Civilinė byla Nr. 2-740-330/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00153-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.11.4; 3.1.14.8.9

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. E. (A. M. E.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjo A. M. E. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. M. E. ieškinį atsakovams V. V., J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ? valstybės įmonė ,,Registrų centras“, M. V., notarė D. S. ir notarė L. M.,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

1.       Pareiškėjas A. M. E. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. M. E. ieškinį atsakovams V. V., J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pareiškėjas prašo, atnaujinus procesą nurodytoje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

2.       Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad dėl neteisėtų sandorių sudarymo ieškovui buvo apsunkintos galimybės naudoti jam priklausančius, perleistame žemės sklype esančius, statinius. Pasak pareiškėjo, žemės perleidimo sutartys yra neteisėtos ir niekinės, naujasis žemės savininkas netgi grasina nukelti ieškovui nuosavybės teise priklausančius statinius nuo šiam savininkui priklausančios žemės, už kurią šis (naujasis savininkas) nemokėjo, įgijęs žemę dovanojimo sutarties pagrindu. Pareiškėjo teigimu, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, nes: teismas sprendimą priėmė remdamasis melagingais J. V. ir M. V. parodymais; V. V. sklypą iš J. V. įgijo apgaule, sklypo įgijimo metu jis buvo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis ir jam negalėjo priklausyti žemė nuosavybės teise; buvo apgautas notaras, padaryta žala valstybei. Sprendimą šioje byloje priėmusio teismo motyvai, pareiškėjo teigimu, buvo paremti melagingais parodymais ir nusikalstamais (sukčiavimo) veiksmais, todėl yra pagrindas byloje priimtą teismo sprendimą peržiūrėti.

3.       Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

4.       Teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti konkretų prašymo atnaujinti procesą pagrindą ir pateikti prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodyti, kada pareiškėjas sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. 

6.       Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. teisme buvo gautas patikslintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris yra iš esmės tapataus turinio kaip ir pradinis prašymas, tik papildytas viena pastraipa šio procesinio dokumento pabaigoje.

7.       Įvertinęs patikslintą pareiškėjo prašymą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų nustatytu terminu nepašalino – nesuformulavo prašymo atnaujinti procesą konkretaus pagrindo ir nepateikė jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taip pat konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą. Tuo remdamasis, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Pareiškėjas A. M. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo.

9.       Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad sprendimas civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo priimtas vadovaujantis šalių melagingais parodymais, apgaunant valstybės institucijas, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą. Apeliantas pažymėjo, kad negali pats pateikti duomenų, patvirtinančių jo argumentų pagrįstumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis procesinis veiksmas atliekamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12.       CPK 369 straipsnyje reglamentuota, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis) skaičiavimas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

13.       Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nustatytų prašymo trūkumų – nesuformulavo konkretaus prašymo atnaujinti procesą pagrindo ir nepateikė jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taip pat konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs apelianto pirminio ir patikslinto prašymų atnaujinti procesą turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teisine pozicija ir jo padarytomis išvadomis.

15.       Iš pareiškėjo prašymo ir prašymo patikslinimo teksto galima manyti, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (nors pareiškėjo teiktame procesiniame dokumente tas tiesiogiai nenurodyta).

16.       Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė reiškia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka.

17.       Vadinasi, siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas, kuriam byloje ir tenka įrodinėjimo pareiga, turėjo pridėti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, kopiją arba bent jau pateikti konkrečią informaciją apie tokio nuosprendžio priėmimą ir įsiteisėjimą.

18.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-382-661/2022 buvo išnagrinėta remiantis melagingais J. V. ir M. V. liudijimais, V. V. apgavus valdžios institucijas įsigyjant nuosavybės teisę į žemę, tačiau pareiškėjas nekonkretizavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo galimybės – teismui nepateikė jokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio), leidžiančių daryti bent preliminarią išvadą, kad procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022 buvo priimtas remiantis baudžiamojo proceso tvarka nustatytais melagingais šalies ar trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingais vertimais, suklastotais dokumentais ar daiktiniais įrodymais.

19.       Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, priimtu teismo sprendimu ir jame padarytomis teisinėmis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog civilinė byla Nr. 2-382-661/2022 buvo išnagrinėta remiantis melagingais šalies ar trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingais vertimais, suklastotais dokumentais ar daiktiniais įrodymais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų paaiškinimų, dokumentų klastojimo ar kt., kurių pagrindu priimtas sprendimas byloje, objektyviai neegzistuoja ir toks proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021).

20.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų, kurie yra esminiai ir dėl kurių negali būti pradėtas atitinkamas procesas. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nepaduotu ir grąžino pareiškėjui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-382-661/2022. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis