|
|
Baudžiamoji
byla Nr. 1A-197/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.1.8.6.4.,1.1.8.9.
|
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino
Bielskio,
teisėjų
Reginos Gaudutienės ir Jono Algimanto Venckaus,
sekretoriaujant
Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant
prokurorei Jolitai Urbelienei,
gynėjui
advokatui Jonui Gaidukevičiui,
nuteistajai
S. Š. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio,
kuriuo S. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos
BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį bei 184 straipsnio 1 dalį ir nuteista:
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu
dvejiems metams;
- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu
šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5
dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. Š. paskirta galutinės subendrinta bausmė – laisvės
atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš S. Š. priteista 118 198, 4
Lt (šimtas aštuoniolika tūkstančių šimtas devyniasdešimt aštuoni litai ir
keturiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti Vilkijos žemės ūkio mokyklos
naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
S.
Š. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2004-03-26 iki 2008-10-10,
būdama Vilkijos žemės ūkio mokyklos vyriausiaja buhaltere, iš Vilkijos žemės
ūkio mokyklos sąskaitos (duomenys neskelbtini) ,
esančios AB DnB NORD banke, padarė 16 nepagrįstų piniginių pervedimų uždarai
akcinei gyvybės draudimo ir pensijų bendrovei „Aviva Lietuva" pagal savo
draudimo liudijimą Nr. 3057CC: 2004-03-26 pavedimu Nr. 91 pervedė 215,00 Lt;
2004-04-27 pavedimu N. 142 pervedė 315,00 Lt; 2004-05-28 pavedimu Nr. 225
pervedė 157,50 Lt; 2004-09-28 pavedimu Nr. 336 pervedė 472,50 Lt, 2004-10-27
pavedimu Nr.384 pervedė 315,00 Lt;2004-12-03 pavedimu Nr. 440 pervedė 157,50
Lt; 2004-12-30 pavedimu Nr. 494 pervedė 157,50 Lt,2005-07-07 pavedimu Nr. 349
pervedė 315,00 Lt; 2005-12-01 pavedimu Nr. 682 pervedė 630,00 Lt,2006-08-28
pavedimu Nr. 299 pervedė 315,00 Lt; 2006-11-20 pavedimu Nr. 542 pervedė 315,00
Lt;2006-12-13 pavedimu Nr. 616 pervedė 315,00 Lt 2007-02-15 pavedimu Nr. 775
pervedė 315,00 Lt, 2007-04-27 pavedimu Nr. 957 pervedė 315,00 Lt;2007-06-06
pavedimu Nr.1070 pervedė 315,00 Lt;2007-09-06 pavedimu Nr. 1278 pervedė 315,00
Lt.
Be to, į
savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,
esančią AB DnB NORD banke, padarė 45 nepagrįstus lėšų pervedimus: 2005-04-27
pavedimu Nr. 221 pervedė 5700,00 Lt, 2005-06-08 pavedimu Nr. 299 pervedė
2068,00 Lt; 2005-07-14 pavedimu Nr. 362 pervedė 2000,00 Lt; 2005-09-30
pavedimu Nr. 531 pervedė 1500,00 Lt; 2006-02-22 pavedimu Nr. 890 pervedė 500,00
Lt, 2006-03-02 pavedimu Nr. 950 pervedė 476,01 Lt, 2006-03-16 pavedimu Nr. 986
pervedė 500,00 Lt, 2006-03-31 pavedimu Nr. 1018 pervedė 476,01 Lt, 2006-04-21
pavedimu Nr. 1066 pervedė 4600,00 Lt, 2006-05-19 pavedimu Nr. 74 pervedė 500,00
Lt, 2006-06-08 pavedimu Nr. 140 pervedė 1832,20 Lt, 2006-08-28 pavedimu Nr. 300
pervedė 1500,00 Lt, 2006-09-19 pavedimu Nr. 380 pervedė 500,00 Lt, 2006-10-04
pavedimu Nr. 408 pervedė 1000,00 Lt, 2006-10-23 pavedimu Nr. 459 pervedė 500,00
Lt, 2006-10-26 pavedimu Nr. 471 pervedė 1000,00 Lt; 2006-12-21 pavedimu Nr. 639
pervedė 1000,00 Lt; 2007-01-29 pavedimu Nr. 733 pervedė 1000,00 Lt; 2007-04-14
pavedimu Nr. 912 pervedė 2300,00 Lt; 2007-04-27 pavedimu Nr. 955 pervedė
1002,99 Lt, 2007-08-23 pavedimu Nr. 1237 pervedė 1000,00 Lt; 2007-08-30
pavedimu Nr. 1242 pervedė 1000,00 Lt, 2007-09-11 pavedimu Nr. 1285 pervedė
522,42 Lt, 2007-09-13 pavedimu Nr. 1287 pervedė 5000,00 Lt; 2007-09-25 pavedimu
Nr. 1305 pervedė 2000,00 Lt; 2007-10-02 pavedimu Nr. 1332 pervedė 3000,00 Lt,
2007-11-26 pavedimu Nr. 1462 pervedė 5000,00 Lt, 2008-01-15 pavedimu Nr. 1599
pervedė 1500,00 Lt, 2008-02-01 pavedimu Nr. 1636 pervedė 5000,00 Lt, 2008-02-12
pavedimu Nr. 1663 pervedė 4000,00 Lt, 2008-03-07 pavedimu Nr. 1712 pervedė
3000,00 Lt, 2008-03-19 pavedimu Nr. 1745 pervedė 4000,00 Lt, 2008-04-09
pavedimu Nr. 1789 pervedė 1500,00 Lt, 2008-04-25 pavedimu Nr. 1816 pervedė
2000,00 Lt, 2008-05-22 pavedimu Nr. 1862 pervedė 2000,00 Lt, 2008-06-11
pavedimu Nr. 1918 pervedė 1500,00 Lt; 2008-06-16 pavedimu Nr. 1926 pervedė
3000,00 Lt, 2008-06-28 pavedimu Nr. 1940 pervedė 1500,00 Lt, 2008-07-10
pavedimu Nr. 1982 pervedė 5000,00 Lt, 2008-07-22 pavedimu Nr. 2004 pervedė
3000,00 Lt, 2008-08-19 pavedimu Nr. 2057 pervedė 2000,00 Lt, 2008-08-29
pavedimu Nr. 2076 pervedė 2000,00 Lt, 2008-09-17 pavedimu Nr. 2119 pervedė
2000,00 Lt; 2008-09-30 pavedimu Nr. 2179 pervedė 3000,00 Lt, 2008-10-10
pavedimu Nr. 2207 pervedė 3000,00 Lt;
į sūnaus G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke nepagrįstai 2005-12-05 pavedimu
Nr. 683 pervedė 500,00 Lt;
į dukters J. Š. sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB SEB banke nepagrįstai - 2007-10-09 pavedimu Nr.
1348 pervedė 250,00 Lt;
S. Š. nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-02-24 iki 2008-08-01 iš
Vilkijos žemės ūkio mokyklos sąskaitos (duomenys
neskelbtini) , esančios AB DnB NORD banke, uždarai akcinei gyvybės draudimo
ir pensijų bendrovei „Aviva Lietuva" pagal savo draudimo liudijimą Nr.
3057CC nepagrįstai 2005-02-24 pavedimu Nr. 70 pervedė 157,50 Lt, 2005-03-17
pavedimu Nr. 128 pervedė 315,00 Lt;
į savo
asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią
AB DnB NORD banke, padarė 6 nepagrįstus pervedimus: 2007-10-25 pavedimu Nr.
1374 pervedė 3000,00 Lt, 2007-10-31 pavedimu Nr. 1395 pervedė 2000,00 Lt,
2007-10-31 pavedimu Nr. 1394 pervedė 2000,00 Lt, 2007-12-29 pavedimu Nr. 1557
pervedė 168,27 Lt, 2008-01-23 pavedimu Nr. 1616 pervedė 3000,00 Lt, 2008-08-01
pavedimu Nr. 2028 pervedė 2000,00 Lt.
Taip pat S. Š. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-06-20 iki
2007-07-11 iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos sąskaitos (duomenys
neskelbtini) , esančios AB DnB NORD banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) padarė tris nepagrįstus pervedimus:
007-06-20 pavedimu Nr. 1106 pervedė 1500,00 Lt, 2007-07-09 pavedimu Nr. 1166
pervedė 1500,00 Lt, 2008-01-10 pavedimu Nr. 1578 pervedė 306,00 Lt;
į dukters J. Š. sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke nepagrįstai 2007-07-05 pavedimu
Nr. 1155 pervedė 276,00 Lt, 2007-08-07 pavedimu Nr. 1210 pervedė 2000,00Lt;
į sūnaus G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke nepagrįstai 2007-07-11 pavedimu
Nr. 1171 pervedė 1000,00 Lt.
Iš viso laikotarpyje nuo
2004-03-26 iki 2008-10-10, kaltinamoji S. Š. ,
nepagrįstai pervesdama į įvairias banko sąskaitas Vilkijos žemės ūkio mokyklos
pinigus, pasisavino jai patikėtą didelės, 121 390,40 Lt, vertės svetimą,
Vilkijos žemės ūkio mokyklos, turtą ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą
veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, S. Š. nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-11-03
iki 2008-09-30 iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos sąskaitos (duomenys
neskelbtini) , esančios AB DnB NORD banke, į Vilkijos žemės ūkio
mokyklos darbuotojos Z. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke
nepagrįstai 2006-10-19 pavedimu Nr. 4533 pervedė 1500,00 Lt, 2008-05-28 pavedimu
Nr. 1881 pervedė 1100,00 Lt, 2008-09-30 pavedimu Nr. 2180 pervedė 1709,00 Lt;
į
Vilkijos žemės ūkio mokyklos darbuotojo R.
V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią
AB DnB NORD banke, nepagrįstai 2007-04-27 pavedimu Nr. 956 pervedė 1000,00 Lt,
2007-11-23 pavedimu Nr. 1448 pervedė 500,00 Lt;
į
Vilkijos žemės ūkio mokyklos darbuotojos V.
J. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) , esančią AB
DnB NORD banke, nepagrįstai 2005-11-03 pavedimu Nr. 614 pervedė 1000,00 Lt ir
į sąskaitą LT94010042500693880, esančią AB DnB NORD banke, nepagrįstai
2007-05-03 pavedimu Nr. 967 pervedė 1500,00 Lt;
į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) , esančią AB DnB NORD banke, nepagrįstai 2007-08-30 pavedimu
Nr. 1242 pervedė 1558,00 Lt.
Iš viso laikotarpyje nuo
2005-11-03 iki 2008-09-30 S. Š. nepagrįstai į įvairių
asmenų banko sąskaitas pervedė 9867,00 Lt ir taip iššvaistė jai patikėtą
svetimą turtą - Vilkijos žemės ūkio mokyklos pinigus - 9867,00 litų. Tokius S. Š. veiksmus apygardos teismas kvalifikavo pagal BK 184
straipsnio 1 dalį.
Nuteistoji
S. Š. savo apeliaciniame skunde neneigia nuosprendyje nustatytų faktinių bylos
aplinkybių, tačiau ginčija jai paskirtąją bausmę, nurodydama, kad apygardos
teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir
paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Pasak
apeliantės, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes S. Š. , įvertino tą aplinkybę, kad jos vyrui nustatytas
lėtinis inkstų nepakankamumas. Tačiau, nuteistosios teigimu, priimant
skundžiamą nuosprendį, teismui dar nebuvo žinoma, kad jos vyrui nustatytas
nuolatinės priežiūros poreikis. Be to, apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad:
nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime ji prisipažino padariusi
visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas; nuoširdžiai gailisi; nusikalstamas
veikas ji padarė dėl sunkios materialinės padėties bei Vilkijos žemės ūkio
mokyklai atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Visos pirmiau išdėstytos
aplinkybės, nuteistosios nuomone, leidžia jos atžvilgiu taikyti BK 62
straipsnio nuostatas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei 184 straipsnio 1
dalį paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.
Nuteistoji S. Š. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo
nuosprendį pakeisti – pritaikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies 1
punktą, 3 dalies 3 punktą ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183
straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmes, nesusijusias
su realiu laisvės atėmimu.
Teismo
posėdyje dalyvavusi nuteistoji S. Š. ir jos gynėjas
prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios
S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė,
skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą
ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės
paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia
valstybė. BK 41 straipsnyje
įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės
paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti
asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį
asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo
realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga)
nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš
svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje
nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus,
tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi
teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui
privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų
įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei
individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo
viršenybę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas
bausmę S. Š. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo
pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.
Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio
matyti, kad ji prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad
nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 1
dalyje, padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Reikalavimą jos atžvilgiu
pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią
aplinkybę apeliantė grindžia tuo, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jos
vyrui buvo reikalingi brangūs vaistai ir kitos medicininės priemonės. Be to,
šeima papildomų išlaidų turėjo vaikų mokymosi išlaidoms padengti.
Nusikalstama veika, padaryta dėl labai
sunkios turtininės kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik
objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą – kaltininkui
susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė
tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t.y. vadovaudamasis savo
vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią
gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. BK 59
straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė
pripažįstama tuomet, kai, remiantis byloje surinktais duomenimis, galima daryti
išvadą, kad kaltininkas nebūtų padaręs nusikalstamų veikų, jeigu nebūtų tokių
aplinkybių poveikio.
Tą aplinkybę, kad S. Š. jai
patikėtus, Vilkijos žemės ūkio mokyklai priklausančius pinigus savinosi
išimtinai dėl sunkios šeimos turtinės padėties, susidariusios dėl jos
sutuoktinio ligos, paneigia pačios apeliantės parodymai viso proceso metu.
Antai, pirmosios instancijos teisme apeliantė savo kaltę pripažino visiškai ir
paaiškino, kad jai patikėtus svetimus pinigus savinosi nuo 2004 metų, pervesdama
juos ne tik į savo asmeninę ir šeimos narių banko sąskaitas, bet ir kitiems
asmenims – mokyklos kasininkei Z. V. už tai, kad ši
padėjo įsisavinti darbą kompiuteriu; V. J. – sumokėdama
už pastarosios vyro atliktus statybos darbus apeliantės namuose bei mokėjo
draudimo įmokas UAB draudimo bendrovei “Aviva Lietuva”. Iš tokių S. Š. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys
duomenys, akivaizdu, kad dalis pasisavintų ir iššvaistytų Vilkijos žemės ūkio
mokyklos piniginių lėšų buvo panaudota ne J. Š. gydymo
tikslams ar vaikų mokslo išlaidoms padengti. Be to, bylos duomenimis (Lietuvos
Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita,
2009 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. 140-(09643)-ISI-5174 ir kt.)
neginčijamai nustatyta, kad pinigus iš Vilkijos žemės ūkio mokyklos apeliantė
neteisėtai ėmė savintis 2004 metais, iš pradžių pervesdama juos į UAB draudimo
ir pensijų bendrovės “Aviva Lietuva” sąskaitą. Ir tik vėliau, nuo 2005 iki 2007
metų, S. Š. nuolat neteisėtai pervedinėjo įvairias
pinigų sumas į savo asmeninę, vyro J. Š. bei vaikų G. Š. ir J. Š. sąskaitas. Taigi,
apeliantė pasisavintus pinigus iš pradžių naudojo sąskaitoms už draudimo
sutartį apmokėti. Akivaizdu, kad draudimo bendrovei pervesti pinigai pagal
pačios S. Š. draudimo sutartį negalėjo būti panaudoti
jos sutuoktinio J. Š. gydymo tikslams. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių medicininių
pažymų, nuteistosios sutuoktiniui J. Š. liga, dėl kurios
jis yra tik iš dalies darbingas, diagnozuota jau 1999 metais (t. 4 b.l. 34).
Byloje nėra jokių objekyvių duomenų apie tai, kad 2004 ar 2005 metais, kuomet S. Š. pradėjo neteisėtai savintis jai patikėtą svetimą
turtą, jos sutuoktinio sveikatos būklė būtų ženkliai pablogėjusi ir dėl to būtų
padidėjusios gydymui reikalingos išlaidos. Vadinasi, nėra jokio realaus
pagrindo teigimui, kad dėl apeliantės vyro ligos jų šeimos turtinė padėtis
ženkliai pablogėjo ir tai buvo esminė priežastis, paskatinusi ją elgtis
nusikalstamai. Akivaizdu, kad iš pradžių S. Š. svetimus
pinigus savinosi norėdama apmokėti savo draudimo sutartį, o vėliau,
pastebėjusi, kad apie jos nusikalstamus veiksmus Vilkijos žemės ūkio mokyklos vadovybei
nėra žinoma, pervedė įvairias pinigų sumas į savo ir artimųjų banko sąskaitas.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad S.
Š. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai
pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nusikalstamos veikos, už kurias nuteista S. Š. , priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų
kategorijoms. Nusikaltimai buvo daromi ilgą laiko tarpą, sistemingai. Iš byloje
esančių duomenų matyti, kad S. Š. anksčiau teista
nebuvo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, po nusikalstamų veikų
padarymo susirgo depresine reakcija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgęs į
nuteistosios S. Š. bei jos sutuoktinio blogą sveikatos
būklę, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 183 straipsnio 2 dalyje
ir 184 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Griežčiausia
bausmė, nulėmusi ir galutinės subendrintos bausmės dydį, S.
Š. paskirta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Už šią nusikalstmamą veiką
įstatymo leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.
Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui
reikšmingas aplinkybes, S. Š. pagal BK 183 straipsnio 2
dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, t.y. paskyrė laisvės
atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK straipsnio sankcijoje
numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas
aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. Š. paskirtosios
laisvės atėmimo bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį
nelaikytinos per griežtomis, todėl jų sušvelninti apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio
teisinio pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo reikalavimo S.
Š. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas bei paskirti galutinę
subendrintą bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Skiriant švelnesnę, negu įstatyme
numatyta, bausmę esant BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms,
reikalaujama, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta turtinė žala,
jeigu ji buvo padaryta, ir kad būtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be
minėtų aplinkybių, dar būtina papildomai nustatyti bent vieną iš BK 62
straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose numatytų ir išvardintų aplinkybių. Tokios
aplinkybės yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra
neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus,
kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3)
kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis;
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti
nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6)
veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo,
būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų
užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento
teisėtumo sąlygas.
Taigi, BK 62 straipsnio 2 dalyje
imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui bausmė gali būti sušvelninta tik
nustačius, kad yra mažiausiai dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo
tarpu apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad S. Š. atsakomybę
lengvina viena aplinkybė – tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką
ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistoji apeliacinio skundo reikalavimą taikyti BK 62
straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas grindžia tuo, jog jos sutuoktinis J. Š. serga sunkia, nepagydoma liga ir jam reikalinga
nuolatinė priežiūra. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka S.
Š. teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad J. Š. iš
tikrųjų reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra (t. 4 b.l. 64). Tačiau,
taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nepakanka nustatyti, kad
kaltininkas išlaiko ir prižiūri asmenį, kuris serga sunkia liga. Šio įstatymo
taikymui būtina nustatyti ir tai, kad be kaltininko daugiau nėra kam prižiūrėti
sunkiai sergantį asmenį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Š. ir J. Š. turi du suaugusius
vaikus – sūnų G. Š. ir dukterį J. Š. ,
kurie gyvena atitinkamai Kauno rajone ir Kauno mieste. Tai reiškia, kad
nuteistoji J. Š. nėra vienintelė artima J. Š. šeimos narė, be kurios nebūtų kam jo prižiūrėti. J. Š. turi du suaugusius vaikus, kurie gyvena tame pačiame
Kauno rajone, kuriame gyvena ir priežiūros reikalaujantis ligotas tėvas, todėl
akivaizdu, kad turi galimybę juo pasirūpinti. Tai, kad Š. vaikai yra suaugę ir
sukūrę savo šeimas, kaip teigė nuteistoji apeliacinės instancijos teismo
posėdyje, nėra svarbi aplinkybė, užkertanti kelią suaugusiems vaikams išlaikyti
ir pasirūpinti savo sergančiu tėvu. Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1
dalyje įtvirtinta imperatyvi pareiga pilnamečiams vaikams išlaikyti savo
nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi, teisėjų
kolegija pažymi, kad tai, jog nuteistosios sutuoktinis serga sunkia, nepagydoma
liga ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, yra svarbi aplinkybė skiriant ir
individualizuojant bausmę, tačiau ji nepaneigia visų bausmės skyrimui
reikšmingų aplinkybių visumos ir nėra pakankamas pagrindas S.
Š. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią
baudžiamąją bylą konstatuoja, kad esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose apygardos
teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistosios S. Š. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis
Teisėjai Regina Gaudutienė
Jonas
Algimantas Venckus