LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu atsakovės Ergo Insurance SE kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė Ergo Insurance SE padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo iš jos trečiajam asmeniui OP Corporate Bank plc (naudos gavėjas) priteista 308 124,50 Eur draudimo išmokos ir procesinės palūkanos. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nes draudimo sutartį aiškino ne pagal sutarčių aiškinimo taisykles: a) vertindamas ikisutartinę informaciją, rėmėsi išimtinai ieškovės įsivaizdavimu apie jai teikiamą draudimo apsaugą, klaidingai traktavo šalių tikruosius ketinimus, nesivadovavo draudimo sutarties tiesioginiu rašytiniu tekstu, kuriame aiškiai įtvirtinta nedraudžiamojo įvykio sąlyga, t. y. turto sugadinimas jam esant ant vandens plaukiojančių platformų; b) draudimo sutartį aiškino neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudiko teisę apibrėžti draudimo sutartimi prisiimamą riziką, joje numatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius; c) nevertino šalių elgesio po draudimo sutarties sudarymo, kai šalys po ginčo įvykio (bet dar nesant atsakovės sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju) siekdamos, kad analogiškoje situacijoje padaryta žala būtų apdrausta, susitarė išplėsti draudimo apsaugą; d) nepagrįstai taikė contra proferentem taisyklę, nes, esant aiškioms draudimo sutarties rašytinėms sąlygoms, prioritetą teikė ikisutartinei informacijai, kuri, be kita ko, nebuvo aiški; e) klaidingai interpretavo ieškovę kaip silpnąją sutarties šalį, nors jai atstovavo profesionalus draudimo tarpininkas (brokeris); f) įprastą atsakovės žalos administravimo procedūrą (nuostolių faktą patvirtinančių dokumentų rinkimą) bei komercinio pasiūlymo derybas nepagrįstai traktavo kaip atsakovės pripažinimą įvykį laikyti draudžiamuoju; g) šalių sulygtą draudimo apsaugos išplėtimą (rizikos nuo įkritimo į vandenį nuo plaukiojančios platformos apdraudimą, kuomet pagal bendras taisykles bet kokia žala, įskaitant įkritimą į vandenį, jeigu turtas yra ant plaukiojančios platformos, yra nedraudžiamasis įvykis) vertino kaip draudimo apsaugos susiaurinimą; 2) apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl draudiko teisės riboti prisiimamą riziką draudimo sutartyje numatant draudimo apsaugos išimtis – nedraudžiamuosius įvykius, taip pat pernelyg plečiamai išaiškino šalių rašytiniu susitarimu individualiai aptartą nedraudžiamųjų įvykių išlygą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Ergo Insurance SE Lietuvos filialui (j. a. k. 302912288) 3286 (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 30 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. HAN-554060.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė