Civilinė byla Nr. e2-1674-877/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04714-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vardu,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insuranse Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atstovams R. V. ir advokatei Ingai Mekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Kreditorė akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group, kreipėsi į teismą su pareiškimu, pareikštu skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kuršėnų komunalinis ūkis“, dėl teismo įsakymo išdavimo (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 1).

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 9 d. tenkino kreditorės pareiškimą ir priteisė iš skolininkės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ 918,33 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 6).

3.       Teisme 2024 m. spalio 15 d. gauti skolininkės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo ir su prašymu panaikinti 2024 m. spalio 9 d. teismo įsakymą (e. b. l. 10-11).

4.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ (toliau – atsakovė) 918,33 žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas ( e. b. l. 20-23).

5.       Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. liepos 29 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimos namo bendrojo naudojimo konstrukcijos – nesandaraus stogo, buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtos sutarties pagrindu ieškovė, kaip buto draudikė, atlygino 918,33 Eur žalą. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratorė, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų (tame tarpe stogo) priežiūrą. Ieškovės nuomone butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų – stogas liūties metu praleido kritulių vandenį. Butas yra viršutiniame daugiabučio namo aukšte, virš jo nėra jokių inžinerinių tinklų ar kitų konstrukcijų, išskyrus stogą, todėl ieškovės teigimu, vanduo į apdraustą turtą galėjo patekti tik pro šią atsakovės prižiūrimą konstrukciją. Ieškovės įsitikimu, atsakovė kaip savo srities profesionalė privalėjo laiku nustatyti netinkamą stogo būklę ir imtis veiksmų trūkumų šalinimui. Ieškovės nuomone, atsakovei dėl įvyko kyla griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl už 2024 m. liepos 29 d. draudžiamojo įvykio metu butui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, o ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką įgijo teisę žalos atlyginimo iš atsakovės reikalauti subrogacijos tvarka.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka (e. b. l. 70-76). Atsakovė iki 2024 m. liepos 29 d. įvykusio ekstremalaus oro reiškinio (liūties) iš daugiabučio (duomenys neskelbtini) buto gyventojo nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl netvarkingos stogo konstrukcijos. Atsakovei dar neperėmus daugiabučio namo administravimo, statinys buvo apžiūrėtas ir pateiktos rekomendacijos defektams šalinti. Akte pažymėta, kad vizualiai apžiūrint pastato stogą, defektų kurie būtų esminiai, nepastebėta. Rekomendacijų dėl stogo konstrukcijų nepateikta. Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), iki perduodant daugiabučio namo administravimą atsakovei buvo atlikusi stogo remontą, ir iki ieškinio pateikimo, nei apžiūrų metu, nei vėliau, jokių nusiskundimų dėl stogo būklės nebuvo. Taip pat perduodant pastatą administruoti buvo matoma, kad stogas buvo remontuotas, tačiau jokių duomenų, kas atliko stogo remontą, kada jį atliko, atsakovei nebuvo perduota. Atsakovė pažymėjo, kad daugiabutyje yra reguliariai atliekama techninė pastato konstrukcijų apžiūra. Paskutinė iki draudiminio įvykio pastato apžiūra atlikta 2024 m. gegužės 13 d., kurios metu nesandarių stogo konstrukcijos vietų nepastebėta, stogo būklė įvardinta, kaip pakankamai gera. Iš viso per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. pastatas buvo apžiūrėtas penkis kartus. 2024 metų liepos 28 – 29 dienomis (duomenys neskelbtini) rajone (kaip ir visoje Lietuvoje) iškrito labai smarkūs lietūs. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone iškrito 115,5 mm kritulių (136 % liepos mėn. normos). Toks kiekis priskiriamas katastrofiniams padariniams ir turėtu būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos (Force Majeure) atvejis. Atsakovės nuomone, byloje nėra pateikiami jokie įrodymai, patvirtinantys jos neveikimą ir/ar netinkamą veikimą dėl atsiradusios žalos, ar administratoriaus pareigų netinkamą vykdymą, dėl ko galėjo atsirasti žala, todėl nesant įrodytoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės atsakomybė dėl žalos neatsiranda.

7.       Ieškovė dubliku (e. b. l. 118-120) papildomai nurodė, jog atsakovė neginčija aplinkybės, kad apdraustas turtas buvo apgadintas kritulių vandeniui prasiveržus pro stogą. Atsakovė pildė su namo priežiūra susijusius dokumentus, atliko namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras. Visuose namo apžiūros aktuose atsakovė, aprašydama stogo būklę ir pateikdama rekomendacijas, susijusias su šia būkle, nurodo, kad namo stogas pastebėtų nesandarumų neturi, jo būklė gera ir siūlo atsiradus pratekėjimui organizuoti stogo dangos keitimą. Ieškovės nuomone, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie stogo dangos tikrinimo būdus. Buto lubos ir sienos buvo užpiltos vandens, vanduo nuo lubų bėga žemyn sienomis, o tai patvirtina, kad stogas įvykio metu turėjo nesandarumų, kurių atsakovė formaliai atlikdama teisės aktų paskirtas pareigas, nenustatė ir nesutvarkė.

8.       Atsakovė tripliku (e. b. l. 130-133) papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų apsaugą, atsakovė neturėjo teisės ir pareigos be gyventojų sutikimo atlikti ar pirkti iš trečiųjų asmenų statybinių tyrimų darbų paslaugas, nesant tam nei gyventojų prašymams, nei būtinybei, nes stogo danga buvo geros būklės.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė M. V. patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Inga Mekienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. V. papildomai paaiškino, kad įvykio dieną gavo apie 100 pranešimų dėl pratekėjimo ir nesandarumo, tačiau iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini) negavo nei vieno pranešimo.

Teismas

konstatuoja:

12.       Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. sausio 29 d. išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2025 m. vasario 7 d. buvo apdraustas draudėjai E. Ž. priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (e. b. l. 25-26). Ieškovės atstovės paaiškinimais, 2024 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros aktas ir pateiktos nuotraukos patvirtina, kad butas 2024 m. liepos 29 d. buvo apgadintas dėl vandens užliejimo (e. b. l. 27-48). Ieškovė atliko nuostolių apskaičiavimą ir išmokėjo draudėjui 918,33 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 49-51). Ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų – stogo. Ieškovė įvertinusi žalos bylos tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog butui žala buvo padaryta dėl vandens prasiskverbimo per namo konstrukcijas, už kurių būklę ir prižiūrą yra atsakingas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

13.       Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutinka, teigdama, kad atsakovė savo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Pažymėjo, jog dar iki perduodant atsakovei daugiabučio namo administravimą daugiabučio namo savininkų bendrija buvo atlikusi stogo remontą ir iki ieškinio pateikimo nei apžiūrų metu, nei vėliau jokių nusiskundimų dėl stogo būklės nebuvo. Taip pat nurodė, jog 2024 m. liepos 28-29 dienomis (duomenys neskelbtini) rajone iškrito labai smarkūs lietūs, t. y. 115,5 mm kritulių (136 procento liepos mėnesio normos), todėl atsakovės nuomone toks kiekis priskiriamas katastrofiniams padariniams ir turėtų būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos (Force majeure) atvejis.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

15.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

16.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

17.       Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

18.       Byloje šalys neginčijo, kad atsakovė įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą.

19.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

20.       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas).

21.       Atsakovė paaiškino, kad ji reguliariai organizavo ir atliko namo apžiūrą. Tai patvirtina byloje pateikti statinio apžiūros aktai, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 89-102). Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovė kiekvienais metais pavasarį, t. y. po šildymo sezono pabaigos, ir rugsėjį, t. y. prieš šildymo sezoną pradžią, atlikdavo namo techninės būklės įvertinimą, siekdama nustatyti namo konstrukcijų, įskaitant ir stogo, būklę, tačiau jokių esminių stogo defektų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateiktos tik rekomendacijos stebėti esamą būklę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad namo gyventojai informuotų atsakovę apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo stogo priežiūrą, stogas nebuvo avarinės būsenos, buvo rekomenduotina ir vykdoma stebėsena, esminių defektų neturėjo, vandens nepraleido ir todėl nebuvo poreikio skubiai vykdyti namo stogo remonto darbus.

22.       Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).

23.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai ir atsakovės paaiškinimai leidžia teigti, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, tinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė kiekvienais metais pavasarį ir rudenį vykdė daugiabučio namo apžiūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki draudžiamojo įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimus apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nesant stogo avarinės situacijos ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę ir ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Teismas taip pat pažymi, kad draudžiamajam įvykiui atsirasti taip pat įtakos turėjo ir reikšmingos oro sąlygos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) meteorologinės stoties (artimiausios (duomenys neskelbtini)) duomenimis nuo 2024 m. liepos 28 d. 20 val. iki 2024 m. liepos 29 d. 7 val. (per 12 val.) buvo užfiksuotas stichinio lietaus reiškinys, kai iškrito 93,1 mm kritulių (e. b. l. 84-85). Tai sudarė net 136 procentus liepos mėnesio normos iškrentančio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio, kas turėjo įtakos buto užliejimui. Teismas pažymi, kad šis nuo atsakovės valios nepriklausomas veiksnys taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-17-368/2025)

24.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, ištyrus ir įvertinus bylos duomenų visumą, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl civilinė atsakomybė atsakovei, kaip namo administratorei, negali kilti, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas papildomai nepasisako, nes jie neįtakoja teisinio rezultato ir teismo padarytų išvadų. Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 918,33 Eur turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė ieškovės ieškinį, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26.       Atsakovė byloje patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. 100,00 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, 400,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (e. b. l. 86-88), 50,00 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, 200,00 Eur  už tripliko parengimą (e. b. l. 162-164), 100,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir 150,00 Eur už bylos nagrinėjimą 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje (e. b. l. 169-171).

27.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28.       Išlaidų advokato ar jo padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

29.       Šiuo atveju advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos už teisinę konsultaciją, susipažinimą su dokumentais, atsiliepimo ir tripliko parengimą, už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (iš viso 1 000,00 Eur) neviršija Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, yra pagrįstos įrodymais, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai.

30.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nebuvo patirta.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia: 

ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų komunalinis ūkis“, juridinio asmens kodas 175606358, iš akcinės draudimo bendrovės “Compensa Vienna Insurance group”, juridinio asmens kodas 304080146, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                      Rita Liukaitytė