Civilinė byla Nr. 3K-3-671/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02665-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013  m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SE „BTA Insurance Company“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo SE „BTA Insurance Company“ ieškinį atsakovui IĮ „Laimis“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 22 661,27 Lt draudimo išmoką ir  6 proc. procesinių palūkanų. Jis nurodė, kad buvo apdraudęs atsakovui priklausančio automobilio DAF F AR95 XF430 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.  2010 m. balandžio 29 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu šiuo automobiliu buvo apgadintos kitos transporto priemonės. 2010 m. gruodžio 7 d. ieškovas išmokėjo 21 907,61 Lt draudimo išmoką. Ieškovas taip pat nurodė, kad buvo apdraudęs atsakovui priklausančio automobilio IVECO AS440S43 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010 m. lapkričio 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu šiuo automobiliu apgadinti vartai. 2010 m. lapkričio 18 d. ieškovas išmokėjo 753,66 Lt draudimo išmoką.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per tą laikotarpį, kai draudėjas laiku nesumokėjo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, iš draudėjo bus pareikalauta grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

IĮ „Laimis“ pažeidė  įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą prievolę ir praleido draudimo sutartyje nustatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus, nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, todėl draudikas įgyja reikalavimo teisę draudėjui.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas dalies ieškinio reikalavimų (753,66 Lt sumokėtos draudimo išmokos ir 1325 Lt pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos) atsisakė.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad eismo įvykių metu galiojo TPVCAPD sutartys, o aplinkybė, kad sutartos draudimo įmokos buvo mokamos dalimis, yra tik atsakovo ir ieškovo susitarimo reikalas, nepanaikinantis draudimo apsaugos visam draudimo sutarties laikotarpiui. Taigi, išmokėdamas draudimo išmokas ieškovas įvykdė savo pareigą. Nors eismo įvykiu metu atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokų pagal atitinkamas draudimo sutartis, tai draudimo sutarčių nedaro negaliojančių. Draudikas, negavęs dalinės draudimo įmokos, draudėjui raštiškos pretenzijos nepareiškė, iš atsakovo draudimo įmokas priėmė po eismo įvykių, todėl preziumuotina, kad jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo dėl eismo įvykių išmokėtų sumų.

              II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 22 661,27 Lt draudimo išmokos, 6 proc. procesinių palūkanų ir 680 Lt bylinėjimosi išlaidų.  Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje draudėjas (atsakovas) pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais, todėl draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: civilinės bylos dalį dėl ieškovo SE „BTA Insurance Company“  2078,66 Lt reikalavimo atsakovui IĮ „Laimis“ nutraukė;  20 582,61 Lt ieškovo reikalavimą atsakovui atmetė ir perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo priteisti 2078,66 Lt, ir, patikslinęs ieškinio sumą, prašė priteisti 20 582,61 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė visą pradiniame ieškinyje nurodytą sumą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl 2078,66 Lt reikalavimo nutraukė.

Teismas konstatavo, kad eismo įvykių metu šalių sudarytos draudimo sutartys galiojo,           draudimo įmokos buvo sumokėtos, tačiau vėliau, nei buvo numatyta sutartyse. Nepaisant ieškovo vėlavimo mokėti draudimo įmokas, atsakovas sutarčių nenutraukė ir tik 2010 m. lapkričio 22 d. įspėjo ieškovą apie galimą jų nutraukimą. Draudimo išmoką draudikas pagal 2010 m. liepos 2 d. draudimo sutartį išmokėjo negavęs einamųjų įmokų ir nesikreipęs į draudėją dėl sutarties nuraukimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovas tokį atsakovo elgesį (neveikimą) toleravo, sutarties nenutraukė, pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas priėmė.

Draudimo išmoką pagal 2010 m. liepos 2 d. draudimo sutartį ieškovas išmokėjo 2010 m. gruodžio 7 d., t. y. jau įspėjus atsakovą apie draudimo sutarties nutraukimą. Ieškovas nepateikė duomenų, kad, atsakovui pavėluotai sumokėjus draudimo įmokas, jis jų nepriėmė.  Nors ieškovas 2012 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pateikė dalies ieškinio atsisakymą nurodydamas, kad atsisako pavėluotai sumokėtos 1325 Lt draudimo įmokos, šis atsisakymas pateiktas praėjus dvejiems metams po įmokos sumokėjimo. Įvertinusi pavėluotos 1325 Lt įmokos pagal 2010 m. balandžio 21 d. draudimo sutartį atsisakymo aplinkybes, teisėjų kolegija šį atsisakymą vertino kaip nesąžiningą ir nesuteikiantį ieškovui teisės pasinaudoti TRVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostata. 

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Ši norma numato galimybę draudikui išsireikalauti nuostolių atlyginimą iš draudėjo, laiku nevykdančio savo prievolės mokėti draudimo įmoką, tačiau galiausiai ją įvykdančio. Besąlyginis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymas reikštų, kad draudėjas, sumokėjęs draudimo įmoką ir atlyginęs draudikui sumas, išmokėtas trečiajam asmeniui, patirtų didesnių turtinių praradimų nei tuo atveju, jeigu jis apskritai nebūtų draudęs savo civilinės atsakomybės.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas SE „BTA Insurance Company“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 4 straipsnio nuostatas, nes vadovavosi Vilniaus apygardos teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2A-1073-560/12 ir Nr. 2A-1073-560/12. Teismas neteisingai išaiškino TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, kad, ieškovui priėmus pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas, jis netenka teisės reikalauti grąžinti sumokėtas sumas ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitikusį Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-314/2012, Nr. 3K-3-524/2012; 3K-3-123/2013 ir Nr. 3K-3-124/2013, pasisakydamas dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų, nurodė, kad pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas nepanaikina draudiko teisės sumokėtas sumas išsiieškoti iš draudėjo. Nurodytų bylų faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjama byla, nes jose draudėjas, pažeisdamas draudimo sutarties sąlygas, draudimo įmoką sumokėdavo pavėluotai, įvykus draudžiamajam įvykiui.

TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikromis sąlygomis: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad visos pirmiau nurodytos sąlygos nustatytos, tačiau priėmė skirtingus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012, išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos jo išmokėtas sumas. Šios normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Taip draudėjas yra drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vadovavosi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, o senesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :   

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai,      t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).  Kasacinis teismas išaiškino, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. BUAB „Cargo and go“, bylos  Nr. 3K-3-123/2013). Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ         22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

Dėl draudikui iš draudėjo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise priteistino žalos dydžio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 21 d. šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis                      Nr. 122719020. Ji įsigaliojo 2010 m. balandžio 21 d. 12:01 val. Draudimo sutarties 4 punkte nurodyta nuostata, kad pirmoji draudimo įmokos dalis (1325 Lt) turėjo būti sumokėta tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 21 d., tačiau to nebuvo padaryta. Draudėjas pirmąją įmoką sumokėjo 2010 m. balandžio 29 d., įvykus eismo įvykiui. 2010 m. liepos 2 d. šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis                      Nr. 122849424. Ji įsigaliojo 2010 m. liepos 6 d. 00:00 val. Draudimo sutarties 4 punkte nurodyta nuostata, kad pirmoji draudimo įmokos dalis (1475 Lt) turėjo būti sumokėta tą pačią dieną, t. y. 2010 m. liepos 2 d., antroji – iki 2010 m. spalio 6 d. Eismo įvykis įvyko 2010 m. lapkričio 8 d.  2010 m. lapkričio 22 d. draudikas informavo draudėją, kad šis yra nesumokėjęs 1475 Lt draudimo įmokos dalies.

Dėl šių byloje nustatytų faktų, taikant TPVCAPDĮ nuostatas ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-123/2013), yra pagrindas konstatuoti, kad galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai ieškovas, neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovui TPVCAPDĮ           11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už draudimo sutarties netinkamą vykdymą (laiku nesumokėtą draudimo įmoką), t. y. jis gali reikšti reikalavimą atsakovui grąžinti draudiko nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau, minėta, remiantis TPVCAPDĮ                 22 straipsnio 2 dalimi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu.

Nagrinėjamu atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad bylos duomenimis, atsakovas pirmąją draudimo įmoką pagal sutartį Nr. 122719020 sumokėjo tik po to, kai įvyko eismo įvykis, o draudimo sutarties Nr. 122849424 atveju buvo vėluojama sumokėti antrą (iš keturių) draudimo įmokos dalį, nors buvo įvykęs eismo įvykis ir išmokėta draudimo išmoka. Šios aplinkybės atskleidžia, kad, viena vertus, draudėjas vengė mokėti draudimo įmokas nustatytu laiku ir taip pažeidinėjo sudarytas draudimo sutartis, kita vertus – draudikas pavėluotai sumokėtą įmoką priėmė, draudimo sutarčių nenutraukė. Nustatant ieškovui grąžintinos sumos dydį svarbu yra ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui grąžintinos sumos dydis nustatytinas kaip prašomos priteisti sumos 2/3 dalys (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą: jo dalį, kuria atmestas 20 582,61 Lt ieškovo reikalavimas, panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiant 13721,74 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal bylos baigtį kasaciniame teisme yra tenkinamos 2/3 dalys ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeičiant apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovas sumokėjo: 680 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 617 Lt žyminio mokesčio kasacinės instancijos teisme, iš viso – 1297 Lt. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovui iš valstybės biudžeto grąžinta 46,77 Lt žyminio mokesčio. Likusi ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma yra 1250,23 Lt (1297-46,77=1250,23), 2/3 dalys šios sumos (833,49 Lt) priteistina iš atsakovo.

Atsakovas sumokėjo: 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme; 680 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 3680 Lt, 1/3 dalis šios sumos (1226,67 Lt) priteistina iš ieškovo.

Įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 393,18 Lt (1226,67-833,49=393,18) bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinis teismas patyrė 15,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Sprendžiant, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, 10,62 Lt priteistina iš atsakovo, kita išlaidų dalis, atsižvelgiant į teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nepriteistina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos  teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Civilinės bylos pagal ieškovo SE „BTA Insurance Company“  (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui IĮ „Laimis“ (duomenys neskelbtini)  dalį dėl 2078,66 Lt priteisimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui SE „BTA Insurance Company“  (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą (duomenys neskelbtini) iš atsakovo IĮ „Laimis“ (duomenys neskelbtini) 13 721,74 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt vieną litą 74 ct) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

Grąžinti ieškovui SE „BTA Insurance Company“  (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą (duomenys neskelbtini)  iš valstybės biudžeto 46,77 Lt (keturiasdešimt šešis litus 77 ct) žyminio mokesčio“.

Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“  (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą (duomenys neskelbtini) 393,18 Lt (tris šimtus devyniasdešimt tris litus 18 ct) atsakovo IĮ „Laimis“ (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Laimis“ (duomenys neskelbtini) 10,62 Lt (dešimt litų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Dangutė Ambrasienė

              Gintaras Kryževičius

              Antanas Simniškis