Civilinė byla Nr. e2-766-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas patvirtinti suinteresuoto asmens Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.
2. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) Bulgarijos įmonė EOOD „Betelgeuse“ prašė patvirtinti 22 417 305,40 Eur reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodė, kad skolos išieškojimas yra vykdomas pagal du pagal vekselius notaro atliktus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolių vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. sausio 20 d. vekselį išdavė, siekdama atsiskaityti su UAB „SERNETA“ pagal 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas dvi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių bendra pardavimo kaina – 18 513 000 Lt. UAB „SERNETA“ 2013 m. spalio 13 d. indosamentu vekselį perleido OOO „Proenergo“, kuri 2015 m. gegužės 5 d. indosamentu perleido vekselį pareiškėjai.
3. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 15 d. vekselį išdavė, siekdama atsiskaityti su UAB „LNTV“ pagal 2010 m. spalio 20 d. sudarytas keturias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių bendra pardavimo kaina – 20 200 000 Lt. UAB „LNTV“ 2013 m. spalio 13 d. indosamentu vekselį perleido OOO „Proenergo“, kuri 2015 m. gegužės 5 d. indosamentu perleido vekselį pareiškėjai. Abu vekseliai buvo atsiskaitymo už įsigytą nekilnojamąjį turtą priemonė, t. y. po vekselių išdavimo buvo pripažįstama, kad pirkėja – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – tinkamai atsiskaitė už įsigytą turtą.
4. Naudojant vekselį kaip atsiskaitymo priemonę už pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas – juo atsiskaitoma už prekes ir pardavėjas kredituoja pirkėją. Dėl to už papildomą mokėjimo atidėjimo laikotarpį šalys gali susitarti dėl palūkanų, kurios yra įskaičiuojamos į bendrą vekselio sumą. Vekselių apmokėjimo terminas buvo 9 metai. Taigi šiam terminui pardavėja kreditavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Dėl to pagal vekselius mokėtinos sumos, kurios viršija įsigyto turto kainą, pripažintinos šalių sutartomis palūkanomis.
5. Pareiškėjai nebuvo žinoma aplinkybė, kad 2011 m. sausio 20 d. vekselis OOO „Proenergo“ buvo perleistas tuo metu, kai teismas buvo pritaikęs BUAB „SERNETA“ turto areštą. Be to, teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „SERNETA“ iškėlimo įsiteisėjo tik 2013 m. lapkričio 28 d. Dėl to UAB „SERNETA“ vadovas galėjo iki tol sudaryti sandorius ir teisėtai 2013 m. spalio 13 d. perleido vekselį. Indosamentas galėtų būti laikomas nuginčijamu sandoriu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį, bet ne niekiniu sandoriu.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; prašymą dėl pareiškėjos Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ reikalavimo, kurį ginčijo kiti kreditoriai, išskyrė į atskirą bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ prašymą tenkino, patvirtino jos 22 417 305,40 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje.
8. Teismas nurodė, kad 11 798 942,08 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra kildinamas iš nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių. Šių sutarčių pagrindu yra išduotas 2011 m. kovo 15 d. vekselis, kurio suma yra 11 526 876,74 Eur (39 800 000 Lt).
8.1. Teismui pateikta notaro patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „LNTV“ pardavė UAB „Finiens“ negyvenamąsias patalpas – dvejas dirbtuves ir 110/1000 dalių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 500 000 Lt.
8.2. Teismui pateikta notaro patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. negyvenamosios patalpos ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „LNTV“ pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negyvenamąją patalpą – dirbtuves ir 726/1000 dalis kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt. Taip pat šalys pasirašė notaro patvirtintą perdavimo–priėmimo aktą.
8.3. Teismui pateikta notaro patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „LNTV“ pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatą – prekybos pastatą su kavinės, vaistinės ir kirpyklos patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), už 18 500 000 Lt.
8.4. Teismui pateikta notaro patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. pastato ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „LNTV“ pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatą – dirbtuves ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt.
9. Teismas vertino aplinkybę, kad vekselis nėra nuginčytas. Pagal šį vekselį notaras 2020 m. gruodžio 31 d. yra atlikęs vykdomąjį įrašą, jis buvo perduotas antstoliui vykdyti. Antstolis kartu su 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra perdavęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui notaro vykdomąjį įrašą bei patį vekselį su indosamentais. Pagal nurodytą antstolio patvarkymą likusi neišieškota suma yra 11 798 942,08 Eur. Reikalavimo dėl vykdomojo įrašo panaikinimo nėra pareikšta. Teismo vertinimu, vykdomojo įrašo realumą įrodo sutartys, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad ginčijami vekseliai atlieka sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją. UAB „LNTV“ pagal 2013 m. spalio 13 d. indosamentą vekselio turėtojo teises perleido OOO „Proenergo“, kuri pagal 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą vekselio turėtojos teises perleido pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad vekselis išduotas siekiant atsiskaityti su UAB „LNTV“ pagal minėtas keturias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Pasisakydamas dėl 19 600 000 Lt skirtumo, susidariusio tarp vekselyje nurodytos sumos (39 800 000 Lt) ir už perleistą nekilnojamąjį turtą mokėtinos sumos (20 200 000 Lt), įvertinęs vekselyje nurodytą jo apmokėjimo datą (2020 m. spalio 13 d.), teismas paskaičiavo, jog susidaręs skirtumas yra 10 proc. metinių palūkanų normos taikymas, ir palūkanų skaičiavimą, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vykdomas pagal 2011 m. kovo 15 d. vekselį, kuris nėra nuginčytas, dėl jo buvo pradėtas vykdymo procesas, pripažino teisėtu.
11. Dėl kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ginčytos reikalavimo dalies (434 430,03 Eur), kuri kildinama iš UAB „Finiens“ skolos UAB „LNTV“, teismas nurodė, jog turto pardavėjas UAB „LNTV“ priėmė prievolės įvykdymo būdą, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo (CK 6.39 straipsnio 2 dalis, 6.50 straipsnio 3 dalis).
12. Pareiškėja 10 852 498,74 Eur reikalavimą grindžia 2011 m. sausio 20 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įsipareigojusi iki 2020 m. gruodžio 14 d. sumokėti UAB „SERNETA“ 36 600 000 Lt (10 600 092,68 Eur). UAB „SERNETA“ pagal 2013 m. spalio 13 d. indosamentą vekselio turėtojo teises perleido OOO „Proenergo“, kuri pagal 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą vekselio turėtojos teises perleido pareiškėjai. Notaras 2020 m. gruodžio 31 d. yra atlikęs vykdomąjį įrašą, kuris buvo perduotas antstoliui vykdyti. Antstolis kartu su 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra perdavęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui notaro vykdomąjį įrašą bei patį vekselį su indosamentais. Pagal nurodytą antstolio patvarkymą likusi neišieškota skolos suma yra 10 852 498,74 Eur.
13. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. sausio 20 d. vekselį išdavė siekdama atsiskaityti su UAB „SERNETA“ pagal 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas dvi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) už 18 150 000 Lt (5 256 603,34 Eur), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) už 363 000 Lt (105 132,07 Eur)), bendra nekilnojamojo turto pagal nurodytas sutartis pardavimo kaina – 18 513 000 Lt, t. y. mažesnė už vekselyje nurodytą įsipareigojimą.
14. Vertindamas VMI poziciją, kad UAB „SERNETA“ 2013 m. spalio 13 d. indosamentu vekselį perleido galiojant Vilniaus apygardos teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir neturint teisės perleisti turimo turto, todėl 2013 m. spalio 13 d. indosamentas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą UAB „SERNETA“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant bet kokius mokėjimus. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2588/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis palikta nepakeista. Todėl UAB „SERNETA“ vadovas galėjo sudaryti nurodytą vekselio perleidimo sandorį.
15. Pasisakydamas dėl 18 087 000 Lt skirtumo, susidariusio tarp vekselyje nurodytos sumos (36 600 000 Lt) ir už perleistą nekilnojamąjį turtą mokėtinos sumos (18 513 000 Lt), įvertinęs vekselyje nurodytą jo apmokėjimo datą (2020 m. gruodžio 14 d.), teismas paskaičiavo, jog susidaręs skirtumas yra mažiau nei 10 proc. metinių palūkanų normos taikymas, byloje nėra ginčo dėl apskaičiuotos palūkanų normos. Kreditorė VMI nepareiškė reikalavimo dėl antstolio pateikto vekselio ir pagal jį išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, taip pat nenurodė argumentų ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos reikalavimo dalis pagal 2011 m. sausio 20 d. vekselį galėtų būti pripažinta nepagrįsta.
16. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 20 d. vekselio 2015 m. gegužės 5 d. indosamente nurodyta, kad OOO „Proenergo“ veikia per VRAB „Betelgeize“ direktorių I. M. V., kuris yra ir pareiškėjos EOOD „Betelgeuse“ vadovas. Pareiškėja pateikė duomenis iš Rusijos Federacijos registro, pagal kurį OOO „Proenergo“ įregistruota 2013 m. rugpjūčio 12 d., išregistruota 2016 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2015 m. balandžio 2 d. OOO „Proenergo“ vardu turėjo teisę veikti Bulgarijoje įregistruota įmonė „Betelgeize“. OOO „Proenergo“ steigėja nurodyta J. T.. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad dėl šių aplinkybių galėtų būti pripažintas kreditorės nesąžiningumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Suinteresuotas asmuo VMI atskirajame skunde prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 4 093 915,77 Eur finansinis reikalavimas, ir šią prašymo dalį dėl 4 093 915,77 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Byloje buvo paaiškinta, kad 2011 m. sausio 20 d. vekselis buvo išduotas BUAB „SERNETA“, kaip atsiskaitymo priemonė pagal 2010 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). BUAB „SERNETA“ pardavė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5/6 dalis negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), turto kaina – 18 150 000 Lt (5 256 603,34 Eur), kuri turėjo būti sumokėta iki 2011 m. gegužės 12 d. Jau po skundžiamos nutarties priėmimo VMI tęsė įrodymų, galinčių paneigti pareiškėjos įrodinėtas aplinkybes, paiešką, buvo tikrinami BUAB „SERNETA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktų mokestinių/operatyvių patikrinimų/tyrimų dokumentai.
17.2. VMI pavyko rasti įrodymus, kad dėl paminėto nekilnojamojo turto objekto pardavimo BUAB „SERNETA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudarę 2009 m. gegužės 15 d. preliminariąją patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 2.3. papunktyje numatyta, kad iki 2010 m. gegužės 12 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigoja sumokėti BUAB „SERNETA“ 7 150 000 Lt (2 070 783,13 Eur). BUAB „SERNETA“ išrašė 2010 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 04212 pagal 2009 m. gegužės 15 d. preliminariąją sutartį 7 150 000 Lt (2 070 783,13 Eur) sumai. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus apskrities VMI buvo pateikusi mokėjimų už pastatą suvestinę, pagal kurią BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2010 m. balandžio 23 d. sumokėjo BUAB „SERNETA“ 7 150 000 Lt (2 070 783,13 Eur) pagal preliminariosios sutarties 2.3. papunktį. Sudaryto sandorio ir atsiskaitymo pagal jį realumas buvo įvertintas, pripažįstant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisę į PVM atskaitą. Įvertinus tai, kad pagal 2010 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš dalies atsiskaityta, sumokėjus 7 150 000 Lt (2 070 783,13 Eur) iki sutarties sudarymo dienos, pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis dėl šios sumos ir nuo jos apskaičiuotų palūkanų 6 985 472,37 Lt (2 023 132,64 Eur, 38,62 proc. visos palūkanų sumos) neturėtų būti tvirtinama.
17.3. Išdėstytas aplinkybes patvirtina naujai teikiami įrodymai, kuriuos suinteresuotas asmuo VMI prašo priimti: i) Atsiskaitymų suvestinė, pasirašyta BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B.; ii) 2009 m. gegužės 15 d. preliminarioji patalpų pirkimo–pardavimo sutartis; iii) Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 29 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 92-141; iv) Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 29 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą (21.26)-89-732, su kuriuo pasirašytinai susipažino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius R. B.; v) Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (21.26)-447-493; vi) 2010 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra GFA Nr. 04212. Nurodytus dokumentus VMI atstovas gavo tik po skundžiamos nutarties priėmimo ir nors šie dokumentai yra saugomi VMI archyve, nepagrįsta būtų reikalauti iš VMI, kuri, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, savo teises įgyvendina per atstovus, kad jai būtų žinoma apie visus archyve saugomus dokumentus, tuo labiau, kai šie dokumentai yra rengti ne VMI, o atskiro juridinio asmens – Vilniaus apskrities VMI. Informacija, kad 2011 m. sausio 20 d. vekselis išduotas kaip atsiskaitymo priemonė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pateikta tik 2022 m. kovo 22 d., nuo to laiko VMI veikė aktyviai ieškodama reikšmingų įrodymų, o paieškos nenutraukė ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Būtinybę priimti teikiamus naujus įrodymus suponuoja ir bankroto byloje egzistuojantis viešasis interesas. Svarbu, kad bankroto byloje būtų patvirtinti tik pagrįsti kreditorių reikalavimai, nes tik taip bus užtikrinta BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių interesų apsauga.
18. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) Bulgarijos įmonė EOOD „Betelgeuse“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti VMI atskirąjį skundą, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį; priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau, reaguojant į atskirojo skundo argumentus. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
18.1. VMI pateikiamas klaidingas teisinis vertinimas bei daroma išvada, jog vien PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir bendrovės teisės į PVM atskaitą pripažinimas leidžia daryti prielaidą, kad bendrovė pradiniam reikalavimo teisės turėtojui sumokėjo 7 150 000 Lt dydžio sumą pagal 2010 m. gegužės 13 d. notarinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „SERNETA“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siejo ir kiti teisiniai santykiai.
18.2. VMI mokėjimų suvestinėje pateikiami mokėjimai yra atlikti iki 2010 m. balandžio 23 d., o aptariama notarinė sutartis yra sudaryta 2010 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus 20 dienų, po paskutinio neva atlikto mokėjimo pagal šią sutartį. Taigi sutarties šalys, kurios abi buvo verslininkai ir kuriems taikomi padidinti atidumo reikalavimai, neabejotinai turėjo šią aplinkybę aprašyti notarinės sutarties skyriuje, reglamentuojančiame sutarties kainą ir atsiskaitymo tvarką. Notarinėje sutartyje nėra užfiksuoti išankstiniai mokėjimai. Notarinės sutarties 2.1. punktas įpareigoja turto pirkėją sumokėti visą sutarties kainą – 18 150 000 Lt. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti VMI atskirąjį skundą, net ir neanalizuojant už ką ir pagal kokias sutartis bendrovė vykdė atskirojo skundo priede Nr. 1 suvestinėje pateiktus mokėjimus.
18.3. Pagal iš nemokumo administratorės gautus papildomus įrodymus, kurie pridedami prie atsiliepimo, matyti, kad kartu su atskiruoju skundu pateikiamoje suvestinėje nurodyti mokėjimai buvo atlikti pagal kitas sutartis ir kitus tarpusavio šalių įsipareigojimus, kurie nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje. Analogiškas aplinkybes nurodo ir bendrovės buvęs direktorius R. B. Tokias aplinkybes patvirtina tai, kad suvestinėje yra nurodomos itin tikslios sumos, t. y. jog visi mokėjimai buvo atliekami centų tikslumu. Tai rodo, kad buvo apmokamos kitos bendrovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, dalis suvestinėje nurodomų mokėjimų buvo atlikti dar prieš šalims sudarant 2009 m. gegužės 15 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
18.4. PVM sąskaita faktūra teisinio vertinimo aspektu yra suprantamas kaip paslaugos ar prekės suteikimą patvirtinantis buhalterinės apskaitos dokumentas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalis), tačiau PVM sąskaitai faktūrai nėra suteikiama mokėjimo fakto įrodomoji galia. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos teisės į PVM atskaitą atsiradimu yra grindžiamas sudaryto sandorio ir atsiskaitymo pagal jį realumas. Tokio pobūdžio teiginiai turėtų būti vertinami kaip siekis sukurti iliuziją dėl 7 150 000 Lt mokėjimo paskirties.
19. Atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti VMI atskirąjį skundą, priimti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:
19.1. Atskirajame skunde nurodytu laikotarpiu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „SERNETA“ siejo ne tik 2009 m. gegužės 15 d. preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai. 2006–2010 m. šalis siejo ir rangos darbų tarpusavio teisiniai santykiai. Nemokumo administratorė kreipėsi į buvusį įmonės direktorių R. B. su prašymu paaiškinti 7 150 000 Lt mokėjimo pagrindą. Gautas atsakymas, kad nurodytas mokėjimas atliktas ne pagal 2009 m. gegužės 15 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Mokėjimo pavedimai buvo atlikti pagal tarpusavio sudarytą Statybos darbų sutartį. Šias aplinkybes patvirtina R. B. pateiktas 2010 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl atsiskaitymų už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus bei BUAB „SERNETA“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros.
19.2. VMI atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad notarinės sutarties šalys pakeitė notarinėje sutartyje aptartą atsiskaitymo būdą, nepagrįstos, nes pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymo būdo pakeitimui yra būtinas kreditoriaus (BUAB „SERNETA“) sutikimas.
19.3. Su atskiruoju skundu teiktos suvestinės duomenys rodo, kad dalis mokėjimų buvo atlikti ne tik prieš išrašant 2010 m. balandžio 23 d. sąskaitą faktūrą GFA Nr. 04212, tačiau ir prieš sudarant 2009 m. gegužės 15 d. sutartį. Be to, pavedimai buvo atliekami centų tikslumu, todėl labiau tikėtina, kad šie pavedimai buvo atliekami už BUAB „SERNETA“ atliktus statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus, bet ne už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.
19.4. PVM sąskaita faktūra gali būti laikoma buhalterinės apskaitos, įrodančios paslaugų ar prekių suteikimo faktą, dokumentu. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad PVM sąskaita faktūra gali būti laikoma mokėjimo faktą pagrindžiančiu buhalterinės apskaitos dokumentu. Teisės į PVM atskaitą atsiradimo momentas nėra siejamas su PVM sąskaitos faktūros apmokėjimu, tačiau su prekių ir paslaugų įsigijimo (PVM sąskaitos faktūros išrašymo) momentu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl patvirtinto pareiškėjos Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ 4 093 915,77 Eur reikalavimo atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Suinteresuotas asmuo VMI prie atskirojo skundo pateikė atsiskaitymų suvestinės kopiją, 2009 m. gegužės 15 d. preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 29 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos kopiją, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 29 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą kopiją, Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos kopiją, 2010 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją bei prašė priimti šiuos įrodymus. Nurodė, kad aplinkybės, kurias šie įrodymai pagrindžia, taip pat patys rašytiniai įrodymai buvo rasti po skundžiamos nutarties priėmimo.
24. Atsakovės atstovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikė 2022 m. birželio 22 d. prašymo dėl informacijos pateikimo kopiją, 2022 m. birželio 22 d. R. B. rašto „Dėl 2022-06-22 prašymo dėl informacijos pateikimo“ kopiją, 2010 m. gruodžio 22 d. susitarimo dėl atsiskaitymų už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus kopiją, 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. gegužės 5 d., 2009 m. gegužės 19 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. gruodžio 4 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. vasario 26 d. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „SERNETA“ pirkėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kopijas. Atsakovės atstovė prašė priimti pateiktus rašytinius įrodymus, nurodė, jog jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, reaguojant į atskirojo skundo argumentus.
25. Pareiškėja Bulgarijos įmonė EOOD „Betelgeuse“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikė tuos pačius rašytinius įrodymus, kuriuos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovės atstovė: 2022 m. birželio 22 d. R. B. rašto „Dėl 2022-06-22 prašymo dėl informacijos pateikimo“ kopiją, 2010 m. gruodžio 22 d. susitarimo dėl atsiskaitymų už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus kopiją, 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. gegužės 5 d., 2009 m. gegužės 19 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. gruodžio 4 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. vasario 26 d. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „SERNETA“ pirkėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kopijas. Prašė šiuos dokumentus priimti, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik po atskirojo skundo teismui pateikimo.
26. Teisme 2022 m. liepos 12 d. gautas atsakovės prašymas (registracijos Nr. DOK-2928) dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašoma priimti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ PVM deklaracijų kopijas. Prašyme nurodyta, kad naujai pateikti įrodymai patvirtina buvusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B. kartu su 2010 m. gruodžio 22 d. susitarimu dėl atsiskaitymo už perduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus, pateiktų BUAB „SERNETA“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų autentiškumą bei realumą. 2022 m. birželio 30 d. buvo atliktas kryžminis patikrinimas ir atsakovės nemokumo administratorė nustatė, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo deklaruotos, o tai patvirtina atsakovės buvusio direktoriaus nurodytas aplinkybes, kad 26 750 198,16 Lt suma 2006–2010 m. galimai buvo sumokėta už UAB „SERNETA“ atliktus statybos ir/ar rekonstrukcijos darbus.
27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
28. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų įrodymų turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsižvelgusi į byloje esantį viešąjį interesą bei apeliantės argumentus dėl būtinybės pateikti naujai nustatytus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija priima ir vertina su atskiruoju skundu pateiktus apeliantės įrodymus. Su apeliantės pateiktais naujais duomenimis nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikšmės pasisakyti savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl pripažintina, jog šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, ir lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
29. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas priima ir atsakovės atstovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus, nes, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po atskirojo skundo priėmimo, teikiamais rašytiniais įrodymais atsakovė atsikirtinėja į atskirojo skundo argumentus. Pažymėtina, kad dėl bylos elektroninio formato su pateiktais dokumentais turėjo galimybę susipažinti bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl šių įrodymų priėmimas neužvilkina bylos nagrinėjimo, bei, kaip minėta, nepažeidžia šalių teisių, užtikrina lygiateisiškumo ir rungimosi principų byloje įgyvendinimą.
30. Pareiškėja Bulgarijos įmonė EOOD „Betelgeuse“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tuos pačius rašytinius įrodymus, kuriuos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovės atstovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo priimti atsakovės atstovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie savo turiniu yra identiški, tuo pačiu priims ir atsakovės atstovės teikiamus naujus rašytinius įrodymus.
31. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).
32. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad naujus rašytinius įrodymus kartu su prašymu (registracijos Nr. DOK-2928) atsakovės atstovė pateikė prieš paskirtą teismo posėdį, todėl kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo galimybės susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir į juos atsikirsti, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
33. Iš bylos medžiagos matyti, kad notaro patvirtinta 2010 m. gegužės 13 d. negyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „SERNETA“ pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 363 000 Lt (e. b. t. 31, 90–97 b. l.).
34. Notaro patvirtinta 2010 m. gegužės 13 d. negyvenamosios patalpos dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „SERNETA“ pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5/6 dalis negyvenamosios patalpos – prekybos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), už 18 150 000 Lt (e. b. t. 31, 98–104 b. l.). Sutarties 2.1 punktu pirkėja įsipareigojo turto kainą sumokėti iki 2011 m. gegužės 12 d. Pagal sutarties 2.2 punktą pirkėjai įvykdžius minėtas sutarties 2.1 punkto sąlygas, pardavėja įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pinigų gavimo dienos išduoti raštą, patvirtinantį, kad yra tinkamai atsiskaityta pagal šią sutartį. Galutinis atsiskaitymas pagal šią sutartį patvirtinamas notaro išduotu liudijimu pagal pardavėjo raštą, kuris bus neatskiriama šios sutarties dalis. Pagal sutarties 2.3 punktą pirkėjai neįvykdžius prievolės sumokėti kainą sutarties 2.1 punkte nustatytu terminu, pardavėja turi teisę reikalauti, kad pirkėja per šalių susitarimu nustatytą papildomą protingą terminą sumokėtų laiku nesumokėtą kainą ar jos dalį, taip pat ir įstatymo nustatytas palūkanas nuo laiku nesumokėtos kainos ar jos dalies. Pirkėjai neįvykdžius šios prievolės per papildomą terminą, šalys pardavėjos reikalavimu privalo atvykti pas notarą ir nutraukti sutartį.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 10 852 498,74 Eur finansinio reikalavimo dalis grindžiama 2011 m. sausio 20 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu (e. b. t. 9, 168 b. l.), kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įsipareigojusi iki 2020 m. gruodžio 14 d. sumokėti UAB „SERNETA“ 36 600 000 Lt (10 600 092,68 Eur). UAB „SERNETA“ pagal 2013 m. spalio 13 d. indosamentą vekselio turėtojo teises perleido OOO „Proenergo“, kuri pagal 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą vekselio turėtojos teises perleido pareiškėjai (e. b. t. 9, 169–170 b. l.). Pagal šį vekselį notaras 2020 m. gruodžio 31 d. yra atlikęs vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 9, 171–172 b. l.), kuris buvo perduotas antstoliui A. B. vykdyti. Antstolis kartu su 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo yra perdavęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui notaro vykdomąjį įrašą (2020 m. gruodžio 31 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. t. 17, 1 422 b. l.) bei patį vekselį su indosamentais. Pagal nurodytą antstolio patvarkymą likusi neišieškota skolos suma yra 10 852 498,74 Eur (e. b. t. 9, 166–167 b. l.).
36. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytą 2011 m. sausio 20 d. vekselį išdavė siekdama atsiskaityti su UAB „SERNETA“ pagal minėtas dvi 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
37. Atskirasis skundas yra susijęs su šio finansinio reikalavimo dalimi – apeliantė ginčija šio finansinio reikalavimo dalį dėl 4 093 915,77 Eur sumos pagal 2011 m. sausio 20 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kildinamos iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).
38. Iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. UAB „SERNETA“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė preliminariąją patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „SERNETA“ įsipareigojo parduoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5/6 dalis negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedai „Preliminari sutartis dėl (duomenys neskelbtini) 1 lapas“, „Preliminari sutartis dėl (duomenys neskelbtini) 2 lapas“). Šalys susitarė dėl parduodamo turto kainos – 15 000 000 Lt plius PVM. Pirkėja įsipareigojo iki 2010 m. gegužės 12 d. sumokėti 7 150 000 Lt pardavėjai į nurodytas banko sąskaitas arba grynaisiais, išrašant avansinę PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 2.3 punktas). Šios sutarties 2.4 punkte pirkėja ir pardavėja susitarė „<...> užskaityti į 2.3 punkte nurodytą sumą UAB „Norfos mažmena“ mokamus mokėjimus Pardavėjui už Prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie įplauks į Pardavėjo sąskaitas bankuose per laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo iki Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos“. Vilniaus apskrities VMI, atlikusi mokestinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tyrimą (laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.) (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedai „Mokestinio tyrimo ataskaita 1 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 2 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 3 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 4 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 5 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 6 lapas“, „Mokestinio tyrimo ataskaita 7 lapas“), surašiusi priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedai „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma 1 lapas“, „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma 2 lapas“, „Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma 3 lapas“), nustatė, kad UAB „SERNETA“ 2010 m. balandžio 23 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 04212 pagal 2009 m. gegužės 15 d. preliminarią patalpų pirkimo–pardavimo sutartį už pastatą adresu (duomenys neskelbtini), už 5 909 091 Lt ir 1 240 909 Lt PVM, iš viso už 7 150 000 Lt. Teismui pateikta nurodyta PVM sąskaita faktūra GFA Nr. 04212 (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedas „PVM sąskaita už (duomenys neskelbtini)“), iš kurios matyti, kad sąskaita išrašyta pagal 2009 m. gegužės 15 d. preliminarią sutartį už pastatą (duomenys neskelbtini), suma – 5 909 091 Lt, PVM – 1 240 909 Lt. Iš pateiktos mokėjimų suvestinės, kuri buvo sudaryta ir pasirašyta atsakovės direktoriaus R. B., matyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. pardavėjai pervedė/sumokėjo 7 150 000 Lt sumą (atlikti 106 mokėjimai) (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedai „Mokėjimų už (duomenys neskelbtini) suvestinė 1 lapas“, „Mokėjimų už (duomenys neskelbtini) suvestinė 2 lapas“). Atlikus patikrinimą nuspręsta, kad galima iš 1 031 403,02 Lt PVM permokos (skirtumo) 965 000 Lt grąžinti į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą ir 3 484 Lt įskaityti kitų mokesčių mokėjimams (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedai „Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 1 lapas“, „Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 2 lapas“).
39. Iš atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 22 d. UAB „SERNETA“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė susitarimą dėl atsiskaitymų už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus (e. b. t. 46, 181 b. l.), kuriame nurodė, jog UAB „SERNETA“ kartu su nekilnojamojo turto objektais yra pardavusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ statybos ir rekonstrukcijos darbų pagal 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. gegužės 5 d., 2009 m. gegužės 19 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. gruodžio 4 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. vasario 26 d. sąskaitas faktūras. Bendra parduotų statybos ir rekonstrukcijos darbų kaina – 26 750 198,13 Lt. Nurodytos PVM sąskaitos faktūros teismui taip pat teiktos su atsiliepimu į atskirąjį skundą (e. b. t. 46, 182–188 b. l.). Susitarimo 2 punkte šalys numatė, kad visi mokėjimai, kuriuos nuo 2006 m. sausio 1 d. iki susitarimo sudarymo dienos (2010 m. gruodžio 22 d.) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliko į UAB „SERNETA“ banko sąskaitas, sumokėjo grynais, išskyrus atsiskaitymus už nekilnojamąjį turtą, kurį UAB „SERNETA“ pagal notarines pirkimo–pardavimo sutartis pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra užskaitomi kaip mokėjimai už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus, įskaitant palūkanas. Po susitarimo pasirašymo šalys laiko, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pilnai atsiskaitė su UAB „SERNETA“ už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus (nurodytus susitarimo 1 punkte).
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalį paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Pagal CPK 587 straipsnio 8 dalį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai. Pagal ĮPVĮ 82 straipsnį vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Kreditorė VMI nereiškė reikalavimo dėl antstolio pateikto vekselio ir pagal jį išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, taip pat nenurodė argumentų ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos reikalavimo dalis pagal 2011 m. sausio 20 d. vekselį galėtų būti pripažinta nepagrįsta.
41. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).
42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Dėl to tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas, o vekselis jau būtų perleistas trečiajam asmeniui, tai šis, būdamas teisėtas šio vertybinio popieriaus turėtojas, neturėtų dėl to nieko prarasti. Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iš jo vekselį. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o, ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
45. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.). Pirmojo vekselio įgijėjo ir kitų teisėtų vekselio turėtojų, įgijusių vekselį pagal nenutrūkstamus indosamentinius įrašus, teisinė padėtis negali būti vertinama visiškai vienodai. Tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Taigi pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Skolininko pagal vekselį teisiniai santykiai su pirmuoju vekselio įgijėju negali turėti įtakos vėlesnio teisėto vekselio turėtojo teisėms pagal vekselį netgi tuo atveju, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, yra negaliojantis. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė skirta apsaugoti sąžiningam vekselio turėtojui nuo įsipareigojusio pagal vekselį asmens prieštaravimų, grindžiamų jo santykiais su ankstesniaisiais vekselių turėtojais, iš kurių vekselio turėtojas sąžiningai įgijo šį vertybinį popierių. Vekselio viešo patikimumo taisyklė santykiuose su trečiaisiais asmenimis gali būti netaikoma tik tokiu atveju, jeigu skolininkas pagal vekselį paneigs vėlesniojo vekselio turėtojo sąžiningumo, įgyjant vekselį, prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
46. Šiuo atveju pareiškėjos reikšto finansinio reikalavimo pagrindas yra 2011 m. sausio 20 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis. UAB „SERNETA“ pagal 2013 m. spalio 13 d. indosamentą vekselio turėtojo teises perleido OOO „Proenergo“, kuri pagal 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą vekselio turėtojos teises perleido pareiškėjai. Pareiškėja nėra tiesioginė vekselių teisinių santykių dalyvė (nėra pirmoji vekselio įgijėja ir turėtoja), nes paprastasis vekselis buvo perleistas jai pagal indosamentus. Atsakovė yra ginčo paprastojo vekselio davėja. Prieštaravimus reiškia ne atsakovė, o jos kreditorė VMI.
47. Kreditorė VMI finansinio reikalavimo dalį kvestionuoja dėl to, kad dalis kainos už nekilnojamąjį turtą esą buvo sumokėta pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė ir pareiškėja su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad su atskiruoju skundu pateiktoje suvestinėje nurodyti mokėjimai vyko ne pagal 2010 m. gegužės 13 d. notarinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o suvestinėje esantys duomenys atspindi visai kitas ūkines operacijas. Dėl to ir 2010 m. gegužės 13 d. notarinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, reglamentuojančioje kainą ir atsiskaitymo tvarką, nurodyta pirkėjo pareiga sumokėti visą kainą, byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų keitusios notarinės sutarties sąlygas, reglamentuojančias mokėjimo tvarką.
48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Kaip minėta ir nustatyta byloje, 2010 m. gruodžio 22 d. UAB „SERNETA“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė susitarimą dėl atsiskaitymų už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus (e. b. t. 46, 181 b. l.), kurio 2 punkte numatyta, kad visi mokėjimai, kuriuos nuo 2006 m. sausio 1 d. iki susitarimo sudarymo dienos (t. y. 2010 m. gruodžio 22 d.) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliko į UAB „SERNETA“ banko sąskaitas, sumokėjo grynais, išskyrus atsiskaitymus už nekilnojamąjį turtą, kurį UAB „SERNETA“ pagal notarines pirkimo–pardavimo sutartis pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra užskaitomi kaip mokėjimai už parduotus statybos ir rekonstrukcijos darbus, įskaitant palūkanas. 2022 m. birželio 22 d. buvęs atsakovės vadovas R. B., atsakydamas nemokumo administratorei, nurodė, kad visos sumos 2006–2010 m. pabaiga buvo mokamos už statybos ir/ar rekonstrukcijos rangos darbus, įskaitant ir 7 150 000 Lt sumą, dėl kurios pateiktas VMI atskirasis skundas. Rašte įmonės vadovas taip pat nurodė, kad atliekant pavedimus nebuvo nurodoma jų paskirtis, kuri būtų susijusi su atsiskaitymu už perkamą nekilnojamąjį turtą (e. b. t. 46, 180 b. l.).
49. Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra notarinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
50. Notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėja, nebuvo numatyti ir nurodyti išankstiniai mokėjimai pagal sutartį. Notaro patvirtintoje sutartyje šalys aiškiai aptarė nekilnojamojo turto kainą, t. y. 18 150 000 Lt, atitinkamai nekilnojamojo turto pirkėja – atsakovė įsipareigojo už įsigyjamą turtą sumokėti visą nurodytą sumą (18 150 000 Lt) iki 2011 m. gegužės 12 d.
51. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, kad vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas nereiškia, jog tokia suma buvo sumokėta. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog PVM sąskaita faktūra įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad preliminarioji patalpų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 15 d., PVM sąskaita faktūra GFA Nr. 04212 (dokumento reg. Nr. DOK-21638 priedas „PVM sąskaita už (duomenys neskelbtini)“) išrašyta 2010 m. balandžio 23 d., o mokėjimų suvestinėje nurodomi mokėjimai, atlikti nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. balandžio 23 d., t. y., mokėjimai, nurodyti suvestinėje, pradėti atlikti dar prieš preliminariosios sutarties sudarymą. Preliminariojoje patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad turi būti išrašoma avansinė PVM sąskaita faktūra (Preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punktas), tačiau, kaip matyti iš nurodytų įrodymų, sąskaita buvo išrašyta praėjus beveik metams po sutarties sudarymo, o nurodyti mokėjimai pradėti atlikti iki sąskaitos išrašymo. Kad suvestinėje nurodyti mokėjimai buvo atliekami ne preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu leidžia teigti ir ta aplinkybė, kad mokėjimai buvo labai tikslūs, sumos nebuvo apvalinamos, mokėjimai atliekami centų tikslumu, dalis mokėjimų buvo atliekami tą pačią dieną, tačiau atliekant skirtingus pavedimus, be to, nurodant skirtingus dokumentus (tikėtina, PVM sąskaitos faktūros numerį). Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad mokėjimai, nurodyti suvestinėje, buvo atliekami UAB „Norfos mažmena“ ir galėjo būti įskaitomi pardavėjos, kaip buvo susitarta Preliminariosios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte.
52. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius (CPK 587 straipsnio 8 punktas). CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
53. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, antstolis A. B. buvo priėmęs 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą vykdyti, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 13 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-42-11173 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, jog neišieškotas skolos likutis su palūkanomis bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. gegužės 21 d.) sudaro 10 852 498,74 Eur. Duomenų, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį įrašą vykdyti ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodyta. Taip pat, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pareikštų reikalavimų dėl ginčo vekselio ir pagal jį išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
55. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, o kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nepaneigia kreditorės reikalavimų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė