Administracinė byla Nr. I-575-4/2011

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą pripažinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų tvirtinimo“ 1.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktui, šiuo įsakymu patvirtintų Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 6 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 9.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 dalims, 15⁸ straipsnio 1 punktui, 28 straipsnio 1 punktui, 9.12 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai, 9.16 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktams.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis patikslintu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas pripažinti:

1) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir Karo prievolės įstatymas) 15⁹ straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktui;

2) Įsakymu patvirtintų Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktą prieštaraujančiu Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai;

3) Nuostatų 9.1 punktą prieštaraujančiu Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 dalims, 15⁸ straipsnio 1 punktui, 28 straipsnio 1 punktui;

4) Nuostatų 9.12 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ATPK) 238 straipsnio 2 daliai;

5) Nuostatų 9.16 punktą prieštaraujančiu Karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktams.

Pareiškėjas savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Įsakymo 1.1 punktu patvirtintoje Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT) struktūroje vietoje veikusių 47 teritorinių skyrių buvo palikta 10 teritorinių skyrių, užtikrinančių karo prievolės vykdymą bei karinės įskaitos tvarkymą savivaldybėse. Tokiu būdu Įsakymu buvo panaikintas KPAT teritorinio darbo organizavimo principas, kas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, kurioje įtvirtinta nuostata, kad KPAT turi teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose. Pagal Įsakymu patvirtintą KPAT struktūrą nė vienos savivaldybės, išskyrus esančias apskričių centruose, teritorijoje nebus atskiro KPAT teritorinio skyriaus. Karo prievolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog karo prievolininkų administravimas vyksta pagal jų gyvenamąją vietą, 28 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga, be kitų funkcijų, tvarko karo prievolininkų asmens bylas, išduoda karinius dokumentus, 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad karo prievolininkai, stodami į valstybės tarnybą, privalo pateikti karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą, todėl asmuo, turintis galimybę skubiai įsidarbinti arba norintis stoti į valstybės tarnybą, ne visuomet gali spėti nuvykti į apskrities centrą pasiimti reikalingus dokumentus, ir tai apsunkins asmens įsidarbinimą, sugaišins laiko ir pareikalaus išlaidų. Iš to matyti, kad teritorinis skyrius turi veikti asmens gyvenamosios vietos teritorijoje – savivaldybės teritorijoje, o ne apskričių centruose.

2. Nuostatų 6 punkte įtvirtinta, kad KPAT turi savo padalinius – regioninius karo prievolės centrus ir jiems tiesiogiai pavaldžius teritorinius skyrius. Šia nuostata buvo pažeistas teritorinis darbo organizavimo principas, nes Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad KPAT turi teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose.

3. Nuostatų 9.1 punkte numatyta, kad viena iš KPAT funkcijų – tvarkyti Lietuvos Respublikos karo prievolininkų karinę įskaitą. Šis punktas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 daliai, 15⁸ straipsnio 1 punktui bei 28 straipsnio 1 punktui, kurie šios funkcijos atlikimą priskiria vietinei teritorinei karinei įstaigai.

4. Nuostatų 9.16 punkte numatyta, kad KPAT pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus karo prievolės administravimo klausimais, tačiau Karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais šios funkcijos atilikimas priskirtas vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms.

5. Nuostatų 9.12 punktu KPAT priskirta funkcija teisės aktų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracines bylas ir skirti administracines nuobaudas. Toks teisinis reglamentavimas prieštarauja ATPK 238 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodyta, kad „Krašto apsaugos ministerijos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę vietinių teritorinių karinių įstaigų viršininkai ir jų pavaduotojai“. Taigi Nuostatais KPAT buvo perleista funkcija, kurią pagal ATPK nuostatas turi teisę atlikti tik vietinės teritorinės karinės įstaigos.

 

II.

 

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) atsiliepimu į Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą prašė skundžiamo norminio teisės akto atitinkamus punktus pripažinti teisėtais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus, o pareiškime suformuluotą prašymą dėl šių punktų laikymo negaliojančiais atmesti. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

1. Įsakymo 1.1 punktu patvirtinta KPAT struktūra iš esmės atitinka Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 dalies reikalavimus turėti 3 pavaldumo grandžių administracinę struktūrą – KPAT vykdo jai Karo prievolės įstatymo 15¹⁰ straipsniu pavestas funkcijas visoje Lietuvos teritorijoje, 4 regioniniai karo prievolės centrai savo funkcijas vykdo krašto apsaugos ministro nustatytose jų veiklos teritorijose, o šiems centrams pavaldūs teritoriniai skyriai įgyvendina bei užtikrina karo prievolės administravimą savivaldybių teritorijose. Nurodo, kad Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio nuostatos nereikalauja, jog teritoriniai skyriai būtų įsteigti kiekvienoje savivaldybėje, kurių Lietuvoje yra 60. Aplinkybė, kad šiuo metu egzistuoja 47 teritoriniai skyriai, patvirtina įstatymo leidėjo tikslą suteikti krašto apsaugos ministrui diskrecijos teisę pačiam spręsti, vieną ar kelias savivaldybių teritorijas gali aptarnauti vienas teritorinis skyrius. Nurodo, kad karo prievolės administravimo pagrindiniai principai nustatyti Karo prievolės įstatymo 15² ir 15³ straipsniuose, iš kurių turinio matyti, jog teritoriniai skyriai karo prievolės administravime tiesiogiai nedalyvauja. Be to, Karo prievolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad teritoriniai skyriai tvarko karo prievolininkų asmens bylas bei išduoda karinius dokumentus, nenumatyta, kad teritoriniai skyriai tvarko tik vienoje konkrečioje savivaldybėje gyvenančių karo prievolininkų bylas.

2. Nuostatų 6 punktas atkartoja ir detalizuoja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 dalies nuostatas.

3. Karo prievolės įstatymo 15¹⁰ straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad KPAT nustato karo prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką, todėl ši funkcija buvo įtvirtinta ir Nuostatų 9.1 punkte. Karinės įskaitos tvarkymas Lietuvos mastu suprantamas kaip atitinkamų visų Lietuvos karo prievolininkų duomenų tvarkymas, kitų funkcijų, susijusių su karine įskaita, atlikimas visoje Lietuvos teritorijoje ir visų Lietuvos karo prievolininkų atžvilgiu. Joks teritorinis skyrius atskirai tokio uždavinio Lietuvos mastu negali atlikti ir jam tokios funkcijos negali būti skiriamos, tačiau tuo pačiu analizuojama funkcija atliekama per teritorinius skyrius. Pažymi, kad Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 dalyje numatyti regioniniai karo prievolės centrai ir jiems tiesiogiai pavaldūs teritoriniai skyriai yra KPAT struktūriniai padaliniai, neturintys juridinio asmens statuso, kurie visoje Lietuvoje įgyvendina KPAT priskirtas funkcijas. Tokiu būdu teritoriniai skyriai, kaip paskutinė pavaldumo grandis, savo teritorijose tiesiogiai įgyvendina ir vykdo karo prievolininkų karinės įskaitos tvarkymą, numatytą Karo prievolės įstatymo 5, 15, 15⁸ ir 28 straipsniuose.

4. Karo prievolės įstatymo 15¹⁰ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vienas pagrindinių KPAT uždavinių – įgyvendinti Lietuvos Respublikoje valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, koordinuoti, metodiškai vadovauti ir prižiūrėti valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą užtikrinant Karo prievolės įstatymo vykdymą. Atitinkamai Nuostatų 9.16 punkte detalizuojama, kad KPAT pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus karo prievolės administravimo klausimais. Karo prievolės įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintos vietos savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigos tvarkyti karo prievolininkų apskaitą ir teikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms atitinkamus duomenis. Taigi minėtą kontrolės funkciją KPAT vykdo tiek pati, tiek per savo struktūrinius padalinius ir pareigūnus.

5. Nuostatų 9.12 punktas neprieštarauja ATPK 238 straipsnio 2 daliai, nes teritoriniai skyriai veikia kaip KPAT padaliniai ir vykdo atitinkamas juridinio asmens funkcijas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų tvirtinimo“ 1.1 punkto, kuriuo buvo patvirtinta Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūra, bei minėtu Įsakymu patvirtintų Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 6 punkto bei 9 punkto toje dalyje, kurioje įtvirtinta, jog įgyvendindama jai pavestus uždavinius Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos <...> 9.1. tvarko Lietuvos Respublikos karo prievolininkų karinę įskaitą; <...> 9.12. teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracines bylas ir skiria administracines nuobaudas; <...> 9.16. pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus karo prievolės administravimo klausimais, atitiktį Karo prievolės įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso nurodytoms nuostatoms.

Pareiškėjo nuomone, Įsakymo 1.1 punktu patvirtinta Karo prievolės administravimo tarnybos struktūra ta apimtimi, kuria numatyta tik 10 teritorinių skyrių apskričių centruose vietoj iki tol buvusių 47 teritorinių skyrių, prieštarauja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 2 punktui ir 29 straipsnio 1 dalies 5 punktui, o Karo prievolės administravimo tarnybos nuostatų 6 punktas, numatantis, kad Karo prievolės tarnyba turi savo padalinius – regioninius karo prievolės centrus ir jiems tiesiogiai pavaldžius teritorinius skyrius, prieštarauja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai. Įsakymo bei Nuostatų prieštaravimą atitinkamoms Karo prievolės įstatymo nuostatoms pareiškėjas grindžia tuo, jog pagal Karo prievolės įstatymą teritoriniai skyriai turi veikti savivaldybių teritorijose, o ne apskričių centruose.

Pareiškėjo prašymo padavimo ir jo priėmimo nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. I-1593 redakcija) 15⁹ straipsnio 4 dalis nustatė, kad Karo prievolės administravimo tarnyba turi regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius; 20 straipsnio 1 dalis nustatė, kad  alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi pagal gyvenamąją vietą į savivaldybės atrankos komisiją arba regioninį karo prievolės centrą; 28 straipsnio 2 punktas nustatė, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga, be kitų funkcijų, tvarko karo prievolininkų asmens bylas, išduoda karinius dokumentus; 29 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas nepertvarkytas, taip pat šiose teritorijose įregistruotos visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, priimdamos karo prievolininkus į darbą ar mokytis, reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą.

Taip pat pareiškėjas prašo ištirti, ar Nuostatų 9 punktas toje dalyje, kurioje nustatyta, jog įgyvendindama jai pavestus uždavinius Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos <...> 9.1. tvarko Lietuvos Respublikos karo prievolininkų karinę įskaitą, neprieštarauja Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 daliai, 15⁸ straipsnio 1 punktui, 28 straipsnio 1 punktui; ar Nuostatų 9 punktas toje dalyje, kurioje numatyta, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos <...> 9.12. teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracines bylas ir skiria administracines nuobaudas, neprieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai, bei ar Nuostatų 9 punktas toje dalyje, kurioje nustatyta, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos <...> 9.16. pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus karo prievolės administravimo klausimais, neprieštarauja Karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktams. Prašymą šioje dalyje pareiškėjas motyvuoja tuo, jog, pasak jo, Nuostatais nurodytos  funkcijos yra priskirtos Karo prievolės administravimo tarnybai, nors Karo prievolės įstatymu šios funkcijos yra pavestos vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms.

Pareiškėjo prašymo padavimo ir jo priėmimo nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. I-1593 redakcija) 5 straipsnio 2 dalis nustatė, kad ikišauktinio amžiaus jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai; 15 straipsnio 1 dalis nustatė, kad karinę įskaitą tvarko vietinė teritorinė karinė įstaiga; 15 straipsnio 7 dalis nustatė, kokius dokumentus karo prievolininkai privalo pateikti vietinei teritorinei karinei įstaigai; 15⁸ straipsnio 1 punktas nustatė, kad administravimo tarnybos teritorinis skyrius tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą; 28 straipsnio 1 punktas nustatė, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga, be kitų funkcijų, tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą, o 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktai nustatė, kokius duomenis vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms teikia vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas nepertvarkytas, taip pat šiose teritorijose įregistruotos visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog po pareiškėjo prašymo priėmimo nagrinėti teisme, 2010 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15², 15³, 15⁸, 15⁹, 15¹⁰, 15¹², 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 15⁴, 15⁵, 15⁶, 15⁷, 15¹¹, 29, 34 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XI-1173 buvo padaryti tam tikri Karo prievolės administravimo įstatymo, inter alia ir kai kurių šio įstatymo straipsnių, kurių atžvilgiu ginčijama nurodytų norminio administracinio akto nuostatų atitiktis, pakeitimai – 15 straipsnio 1 dalis buvo iš esmės pakeista, šio straipsnio 7 dalies šios redakcijos įstatyme neliko, 15⁸ straipsnio 1 punktas buvo pakeistas, pakeitus 15⁹ straipsnį, jo 4 dalies šios redakcijos įstatyme neliko, 20 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, o 29 straipsnis neteko galios.

Taip pat pastebėtina, jog nors kai kurios iš nurodytų Karo prievolės įstatymo (2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XI-1173 redakcija) nuostatų ir liko nepakeistos ar nepakeistos toje dalyje, kiek tai aktualu šioje nagrinėjamoje norminėje byloje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą – keliamas klausimas dėl karo prievolės administravimą atliekančių institucijų bei jų funkcijų – būtina įvertinti ir kitas Karo prievolės įstatymo nuostatas, įtvirtinančias (įtvirtinusias) karo prievolės administravimą atliekančių institucijų sistemą.

Karo prievolės įstatymo 15² straipsnio 1 dalis (1996 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. I-1593 redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo padavimo bei jo priėmimo nagrinėti teisme metu) nustatė, kad karo prievolę tiesiogiai administruoja vietos savivaldos institucijos bei Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos, o šio įstatymo 15⁹ straipsnis nustatė, kad Karo prievolės administravimo tarnybos steigėja yra Krašto apsaugos ministerija (1 dalis), administravimo tarnybos nuostatus tvirtina, struktūrą ir etatus nustato, viršininką skiria bei atleidžia krašto apsaugos ministras (2 dalis), Karo prievolės administravimo tarnybos viršininkas <...> yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui (3 dalis) bei kad Karo prievolės administravimo tarnyba turi regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius (4 dalis). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, vietinė teritorinė karinė įstaiga – tai Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos karo prievolės administravimą vykdantis teritorinis skyrius.

Tačiau jau minėtu 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. XI-1173 šioje norminėje byloje aktualus teisinis reguliavimas buvo pakeistas, Karo prievolės įstatymo (2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo  Nr. XI-1173 redakcija) 15² straipsnio 1 dalyje nustačius, kad karo prievolę tiesiogiai organizuoja krašto apsaugos sistemos institucija – Lietuvos kariuomenė; šiuo tikslu karo prievolės vykdymo tvarkos nustatymą ir karo prievolės administravimą krašto apsaugos ministras įsakymu paveda Lietuvos kariuomenės vadui, o 15⁹ straipsnis įtvirtina, kad krašto apsaugos ministras, pavesdamas administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą (1 dalis); Lietuvos kariuomenės padalinys, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas (2 dalis). Be to, šio metu galiojančios redakcijos Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 11 dalis nustato, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga – tai Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys, administruojantis karo prievolę vienos ar keleto savivaldybių teritorijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymu  Nr. XI-1173 pakeitus Karo prievolės įstatymą, buvo iš esmės pakeista karo prievolę administruojančių institucijų sistema, karo prievolę pavedant organizuoti (administruoti) Lietuvos kariuomenei. Taigi aktualūs šioje norminėje administracinėje byloje teisiniai santykiai, susiję su Karo prievolės administravimo tarnybos struktūros bei jos funkcijų nustatymu, buvo iš esmės naujai sureguliuoti.

 

IV.

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, todėl ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I¹-1/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I⁶-2/2007).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴–4/2008 yra pažymėjusi, kad „teisės akto, kuriam galimai prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimas (pakeitimas) turi įtakos nagrinėjamai norminio administracinio akto teisėtumo bylai. <...> Kadangi į Vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi ne individualią bylą nagrinėjantis teismas, o Lietuvos Respublikos Seimo narys, inicijuodamas abstrakčią norminio administracinio akto teisėtumo patikrą, teisės akto, kuriam galimai prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimas (pakeitimas) daro norminio administracinio akto teisėtumo teiseną nebegalima. Pripažinimas, kad norminis administracinis aktas prieštaravo nebegaliojančiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nebetektų prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas. Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnyje nurodyti subjektai, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų atitiktį galiojantiems įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams“.

Kaip minėta, pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis abejones dėl Įsakymo bei Nuostatų nurodyta apimtimi teisėtumo grindžia tuo, jog Įsakymu patvirtintoje Karo prievolės administravimo tarnybos struktūroje teritoriniai skyriai numatyti tik apskričių centruose, o ne visose savivaldybėse, nors iš nurodytų Karo prievolės įstatymo nuostatų, pasak jo, matyti, jog Karo prievolės administravimo tarnybos teritoriniai skyriai turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje. Be to, pasak pareiškėjo, Karo prievolės įstatyme funkcijos, priskirtos vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms, t. y. Karo prievolės administravimo tarnybos teritoriniams skyriams, Nuostatais priskirtos Karo prievolės administravimo tarnybai.

Tačiau jau minėtu 2010 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15², 15³, 15⁸, 15⁹, 15¹⁰, 15¹², 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 15⁴, 15⁵, 15⁶, 15⁷, 15¹¹, 29, 34 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XI-1173 pakeitus Karo prievolės įstatymą, iš esmės buvo pakeista karo prievolės administravimo institucinė sistema – įtvirtinta, kad karo prievolę administruoja Lietuvos kariuomenė (kariuomenės padalinys), be to, šios redakcijos Karo prievolės įstatymas Karo prievolės administravimo tarnybos (jos teritorinių skyrių) statuso bei funkcijų nebereguliuoja. Taigi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo norminio administracinio akto atitikties iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo nuostatoms, reguliavusioms Karo prievolės administravimo tarnybos bei jos struktūrinių padalinių – teritorinių skyrių – statusą bei funkcijas, iš esmės tampa nebeaktualūs, o Įsakymo bei Nuostatų nurodyta apimtimi atitikties nebegaliojančioms (pakeistoms) Karo prievolės įstatymo nuostatoms vertinimas nebetenka prasmės, kadangi tai neturėtų jokio poveikio visuomeniniams santykiams.

Taip pat pareiškėjas, be kita ko, prašė ištirti ir Nuostatų 9 punkto toje dalyje, kurioje numatyta, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius Karo prievolės administravimo tarnyba <...> 9.12. teisės aktų nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracines bylas ir skiria administracines nuobaudas, atitiktį Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 dalis nustato, kad Krašto apsaugos ministerijos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę vietinių teritorinių karinių įstaigų viršininkai ir jų pavaduotojai.

Kaip minėta, pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, vietinė teritorinė karinė įstaiga – tai Karo prievolės administravimo tarnybos karo prievolės administravimą vykdantis teritorinis skyrius. Taigi darytina išvada, jog pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą Krašto apsaugos ministerijos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas teisę turėjo Karo prievolės administravimo tarnybos teritorinių skyrių viršininkai ir jų pavaduotojai. Tačiau įvertinus aptartus Karo prievolės įstatymo pakeitimus, inter alia Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 11 dalį (2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XI-11763 redakcija), nustatančią, jog vietinė teritorinė karinė įstaiga – tai Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys, administruojantis karo prievolę vienos ar keleto savivaldybių teritorijoje, darytina išvada, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 dalį Krašto apsaugos ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas teisę turi Lietuvos kariuomenės struktūrinio padalinio atsakingas asmuo. Taigi minėtais Karo prievolės įstatymo pakeitimais iš esmės buvo pakeistas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 dalies turinys šioje norminėje byloje nagrinėjamo ginčijamo teisinio reguliavimo kontekste.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai, kad Nuostatų 9.12 punktas prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal Nuostatus administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo funkcija priskirta Karo prievolės administravimo tarnybai, o ne Karo prievolės administravimo tarnybos teritoriniams skyriams, kaip kad numatyta ATPK 238 straipsnio 2 dalyje, tampa nebeaktualūs, kadangi šiuo aspektu teisinis reguliavimas iš esmės pasikeitė. Juolab kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 199, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XI-1173 nuostatas, buvo nutarta nutraukti Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos veiklą, o kaip paaiškino atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, Karo prievolės administravimo tarnyba yra likviduojama. Taigi nepaisant to, jog ginčijamas Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų patvirtinimo“ bei šiuo įsakymu patvirtinti Karo prievolės administravimo tarnybos nuostatai formaliai yra galiojantys, tačiau įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei aukštesnės teisinės galios aktu pakeistą teisinį reguliavimą – o būtent tai, kad karo prievolės administravimo funkcijos Karo prievolės įstatymu (2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XI-1173 redakcija) yra priskirtos Lietuvos kariuomenei (kariuomenės padaliniui) – darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijos tirti norminių administracinių aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams kontekste, ginčijamas teisinis reguliavimas – Nuostatų 9.12 punktas – laikytinas nebegaliojančiu (nebetaikytinu ir nebeaktualiu šiuo metu vertinant atitinkamų visuomeninių santykių sureguliavimo turinį).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nutraukia norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą pripažinti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų tvirtinimo“ 1.1 punktas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktui, šiuo įsakymu patvirtintų Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 6 punktas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 9.1 punktas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 dalims, 15⁸ straipsnio 1 punktui, 28 straipsnio 1 punktui, 9.12 punktas prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai, 9.16 punktas prieštarauja Karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktams.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą pripažinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1160 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos struktūros ir nuostatų tvirtinimo“ 1.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 1 dalies 5 punktui, šiuo įsakymu patvirtintų Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 6 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15⁹ straipsnio 4 daliai, 9.1 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 15 straipsnio 1 ir 7 dalims, 15⁸ straipsnio 1 punktui, 28 straipsnio 1 punktui, 9.12 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 238 straipsnio 2 daliai, 9.16 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktams.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Antanas Ablingis     Ričardas Piličiauskas
	Virgilijus Valančius