Civilinė byla Nr. e2-472-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00337-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ įtraukta į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LATLITA“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansiniai reikalavimai atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LATLITA“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LATLITA“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 30 d.), nemokumo administratoriumi paskyrė K. P. (toliau – nemokumo administratorius).
2. Nemokumo administratorius 2024 m. vasario 2 d. pateikė teismui prašymą dėl atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, kuriuo, be kita ko, prašė į kreditorių sąrašą įtraukti akcinę bendrovę (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ su 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintu ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LATLITA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į hipoteka užtikrintų kreditorių sąrašą įtraukiant AB „Šiaulių bankas“ su 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu.
3. BUAB „LATLITA“ kreditorius, kuris yra BUAB „LATLITA“ akcininkas ir buvęs vadovas, O. S. dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti nutartį dėl dalies kreditorių, įskaitant ir AB „Šiaulių bankas“, įtraukimo į BUAB „LATLITA“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalis dėl tam tikrų kreditorių, įskaitant ir AB „Šiaulių bankas“, įtraukimo į BUAB „LATLITA“ kreditorių sąrašą panaikinta ir šioje dalyje BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus prašymą nutarta nagrinėti iš naujo, išskiriant konkretaus asmens prašymus į atskiras bylas.
4. Suinteresuotas asmuo O. S. su BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą AB „Šiaulių bankas“ su finansiniu reikalavimu iš dalies nesutiko. Nurodė, kad nepagrįstai apskaičiuotų ginčytinų palūkanų dydis sudaro 25 478,46 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinamas finansinis reikalavimas. Be to, nuo nurodytų sutartinių palūkanų papildomai nepagrįstai skaičiuojamos procesinės 6 procentų metinės palūkanos. Papildomai, 2024 m. balandžio 18 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė, kad yra pagrindas mažinti netesybų dydį, kadangi BUAB „LATLITA“ dalį prievolės yra įvykdžiusi. Tokiu būdu AB „Šiaulių bankas“ finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas 69 469 Eur dydžiu, t. y. nuo 121 005,36 Eur iki 51 536,36 Eur.
5. AB „Šiaulių bankas“ su BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriaus prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti, atmesti suinteresuoto asmens O. S. nurodomus argumentus ir prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi įtraukė AB „Šiaulių bankas“ BUAB „LATLITA“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą ir patvirtino 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
7. Teismas nustatė, kad notaro išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, kurie vėliau buvo perduoti priverstine tvarka vykdyti antstolei, buvo aiškiai užfiksuotos tai dienai buvę BUAB „LATLITA“ įsiskolinimų AB „Šiaulių bankas“ pagal paskolos bei faktoringo sutartis dydžiai, užtikrinti hipotekos bei įkeitimo sandoriais, bei šių sumų detalizacija (negrąžinta paskolų suma, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai, kiti pagal sandorius priklausantys sumokėti dydžiai). Kaip matyti iš AB „Šiaulių bankas“ 2023 m. gruodžio 20 d. rašto BUAB „LATLITA“ nemokumo administratoriui ir prie jo hipotekos kreditoriaus pridėtų dokumentų bankroto bylos BUAB „LATLITA“ iškėlimo dienai (nutarties įsiteisėjimo dienai), nurodyta, kiek liko neišieškota ir nepadengta:
7.1. 48 079,08 Eur pagal 2017 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. PGP-2017-491-11, kurią sudaro 38 345,60 Eur negrąžintas kreditas, 1 779,40 Eur nesumokėtos palūkanos, 2 954,20 Eur netesybos (delspinigiai), 3 628,25 Eur procesinės palūkanos ir 1 371,63 Eur teisinės išlaidos;
7.2. 164 215,15 Eur pagal 2020 m. gruodžio 18 d. kredito sutartį Nr. K-2020-592-11, kurią sudaro 134 200 Eur negrąžintas kreditas, 8 348,71 Eur nesumokėtos palūkanos, 6 876,85 Eur netesybos (delspinigiai), 858,88 Eur INVEGA portfelinės garantijos mokestis, 12 575,61 Eur procesinės palūkanos ir 1 355,10 Eur teisinės išlaidos;
7.3. 200 119,38 Eur pagal 2017 m. lapkričio 13 d. finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2017-004-11, kurią sudaro 166 520,98 Eur negrąžintas kreditas, 7 291,49 Eur nesumokėtos palūkanos, 9 891,70 Eur netesybos (delspinigiai), 15 359,71 Eur procesinės palūkanos ir 1 055,50 Eur teisinės išlaidos;
7.4. 317 300,46 Eur pagal 2019 m. lapkričio 25 d. faktoringo sutartį Nr. SB11-02385/F, kurią sudaro 269 642,13 Eur negrąžintas kreditas, 2 614,54 Eur nesumokėtos palūkanos, 24 267,79 Eur netesybos (delspinigiai), 19 720,49 Eur procesinės palūkanos ir 1 055,51 Eur teisinės išlaidos.
8. AB „Šiaulių bankas“ pateikė prašymą patvirtinti bendrą 729 714,07 Eur finansinį reikalavimą, o BUAB „LATLITA“ nemokumo administratorius prašė teismo patvirtinti 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą. Jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad minėtos sumos būtų nepagrįstos, neteisingai matematiškai nustatytos (apskaičiuotos), byloje nėra, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti šių kreditorės ir nemokumo administratoriaus prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų sumų teisingumu, matematiniu tikslumu. Suinteresuotas asmuo iš esmės nekvestionavo šių sumų matematinio apskaičiavimo teisingumo (kėlė klausimą tik dėl palūkanų dydžių ir skaičiavimo laikotarpių neteisingumo (nepagrįstumo)).
9. Teismas pažymėjo, kad atitinkamų kreditavimo, faktoringo, sutartinės hipotekos ir (ar) įkeitimo bei kitų AB „Šiaulių bankas“ BUAB „LATLITA“ sudarytų sandorių, kuriuose šalių laisva valia ir apsisprendimu, realizuojant dispozityvumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principą, susitarta būtent dėl tokio dydžio palūkanų mokėjimo prievolės, dėl jų taikymo (mokėjimo) pagrindų, procentinių dydžių, mokėjimo (pradžios ir pabaigos) laikotarpių ir pan., minėti notaro išduoti vykdomieji įrašai, kuriuose pasisakyta tiek dėl sutartinių palūkanų, tiek dėl procesinių palūkanų procentinių dydžių ir jų skaičiavimo laikotarpių (iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „LATLITA“ iškėlimo įsiteisėjimo), antstolės veiksmai, apskaičiuojant ir išieškant vykdomosiose bylose nurodytas palūkanas, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nebuvo ir nėra teismo procesuose, taip pat ir šiame procese, BUAB „LATLITA“ ar kitų suinteresuotų asmenų, ginčijami.
10. Teiginius dėl priskaičiuotų netesybų (delspinigių) mažinimo būtinumo suinteresuotas asmuo iškėlė tik 2024 m. balandžio 18 d., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną, pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nors ankščiau tiek atskirajame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose šio klausimo nekvestionavo.
11. Teismo įvertinimu, įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ dydis yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo, BUAB „LATLITA“ akcininkas ir buvęs vadovas, O. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus bei nustatant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, kad neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkei.
12.2. Nuostoliai, kuriuos kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 22 punktas).
12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateikti išaiškinimai ir suformuluotos taisyklės, nustatančios, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
12.4. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei pateiktą ginčytinų palūkanų apskaičiavimą, mano, kad yra pagrindas mažinti patvirtintą kreditorės finansinį reikalavimą 25 478,46 Eur dydžiu.
12.5. Įvertinus, kad negražinto kredito likutis – 608 708,71 Eur, o BUAB „LATLITA“ įvykdė prievolę 218 494,29 Eur bei sumokėjo už naudojimąsi kreditu palūkanas bei, atsižvelgiant į tai, jog be nesumokėtų palūkanų skaičiuojamos ir 6 procentų procesinės palūkanos, kurių dydis sudaro 30 672,21 Eur, mano, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kaip minimalių nuostolių atlyginimas yra pakankamas, todėl yra pagrindas mažinti BUAB „LATLITA“ atžvilgiu priskaičiuotas netesybas (43 990,54 Eur). Apeliantas prašė teismo sumažinti AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą 69 469 Eur dydžiu, t. y. nuo 121 005,36 Eur iki 51 536,36 Eur.
12.6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
12.7. Teismo išvada, kad BUAB „LATLITA“ bei kiti suinteresuoti asmenys neginčijo sandorių, neturi reikšmės kreditorių teisėtų interesų gynimui ir jų lygiateisiškumo principo įgyvendinimui bankroto procese.
13. BUAB „LATLITA“ nemokumo administratorius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė priimti teismo sprendimą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir įrodymus, teismo nuožiūra.
14. Kreditorė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Teismas, patvirtindamas 729 714,07 Eur finansinį reikalavimą, nepažeidė kreditorių reikalavimų tvirtinimo bankroto procese tvarkos, išanalizavo banko pateiktus duomenis, įsiskolinimo skaičiavimus ir padarė teisingą išvadą, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nurodyto dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą.
14.2. Įrodymų, kurie paneigtų AB Šiaulių banko skolos apskaičiavimo teisingumą, reikalavimo pagrįstumą, patvirtintų apie dalinį skolos sugrąžinimą, suinteresuotas asmuo nepateikė.
14.3. Notaro vykdomuosiuose įrašuose užfiksuotos skolos, įskaitant palūkanas, delspinigius, dydis, aptartas palūkanų (sutartinių ir procesinių) dydžio, skaičiavimo ir mokėjimo klausimai.
14.4. Atsakovė ir (ar) suinteresuotas asmuo neginčijo vykdomųjų įrašų išdavimo, vykdomuosiuose įrašuose nurodytų sumų pagrįstumo, nors Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnis numato, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnyje nustatyta tvarka, o kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
14.5. Palūkanų dydžio ir mokėjimo klausimas buvo išspręstas notaro vykdomuosiuose įrašuose, kurie buvo išduoti vadovaujantis AB Šiaulių banko ir atsakovės sudarytų finansavimo sutarčių, taip pat hipotekos sandorių nuostatomis. Pažymėjo, kad iki vykdomųjų įrašų išdavimo procesinės palūkanos nebuvo skaičiuojamos.
14.6. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, mokėjimo (pelno) palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu, nes turi skirtingą paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
14.7. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 30 d., taigi, nuo šio momento AB Šiaulių bankas už atsakovės neįvykdytus skolinius įsipareigojimus palūkanų neskaičiavo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės AB „Šiaulių bankas“ 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas BUAB „LATLITA“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
18. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „LATLITA“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 30 d.
19. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „LATLITA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, į hipoteka užtikrintų kreditorių sąrašą įtraukiant ir AB „Šiaulių bankas“ su 608 708,71 Eur hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu ir 121 005,36 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu.
20. BUAB „LATLITA“ kreditorius, jos akcininkas ir buvęs vadovas, O. S. dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi patenkino atskirąjį skundą ir panaikino 2024 m. vasario 15 d. nutarties dalį, įskaitant ir dėl kreditorės AB „Šiaulių bankas“ įtraukimo BUAB „LATLITA“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą su nutarties 19 punkte nurodyta finansinio reikalavimo suma, ir nemokumo administratoriaus prašymo nagrinėjimas išskirtas nagrinėti į atskirą bylą.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo
21. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu skundžia kreditorės AB „Šiaulių bankas“ patvirtinto finansinio reikalavimo dydį BUAB „LATLITA“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, patvirtindamas kreditorės finansinį reikalavimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl netesybų ir palūkanų skaičiavimo, todėl nepagrįstai nesumažino AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dalies dėl palūkanų, atitinkamai 25 478,46 Eur dydžiu, kadangi iš notaro išduotų vykdomųjų įrašų matyti, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos ne iki sutarties nutraukimo momento, bet jų skaičiavimas tęsiamas nuo prašymo dėl vykdomųjų įrašų atlikimo įregistravimo notaro biure dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki visiško prievolių įvykdymo. Be to, neteisinga reikalauti palūkanų ir netesybų, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkei. Nuostoliai, kuriuos kompensuoja palūkanos, apima netesybas, jos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Apeliantas prašė mažinti netesybų dalį, kadangi atsakovė dalį prievolių pagal sutartis įvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad be nesumokėtų palūkanų yra skaičiuojamos ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, mano, jog palūkanos, kaip minimalių kreditorės nuostolių atlyginimas, yra pakankamos, todėl yra pagrindas mažinti delspinigių dydį. Prašė AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą sumažinti iki 51 536,36 Eur.
22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 116 punktas).
24. Šioje byloje apelianto ginčijama AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dalis dėl palūkanų, netesybų yra grindžiama Kauno m. 28-ojo notaro biuro notaro M. V. 2023 m. gegužės 3 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-2630, 2023 m. gegužės 3 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-2632, 2023 m. gegužės 3 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-2634, 2023 m. gegužės 3 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-2636, 2023 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-4356, 2023 m. gegužės 3 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-2638, 2023 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-4352, 2023 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju įrašu Nr. MV-4354. Šie vykdomieji įrašai išduoti pagal 2017 m. lapkričio 13 d. finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2017-004-11, 2017 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. PGkreP-2017-491-11, 2019 m. lapkričio 25 d. faktoringo sutartį Nr. SB11-02385/F, 2020 m. gruodžio 18 d. dito sutartį Nr. K-2020-592-11, sudarytų tarp UAB „LATLITA“ ir AB „Šiaulių bankas“. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji įrašai ar sandoriai, kurių pagrindu notaro vykdomieji įrašai buvo išduoti, būtų buvę ginčijami teisme, apeliantas jų neginčijo ir patvirtinant AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą BUAB „LATLITA“ bankroto byloje.
25. Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti suinteresuoto asmens nurodytų CK teisės normų, numatančių teismo teisę mažinti netesybas (delspinigius), kadangi kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo teisė dėl palūkanų bei netesybų kyla iš galiojančių ir nenuginčytų vykdomųjų dokumentų – notaro vykdomųjų įrašų, kurie išduoti sutarčių pagrindu.
26. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo ribojama Hipotekos registro duomenimis dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų; notaras negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, todėl jeigu kreditoriaus prašyme nurodyta išieškotinos skolos suma viršija nurodytą Hipotekos registre arba prašoma išieškoti Hipotekos registre neįregistruotas pelno, kompensacinių palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių sumas, notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą; šalių ginčai dėl skolų išieškojimo tokiu atveju turi būti sprendžiami bendrąja ginčo teisenos tvarka teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98- 469/2020).
27. Įstatymu notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnis). Kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
28. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams.
29. Šiuo atveju kreditorės AB „Šiaulių bankas“ pareikštas finansinis reikalavimas, įskaitytinai ir dėl palūkanų, netesybų (delspinigių), kyla pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurie nėra ir nebuvo pripažinti negaliojančiais bei nebuvo ginčijami. Suinteresuotas asmuo iki nemokumo (bankroto) bylos atsakovei BUAB „LATLITA“ iškėlimo 2023 m. spalio 26 d., būdamas atsakovės vadovu, dalyviu, turėjo galimybę ginčyti sandorius ir jų nuostatas dėl netesybų bei palūkanų skaičiavimo momento bei dydžio ir atitinkamai ginčyti jų pagrindu 2023 m. gegužės – liepos mėn. notaro išduotus vykdomuosius įrašus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nurodytina, kad sandoriai ir jų pagrindu notaro išduoti vykdomieji įrašai nebuvo ginčijami ir patvirtinant kreditorės AB „Šiaulių bankas“ pareikštą finansinį reikalavimą bankroto byloje. Apelianto pirmosios instancijos teisme pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. 13888) nurodyti atsikirtimai dėl netinkamo palūkanų skaičiavimo momento bei palūkanų mažinimo, negali būti vertinami, kaip reikalavimų pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka ginčijant sutartis bei jų pagrindu notaro išduotus vykdomuosius įrašus.
30. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad sandoriai bei jų pagrindu išduoti notaro vykdomieji įrašai, kurie nėra nuginčyti, tvirtinant jų pagrindu atsiradusius finansinius reikalavimus, laikytini turinčiais privalomąją galią ir vykdytinais įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tvirtindamas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytų bei neginčijamų sandorių ir vykdomųjų įrašų pagrindu atsiradusius finansinius reikalavimus, negali vertinti, tikrinti jų ir juose nurodytų duomenų pagrįstumo.
31. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad BUAB „LATLITA“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą patvirtinti AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą BUAB „LATLITA“ bankroto byloje visa apimtimi, kildinamą iš nenuginčytų bei neginčijamų notaro atliktų vykdomųjų įrašų, netikrindamas vykdomuosiuose įrašuose nurodytų duomenų pagrįstumo (tiek dėl palūkanų skaičiavimo momento, tiek dėl delspinigių dydžio mažinimo).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos, susijusios su kreditorės AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo BUAB „LATLITA“ bankroto byloje patvirtinimu, aplinkybes ir teisingai pritaikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje patvirtinimas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas