VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei, 

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Struckui 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovui UAB „Cal Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Kastilita“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019-09-17 ieškovas ir atsakovas sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios įrangos nuomos bei kitų su įrangos naudojimu susijusių paslaugų teikimo atsakovui. Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti atlygintiniam naudojimui (toliau – Nuoma) ieškovui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių (toliau – Įranga), taip pat teikti papildomas Įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su Įrangos naudojimu susijusias paslaugas (toliau – Papildomos paslaugos). Atsakovas įsipareigojo atlygintiniam naudojimui priimti Įrangą ir tinkamai atliktas Papildomas paslaugas bei sumokėti Ieškovui šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Ieškovas už Įrangos nuomą ir suteiktas Papildomas paslaugas laikotarpiu nuo 2019-09 iki 2019-10 išrašė ir pateikė atsakovui eilę PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 8 285,35 Eur sumai, kurios atsakovas nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 8 285,35 Eur skolą, 8 proc. dydžio procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad

nepripažįsta ieškovo išrašytų neapmokėtų sąskaitų-faktūrų, kurios šalių nebuvo pasirašytos. Ginčo šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovas perduoda įranga atsakovui, šalims pasirašius Įrangos priėmimo-perdavimo (išdavimo) aktą, atitinkantį Sutarties 2.1.1–2.1.12 p. reikalavimus (Sutarties 2.1 p.), o nuomos termino pabaigoje atsakovas grąžina nuomos dalyką ieškovui, šalims pasirašant Įrangos priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą, atitinkantį Sutarties 2.2.1–2.2.5 reikalavimus (Sutarties 2.2 p.). Šalys susitarė, kad nuomos mokestis už Sutarties dalyką nustatomas Sutartie 2.1 p. nustatytame Įrangos priėmimo-perdavimo (išdavimo) akte arba prieduose prie Sutarties, mokestis už papildomas paslaugas nustatomas Sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose numatytuose Įrangos priėmimo-perdavimo aktuose arba prieduose prie Sutarties (Sutarties 3.1 p.). Tokiu būdu šalys, apibrėždamos Sutarties dalyko perdavimo viena kitai būdą, siekė faktinio ir teisinio apibrėžtumo, t.y. fiksuoti įrangos perdavimo momentą, nuomos kainą, minimalų terminą, ir pan. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti reikalaujamą priteisti skolą, turi pateikti Sutarties 2.1 ir 2.2 p. nurodytus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti Sutarties dalyko perdavimo faktą, jo naudojimo laiką ir atsakovo pareigos ieškovui turinį bei apimtį. Ieškovas į bylą tokių dokumentų nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyti šie faktai:

1)       ieškovas ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON13813.

2)       2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovas ir atsakovas sudarė priėmimo-perdavimo (išdavimo) aktą Nr. MDR0221170.

3)       2019 m. spalio 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė priėmimo-perdavimo (išdavimo) aktą Nr. MDR0222623.

Abu priėmimo-perdavimo aktus pasirašė atsakovo atstovas – vadovas A. B..

Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

Iš bylos medžiagos ir sutarties turinio analizės matyti, kad tarp šalių susiklostė situacija, kai atsakovas išsinuomojo įrangą, tačiau išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsisakė apmokėti.  

Šalių sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui atlygintiniam naudojimui ieškovui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas, sąlygų. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta apimtimi ir terminais vykdyti atsiskaitymus ieškovui.

Teismas šią šalių sudarytą sutartį vertina kaip nuomos sutartį ir dėl to ginčo tarp šalių nėra.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis neatsiskaitė už išsinuomotą įrangą.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškino, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu galimai siekė neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita. 

Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos-faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita-faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

PVM sąskaitos-faktūros Nr. INV0315288 detalizacijoje nurodyta, kad 1 935,96 Eur suma yra už vikšrinį ekskavatorių, kurį priėmė A. B.. Sąskaita išrašyta už laikotarpį nuo 2019-09-25 iki 2019-09-30. Ši sąskaita-faktūra iš esmės atitinka įrangos priėmimo perdavimo akte nurodytą įrangą ir laikytina, kad ieškovas įrodė šios įrangos nuomos faktą ir šią sumą nepagrįstai atsisakė apmokėti atsakovas.

PVM sąskaitos-faktūros Nr. INV0317148 detalizacijoje nurodyta, kad bendra 5 913,79 Eur suma yra už vikšrinį ekskavatorių ir ekskavatorinį krautuvą kurį priėmė A. B.. Sąskaita išrašyta už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2019-10-14. Ši sąskaita-faktūra iš esmės atitinka įrangos priėmimo perdavimo aktuose nurodytą įrangą ir laikytina, kad ieškovas įrodė šios įrangos nuomos faktą ir šią sumą nepagrįstai atsisakė apmokėti atsakovas.

Likusios neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros: Nr. INV0316170 ir Nr. INV0320143 yra išnuomotos įrangos transportavimo paslaugos.

Šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalių paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su jo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Atsakovas ginčija ieškovo išrašytas sąskaitas, kaip neatitinkančias dirbtų valandų skaičiaus.

Teismas šiuos atsakovo atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus toliau nurodytais motyvais. Visų pirma, atsakovas šalių pasirašytų 2019-09-25 ir 2019-10-01 priėmimo - perdavimo aktų ir/ar jų sąlygų dėl įrenginio nuomos kainos ir jos skaičiavimo tvarkos, neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančiomis ar niekinėmis. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo už įrenginio nuomą akte bei sutartyje nustatytomis sąlygomis būtent atsakovui (o ne trečiajam asmeniui). Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų sudarę kokį nors rašytinį sutarties priedą, ar kito susitarimo, kuriame būtų nustatę, kad įrenginio nuomos kaina bus skaičiuojama tik už faktiškai dirbtas įrenginio moto valandas. Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta, kad sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik jei jie yra tinkamai įforminti raštu bei šalių pasirašyti. Šiuo atveju šalys nebuvo sudarę jokio priedo prie Sutarties. Atsakovas nepateikė teismui tariamo šalių pasirašyto priedo, taip pat jokių kitų įrodymų – šalių susirašinėjimo dėl šio priedo sudaromo, priedo projekto ir kt., kuriuos vertinant būtų galima nustatyti aplinkybę dėl sutarties priedo sudarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Teisme išklausius šalių atstovų paaiškinimus darytina priešinga išvada nei dėstomos atsiliepime į ieškinį bei triplike aplinkybės dėl įrangos (ne)pristatymo.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, nesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų ieškovo reikalavimų pagrįstumą, o įrodytų atsakovo atsikirtimus.

Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Sąžiningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius.

Aukščiau sprendime minėtas atsakovo elgesys teismui kelia sąžiningumo abejonių. Atsakovas gavo išnuomotą įrangą bei jos transportavimo paslaugas, tačiau nepagrįstai vengia su ieškovu atsiskaityti.

Atskirai pažymėtina ir tai, jog atsakovui nustačius, kad trečiasis asmuo neteisėtai ar nepagrįstai savo apskaitos žurnaluose pildė neteisingą informaciją, pastarasis turi teisę pats kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises, o ne perkelti pareigą įrodyti, kiek įranga faktiškai buvo naudota ieškovui.

Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymą atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog PVM sąskaitose nurodyta informacija yra netiksli, t.y. kad įranga buvo naudota kitą nei nurodyta laikotarpį. Vien tik el. susirašinėjime su ieškovu paprašymas paaiškinti sąskaitos sumą bei valandas neįrodo atsakovo atsikirtimų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumą ir šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai. 

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta sutartis laikytina komerciniu sandoriu, ir nustačius, jog atsakovas turėjo prievolę sumokėti ieškovui pagal jo išrašytą sąskaitas, šis reikalavimas teismo sprendimu taip pat tenkintinas visiškai.        

        Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl jam atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis 186 Eur sumai (CPK 80, 93, 98 straipsniai). Ieškovas taip pat prašo atlyginti 902,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek procesinių dokumentų rengimas, tiek atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinas protingomis ir nėra mažintinos ir yra priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai). 

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant teisinės pagalbos ir kitas išlaidas) (CPK 80, 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi išlaidos viršija nurodytą sumą. Bylinėjimosi išlaidų suma byloje sudaro 21,02 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Storent“, juridinio asmens kodas 302251303, ieškinį atsakovui UAB „CAL Baltic“, juridinio asmens kodas 302619805, tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 8 285,35 Eur (aštuoni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 35 centai) skolą 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 186 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši eurai) žyminį mokestį ir 902,50 Eur (devyni šimtai du eurai 50 centų) teisinės pagalbos išlaidas.

        Priteisti iš atsakovo UAB „CAL Baltic“, juridinio asmens kodas 302619805, 21,02 Eur (dvidešimt vieną eurą 2 centus) pašto išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis