LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir naikintinu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2021 m. spalio 11 d. raštą Nr. S-120565(1.10E) „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas – prašymas panaikinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pavasaris“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkės ir valdybos narių duomenis, įregistruotus Juridinių asmenų registre, visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 20 d., protokolo pagrindu.

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė tuo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes laukė, kada ginčą dėl to paties dalyko galutinai išspręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjai nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą (naują vientisą procesinį dokumentą), kuris atitiktų nutartyje nurodytus reikalavimus (aiškiai, konkrečiai ir tiksliai nurodyti skundo reikalavimą ir dalyką (aplinkybes), pateikti skundžiamą Raštą, nurodyti, kada gautas Raštas, pateikti Rašto gavimą patvirtinančius įrodymus, patikslinti ginčo šalis, sutikslinti proceso šalis); sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėto žyminio mokesčio kvitą.

Pareiškėja padavė teismui patikslintą skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarė pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinti, praleisto skundo padavimo termino neatnaujinti ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja apie skundžiamą Raštą sužinojo tą pačią dieną, kai Raštas buvo priimtas, ir, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad paskutinė diena paduoti teismui skundą dėl Rašto panaikinimo buvo 2021 m. lapkričio 12 d. Tuo tarpu pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi ženkliai praleidusi terminą skundui paduoti, t. y. tik 2021 m. gruodžio 10 d.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir ja aiškinančia teismų praktika dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios, o yra subjektyvaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja kreipėsi į administracinius teismas nelaikytina svarbia ir su nagrinėjamu klausimus susijusia aplinkybes, nes Vilniaus apygardos administracinio teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kai dar nebuvo priimtas pareiškėjos skundžiamas Raštas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rašte buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka. Tad pareiškėja būdama atidi ir rūpestinga turėjo visas galimybes laiku kreiptis į teismą dėl Rašto panaikinimo. Vietoj to, pareiškėja teismuose kėlė visai kitą ginčą, kurio teismai nesiėmė nagrinėti. Teismas pažymėjo, kad netinkamas pasirinktas teisių gynimo būdas, kai Rašte aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, nėra objektyvi kliūtis, sutrukdžiusi pareiškėjai laiku kreiptis į teismą dėl Rašto panaikinimo, o akivaizdžiai subjektyvi priežastis. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos laukimo faktas įrodo, jog termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, kurios negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja bet kada galėjo pasinaudoti teisine pagalba (byloje nėra duomenų, kad ji tokios galimybės neturėjo) ir savo teises ginti tinkamai ir laiku, tačiau ji elgėsi aplaidžiai bei atsainiai, nes, matydama, kad teismai nesiima spęsti jos keliamo ginčo, nesikreipė teisinės pagalbos dėl tinkamų savo teisių įgyvendinimo.

Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, praleisto skundo padavimo termino neatnaujinęs ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, kurį patikslino, nutarė grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja atskirajame skunde dėsto pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, kurį patikslino, išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjos skundui trūkumus, neužsiminė, kad aplinkybės, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, nepagrįstos. Todėl, atsisakęs priimti pareiškėjos skundą po to, kai pareiškėja teismo nurodytus skundo trūkumus pašalino, teismas pažeidė nešališkumo principą.

Pareiškėja teigia, kad teismas pareiškėjos skundo praleidimo priežastis įvertino formaliai, nepagrįstai konstatavęs, kad pareiškėja atsakinga už aplinkybes, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjos nuomone, ji siekė kuo greičiau spręsti kilusius ginčus ir iš jos neturi būti reikalaujama žinoti visus su administraciniu procesu susijusius klausimus.

Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismus, įgyvendino jai suteiktą teisę ginti savo interesus, turi būti laikoma svarbia, sprendžiant ir dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pareiškėja pažymi, kad dėl savo pajamų negalėjo gauti nemokamos teisinės pagalbos. Tačiau pareiškėja neturi tiek pajamų, kad galėtų pirkti teisines paslaugas. Todėl pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jos rūpestingumo stokos. Teismo teiginys, kad pareiškėja kalta, pasirinkdama netinkamą gynybos būdą, nepadaro aplinkybių dėl užsitęsusio bylinėjimosi nesvarbiomis, ypač, kai patys teismai nepagrįstai ilgai delsė spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja akcentavo, kad jos skundo dalyko ir pagrindo svarbumas ir viešasis interesas yra svarbios priežastys, dėl ko pareiškėjos skundas turėjo būti priimtas, atnaujinus praleistą skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2021 m. gruodžio 9d. (teisme gautas 2021 m. gruodžio 10 d.), nors paskutinė skundo padavimo diena buvo 2021 m. lapkričio 12 d. (imtinai). Vadinasi, ginčo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, praleidusi skundo padavimo terminą, nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino, nustačius, kad pareiškėjos nurodytos priežastys (kreipimasis į teismus, pasirinkti netinkami teisių gynimo būdai) buvo akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio, nesudarančios savarankiško pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėja elgėsi aplaidžiai ir atsainiai, nesikreipdama teisinės pagalbos dėl savo teisių tinkamo gynimo.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad jos nurodyta skundo termino praleidimo priežastis yra svarbi, o teismo motyvai dėl pareiškėjos rūpestingumo stokos yra nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015). Todėl būtent teismo diskrecijai, teismui atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nors asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo (prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo) standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), tačiau, vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinus pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą argumentus matyti, kad pareiškėja svarbia, vadinasi, ne nuo jos valios priklausiusia priežastimi, dėl kurios praleido terminą skundui paduoti, nurodė tai, kad laukė, kada teismai priims atitinkamus procesinius sprendimus.

Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja ir Bendrija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. padarytą Bendrijos susirinkimo protokolo registravimą, kuriuo Bendrijos pirmininke buvo perrinkta N. M.. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos ir Bendrijos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja ir Bendrija padavė atskirąjį skundą. Pareiškėjos ir Bendrijos atskirojo skundo nagrinėjimo metu pareiškėja ir Bendrija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus – Raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir Bendrijos atskirąjį skundą, priėmė 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria nutarė pareiškėjos ir Bendrijos atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepakeitė ir pareiškėjos ir Bendrijos pateiktas Raštas, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties priėmimo metu teismui nebuvo pateiktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad Raštas turėtų būti skundžiamas administraciniam teismui, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos. Pareiškėja, gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. rugpjūčio 20 d. padarytą Bendrijos susirinkimo protokolo registravimą, kuriuo perrinkta Bendrijos pirmininkė N. M. ir valdyba, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti įregistruoto protokolo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėja dėl analogiško reikalavimo ir tais pačiais argumentais į administracinį teismą kreipiasi pakartotinai, nors šio reikalavimo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, priėmė 2021 m. lapkričio 30 d., kuria nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 17 d., nes pareiškėja jos neskundė. Praėjus 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos (išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2021 m. lapkričio 30 d.), pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kaip nustatyta, prašydama, be kita ko, panaikinti Raštą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama pareiškėjos priežastis, dėl kurios ji praleido skundo padavimo teismui terminą, prieina prie išvados, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nurodyta priežastis, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo terminas, yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu klausimu ir objektyviai sutrukdė pareiškėjai šiuo konkrečiu atveju kreiptis į teismą ir savo galimai pažeistas teises ginti laiku. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo galimai pažeistas teises gynė, veikdama pakankamai operatyviai, ir, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, rūpestingai. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbios priežasties. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos nurodyta priežastis nėra svarbi, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, laikoma nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas, prieštarauja teisingumo principui. Todėl šios administracinės bylos kontekste tik formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista pareiškėjos teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. B. terminą skundui paduoti ir pareiškėjos A. B. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius