Civilinė byla Nr. 2-18766-861/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13449-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.14
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Andžej Sinicyn,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) „Reikas“ ieškinį atsakovei UAB „Apskaitos politika“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. B. ir
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 284,70 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) po draudiminio įvykio į ieškovę dėl atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kreipėsi J. B.. Teisę atstovauti atsakovei J. B. patvirtino pateikdamas automobilio registravimo liudijimą I Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) automobilis buvo apžiūrėtas, surašyti automobilio apžiūros aktas bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešimas apie įvykį bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp šalių buvo pasirašytas remonto užsakymas - paraiška Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė po atlikto automobilio remonto atsiėmė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė prašymą If P&C Insurance AS filialui išmokėti draudimo išmoką tiesiogiai ieškovei bei pripažino, kad pretenzijų dėl remonto darbų neturi. (duomenys neskelbtini) remonto kaina buvo suderinta su If P&C Insurance AS filialu ir 2019-09-09 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 603,28 Eur sumai. Draudėjas apmokėjo ieškovei 318,58 Eur. Dėl likusios 284,70 Eur sumos ieškovė kreipėsi į atsakovę. (duomenys neskelbtini) atsakovė el. laišku atsisakė padengti įsiskolinimą nurodydama, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo parduotas J. B.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), pasirašant remonto užsakymą - paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl sutartinės prievolės pagal rangos sutartį atitenka atsakovei. Argumentas, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonė buvo parduota J. B., negali atleisti atsakovės nuo įsipareigojimo sumokėti už automobilio remontą, nes pirkimo–pardavimo sutartis yra įforminta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje sąlygos apie skolos už automobilio remonto darbų apmokėjimą perleidimą J. B. nėra. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija nėra pasirašyta nei vienos šalies.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad atsakovė nėra sudariusi sandorių su ieškove bei nėra suteikusi įgaliojimų tokio sandorio sudarymui. Pažymėjo, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsakovė pardavė J. B.. Atsakovė apie jos vardu sudarytą sandorį sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai ieškovė el. paštu kreipėsi su reikalavimu apmokėti skolą. Atsakovė ieškovei nurodė, kad J. B. neturėjo įgaliojimų atsakovės vardu sudaryti sandorio. Remonto darbų užsakymo pateikimo laiku (duomenys neskelbtini) automobilis faktiškai buvo valdomas automobilio įgijėjo J. B., su kuriuo atsakovė (duomenys neskelbtini) įformino automobilio pirkimo - pardavimo sandorį. Jei automobilio remontas faktiškai buvo atliktas, jis atliktas tuo metu, kai automobilis nepriklausė atsakovei. Pažymėjo, kad J. B. niekada nebuvo atsakovės darbuotojas. Atkreipė dėmesį, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie automobilio taisymo darbų atlikimo pradžią bei pabaigą. Dokumentas, kuriame detalizuoti automobilio remonto darbai ir remonto metu sunaudotos medžiagos ir kuris gali būti laikomas atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu, PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta (duomenys neskelbtini). Vertina, kad automobilio remonto darbai atlikti (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėn.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad transporto priemonės savininkė yra atsakovė, trečiasis asmuo pateikė transporto priemonės techninį pasą, kuriame nurodyta, kad automobilio savininkė yra atsakovė, kitų galimybių patikrinti automobilio savininką nėra. Trečiasis asmuo nurodė, kad priduoda automobilį atsakovės vardu, pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, atsiimdamas transporto priemonę taip pat pasirašė bei nurodė, kad pretenzijų ieškovei neturi. Pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta vėliau, tačiau ieškovė nieko apie tai nežinojo. Automobilio apžiūros aktas buvo pasirašytas trečiojo asmens J. B.. Pažymėjo, kad nurodyta data taisyta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo būtent J. B., kuris ranka pasirašė minėtą aktą, o ne ieškovės darbuotojo.
Į teismo posėdžius nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neatvyko.
Ieškinys tenkinamas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) po draudiminio įvykio į ieškovę dėl atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kreipėsi J. B.. Teisę atstovauti atsakovei J. B. patvirtino pateikdamas automobilio registravimo liudijimą I Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) automobilis buvo apžiūrėtas, surašyti automobilio apžiūros aktas bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešimas apie įvykį bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp šalių buvo pasirašytas remonto užsakymas - paraiška Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė po atlikto automobilio remonto atsiėmė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė prašymą If P&C Insurance AS filialui išmokėti draudimo išmoką tiesiogiai ieškovei bei pripažino, kad pretenzijų dėl remonto darbų neturi. (duomenys neskelbtini) remonto kaina buvo suderinta su If P&C Insurance AS filialu ir (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 603,28 Eur sumai. Draudėjas apmokėjo ieškovei 318,58 Eur. Dėl likusios 284,70 Eur sumos ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau 2020-02-11 atsakovė el. laišku atsisakė padengti įsiskolinimą nurodydama, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo parduotas J. B. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad J. B. neturėjo įgaliojimų veikti atsakovės vardu ir sudaryti transporto priemonės remonto darbų užsakymo, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovei už atliktus automobilio remonto darbus.
Rangos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Įstatymas rangos sutarčiai nenustato privalomos rašytinės formos, todėl tokia sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71-1.72 straipsniai).
Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas automobilio apžiūros aktas bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pranešimas apie įvykį bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir J. B. pasirašė remonto užsakymą - paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų į bylą duomenų nustatyta, kad remonto užsakymas - paraiška buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji neturi informacijos apie tai, ar nurodyti remonto darbai buvo užsakyti ir ar buvo faktiškai atlikti. Teigia, kad remonto darbų užsakymo pateikimo laiku (duomenys neskelbtini) automobilis faktiškai buvo valdomas automobilio įgijėjo J. B., su kuriuo atsakovė (duomenys neskelbtini) pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sandorį. (duomenys neskelbtini) J. B. po atlikto automobilio remonto atsiėmė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė prašymą If P&C Insurance AS filialui išmokėti draudimo išmoką tiesiogiai ieškovei bei pripažino, kad pretenzijų dėl remonto darbų neturi. Įvertinus pateiktus duomenis, teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovė teigia, kad ieškovės ir IF P&C Insurance AS filialo (duomenys neskelbtini) suderinta automobilio remonto kaina yra vertinama kritiškai, kadangi, ieškovės teigimu, automobilio remontas baigtas (duomenys neskelbtini), todėl pagal įprastą praktiką darbai vykdomi tik suderinus darbų atlikimo sąmatą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmiausia būna užpildoma paraiška, po kurio laiko būna apskaičiuotas ir patvirtintas žalos dydis. Nagrinėjamu atveju vertina, kad dėl vasaros sezono, t. y. atostogų laiko, konkrečiu atveju buvo priimta paraiška, o po kurio laiko apskaičiuotas ir atsiųstas žalos dydis. Atsakovė taip pat kėlė abejones dėl automobilio apžiūros akto surašymo datos. Nurodo, kad data buvo taisyta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vertina, kad ieškovė koregavo datą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio apžiūros aktas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), o taisymas atliktas būtent J. B., kadangi jis pats savo ranka pildė skiltį kliento vardas, pavardė, data, parašas. Teismas, vertindamas minėtą aktą konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog data buvo taisyta iš (duomenys neskelbtini) į 2019 (duomenys neskelbtini) ne ieškovės, kaip teigia atsakovė, o J. B., kadangi jis savo ranka pasirašė automobilio apžiūros aktą. Įvertinus tai, kad remonto užsakymas - paraiška buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), teismas vertina, kad automobilio apžiūros aktas taip pat buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į aplinkybę, kad atsakovė nei į vieną teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, neprašė teismo posėdyje pripažinti trečiojo asmens dalyvavimo būtinu ir niekaip kitaip nesiekė įrodyti savo atsikirtimų, kas būtų leidę teismui juos įvertinti. Atsakovė apsiribojo tik formaliu atsiliepimo į bylą pateikimu ir deklaratyviu aplinkybių paaiškinimu jame.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) J. B. kreipėsi į ieškovę dėl atsakovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, pateikė automobilio registravimo liudijimą I Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad transporto priemonės savininkė yra atsakovė, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, o atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius – atliko automobilio remonto darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui. Pažymėtina, kad tai, jog trečiasis asmuo automobilį nuosavybėn įgijo (duomenys neskelbtini), patvirtino pati atsakovė. Ji nurodė, kad remonto darbų užsakymo pateikimo laiku, t. y. (duomenys neskelbtini), automobilis faktiškai buvo valdomas automobilio įgijėjo J. B., tačiau automobilio savininkė buvo atsakovė.
Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 284,70 Eur skolos.
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 284,70 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,69 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 18,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Apskaitos politika“, į. k. 304080630, ieškovės UAB „Reikas“, į. k. 122884442, naudai 284,70 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Apskaitos politika“, į. k. 304080630, į valstybės biudžetą 18,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė