Baudžiamoji byla Nr. 2K-368-511/2015

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00141-2009-4

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  1.2.25.4.1;

                                                                                                  1.1.3.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,

n u s t a t ė :

M. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. kovo 26 d., apie 17.45 val., Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g., ties namu Nr. 14, vairuodamas automobilį „Honda Legend“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į pagrindinę S. Dariaus ir S. Girėno gatvę iš namo Nr. 14 kiemo, nepraleido gatve nuo miesto centro atvažiavusio motociklo „Kawasaki (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. P., sudarydamas motociklui kliūtį. Dėl atsiradusios kliūties R. P. buvo priverstas staiga keisti motociklo važiavimo režimą – stabdyti, dėl to griuvo. Dėl griuvimo ir atsitrenkimo į automobilį nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas – juosmens II slankstelio kūno kompresinis skeveldrinis lūžis. Šiais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 107 punktų reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, priteisiant iš M. G. visas bylinėjimosi išlaidas.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tai lėmė netinkamo nuosprendžio priėmimą. Nors apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva atliko įrodymų tyrimą, tačiau naujų įrodymų nesurinko ir, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tais pačiais įrodymais, kuriuos netinkamai įvertino. Be to, tai, kad teismas savo iniciatyva net du kartus atliko įrodymų tyrimą, nukentėjusiojo manymu, rodo teismo šališkumą, siekį surinkti M. G. teisinančius įrodymus. Liudytojo V. T. parodymus teismas vertino kritiškai, tačiau šis liudytojas parodė, kad, važiuodamas automobiliu apie 50 km/h greičiu, matė, kaip iš kiemo išvažiuoja automobilis, tuo metu jį (liudytoją) aplenkė motociklas ir įvažiavo į savo eismo juostą; kadangi tarp jo automobilio ir iš kiemo išvažiuojančio automobilio tebuvo apie 10–15 metrų atstumas, šis turėjo jį praleisti, tačiau vairuotojas nesustojęs įžūliai išvažiavo į gatvę, sudarė kliūtį motociklui, dėl to įvyko eismo įvykis. Teisme V. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Kasatoriaus manymu, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad jis (kasatorius) buvo baigęs lenkimo manevrą ir grįžo į savo dešinę eismo juostą, prisigretino arčiau šaligatvio, o toje kelio atkarpoje esantis vingis sumažino M. G. galimybę pamatyti jį atvažiuojantį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino KET pažeidimo, turinčio esminės įtakos priežastinio ryšio nustatymui, svarbą. Byloje yra M. G. pirminis paaiškinimas, kuriame jis iš karto po eismo įvykio pripažino savo kaltę ir nurodė, kad visiškai nepastebėjo motociklo. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastebėjo motociklą įvažiavęs į pagrindinį kelią ir sustojo, tačiau tai iš esmės prieštarauja pirminiams jo parodymams.

Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis yra M. G. padaryti KET pažeidimai. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas V. Pačebutas paaiškino, kad M. G. netinkami veiksmai KET požiūriu yra akivaizdūs dėl kliūties sudarymo eismo dalyviams, tai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu, nepriklausomai nuo motociklo greičio, nes nesant kliūties, net R. P. ir viršijus greitį, eismo įvykio nebūtų. Šią aplinkybę patvirtina ekspertizės akto Nr. 11K-226(11) išvados ir tai, kad kitiems automobiliams M. G. automobilis taip pat sudarė kliūtį, tačiau šios transporto priemonės, matydamos kilusį eismo įvykį, stabdydamos išvengė susidūrimo. Kasaciniame skunde, išdėsčius teismų praktiką dėl priežastinio ryšio nustatymo eismo įvykio bylose, daroma išvada, kad jei M. G. nebūtų pažeidęs KET 107 punkto reikalavimų ir praleistų pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę (R. P. vairuojamą motociklą), eismo įvykio nebūtų. Taigi, kasatoriaus manymu, M. G. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga. Analogiška situacija išnagrinėta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010.

Nukentėjusiojo R. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pateikia savą įrodymų vertimo interpretaciją. Vertinant eismo įvykio aplinkybes, kasatorius siūlo vadovautis liudytojo V. T. parodymais apie tai, kad vairuotojas M. G. nesustojęs įžūliai išvažiavo į gatvę, sudarė kliūtį motociklui ir dėl to įvyko eismo įvykis. Be to, kasatorius siūlo vadovautis ta ekspertizės akto išvados bei eksperto R. Pačebuto paaiškinimų teismo posėdyje dalimi, kurioje techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu siejami vairuotojo M. G. veiksmai sudarant kliūtį eismo dalyviams. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Todėl skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose jau nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Byloje nenustatyta, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad teismo išvados dėl įrodymų vertinimo netenkina kasatoriaus, nereiškia, jog teismas įrodymus vertino pažeisdamas įstatymo reikalavimus ar buvo šališkas.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas M. G. buvo pareikštas tuo, kad jis išvažiuodamas iš kiemo į gatvę nepraleido nukentėjusiojo R. P. vairuojamo motociklo, sudarydamas jam kliūtį, kad taip pažeidė KET 9, 107 punktų reikalavimus, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. P. sveikata.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motociklo vairuotojas R. P., viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse greitį, vienu manevru lenkė kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones įkalnėje ir kelio vingyje, nuo lenkimo pradžios vietos nematydamas vietos, į kurią bus grįžtama baigus lenkimo manevrą. Tuo metu automobilio vairuotojas M. G., ketindamas sukti į kairę, įvažiavo į kelią iš šalia esančio kiemo prieš jam iš kairės pusės atvažiuojančius automobilius. Nukentėjusiojo, lenkusio šią automobilių koloną, vairuotojas nematė. Aplenkęs automobilių koloną ir grįždamas į savo judėjimo juostą priešais pat M. G. vairuojamą automobilį, R. P. stabdė motociklą, tačiau motociklo nesuvaldęs griuvo ir trenkėsi į M. G. vairuojamą automobilį, dėl to patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio eismo įvykio metu KET reikalavimus pažeidė abu transporto priemonių vairuotojai – tiek automobilio vairuotojas M. G., tiek motociklą vairavęs R. P.. Teismas konstatavo, kad abiejų vairuotojų veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, tačiau pagrindine pasekmių atsiradimo sąlyga teismas laikė automobilio vairuotojo M. G. veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas priežastiniu ryšiu susijusius su pasekmėmis laikė tik paties nukentėjusiojo R. P. veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė automobilio vairuotojo M. G. kaltės, konstatuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti ne tik asmens padarytą KET pažeidimą, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, bet ir asmens kaltę, o to pirmosios instancijos teismas nevertino.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerūpestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad įkalnę ir vingį į dešinę turinčiame gatvės ruože, kuriame nuo lenkimo pradžios vietos nesimato baigus lenkimo manevrą grįžimo į savo juostą vietos, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse greitį, R. P. lenkė kelias ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones ir grįžo į savo juostą prieš pat M. G. automobilį, pradėjusį įvažiuoti iš kiemo į gatvę. Tokie motociklo vairuotojo veiksmai neatitiko saugaus eismo reikalavimų ir savaime buvo pavojingi kitiems eismo dalyviams. Šitaip lenkdamas automobilių koloną bei prieš pat išteisintojo automobilį staiga grįždamas į dešinę judėjimo juostą, nukentėjusysis apribojo išteisintojo galimybę numatyti BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimą, ir galimybę jų išvengti. Byloje nepaneigta, kad išteisintasis prieš įvažiuodamas į gatvę nematė nukentėjusiojo vairuojamo motociklo, be to, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad iš už automobilių kolonos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, priešais pat jo automobilį, įvažiuojantį į gatvę, atsiras nukentėjusiojo vairuojamas motociklas ir kils aptariamame BK straipsnyje numatyti padariniai. Taigi, nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties elemento – asmens kaltės, M. G. pagal pareikštą kaltinimą išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo R. P. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Eligijus Gladutis