Administracinė byla Nr. eA-4662-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) pirmininko 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. P-158 „Dėl M. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:
1. Įsakymą pasirašė VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, E. S., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. iš VTEK nario ir pirmininko pareigų atleidęs R. V. nepriėmė nutarimo skirti VTEK pirmininku kitą jos narį. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį VTEK pirmininko pareigas nuo 2017 m. kovo 20 d. turėjo pradėti ir šiuo metu teisėtai eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys S. K. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalį VTEK, kaip kolegiali institucija, gali priimti sprendimus tik dėl VTEK pirmininko atostogų suteikimo, tačiau neturi kompetencijos kolegialiai nuspręsti, kas laikinai eis VTEK pirmininko pareigas. Įstatymas nenustato atvejų, kai vyriausias VTEK narys gali nevykdyti ar vykdyti tik tam tikras VTEK nario pareigas. Pareigos nevykdymas gali būti siejamas tik su negalėjimu atlikti tokias pareigas dėl objektyvių priežasčių, o ne su VTEK nario valia (noru ar nenoru) tokias pareigas eiti. Taigi Įstatymas nesuteikia VTEK nariui E. S. teisės laikinai, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, eiti VTEK pirmininko pareigas. VTEK pirmininko vardu priimdamas skundžiamą Įsakymą ir nesilaikydamas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, E. S. įgyvendino ne jam suteiktą teisę ir veikė kaip nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
2. M. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Tyrimo komisija) pareiškėjui pateikė 2017 m. spalio 20 d. pranešimą Nr. IN-164 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, jog tyrimas yra vykdomas pagal audito ataskaitos, kuria įvertinta 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. VTEK Prevencijos skyriaus rengtų dokumentų bei jų derinimo su VTEK atitiktis VTEK veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Pranešime yra nurodomos tik neva pažeistų teisės aktų nuostatos, neįvardijant konkrečių veikų, apibūdinančių pareiškėjo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus. Pranešimas nėra aiškus ir išsamus, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą bei pateikti išsamius paaiškinimus dėl įtariamo nusižengimo.
3. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. teiktame paaiškinime įvardijo audito ataskaitos trūkumus, t. y. kad auditas buvo atliktas per labai trumpą laiką (5 darbo dienas), nevertinant Prevencijos skyriaus dokumentų visumos, vertinimui atrenkant konkrečius dokumentus, apie atliekamą auditą pareiškėjas, kaip Prevencijos skyriaus vedėjas, nebuvo informuotas, auditorius su juo nebendravo ir paaiškinimų neprašė. Be to, atliekant auditą buvo vadovaujamasi nustatyta tvarka nepatvirtintais (nepaskelbtais) teisės aktais, pareiškėjo ir kitų Prevencijos skyriaus valstybės tarnautojų nepasirašytais dokumentais ar jų projektais. Audito metu nebuvo vadovaujamasi VTEK 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-92 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje taisyklėmis, VTEK 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-91 patvirtintomis Pranešimų, skundų arba prašymų priėmimo ir tyrimo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų priėmimo taisyklėmis, VTEK pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. T-1 patvirtintais VTEK Prevencijos skyriaus vyresniojo patarėjo (deklaravimui) pareigybės aprašymu, VTEK Prevencijos skyriaus vyresniojo patarėjo (rekomendacijoms) pareigybės aprašymu bei VTEK Prevencijos skyriaus vyresniojo patarėjo (švietimui) pareigybės aprašymu. Neaišku, kaip pareiškėjo veikloje galima konstatuoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei su juo susijusiuose įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nurodytų valstybės institucijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, jeigu atliekant auditą nebuvo vadovautasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje taisyklėmis bei Pranešimų, skundų arba prašymų priėmimo ir tyrimo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų priėmimo taisyklėmis, kurios būtent ir reglamentuoja dokumentų įforminimo VTEK procedūras.
4. Iš Pranešimo turinio pareiškėjas negalėjo žinoti, dėl kokių konkrečių aplinkybių jam reikia pateikti paaiškinimą, o Tyrimo komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. išvados Nr. IN-91 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėjo M. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) IV skyriaus 3.4.1–3.4.3 ir 4.5.1–4.5.14 punktuose yra nurodytos aplinkybės, kurių Pranešime Tyrimo komisija neįvardino ir paaiškinti neprašė. Tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas.
5. Konkrečias aplinkybes, kurias vertino Tyrimo komisija, pareiškėjas sužinojo tik po ginčijamo Įsakymo priėmimo, kai 2017 m. gruodžio 7 d. su prašymu kreipėsi į VTEK pirmininką dėl Išvados pateikimo. Nors su Išvada pareiškėjas pageidavo susipažinti anksčiau ir dėl jos pateikimo 2017 m. gruodžio 4 ir 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tyrimo komisijos pirmininką bei VTEK narį, laikinai einantį VTEK pirmininko pareigas, V. K., iki 2017 m. gruodžio 7 d. susipažinti su Išvada pareiškėjui galimybės nebuvo sudarytos.
6. Išvados I skyriaus 3 punkte Tyrimo komisija nurodė, jog teisinis jos tyrimo dalykas – VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo M. S. tarnybinės veiklos, nurodytos audito ataskaitos išvadoje, atitikties šios išvados 1 ir 2 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatoms vertinimas. Todėl Išvados IV skyriaus 1.7, 1.7.1, 1.7.2, 1.8, 1.9, 1.10, 1.10.1, 1.10.2 ir 1.10.3 punktuose nurodyti, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis įvardijami ir su šiuo tyrimu nesusiję teiginiai nėra Tyrimo komisijos tyrimo dalykas ir jais, kaip nustatytomis aplinkybėmis, Tyrimo komisija negalėjo vadovautis. Išvados III skyriuje pateikti Prevencijos skyriaus darbuotojų paaiškinimai taip pat vertintini kritiškai, kadangi juose konkrečiai nėra įvardintas nė vienas dokumentas ir su konkrečiu dokumentu susijęs teiginys, t. y. nenurodyti jokie konkretūs faktai, kuriuos būtų galima patikrinti ir daryti tam tikras išvadas. Dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, Tyrimo komisija turėjo teisę kreiptis tiek į pareiškėją, tiek į buvusį VTEK pirmininką R. V., tačiau to nepadarė. Tyrimo komisija taip pat galėjo ir turėjo įvertinti 2017 m. sausio 20 d. naujienų agentūros ELTA išplatintą pranešimą „VTEK pirmininko pranešimas dėl visuomenę klaidinančių teiginių“, kuriame pateikta VTEK pirmininko R. V. teisės aktų nuostatomis pagrįsta pozicija dėl tuo metu buvusios darbo tvarkos ir dokumentų paskirstymo VTEK, tačiau to nepadarė.
7. Tyrimo komisiją sudarė VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, V. K., kuris yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Tyrimo komisiją sudaro V. K. pavaldūs valstybės tarnautojai, todėl nebuvo garantuotas Tyrimo komisijos nešališkumas ir nepriklausomumas. Šiuos pareiškėjo argumentus pagrindžia 2017 m. kovo 16 d. VTEK patalpose su pareiškėju vykusio pokalbio garso įrašas bei jo stenograma. V. K. šališkumą taip pat patvirtina aplinkybė, jog nuo pat grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų iki pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, t. y nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., pareiškėjui, kaip Prevencijos skyriaus vedėjui, V. K. neteikė, nevizavo bei kitaip neperdavė vykdyti, susipažinti ar paskirstyti nė vieno dokumento. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas V. K. teikė du tarnybinius pranešimus.
3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad:
1. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad VTEK pirmininkas gali būti skiriamas tik iš VTEK narių, savaime nereiškia, kad kiekvienas ar bet kuris iš esamų VTEK narių, net ir nedavęs tam sutikimo, nebūdamas paskirtas, besąlygiškai privalėtų neribotą laiką vykdyti visas laikinojo VTEK vadovo funkcijas ir tai daryti atsižvelgiant tik į amžiaus kriterijų. VTEK pirmininko skyrimas yra išskirtinai Seimo, o ne VTEK atsakomybės klausimas. Aplinkybė, kad Seimas nėra paskyręs VTEK pirmininko, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog Įsakymas galėtų būti laikomas neteisėtu.
2. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. spalio 20 d., jame buvo nurodyta, kad yra tiriami audito ataskaitoje nustatyti faktai. Audito ataskaita buvo pridėta prie Pranešimo, joje yra aiškiai nurodytas tyrimo dalykas, laikotarpis, subjektas, audito ataskaitoje ir jos prieduose išvardintos teisės aktams prieštaraujančios veikos, nurodant pažeidimo padarymo laiką bei pobūdį (nurodyti raštų numeriai, datos, adresatai, rengėjai, vizuotojai). Auditas apėmė apie vienerių metų laikotarpį, per kurį, kaip buvo nustatyta audito ataskaitoje ir patvirtinta Išvadoje, pareiškėjas, pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus, VTEK Prevencijos skyriaus darbą organizavo taip, kad išskirtinai VTEK, kaip kolegialios institucijos, kompetencijai priskirtini klausimai jos nepasiekdavo, nes pareiškėjui vadovaujant buvo sprendžiami vienašališkai VTEK sekretoriate. Pareiškėjo sąmoningai padaryti teisės aktų pažeidimai yra sisteminio pobūdžio, todėl būtų nepagrįsta tvirtinti, jog atitinkamus faktus užfiksavusi audito ataskaitos autorė, kaip bando įteigti pareiškėjas, juos rinko selektyviai, kryptingai ir tendencingai. Pareiškėjas nei VTEK, nei teismui nepaaiškino, kokiems galiojantiems teisės aktams gali prieštarauti aplinkybė, jog audito ataskaita parengta per penkias darbo dienas ir koks terminas, jo supratimu, būtų tinkamas tokiam dokumentui įforminti. Taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl audito ataskaitoje ir Išvadoje, kuriose buvo įvertintas būtent pareiškėjo individualus elgesys, buvo privalu įvertinti ir kitų VTEK sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus.
3. Išvada pareiškėjui buvo įteikta 2017 m. gruodžio 5 d. kartu su Įsakymu, tai patvirtina dokumentų žymos su pareiškėjo parašais. Gavusi 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjo prašymą pateikti Išvadą elektoriniu būdu, VTEK tą pačią dieną šį jo prašymą patenkino.
4. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie galimą VTEK vadovo ar kurio nors kito VTEK nario jo atžvilgiu egzistavusį asmeninio pobūdžio interesą, galėjusį sukelti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytą interesų konfliktą. Pareiškėjo, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo funkcija yra techniškai aptarnauti VTEK, kaip kolegialią instituciją, ir tai daryti tinkamai. Absoliučios daugumos VTEK narių kolektyviai pasirašyti bei tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. 2016 m. rugpjūčio 31 d. bei 2017 m. vasario 1 d. įteikti skundai dėl pareiškėjo tarnybinių veikų (VTEK narių nusiskundimų pareiškėjo elgesiu buvo ir vėliau) akivaizdžiai patvirtina, jog VTEK, kaip kolegialus organas, turėjo pagrįstų įtarimų, kad jį techniškai aptarnaujantis pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdo netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, atlikti auditą dėl pareiškėjo tarnybinio elgesio buvo būtina, juo labiau, kad VTEK iki šiol patiria neigiamas pareiškėjo neteisėtos veiklos pasekmes, nes gauna valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pakartotinius paklausimus dėl audito ataskaitoje ir Išvadoje nurodytų jiems vienašališkai pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo. Iš Seimo 2017 m. kovo 14 d. plenarinio posėdžio bei Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017 m. kovo 9 d.  posėdžių stenogramų matyti, kaip VTEK steigėjo atstovai vertino bei pasisakė ne tik apie R. V., bet ir apie pareiškėjo veiklą. Šiuose dokumentuose nesama jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad kuris nors iš Seimo narių būtų asmeniškai suinteresuotas atleisti pareiškėją. Jokių nurodymų, pavedimų ar prašymų šiuo klausimu nebuvo gavęs nė vienas VTEK narys. Pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. iškėlė patys VTEK nariai ir tai darė visiškai savarankiškai. Tariamas VTEK vadovo, narių ir darbuotojų šališkumas pareiškėjo skunde yra grindžiamas išskirtinai paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir realaus faktinio pagrindo neturinčiais spėliojimais, siekiant išvengti teisinės atsakomybės. Pareiškėjo pasirinkti būdai ir priemonės šiam tikslui pasiekti – VTEK kompromitavimas skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, leidžia pagrįstai manyti, jog pats pareiškėjas prieš valstybės instituciją, kurioje ėjo vadovaujančias pareigas, naudoja neteisėtas, su valstybės tarnautojų etikos principais nesuderinamas priemones, siekdamas išskirtinai savanaudiškų tikslų.  
5. Dėl pareiškėjo veiklos atliktas tarnybinis patikrinimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas, o Išvadoje pateiktas vertinimas yra motyvuotas bei pagrįstas, todėl Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės aktų pažeidimams ir teisėta, naikinti Įsakymą nėra pagrindo.    

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
1. 2017 m. spalio 13 d. parengta VTEK Prevencijos skyriaus veiklos vertinimo Audito ataskaita, kurioje padaryta išvada, jog VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas teikė VTEK pirmininkui pasirašyti dokumentus nesuderinęs jų su VTEK, todėl neužtikrino Įstatymo 161 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, VTEK darbo reglamento 32 punkto, 37.4 papunkčio nuostatų įgyvendinimo. Audito metu nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. vienasmeniškai VTEK pirmininko, be kolegialaus VTEK sprendimo dėl deklaravimo, interesų konflikto vengimo, nusišalinimo procedūros, taip pat teikiant informaciją institucijų vadovams apie nedeklaravusius asmenis, buvo atsakyta 25 fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl buvo pažeisti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies principai.
2. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, V. K. 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. T-35 sudarė Tyrimo komisiją. 2017 m. spalio 20 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. IN-164, kuriame nurodytos audito ataskaitoje padarytos išvados, pareiškėjas informuotas, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes galbūt pažeidė audito ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 7 d. Tyrimo komisijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su padarytomis išvadomis, nes auditas atliktas per labai trumpą laiką, be to, buvo vadovautasi nustatyta tvarka nepatvirtintais teisės aktais. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Tyrimo komisija surašė 2017 m. lapkričio 24 d. Išvadą Nr. IN-191, kurioje pripažino, kad VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas M. S. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. netinkamai organizuodamas VTEK Prevencijos skyriaus tarnautojų rengiamų dokumentų įforminimą ir neužtikrinęs, kad jo vadovaujamo skyriaus tarnautojų minėtu laikotarpiu parengti dokumentai, nurodyti Tyrimo komisijos Išvadoje, būtų teikiami ir svarstomi kolegialiai VTEK posėdžiuose, ir neinformuodamas VTEK apie gautus suinteresuotų asmenų paklausimus, viršydamas įgaliojimus, teikė nesuderintą su VTEK nuomonę, pažeisdamas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčių reikalavimus, VTEK darbo reglamento 37.4 ir 39.4 papunkčių reikalavimus, Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 papunkčio, Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 papunkčio, Dokumentų rengimo taisyklių 40.1 papunkčio, 44 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad M. S. veika pasireiškė tyčia, truko ilgą laiką (daugiau nei vienerius metus) ir VTEK sukėlė neigiamas pasekmes, nes buvo tiesiogiai pakenkta VTEK prestižui bei reputacijai. Išvadoje siūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Skundžiamu Įsakymu atsakovas pareiškėjui 2017 m. gruodžio 5 d. skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigų.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjui įteikto Pranešimo turinį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, jog Pranešime suformuluotas įtarimas (pažeisti audito ataskaitoje nurodyti teisės aktai), nurodant tiek audito ataskaitoje padarytas išvadas, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjas, rengdamas dokumentus audito laikotarpiu, daugeliu atveju nepateikė jų svarstyti VTEK posėdžiuose, tiek išdėstant teisės aktus, vertintinas kaip pakankamai konkretus ir aiškus. Nors Pranešime detaliai nenurodyti pareiškėjo veiksmai, tačiau prie Pranešimo buvo pridėta audito ataskaita, iš kurios turinio pareiškėjui turėjo būti aišku, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Pareiškėjui iš tokio Pranešimo turinio turėjo būti visiškai aišku, kad paaiškinimus jis turėjo teikti dėl audito ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Be to, pareiškėjui kartu su Pranešimu buvo pateikta visa tuo momentu turima informacija apie tarnybinį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pranešimo turinys yra neišsamus ir neaiškus. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjui pateikė tinkamą Pranešimą, kaip tai nustatyta Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje (tokiame pranešime turi būti nurodomas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės), todėl Pranešime nurodyta informacija neapsunkino galimybės pareiškėjui aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 7 d. pateikto  paaiškinimo turinio akivaizdu, kad jis tinkamai įgyvendino savo teisę gynybą, pateikdamas išsamius paaiškinimus dėl audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų. Teismas taip pat akcentavo, kad būtent motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi būtent Išvadoje, o ne Pranešime, turi būti įvardyti nusižengimo požymiai ir konstatuota, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, dėl nusižengimo atsiradusios pasekmės, tarnautojo kaltė ir kitos reikšmingos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas turi teisę dalyvauti visoje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, apskųsti procedūros rezultatus, reikšti nušalinimus (Taisyklių 9 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti šias teises.
8. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam iki 2017 m. gruodžio 7 d. nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su Išvada, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui Išvada ir skundžiamas Įsakymas buvo įteikti 2017 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas pats savo parašu patvirtino, kad su skundžiamu Įsakymu jis susipažino, o kartu pateiktos Išvados bei kitų prašomų dokumentų kopijas gavo 2017 m. gruodžio 5 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga apribota nebuvo. Pareiškėjas teikė paaiškinimus, prašymus ir įrodymus Tyrimo komisijai, todėl pagrindo išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, nėra. Be to, pareiškėjas Tyrimo komisijai pretenzijų ar pastabų dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų nereiškė.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo teiginius dėl Tyrimo komisijos šališkumo taip pat vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad Tyrimo komisijos nariai  yra V. K. pavaldūs valstybės tarnautojai, savaime nereiškia, kad jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Dėl pareiškėjo skunde pateiktos stenogramos, padarytos iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2017 m. kovo 16 d. su pareiškėju vykęs pokalbis, teismas pažymėjo, kad šis garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nėra duomenų, kad jis padarytas teisės aktų nustatytu leistinu būdu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl Tyrimo komisijos narių šališkumo, o byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo minėti Tyrimo komisijos nariai buvo išsakę savo išankstinę nuomonę dėl tiriamojo įvykio aplinkybių ar buvo kitų priežasčių rinkti tik pareiškėją kaltinančius įrodymus ar pan. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių matyti, kad Tyrimo komisija siekė išsiaiškinti visas, jos požiūriu, reikšmingas įvykio aplinkybes, taip pat vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Taigi pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Tyrimo komisija buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nepareiškė nušalinimo nei Tyrimo komisijos pirmininkui, nei jos nariams, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neskundė.
10. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad skundžiamą Įsakymą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys bei kad VTEK nariai V. K. ir E. S. neturėjo įgaliojimų vykdyti VTEK pirmininko pareigų, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog iš Įstatymo 6 straipsnio 1–4 dalių, 7 straipsnio reglamentavimo akivaizdu, kad tiek VTEK narius, tiek VTEK pirmininką iš šios komisijos narių skiria Seimas, todėl sutiko su atsakovo pozicija, jog ta aplinkybė, kad nėra paskirtas VTEK pirmininkas ir kad vietoje jo laikinai VTEK pirmininko pareigas einantis kitas VTEK narys priėmė skundžiamą Įsakymą, kuris pareiškėjo netenkina, dar nėra pagrindas teigti, jog Įsakymas gali būti laikomas nepagrįstu. Kaip minėta, 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. T-35 buvo sudaryta Tyrimų komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Šią komisiją sudarė: VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas T. Č., Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja I. B. ir Administravimo skyriaus archyvarė ir personalo specialistė J. T. Minėti asmenys pasirašė Pranešimą ir, atlikę tarnybinį patikrinimą, surašė bei pasirašė Išvadą. Skundžiamą Įsakymą pasirašė VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, E. S. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad pagal Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, tačiau pabrėžė, kad šiame ginče teismas nevertina aplinkybių, kas lėmė, jog skundžiamo Įsakymo pasirašymo metu, nesant paskirto nuolatinio VTEK pirmininko, laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjo VTEK narys E. S. Paminėtina, kad ši minėta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir ginčo baigčiai esminės reikšmės neturi, todėl neabejotinai nesudaro pagrindo Įsakymą pripažinti neteisėtu.
11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl sprendė, jog naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo objektyvus, buvo išsiaiškintos visos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, teismo posėdžio metu visi VTEK nariai apklausti kaip liudytojai patvirtino, kad pareiškėjo, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo, darbu buvo nepatenkinti, taip pat iš Išvados matyti, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl audito ataskaitos, kuria yra remiamasi Išvadoje, trūkumų buvo įvertinti tinkamai ir išsamiai bei priešingai, nei teigia pareiškėjas, atmesti motyvuotai. Tyrimo komisija Išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta įvertinus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą. Pagrindo panaikinti skundžiamą VTEK Įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą nėra. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat negali būti tenkinamas.

III.

12. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad:
1. Profesorius Vytautas Sinkevičius 2018 m. gegužės 17 d. straipsnyje „VTEK prisižaidė su laikinuoju pirmininku, teisininkai mato grubių pažeidimų“, kuris buvo išspausdintas interneto portale „Alfa.lt“, taip pat Seimo Teisės departamentas laikosi nuomonės, kad vyriausias pagal amžių VTEK narys turi pareigą laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, jeigu Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nutrūko komisijos pirmininko įgaliojimai ir jis atleidžiamas iš pareigų. Tai imperatyvi Įstatymo nuostata, neturinti išimčių, todėl VTEK daugiau kaip metus vadovavo asmuo, kuris tokios teisės neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino skundžiamą Įsakymą pasirašiusio E. S. laikino pirmininkavimo VTEK aplinkybių ir skundžiamame sprendime nurodė, jog pirmininkavimo ne pagal Įstatymą aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ginčo baigčiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, ar ne pagal Įstatymą laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjęs V. K. gali būti laikomas kompetentingu subjektu ir ar jo priimti sprendimai dėl audito paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei pareiškėjo tarnybinio patikrinimo pradėjimo yra teisėti. 
2. Vertinant garso įrašą nebuvo įvertinta jo sąsaja su stenograma bei joje fiksuotų pokalbių patikimumas. Teismas su pareiškėjo pateiktu garso įrašu atmesdamas stenogramą, nepatikrino joje 2017 m. kovo 16 d. VTEK patalpose su pareiškėju vykusio pokalbio tikrumo fakto, pokalbio turinio teisingumo ir tikslumo, o ypač frazių, iš kurių akivaizdus VTEK narių suinteresuotumas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., pareiškėjui, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjui, V. K. neteikė, nevizavo bei kitaip neperdavė vykdyti, susipažinti ar paskirstyti nė vieno dokumento.
3. Audito ataskaitoje nurodyti faktai iš esmės nėra nauji ir jau buvo įvertinti rengiant ir teikiant 2017 m. kovo 2 d. pirminę, o vėliau ir 2017 m. balandžio 18 d. patikslintą VTEK 2016 metų veiklos ataskaitą. Akivaizdu, kad auditorė 2017 metų spalio mėnesį naudojosi pačios VTEK 2017 metų gegužę atlikto audito rezultatais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo vertinamos, teismas nepasisakė dėl Išvadoje nurodytų teiginių apie audito ataskaitoje nustatytų faktų naujumą. Taigi teismas neišnagrinėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo galimumo ir nesiaiškino, ar nuo tariamo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo paaiškėjimo VTEK dienos (2017 m. gegužės 18 d.) Įsakymu paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas 6 mėnesių terminas tokiai nuobaudai skirti.
4. Byloje nėra pareiškėjo ir kitų valstybės tarnautojų bei darbuotojų pasirašytų Prevencijos skyriaus nuostatų bei pareiškėjo pasirašyto šio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo. Teismas į bylą neišsireikalavo nustatyta tvarka patvirtintų šių dokumentų originalų, todėl neaišku, kaip jis gali pagrįsti savo sprendimo dalį dėl pareiškėjo pažeistų Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkto bei Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto.
5. Negalima sutikti su teismo argumentais esą iš prie Pranešimo pridėtos audito ataskaitos turinio pareiškėjui turėjo būti aišku, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Neįvardindama konkretaus inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo bei jo aplinkybių, Tyrimo komisija Pranešimą surašė pažeisdama Taisyklių 7 punkto nuostatas. Tai, kad kartu su Pranešimu pareiškėjui buvo pateikta audito ataskaita, nereiškia, jog pareiškėjui buvo pateikta turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Realizuodamas savo teisę į gynybą, pareiškėjas neturi iš bendro konteksto apsispręsti dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo. Tyrimo komisija privalo nurodyti, koks konkretus valstybės tarnautojo veiksmas, pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl galimos valstybės tarnautojo kaltės yra tiriamas ir kokias tarnybinės veiklos vertinimui reikšmingas aplinkybes valstybės tarnautojas, vadovaudamasis pranešimu, turi paaiškinti. Iš audito ataskaitos turinio taip pat nėra aišku, kokias tiksliai aplinkybes pareiškėjas turėjo paaiškinti (dokumentų vizavimą, VTEK pirmininko pavestų darbų paskirstymą Prevencijos skyriuje, šio skyriaus parengtų dokumentų teikimą VTEK pirmininkui). Be to, pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai yra siejami išskirtinai su Prevencijos skyriaus vedėjo pareiga vizuoti, t. y. derinti visus šio skyriaus, kaip vykdytojo, ar kitų VTEK skyrių bei tarnautojų parengtus dokumentus pagal Prevencijos skyriaus kompetenciją (ne paskirstyti, nukreipti, pavesti atlikti, kas yra daroma rezoliucijomis). Taigi pareiškėjas 2017 m. lapkričio 5 d. paaiškinimą teikė ne dėl konkrečių dokumentų, o bendrai, ir tik dėl vizavimo, t. y. tiek, kiek abstrakčiai inkriminuojami pažeidimai galėtų būti susiję su Prevencijos skyriaus kompetencija paties pareiškėjo nuožiūra. Audito išvadoje nėra užsimenama apie netinkamus Prevencijos skyriaus ar jo vedėjo veiksmus (neveikimą), pasireiškusį būtent pasiūlymų VTEK nerengimu (netinkamu rengimu) ar neteikimu (netinkamu teikimu). Prevencijos skyriaus pasiūlymų rengimo ir teikimo VTEK veikla nebuvo vertinama, pagal audito užduotį nėra audito dalykas ir audito ataskaitoje nėra aptariama. Be to, siekiant pareiškėjui inkriminuoti audito išvadų 2 punkte nurodytus pažeidimus, be Įstatymo ir VTEK darbo reglamento turėtų būti nurodyti ir atitinkami Prevencijos skyriaus nuostatų ir Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybių aprašymo punktai, tačiau tai nebuvo padaryta.
6. Pareiškėjas teismui 2018 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą, kuriame detaliai pagrindė audito ataskaitos vienpusiškumą ir diskriminacinį pobūdį. Be to, 2017 m. lapkričio 5 d. teiktame paaiškinime pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog dokumentų rengimo taisyklių pažeidimai VTEK veikloje yra sisteminiai (pvz., vadovaujančias pareigas einančio VTEK nario ir kitų tarnautojų pažeidimai), jie akivaizdžiai matosi iš bylos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas šiais pareiškėjo pateiktais duomenimis nesivadovavo ir šiuo aspektu nepatikrino audito išvados bei Tyrimo komisijos Išvados pagrįstumo.
7. Auditorė D. K. ir VTEK 2017 m. spalio 6 d. pasirašė Audito paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MS-11-(6.10), kuri sudaryta vadovaujantis viešojo pirkimo, organizuoto apklausos būdu, skelbto 2017 m. rugsėjo 25 d. kvietimu pateikti pasiūlymą Nr. TAP-27, rezultatais. Ši sutartis VTEK Administravimo skyriaus vedėjo vizuota po savaitės – 2017 m. spalio 13 d. Sutarties pasirašymo dieną VTEK suforminta Mažos vertės viešųjų pirkimų tiekėjų apklausos pažyma, kurios numeris (Nr. TAP-27) atitinka sutartyje nurodytą 2017 m. rugsėjo 25 d. kvietimo numerį, nors tuo pačiu numeriu skirtingomis dienomis pasirašytų skirtingų dokumentų negali būti. Be to, Mažos vertės viešųjų pirkimų tiekėjų apklausos pažymoje nurodyta, kad auditorė buvo apklausiama telefonu, t. y. neteikė pasiūlymo raštu į kvietimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip 2017 m. spalio 6 d. būdama darbo vietoje Kretingoje (buvo apklausta Kretingos rajono savivaldybei priklausančiu telefono numeriu) auditorė galėjo spėti darbo metu atvykti į Vilniuje esančią VTEK, suderinti ir pasirašyti sutartį, susitikti su Prevencijos skyriaus vyresniąja patarėja E. M. ir iš jos gauti Prevencijos skyriaus dokumentus, parengtus 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. Taip pat nėra aišku, kaip atlikdama auditą auditorė galėjo nebendrauti su nė vienu Prevencijos skyriaus valstybės tarnautoju, jeigu audito ataskaitos 2 lapo 4 pastraipoje nurodyta, kad auditas buvo atliktas, be kita ko, taikant pokalbių procedūras.
8. Ne iki pareiškėjo susipažinimo su medžiaga 2017 m. gruodžio 5 d., o tik po to į tyrimo bylą buvo įdėta Išvada, kurios paskutiniame lape esančioje tvirtinimo žymoje nurodyta 2017 m. gruodžio 7 d. data. Akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 5 d. susipažindamas su bylos medžiaga pareiškėjas negavo Išvados kopijos, kuri į bylą galėjo būti įsegta ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 7 d.
9. Tyrimo komisijos narė J. T. teismo posėdyje patvirtino, jog galutinį Išvados tekstą pasirašė tik 2017 m. gruodžio 4 d. bei tą pačią dieną iš VTEK nario E. S. gavo pavedimą rengti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo. Taigi Tyrimo komisija įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdė daugiau nei 20 darbo dienų, nesurašė Išvados per 21 darbo dieną nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, todėl pažeidė Taisyklių 11 ir 13 punktų nuostatas.  
14. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
15. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo VTEK pateiktus faktus bei, išklausęs teismo posėdyje liudijusių VTEK narių ir sekretoriato darbuotojų parodymus, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo cituojamas profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus komentaras dėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negali būti laikomas oficialia ir nekvestionuotina Lietuvos teisės doktrina. Ginčijamam atvejui aptarti Lietuvoje iki šiol nėra išleista nė viena mokslinė–tiriamoji studija. Šis klausimas nėra išnagrinėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Be to, ne vienas Lietuvos teisės doktriną formuojantis ekspertas (Toma Birmontienė, Egidijus Šileikis) dėl VTEK pirmininko laikino pavadavimo yra išsakęs kitokią, nei pareiškėjo cituojama profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, poziciją. VTEK teismui yra pateikusi oficialius dokumentus, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog tiek Seimo atstovai viešai pasisakydami apie VTEK veiklą kompromituojantį pareiškėjo elgesį, tiek tuometinis laikinas VTEK vadovas V. K., inicijavęs pareiškėjo tarnybinio tyrimo procedūras, siekė užtikrinti viešąjį visuomenės interesą – užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, o kaltą dėl jų asmenį patraukti juridinėn atsakomybėn. Nė vienas šiose procedūrose dalyvavęs subjektas nebuvo veikiamas viešųjų ir privačių interesų konflikto ar asmeninio suinteresuotumo. Iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 7 d. pateikto paaiškinimo turinio akivaizdu, kad jis pakankamai aiškiai suvokė jam inkriminuojamus kaltinimus, pateikdamas į juos savo motyvuotą poziciją. Pareiškėjui, ne vienerius metus ėjusiam vadovo pareigas bei tyrimo metu atstovaujamam advokato, pareikšti kaltinimai dėl netinkamo pareigų vykdymo ne tik galėjo, bet ir turėjo būti aiškūs ir suprantami. Atsiliepime taip pat pažymima, kad VTEK Seimui, jo specialiai paprašyta, atsižvelgiant į viešumon iškilusius įtarimus dėl netinkamo pareiškėjo elgesio jam vadovaujant Prevencijos skyriui, tuomet pateikė ne vertinimą, bet tik tuo metu disponuojamus statistinius duomenis apie gautų paklausimų ir pateiktų atsakymų skaičių. Joks pareiškėjo tarnybinės veiklos teisinis vertinimas iki Išvados surašymo pateiktas nebuvo. Išvada buvo surašyta (pasirašyta) bei užregistruota 2017 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjui, kuris 2017 m. lapkričio 27 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. buvo nedarbingas, Išvada įteikta 2017 m. gruodžio 5 d. nepažeidžiant jokių teisės aktų. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 5 d. paprašius Išvadą jam pateikti elektroniniu būdu, tai pakartotinai buvo padaryta 2017 m. gruodžio 7 d., ant dokumento kopijos uždėjus spaudą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Išvada galėjo būti surašyta pažeidžiant nustatytą 20 darbo dienų terminą, yra nepagrįstas.     

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VTEK pirmininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo objektyvus, buvo išsiaiškintos visos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai įvertinti tinkamai ir išsamiai, Tyrimo komisija Išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai, o pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta įvertinus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, taip pat teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą.
18. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl dalies jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Pranešimo aiškumu, tarnybinio tyrimo dalyku, tarnybinio tyrimo procedūrų terminais, taip pat dėl Įsakymą pasirašiusio asmens įgaliojimų, neišsireikalavo ir neištyrė visų reikšmingų įrodymų. 
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
21. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Taigi sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui turėjo priimti VTEK pirmininkas.
22. Vadovaujantis Įstatymo (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2719 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) nuostatomis, kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui (12 str. 1 d.). Kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys (12 str. 2 d.).
23. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad laikinas VTEK pirmininko pareigų ėjimas visais atvejais, t. y. tiek paskirto VTEK pirmininko komandiruotės, atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, tiek apskritai nesant paskirto VTEK pirmininko, yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, nenustatant jokių su tuo susijusių išimčių. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog VTEK pirmininko pareigas jam laikinai negalint jų atlikti gali eiti tik paties VTEK pirmininko pavedimu paskirtas kitas VTEK narys, o susiklosčius situacijai, kai VTEK pirmininkas nėra paskirtas, laikinai jo pareigas privalo eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys. Tokio reguliavimo niekaip nekeičia aplinkybė, kad Seimas dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiko tarpą nepaskiria VTEK pirmininko, kadangi, kaip minėta, teisinis reguliavimas jokių išimčių nenustato.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Seimui 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidus VTEK pirmininką R. V. iš komisijos pirmininko pareigų ir nepaskyrus naujo VTEK pirmininko, pirmininko pareigas VTEK 2017 m. kovo 17 d. sprendimu laikinai pradėjo eiti V. K., kuris nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys. Šioje administracinėje byloje skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo pareiškėjui pasirašė VTEK narys E. S., kuris dėl V. K. kasmetinių atostogų komisijos pirmininko pareigas laikinai ėjo 2017 m. gruodžio 5 d. (VTEK 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas). VTEK narys E. S. Įsakymo pasirašymo metu taip pat nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys.
25. Pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant paskirto VTEK pirmininko jo pareigas, įskaitant ir Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo priėmimą, laikinai galėjo atlikti tik vyriausias pagal amžių VTEK narys. Atitinkamai, skundžiamą Įsakymą pasirašius ne vyriausiam pagal amžių VTEK nariui, laikytina, kad jis (Įsakymas) yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir dėl to yra naikintinas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas įstatymu nustatytas procesinis pagrindas panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį) kaip neteisėtą. Nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas taikant kurį nors iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas panaikina skundžiamą aktą kaip neteisėtą vien šiuo procesiniu pagrindu, t. y. teismas tokiu atveju neturi nagrinėti ir pasisakyti dėl skundžiamo akto teisėtumo kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas galbūt nurodo savo skunde teismui. Nustačiusi, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas taikant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija nepasisako kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas (apeliantas) ir atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad skundžiamo Įsakymo pasirašymo metu, nesant paskirto nuolatinio VTEK pirmininko, laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjo ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, nėra teisiškai reikšminga ir ginčo baigčiai esminės reikšmės neturi. Atmesdamas pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų (ABTĮ 147 str.).
27. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
28. Ši bylos dalis gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi  bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
29. Pareiškėjas, prašydamas priteisti vidutinį darbo užmokestį, priteistinos sumos dydžio bei pravaikštos termino ir jo pagrindimo nenurodė, taip pat nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Pagal bendrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio nuostatą, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, priimdamas sprendimus dėl uždelsto sumokėti darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, darbo ginčą nagrinėjantis organas priteisia šias sumas visas, atsižvelgdamas į šio kodekso nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui siūlytina tikslinti šią skundo reikalavimo dalį.
30. Priklausomai nuo pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas turi išreikalauti duomenis apie pareiškėjui priteistinas išmokas iš darbdavio, kadangi byloje tokių duomenų nėra, taip pat nustatyti pareiškėjo priverstinės pravaikštos trukmę.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą.

Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. P-158 „Dėl M. S. atleidimo iš pareigų“.

Bylos dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė