Civilinė byla Nr. e2-471-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00311-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Channel Hotels and Properties Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties ir ieškovės Residential Management Inc. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-550-230/2020, pradėtoje pagal ieškovės Residential Management Inc. ieškinį atsakovėms Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, Channel Hotels and Properties Limited, Knightsbridge Property Management Ltd, Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei FEZ Developments Limited dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovės Channel Hotels and Properties Limited priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) Residential Management Inc., atsakovėms Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, Knightsbridge Property Management Ltd, Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij, trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei FEZ Developments Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Residential Management Inc. (toliau – Residential) kreipėsi į teismą prašydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia tarp Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB (toliau – Kauno LEZ), Channel Hotels and Properties Limited (toliau – CHAPS), Knightsbridge Property Management Ltd (toliau – Knightsbridge), Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij (toliau – AOI) sudarytą 2018 m. sausio 24 d. atsiskaitymų sutartį (toliau – Atsiskaitymų sutartis) ir taikyti restituciją; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. CHAPS byloje pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti 2006 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį ir 2013 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties papildymą Nr. 6, sudarytą tarp Residential, Kauno LEZ, AOI ir UAB „FEZ Developments Limited“, negaliojančiais ir, jei šie sandoriai buvo įvykdyti, taikyti restituciją, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. nutartimis ieškovės Residential prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškovė 2020 m. sausio 3 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Kauno LEZ, CHAPS, Knightsbridge, AOI laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymų sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant bet kokiais išieškojimo ir / ar atsiskaitymų sutarties priverstinio vykdymo veiksmais.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o didelis pagal Atsiskaitymo sutartį vykdytinų prievolių dydis bei faktas, kad CHAPS yra ofšorinė įmonė, kurios finansinė būklė nėra žinoma, sudaro pagrindą teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovėms laikinai vykdyti įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, egzistuoja reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės Residential prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovėms laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Atsiskaitymų sutartį.
6. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė Residential pateikė prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad Kauno LEZ leidžiama: 1) mokėti darbuotojams darbo užmokestį; 2) mokėti valstybei mokesčius ir socialinio draudimo įmokas; 3) padengti biuro nuomos išlaidas, pagal gaunamas sąskaitas; 4) padengti einamuosius komunalinių paslaugų (elektros, vandens, šildymo, telefono, interneto) mokėjimus, pagal gaunamas sąskaitas; 5) padengti turimų automobilių lizingo įmokas; 6) atsiskaityti su paslaugų tiekėjais už paslaugas, būtinas Kauno ekonominės zonos teritorijos priežiūrai.
7. Prašyme ieškovė nurodė, kad tolimesniam pajamų gavimui, Kauno LEZ turi turėti galimybę minimaliomis sąnaudomis toliau vykdyti įprastinę ūkinę veiklą, tačiau pradėjus vykdyti nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolis I. G. sustabdė vykdomąją bylą, kurioje yra areštuotos visos Kauno LEZ piniginės lėšos, ir jokie veiksmai šioje vykdomojoje byloje negali būti atliekami. Dėl tokios situacijos Kauno LEZ nebegali funkcionuoti ir nebegali gauti pajamų, iš kurių galėtų būti dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Kauno LEZ piniginėms lėšoms vykdomojoje byloje esant įšaldytoms neribotam laikui, kyla rizika, kad Kauno LEZ pradės nebeatsiskaitinėti su savo darbuotojais, nemokės įstatymų nustatytų mokesčių ir (ar) privalomųjų įmokų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui, kas neabejotinai neatitiktų nė vienos iš šalių interesų.
8. Atsakovė CHAPS atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad ieškovės pateikiamas veiksmų, kuriuos galėtų atlikti Kauno LEZ, sąrašo patvirtinimas reikštų itin grubų atsakovės teisių suvaržymą ir nelygiavertę šalių padėtį. Šioje byloje tiek Kauno LEZ, tiek ir CHAPS yra atsakovės, todėl jų padėtis negali iš esmės skirtis. Tuo tarpu jei būtų patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, Kauno LEZ įgautų privilegijuotą padėtį, t. y. ieškovės pastangomis būtų apribota bet kokia galimybė atsakovei CHAPS gauti lėšas pagal Atsiskaitymų sutartį, o pati Kauno LEZ tęstų netrukdomai veiklą, vykdytų visas kitas sutartis (išskyrus atsakovei), atliktų mokėjimus ir nejaustų jokių suvaržymų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės Residential prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovėms Kauno LEZ, CHAPS, Knightsbridge ir AOI laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymų sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant bet kokiais išieškojimo ir / ar atsiskaitymų sutarties priverstinio vykdymo veiksmais.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovės ieškinio pagrįstumas buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje.
11. Teismas, atsižvelgęs į pagal ginčijamą Atsiskaitymo sutartį mokėtinų sumų dydį, bei atsakovės statusą – CHAPS yra ofšorinė įmonė, apie kurios finansinę padėtį jokių duomenų nėra, bei į tai, kad išieškojimo procedūros pagal Atsiskaitymo sutartį jau yra pradėtos, nusprendė, kad yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
12. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės Residential prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
13. Spręsdamas prašymą teismas nustatė, kad atsakovės Kauno LEZ turtas vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 areštuotas ne šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Nusprendęs, kad tarp šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773 taikyto turto arešto nėra tiesioginės sąsajos (ryšio), teismas netenkino ieškovės prašymo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovė CHAPS prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį. 2020 m. balandžio 6 d. apeliantė taip pat pateikė papildomus paaiškinimus su įrodymais, kuriuos prašo priimti.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo ir nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo.
15.2. Teismas ankstesnėmis nutartimis, kuriomis buvo taip pat sprendžiami ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymų netenkino, todėl nepasikeitus faktinei situacijai byloje ir šalių padėčiai, nebuvo teisinio pagrindo keisti ankstesnėmis nutartimis priimtų išvadų, jog byloje neegzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15.3. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai, patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį, kas paneigia byloje įrodinėjamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą ieškovė Residential ir atsakovės Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – CHAPS naudai išduoto vykdomojo rašto kopiją, kurią prašo priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Residential pateikto ieškinio tikėtinas pagrįstumas buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, į kurią nuoroda pateikta ir skundžiamoje nutartyje, todėl skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, atmestini kaip nepagrįsti.
17.2. CHAPS pateiktoje D. K. Holdings Limited įmonių grupės konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje nėra pateikta jokių duomenų būtent apie atsakovės finansinę būklę. Be to, iš pateiktos ataskaitos matyti, kad 16 bendrovių lėšos sudaro tik 792 575 GBP, o didžiąją dalį viso įmonių grupės turimo turto dalį sudaro įmonių skolininkų mokėtinos sumos.
17.3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jokios žalos CHAPS sukelti negali, kadangi CHAPS jau 2019 m. gegužės 15 d. pradėjo išieškojimo pagal Atsiskaitymo sutartį veiksmus iš Kauno LEZ pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kurios pagrindu visos Kauno LEZ lėšos įšaldytos.
18. Atskiruoju skundu ieškovė Residential prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
19. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą tik tuo pagrindu, kad Kauno LEZ turtas areštuotas ne nagrinėjamoje byloje, nors atsižvelgiant į teisminę praktiką, teismas turi teisę pakeisti antstolio taikyto turto arešto mastą;
19.2. Teismui netenkinus prašymo ir nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mąsto, ieškovės skolininkas Kauno LEZ gali tapti nemokus ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taptų beprasmis.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė CHAPS prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:
21.1. Atskirasis skundas pateiktas praleidus terminą, todėl procesas pagal atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 6 d. nutarties turi būti nutrauktas;
21.2. Byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Atsiskaitymų sutarties atžvilgiu, tačiau apeliantė siekia sudaryti galimybę Kauno LEZ vykdyti mokėjimus kitų sutarčių ir santykių pagrindu. Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neturi nieko bendro su nagrinėjama civiline byla, todėl teismas pagrįstai prašymą atmetė.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos ir nesuteikdamas galimybės Kauno LEZ atlikti veiklos vykdymui būtinų mokėjimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria siekiant užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė CHAPS ir atsakovės Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus, pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus. Teismas, susipažinęs su šalių papildomai teikiamais įrodymais išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
25. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti apeliantės CHAPS kartu su skundu teikiamus įrodymus nustatė, kad dalis jų (sero D. R. K. KBE ir D. S. C. paaiškinimai su priedais) buvo 2019 m. lapkričio 21 d. pateikti į civilinę bylą Nr. e2-550-230/2020 (dokumento Nr. DOK-3351, 5 ir 6 priedai), todėl siekiant neapkrauti bylos pertekliniais duomenimis, išaiškinant šalims, kad teismas turi galimybę su šiais duomenimis susipažinti, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas atsisako priimti šiuos papildomai teikiamus įrodymus.
26. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti kitus apeliantės teikiamus įrodymus, teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl tiek teikiamas arbitražo teismo sprendimas, tiek ir kiti duomenys, kuriais apeliantė grindžia skunde nurodomas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikimo aplinkybes, atsisakoma priimti, kaip neturinčias reikšmės byloje vertinamo klausimo nagrinėjimui. Teismas taip pat atsisako priimti ir atsakovių papildomai teikiamą įrodymą – CHAPS naudai išduoto vykdomojo rašto kopiją, kadangi su teikiamu įrodymu (2020 m. sausio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-5780-820/2020 išduotu vykdomuoju raštu), esant poreikiui gali susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Civilinę bylą pagal šalių atskiruosius perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui apeliantė CHAPS pateikė papildomus paaiškinimus su priedais (2020 m. sausio 30 d. vykusio Kauno LEZ valdybos posėdžio protokolą) prašydama juos priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI, reaguodamos į apeliantės papildomus paaiškinimus, 2020 m. balandžio 10 d. pateikė atsikirtimus į juos. Teismas, atsisakydamas priimti papildomai pateiktus paaiškinimus su įrodymais ir atsikirtimus į juos, visų pirma nurodo, kad proceso teisės normos nenumato galimybės papildyti skundo, kurio priėmimo klausimas išspręstas, argumentų (CPK 306 straipsnis). Antra, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita ko reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju byloje sprendžiami klausimai susiję su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (sąlygų joms taikyti egzistavimu ir mastu), todėl apeliantės papildomai teikiami įrodymai, susiję su nurodytos įmonės vidaus valdymo organų sprendimais, laikytini neturinčiais įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtinus klausimus. Nurodytų argumentų pagrindu teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus su įrodymais bei Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI atsikirtimus į juos ir grąžina juos padavusiems asmenims.
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties pagrįstumo ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
28. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
29. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
30. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl Atsiskaitymų sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu bei restitucijos taikymo, teigdama, kad ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jos, kaip atsakovių kreditorės teises. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Šiuo atveju pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
32. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su apeliante, kad teismas skundžiama nutartimi nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones į teismą kreipėsi kelis kartus, todėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimas buvo įvertintas tiek 2019 m. balandžio 25 d., tiek ir 2019 m. gegužės 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartimis. Nurodytomis nutartimis teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti konstatavęs, kad nėra įrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgęs į tai, kad ankstesnėmis nutartimis ieškinio tikėtinas pagrįstumas konstatuotas, o pagrindų ir sąlygų keisti tokias išvadas byloje nėra, teismas pagrįstai pripažino egzistuojant pirmajai sąlygai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio prima facie pagrįstumą.
33. Teismas taip pat pažymi, kad apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo iš esmės susiję su ieškovės pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Dėl skundų argumentų, kuriais apeliantė siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei ieškovės teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šiuos klausimus bus atsakyta išsprendus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.
34. Nuspręsdamas, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgė į ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir jų tenkinimo atveju taikytinos restitucijos dydį, bei į tai, kad atsakovė CHAPS yra registruota Džersio saloje, t. y. tikslinėje teritorijoje.
35. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais kvestionuojamos šio teismo išvados, visų pirma išaiškina, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-1232-302/2017), todėl tik ta aplinkybė, jog ankstesnėmis nutartimis teismas buvo atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nustatyta, kad ankstesnėmis nutartimis (2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. nutartimis) vertindamas ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas jų netenkino nusprendęs, kad aplinkybės, kuriomis ieškovė siekia pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 2020 m. sausio 3 d. teikiamu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pažymėjo, kad yra priimtas Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tenkinant CHAPS priešieškinio reikalavimus, įmonei iš atsakovių solidariai yra priteista: 7 161 259,02 GBP, 8 procentų metinių palūkanų, todėl atmetus ieškovių reikalavimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta CHAPS įgyvendinti visas iš Atsiskaitymų sutarties kylančias reikalavimo teises, neteko teisinės galios. Pasikeitus faktinei situacijai teismas turėjo pagrindą iš naujo svarstyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių kontekste.
36. Sprendžiant ar teismo išvados dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, yra pagrįstos ir teisėtos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
37. Šiuo atveju teismas pagrįstai reiškiamų reikalavimų mastą vertino ne kaip savarankišką grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui įrodančią aplinkybę, bet kartu su kitomis, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančiomis, aplinkybėmis.
38. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nors aplinkybė, jog atsakovė yra registruota Džersio saloje, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintą Tikslinių teritorijų sąrašą, savaime neįrodo jos nesąžiningumo, tačiau kelia abejonių dėl sklandaus ir patikimo bendradarbiavimo ateityje, siekiant įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad Pelno mokesčių įstatyme nurodyta, kad užsienio valstybė įtraukiama į Tikslinių teritorijų sąrašą jei ji atitinka bent du šio įstatymo 2 straipsnio 38 punkte nustatytus kriterijus (Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas). Vieni iš kriterijų, leidžiančių užsienio valstybę priskirti tikslinei teritorijai yra tai, kad šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija; nėra finansinio – administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.
39. Atsakovės CHAPS priskyrimas tikslinei teritorijai, kartu su aplinkybe, kad apeliantė CHAPS nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, siekdama pašalinti keliamas abejones dėl jos sąžiningumo, nepateikė finansinių duomenų, kurie atspindėtų būtent jos, o ne įmonių grupės, kuriai ji priklauso, finansinę padėtį, iš kurios būtų galima vertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, sudaro pagrindą įžvelgti galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės CHAPS nenoras, ar vengimas, viešai atskleisti savo finansinės atskaitomybės duomenis, leidžia teismui pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galima grėsmė sprendimo įvykdymui.
41. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įvertino, kad remiantis bylos medžiaga yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir pagrįstai bei teisėtai, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino. Atsakovei nepaneigus egzistuojant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties paduoti
42. Prieš vertinant atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties argumentus, teismas visų pirma pasisako dėl atsakovės CHAPS atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą iškeltos abejonės, ar ieškovės skundas dėl nurodytos nutarties pateiktas nepraleidus CPK 335 straipsnyje nustatyto termino.
43. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
44. Nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 6 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priimta rašytinio proceso tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši nutartis apeliantei (ieškovei) Residential, buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2020 m. vasario 6 d. Vadinasi, vadovaujantis ir CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, skundžiamos nutarties apeliantei įteikimo data yra 2020 m. vasario 7 d., t. y. darbo diena einanti po procesinio dokumento išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, laikytina, kad 7 dienų terminas atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties pateikti prasidėjo 2020 m. vasario 8 d. Atskirasis skundas dėl nurodytos nutarties teismui pateiktas 2020 m. vasario 14 d., t. y. paskutinę skundo pateikimo dieną, todėl remiantis aptartomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovės CHAPS atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytos abejonės, kad skundas pateiktas praleidus terminą, laikytinos nepagrįstomis.
Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties pagrįstumo
45. Kauno apygardos teismui 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovėms Kauno LEZ, CHAPS, Knightsbridge ir AOI laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymų sutartį, ieškovė pateikė prašymą pakeisti nurodyta nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nustatant, kad uždraudus atsakovėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Atsiskaitymų sutartį, Kauno LEZ leidžiama atlikti mokėjimus, būtinus tolimesnei įmonei veiklai vykdyti (mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir kt.).
46. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įsipareigojimams, kylantiems iš Atsiskaitymų sutarties, užtikrinti 2018 m. balandžio 10 d. Kauno LEZ, UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“, kaip įkaito davėjos, ir atsakovė, kaip kreditorius, pasirašė sutartinį maksimalųjį įkeitimą, kuriuo įkeistos: 1) ne didesnės nei 6 500 000 GBP visos esamos ir būsimos gautinos sumos iš užtikrinimo žemės sklypų subnuomos mokesčio, kurias gauna ir gaus Kauno LEZ; 2) ne didesnės nei 6 500 000 GBP gautinos infrastruktūros mokesčio sumos iš užtikrinimo žemės sklypų subnuomininkų už teisę prisijungti ir naudotis Kauno laisvosios ekonominės zonoje esančia bendro naudojimo infrastruktūra, kurias UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ sumokės žemės sklypų subnuomininkai. 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaras M. K. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo siūlė priverstinai išieškoti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkų Kauno LEZ ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ įkeitimo kreditoriaus CHAPS naudai pagal minėtą 2018 m. balandžio 10 d. sutartinį įkeitimą. 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomojo įrašo pagrindu antstolis I. G. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0008/19/00773, areštavo Kauno LEZ turtą (gautinas lėšas iš užtikrinimo žemės sklypų subnuomos mokesčio, nekilnojamąjį turtą) ir pradėjo priverstinį išieškojimą.
47. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, nurodęs, kad šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su atsakovės Kauno LEZ turto areštu vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis.
48. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). Civiliniame procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones dar nėra žinomas bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos, proporcingos bei nevaržyti atsakovo teisių labiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, arba jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys, šalys gali pateikti prašymą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (CPK 148 straipsnis). Tuo tarpu antstolio vykdymo proceso metu taikomo arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Priverstinio vykdymo veiksmai atliekami vykdomojo dokumento pagrindu, kai šalių ginčas jau yra išnagrinėtas iš esmės teismo sprendimu arba kitų kompetentingų institucijų sprendimu (CPK 587 straipsnis). Vykdymo veiksmai, atliekami remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, priskirtini antstolio kompetencijai, todėl klausimai kilę dėl vykdymo proceso metu taikomo turto arešto tikslingumo ar masto spręstini ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą (CPK 148 straipsnis), o atliekant teisminę antstolio procesinių veiksmų kontrolę CPK nustatyta tvarka (CPK 594 straipsnis).
49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir atsisakęs tenkinti ieškovės prašymą pagrįstai laikė, kad ieškovės teikiamas prašymas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl skundžiamos nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
50. Skunde ieškovė taip pat teigė, kad teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4297-640/2019 2019 m. spalio 8 d. nutartimi tenkino analogišką prašymą. Tam, kad teismui kiltų pareiga laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, visų pirma turi sutapti bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Šiuo atveju ieškovės nurodomoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4297-640/2019 į teismą CPK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi atsakovėmis nagrinėjamoje byloje esančios šalys (Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI), prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas būsimo, galimai joms palankaus Arbitražo teismo sprendimo įvykdymas. Skundžiamos 2020 m. vasario 6 d. nutarties priėmimo metu faktinė situacija buvo pasikeitusi iš esmės – buvo priimtas Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo Kauno LEZ, Knightsbridge ir AOI ieškinys yra atmestas, prašymas buvo teikiamas ne CPK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo, vertinančio ieškovės pateiktą prašymą, nesaistė nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje priimtas procesinis sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. Atsiliepime į ieškovės Residential atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties atsakovė CHAPS prašė priteisti jos naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovės prašymo dėl laikinąsias apsaugos priemonių pakeitimo, nagrinėjimu. Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo netenkina, kadangi kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistas.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė