Baudžiamoji byla Nr. 1-590-420/2021
Proceso Nr. 1-01-1-10786-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS | |
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2018-11-05 Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,
D. R. 2021 m. balandžio 7 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį į įvykį pagal ROIK 0121000221874 atvykusiai ir savo pareigas einančiai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai B. Š., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai B. Š. fizinį skausmą.
Be to, jis 2021 m. liepos 17 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie lovoje gulinčio tėvo S. R. ir rankos delnu sudavė jam vieną kartą per galvą, tampė jį, ko pasėkoje apdraskė S. R. kaklą ir krūtinę, po to tampydamas tėvą S. R. rankomis, išvertė jį iš lovos ant grindų, ko pasėkoje pastarasis pajuto skausmą kairiajame šone, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. R. fizinį skausmą.
Be to, jis 2021 m. liepos 20 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie lovoje gulinčio tėvo S. R. ir spyrė tris kartus jam į sėdmenis, po to suėmęs S. R. už kairės ausies, ją tampė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. R. fizinį skausmą.
Be to, jis 2021 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie lovoje gulinčio tėvo S. R. ir abejomis rankomis sudavė jam nemažiau dešimties smūgių į dešinį ir kairį šonus, pilvą, galvą, po to, ištempė S. R. iš lovos ant grindų, abejomis rankomis suėmė jam už kaklo, jį smaugė ir suko jo rankas, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam S. R. fizinį skausmą.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. balandžio 7 d.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno(duomenys neskelbtini), kartu su tėvu S. R. ir broliu V. R.. 2021 m. balandžio 7 d. vartojo alkoholį, buvo girtas. Vakare jis iškvietė policiją, kadangi jam atsibodo kartu su jais gyvenantis K. D., norėjo, kad policijos pareigūnai jį išprašytų iš namų. Atvykę policijos pareigūnai, vyras ir moteris, aiškinosi aplinkybes. Gavosi taip, kad jis sudavė vieną kartą kumščiu kažkur į pilvo sritį šalia jo stovėjusiai pareigūnei. Matė, kad pareigūnė buvo susiėmusi už šono. Labai gailisi dėl to, kad sukėlė pareigūnei fizinį skausmą, blaivus to nepadarytų. Sutinka atlyginti B. Š. žalą, bet prašo sumažinti žalos dydį.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusioji B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2021 m. balandžio 7 d., apie 20.16 val. iš Utenos OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas negali išvaryti nepageidaujamo asmens vardu Kęstas ir reikia pabandyti šį įvykį apdoroti nuotoliniu būdu. Buvo susisiekta su pranešėju D. R., kuris paaiškino, kad visą žiemą ir pavasarį jo tėvo namuose gyvena asmuo vardu Kęstas, kuris jam yra nepageidaujamas, kad pats negali išprašyti šio asmens ir jam reikia, kad atvyktų policijos ekipažas. Atvykus su vyriausiuoju patruliu J. G. į įvykio vietą, lauke stovėjo neblaivus. D. R., kurį ji žino iš ankstesnių pranešimų. D. R. pasakė, kad Kęstas yra namo viduje. Užėjus į namą, viduje buvo V. R. ir jo draugas K. D., kurie ramiai sėdėjo kambaryje, kitame kambaryje buvo S. R.. V. R. paaiškino, kad D. R. padaugino alkoholio ir pradėjo elgtis neadekvačiai. V. R. ir S. R. K. D. dėl buvimo jokių pretenzijų neturėjo. Baigus pokalbį, ji su J. G., V. R. ir D. R. nuėjo į kitą kambarį. D. R. atsisėdo ant lovos, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra įpykęs. Ji atsistojo šalia stalo, kuris buvo jai iš kairės pusės, priešais lovą. J. G. stovėjo jai iš dešinės pusės. Kairėje pusėje, šiek tiek jai už nugaros, stovėjo V. R.. Jai su J. G. bandant paaiškinti D. R., kad namo savininkas neprieštarauja, jog jo namuose būtų K. D., įpykęs D. R. kažką pasakė, tada staigiai atsistojo, užsimojo dešine ranka ir kumščiu sudavė jai į pilvą. Po smūgio ji pajautė stiprų skausmą pilve. J. G. iš karto pradėjo D. R. sulaikymą, tačiau D. R. stangrino rankas. Dėl skausmo ji negalėjo padėti kolegai, panaudoti fizinės jėgos, todėl prieš D. R. buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas. D. R. buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Tiek stovint prie tarnybinio automobilio, tiek vykstant iš įvykio vietos, ji jautė skausmą pilve. Iškviesti medikai išvežė ją į Utenos miesto ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai, kurios metu jai nebuvo nustatyta rimtų sužalojimų. Po apžiūros ji galvojo, jog galės tęsti tarnybą, tačiau skausmui nepraėjus, papildomai kreipėsi į Zarasų ligoninės priėmimo skyrių. 2021 m. vasario 25 d. Utenos miesto ligoninėje jai buvo atlikta tulžies pūslės operacija, dėl ko yra likę keturi randai, o gydimas po operacijos truko iki 2021 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 83-84).,
Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. dirbo kartu su vyresniąja tyrėja B. Š.. Apie 20.16 val. iš Utenos OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas negali išprašyti nepageidaujamo asmens vardu Kęstas. Buvo bandoma įvykį apdoroti nuotoliniu būdu, tačiau nepavyko, nes pranešėjas D. R. reikalavo policijos pareigūnų. Apie 21.01 val. atvykus į įvykio vietą, kieme buvo D. R.. B. Š. liko bendrauti su juo, o jis nuėjo į namo vidų. Name buvo rastas miegantis S. R., o kitame kambaryje V. R. ir K. D.. Jam bendraujant su V. R., į kambarį užėjo B. Š. su D. R., kuris atsisėdo ant lovos. D. R. buvo agresyviai nusiteikęs, garsiai šūkavo, mėtė ant stalo įvairius daiktus. Kambaryje jie buvo keturiese, jam iš dešinės pusės buvo D. R., kuris sėdėjo ant lovos, kairėje pusėje buvo B. Š., o šalia jos V. R.. K. D. ir S. R. buvo kitame kambaryje. Aiškinant D. R. įvykio aplinkybes, šis pradėjo agresyvėti, po akimirkos atsistojo nuo lovos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė B. Š. į pilvo sritį. Po tokių D. R. veiksmų jis jį nustūmė ant lovos ir pradėjo sulaikinėti. Sulaikymo metu D. R. stangrino rankas, nevykdė reikalavimo rankas sudėti už nugaros, todėl B. Š. panaudojo elektros impulsinį prietaisą. D. R. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 146-147).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini), pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (1 t., b. l. 71-72, 74-76).
Kitų objektų apžiūros protokole kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta pareigūnų „Bodycam“ kameromis filmuota vaizdo medžiaga. Pateikti 5 vaizdo įrašai. Vaizdo įraše Nr. 2021_0407_210220_001, kurio trukmė 5 min. ir 6 sek., nuo 3 min. ir 27 sek. matyti, kaip pareigūnei yra suduodamas smūgis. Vaizdo įraše Nr. 2021_0407_210229_001, kurio trukmė 5 min. ir 5 sek., taip pat matyti, kaip vyras (Nr. 1) atsistoja nuo lovos, sugniaužia dešinės rankos kumštį ir smogia pareigūnei į pilvo sritį, dėl ko pareigūnė suklumpa, o pareigūnas griebia šį vyrą ir pasodina ant lovos. Vėliau daromas vyro, sudavusio policijos pareigūnei į pilvo sritį, sulaikymas (1 t., b. l. 155-159).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 7 d., 21.44 val., D. R. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas (1 t., b. l. 164).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji B. Š. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (1 t., b. l. 101).
Utenos ligoninė VšĮ medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. buvo apžiūrėta B. Š.. Ligos anamnezė – pilvo skausmas, tarnybos metu 2021 m. balandžio 7 d., apie 21.00 val., į pilvą su dešine ranka sudavė kitas asmuo. Klinikinė diagnozė – pilvo sienos sumušimas (1 t., b. l. 104).
VšĮ Utenos ligoninės rašte dėl medicininių dokumentų nurodyta, kad B. Š. 2021 m. balandžio 7 d., 22.52 val., greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių. Diagnozė – pilvo sienos sumušimas (1 t., b. l. 107).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1111/2021 (01) nurodyta, kad objektyvių požymių, nurodančių, kad B. Š. buvo padaryti sužalojimai, nėra (1 t., b. l. 120-122).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: paties kaltinamojo D. R., nukentėjusiosios B. Š., liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. R. 2021 m. balandžio 7 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį nukentėjusiajai B. Š. ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl jo veika šiame epizode pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. liepos 17 d.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 18.00 val., namuose. Kadangi buvo išgėręs, jam sukilo pyktis, todėl nuėjęs į tėvo S. R. kambarį pradėjo jam priekaištauti. Priėjęs prie tėvo lovos, sudavė tėvui ranka per veidą, tampė už drabužių atlapų ir galėjo apdraskyti tėvui kaklą ir krūtinę. Tampydamas tėvą už drabužių atlapų išvertė jį iš lovos ant grindų, dėl ko jis nukrito ant šono. Prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė tėvui fizinį skausmą ir labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, blaivus to nepadarytų.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu(duomenys neskelbtini), kartu gyvena jo sūnus D. R.. 2021 m. liepos 17 d., apie 19.00 val., jam gulint lovoje namuose, į kambarį atėjo D. R. ir pradėjo rėkauti, keiktis ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti. D. R. trenkė jam vieną kartą delnu per galvą, jam skaudėjo. Seniau jis buvo susižalojęs galvą, todėl dabar ji yra labai jautri. D. R. tampė jį rankomis, apdraskė kaklą dešinėje pusėje, draskė ir krūtinę. Tampydamas, D. R. išvertė jį iš lovos, jam nugriuvus ant žemės jis pajautė skausmą kairiajame šone. Nors jam skaudėjo, tačiau tą dieną į medikus ir policiją jis nesikreipė, nes galvojo, jog D. R. apsiramins. D. R. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o kai išgeria tampa agresyvus (2 t., b. l. 53-54).
Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu(duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena S. R. su sūnumis Dariumi ir V. R.. Žino, kad Darius ir V. R. išgeria alkoholio, tarpusavyje nesutaria. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2021 m. liepos mėn. viduryje, galėjo būti 17 d., vakare, bet buvo dar šviesu, pas jį buvo atėjęs S. R. ir skundėsi, kad sūnus D. R. yra neblaivus ir kabinėjasi prie jo. S. R. minėjo, kad sūnus jį apstumdė, kažkur "šėrė", bet nepasakė kur. Ant S. R. veido jis tuo metu sužalojimų nepastebėjo ir jis jam jų nerodė. Jis leido S. R. pabūti jo namuose. Atvykus policijai S. R. išėjo (2 t., b. l. 79-80).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus namą, bendra tvarka nepažeista, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (2 t., b. l. 44-45, 47-49).
Asmens apžiūros protokole ir foto lentele užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas S. R. veidas ir galva. Ant veido ir galvos jokių sužalojimų ar paraudimų nenustatyta. Ant S. R. kaklo, dešinėje pusėje, matomi trys nubrozdinimai, įdrėskimai. Vienas įdrėskimas - 1,5x0,2 cm, antras - 0,5x0,5 cm, trečias - 0,5x0,1cm. Ant krūtinės, kairėje pusėje, matomas 0,5x0,1 cm įdrėskimas. Apžiūrėjus S. R. kairįjį šoną, jokių sužalojimų ar paraudimų nenustatyta (2 t., b. l. 61, 63-66).
Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro rašte dėl informacijos apie S. R. bei jo medicininės dokumentacijos pateikimo nurodyta, kad 2021 m. liepos 17 d. S. R. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pacientas skundėsi, kad jam skauda sąnarius, blogai jaučiasi, pas gydytoją nesilanko, jokių vaistų nevartoja. S. R. diagnozuotas lėtinis nenumalšinamas skausmas (2 t., b. l. 70-72).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. liepos 19 d., 19.28 val., D. R. buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas (2 t., b. l. 88).
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: paties kaltinamojo D. R., nukentėjusiojo S. R., liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. R. 2021 m. liepos 17 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, dėl asmeninių paskatų, sudavė smūgius S. R., tampė jį, apdraskė jam kaklą ir krūtinę, išvertė jį iš lovos ant grindų ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, kai šiuos veiksmus atliko savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Pagal BPK 15 straipsnį ir BK 248 straipsnį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusysis S. R. yra kaltinamojo D. R. tėvas, kaltinamasis D. R. BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (sukėlė fizinį skausmą) atliko savo artimojo giminaičio atžvilgiu, todėl jo veika šiame epizode pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. liepos 20 d.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 20 d., apie 18.00 val., buvo išgėręs degtinės ir nuėjo į kambarį pas tėvą, kuris gulėjo lovoje. Prisimena, kad gulinčiam lovoje tėvui spyrė tris kartus į bei ranka suėmė tėvui už ausies ir ją patempė. Jis suprato, kad sukėlė tėvui fizinį skausmą, labai gailisi dėl to.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 17 d. sūnus D. R. buvo laikinai sulaikytas. 2021 m. liepos 20 d., apie 16.00 val., D. R. grįžo namo, jis yra registruotas jo namuose. Grįžęs D. R. vartojo alkoholį. Apie 19.30 val. jis gulėjo lovoje savo kambaryje, kaip staiga į kambarį atėjo D. R., kuris buvo neblaivus ir agresyvus. Kadangi turi klausos sutrikimą, negirdėjo ar D. R. jam kažką sakė. D. R. tris kartus spyrė jam gulinčiam į užpakalį, o tiksliau į sėdimosios dalies dešiniąją pusę. Po to kažkuria ranka tampė jam už kairės ausies. Tokiais savo veiksmais D. R. sukėlė jam fizinį skausmą. Jo manymu, D. R. taip pasielgė iš pykčio, nes prieš kelias dienas jis iškvietė jam policiją. Išgėręs D. R. tampa agresyvus, konfliktuoja (3 t., b. l. 23-24).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini), pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (3 t., b. l. 13-14, 16-19).
Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas S. R.. Apžiūros metu akivaizdžių kūno sužalojimų apatinėje kūno dalyje neužfiksuota. Apžiūrint S. R. galvą, o būtent kairiąją galvos pusę, kairės ausies kaušelio srityje yra 1 cm ilgio sužalojimas - odos įtrūkimas, kurio paviršius padengtas raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju (3 t., b. l. 31, 33-36).
Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro rašte dėl informacijos apie S. R. bei jo medicininės dokumentacijos pateikimo nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d. S. R. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pacientas skundėsi, kad konflikto metu sūnus kumščiu trenkė jam per galvą, sužalojimų nematyti, sąmonės praradęs nebuvo, į ligoninę vykti atsisakė (3 t., b. l. 38-40).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. liepos 20 d., 20.12 val., D. R. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas (3 t., b. l. 50).
Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: paties kaltinamojo D. R., nukentėjusiojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, kad jų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. R. 2021 m. liepos 20 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, dėl asmeninių paskatų, spyrė tris kartus lovoje gulinčiam tėvui S. R. į sėdmenis, po to suėmęs S. R. už kairės ausies, ją tampė ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui (BK 248 straipsnio 1 dalis, BPK 15 straipsnis). Todėl jo veika šiame epizode pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, padarytos 2021 m. liepos 29 d.
Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 29 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose priėjo prie lovoje gulinčio tėvo S. R. ir abiem rankomis pradėjo jį mušti. Po to jis ištempė tėvą iš lovos ir pasiguldė jį ant grindų ir pradėjo jį smaugti. Viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., jis buvo namuose, gulėjo kambaryje lovoje. Į kambarį atėjo girtas sūnus D. R.. Nieko nesakęs D. R. priėjo prie lovos ir pradėjo abiem rankomis jį mušti į įvairias kūno vietas: dešinį, kairį šonus, pilvą, galvą, sudavė ne mažiau kaip 10 kartų. Jam skaudėjo, jis juto didelį fizinį skausmą. Po to D. R. ištraukė jį iš lovos ant grindų ir pradėjo abiem rankomis smaugti, suko rankas. Jis juto fizinį skausmą. Ant rankų liko žymės, paraudusios vietos, mėlynes. Dėl sumušimo skaudėjo galva, rankos (4 t., b. l. 18).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti(duomenys neskelbtini), pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (4 t., b. l. 7-8, 10-13).
Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro rašte dėl informacijos apie S. R. bei jo medicininės dokumentacijos pateikimo nurodyta, kad 2021 m. liepos 30 d. S. R. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Paciento teigimu jį sumušė sūnus. Apžiūrėjus S. R. jokių sumušimo žymių nepastebėta. Pacientui buvo diagnozuotas lėtinis nenumalšinamas skausmas (4 t., b. l. 36-38).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. liepos 30 d., 11.30 val., D. R. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas (4 t., b. l. 78).
Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: paties kaltinamojo D. R., nukentėjusiojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, kad jų pakanka išvadai, kad kaltinamasis D. R. 2021 m. liepos 29 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, dėl asmeninių paskatų, sudavė lovoje gulinčiam tėvui S. R. nemažiau dešimties smūgių į šonus, pilvą, galvą, po to, ištempė jį iš lovos ant grindų ir abejomis rankomis suėmęs tėvui už kaklo, jį smaugė bei suko jo rankas. Tokiais veiksmais D. R. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui (BK 248 straipsnio 1 dalis, BPK 15 straipsnis), todėl jo veika šiame epizode pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Bausmių skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. D. R. padarė keturis baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką nurodė ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. R. anksčiau vieną kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (fizinio skausmo sukėlimą), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Per vienerių metų laikotarpį iki pirmos nusikalstamos veikos padarymo penkiolika kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Kaltinamasis, Sodros duomenimis, nedirba nuo 2017 m. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį D. R., rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesnis teistumas ir paskirta viešųjų darbų bausmė neturėjo jam teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirti straipsnių sankcijose numatytų viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmių (BK 55 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus D. R. už kiekvieną nusikalstamą veiką arešto bausmę (BK 49 straipsnis).
Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl visų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nedirba, duomenų, kad yra nusiskundimai dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą, nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką nežymiai mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnis). Esant realiai nusikaltimų sutapčiai, bausmės subendrintinos iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-04-07 21.20 val. iki 2021-04-08 12.45 val. (1 t., b. l. 183-184; 2 t., b. l. 14), nuo 2021-07-19, 19.35 val., iki 2021-07-20, 15.35 val. (2 t., b. l. 96, 122), nuo 2021-07-20, 20.12 val., iki 2021-07-21, 14.39 val. (3 t., b. l. 51-52, 74), ir nuo 2021-07-30, 11.35 val., iki 2021-07-31, 09.55 val. (4 t., b. l. 82, 99), viso keturios dienos.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis D. R. dėl visų padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, žada nebenusikalsti, įsidarbinti, nevartoti alkoholio, nusikalstamas veikas padarė per trumpą laikotarpį ir po to jokių teisės pažeidimų nepadarė, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, padarė atitinkamas išvadas, ir jo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 punktuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 70 straipsnyje.
D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18-19; 3 t., b. l. 76-77; 4 t., b. l. 100-101), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. R. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu (3 t., b. l. 129-130) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 79-80), – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas nukentėjusiosios B. Š. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 97-98), nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 31), Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 61,74 Eur patirtų gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 129-130) ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl 1551,02 Eur turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka (4 t., b. l. 159-184).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 61,74 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl D. R. nusikalstamų veiksmų B. Š. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios kainavo 61,74 Eur (1 t., b. l. 132) ir buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu, ir yra žalos atsiradimo pagrindas. Panevėžio teritorinė ligonių kasa kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Dėl nurodyto Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai. Ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir jo kaltės, jam kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Todėl iš D. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 61,74 Eur gydymo išlaidų (CK 6.276 straipsnis).
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. R. patyrė neturtinės žalos: nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis tris kartus smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą, ko pasėkoje visais atvejais sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos dydis yra protingas, kaltinamasis jį pripažino. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamos bylos atveju – Utenos VPK) prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Utenos VPK, atlyginęs dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnei kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajai turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).
Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).
Pažymėtina, kad ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, būtent ieškovas turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškęs išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ieškovas turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjęs kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Tai reiškia, kad turi būti nustatytos visos kaltinamojo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 str.): ar jis sužalojo policijos pareigūną tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas; ar nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą; kaltinamojo kaltės forma – tiesioginė tyčia; ar kaltinamojo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys; ar žala, atsiradusi dėl sveikatos sutrikdymo, padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais ir koks jos dydis (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl D. R. nusikalstamų veiksmų B. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jam pareikštame kaltinime joks nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstas nėra inkriminuotas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Utenos VPK savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų ir išmokėtos kompensacijos paskaičiavimo nepateikė, ar kompensacija apima ir neturtinę žalą, ir jei taip, tai kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis, nenurodė. Pažymėtina, kad nukentėjusioji B. Š. savo ieškinyje išvis nepaminėjo, kad jai išmokėta kompensacija ir kokia žalos dalis jai atlyginta.
Kaip jau buvo minėta, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau teismas gali nustatyti žalos dydį tik tuo atveju, jei byloje tam yra pakankamai duomenų. Utenos VPK civiliniame ieškinyje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 1V-504 „Dėl kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo“ 3.2 punktu, B. Š. išmokama 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tačiau nei B. Š., nei Utenos VPK civiliniuose ieškiniuose ar jų prieduose nėra duomenų apie B. Š. nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų dydį, jų paskaičiavimo lentelės, duomenų apie jos vidutinį vienos darbo valandos, dienos ar mėnesio darbo užmokestį, įrodymų apie kitas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Civiliniai ieškovai taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar nukentėjusiajai B. Š. buvo išmokėta ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus. Be šių papildomų įrodymų ir neatidėjus bylos nagrinėjimo teismas negali pats nustatyti žalos dydį ir teisingai išspręsti nukentėjusiosios B. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Utenos VPK civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi atidėti bylos nagrinėjimą būtų netikslinga, todėl nukentėjusiajai B. Š. ir civiliniam ieškovui Utenos VPK pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Daiktų klausimai
Keturi kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyta „Body cam“ kameromis filmuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 161; 2 t., b. l. 86; 3 t., b. l. 47; 4 t., b. l. 42), paliktini prie baudžiamosios bylos.
D. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. liepos 17 d. padarytos veikos) ir nuteisti areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. liepos 20 d. padarytos veikos) ir nuteisti areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. liepos 29 d. padarytos veikos) ir nuteisti areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti D. R. subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į D. R. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-07 21.20 val. iki 2021-04-08 12.45 val., nuo 2021-07-19, 19.35 val., iki 2021-07-20, 15.35 val., nuo 2021-07-20, 20.12 val., iki 2021-07-21, 14.39 val., ir nuo 2021-07-30, 11.35 val., iki 2021-07-31, 09.55 val. (keturias dienas).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, 7 dalimi, 70 straipsniu, D. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant jį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo S. R. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. R. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo D. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 61,74 Eur žalą, žalos atlyginimą pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinės adresas Vilnius, Europos aikštė 1, LT-03505, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000).
Pripažinti nukentėjusiajai B. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pripažinti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.