Civilinė byla Nr. e2A-131-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00806-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.2.7; 1.2.2.2.1

                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai dėl priėmimo į darbą rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. D. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama:

1.1.                      pripažinti visus Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjo M. J. veiksmus, atliktus vykdant atranką neteisėtais vykdant darbo atranką į lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti t. y. 2022 m. liepos 19 d. paskelbtą darbo skelbimą minėtoms pareigoms užimti, 16 kandidatų t. y. 12-os atrinktų kandidatų pareiškinius dokumentus minėtoms pareigoms užimti, 4-ių atmestų kandidatų pareiškinius dokumentus pareigoms užimti, 12-os tinkamų kandidatų vertinimo kriterijus, 4-ių atmestų kandidatų vertinimo kriterijus, 12-os atrinktų kandidatų vykusius darbo pokalbius, 12-os tinkamų kandidatų vertinimo kriterijus vykdant darbo pokalbius, vieno iš 12-os kandidatų t. y. laimėjusio darbo atranką pareiškinius dokumentus lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti, laimėjusio kandidato vertinimo kriterijus, darbo pokalbį, įvertinimo kriterijus, pasirašytą Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės darbo sutartį su darbo atranką laimėjusiu kandidatu;

1.2.                      panaikinti vykusios 2022 m. liepos mėn. (konkrečios datos kada vyko darbo atranka negali nurodyti, kadangi nebuvo pakviesta į darbo atranką) darbo atrankos rezultatus dėl Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės lankytojų centro administratoriaus -(ės) pereigoms užimti;

1.3.                      įpareigoti iš naujo vykdyti Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės darbo atranką lankytojų centro administratoriaus -(ės) pereigoms užimti

1.4.                      priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Ieškovė nurodė, jog 2022 m. liepos 19 d. buvo paskelbtas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės darbo konkursas lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms užimti. Darbo skelbime buvo nurodyta siųsti gyvenimo aprašymą iki 2022 m. liepos 29 d. Ieškovė 2022 m. liepos 25 d. išsiuntė savo gyvenimo aprašymą nurodytu elektroniniu pašto adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. ji nebuvo pakviesta dalyvauti skelbtame konkurse, nebuvo informuota apie jos netinkamą kandidatūrą, todėl ji telefonu kreipėsi į Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovą P. Č.. Jis informavo, kad kandidatų atranka jau yra įvykusi ir pasirinktas kandidatas jau dirba. Darbo skelbime buvo nurodyti reikalavimai, tačiau nebuvo patvirtina priėmimo tvarka, todėl jai nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis į darbo pokalbį buvo kviečiami kandidatai, kodėl ji nebuvo pakviesta. Ji tikėjosi gauti šį darbą, todėl nedalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos skelbtame konkurse, nes tikėjosi grįžti į gimtąjį kraštą ir eiti valstybės tarnautojo pareigas. Neteisėtais atsakovės darbuotojo veiksmais jai padaryta neturtinė žala. Ji yra valstybės tarnautoja, dirba atsakingą valstybinį darbą, yra Seimo nario padėjėja, todėl prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė didžiulius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, nes apie ketinimą susirasti darbą žinojo jos artimi žmonės, bendradarbiai ir draugai, todėl ji jaučiasi labai nejaukiai, kai yra klausinėjama apie atranką ir negali paaiškinti, kodėl nebuvo atrinkta.

3.       Atsakovė Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės nurodyta pareigybė - lankytojų centro administratorius (pareigybės lygis A2) nėra įtraukta į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą. Tokį sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, todėl į paminėtą pareigybę buvo vykdomas ne konkursas, bet darbuotojo atranka. Organizuojant atranką negalėjo ir nebuvo taikomos konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ nuostatos. Paskelbtame pranešime apie ieškomą lankytojų centro administratorių ar administratorę nebuvo nurodyta, kad visi pretendentai, atsiuntę savo gyvenimo aprašymus, bus kviečiami pokalbiui, kad bus informuojami apie pasirinktus ar nepasirinktus kandidatus, kad jiems bus paaiškintos nepasirinkimo priežastys. Ieškovė ieškinį grindžia išimtinai tik savo nuomone ir interpretacijomis, nepateikė jokių įrodymų ir kitaip nepagrindė nei vieno ieškinyje išdėstyto teiginio dėl jos diskriminacijos, neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės ieškinio ribos yra šios - ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus vykdant atranką į skelbtą lankytojų centro administratoriaus darbo vietą, panaikinti atrankos rezultatus, įpareigoti atranką vykdyti iš naujo, priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, jog ginčo pareigybė - lankytojų centro administratorius(ė) - nepatenka į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Teismas pažymėjo, kad kilusį ginčą vertina darbuotojų nediskriminavimo priimant į darbą aspektu (DK 26 straipsnis, 41 straipsnis). Sprendime akcentavo, jog direkcija, priimdama darbuotoją į lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigas, dar nebuvo patvirtinusi įstaigos vidaus teisės aktų, kurių pagrindu būtų nustatyta darbuotojų priėmimo į darbą tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta jau po įvykusios atrankos, lankytojų centro administratoriaus pareigybės aprašymas patvirtintas šios įstaigos direktoriaus 2022 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. DV-30. Aprašyme detaliai nurodyti reikalavimai asmeniui, užimančiam šias pareigas, taip pat specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui (aprašymo II dalis), kur įtvirtinta, kad be kitų reikalavimų darbuotojas privalo mokėti vesti žygius, ekskursijas, edukacijas, renginius, pateikti informaciją lankytojams, visuomenei, suinteresuotoms institucijoms ir asmenims.

5.       Teismas nustatė, kad darbuotojo atranka vyko žodinės apklausos būdu, į apklausą buvo pakviesti iš viso 12 pretendentų. Apklausus šiuos asmenis paaiškėjo, kad eiti lankytojų centro administratoriaus pareigas yra tinkamiausia pretendentė J.T., turinti turizmo administravimo profesinį bakalauro išsilavinimą ir darbo patirtį šioje srityje. Tuo tarpu ieškovės turimas teisininko išsilavinimas ir jos darbo patirtis LR Seime šiuo atveju visiškai neatitiko Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašyme keliamo išsilavinimo ir darbdavio lūkesčio, būtent dėl to ieškovė kaip pretendentė eiti pareigas, nevertinant visų kitų jos gebėjimų, žodiniam pokalbiui nebuvo pakviesta. Teismas ieškovės nepakvietimą darbo pokalbiui vertino kaip teisėtą ir ieškovę nediskriminuojantį elgesį, kadangi atrinkus pagal gyvenimo aprašymą kandidatą, kurio išsilavinimas buvo tinkamiausias užimamai darbo pozicijai ir įvertinus ieškovės bei kitų nepakviestų pokalbiui pretendentų išsilavinimus, buvo aišku, kad jie tolimi reikalaujamam išsilavinimui ir gebėjimui organizuoti žygius, edukacijas, ekskursijas ir pan. Todėl turint mintyje darbdavio diskrecijos teisę pasirinkti reikiamą darbuotoją bei sprendžiant, kad toks darbuotojas turėjo būti priimtas į darbą operatyviai, ieškovės nepakvietimas į pokalbį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės teises ar teisėtus lūkesčius.

6.       Tokią išvadą teismas padarė, be kita ko, įvertinęs ir tai, jog darbdavys paskelbtame darbo pranešime apie ieškomą lankytojų centro administratorių nebuvo nurodęs, kad visi be išimties pretendentai, atsiuntę savo gyvenimo aprašymus, bus kviečiami pokalbiui ar kad vėliau bus informuojami apie pasirinktą ar nepasirinktą pretendentą. Atsakovė, pasirinkusi sau tinkamą kandidatę į pareigas, įvertino, kad ieškovės turimas teisininkės išsilavinimas visiškai neatitinka darbdavio pareigybei keliamų reikalavimų į konkrečią darbo poziciją. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepateikimas ieškovei informacijos apie atrankos pabaigą šiuo atveju gali būti laikytinas tik kaip neatitinkantis įprasto mandagaus komunikavimo normų elgesys, tačiau toks elgesys pats savaime nesudaro pagrindo vertinti jo kaip ieškovę diskriminuojančio. Teismas dar kartą pažymėjo, kad šiuo atveju buvo vykdoma darbuotojo atranka, o ne konkursas, todėl darbdavys neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos dėl kandidato informavimo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantė (ieškovė) D. D. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas aiškiai išreiškė palaikymą atsakovei, nors ieškovė yra silpnesnė šalis, teismas be konkrečių motyvų pasakė, kad darbdavys gali elgtis kaip nori, jei nenustato sau taisyklių. Be to, teismas klaidingai vertino ir interpretavo surinktus įrodymus bei faktinę situaciją, taip pat, teismas, nors ir šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus, jis taip pat privalo vertinti ir nagrinėti visus ieškovės ieškinio reikalavimus, o ne vertinti tik pasirinktuosius. Teismas byloje vertino tik Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centro administratoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą šios įstaigos direktoriaus 2022 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. DV-30, kuriame detaliai nurodyti reikalavimai asmeniui, užimančiam šias pareigas, taip pat specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui (aprašymo II dalis) ir įtvirtinta, kad be kitų reikalavimų darbuotojas privalo mokėti vesti žygius, ekskursijas, edukacijas, renginius, pateikti informaciją lankytojams, visuomenei, suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. Bet teismas visiškai nevertino skelbimo turinio, kuriuo buvo kviečiami pretendentai, jame tokių nuorodų ir reikalavimų nebuvo nurodyta ir kandidatai apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti.

7.2.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai atsakovės paaiškinimu, jog darbuotojo atranka vyko žodinės apklausos būdu, į apklausą buvo pakviesti iš viso 12 pretendentų ir apklausus šiuos asmenis paaiškėjo, kad eiti lankytojų centro administratoriaus pareigas yra tinkamiausia pretendentė J.T., turinti turizmo administravimo profesinį bakalauro išsilavinimą ir darbo patirtį šioje srityje. Apeliantės manymu, byloje neatsižvelgta į aplinkybę, jog pagal pateiktą skelbimą viešai elektroninėje erdvėje buvo imituojamas veiksmas, kad valstybinėje įstaigoje asmenys į darbą priimami skaidriai, laikantis visų įstatymų reikalavimų, visiems sudaromos sąlygas pretenduoti į pareigas, jei tik kandidatai atitinka nurodytus reikalavimus. Apeliantės vertinimu, jos kvalifikacijos ir įgūdžiai visiškai atitiko skelbime nurodytus reikalavimus. Apskritai skundžiamas sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.

7.3.                      Teismas nurodo, kad atsakovė, pasirinkusi sau tinkamą kandidatę į pareigas, įvertino, kad ieškovės turimas teisininkės išsilavinimas visiškai neatitinka darbdavio pareigybei keliamų reikalavimų į konkrečią darbo poziciją - lankytojų centro administratoriaus pareigoms eiti, todėl operatyvumo ir ekonomiškumo požiūriu pagrįstai nekvietė ieškovės pokalbiui. Tačiau apeliantė pažymi, kad tokių aplinkybių atsakovai iš vis nenurodė bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir ši versija atsirado pakartotinai nagrinėjant bylą iš naujo po apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties.

7.4.                      Apeliantės teigimu, negalima sutikti su išvada, jog kadangi šiuo atveju buvo vykdoma darbuotojo atranka, bet ne konkursas, darbdavys neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos dėl kandidato informavimo. Jeigu jau paskelbta atranka, vadinasi visi pretendentai turi lūkestį, kad visiems bus sudarytos sąlygos vienodai pasirodyti (ne tik pateikti dokumentus, bet ir būti išklausytais), kitaip negali būti išsiaiškinta visų pretendentų kompetencija. Todėl apeliantė mano, jog tai kaip tik ir patenka į DK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų apimtį, nors teismas ir nematė šioje vietoje diskriminacinių apraiškų, teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nepaisė DK 41 straipsnio nuostatų. Nors teismas toliau sprendime vėl nurodė, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau akivaizdžius nesilaikymo direkcijoje veiksmus vertino kaip priimtinus ir tinkamus teisinėje valstybėje.

7.5.                      Skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, jog būtent ieškovė, o ne atsakovė, yra silpnesnioji šalis. Be kita ko, nepagrįstai atmestas apeliantės reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Nors DK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis, tačiau iš esmės dėl šio reikalavimo sprendime iš vis nepasisakyta. Taip pat neatsižvelgta ir į tai, jog ieškovė turėjo kreiptis į kelias institucijas dėl savo teisių gynimo, kadangi buvo klaidinama kaip ginti savo pažeistas teises, buvo vykdomas ieškovės teisių ignoravimas, ilgas gynimo procesas dar labiau sumenkino ieškovės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.

8.       Atsakovė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog:

8.1.                      Apeliantė iš esmės atkartoja savo dėstomus argumentus, paremtus prielaidomis ir asmeniniais samprotavimais, kuriuos dėstė pasisakydama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo ir nepateikia dėstomus argumentus pagrindžiančių įrodymų, kokias procesines ar materialines teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovės vertinimu apeliaciniame skunde atkartotus tik ieškovės prielaidomis paremtus argumentus pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino priimtame sprendime.

8.2.                      Atsakovė mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai išdėstyti gana painiai ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo sukonkretinti. Nesutinka su apeliaciniame skunde ieškovės dėstymu, kad teismas bylą nagrinėjo nepasiruošęs ieškinio nagrinėjimui, kad neišnagrinėjo visų ieškinio reikalavimų ir kad neištyrė visų įrodymų, kuriais buvo paremti reikalavimai.

8.3.                      Atsakovė paaiškina, jog Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija yra biudžetinė įstaiga, kurios vadovas, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 4 straipsniu, tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, pareigybių aprašymus ir pareigybės lygius (Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. liepos 15 d. direktoriaus įsakymas Nr. DV-28 dėl Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pareigybių sąrašo). Pareigybių sąraše patvirtinta lankytojų centro administratoriaus pareigybė (pareigybės lygis A2). Pareigybės aprašas patvirtintas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus 2022 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. DV-30. Atsiradus poreikiui įdarbinti naują darbuotoją eiti lankytojų centro administratoriaus (- ės) pareigas, direkcijos administracija parengė skelbimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad skelbimas buvo parengtas atsižvelgiant į lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareiginius nuostatus. Skelbime dėl darbuotojo paieškos buvo prašoma kandidatų atsiųsti tik gyvenimo aprašymą (CV). Pažymi, kad šioje pradinėje atrankos stadijoje buvo vertinamas tik pateiktų gyvenimo aprašymų anketos.

8.4.                      Apeliantė procesiniuose dokumentuose atranką lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigoms prilygina konkursui. Atsakovė akcentuoja, kad lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigybė nėra įtraukta į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą, kuris patvirtintas Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. Po 2022 m. liepos 1 d. įvykusios regioninių parkų ir biosferos rezervato direkcijos reorganizavimo sujungimo būdu, buvo sujungtos aštuonios direkcijos į vieną naują įstaigą – Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją, kuri ir tapo atsakinga už Panemunių regioninio parko grupės veiklos organizavimą. Kadangi buvo skubiai reikalingas lankytojų centro administratorius (-ė), o įstaiga dar nebuvo patvirtinusi lokalinių teisės aktų, numatančių darbuotojų priėmimo į darbą tvarką ne konkurso tvarka, todėl darbuotojo paieška buvo paskelbta viešai, darbo skelbime dėl darbuotojo parinkimo į Panemunių regioninio parko grupės lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigas, darbuotojo paiešką vykdant atrankos būdu.

8.5.                      Atsikirsdama į ieškovės teiginį, kad ji neteisėtai nebuvo pakviesta pokalbiui tolimesniame atrankos etape, atsakovė paaiškina, jog kadangi darbuotojo paieška buvo vykdoma atrankos būdu, atsakovė neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos kiekvienam pretendentui, atsiuntusiam gyvenimo aprašymą pateikti atsakymą ir paaiškinti kodėl ir dėl kokių priežasčių pretendento nekviečia į pokalbį. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog informacijos apie atrankos pabaigą nepateikimas ieškovei, vertintinas tik kaip įprasto mandagaus komunikavimo normų galimai neatitinkantis elgesys, bet toks elgesys nelaikytinas diskriminuojančiu ieškovę. Nors kandidatų lūkestis suprantamas, tačiau atsakovė mano, kad organizuojant panašias darbuotojų paieškas atrankos būdu, ir kitos įstaigos atsirenka tik darbdavio lūkesčius bei keliamus reikalavimus labiausiai atitinkančius kandidatus. Pažymi, kad pateiktame skelbime viešoje elektroninėje erdvėje buvo prašoma pretendentų siųsti tik gyvenimo aprašymus, pagal pateiktų gyvenimo aprašymų anketų duomenis atsakovės pasirinkimu buvo atrinkti kandidatai, kurie vėliau buvo kviečiami pokalbiui. Pradinėje stadijoje vykdant darbuotojo paiešką pagal pateiktus gyvenimo aprašymus buvo vertinama kandidatų išsilavinimas, patirtis ir užsienio kalbos žinios. Ieškovė atsakovei pateiktoje gyvenimo aprašymo anketoje nurodė savo išsilavinimą, darbines patirtis, tačiau apie užsienio kalbų mokėjimą užsiminė tik formaliai „Geros anglų ir rusų kalbos žinios“. Paklausta teismo posėdžio metu apie užsienio kalbų žinojimo lygį ieškovė negalėjo pasakyti kokio lygio jos užsienio kalbų mokėjimas.

8.6.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės išsilavinimas ir patirtis, nurodyti jos gyvenimo aprašyme, atitinka atsakovės skelbime dėl darbuotojo paieškos nurodytus reikalavimus. Tačiau atsakovė pažymi, jog tiek pačios ieškovės, tiek ir jos atstovo argumentas teismo posėdžio metu, kad ieškovės turimas teisinis išsilavinimas ir darbo patirtis Seime neva turi išskirtinį privalumą prieš kitus pretendentus, suponuoja mintį, jog ieškovė, pateikusi direkcijai savo gyvenimo aprašymą, buvo pernelyg įsitikinusi ir nepagrįstai turėjo lūkesčių būti pakviesta į atranką. Atsakovė papildomai pažymi, jog įstatymuose nėra įtvirtinta darbdavio pareiga pranešti asmeniui, išreiškusiam norą sudaryti darbo sutartį apie jo netinkamą kandidatūrą, išskyrus atvejus, kai darbdavys privalo organizuoti konkursą dėl tam tikrų pareigybių, tokiu atveju turi būti laikomasi teisės aktuose numatytos tvarkos dėl kandidato atrankos ir jo informavimo. Tad ir šiuo atveju, atsakovė, įvertinusi kandidatų atsiųstas gyvenimo aprašymo anketas ir kandidatų tinkamumą užimti lankytojų centro administratoriaus pareigas, atrinkusi tinkamiausius pretendentus, juos informavo laiškais ir/ ar telefoniniais skambučiais, pakviesdama juos pokalbiui. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės nepakvietimas į pokalbį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, nes atsakovės veiksmai nepakviečiant ieškovės į pokalbį ir nepranešimas jai apie vykdytos atrankos rezultatus nepatenka į DK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų apimtį.

8.7.                      Atsakovė įsitikusi, jog vykdydama atranką lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigybei užimti, nepadarė jokių diskriminacijos požymių turinčių veiksmų nei ieškovės, nei kitų gyvenimo aprašymo anketas direkcijai atsiuntusių asmenų atžvilgiu. Atranka buvo vykdoma skaidriai ir sąžiningai. Lygių galimybių įstatymo paskirtis yra užtikrinti Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Atsakovė, vykdydama jai pavestas pareigas, t. y. šio ginčo atveju vykdydama atranką laisvai darbo vietai užimti, Konstitucijos bei Lygių galimybių įstatymo nuostatų nepažeidė.

8.8.                      Atsakovė, kaip darbdavė, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti jai tinkamą darbuotoją. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovės nepakvietimas darbo pokalbiui atrankos būdu vertintinas kaip teisėtas ir nediskriminuojantis ieškovės. Be kita ko, atsakovės nuomone, patirtos neturtinės žalos ieškovė neįrodinėjo, jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą 1000 Eur grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, nepateikus teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų, juolab, kad ieškinys teismo sprendimu buvo atmestas. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog direkcijos patarėjas M. J. vykdydamas atranką piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Ieškovė savo teiginius dėl neteisėtos patarėjo veikos privalėjo pagrįsti neginčijamais įrodymais. Duomenys, surinkti byloje apie Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vykdytą atranką į lankytojo centro administratoriaus (-ės) pareigas, nepaneigti, nenuginčyti ir jais vadovavęsis teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių pasisakymai teismo posėdyje patvirtina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės lūkesčiai būti pakviestai į pokalbį kaip ir lūkestis būti informuotai apie jos nepasirinkimą konkrečiai darbo pozicijai, negali būti laikomi diskriminuojančiu atsakovės elgesiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl ginčo esmės

10.       Šioje darbo byloje sprendžiama dėl darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių. Ieškovė nesutinka su atsakovės Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vykdyta darbuotojo atranka į Lankytojų centro administratoriaus –(ės) pareigas ir darbdavio motyvais, dėl kurių darbdavė atsisakė su ja sudaryti darbo sutartį dėl šių pareigų.

11.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesinius dokumentus, pažymi, kad tikslaus ieškinio reikalavimo dėl konkrečių savo teisių gynimo ieškovė nėra suformulavusi. Ieškovė tikslino ieškinį po to, kai apeliacinės instancijos teismas bylą buvo grąžinęs pakartotiniam nagrinėjimui, bet ieškinio reikalavimų nesukonkretino. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje suformuluotas prašymas pripažinti atsakovės ar jos darbuotojų veiksmus neteisėtais nelaikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, kadangi neatspindi jokio subjektinės teisės gynimo būdo, leistino darbo ginčuose pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

12.       Nepaisant to, remiantis CPK XX skyriuje numatytais darbo bylų nagrinėjimo ypatumais, netiksliai suformuluotas darbuotojo ieškinio reikalavimas paprastai nelaikomas esminiu procesiniu trūkumu - darbo bylose teismas veikia aktyviai ir gali parinkti tinkamą darbuotojo teisių gynimo būdą, jei tai tiesiogiai seka iš ieškinio pagrindo (CPK 413 straipsnio 2 dalis, CPK 415 straipsnis, CPK 417 straipsnis, CPK 418 straipsnis).

13.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovės siekis, jog būtų panaikintas atsakovės vykdytos darbuotojo atrankos rezultatas, siekis, jog teismas pavestų darbdavei iš naujo vykdyti darbuotojo atranką bei reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Tokia šio ginčo esmė tiesiogiai seka iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio ir jos paaiškinimų teisme.

Dėl nustatytų aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija 2022 m. liepos 19 d. viešai (socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje) paskelbė apie tai, kad ieško darbuotojo Lankytojų centro administratoriaus –(ės) pareigoms užimt ir kad pretendentai gyvenimo aprašymus turi atsiųsti elektroniniu paštu iki 2022 m. liepos 29 d. (e. bylos t. 1, b. l. 6).

15.       Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pagal skelbimą kreipėsi 16 asmenų, iš kurių 15 pateikė prašymą ir dokumentus, nurodytus skelbime, o vienas teiravosi telefonu (e. bylos t. 2, b. l. 29-73).

16.       Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė atrankos vykdymą pavedė atsakingam darbuotojui Panemunių regioninio parko grupės patarėjui M. J., kuris iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykdė atranką, t. y. susipažino su pateiktais pretendentų dokumentais, su 12 tinkamiausių pretendentų susitiko pakalbiui, konstatavo, kad 3 pretendentai atitinka visus reikalavimus, o viena pretendentė yra tinkamiausia pagal išsilavinimą, darbo patirtį ir užsienio kalbos mokėjimą. Atsakingas darbuotojas įstaigos vadovui pateikė rekomendacinę išvadą dėl darbo sutarties sudarymo su atrinkta kandidate (e. bylos t. 2, b. l. 19-22).

17.       Byloje nustatyta, kad įstaigos vadovas P. Č. patikrino kaip atsakingo darbuotojo rekomenduota pretendentė atitinka pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir priėmė sprendimą sudaryti darbo sutartį su atrinkta pretendente.

18.       Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė darbo sutartį su J.T. (e. bylos t. 2, b.l.66).

Dėl ikisutartiniuose santykiuose darbdavio atliktų veiksmų teisėtumo / neteisėtumo

19.       Ieškovė nurodo, kad darbdavė nepakvietė jos pokalbiui dėl atrankos, ir šį darbdavio veiksmą ikisutartiniuose santykiuose vertina kaip diskriminacinį. Iš esmės taip pat darbdavio veikos neteisėtumą ieškovė nurodo ir apeliaciniame skunde.

20.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad jos įsitikinimu, ikisutartiniuose santykiuose ji buvo diskriminuojama, apima dvejopo pobūdžio argumentus dėl darbdavio veikos neteisėtumo, t. y.:

20.1.                      argumentus, jog darbdavys padarė diskriminacijos deliktą, t. y. pažeidė Darbo kodekso 41 straipsnio imperatyvus; ir

20.2.                      argumentus, jog darbdavys vykdydamas atranką padarė esminius procedūrinius pažeidimus – atranką imitavo, ją vykdė fiktyviai, ignoravo ieškovę.

Dėl diskriminacijos vykdant atranką

21.       DK 41 straipsnis nustato, jog darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. 

22.       DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principas apima reikalavimą, kad darbdavys priimdamas į darbą, taikytų vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.

23.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktines aplinkybes, kiek tai susiję su darbdavės vykdyta atranka pagal 2022 m. liepos 19 d. skelbimą Lankytojų centro administratoriaus –(ės) pareigoms užimti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė nepagrindė nei skirtingų atrankos kriterijų taikymo, nei diskriminuojančio palyginamojo pagrindo, dėl kurio ji šioje atrankoje galėjo būti diskriminuojama.

24.       Draudžiami diskriminacijos pagrindai yra nurodyti DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte, t. y. darbdavys turi taikyti vienodus kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, santuokinę ir šeiminę padėtį, etninę priklausomybę, priklausymą politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religiją (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimą turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis, ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus.

25.       Šiuo atveju ieškovė nesirėmė nei vienu iš nurodytų pagrindų, siekiant pagrįsti diskriminacinį atvejį. Nėra duomenų, kad ieškovė ir kiti pretendentai darbdavės vykdytoje atrankoje galėjo būti traktuojami nevienodai dėl lyties, tautybės, pilietybės, kalbas, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar kt. Paminėtina, kad nevienodas pretendentų vertinimas dėl kvalifikacinių reikalavimų, nėra lygių galimybių pažeidimas.

26.       Diskriminacijos bylose, o taip pat ir darbo bylose, kuriose remiamasi lygių galimybių principo pažeidimu, kaip neteisėtu elgesiu, darbuotojai nėra atleisti nuo įrodinėjimo. Darbdavio diskriminacinis elgesys, kaip ir bet koks kitas neteisėtas elgesys ikisutartiniuose santykiuose turi būti konkrečiai įrodytas. Tačiau įvertinant, kad ieškovui (darbuotojui) įrodinėti diskriminacinį elgesį yra sudėtinga, tokio pobūdžio bylose yra taikomos išimtys iš bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. DK 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Minėta nuostata, reiškia, kad darbuotojui pakanka nurodyti „aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą“, tam kad įrodinėjimo pareiga dėl diskriminacijos nebuvimo pereitų kitai šaliai.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė nei kriterijų ar sąlygų, kurios buvo taikytos nevienodai jai ir kitiems pretendentams, įskaitant atrinktą, nei pagrindo, leidžiančio manyti, kad ieškovė dėl kurio nors iš DK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo galėjo būti traktuojama ne vienodai. Iš darbdavio pateiktos informacijos apie atrankos skelbimą ir atrankoje dalyvavusius pretendentus, matyti, kad darbdavė taikė visiems vienodus dalykinius atrankos kriterijus, susijusius su išsilavinimu, užsienio kabos mokėjimu, darbo patirtimi ir kitais įgūdžiais, reikalingais einant Lankytojų centro administratoriaus(ės) pareigas pagal šių pareigų aprašymą. Ieškovė nepagrindė aplinkybių, kurios „leistų daryti prielaidą“, kad atrinktai pretendentei J.T. buvo suteiktas pranašumas dėl lyties, tautybės, pilietybės, kalbas, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar kt. Ieškovė nepagrindė ir to, kad pretendentės turimas aukštasis išsilavinimas turizmo srityje buvo be pagrindo pripažintas reikšmingesniu einant regioninio parko Lankytojų centro administratoriaus –(ės) pareigas, nei ieškovės turimas teisinis išsilavinimas. Byloje taip pat nėra ir kitokių duomenų apie tai, kad darbdavys atrankoje galėjo vadovautis ne dalykiniais kriterijais, ir kad pasirinko sudaryti darbo sutartį su pretendente J.T. dėl diskriminacinių pagrindų.

28.       Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įrodinėjimo pareigos perėjimas atsakovei pagal DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko ir kad diskriminavimo deliktas, kaip darbdavės veikos neteisėtumas, šioje byloje nebuvo įrodytas.

Dėl atrankos procedūrų esminio pažeidimo

29.       Ieškovė darbdavės Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos veikos neteisėtumą ikisutartiniuose santykiuose taip pat grindė tuo, kad atsakovė nevykdė pareigos išklausyti jos motyvacijos ir betarpiškai pokalbio metu neįsitikino jos turimais gebėjimais eiti Lankytojų centro administratorės pareigas.

30.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad darbo įstatymuose nėra numatyta pareiga darbdaviui pakviesti pokalbiui visus pretendentus, dalyvaujančius atrankoje. Atsakovė pagrįstai nurodo, jog Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Lankytojų centro administratoriaus (-ės) pareigybė nėra įtraukta į Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir todėl vykdytai atrankos procedūrai šio Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl konkurso organizavimo nebuvo taikytos nei tiesiogiai, nei pagal analogiją. Byloje nustatyta, kad Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-66 buvo patvirtintas priėmimo į Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas atrankos būdu tvarkos aprašas (e. bylos t. 1, b. l. 70), tačiau šis pačios darbdavės nustatytas vidaus teisės aktas, deklaruojantis darbdavės elgesį atrankų vykdymo metu, negaliojo vykdant ieškovės ginčijamą atranką, kuri buvo paskelbta 2022 m. liepos 19 d. ir buvo baigta 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarius darbo sutartį su atrinkta pretendente.

31.       Pati ieškovė nėra nurodžiusi kito konkretaus teisės akto, kuris atrankos vykdymo metu būtų nustatęs darbdavei pareigą kviesti į atranką visus pretendentus ir juos išklausyti. Apeliantės teiginiai, jog Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ar jos konkretūs darbuotojai neveikė taip, kaip ieškovės įsitikinimu, turėjo veikti pagal įstatymus, nėra įrodyti.

32.       Konstatavus, jog atrankos vykdymo procedūra nebuvo reglamentuota teisės aktais ar kitomis pačios atsakovės nustatytomis taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl procedūrinių atrankos vykdymo tvarkos pažeidimų sprendė atsižvelgdamas į bendrąsias darbdavės pareigas, taikomas visiems darbdaviams ikisutartiniuose santykiuose, įskaitant DK 41 straipsnyje numatytą darbdavio pareigą laikytis lygių galimybių principo ir elgtis sąžiningai. Tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės apie vykdytos darbuotojo atrankos eigą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad darbdavė buvo nesąžininga, t. y. atranką skelbė tik dėl akių, turėdama išankstinį nustatymą, o ne siekdama atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turintį darbuotoją, labiausiai tinkantį skelbiamoms pareigoms, pagal pačios darbdavės šiai pareigybei nustatytas funkcijas ir kompetencijas. 

33.       Kaip minėta, vien susipažinus su pretendentų pateiktais gyvenimo aprašymais, darbdavė nustatė, jog net keli (trys) atrankoje dalyvaujantys pretendentai labiausiai atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra tinkamesni dėl turimo aukštojo išsilavinimo turizmo srityje. Nors apeliantė teigia, kad 2022 m. liepos 19 d. skelbime nebuvo nurodyta apie tokios krypties išsilavinimą, o buvo reikalaujama tik aukštojo išsilavinimo nedetalizuojant mokslo krypties, tačiau tai niekaip neįrodo, kad darbdavė suteikdama prioritetą šiai išsilavinimo krypčiai elgėsi nesąžiningai ar kad atrankos eigoje pakeitė esminius atrankos kriterijus ir sąlygas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad išsilavinimo kryptis yra dalykinis atrankos kriterijus, sukonkretinantis aukštojo išsilavinimo kvalifikacinį reikalavimą ir todėl darbdavė galėjo tokį reikalavimą sukonkretinti atrankos vykdymo metu. Be to, darbdavė motyvuotai pagrindė, jog išsilavinimas turizmo srityje yra tinkamesnis ir labiau atitinka tiek pareigybės, tiek pačios darbdavės veiklos pobūdį. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad įstaigos direktoriaus 2022-07-15 įsakymu Nr. DV-30 patvirtintame Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centro administratoriaus pareigybės aprašyme yra detaliai nurodyti reikalavimai asmeniui, užimančiam šias pareigas, taip pat specialieji reikalavimai (aprašymo II dalis), kur įtvirtinta, kad be kitų reikalavimų darbuotojas privalo mokėti vesti žygius, ekskursijas, edukacijas, renginius, pateikti informaciją lankytojams, visuomenei, suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. Paminėtina, kad darbuotojų atranka yra darbdavio prerogatyva, atrankos metu darbdavys pasirenka tinkamiausią ir aukščiausią kvalifikaciją turintį darbuotoją pagal paties darbdavio nustatytus dalykinius kriterijus. Dėl to nepagrįsti apeliantės argumentai, kad esant keletui pretendentų, nors ir atitinkančių aukštojo išsilavinimo reikalavimą, darbdavė negalėjo pasirinkti tą, kurio išsilavinimo kryptis labiausiai tinka konkrečiai pareigybei.

34.       Apibendrinus nurodytus argumentus, yra aišku, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės kandidatūrą pirminėje stadijoje, t. y. dokumentine tvarka susipažinus su pateiktu gyvenimo aprašymu (CV), buvo paremtas dalykiniais argumentais. Taip pat pažymėtina, kad, kaip jau minėta, atrankos procedūros sąlygos ar atrankos vykdymo stadijos nebuvo reglamentuotos ir joms nėra taikomos nuostatos dėl konkurso organizavimo, todėl nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad ji turėjo teisėtų lūkesčių dėl to, jog darbdavė atranką vykdys ne pagal pateiktus dokumentus, bet papildomai pakvies ją ir kitus pretendentus pokalbiui. Apie tokią atrankos vykdymo tvarka ir procedūras nebuvo nurodyta ir atsakovės 2022 m. liepos 19 d. skelbime. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo įstatymai nereguliuoja darbdavio vykdomos atrankos procedūrų ar stadijų, išskyrus DK 41 straipsnyje numatytus imperatyvus, draudžiančius diskriminaciją ir reikalaujančius, kad darbdavys veiktų sąžiningai. Be to, tokios pat nuostatos dėl darbuotojų atrankos ir kitų ikisutartinių santykių yra taikomos visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo to, ar darbdavys yra viešas ar privatus juridinis asmuo. Todėl apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad ji turėjo išskirtinių lūkesčių dėl vykdytų atrankos procedūrų vien dėl to, jog Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija yra biudžetinė įstaiga.

35.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šioje byloje ieškovė neįrodė esminio darbdavės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, dėl kurio reikėtų panaikinti vykdytos atrankos rezultatus. Ieškovės nurodyti argumentai nepatvirtina, kad jos pakvietimas į pokalbį dėl atrankos galėjo pakeisti vykdytos atrankos eigą ir būtų turėjęs lemiamos reikšmės darbdavei priimant sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo.

36.       Nekonstatavus neteisėtų atsakovės veiksmų ikisutartiniuose darbo santykiuose, teismas taip pat teisingai nusprendė ir dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinė žala kilusi iš darbo santykių (įskaitant ikisutartinius santykius) priteisiama tik tais atvejais, kai neteisėti veiksmai yra šiurkštūs ir kai jais pasikėsinama į esmines neturtines vertybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbdavės elgesys atrankos vykdymo metu nors turi tam tikrų trūkumų, vertinant darbdavės veiksmus pagal etikos ar geros verslo praktikos standartus, t. y. dėl to, jog darbdavė neinformavo neatrinktų pretendentų apie įvykusią atranką, tačiau vertinant tokį darbdavės elgesį pagal generalinio delikto nuostatas negalima pripažinti, jog tai sudaro pakankamą pagrindą civilinei atsakomybei kilti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad apie atrankos rezultatus ieškovė sužinojo pati paskambinusi darbdavei 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus vos 2 dienoms nuo tada, kai darbdavė sudarė darbo sutartį su atrinkta kandidate. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų vengusi ieškovei suteikti informaciją apie atrankos rezultatus ar būtų suteikusi neteisingą informaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovė jau 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė skundą dėl atsakovės vykdytos atrankos pagal administracinį pavaldymą aplinkos ministrui, kurį vėliau pagal kompetenciją išnagrinėjo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (e. bylos t. 1, b. l. 13). Paminėtina ir tai, kad ieškovė neigiamus dvasinius išgyvenimus (didžiulį nusivylimą) sieja su tuo, kad atsakovė neatrinko jos ir nesudarė su ja darbo sutarties, o ne su tuo, kad atsakovė nepranešė apie atrankos rezultatus. Be kita ko byloje nustatyta, kad atsakovė Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija kritiškai vertino savo sprendimus dėl bendravimo su pretendentais procedūrų ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu ieškovei nurodė, jog apgailestauja dėl to, jog vykdyta atrankos procedūra nepateisino ieškovės lūkesčių (e. bylos t. 1, b. l. 17), taip pat įsakymu patvirtino atrankos vykdymo procedūras, taikytinas kitoms ateityje darbdavės vykdytinoms atrankoms (e. bylos t. 1, b. l. 71).

37.       Apeliantės teiginiai, jog Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija ar jos konkretūs darbuotojai neveikė taip, kaip ieškovės įsitikinimu, turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės nurodytų jos darbo teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako dėl šių apeliantės argumentų.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.        CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

40.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

41.       Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 2450 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

42.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė skundus dėl atsakovės vykdytos atrankos teikė ne tik teismui, bet ir kitoms institucijoms, be to ši darbo byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas buvo panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nurodęs ginčą spręsti iš naujo, įvertinant naujus ginčo aspektus, susijusius su diskriminacija, todėl įvertinus šio ginčo aplinkybes atsakovės sprendimas rengiant atsiliepimą į pakartotinį ieškovės apeliacinį skundą pasinaudoti profesionalia advokato teisine pagalba laikytinas proporcingu ir būtinu efektyviai savo teisių gynybai. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovės D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, juridinio asmens kodas 306109963, iš ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2450 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Te

Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas