Civilinė byla Nr. e2-543-671/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01597-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.4; 3.2.6.1

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui

atsakovės atstovui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidas (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą) 242 Eur, palūkanas 2,24 Eur, žyminį mokestį 15 Eur, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir teisinės pagalbos išlaidas (už ieškinio surašymą) 242 Eur. Ieškinyje nurodė, kad už suteiktas skelbimų ištransliavimo paslaugas atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą XXL Nr. 2020-135 148,80 Eur sumai. 2020 m. spalio 27 d. ieškovė apmokėdama išrašytą sąskaitą per klaidą atliko mokėjimą ne 148,8 Eur, tačiau 748,80 Eur sumai. Atsakovė nedelsiant buvo informuota apie atliktą mokėjimą ir buvo paprašyta grąžinti atliktą permoką. Iš atsakovės buvo gautas atsakymas, jog lėšos bus grąžinamos iki 30 dienų, kadangi tokia įmonės politika. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 600 Eur sumai, 2,24 Eur palūkanoms, 6 procentų dydžio metinėms palūkanoms už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Eur bylinėjimo išlaidoms priteisti. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovė grąžino 600 Eur permoką, tačiau atsisako padengti palūkanas už laikotarpį, kuriuo naudojosi ieškovės pinigais, bei bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė, kai buvo priversta teisminiu keliu ginti savo pažeistas teises. Nors atsakovė grąžino be pagrindo įgytas lėšas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., viso 17 dienų, turi sumokėti 2,24 Eur palūkanas bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį – šešių procentų dydžio procesines palūkanas. Taip pat atsakovė turi atlygint ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl pačios atsakovės kaltės, kai ji be pagrindo pervestas lėšas grąžino tik po priimto teismo įsakymo ir po atlikto pavedimo praėjus 38 dienoms. Atsakovė turėjo pakankamai laiko dar iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui lėšas grąžinti, tačiau prievolė buvo įvykdyta tik po teismo įsakymo priėmimo. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl lėšų susigrąžinimo. Būtent dėl teismo įsakymo parengimo, pateikimo teismui, vėliau ieškinio parengimo ir susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurių atsiradimą lėmė atsakovės atsisakymas grąžinti lėšas, kuriomis ji neturėjo teisės disponuoti.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti be pagrindo atsakovei pervestus 600 Eur. Gavus atsakymą, kad pinigų grąžinimas gali trukti iki 30 dienų, nes tokia „įmonės politika“, ieškovė laukė iki 2020 m. lapkričio 13 d. Iki nurodytos datos atsakovė be pagrindo įgytų pinigų negrąžino, todėl ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą. Po teismo įsakymo išdavimo atsakovė grąžino be pagrindo įgytus 600 Eur, tačiau nesumokėjo likusios teismo įsakymu priteistos palūkanų sumos ir bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad atsakovės buhalterijos tvarkymo ypatumai nėra priežastis ieškovei neigti savo pažeistas teises ir nesikreipti į teismą dėl jų gynybos. Ieškovė į atsakovę kreipėsi oficialiu atsakovės elektroniniu paštu, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovė į atsakovę dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo nesikreipė oficialiu raštu. Be to, į išsiųstą elektroninį laišką dėl pinigų grąžinimo buvo sureaguota, atsakovė buvo informuota apie be pagrindo pervestus 600 Eur.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą už reklamos transliavimą per radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nesutiko apmokėti sąskaitos, neva, negirdėjo ištransliuotos reklamos. Nė į vieną raginimą apmokėti sąskaitą ieškovės direktorius nereagavo. 2020 m. spalio 27 d. ieškovė apmokėjo už suteiktas paslaugas ir atsakovei pravedė 748,80 Eur, nors sąskaita buvo išrašyta 148,80 Eur. Atsakovės buhalterė buhalteriją tvarko tik kartą per mėnesį, t. y. mėnesio pabaigoje, ir jau buvo sutvarkiusi apskaitą iki gauto pavedimo dienos iš ieškovės, taigi, jog pavedimo suma didesnė, nei reikėjo, pamatė tik 2020 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Per visą lapkričio mėnesį buhalterė nesulaukė iš ieškovės raštiško prašymo su paaiškinimu, kad pravedė daugiau nei reikėjo ir prašymu grąžinti permokėtas lėšas. Toks prašymas reikalingas įmonės buhalterijoje, kad būtų pagrindas pagal ką pravesti lėšas iš įmonės sąskaitos. Taigi atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. pravedė 600 Eur atgal į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė nesutinka mokėti teismo ir kitų išlaidų, nes nebuvo jokio pagrindo ieškovei kreiptis į teismą. Pažymi, jog iš ieškovės nebuvo gautas joks oficialus prašymas su prašymu dėl pinigų grąžinimo, taip pat nebuvo siųstas suderinimo aktas, kur atsispindėtų ieškovės permoka atsakovei. Jokie asmeniniai susirašinėjimai tarp įmonės vadovų nėra tinkami dokumentai „prisegti“ įmonės buhalterijoje. Kiekvienas įmonės piniginių lėšų judėjimas turi būti pagrįstas buhalteriniais dokumentais ar pažymomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovei užsakius reklamą, jai buvo išrašyta sąskaita, kurią ieškovė atsisakė sumokėti. Atsakovė jau buvo nusprendusi nurodytą sąskaitą „nurašyti“, tačiau po pusantro mėnesio gavo ieškovės apmokėjimą už užsakytą reklamą. Pervesdama pinigus už reklamą, ieškovė pervedė didesnę sumą, nei buvo nurodyta sąskaitoje. Kadangi buvo mėnesio pabaiga, bendrovės buhalterė jau buvo sutvarkiusi to mėnesio bendrovės dokumentus, todėl negalėjo per klaidą pervestus pinigus iš karto grąžinti atsakovei. Be to, ieškovė nepateikė oficialaus rašto ar prašymo dėl be pagrindo pervestų pinigų grąžinimo. Pagal įprastą bendrovės praktiką, tokiais atvejais reikalingas oficialus raštas dėl pinigų grąžinimo, kuriuo vadovaujantis bendrovės buhalterė grąžina pinigus. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas kreipdamasis į atsakovę dėl pinigų grąžinimo elgėsi nemandagiai, grasino ir įžeidinėjo.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą XXL Nr. 2020-135, pagal kurią ieškovė atsakovei už radijo reklamos transliavimą per radijo stotį turėjo sumokėti 148,80 Eur. 2020 m. spalio 27 d. ieškovė atsakovei pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą pervedė 748,80 Eur. 2020 m. spalio 28 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl permokėtos sumos grąžinimo. Tą pačią dieną atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad „grąžinimas iki 30 dienų – tokia įmonės politika“. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytus 600 Eur, 2,24 Eur palūkanas, šešių procentų dydžio metines palūkanas ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino visus ieškovės reikalavimus. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovė grąžino ieškovei be pagrindo įgytus 600 Eur.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-214-611/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-475-684/2015).

Byloje nekilo ginčo dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei be pagrindo įgytus 600 Eur, šalys taip pat neginčija, jog atsakovė grąžino ieškovei be pagrindo įgytus pinigus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija ieškovės reikalavimus priteisti iš jos palūkanas 2,24 Eur, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisinės pagalbos išlaidas (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą) 242 Eur, teisinės pagalbos išlaidas (už ieškinio surašymą) 242 Eur bei žyminį mokestį 15 Eur. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju ieškovė kreipdamasi į teismą elgėsi nesąžiningai, nes ji buvo informuota, kad pinigų grąžinimas gali užtrukti iki vieno mėnesio, be to, į atsakovę dėl pinigų grąžinimo nebuvo kreiptasi oficialiu raštu.

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, numatančiomis, kad pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, už be pagrindo atsakovės įgytų 600 Eur naudojimąsi laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. iš atsakovės prašo priteisti 2,24 Eur palūkanas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 straipsnio 2 dalis). Komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei be pagrindo pervedė 600 Eur. Šiuo atveju akivaizdu, kad joks komercinis sandoris tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas, todėl, skaičiuodama palūkanas, ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.

CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. spalio 27 d. atsakovei be pagrindo pervedė 600 Eur ir 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi dėl nurodytos pinigų sumos grąžinimo. Atsakovės atstovas neginčijo aplinkybės, kad apie be pagrindo pervestus 600 Eur jis sužinojo 2021 m. spalio 28 d. Teismo vertinimu atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad jo vadovaujamoje bendrovėje pagal įprastą praktiką pinigai yra grąžinami per vieną mėnesį, negali paneigti egzistuojančios ieškovės teisės į be pagrindo pervestų pinigų grąžinimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovei iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. 1,40 Eur,  už 17 kalendorinių dienų (nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.), per kurias atsakovė naudojosi ieškovės be pagrindo pervestais pinigais ((600 Eur x 5 proc.) / 365) x 17 dienų).

Ieškiniu ieškovė taip pat prašo priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-434/2005; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-888/2003; 2006 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2006). Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), į kurią gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Atsižvelgiant į šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, ieškovės prašymas priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2013). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ieškovei be pagrindo įgytus 600 Eur grąžino 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus 17 dienų po to, kai buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo įsakymas, kuriuo buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, bei 37 dienoms, kai sužinojo apie be pagrindo jai pervestus 600 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra linkusi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, ir patvirtina, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl nepagarbaus ieškovės atstovo bendravimo su juo nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti be pagrindo įgytus pinigus ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė kreipiantis dėl teisėto skolos reikalavimo, kurio atsakovė neginčijo, todėl turi būti sprendžiama dėl visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų (242 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą ir 242 Eur už ieškinio surašymą). Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistinos 499 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio l dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), palūkanas 1,40 Eur (vieną Eur 40 ct), šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Audronė Alčauskienė