalo veikti asmens, kuriam įsteigta rūpyba, interesais.

Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad nuteistojo V. O. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – jis kaltu prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, bei joje dalyvavusius asmenis (76 t., 132-133 b.l. ), tačiau  nėra duomenų, kad bent iš dalies būtų atlyginta turtinė žala, kuri buvo solidariai iš nuteistųjų priteista civilinių ieškovų naudai. Dėl šių priežasčių BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos V. O. atžvilgiu negali būti taikomos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamųjų turtui

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad  konfiskuotino nuteistiesiems priklausančio turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kiek jos nepadengia konfiskuotino turto vertė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad  laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą yra panaikinamas po nuosprendžio įsiteisėjimo. Prokuroras nesutinka su šia nuosprendžio dalimi ir ją prašo pakeisti -  pratęsti laikiną nuteistųjų I. I., R. T., N. S., G. V., R. B., R. P., D. R. ir kitų asmenų – L. I., O. K., A. J., E. D. S., R. B. nuosavybės teisės apribojimą iki visiško nuosprendžio įvykdymo, nes jų atžvilgiu procesinė prievartos priemonė buvo paskirta tam, kad užtikrinti nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą bei priteistus civilinius ieškinius.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo reikalavimais šioje dalyje ir juos tenkina. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti  fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Vykdyti pateikiamas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistųjų turtui iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo, gali būti apsunkintas  turto konfiskavimo vykdymas bei suvaržyti civilinių ieškovų teisėti lūkesčiai. Nuosprendis keičiamas, neteisingai išsprendus byloje klausimus, susijusius su laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymu, nurodant, kad ši procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki visiško nuosprendžio įvykdymo ( BPK 328 straipsnio 4 punktas ).

Dėl N. S. priklausančio konfiskuotino turto