Nr. DOK-5361

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00083-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 15 d. paduotu atsakovų A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vojtko“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Transfera“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus A. B. ir UAB „Vojtko“ nutraukti bet kuriuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti: informacijos, kuri yra konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos atskleisti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei; ieškovės darbuotojų viliojimą, vykdomą neteisėtai pasinaudojus konfidencialia informacija. Ieškovė taip pat prašė solidariai priteisti iš atsakovų 360 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei solidariai iš atsakovų priteista 340 000 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metinės procesinės palūkanos; atsakovai įpareigoti nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti – informacijos, kuri yra konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo ir ieškovės darbuotojų viliojimą, vykdomą neteisėtai pasinaudojus konfidencialia informacija; kita ieškinio dalis atmesta; priteista ieškovei iš atsakovų po 1908 Eur žyminio mokesčio ir 4898 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo; priteista atsakovei UAB „Vojtko“ iš ieškovės 873 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, sumažinant ieškovei priteistos žalos atlyginimą iki 40 000 Eur ir priteistą žyminį mokestį iki 862,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai A. B. ir UAB „Vojtko“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą byloje – ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovų paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovės ir atsakovo A. B. sudarytos Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties (toliau – Sutartis) nuostatas dėl darbuotojo pareigų apimties, jas aiškindamas ieškovės – sutarties tekstą rengusios darbdavės naudai. Tokiu darbo teisės normomis reguliuojamos Sutarties aiškinimu pažeistos darbo teisės normose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 6 straipsnyje) įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės ir teisinio apibrėžtumo principas (DK 2 straipsnis). Be to, teismai konfidencialia pripažino informaciją, kurios nebuvo nurodžiusi ir pati ieškovė, tuo neleistinai išeidami už ieškinio ribų. Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties sudarymo metu atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, tad šalys nebuvo lygiavertėje padėtyje. Atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už informacijos, kuri Sutartyje nėra aiškiai įvardinta kaip konfidenciali (jeigu tai nėra komercinė paslaptis, saugotina pagal įstatymą), panaudojimą ar atskleidimą;

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino konfidencialia informaciją apie kiekvienam atskiram vairuotojui išmokamus komisinius atlyginimus, nors byloje tokie duomenys net nebuvo pateikti (nes jokie komisiniai atlyginimai ir nebuvo mokami). Atsakovas nedalyvavo priimant sprendimus dėl komandiruotpinigių ir priedų skyrimo konkrečiam darbuotojui kiekvienu konkrečiu atveju, jam nebuvo žinomi nei priedų skyrimo motyvai, nei jų skyrimo sistema. Byloje nebuvo nustatytas faktas, kad atsakovui ieškovė būtų perdavusi ar suteikusi prieigą prie informacijos, teismo pripažintos vertinga ir saugotina. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai apie ieškovės vairuotojams neva mokėtus komisinius apskritai yra siurpriziniai. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis nustatytos tokios aplinkybės. Teismas padarė prielaidą apie konfidencialios informacijos perdavimą atsakovui, todėl pažeidė tiek įrodinėjimo taisykles, tiek ir materialiosios teisės normas;

3. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, spręsdami dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų – darbuotojų viliojimo fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas darbuotojų viliojimo faktą grindė remdamasis ieškovės ir darbuotojų pokalbių garso įrašų rašytiniu tekstu, nors byloje nėra pateikta pačių garso įrašų. Apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovų argumentams dėl šių įrodymų netinkamumo, tačiau vis tiek jais rėmėsi ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Be to, teismai nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl nesąžiningos konkurencijos faktui nustatyti būtinų sąlygų, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nevertino darbuotojų išėjimo iš ieškovės bendrovės priežasčių, tai patvirtinančių įrodymų, nevertino, ar ieškovė apskritai patyrė kokios nors realios žalos dėl konkrečių darbuotojų, perėjusių pas atsakovę, išėjimo;

4. Šalių sutartas minimalus nuostolių dydis negali būti tapatinamas su įstatyme įtvirtintu netesybų institutu. Sutartyje nustatytas tik konkretus nuostolių apskaičiavimo būdas, palengvinantis nuostolių dydžio įrodinėjimo naštą, tačiau tai neatleidžia darbdavio nuo patirtos žalos (nuostolių) fakto įrodinėjimo pareigos. Sutartyje nustatytas nuostolių apskaičiavimo būdas akivaizdžiai viršija realius darbdavio nuostolius (jei tokie apskritai buvo patirti). Šiuo atveju nebuvo pagrindų nukrypti nuo imperatyvių darbo teisės normų (DK 33 straipsnio 4 dalis), todėl toks susitarimas yra neteisėtas;

5. Teismai taikė solidarią atsakomybę atsakovams bei vienodas nuostolių dydžio nustatymo taisykles, neatsižvelgdami į tai, kad atsakomybė kilo ne tik skirtingais pagrindais, bet net ir yra reglamentuojama skirtingų teisės šakų, nustatančių skirtingas žalos (nuostolių) apskaičiavimo taisykles. Tokiu atveju atsakomybė negali būti solidari;

6. Darbuotojo atsakomybės už DK 39 straipsnio pagrindu sudaryto susitarimo pažeidimą klausimas yra darbo, o ne civilinis ginčas. Darbo ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, trumpi ginčo inicijavimo terminai (DK 220 straipsnis). Be to, teisme darbo ginčai CPK yra išskirti į atskirą bylų kategoriją ir nagrinėjami laikantis specialių taisyklių (CPK 410–418 straipsniai). Šių taisyklių procese nebuvo laikytasi, taip pažeidžiant darbuotojo teises ir procesines teisės normas;

7. Teismai nepagrįstai įpareigojo atsakovus nutraukti konfidencialios informacijos atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovės sutikimo. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo A. B. pasibaigė 2021 m. gegužės 31 d., taigi Sutarties galiojimas baigėsi 2023 m. gegužės 31 d., todėl atsakovas nebeturi pareigos saugoti jokios darbo pas ieškovę metu sužinotos konfidencialios informacijos;

8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles, nukrypo nuo suformuluotos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta 39 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidos nebuvo paskirstytos atitinkamai pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. 

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Vojtko“ (j. a. k. 305741458) 934 (devynis šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 13 d. Luminor Bank AS mokėjimo nurodymu Nr. 5130.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Sigita Rudėnaitė

        Agnė Tikniūtė