Civilinė byla Nr. e2YT-1684-284/2020m.

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00050-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2020 m. birželio 23  d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. S. ir jos atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

suinteresuotiems asmenims S. S., K. B. ir jo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., K. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja E. S. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, pareiškėja E. S., po testatorės T. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad Pakruojo rajono notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios T. B. G. turtą, nurodytą testamente. Pareiškime nurodė, kad jos motina T. B. G. 2015 m. spalio 13 d. Pakruojo rajono notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, pagal kurį jai priklausantį turtą paliko: 0,4500 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), – savo vaikaitei S. S.; 0,4300 ha ploto žemės sklypą ir 0,7200 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), - pareiškėjai E. S.; visą likusi savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dienoje, - savo sūnui K. B.. T. B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono notarų biurą nesikreipė, nes neišmanydama įstatymų manė, kad, jeigu yra testamentas, tai po testatoriaus mirties turtas jai pereina savaime. 2015 m. gruodžio 30 d. T. B. G. sudarė panaudos sutartį su J. N. dėl 0,7200 ha, 0,4300 ha ploto žemės sklypų. Pareiškėja mano, kad po testatorės T. B. G. mirties ji priėmė jai testatorės paliktą palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti – leido J. N. naudotis 0,7200 ha ploto bei 0,4300 ha, ploto žemės sklypais.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, mano, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai valdydama, nes ji neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja dalyvavo savo motinos laidotuvėse, todėl jai buvo žinoma apie palikimo atsiradimo momentą, ji galėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą, tačiau to nepadarė. Šiuo metu jau yra praėję daugiau nei du metai nuo palikimo atsiradimo, ji buvo abejinga palikimui, juo nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, tik 2019 m. gruodžio mėnesį įspėjus notarui, ji palikimu susirūpino. Be to, pareiškėja ne kartą buvo perspėta tvarkytis palikimą, nes pačiam suinteresuotam asmeniui K. B. tai trukdė atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus ir galutinai nusistatyti žemės sklypų ribas ir realią jų buvimo vietą. Jam apie T. B. G. ir J. N. sudarytą 2015 m. gruodžio 30 d. panaudos sutartį girdėti neteko, mano, kad tokia sudaryta nebuvo, o jei ir buvo, - ji neįrodo pareiškėjos aktyvių veiksmų, priimant palikimą faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktu teismui atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad yra pagrindai pareiškėjos pareiškimą tenkinti, todėl neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui, kadangi apie teismo posėdį šiam asmeniui buvo pranešta tinkamai, iš jo negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, o savo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. S. savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad T. B. G. yra jos motina, motinos surašyto testamento nebuvo mačiusi, tačiau ji sakė, kad namą su už kelio esančia žeme paliks S. S., o likusią žemę – jai ir broliui. Mama mirė (duomenys neskelbtini), ji po mamos mirties į notarą nesikreipė. Jos dukra - mirusiosios anūkė - kreipėsi į notarą, nes reikėjo susitvarkyti namą ir posodybinę žemę. Vėliau jai pasakė, kad ir brolis susitvarkė palikimą. Ji nesikreipė pas notarą, nes po laidotuvių buvo pasimetusi, kiti pradėjo sakyti, kad brangiai kainuos, o ji niekada nebuvo susidūrusi su tokiais įstatymais, todėl taip ir liko nesusitvarkiusi. Jai pagal mamos testamentą yra likę du žemės sklypai. Tų žemės sklypų ji nedirbo, mama buvo išnuomojus ūkininkui G. N., todėl jis ją dirbo. Sutartį dėl žemės sklypų sudarė mama, kai dar buvo gyva. N. žemę iki šiol ir tebedirba. Jis taip pat išdirba ir jos žemę, kuria ji naudojasi. Dėl to jai nereikia mokėti už suarimą, suakėjimą. Mamos žemės dirbti nesiruošia, žemę paliktų vaikams. Jai ūkininkas duoda grūdų, šiaudų. Dėl naujos sutarties su ūkininku ji nesikalbėjo, sutarties nesudarė. Pati mamos žemės nedirba. Apie tai, kad jai reikia kreiptis į notarą dėl žemės paveldėjimo, ji sužinojo gavusi laišką iš notarės, tada 2019 m. gruodžio mėnesį pradėjo tvarkyti dokumentus. Po mamos mirties negavo pranešimo apie palikimo priėmimą. Testamento nėra mačiusi. Ji žinojo, kad S. S. tvarkėsi palikimą. Už žemę jokio atlygio nebuvo. Ji nieko nežino apie tai, kad yra pasikeitusios žemės ribos, brolis K. B. su ja apie palikimą nekalbėjo. Ji mamos laidotuvėse dalyvavo. Mamos žemės sklypai tebeegzistuoja.

Pareiškėjos atstovas advokatas Anatolij Šichovcov pareiškimą prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad E. S. yra jos mama, o K. B. – dėdė. Močiutė buvo sudariusi testamentą, ji apie tai žinojo, nes buvo kalba, kad jie kartu su dėde turėjo nuvežti močiutę pas notarą. Tačiau ji tą dieną dirbo ir nevažiavo. Močiutę nuvežė dėdė vienas. Mamai apie močiutės nuvežimą pas notarą dėl testamento sudarymo nesakė. Po darbo močiutė jai pasakė, kad namas ir žemė prie jo paliko jai, o jos mamai ir K. – po gabaliuką žemės. Ji sakė, kad yra testamentas, bet ji jo nematė, neskaitė, nes močiute tikėjo. Dar yra giminių: dėdė turi du vaikus, ji turi dar dvi seseris. Po močiutės mirties ji pažiūrėjo testamentą ir nuvyko pas notarę tvarkytis dokumentų. Trys mėnesiai nebuvo praėję. Ji pirma pradėjo tvarkytis paveldėjimą. Apie tai, kad ir mamai, ir dėdei reikia pas notarą tvarkytis paveldėjimą, kalbėjo, nes iš mamos reikėjo pasiimti dokumentus. Dėdė taip pat tvarkėsi dokumentus, pasiėmė iš jos reikalingus dokumentus. Mamai taip pat sakė, kad reikia pradėti tvarkytis ir jai. Mama sutiko, kad reikia, bet pasakė, kad neturi pinigų. Ji žinojo, kad kažkas dėdei buvo negerai su paveldima žeme, dėdė sakė, kad posodybinis žemės sklypas priklauso jam, tačiau ji pasidarė geodezinius matavimus ir matininkas jai pasakė, kad pagal paveldėjimą, posodybinė žemė priklauso jai. Ji sakė mamai, ragino ją tvarkytis paveldėjimą, notarė pasakė, kad, nors terminas praleistas, jeigu ji ir dėdė pasirašytų, mamai nereikėtų jokių teismų ir taip pat galėtų susitvarkyti. Bet dėdė nesutinka. Ji su pačiu dėde nekalbėjo, ji kalbėjo su dėdės K. B. žmona, kad ši pakalbėtų su dėde, kad nereiktų jokių teismų. Suprato, kad dėdė nesutiks. Dėl mamai testamentu paliktų dviejų žemės sklypų žino, kad močiutė juos nuomojo N., jis juos ir dirbo. Jokių sutarčių mama su N. nesudarė. Ji kalbėjo su mama, kad reikia susitvarkyti žemės dokumentus. Pati mama močiutės žemės nedirba, N. mamai atsilygina žemės sudirbimu, duoda šiaudų, šieno. Dėdė nedavė sutikimo notarei, kad mama galėtų priimti palikimą, jokių motyvų dėl nesutikimo nenurodė. Notarui apie močiutės mirtį pranešė ji, ji pirma pas notarą ir kreipėsi, kada konkrečiai ji kreipėsi pas notarą, nepamena, bet per tris mėnesius. Mama taip pat turėjo galimybę tai padaryti. Kiek konkrečiai jai kainavo susitvarkyti palikimą, negali pasakyti, nes reikėtų susiskaičiuoti, bet kainavo daug, nes reikėjo visus dokumentus iš archyvų gauti ir pan. Mama jos surinktais dokumentais pasinaudoti negalėjo, nes būtent jai – anūkei reikėjo visai kitų dokumentų, įrodyti visą giminystės ryšį. O ar mama galėjo pasinaudoti jos gautais dokumentais: gimimo, santuokos ir kt., nežino.

Suinteresuotas asmuo K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja E. S. yra jam sesuo, o S. S. jis yra dėdė. Testamentą, kai mama dar buvo sveikesnė, jis atvažiavo su mama parašyti pas notarę. Testamente viskas buvo aiškiai surašyta, kokie žemės plotai kam priklauso. Testamentas liko pas mamą. Mama sakė, kad jam ir S. palieka žemės dalis, anūkei – namą ir sklypą. Po mamos mirties jis per tris mėnesius pradėjo tvarkytis paveldėjimą, pasiėmė iš S. dokumentus, o kai susitvarkė ir pasisamdė matininką M. Z., pamatė, kad trūksta žemės. Tada jis nuėjo į žemės tarnybą, kur iš jo pareikalavo sutarčių, tačiau jokių sutarčių nebuvo. Dar kai mama buvo gyva, jis skambino N., nes mama verkė, kad N. nemoka už žemės nuomą. Paskambinęs N. pasakė, kad jeigu jis nesumokės motinai pinigų už žemę, jis kreipsis į policiją. Praėjus gal 4 ar 5 dienoms, N. pinigus mamai atvežė. Bet tų sutarčių žemės tarnyba neturėjo, jos nebuvo įregistruotos. Jis pagal paveldėjimą savo žemės neatgavo, nes žemę buvo paėmęs ūkininkas. Jis atgavo tik vieną sklypą už kelio – 0,23 ha ploto žemės sklypą. O kitų sklypų trūko. Bet pas notarą paveldėjimą įsiformino. Jis prieštarauja S. paveldėjimui, nes jis nuo 2018 m. moka žemės mokesčius, bet negali tinkamai jos naudoti ir susitvarkyti žemės dokumentų. Jis moka mokesčius už savo paveldėtą žemę. Nesutinka, kad S. paveldėtų, nes jis patiria nuostolių, - moka mokesčius, bet žeme naudotis negali. Apie nuostolių kompensavimą S. su juo nekalba. Jam paprašius atlaisvinti tris sklypus, sesers sugyventinis K. pradėjo grasinti ir pasakė „kaip dirbom, taip ir dirbsim“. K. yra matininkas. Jeigu S. nepaveldės žemių, jis nežino, kas paveldės žemės sklypus. Mano, kad galimybių susitarti su seserimi dėl paveldėjimo nėra. Jis skambino seseriai iš karto po mamos mirties dėl paveldėjimo susitvarkymo, ji nesitvarkė. Tik dėl sesers aplaidumo paveldėjimas liko nesutvarkytas. Pati mama seseriai E. S. nenorėjo palikti žemės, sakydama, kad ji viską pragers,- E. S. geria. Matininkas, pamatavęs žemės sklypus, sakė, kad kai kurios žemės sklypų ribos neatitinka dokumentų.

Liudytojas G. N. 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu parodė, kad S. S. ir E. S. pažįsta, K. B. irgi žino. Apie paveldėjimą nieko nežino. Buvo sudaręs žemės nuomos sutartį su T. B. G. dėl jai priklausančių žemės sklypų nuomos, todėl jos žemę jis ir dirbo. Sutartis yra galiojanti ir ji galioja iki 2021 m. Po T.B. G. mirties dėl šių sutarčių niekas nepasirodė, todėl taip jos žemes ir dirbo. Jis dirbo tris T.B. G. žemės sklypus. Šiuo metu, t.y. nuo 2019 metų vasaros, žemės nebedirba, ji dirvonuoja. Su paveldėtoja nebendravo, dėl visko tarėsi tik su T.B. G.. Po T.B. G. mirties buvo atvažiavęs jos sūnus K. B., kuris pasakė, kad žemės dirbti nebeleis, todėl jis ir nebedirba. Su E. S. yra kaimynai, su ja bendrauja dažnai, tačiau dėl žemės jokių klausimų nesprendė.

Liudytojas G. N. 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu parodė, kad jis negali pasakyti, kiek arų T.B. G. žemės dirbo, bet dirbo tris žemės sklypus, turėjo su T.B. G. sudaręs sutartį, pagal ją ir dirbo. Nustojo T.B. G. žemę dirbti tada, kai K. B. liepė jos nebedirbti, gal nuo 2018 metų. Dirbo ir tebedirba tik E. S. žemės sklypus. Dabar tebedirba antroje kelio pusėje esančią žemę, yra pasėjęs rapsus. Tas plotas yra gal 15 ar 20 arų. Jie anksčiau buvo T.B. G.. Dabar kam jie priklauso, nežino. Pinigų niekam už šio sklypo dirbimą nemoka, tik su E. buvo sutarę taip, kad jis „patalkins“ jai kituose darbuose. Dabar trijų sklypų nebedirba, nes K. B. liepė „nebekišti nagų“, o žemės sklypą, kuriame tebedirba, niekas nedraudė dirbti. Jis dirba E. S. asmeninius žemės sklypus, taip su ja atsiskaitinėja. Dėl žemės sklypų dirbimo bendravo su E. S.. Kodėl pakeitė parodymus, duotus ankstesniame teismo posėdyje dėl to, kad dėl žemės sklypų jokių klausimų su E. S. nesprendė, o dabar paaiškino, kad su ja bendravo ir tebedirba 15 ar 20 arų sklypą, nežino. Turėjo sutartį su T.B. G. iki 2021 m., galėtų pateikti, jei reikia, nes turi sutartį pas save. Tiksliai, nuo kada žemės sklypų nebedirba, pasakyti negali.

Liudytoja F. A. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta T. B. G., E. S. ir S. S., nes gyvena 35 metus šalia, už kelių metrų, yra kaimynė. Ji du kartus per dieną nueidavo pas senutę, ji sakydavo, kad namus ir žemės sklypą už kelio užrašys S., nes ji ją „nužiūrėjo“, o likusią žemę – po pusę dukrai M. ir sūnui K.. Visą laiką ji taip kalbėjo. Tą dieną, kai parvažiavo iš notarės, parašiusi testamentą, ji pasakė, kad buvo pas notarę ir būtent taip surašė. Senutė buvo kurčia ir akla, todėl K. B. nuvežė pas notarę, todėl ji surašė taip, kaip norėjo K. B., jis apgavo mamą. Ji testamento nematė, bet žino, kad S. S. neliko žemės už kelio. Apie paveldėjimą nieko nežino, tik mato, kad žemė dirvonuoja, niekas nearia ir nieko nesėja. Jų žemės yra šalia T.B. G. žemių. O kai senutė buvo gyva, žemes dirbo N. ir senutė sakydavo, kad N. atvežė pinigus už žemę. Su E. S. nieko apie žemes nekalbėjo, nes ji jau gyvena (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pažinojo T.B. G., su ja daug metų dirbo, pažinojo ir jos vaikus. Ji dažnai nueidavo pas T.B. G., kuri sakydavo, kad 34 ar 37 arus už kelio paliks S., o kitą žemę – padalins vaikams per pusę. Ji klausė S., ar ji dirba žemę, bet ji pasakė, kad nedirba, nes visas atiteko K. B.. Jai T.B. G. sakė, kad ją K. nusivežė pas notarą ir ji viską susitvarkė. Nežino, ar E. S. valdo žemę, žino, kad K. B. visą žemę pasiėmė, o mamai nieko neliko. Jai taip sakė S. S.. Žino, kad anksčiau žemę nuomojo N., jis ją dirbo. Jai E. S. sakė, kad jai žemės neliko.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra bedarbis, pensininkas, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) agrarinėje tarnyboje, kai buvo atstatinėjama nuosavybė. Dirbo 2000 m., kai „Šiaulių hidroprojektas“ rengė žemėtvarkos projektą, žemėtvarka leido keisti žemės sklypų ribas, nes žemės sklypai buvo registruoti registre, bet nenubraižyti kadastro įmonėje. Ir dabar tebėra nenubraižyti. Tada pasikeitė žemės sklypų plotai ir vietos. Prieš rengiant projektus, kiekvienoje kadastrinėje vietovėje, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo rengiami kaimo žmonių susirinkimai, buvo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo susirinkimai, kuriuose buvo nutarta dalinai keisti žemės sklypų vietas ir ribas, perprojektuojant žemės sklypus naujai. Prisimena, kad T.B. G. turėjo penkis žemės sklypus, o iš jų buvo suformuoti keturi žemės sklypai. Jai buvo atkurta nuosavybė į 3,09 ha žemės, o patikslinus gavosi 3,12 ha žemės. Jos buvo keturi žemės sklypai ir dar vienas – namų valda, viso penki. T.B. G., kol turėjo sveikatos, žemę dirbo pati, o paskui ją išnuomojo N.. Visus žemės sklypus išnuomojo, išskyrus namų valdą. Kai T.B. G. mirė, K. B. užprotestavo N., kad jis žemės nedirbtų. Du gabalai žemės stovi nedirbami, o kiti du yra dirbami. Juos dirba N.. Vienas jo dirbamas sklypas yra prieš sodybą, kito vietos be plano pasakyti negali. Kai jis dirbo, jie turėjo „darbinius“ žemės planus, o tikslūs planai turi būti Nacionalinė žemės tarnyboje, jie turėtų pateikti.

Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra tas asmuo, kuris įvardintas Panaudos sutartyje, 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytoje su T.B. G., kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau visus sandorius sudarinėjo jo tėvukas, nes jis jam išdavė įgaliojimą tvarkyti visus jo, kaip ūkininko, reikalus. Į žemės ūkio reikalus jis nesikišo visiškai ir apie šitas sutartis jis sužinojo tik dabar, prasidėjus teismo procesui. Jis pats net neįsivaizduoja, kur tie sklypai yra. T. B. G. jis nepažįsta, niekada su ja nėra tekę bendrauti. Jis nieko nežino apie Panaudos sutarčių sudarymą. Jo tėvukas yra G. N. ir turi įgaliojimą ir viską daro tėvas. Jei tėvas nenorėdavo kur nors pasirašyti kaip įgaliotas asmuo, dokumentus pasirašydavo jis, kai kartas nuo karto grįždavo namo. Kaip buvo pasirašytos Panaudos sutartys, jis neatsimena, su pačia T.B. G. jis nėra bendravęs. Jis nežino, ar pats pasirašė Panaudos sutartis, ar tai padarė jo įgaliotas tėvas. Tėvas jo vardu ūkininkauja apie 10 metų, nes tėvas norėjo, kad jis paveldėtų ūkininko ūkį, visaip bandė jį į tai įtraukti, tačiau jis eina savo keliu – turi keletą įmonių Vilniuje ir atgal grįžti į kaimą neketina. Jo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, tačiau ūkininkauja tėvukas. Dabar jau ūkį perleidinėja broliui. Nei su T.B. G., nei su E. S. nėra pažįstamas, nėra su jomis bendravęs, jų nepažįsta. Jei su jomis buvo sudarytos sutartys, tai jas galėjo sudarinėti tėvas ar brolis, bet ne jis. Žemes taip pat galimai dirba tėvas arba brolis, jis to nežino. Nežino, kas pasirašė sutartis. Savo duotą įgaliojimą tėvui pratęsė, o jis niekur nesikiša. Yra buvę, kad tėvo duotas sutartis pasirašydavo. Jis jokių sutarčių neturi, visi ūkio dokumentai yra pas samdytą ūkio buhalterę. Panaudos sutartį su pareiškėja E. S. taip pat galimai sudarė tėvukas, tačiau parašas sutartyje yra jo. Tačiau asmeniškai su E. S. nebendravo, sutarties nederino, neaptarinėjo, galimai tėvas viską derino, jis tik pasirašė sutartyje. Nieko apie tą sutartį nežino ir paaiškinti negali. Po T.B. G. mirties niekas nepasikeitė, jokių sandorių jis nesudarinėjo, su jokiais žmonėmis nebendravo. Tėvo noras buvo jam sukurti ūkį, bet pats tėvas, turėdamas įgaliojimą, viską tvarkė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas atmestinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi, palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013 ir joje nurodytos nutartys). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: gimimo, santuokos, ištuokos liudijimų, medicininio mirties liudijimo, testamento, Gyventojų registro išrašų, Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro pranešimo, liudijimo bei nutarimo, oficialiojo testamento, Testamentų registro išrašo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, žemės sklypų panaudos sutarties, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, rašto dėl prašymo/pretenzijos nagrinėjimo, įgaliojimų, bei pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos E. S. motina T. B. G. 2015 m. spalio 13 d. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą savo mirties dieną paliko: 0,4500 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), – savo vaikaitei S. S.; 0,4300 ha ploto žemės sklypą ir 0,7200 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), - pareiškėjai E. S.; visą likusį savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dienoje, - savo sūnui K. B.. Testatorė (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties testamentiniams įpėdiniams - suinteresuotiems asmenims S. S. ir K. B. – buvo išduoti Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai į jiems pagal testamentą priklausantį turtą. Pareiškėjai Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas neišduotas, nes ji, būdama testamentine įpėdine (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į notarą per įstatymo nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2018 m. balandžio 26 d., nesikreipė ir palikimo pagal testamentą nepriėmė. Testamente nurodytas pareiškėjai paliktas turtas: 0,4300 ha ploto ir 0,7200 ha ploto žemės sklypai 2015 m. gruodžio 23 d. Panaudos sutartimi iki 2021 m. gruodžio 31 d. perduoti panaudai J. N.. Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro patvirtintų įgaliojimų matyti, kad J. N. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 5 d. ir nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2030 m. birželio 11 d. išdavė įgaliojimus savo tėvui G. N. atstovauti jį ir jo ūkininko ūkį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, naudoti ir valdyti ir pilnai disponuoti lėšomis, atstovauti bankuose, gauti paskolas, sudaryti ir pasirašyti visus sandorius, tvarkyti, valdyti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, įkeisti jį ir t.t. 

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, jog pareiškėja į bylą nepateikė jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų dėl prašomo nustatyti fakto, t.y. įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad ji po savo motinos mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus su turtu, sudarančiu palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to, o taip pat, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014 ir joje nurodyt kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įrodyti, kad po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesius) ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į motinos paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Byloje apklausti liudytojai to nepatvirtino, kitų faktinį palikimo priėmimą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pati pareiškėja E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji jokių veiksmų naudojant ir (ar) valdant motinos palikimą neatliko. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino tiek suinteresuoti asmenys, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai. Pareiškėja net raginama dukters tvarkytis mirusiosios palikimo dokumentus ir nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo, jokio noro tai padaryti neparodė ir jokių veiksmų neatliko. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji pati niekada mamos žemės sklypų nedirbo ir dirbti nesiruošia, jai palikimas reikalingas perduoti jį vaikams. Kiti pareiškėjos argumentai apie lėšų stygių, įsitikinimai, kad testamentu paskirtas mirusiosios turtas savaime pereis pareiškėjai, įstatymų nežinojimas ir tik po gauto notarės laiško paaiškėjus, kad ji privalo nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo ir pan., šios bylos įrodinėtinų aplinkybių kontekste iš esmės teisinės reikšmės neturi. Dar daugiau,- jie vertintini kritiškai, nes teismo posėdžio metu pareiškėjos dukra S. S. patvirtino, kad mamą ne kartą ragino vykti pas notarą ir tvarkytis paveldėjimo dokumentus, ji pasiėmė iš mamos dokumentus, reikalingus notarei ir pan., tačiau pareiškėja dėl mamos turto ir palikimo išliko pasyvi ir jokio suinteresuotumo palikimu nerodė. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjos pozicija palikimo atžvilgiu tik parodo jos pasyvumą ir abejingumą palikimui, tačiau, kaip pagrįstai akcentavo suinteresuoto asmens K. B. atstovas advokatas, - ne aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldėtiną mirusios mamos turtą.

Atmestini kaip visiškai nepagrįsti pareiškėjos atstovo advokato teiginiai, kad pareiškėjos faktinį palikimo turto valdymą patvirtina pareiškėjos E. S. leidimas ūkininkui G. N. naudotis (dirbti) mirusiosios motinos žemės sklypais. Neuždraudimas, netrukdymas ar kitoks pasyvus elgesys, kuris šiuo atveju pareiškėjos atstovo įvardijamas kaip leidimas ūkininkui tęsti naudojimąsi žemės sklypais po panaudos sutarties šalies – palikėjos T. B. G. mirties, savaime nėra pakankama aplinkybė, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti faktas. Įpėdinio tylėjimo šiuo atveju negalima pripažinti valios priimti palikimą išreiškimu. Minėta, jog palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Būtent tokių duomenų byloje nenustatyta. Be to, nė viena iš teismo posėdyje apklaustų ir pačios pareiškėjos pakviestų liudytojų jokių aplinkybių apie E. S. aktyvius veiksmus, valdant mirusios motinos žemės sklypus, nepatvirtino. Liudytojas J. N. apskritai nurodė nei mirusiosios, nei pareiškėjos nepažįstąs, niekada su jomis nėra bendravęs. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėja atliko kokius nors veiksmus tuo laikotarpiu, per kurį turėjo būti įgyvendinama teisė į palikimą.

Teismas kritiškai vertinta liudytojo G. N. parodymus dėl bendravimo su pareiškėja, jam faktiškai dirbant mirusiosios žemės sklypuose J. N. ir T. B. G. 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Panaudos sutarties pagrindu. Jo parodymai prieštaringi: viename teismo posėdyje jis parodė, kad jokio bendravimo su pareiškėja dėl T. B. G. žemės sklypų naudojimo/valdymo po palikėjos mirties nebuvo, su pareiškėja jokių žemės reikalų netvarkė, jokių klausimų nesprendė, o kadangi po T. B. G. mirties dėl sudarytų sutarčių niekas nepasirodė, todėl taip jos žemes ir dirbo iki suinteresuotas asmuo – mirusiosios sūnus K. B. uždraudė jam tai daryti. Tuo tarpu nors kitame teismo posėdyje jis šiuos parodymus pakeitė ir paaiškino, kad dėl žemės sklypų dirbimo bendravo su E. S., tačiau koks bendravimo turinys ir kodėl pakeitė parodymus, nepaaiškino nei šis liudytojas, nei pati pareiškėja. Todėl teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais, nes jie yra prieštaringi, jų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys, o jų bendravimas dėl paveldimo turto - žemės sklypų – laikomas neįrodytu (CPK 177-178 straipsniai, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėja E. S. priėmė palikimą po savo motinos T. B. G. mirties pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270, 443-445 straipsniais, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja                                     Rima Volikienė