Civilinė byla Nr. e2A-72-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00183-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2; 2.6.18.6; 2.6.20.4; 2.7.1.4; 3.3.1.19.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Labdata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Baltic Medics“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės: 1) 22 156,31 Eur skolą bei 1 297,25 Eur delspinigius; 2) 84 444,52 Eur negautas pajamas (prioritetinis reikalavimas) arba 54 618,51 Eur tiesioginius nuostolius (alternatyvus reikalavimas); 3) 778,66 Eur atlyginimą už neteisėtus tyčinius autorių teisių pažeidimus; 4) 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra bendrovė, kurianti, diegianti ir prižiūrinti informacinių technologijų procesus laboratorijų bei medicinos srityse. Ieškovės veikla yra koncentruota į įvairaus pobūdžio laboratorijų, medicinos ir kitų specializuotų įstaigų veiklos procesų optimizavimą bei kontrolės sprendimų taikymą. Atsakovė yra bendrovė, valdanti kelias poliklinikas, veikiančias Klaipėdoje, Skuode, Kretingoje, taip pat teikianti medicinos laboratorijos paslaugas. Ieškovė su atsakove 2021 m. gegužės 18 d. sudarė dvi sutartis dėl programinės įrangos LabdataLIMS ir visų jos modulių LabdataLIMS, LabdataANALYTICS, LabdataQC, LabdataAUDIT, LabdataCONNECT (toliau kartu LabdataLIMS ir visi jos moduliai – LabdataLIMS): 1) LabdataLIMS išperkamosios nuomos sutartį Nr. LD-21/05.18_1 (toliau – ir Išperkamosios nuomos sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei LabdataLIMS naudojimo licencijas su galimybe jas išpirkti per 60 mėnesių Sutarties galiojimo terminą; 2) LabdataLIMS techninio aptarnavimo ir palaikymo sutartį Nr. LD-21/05.18_2 (toliau – ir Aptarnavimo sutartis), kuria ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti techninį LabdataLIMS palaikymą, konsultacijas, atnaujinimus, garantinę priežiūrą, atlikti kritinių klaidų šalinimą ir teikti kitas paslaugas ar papildomas funkcijas, atlikti LabdataLIMS vystymo darbus pagal atsakovės poreikius. Ieškovė įgyvendino atsakovės užsakymus, jie buvo perduoti atsakovei, pasirašant priėmimo–perdavimo aktus. Už kiekvieną atliktą darbą ieškovė pateikė atsakovei sąskaitas faktūras.

3.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje, be kita ko, abstrakčiai nurodė, neva LabdataLIMS neturi reikiamų funkcionalumų. Tarp šalių vyko komunikacija raštu, tačiau atsakovė, ieškovės teigimu, taip ir neįvardijo konkrečių sistemos trūkumų, o 2022 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo ieškovę, kad sustabdo mokėjimus, nes susiduria su sunkumais naudodamasi LabdataLIMS, ir grįžta prie anksčiau naudotos programinės įrangos. Ieškovė 2022 m. spalio 3 d. rašte atsakovei nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo sustabdyti prievolių vykdymą, pakartotinai išvardijo sąskaitas, kurios neapmokėtos, nurodydama atsakovei jų (papildomus) apmokėjimo terminus. Ieškovė įspėjo, kad 2022 m. spalio 3 d. raštas turėtų būti laikomas pranešimu dėl vienašalio sutarčių nutraukimo nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dėl esminio sutarčių pažeidimo, jei iki 2022 m. spalio 7 d. sąskaitos nebus apmokėtos. Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. pateikė sąrašą konkrečių, atsakovės manymu, LabdataLIMS sistemai priskirtinų ar ieškovės vystymo darbų trūkumų. Ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. raštu priminė atsakovei, kad sutartys yra nutrauktos, suformulavo reikalavimą nedelsiant apmokėti likusias sąskaitas, nustatydama galutinį terminą (2022 m. lapkričio 10 d). Ieškovė taip pat informavo atsakovę, kad 2022 m. lapkričio 11 d. visa LabdataLIMS programinė įranga (prieiga prie jos) iš atsakovės serverių bus pašalinta.

4.       Ieškovės teigimu, nepaisant to, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovė laikėsi visų sutartinių įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu, aktyviai komunikavo, siekė operatyviai ir sąžiningai spręsti atsakovei kilusias problemas ir (ar) įgyvendinti atsakovės įvardytus poreikius, o visi ieškovės atlikti darbai buvo suderinti abiejų šalių ir priimti (perduoti) sutartyse numatyta tvarka, atsakovė prievolės visiškai atsiskaityti už atliktus darbus neįvykdė. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti piniginę prievolę natūra – priteisti iš atsakovės 22 156,31 Eur skolą, taip pat 1 297,25 Eur delspinigius už laiku neapmokėtas sąskaitas.

5.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 84 444,52 Eur negautas pajamas. Nurodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – šiurkščiai (iš esmės) pažeidė sutartis, atsisakydama vykdyti įsipareigojimus (t. y. neteisėtai sustabdydama prievolių vykdymą). Iki Išperkamosios nuomos sutarties galiojimo pabaigos (2027 m. rugpjūčio 29 d.) jos nutraukimo dieną buvo likę 57 mėnesiai 26 dienos. Už šį laikotarpį ieškovė turėjo iš atsakovės gauti mėnesinius licencijų nuomos mokesčius, kurie turėjo padengti jos į projektą atliktas investicijas, taip pat leisti uždirbti pelną. Taigi, ieškovės negautos pajamos (grynasis pelnas) sudaro 84 444,52 Eur. Šios negautos pajamos yra realios ir numatytos gauti iš anksto, nes Išperkamosios nuomos sutartis turėjo galioti 60 mėnesių.

6.       Jei teismas atsisakytų tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovė alternatyviai prašė priteisti jos patirtus nuostolius, kurie sudaro 54 618,51 Eur. Ieškovė, iki atsakovei pradedant dirbti su sistema („Go-live“ diena), atliko reikšmingas finansines, intelektines, laiko investicijas tam, kad sukurtų individualiai atsakovei pritaikytus LabdataLIMS produktus ir apmokytų atsakovės darbuotojus. Sutartys buvo planuotos kaip ilgametis bendradarbiavimu grįstas projektas, per kurio gyvavimo laikotarpį ieškovei atsipirks jos investuoti resursai. Atsakovei savavališkai nustojus vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, projektas žlugo, ieškovės investicijos į projektą tapo beprasmės, todėl ieškovei buvo padaryta didelė žala. Patirtus nuostolius ieškovė vertina 54 618,51 Eur, kuriuos sudaro: 1) išlaidos, susijusios su darbuotojams, dirbantiems prie projekto, mokėtu darbo užmokesčiu (5 489,01 Eur); 2) LabdataLIMS licencijų, reikalingų projektui įgyvendinti, įsigijimas iš savininkės UAB ,,Interlux“ (48 000 Eur); 3) įrangos, reikalingos tam, kad LabdataLIMS būtų įdiegta ir veiktų, atsakovei pirkimas (1 129,50 Eur).

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad po sutarčių nutraukimo nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovė jungėsi prie LabdataLIMS sistemos 15 kartų. Kadangi atsakovė neteisėtą naudojimąsi LabdataLIMS pakartotinai vykdė žinodama, kad sutartys nutrauktos dėl jos kaltės, yra akivaizdi atsakovės tyčia atliekant ieškovės autorių teisių pažeidimus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės dvigubą atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi LabdataLIMS, t. y. 778,66 Eur (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalis, 83 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 22 156,31 Eur skolą, 1 297,25 Eur delspinigius, 84 444,52 Eur negautas pajamas, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 968,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 99,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad šalys sudarė dvi sutartis: licencinę (pavadintą Išperkamosios nuomos) ir techninio aptarnavimo bei papildomų programavimo darbų. Išperkamosios nuomos sutartimi ieškovė išnuomojo atsakovei LabdataLIMS naudojimo licencijas. Sutartyje numatyta, kad ieškovės sukurtas programinis kodas įdiegiamas į kliento nurodytą serverį, tačiau sutarties pagrindu ieškovė neperduota atsakovės nuosavybėn turtinių autoriaus teisių, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių. Aptarnavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti techninį LabdataLIMS palaikymą, konsultacijas, LabdataLIMS atnaujinimus, garantinę priežiūrą, atlikti kritinių klaidų šalinimą ir teikti kitas paslaugas ar papildomas funkcijas, atlikti LabdataLIMS vystymo darbus pagal atsakovės poreikius.

10.       Teismo vertinimu, šalys susitarė dėl rangos darbų, t. y. pagal atsakovės poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimo, ir paslaugų suteikimo – sukurtos sistemos tinkamo veikimo techninės priežiūros. Dėl darbų, kuriais siekiama rezultato, t. y. programinės įrangos kūrimo, vystymo darbų atžvilgiu, teismo įsitikinimu, taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu (LabdataLIMS techninis aptarnavimas, mokymų vedimas atsakovės darbuotojams) atžvilgiu atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Teismas nurodė, kad dėl rangos darbų taikytinos bendrosios rangos teisinių santykių normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyrius) ir CK XXXIV skyriaus normos, reglamentuojančios mokslinių tyrimų, bandomuosius, konstravimo ir technologinius darbus.

11.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą, kad šalys susitarė, jog ieškovės atsakovei sukurs tobulesnę sistemą nei iki tol atsakovės naudota MEDNET sistema, nes šių aplinkybių nepatvirtina nei sutarčių tekstas, nei byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nusprendė pradėti dirbti su LabdataLIMS 2022 m. rugpjūčio 29 d., todėl nuo šio momento atsakovei kilo pareiga pagal Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas mokėti licencinį mokestį už programinės įrangos naudojimą. Teismas taip pat nustatė, kad iki „Go-live“ dienos ieškovė pusantrų metų dirbo atsakovei, įgyvendino jos poreikius, vedė mokymus, pritaikė sistemą, neteikdama sąskaitų faktūrų, nes jos galėjo būti išrašytos tik po „Go-live“ dienos.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su LabdataLIMS programinės įrangos trūkumais, nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Teismas nurodė, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie sistemos trūkumus per protingą terminą po jų nustatymo. Aplinkybes, kad programinė įranga buvo įdiegta atsakovės įrenginiuose, veikė kokybiškai ir buvo tinkama naudoti, patvirtina abiejų šalių pasirašyti LabdataLIMS testavimo rezultatai. Atsakovės atstovė pasirašė LabdataLIMS testavimo išvadą, kurioje atsakovė patvirtino, jog LabdataLIMS sistema veikia gerai ir yra tinkama naudoti.

13.       Teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 28 d. protokoline nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui duomenis apie galimybę byloje atlikti informacinių technologijų sistemos teismo ekspertizę – pateikti informaciją, ar yra ekspertų (specialistų), galinčių atlikti tokį vertinimą. Atsakovė pasiūlė juridinį asmenį UAB „Scoding“, kuris sutiko atlikti medicininių tyrimų laboratorinės informacinės valdymo sistemos (LabdataLIMS) kokybės ekspertizę. Prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodė, kad UAB „Scoding“ teikia programavimo ir tinklų priežiūros paslaugas UAB ,,Diagnostikos laboratorija“ („Antėjos“) medicinos laboratorijoms. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino ieškovės pateiktą informaciją, kad atsakovės direktorė S. B. (dabar S. J.) yra buvusi UAB „Diagnostikos laboratorija“ („Antėja“) generalinė direktorė, taip pat akcininkė bei valdybos narė. Teismas, nustatęs, kad atsakovės ryšys su ekspertizei siūloma UAB „Scoding“ yra pakankamas, kad būtų galima pagrįstai abejoti UAB „Scoding“ objektyvumu, nutartimi skirti ekspertizę atsisakė. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovės siūloma bendrovė yra komercinis subjektas, teikiantis (atliekantis) rinkai su ieškovės paslaugomis ir produktais konkuruojančias paslaugas (darbus), ir, jei ši bendrovė atliktų ekspertizę, bendrovei galėtų tapti žinomi ieškovės konfidencialūs ir komercinę vertę turintys duomenys. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės prašyme dėl ekspertizės skyrimo nebuvo nurodytas fizinis asmuo, kuris atliktų ekspertizę, todėl nebuvo galimybės įvertinti eksperto kvalifikacijos, patirties, žinių apie medicinos laboratorijų darbą.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovai teismo posėdžio metu į klausimą, kur yra sutarties dalykas, atsakė, jog sistema buvo pašalinta iš atsakovės serverio. Ieškovė turi darbines aplinkas, tačiau nėra techninės galimybės sukonfigūruoti programinę įrangą teismui, nes teismų sistema yra nepritaikyta tokiam išeities kodui. Ieškovės atstovų nurodyti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra galimybė atkurti programinę įrangą. Nors teismas bylos nagrinėjimo metu teikė siūlymą atsakovei dėl ekspertizės atlikimo, tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad nėra galimybės rasti tinkamo eksperto ir atkurti ekspertizės objektą. Kadangi atsakovė nenurodė tinkamo eksperto, nesuformulavo klausimų ekspertizei, nurodė, kad, jos manymu, nėra galimybės atkurti ekspertizės objektą, klausimas dėl ekspertizės darbų kokybei ir atitikčiai sutartiniams reikalavimams nustatyti negalėjo būti patenkintas, nesant tam atsakovės prašymo.

15.       Teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės darbų kokybės netinkamumui įrodyti rėmėsi liudytojų paaiškinimais. Atsakovės liudytojai aiškino, kad ieškovės programa netinkamai dirbo, neskaitė kodų, iškraipė raides, neatitiko standartų. Tačiau ieškovės liudytojai nurodė, kad sistema funkcionavo tinkamai, iškilę nesklandumai buvo darbo dalis, kurie buvo taisomi. Teismas atsakovės darbuotojų aiškinimus patikimumo aspektu įvertino kaip silpnos įrodomosios galios įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad keliami klausimai yra specifiniai, kuriems atsakyti reikalingos specialios informacinių technologijų žinios. Klausimai, ar atsakovės nurodyti trūkumai buvo esminiai, neleidžiantys dirbti su programine įranga, yra ekspertinio tyrimo klausimai, nes reikalauja specialių žinių, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių nurodyti tinkamą ekspertą ir suformuluoti jam klausimus, nors teismas tam skyrė pakankamai laiko.

16.       Teismas nustatė, kad atsakovė naudojosi techninio aptarnavimo tvarka, kuri numatyta Aptarnavimo sutartyje. Tai patvirtina byloje pateiktos „ServiceDesk“ aplinkoje registruotos atsakovės užklausos, kurių buvo 71, su detaliu aprašymu ir abiejų šalių komentarais. Teismas nustatė, kad iš 71 užklausos 3 užklausas atsakovė buvo pažymėjusi kaip kritines problemas. Per sutarčių galiojimo laikotarpį iš viso buvo užfiksuotos 9 LabdataLIMS klaidos, kurias ieškovė ištaisė.

17.       Teismas nurodė neturintis pagrindo nesiremti ieškovės pateiktais įrodymais: „ServiceDesk“ aplinka; testavimo išvadomis; atliktais mokymais; užsakymo aktais; priėmimo–perdavimo aktais, kuriais atsakovė patvirtino, jog LabdataLIMS sistema veikia gerai ir yra tinkama naudoti.

18.       Išperkamosios nuomos sutarties Priedas Nr. 1 nustatė, kad mėnesinis sulygtų LabdataLIMS ir jos modulių nuomos įkainis yra 1 460 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Visi Sutarties Priede Nr. 1 sulygti atsakovės užsakyti LabdataLIMS moduliai buvo įdiegti atsakovės įrenginiuose ir veikė tinkamai, ieškovė suteikė teisę (licencijas) atsakovei jais naudotis, todėl atsakovei kilo pareiga už juos mokėti sutartą mėnesinį įkainį.

19.       Teismas nustatė, kad Aptarnavimo sutartyje numatyta papildomų funkcijų analizės, diegimo ir sistemos vystymo paslaugų teikimo tvarka. Šios rūšies paslaugos teikiamos pagal kliento pateiktus ir šalių suderintus užsakymus. Atsakovė sutarčių galiojimo laikotarpiu užsakė septynis papildomus funkcionalumus. Byloje yra pridėti šalių pasirašyti kiekvieno papildomo funkcionalumo užsakymo aktai bei priėmimo–perdavimo aktai. Visi priėmimo–perdavimo aktai atsakovės buvo pasirašyti be jokių nusiskundimų ar pastebėtų darbų trūkumų, pagal juos buvo suformuotos ir išrašytos atitinkamos PVM sąskaitos faktūros.

20.       Teismo vertinimu, atsakovės pareiškimas, kad PVM sąskaitos faktūros nebus apmokėtos ir atsakovė naudojimąsi LabdataLIMS stabdo, negali būti laikomas sąžiningu ir protingu, nes ieškovė vykdė sutartyse nustatytas prievoles, prašė atsakovės pateikti informaciją, kokie konkretūs LabdataLIMS trūkumai yra užfiksuoti, šį prašymą ieškovė pakartojo elektroniniu laišku, tačiau nesulaukė konkrečios informacijos apie trūkumus. Teismas nurodė, kad papildomų funkcionalumų priėmimo–perdavimo aktus atsakovė priėmė po to, kai funkcionalumai buvo įdiegti ir veikė sistemoje. Aplinkybę, kad papildomi funkcionalumai buvo kokybiški, patvirtina atsakovės pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai, atsakovė pastabų dėl darbų kokybės nenurodė.

21.       Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 22 156,31 Eur skolą ir 1 297,25 Eur delspinigius.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija sutarčių nutraukimo teisėtumo. Sutartys nutrauktos pagrįstai dėl esminio jų pažeidimo, dėl to kyla CK 6.221 straipsnyje įtvirtintos sutarčių nutraukimo teisinės pasekmės – sutarčių nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jų vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarčių neįvykdymo.

23.       Atsakovės išsiųsti ieškovei elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė atsisakė sumokėti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nesiekė bendradarbiauti dėl ieškovės įdiegtos programos, priešingai, nurodė, kad grįžta į anksčiau savo naudotą programinę įrangą MEDNET, dėl to ieškovė pagrįstai galėjo manyti, kad su ja nebus atsiskaityta ir jos įdiegtą programą bus sudėtinga aptarnauti pagal Aptarnavimo sutartį. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko sąmoningai, suprato, jog nevykdo sutarčių, neatsiskaito pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

24.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės negautas pajamas, teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytų sutarčių specifika lėmė, jog iš esmės visas projekto išlaidas ieškovė patyrė sutartinių santykių su atsakove pradžioje, todėl apskaičiuota negautų pajamų suma be PVM realiai atspindi ieškovės grynąjį pelną. Iki sutarčių galiojimo pabaigos (2027 m. rugpjūčio 29 d.) jų nutraukimo dieną buvo likę 57 mėnesiai ir 26 dienos. Už šį laikotarpį ieškovė turėjo iš atsakovės gauti mėnesinius licencijų nuomos mokesčius, kurie turėjo padengti ieškovės į projektą atliktas investicijas, leisti uždirbti pelną. Teismas pažymėjo, kad prašomos atlyginti 84 444,52 Eur negautos pajamos nėra susiję su Aptarnavimo sutartimi ir joje numatytais mokėjimais. Ieškovės investicijos į LabdataLIMS licencijas ir licencinis mokestis atsakovei nustatytas Išperkamosios nuomos sutartyje. Teismas nusprendė, kad ieškovės, kaip nuomotojos, negautos pajamos (grynasis pelnas) skaičiuotinos nuo sumos be PVM už likusį sutarčių galiojimo terminą, ši suma sudaro 84 444,52 Eur ir yra laikoma ieškovės patirta žala, kuri priteisiama iš atsakovės.

25.       Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 778,66 Eur atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi LabdataLIMS priteisimo, nes įvertino, jog jis įeina į jau patenkintą reikalavimą dėl negautų pajamų.

26.       Kadangi ginčo sutartys atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Baltic Medics“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Iš teismo argumentų neaišku, kaip teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis materialiosios teisės normomis vadovavosi, nes tuo pačiu metu teismas sutiko, kad šalys susitarė dėl konkretaus rezultato, nurodė, jog šalys susitarė dėl išperkamosios licencijų nuomos (licencinė sutartis), taip pat, kad taikomos CK XXXIV skyriaus normos (specialiosios bendrųjų rangą reglamentuojančių normų atžvilgiu). Atsakovei nebuvo reikalingos tariamai nuomojamos licencijos. Atsakovei reikėjo rezultato – tinkamai veikiančios, jos poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos, todėl ieškovės teisė į atlyginimą priklausė nuo tinkamo savo, kaip rangovės, prievolių (galutinio rezultato atžvilgiu) įvykdymo, o ne nuo licencijų išnuomojimo fakto. Būtent tokie buvo šalių tikrieji ketinimai. Ieškovė parengė dvi 2021 m. gegužės 18 d. sutartis, kuriomis turėjo būti įformintas šalių susitarimas, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl sutarties aiškinimo sąlygas priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai. Be to, iš ieškovės komercinio pasiūlymo matyti, kad ieškovės siūloma LabdataLIMS sistema buvo pateikiama ne kaip atskirų bazinių modulių įdiegimas su vėlesniu jų tobulinimu už atskirą apmokėjimą, o kaip laboratorinė informacijos valdymo sistema, kuri jau yra sukurta. Taigi, šalys susitarė dėl rangos darbų (atsakovės poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimo) ir paslaugų suteikimo (sukurtos sistemos tinkamo veikimo techninės priežiūros).

27.2.                      Teismas išvadas dėl LabdataLIMS sistemos kokybiškumo grindė formalia testavimo ataskaita, kurioje fiksuotas aplinkybes paneigė ne tik atsakovės, bet ir ieškovės liudytojai, rašytiniai įrodymai. Teismas neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais. Atsakovė byloje pateikė klientų raštus dėl sistemos trūkumų, šalių susirašinėjimą. Šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų sprendime nepasisakė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nustatantį, kad teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje turi pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat CPK 185 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

27.3.                      Teismas nepagrįstai sureikšmino ekspertizės įrodomąją reikšmę, nurodydamas, kad klausimai, ar atsakovės nurodyti trūkumai buvo esminiai ir buvo neleidžiantys dirbti su programine įranga, ar įdiegta programinė įranga neatitiko standartų ar bazinių funkcijų, yra ekspertinio tyrimo klausimai, nes tai reikalauja specialių žinių. Tokiu būdu teismas pripažino, kad išsprendė bylą, nors tam neturėjo specialių žinių. Viena vertus, įstatymas nenustato privalomos ekspertizės paskyrimo teisingam ginčo išnagrinėjimui. Kita vertus, teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti ekspertizę. 

27.4.                      Teismas nemotyvavo išvados, kad atsakovė apie sistemos trūkumus ieškovę informavo ne per protingą terminą po jų nustatymo. Atsakovė pažymi, kad dėl sistemos trūkumų šalys bendravo nuolat. Be to, dėl sistemos sudėtingumo neįmanoma iškart nustatyti visų trūkumų. Bandant naudotis sistema, išaiškėdavo vis naujų trūkumų. Akivaizdūs trūkumai ieškovei buvo nurodomi nedelsiant ir daugelis dar iki sistemos paleidimo.

27.5.                      Atsakovė ieškovei nurodė mokėjimo sustabdymo priežastis – darbų trūkumus, ir davė laiko juos ištaisyti, taigi, naudojosi įstatyme užsakovei suteiktomis teisėmis ir elgėsi sąžiningai. Mokėjimų sustabdymas atitiko CK 6.58 straipsnyje nustatytas sąlygas. Be to, atsakovė savo prievolių vykdymo neatsisakė. Tokiomis aplinkybėmis šalys turėjo spręsti ginčą dėl darbų kokybės, o sutartys galėjo būti nutrauktos tik teismine tvarka, nes vienašaliam sutarčių nutraukimui nebuvo įstatyme nustatytų esminio pažeidimo sąlygų.

27.6.                      Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, vienašališko sutarčių nutraukimo teisėtumą iš esmės konstatavo, remdamasis vien formaliu jo neginčijimo faktu. Teismas neanalizavo tariamo pažeidimo atitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kriterijams, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, neįvertino atotrūkio tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, neįvertino, ar pagal sutarties esmę dalinio apmokėjimo laikinas sustabdymas turi esminės reikšmės, ar ieškovės asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti. 

27.7.                      Kadangi ieškovė atliko rangos darbus nekokybiškai, trūkumų neištaisė, darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 straipsnis), todėl reikalavimai dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras ir netesybų priteisimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis, t. y. iš esmės atsisakė sutarčių ir nusišalino nuo įstatyme nustatytų prievolių vykdymo, dėl to atsakovė negavo tinkamo darbų rezultato ir neprivalo ieškovei atlyginti už tarpinius darbus.

27.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 84 444,52 Eur negautas pajamas. Visų pirma, pati ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis, kai atsakovė siūlė išspręsti kokybės klausimus. Ieškovei vienašališkai atsisakius sutarčių, ji protingai negali tikėtis gauti visą kainą už sutarčių galiojimo laikotarpį, neteikdama jokių paslaugų, nepatirdama veiklos išlaidų, be to, dar pasilikdama sau nuosavybės teisę tiek į visą sistemą, tiek į atskiras jos dalis. Antra, atsakovei licencijos reikalingos nebuvo. Be to, pasilikusi sau licencijų nuosavybę, kurių dalį kainos atsakovė jau padengė, ieškovė jas gali panaudoti kituose projektuose. Trečia, atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė nėra reikiamų programinės įrangos licencijų turėtoja (savininke) ir projekto vykdymui reikės nusipirkti licencijas. Ketvirta, programinės įrangos licencijas ieškovė įsigijo iš patronuojančios bendrovės (UAB „Interlux“). Šie juridiniai asmenys gali lengvai sudaryti, keisti, pildyti, nutraukti sutartis. Penkta, licencinis mokestis, numatytas ieškovės ir UAB ,,Interlux“ sutartyje, nustatytas įvertinus būsimo projekto su atsakove laikotarpį (60 mėn.). Šešta, ieškovei nesugebėjus paruošti ir perduoti atsakovei tinkamai veikiančios sistemos, ji prarado teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. 

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Labdata“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. LabdataLIMS sistemos įdiegimas ir konfigūravimo darbai nelaikytini rangos darbais, kuriais būtų programuojamas (sukuriamas) naujas darbų rezultatas, nes ieškovė šios sistemos atsakovei nuo pradžios nekūrė. Be to, LabdataLIMS ieškovei netgi nepriklausė. Išperkamosios nuomos sutartimi buvo susitarta dėl jau egzistuojančio produkto – LabdataLIMS sistemos – perdavimo naudotis atsakovės poreikiams. Ši sutartis kvalifikuotina kaip licencinė sutartis. Ieškovei Aptarnavimo sutartimi teikiant techninio palaikymo darbus bei papildomus vystymo darbus, ši sutartis kvalifikuotina kaip mišri sutartis, turinti paslaugų ir rangos sutarčių požymių. Vien aplinkybė, kad ieškovė rengė sutartis, nepaneigia atsakovės, kaip verslininkės, galimybės siūlyti sutarčių sąlygas, jas koreguoti. Atsakovė pati atsisakė pateikti sutarčių sąlygų pasiūlymus, todėl prisiėmė riziką, įsipareigodama pagal tokius sutarčių tekstus, kuriuos pasirašė. Atsakovė nenurodė nei vienos sutarčių sąlygos, kuri būtų neaiški, dviprasmiška ir turėtų būti aiškinama jos naudai. Ieškovės įsitikinimu, sutarčių sąlygos aiškios ir atitinka tikruosius šalių ketinimus.

28.2.                      Laikotarpiu nuo sutarčių pasirašymo dienos iki ,,Go-live“ dienos vyko daug parengiamųjų darbų. Visų šių darbų metu, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. pretenzijos, kurioje pirmą kartą labai abstrakčiai atsakovė nurodė tariamus LabdataLIMS trūkumus, atsakovė nesirėmė sistemos trūkumų faktu. Atsakovei pagrįstai nustačius konkrečius trūkumus, ieškovė juos šalino. Visi funkcionalumai, dėl kurių šalys Išperkamosios nuomos sutartimi nesusitarė ir kurie turėjo būti papildomai sukurti pagal Aptarnavimo sutartį, atsakovės liudytojų parodymuose buvo nepagrįstai laikyti LabdataLIMS trūkumais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į informacinių sistemų specifiką ir siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovės darbuotojų nusiskundimai iš tikrųjų buvo kritiniai, pasiūlė atsakovei pasitelkti ekspertą, tačiau atsakovė nesugebėjo pasiūlyti nepriklausomo ir nešališko eksperto, suformuluoti ekspertui tinkamų klausimų. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių liudytojų parodymuose nurodomus teiginius dėl LabdataLIMS trūkumų. Trečiųjų asmenų nusiskundimai apskritai nesusiję su LabdataLIMS, nes tuo metu trečiųjų asmenų buvo naudojamos kitos sistemos, arba yra susiję su kitų sistemų integracinių sąsajų su LabdataLIMS sukūrimo trūkumais, už kuriuos nėra atsakinga ieškovė. 

28.3.                      Ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė sutartis, kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti esminę pareigą – sumokėti už naudojimąsi LabdataLIMS ir ieškovės atliktus papildomus vystymo darbus. Atsakovė neginčijo ieškovės veiksmų ir neteikė savarankiško reikalavimo pripažinti ieškovės inicijuoto sutarčių nutraukimo negaliojančiu. Priešingai, pati atsakovė savo veiksmais leido ieškovei suprasti, kad nebėra suinteresuota sutarčių tolesniu vykdymu. Atsakovės teiginiai dėl neva sąžiningo laikino priešpriešinės pareigos mokėti ieškovei sustabdymo yra nepagrįsti. Atsakovė dar 2022 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 3 d. grįžta prie anksčiau naudotos programinės įrangos, taip leisdama ieškovei nebesitikėti, kad sutarčių vykdymas bus tęsiamas.

28.4.                      Ieškovė nutraukė sutartis vienašališkai dėl atsakovės padarytų esminių pažeidimų – atsisakymo mokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas. Būtent atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, o taip pat pareiga įvykdyti pinigines prievoles natūra – sumokėti už faktiškai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas.

28.5.                      Sutarčių nutraukimas įvyko dėl atsakovės atlikto esminio pažeidimo, t. y. dėl atsakovės kaltės. Sutarčių specifika lemia, kad iš esmės visas išlaidas projektui ieškovė patyrė dar sutartinių santykių su atsakove pradžioje, todėl apskaičiuota negautų pajamų suma be PVM realiai atspindi ieškovės grynąjį pelną. Atsakovės poreikiams tenkinti ieškovė iš savininko įsigijo specialią LabdataLIMS licencijų komplektaciją, kuri pritaikyta individualiai atsakovei, todėl bet kuriuo atveju negali būti pernuomota kitam subjektui – kiekvienas ieškovės klientas turi savo individualius poreikius LabdataLIMS produktų komplektacijai.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė atsakovės UAB ,,Baltic Medics“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (netinkamai suformuotų ataskaitų LabdataLIMS sistemoje ir tinkamai suformuotos ataskaitos MEDNET sistemoje pavyzdžius); pasiūlė šalims pateikti nuomonę dėl teismo ekspertizės skyrimo – išreikšti (ne)sutikimą skirti byloje ekspertizę, ją apmokėti, pasisakyti dėl ekspertizės rūšies, ekspertų kandidatūrų, ekspertizės atlikimo kainos ir termino, suformuluoti teismo ekspertui užduotinus klausimus.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi, įvertinęs šalių pateiktas nuomones ir argumentus dėl ekspertizės byloje reikalingumo, nusprendė netenkinti atsakovės UAB „Baltic Medics“ prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. LD-21/05.18_1.

33.1.                      Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei programinės įrangos LabdataLIMS ir visų jos modulių LabdataLIMS, LabdataANALYTICS, LabdataQC, LabdataAUDIT, LabdataCONNECT, išperkamosios nuomos paslaugas, kartu su naudojimo licencijomis (1.1 papunktis). 

33.2.                      Teikiamų paslaugų ir suteikiamų nuomojamų licencijų aprašymas pateiktas Išperkamosios nuomos sutarties Priede Nr. 1: 1) LabdataLIMS sistemos naudojimo licencija, diegimas, konfigūravimo darbai (padalinių, laboratorijų, prietaisų, tyrimų grupių, tyrimų, ėminio tipų, matavimo vienetų, gydytojų, pacientų, vartotojų ir vartotojų teisių valdymas; darbuotojų apmokymas; sistemos garantinė priežiūra, teikiama visą nuomos laikotarpį); 2) LabdataLIMS vartotojų naudojimo licencijos; 3) LabdataCONNECT (laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimas, priklausomai nuo įrangos klasės); 4) LabdataANALYTICS; 5) sąsaja su išorės sistema (Foxus ir Polis naudojimo licencijos); 6) LabdataQC; 7) LabdataQC vartotojų naudojimo licencijos; 8) LabdataAUDIT; 9) LabdataAUDIT vartotojų naudojimo licencijos; 10) LabdataLIMS vystymo darbai (LabdataLIMS sistemos vystymas pagal kliento poreikį šalių suderintomis sąlygomis pagal Aptarnavimo sutartį); 11) LabdataLIMS sistemos techninis aptarnavimas pagal Aptarnavimo sutartį. Modulių nuomos mėnesinis mokestis – 1 460 Eur be PVM.

33.3.                      Sutartimi ir (ar) jos priedais ieškovė neperdavė atsakovės nuosavybėn Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų turtinių autoriaus teisių, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su paslaugomis, įskaitant (bet neapsiribojant) išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: kopijuoti ar atgaminti LabdataLIMS bet kokia forma, apimtimi ar būdu, išleisti ar padaryti kitaip viešai ar iš dalies viešai prieinamą, bet kokia apimtimi versti LabdataLIMS ar atskiras LabdataLIMS dalis. Atsakovei uždrausta LabdataLIMS adaptuoti ar kitaip perdirbti, platinti LabdataLIMS originalą ar kopijas, jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdymui, viešai rodyti LabdataLIMS originalą ar kopijas, kiek toks rodymas nėra tiesiogiai susijęs su LabdataLIMS funkcijomis (Išperkamosios nuomos sutarties 1.2 papunktis). Ieškovės sukurtas programinis kodas įdiegiamas į atsakovės nurodytą serverį. Visi LabdataLIMS duomenys kaupiami atsakovės nurodytame serveryje, į kurį bus įdiegta LabdataLIMS (Išperkamosios nuomos sutarties 1.3 papunktis). 

33.4.                      UAB ,,Labdata“ visam LabdataLIMS nuomos laikotarpiui suteikė garantinę priežiūrą, skaičiuojant nuo darbo su sistema pradžios („Go-live“ dienos) (Išperkamosios nuomos sutarties 7.1 papunktis).

33.5.                      Kiekvienas paslaugų punktas ar jo dalis, nurodyti Priede Nr. 1, pradedami vykdyti, kai atsakovė pateikia prietaisų komunikacijos protokolus (specifikacijas) ir šalys raštu suderina ir pasirašo paslaugų užsakymo aktą, kuriame nurodomos paslaugų teikimo pradžios ir pabaigos datos (Išperkamosios nuomos sutarties 3.3 papunktis). Apmokėjimas vykdomas kas mėnesį, skaičiuojant nuo darbo su sistema pradžios („Go-live“ dienos). „Go-live“ diena yra paslaugų teikimo momentas, kai UAB ,,Labdata“ klientą informuoja apie visas galimybes naudotis perduodama sistema (LabdataLIMS naudojimo licencijomis) pagal sutartyje numatytą paskirtį: (1) momentas, kai klientui pateikiamas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, arba (2) momentas, kai klientas pradeda naudotis LabdataLIMS sistema darbinėje aplinkoje ir perduoda pirmąjį užsakymo arba rezultatų įrašą sistemoje, priklausomai nuo to, kuris iš dviejų momentų įvyks anksčiau (Išperkamosios nuomos sutarties 3.3 papunktis). Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja 60 mėnesių, skaičiuojant nuo darbo su sistema pradžios („Go-live“ dienos) (Išperkamosios nuomos sutarties 10.1 papunktis).

34.       Šalys 2021 m. gegužės 18 d. sudarė Aptarnavimo sutartį Nr. LD-21/05.18_2.

34.1.                      Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti šias paslaugas: 1) papildomų funkcijų analizę, įvertinimą, sukūrimą ir įdiegimą; 2) techninį sistemos palaikymą darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.; 3) konsultacijų teikimą žodžiu (telefonu), raštu (elektroniniu paštu), ,,ServiceDesk“ aplinkoje, kliento veiklos vietoje; 4) sistemos atnaujinimus; 5) darbuotojų konsultacijas ir pagalbą; 6) prieigą prie „ServiceDesk“ platformos; 6) kritinių problemų (klaidų) šalinimą, parametrų modifikavimą, tyrimų parametrų keitimą, naujų tyrimų sukūrimą, analizatorių tvarkyklių parametrų modifikavimo darbus;  7) sistemos garantinę priežiūrą ir kritinių klaidų šalinimą (Aptarnavimo sutarties 1 punkto lentelės eilutė ,,Paslaugos“).

34.2.                      Sutartis galioja nuo programinės įrangos LabdataLIMS Išperkamosios nuomos sutartyje nustatytos „Go-live“ pradžios datos ir galioja vienerius kalendorinius metus, kurie yra laikomi minimaliu naudojimosi paslaugomis laikotarpiu (Aptarnavimo sutarties 10.2 papunktis).

34.3.                      Nuolatinio pobūdžio paslaugų mėnesinis sistemos aptarnavimo mokestis – 650 Eur be PVM (Aptarnavimo sutarties priedas Nr. 2; Aptarnavimo sutarties 5 punktas). Į mėnesinį licencijų nuomos mokestį yra įtrauktos šios nuolatinio pobūdžio paslaugos: 1) techninis sistemos palaikymas; 2) konsultacijų teikimas žodžiu (telefonu), raštu (elektroniniu paštu), „ServiceDesk“ aplinkoje; 3) tyrimų tarp prietaisų ir LabdataCONNECT konfigūravimas; 4) kritinių problemų šalinimas; 5) duomenų priėmimo ir perdavimo problemų identifikavimas ir klaidų šalinimas; 6) analizatorių tvarkyklių parametrų modifikavimo darbai; 7) galimybė nemokamai gauti informaciją apie LabdataLIMS atnaujinimus ir pagal savo poreikius atnaujinti sistemą su ieškove suderintomis sąlygomis; 8) darbuotojų konsultacijos ir prieiga prie „ServiceDesk“ platformos; 9) sistemos garantinė priežiūra (Aptarnavimo sutarties 5.1 papunktis). Papildomų funkcijų diegimo, sistemos vystymo ar kitos papildomos paslaugos apmokestinamos 65 Eur be PVM už vieną darbo valandą. Kritinėms problemoms ir paslaugoms ne darbo metu, šventinėmis dienomis valandinis įkainis – 90 Eur be PVM (Aptarnavimo sutarties 5.2 papunktis).

35.       UAB ,,Interlux“ ir UAB ,,Labdata“ 2021 m. gegužės 24 d. sudarė programinės įrangos licencinę sutartį, kuria UAB ,,Interlux“ (laboratorinės informacinės sistemos LabdataLIMS autorė ir savininkė) suteikė UAB ,,Labdata“ išimtines sistemos LabdataLIMS ir jos atskirų modulių licencijas UAB ,,Labdata“ projektui: klientas – UAB ,,Baltic Medics“; projekto pobūdis – programinės įrangos diegimas, licencijų suteikimas, programinės įrangos techninio aptarnavimo ir palaikymo paslaugos; projekto trukmė – 60 mėnesių (1.1 papunktis). Pagal sutartį perduodamos licencijos apima: 1) UAB ,,Labdata“ teisę platinti, vystyti, adaptuoti pagal kliento poreikį LabdataLIMS ir pagal sutartį su klientu numatytus jos modulius; 2) teisę kliento arba UAB ,,Labdata“ serveriuose diegti LabdataLIMS ir jos atskirus modulius, gauti už tai projekto sutartyje numatytą atlygį; 3) teisę teikti įdiegtų ir integruotų informacinių sistemų priežiūros paslaugas, gauti už tai projekto sutartyje numatytą atlygį; 4) teisę užtikrinti klientui LabdataLIMS integracijų su išorinėmis informacinėmis sistemomis licencijas ir gauti už tai atlygį (1.3 papunktis). Sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė dėl 48 000 Eur (be PVM) licencinio mokesčio. Sutarties pagrindu ieškovei išrašyta 2022 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra už 58 080 Eur (su PVM), kurią ieškovė apmokėjo 2022 m. gegužės 11 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymais.

36.       Šalys pasirašė 2021 m. gruodžio 3 d. laboratorinės informacinės valdymo sistemos LabdataLIMS funkcinę specifikaciją (ieškovė pasirašė 2021 m. gruodžio 6 d., atsakovė 2022 m. sausio 7 d.).

37.       Šalys 2022 m. gegužės 2 d. pasirašė LabdataLIMS testavimo protokolą, patvirtindamos, kad LabdataLIMS veikia gerai ir yra tinkama naudoti.

38.       Šalys 2022 m. gegužės 11 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/05.11_01 (LabdataLABORATORY, LabdataANALYTICS modulių papildomos funkcijos); 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000077 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimo ir sistemos vystymo paslaugas pagal užsakymo aktą Nr. DUA-22/05.11_01.

39.       Šalys 2022 m. liepos 13 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/07.13_01 (LabdataCONNECT modulio penkios licencijos); 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000078 už laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimą pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/07.13_01.

40.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_01 (LabdataLABORATORY, LabdataANALYTICS modulių papildomos funkcijos); 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000079 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimo ir sistemos vystymo paslaugas pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_01.

41.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_02 (LabdataCONNECT modulis); 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000080 už laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimą pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_02.

42.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.24_01 (LabdataLABORATORY ir LabdataANALYTICS modulių naujos funkcijos); 2022 m. rugsėjo 6 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000092 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimo ir sistemos vystymo paslaugas pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/08.24_01.

43.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.26_01 (LabdataLABORATORY modulio papildomos funkcijos); 2022 m. rugsėjo 6 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BLT22000093 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimo ir sistemos vystymo paslaugas pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/08.26_01.

44.       Šalys 2022 m. rugsėjo 2 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/09.02_01 (LabdataLABORATORY modulio papildomos funkcijos); 2022 m. rugsėjo 19 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BLT22000094 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimo ir sistemos vystymo paslaugas pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/09.02_01.

45.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kurioje nurodė, kad LabdataLIMS neturi reikiamų funkcionalumų. Nurodė, kad dėl sistemos trūkumų atsakovė grįš prie MEDNET sistemos naudojimo. Prašė pateikti korekcinių veiksmų planą, terminus.

46.       UAB ,,Labdata“ 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovės teiginiais, vertina, jog sutartimi sulygtos sąlygos iš UAB ,,Labdata“ pusės buvo ir yra vykdomos tinkamai. Teigė, kad procese susidūrė su bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi iššūkiais, tačiau LabdataLIMS sistema atsakovė naudojasi, gauna tyrimų rezultatus, o pastebėtus trūkumus, kurie priklauso UAB ,,Labdata“ atsakomybės sričiai, UAB ,,Labdata“ jau ištaisė, o jei esama dar kitų trūkumų, gali ištaisyti. Nurodė, kad LabdataLIMS paleidimas atsakovės iniciatyva įvyko skubotai, neatlikus sistemingo kompleksinio testavimo, atsakovei žinant visas LabdataLIMS galimų (ar, tiksliau, būsimų) sutrikimų priežastis bei šaltinius. Nurodė, kad į UAB ,,Baltic Medics“ išsakytą prašymą pateikti korekcinių veiksmų planą nedelsdama atsakys, kai tik gaus informaciją apie tai, kokie nuo UAB „Labdata“ priklausantys trūkumai yra užfiksuoti.

47.       UAB ,,Labdata“ 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu paprašė ieškovės išvardinti konkrečias problemas ar poreikius.

48.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad problema yra PVM sąskaitos faktūros už 25 000 Eur, nes tokia suma nebuvo planuota. Nurodė, kad yra netikėta, jog už būtinus funkcionalumus rašomos sąskaitos.

49.       UAB ,,Labdata“ 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu priminė atsakovei apie išrašytas PVM sąskaitas faktūras, prašė jas apmokėti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

50.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog bandant pradėti praktiškai dirbti su LabdataLIMS, atsakovė susidūrė su sunkumais, kurie neleidžia užtikrinti atliekamų laboratorinių tyrimų kokybės, nuo 2022 m. spalio 3 d. atsakovė grįžta į anksčiau naudotą programinę įrangą MEDNET. Atsakovė nurodė, kad laikinai sustabdo naudojimąsi LabdataLIMS ir prašė nuo 2022 m. spalio 1 d. neskaičiuoti sutartyse nurodytų mėnesinių mokesčių.

51.       Ieškovė 2022 m. spalio 3 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip 2022 m. spalio 7 d. apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nurodė, kad sutarčių nevykdymas ir atsakovės pranešimo turinys suponuoja esminį sutarčių pažeidimą. Ieškovė informavo, kad 2022 m. spalio 7 d. nepamokėjus skolos, šis raštas laikytinas pranešimu dėl vienašalio sutarčių nutraukimo dėl atsakovės įvykdyto esminio sutarčių pažeidimo. Tokiu atveju sutartys bus laikomos ieškovės iniciatyva vienašališkai nutrauktomis nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

52.       Atsakovė 2022 m. spalio 6 d. rašte pasiūlė abipusę užsakymo aktuose surašytų darbų peržiūrą, paprašė šio ginčo sprendimo metu pagal išrašytas sąskaitas neskaičiuoti delspinigių.

53.       Ieškovė 2022 m. spalio 13 d. rašte nesutiko su atsakovės pasiūlymu peržiūrėti darbus, pakartotinai nurodė apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

54.       Atsakovė 2022 m. spalio 28 d. rašte pateikė užsakymų aktuose nurodytų papildomų funkcijų ir vystymo darbų, kurie, atsakovės vertinimu, nebuvo tinkamai atlikti arba kurie buvo nepagrįstai papildomai apmokestinami, sąrašą.

55.       Ieškovė 2022 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000123 už LabdataLIMS sistemos ir jos modulių nuomą; 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000124 už LabdataLIMS sistemos techninį aptarnavimą ir palaikymą; 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000125 už LabdataLIMS sistemos techninį aptarnavimą ir palaikymą; 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000126 už LabdataLIMS sistemos ir jos modulių nuomą.

56.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. raštu pakartotinai paprašė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad trūkumų sąrašas pateiktas likus 5 min. iki paskutinės sutarčių galiojimo darbo dienos pabaigos, sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

57.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteista 22 156,31 Eur skola, 1 297,25 Eur delspinigiai, 84 444,52 Eur negautos pajamos, 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kilęs ginčas susijęs su tarp šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimo, atsakovės teisės sustabdyti mokėjimus pagal sutartis, remiantis sistemos trūkumais, sutarčių nutraukimo teisėtumo ir padarinių klausimais.

Dėl sutarčių teisinio kvalifikavimo

58.       Pagal CPK 2 straipsnį, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Tinkamas įstatymo taikymas yra pasiekiamas tik tuo atveju, jeigu teismai tinkamai teisiškai kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑35‑823/2021 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktas).

59.       Atsakovė apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nėra aišku, kaip teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis materialiosiomis teisės normomis vadovavosi.

60.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apskųsto sprendimo turiniu, iš dalies sutinka su atsakove, jog pirmosios instancijos teismo argumentų dėl sutarčių kvalifikavimo išdėstymas nėra visiškai nuoseklus ir struktūruotas. Iš teismo sprendimo motyvų visumos matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys sudarė licencinę sutartį (pavadintą Išperkamosios nuomos sutartimi) ir techninio aptarnavimo bei papildomų programavimo darbų sutartį (pavadintą Aptarnavimo sutartimi). Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl rangos darbų, t. y. pagal atsakovės poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimo, ir paslaugų suteikimo – sukurtos sistemos tinkamo veikimo techninės priežiūros. Dėl darbų, kuriais siekiama rezultato, teismas taikė bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normas ir mokslinio tyrimo, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbus reglamentuojančias teisės normas, o paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu – LabdataLIMS techninio aptarnavimo, atsakovės darbuotojams mokymų vedimo, atžvilgiu – paslaugų teikimo santykius reglamentuojančias teisės normas.

61.       Atsakovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl sutarčių kvalifikavimo, nurodo, kad šalys susitarė tik dėl rangos darbų (atsakovės poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimo) ir paslaugų suteikimo (sukurtos sistemos tinkamo veikimo techninės priežiūros), tačiau ne dėl licencinės sutarties. Atsakovės įsitikinimu, tai įrodo ir ieškovės komercinis pasiūlymas, iš kurio matyti, kad ieškovės siūloma LabdataLIMS sistema buvo pateikiama ne kaip atskirų bazinių modulių įdiegimas su vėlesniu jų tobulinimu už atskirą apmokėjimą, o kaip laboratorinė informacijos valdymo sistema, kuri jau yra sukurta. Kadangi ieškovė parengė abiejų sutarčių tekstus, ieškovė prašo sutarties sąlygas aiškinti jas priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai.

62.       Ieškovė, atskirsdama į atsakovės argumentus, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. LabdataLIMS sistemos įdiegimas ir konfigūravimo darbai nelaikomi rangos darbais, kuriais būtų programuojamas (sukuriamas) naujas darbų rezultatas, nes ieškovė šios sistemos atsakovei nuo pradžios nekūrė. Išperkamosios nuomos sutartimi buvo susitarta dėl jau egzistuojančio produkto – LabdataLIMS sistemos – perdavimo naudotis atsakovės poreikiams. Ši sutartis yra licencinė sutartis. Ieškovei Aptarnavimo sutartimi teikiant techninio palaikymo darbus bei papildomus vystymo darbus, ši sutartis kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turinti paslaugų ir rangos sutarčių požymių. Ieškovė pažymi, kad vien tai, jog ji parengė sutartis, nepaneigė atsakovės, kaip verslininkės, galimybės siūlyti sutarčių sąlygas, jas koreguoti.

63.       Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys atskleistas CK 6.156 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (3 dalis). 

64.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.156 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodoma, kad mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje (atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023 35, 36 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023 23 punktas).

65.       Sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šį principą įtvirtinančio CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020 35 punktas). Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

66.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑223‑1075/2020 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑365‑403/2019 28 punktas).

67.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarties objektas – programinė įranga LabdataLIMS – laikytina autorių teisių objektu (kūriniu) (ATGTĮ 2 straipsnio 30 punktas, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys nesutaria dėl to, ar Išperkamosios nuomos sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip autorinė licencinė sutartis.

68.       ATGTĮ 2 straipsnio 34 punkte numatyta, kad licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (savito) teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje. ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Autorine licencine sutartimi licenciaras įsipareigoja suteikti teises suteikti licenciatui ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises, o licenciatas įsipareigoja kūrinį panaudoti ar pradėti naudoti bei sumokėti licenciarui autorinį atlyginimą (licencinį mokestį).

69.       Išperkamosios nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei programinės įrangos LabdataLIMS ir jos visų modulių LabdataLIMS, LabdataANALYTICS, LabdataQC, LabdataAUDIT, LabdataCONNECT išperkamosios nuomos paslaugas, kartu su naudojimo licencijomis (Sutarties 1.1 papunktis), o atsakovė įspareigojo mokėti 1 460 Eur (be PVM) nuomos mėnesinį mokestį (Išperkamosios nuomos sutarties Priedas Nr. 1). Išperkamosios nuomos sutarties Priede Nr. 1 detaliau aprašyti ieškovės įspareigojimai pagal sutartį: LabdataLIMS sistemos naudojimo licencijų suteikimas, diegimas, konfigūravimo darbai, darbuotojų apmokymas. Sutartyje numatyta, kad pagal Aptarnavimo sutartį gali būti atliekami LabdataLIMS vystymo darbai pagal kliento poreikį šalių suderintomis sąlygomis. LabdataLIMS sistemos techninis aptarnavimas taip pat atliekamas pagal Aptarnavimo sutartį. Išperkamosios nuomos Sutartimi ir (ar) jos priedais ieškovė neperdavė atsakovės nuosavybėn jokių Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų turtinių autoriaus teisių, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su paslaugomis (Išperkamosios nuomos sutarties 1.2 papunktis).

70.       Iš aptartų Išperkamosios nuomos sąlygų matyti, kad sutartimi ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis jau sukurta LabdataLIMS sistema su visais jos moduliais, o atsakovė už šios sistemos naudojimą įsipareigojo mokėti licencinį mokestį. Išperkamosios nuomos sutartimi atsakovei suteikta neišimtinė LabdataLIMS ir visų jos modelių licencija. Nors atsakovė teigia, kad ji siekė tik atsakovės poreikius atitinkančios medicininių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimo, tačiau tiek komerciniame ieškovės pasiūlyme, tiek šalių sudarytoje Išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad ieškovė suteikia teisę naudotis jau sukurta LabdataLIMS sistema su galimybe ją vystyti pagal klientės (atsakovės) poreikius. Pažymima, kad atsakovė yra verslininkė, veikianti medicinos srityje, ir ikisutartiniuose bei sutartiniuose santykiuose yra lygiavertę derybinę galią turintis subjektas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kvestionavusi Išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, siūliusi jas pakeisti. Atsakovė, kaip verslininkė, pasirašiusi Išperkamosios nuomos sutartį joje numatytomis sąlygomis, sutiko su tuo, jog atsakovei už mokestį bus leista naudotis jau sukurta LabdataLIMS sistema, o papildomi funkcionalumai bus vystomi pagal atsakovės poreikį ir atskirus užsakymus. Aptarti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių sudaryta sutartis turi autorinės licencinės sutarties elementų.

71.       Kaip matyti iš sutarties turinio, jos pagrindu ieškovė ne tik suteikė atsakovei LabdataLIMS sistemos neišimtinę licenciją, bet ir įsipareigojo sistemą įdiegti, konfigūruoti, apmokyti darbuotojus. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kaina už sutartyje numatytas paslaugas – sistemos įdiegimą, konfigūravimą, darbuotojų apmokymą – įtraukta į mėnesinį licencinį mokestį. Taigi, Išperkamosios nuomos sutartis taip pat turi ir atlygintinų paslaugų sutarties elementų.

72.       Išperkamosios nuomos sutarties Priede Nr. 1 įvardinti ir kiti darbai bei paslaugos – LabdataLIMS vystymo darbai, sistemos techninis aptarnavimas ir garantinė priežiūra, pateikiant nuorodą į šalių sudarytą Aptarnavimo sutartį. Kadangi šalys Išperkamosios nuomos sutartyje neįtvirtinto savo įsipareigojimų dėl LabdataLIMS vystymo darbų, sistemos techninio aptarnavimo ir garantinės priežiūros, o sutartyje dėl šių paslaugų ir darbų tiesiogiai pateikta nuoroda į Aptarnavimo sutartį, laikoma, jog dėl šių paslaugų ir darbų Išperkamosios nuomos sutartimi nesusitarta.

73.       Išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turinti autorinės licencinės sutarties ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių.

74.       Šalys 2021 m. gegužės 18 d. sudarė Aptarnavimo sutartį, kurioje susitarta dėl papildomų funkcijų sukūrimo ir įdiegimo darbų bei sistemos priežiūros paslaugų, taip pat atsiskaitymo už šiuos darbus ir paslaugas. Sutartimi susitarta tiek dėl nematerialaus pobūdžio (intelektinių) bei kitokių paslaugų suteikimo, tiek dėl darbų pagal atsakovės užduotį atlikimo ir darbų rezultato perdavimo atsakovei. Šalys neginčija to, kad Aptarnavimo sutartis yra mišri, turinti tiek atlygintinų paslaugų, tiek rangos sutarties požymių. Šiame kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, patikslina, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Aptarnavimo sutartyje nesusitarta dėl mokslinio tyrimo, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų atlikimo (CK 6.707 straipsnis). Sutartimi ieškovė neįsipareigojo atlikti mokslinių tyrimų, parengti naujo gaminio pavyzdį arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar naują technologiją, kaip tai numatyta CK 6.707 straipsnio 1 dalyje, o įsipareigojo atlikti darbus – papildomų funkcijų diegimą ir vystymą pagal atsakovės poreikius (užduotį) bei perduoti darbų rezultatą atsakovei, tai atitinka bendrosios rangos sutarties požymius, numatytus CK 6.644 straipsnio 1 dalyje.

75.       Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarčių kvalifikavimo – Išperkamosios nuomos sutartis kvalifikuojama kaip mišri, turinti autorinės licencinės sutarties (ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis) ir atlygintinų paslaugų sutarties požymių (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), o Aptarnavimo sutartis kvalifikuojama kaip mišri, turinti atlygintinų paslaugų sutarties (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) bei rangos sutarties (CK 6.644 straipsnio 1 dalis) požymių. Mišriosioms sutartims kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje (atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje).

Dėl atsakovės teisės sustabdyti mokėjimus pagal sutartis, remiantis LabdataLIMS sistemos trūkumais

76.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo ieškovės reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo gynėsi tuo, kad LabdataLIMS sistema buvo nekokybiška ir turėjo trūkumų, todėl, atsakovės nuomone, ji pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal sutartis vykdymą.

77.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad programinė įranga buvo įdiegta atsakovės įrenginiuose, veikė kokybiškai ir buvo tinkama naudoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pasirašė LabdataLIMS testavimo išvadą, kurioje atsakovė patvirtino, jog LabdataLIMS sistema veikia gerai ir yra tinkama naudoti, taip pat darbų dėl papildomų funkcijų priėmimo–perdavimo aktus. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 22 156,31 Eur skolą ir 1 297,25 Eur delspinigius.

78.       Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų, kurie, atsakovės įsitikinimu, patvirtinta sistemos trūkumus, įvertinimu. 

79.       Sprendžiant dėl ieškovės atliktų papildomų LabdataLIMS sistemos funkcijų sukūrimo ir įdiegimo darbų kokybės, taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

80.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

81.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

82.       Pažymima, kad atsakovė nėra pareiškusi reikalavimų sumažinti darbų kainą, atlyginti nuostolius ar kitų panašaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų ieškovei, o ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už atliktus rangos darbus.

83.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

84.       CK 6.58 straipsnyje (šiame straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atsispindi ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisė sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

85.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiga įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo pareigą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti skolą (atlyginimą už atliktus darbus), turi įrodyti, kad prievoles pagal sutartis įvykdė tinkamai, t. y. atliko darbus dėl šalių sutartų papildomų sistemos funkcijų sukūrimo ir įdiegimo bei darbų rezultatas yra tinkamos kokybės, o atsakovė, laikydamasi pozicijos, jog sistema buvo su trūkumais, turi įrodyti, jog darbų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų.

86.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024).

87.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama darbų trūkumus, remiasi rašytiniais įrodymais – komunikacija su ieškove elektroniniais laiškais, klaidų sąrašu ,,ServiceDesk“ aplinkoje, LabdataLIMS tyrimų ataskaitų pavyzdžiais, taip pat liudytojų parodymais.

88.       Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys tarpusavyje suderino LabdataLIMS funkcinę specifikaciją. Funkcinėje specifikacijoje nurodytos funkcijos:

88.1.                      Tyrimų protokolo generavimas (tyrimu? protokolas sugeneruojamas automatis?kai patvirtinus uz?sakyma? ir išsaugomas uz?sakymo skiltyje „Failai“; tyrimu? protokolą? galima sugeneruoti rankiniu būdu, paspaudus mygtuka? „Spausdinti“ ir pasirinkus tyrimu? protokolą? (detaliame uz?sakymo lange) arba paspaudus ant protokolo ikonos (greitojoje validacijoje).

88.2.                      Tyrimų protokolo antraštė (antraštė? spausdinama kiekviename protokolo lape; šie antraštės duomenys keičiami per LabdataLIMS meniu punktai? „Sisteminiai nustatymai“: įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, tinklalapio adresas, licencijos numeris; pateikiamas antraštės vaizdas).

88.3.                      Tyrimų protokolo duomenys virš lentelės (paryškintas pavadinimas ,,Tyrimų rezultatų protokolas“, kairiame stulpelyje: paciento vardas, pavardė, gimimo data, amžius, lytis, paciento ID, diagnozė, pastaba; dešiniame stulpelyje: užsakovas, adresas, specialistas, užsakymo numeris; pateikiamas duomenų virš lentelės vaizdas).

88.4.                      Tyrimų protokolo lentelė. Lentelę sudaro stulpeliai: 1) tyrimas (tyrimo pavadinimas paryškintas; analitės neparyškintos, atitrauktos nuo krašto; jei tyrimas turi vieną analitę, analitės pavadinimas traktuojamas kaip tyrimo pavadinimas); 2) rezultatas (rezultatas neparyškintas analitės eilutėje; jei tyrimas turi tik vieną analitę, analitė traktuojama kaip tyrimas ir rezultatas atvaizduojamas tyrimo eilutėje; jei rezultatas netenkina normos, tuomet jis paryškinamas); 3) norma nuo – iki (neparyškinta, pritaikyta analitei; normos pastaba atvaizduojama normos laukelyje); 4) matavimo vienetai (atvaizduojami neparyškinti, analitei priskirti matavimo vienetai); 5) specialios atžymos (akredituoto tyrimo žyma (AT) – priskiriama tyrimui nustatymuose, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę; tiriamoji medžiaga – atvaizduojama tyrimui priskirto ėminio tipo ID, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę; tyrimo apmokėjimo tipas – reikšmė priskiriama tyrimui užsakymo metu Foxus sistemoje arba rankiniu būdu, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę; tyrimo apmokėjimo tipas – reikšmė priskiriama tyrimui užsakymo metu Foxus sistemoje arba rankiniu būdu, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę; neapibrėžties apskaičiavimo poreikio žyma (1 arba 2) – reikšmė priskiriama tyrimui užsakymo metu Foxus sistemoje arba rankiniu būdu, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę; išorės laboratorijoje atlikto tyrimo požymis – atvaizduojama ėminiui priskirtos išorės laboratorijos ID, analitės eilutėje neatvaizduojama, nebent tyrimas turi tik vieną analitę); 6) pastabos (užsakymo pastaba neatvaizduojama, nes ji skirta laboratorijai; mėginio pastaba atvaizduojama naujoje eilutėje po mėginio informacija; tyrimo pastaba atvaizduojama naujoje eilutėje po tyrimo informacija; analitės pastaba atvaizduojama naujoje eilutėje po tyrimo informacija, o jei tyrimas turi tik vieną analitę, nėra galimybės įrašyti analitės pastabą); 7) grupavimas (užsakymo duomenys grupuojami pagal ėminį, o tada pagal tyrimų grupę); 8) mėginio informacija (paryškintai atvaizduojama tyrimų grupė ir ėminio tipas; antroje eilutėje atvaizduojama data ir laikas, procedūrinio pavadinimas; trečioje eilutėje atvaizduojamas ėminio priėmimo data ir laikas laboratorijoje, laboratorijos pavadinimas; jei ėminys paimtas skirtingose laboratorijose, atvaizduojama visų laboratorijų informacija kiekvienoje naujoje eilutėje); 9) neapibrėžtys (jei analitei apskaičiuojama neapibrėžtis, tuomet ji atvaizduojama naujoje eilutėje po analite arba tyrimu, jei tyrimas turi tik viena? analite?); 10) atliko (atvaizduojami darbuotojų, kurie atliko tyrimus, duomenys: pareigos, vardas, pavardė, data, laikas; eilutė atvaizduojama prieš paskutinė ėminio lygmenyje; jei mėginio tyrimus atliko daugiau nei vienas darbuotojas, jie visi bus atvaizduojami atskirose eilutėse); 11) patvirtino (atvaizduojami darbuotojų, kurie patvirtinto mėginį, duomenys: pareigos, vardas, pavardė, data, laikas; eilutė atvaizduojama paskutinė ėminio lygmenyje); 12) išvada (atvaizduojamas tekstas iš užsakymo skilties; eilutė atvaizduojama paskutinėje užsakymo lentelės eilutės).

88.5.                      Tyrimų protokolo duomenys po lentele (eilutės: tyrimų protokolą sugeneravo (vardas, pavardė); sugeneravimo laikas ir data; specialių atžymų paaiškinimai).

88.6.                      Tyrimų protokolo poraštė (poraštėje atvaizduojama informacija: F-PA-17/2019-03-25/4leidimas (data bus pakoreguota i? ta?, nuo kurios startuos LabdataLIMS), puslapis).

88.7.                      Foxus sąsaja: tyrimo nustatymų papildymas (tyrimo nustatymai papildyti lauku ,,Apmokėjimo tipas“); WEB serviso užklausos getTestsList atnaujinimas (pridėtas naujas laukas ,,payment_type_id“; tyrimų atvaizdavimas Foxus sistemoje (Foxus pasiims iš LabdataLIMS visus patvirtintus tyrimų rezultatus ir tyrimų protokolus).

88.8.                      Mėginio barkodo lipdukas (lipduke atvaizduojami duomenys: paciento vardas, pavardė, užsakovo pavadinimas, tekstas iš tyrimo nustatymo lauko; barkodas atvaizduojamas per visą lipduko plotį; barkodo numeris atvaizduojamas po barkodu (centruojamas); lipduko matmenys – 50 mm x 20 mm).

88.9.                      Prietaisų sąsajos: nurodomi atsakovės Klaipėdos, Kauno ir Jurbarko laboratorijų prietaisų duomenys.

89.       Po sutarčių pasirašymo vyko parengiamieji darbai, t. y. sistemos įdiegimas į atsakovės serverius, sistemos konfigūravimas, testavimas, dveji mokymai darbuotojams.

90.       2022 m. gegužės 2 d. įvyko LabdataLIMS testavimas. Iš testavimo protokolo matyti, kad buvo testuojami šie funkcionalumai: 1) padalinių nustatymai; 2) laboratorijų nustatymai; 3) prietaisų nustatymai; 4) tyrimų nustatymai; 5) tyrimų grupių nustatymai; 6) tyrimų grupių apjungimo nustatymai; 7) tyrimų paketų nustatymai; 8) ėminio tipų nustatymai; 9) matavimo vienetų nustatymai; 10) gydymo įstaigų nustatymai; 11) gydytojų nustatymai; 12) pacientų nustatymai; 13) sąrašai: anuliavimo priežastys; 14) sąrašai: tyrimų metodai; 15) vartotojų grupių nustatymai; 16) vartotojų nustatymai; 17) teisių nustatymai; 18) pareigų nustatymai; 19) užsakymų ir mėginių filtravimas bei paieška; 20) užsakymo sukūrimas; 21) užsakymo su šešiais mėginiais sukūrimas; 22) automatinis mėginių sukūrimas pagal parinktus tyrimus; 23) mėginių priėmimo fiksavimas ir barkodų spausdinimas; 24) mėginių priėmimo laboratorijoje fiksavimas; 25) tyrimo rezultato įrašymas; 26) analitės formulė; 27) tyrimų atlikėjo žyma; 28) tyrimų rezultatų istorija; 29) papildomo tyrimo užsakymas esamam užsakymui; 30) tyrimų, mėginių, užsakymo tvirtinimas; 31) automatinis tvirtinimas; 32) tyrimų protokolo sugeneravimas; 33) tyrimų protokolo sukūrimo istorija; 34) failo įkėlimas; 35) kokybės kontrolės nustatymai; 36) kokybės kontrolės rezultatų įrašymas ir Westgard taisyklių taikymas; 37) Levey–Jennings kokybės kontrolės kreivė; 38) filtrai; 39) atliktų sistemos pakeitimų identifikavimas. Visų funkcijų testavimas buvo sėkmingas, defektų nenustatyta. UAB ,,Baltic Medics“, pasirašydama testavimo protokolą, patvirtino, kad LabdataLIMS sistema veikia gerai ir yra tinkama naudoti.

91.       Šalys 2022 m. gegužės 11 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/05.11_01 dėl papildomų funkcijų LabdataLABORATORY ir LabdataANALYTICS moduliuose. Šalys susitarė dėl šių LabdataLABORATORY naujų funkcijų:

91.1.                      Tyrimo priskyrimas padaliniams (tyrimu? nustatymu? papildymas galimybe juos priskirti vienam ar keletui padaliniu?, padaliniu? pasirinkime atvaizduojami tik padaliniai su statusu „Aktyvus“; padaliniu? nustatymu? papildymas galimybe priskirti jiems tyrimus, tyrimu? paketus ir tyrimu? rinkinius; tyrimu? uz?sakymu? lange, pridedant tyrimus, vartotojas mato tik tuos tyrimus / paketus / rinkinius, kurie yra priskirti padaliniui, prie kurio tuo metu vartotojas yra prisijungęs).

91.2.                      Barkodo lipduko papildymas (lipduke papildomai atvaizduojamas e?minio tipo nustatymuose esanc?io parametro „Lipduko kodas“ tekstas; tekstas atvaizduojamas des?iniame kras?te, pasuktas 90 laipsniu? pries? laikrodz?io rodykle?).

91.3.                      Masinis me?giniu? atlikimo z?yme?jimas (naujas mygtukas „Atlikti is?filtruotus mėginius“ greitosios validacijos lange; mygtukas valdomas teise, kuri leidz?ia paspausti mygtuka? arba neleidz?ia; visiems, greitosios validacijos lange is?filtruotiems me?giniams, kurie nėra patvirtinti, uz?dedamas atlikimo požymis su vartotojo vardu, pavarde, data bei laiku; paspaudus mygtuka? atsidaro pranešimas su klausimu „Ar tikrai norite pažymėti atlikimą? visiems is?filtruotiems me?giniams?“, galima patvirtinti arba ats?aukti atlikimo paz?yme?jimo veiksmą?).

91.4.                      Užsakovo filtras greitojoje validacijoje (naujas filtras „Užsakovas sukūrimas“ greitosios validacijos lange; filtras dvieju? lygiu?, su paies?ka; pirmame lygyje yra gydymo i?staigos pavadinimas (rikiavimas pagal abe?ce?le?); antrame lygyje yra gydymo i?staigos skyriai (rikiavimas pagal abe?ce?le?); paz?yme?jus i?staigą, filtruojami uz?sakymai su visais i?staigos skyriais; paz?yme?jus skyriu?, filtruojami uz?sakymai tik su tuo skyriumi; abiejuose lygiuose galima z?yme?ti daugiau nei viena? pasirinkima?);

91.5.                      Citologiniai ir histologiniai tyrimai (uz?sakymas) (naujas laukas detaliame tyrimu? uz?sakymo lange, me?ginio lygyje – „Nr.“; naujas mygtukas pavadinimu ,,Citologija / Histologija“ detaliame tyrimu? uz?sakymo lange, me?ginio lygyje; paspaudus mygtuka? atsidaro langas su laisva forma pildomais laukais; naujas mygtukas pavadinimu ,,Citologija / Histologija“ greitosios validacijos lange, me?ginio lygyje; paspaudus mygtuka? atsidaro langas su laisva forma pildomais laukais); jei duomenys gauti per WEB servisa?, „Citologija / Histologija“ lauku? duomenys neredaguojami).

91.6.                      Citologiniai rezultatai (naujas analite?s rezultato tipas, paspaudus ant rezultato cele?s detaliame uz?sakymo lange arba greitosios validacijos lange atsidaro langas; lange yra laukai, kuriu? nustatymai konfigu?ruojami per meniu punkta? „Sa?ras?ai“ (mikroaprašymas, mikroflora, diagnozė, išvada, pastaba)).

91.7.                      Histologiniai rezultatai (naujas analite?s rezultato tipas, paspaudus ant rezultato cele?s detaliame uz?sakymo lange arba greitosios validacijos lange atsidaro langas; lange yra suras?yti laukai, kuriu? nustatymai konfigu?ruojami per meniu punkta? „Sa?ras?ai“ (makroaprašymas, mikroaprašymas, diagnozė, pastaba, procedūra, TLK-10-AM)).

91.8.                      WEB serviso, uz?sakymu? gavimo atnaujinimas (nauji laukai citologijos ir histologijos uz?sakymo informacijos gavimui: ,,operation, description, clinical_data, previous_tests, fixing_material“).

91.9.                      WEB serviso, rezultatu? atidavimo atnaujinimas (nauji laukai citologijos rezultatu? informacijos atidavimui: ,,micro_desription, micro_flora, cito_diagnosis, vlk_services, procedures, cito_conclusion, cito_note“; nauji laukai histologijos rezultatų informacijos atidavimui: ,,macro_description, micro_description, histo_diagnosis, histo_note, histo_procedures, tlk_10_am“).

92.       Šalys susitarė dėl šių LabdataANALYTICS modulio papildomų funkcijų:

92.1.                      Anuliavimo informacijos atvaizdavimas tyrimu? protokole (anuliavus me?gini? arba tyrima? po juo reikia atvaizduoti anuliavimo priez?asti?; jei anuliuojamas me?ginys, tuomet anuliavimo priez?asti? atvaizduoti tik po me?giniu; anuliuotu? tyrimu? rezultatu? neatvaizduoti).

92.2.                      Lydraščių ataskaita (ataskaitos filtrai: laikotarpis, įstaiga, skyrius, spausdintas; ataskaitoje atvaizduojami šie duomenys: vienoje eilutėje atvaizduojami duomenys: barkodas, skaitinė barkodo reikšmė, įstaiga, užsakymo data; duomenys grupuojami pagal įstaigą ir užsakymo datą; ataskaitoje atvaizduojami tik patvirtinti užsakymai).

92.3.                      Citologiniu? ir histologiniu? tyrimu? atvaizdavimas tyrimu? protokole (citologiniai ir histologiniai atvaizduojami apjungtoje tyrimo, rezultato, normos ir matavimo vienetu? cele?je; parys?kintai atvaizduojamas kiekvienos tyrimo dalies pavadinimas: mikroaprašymas, makroaprašymas, mikroflora, diagnozė, VLK paslauga, procedūrų kodai, išvada, pastaba, procedūra, TLK-10-AM; po kiekvieno pavadinimo iš naujos eilutės, atitraukus nuo krašto atvaizduojamas aprašytas tekstas).

92.4.                      Tyrimu? pateikimo i? Sveidra? ataskaita (ataskaitos filtrai: laikotarpis, tyrimai, būsena; vienoje eilutėje atvaizduojami duomenys: data, užsakymo numeris, pacientas, klinika, gydytojas, kodas, būsena; duomenys rikiuojami pagal užsakymo patvirtinimo datą).

93.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA‑22/08.19_01, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko darbus pagal uz?sakymo akta? Nr. DUA‑22/05.11_01 ir perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė be pastabų.

94.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_01 dėl papildomų LabdataLABORATORY ir LabdataANALYTICS modulių funkcijų. Šalys susitarė dėl šių LabdataLABORATORY modulio naujų funkcijų: gydymo įstaigų sutarčių tabas (gydymo i?staigu? nustatymuose reikalingas naujas tabas, jame yra šie laukai: sutarties galiojimo laikotarpis, sutartys). Šalys susitarė dėl šių papildomų LabdataANALYTICS modulio funkcijų: Nauja ataskaita ,,T3.1 Tyrimų kiekis ir rezultatai“ (filtrai: laikotarpis, gydymo įstaiga, gydytojas, prietaisas, tyrimų grupė, tyrimai, tyrimo statusas; papildomos parinktys: tik patologiniai rezultatai, rodyti rezultatus; ataskaitos lentelė Nr. 1: užsakovas, gydytojas, prietaisas, tyrimo kodas, tyrimas, tyrimo statusas, tyrimų kiekis; ataskaitos lentelė Nr. 2: barkodas, gydymo įstaiga, gydytojas, pacientas, tyrimas, tyrimo statusas, analizė, rezultatas).

95.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA‑22/08.26_01, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko darbus pagal užsakymo akta? Nr. UA‑22/08.17_01 ir perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė be pastabų.

96.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.24_01 dėl papildomų LabdataLABORATORY ir LabdataANALYTICS modulių funkcijų. Šalys susitarė dėl šių LabdataLABORATORY modulio naujų funkcijų:

96.1.                      Tyrimu? atvaizdavimas tyrimu? parinkime (tyrimu? užsakymo lange, tyrimu? parinkime, tyrimu? pavadinimai atvaizduojami per daugiau nei viena? eilute?, kad tilptu? visas pavadinimas; eilučių? skaičius priklauso nuo tyrimo pavadinimo ilgio; uz? tyrimo pavadinimo, skliausteliuose atvaizduojamas tyrimo trumpinys; tyrimu? parinkimo paieškoje ieškoma ir tyrimu? trumpiniu?).

96.2.                      Užsakovo filtras me?giniu? registracijoje (naujas filtras „Užsakovas“ me?giniu? registracijos lange; filtro pagalba galima išfiltruoti mėginius pagal užsakiusias įstaigas).

96.3.                      Barkodu? spausdinimo mygtukas me?giniu? registracijoje (naujas mygtukas „Spausdinti visus išfiltruotus barkodus“; paspaudus mygtuką? galima atsispausdinti visu? išfiltruotų? me?giniu? barkodus).

96.4.                      Protokolo spausdinimo požymis (greitojoje validacijoje užsakymams, kuriu? tyrimu? protokolai buvo atspausdinti, protokolo ikona atvaizduojama žalios spalvos).

96.5.                      Naujas filtras ,,Tyrimu? statusas“ (naujas filtras „Tyrimu? statusas“ greitojoje validacijoje ir tyrimu? užsakymo lange; filtre galima pasirinkti tyrimo būsenas; išfiltruojami tyrimai su filtre parinktomis būsenomis).

96.6.                      Naujas filtras ,,Prietaisas“ (naujas filtras „Prietaisas“ greitojoje validacijoje ir tyrimu? užsakymo lange; filtre galima pasirinkti is? aktyviu? prietaisu?; išfiltruojami tyrimai, kuriu? rezultatai yra siunčiami i? LIMS filtre nurodytus).

96.7.                      Greitosios validacijos užsakymų? išskleidimas (naujas mygtukas greitosios validacijos lange „Išskleisti užsakymus“; paspaudus mygtuką yra išskleidžiami 10 pirmu? užsakymų?).

97.       Šalys susitarė dėl šių LabdataANALYTICS modulio naujų funkcijų:

97.1.                      Tyrimu? protokolo korekcijos (poraštės teksto keitimas i? „1F-PA-17/2019-03-25-25/4leidimas/1keitimas/2022-08-29“; išvados teksto keitimas i? „Rekomendacija / Komentaras“; jei nėra užfiksuotas mėginio paėmimo laikas, tuomet protokole, prie mėginio paėmimo atvaizduojamas tekstas „Nenurodyta“).

97.2.                      Sertifikatas (galimybe? rankiniu bu?du suformuoti PDF sertifikata?; sertifikato antras?te? identis?ka tyrimu? protokolo antras?tei; sertifikate atvaizduojama ši informacija: numeris, paciento vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, tyrimas, rezultatas, išdavimo data, mėginio paėmimo data, meginio atlikimo data (lietuviškai, angliškai, rusiškai), įstaigos antspaudai; sertifikate vaizduojamas vienas iš šių tyrimų: Anti-SARS-COV-2, SARS-CoV-2 PGR, SARS-COV-2, TBC testas, sifilio antiku?nai (RPR), žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) Ag ir antikūnai; tyrimų pavadinimai ir rezultatai atvaizduojami trimis kalbomis (lietuviškai, angliškai, rusiškai)).

97.3.                      Ataskaitos L1.1 korekcija (šalia barkodo stulpelio i?terpiamas paciento stulpelis, kuriame atvaizduojama paciento pavarde? ir vardas).

98.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-22/09.06_01, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko darbus pagal uz?sakymo akta? Nr. UA-22/08.24_01 ir perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė be pastabų.

99.       Šalys 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/08.26_01 dėl papildomų LabdataLABORATORY modulių funkcijų:

99.1.                      Citologijos rezultatu? lauku? korekcija (Laukas ,,Is?vada“ pervadintas i? ,,Tinkamumas“; laukas ,,Tinkamumas“ perkeltas i? trec?ia? pozicija? (po mikroflora)).

99.2.                      Naujas WS metodas ,,getTestsCollectionsList“ (metodas skirtas per LabdataLIMS WEB serviso sa?saja? gauti tyrimu? rinkiniu? klasifikatorių).

100.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-22/09.06_02, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko darbus pagal uz?sakymo akta? Nr. UA-22/08.26_01 ir perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė be pastabų.

101.       Šalys 2022 m. rugsėjo 2 d. pasirašė užsakymo aktą Nr. UA-22/09.02_01 dėl papildomų LabdataLABORATORY modulių funkcijų:

101.1.                      Įstaigu? filtras uz?sakymo lange (tyrimu? uz?sakymo lange, gydymo i?staigos parinkime pridedamas filtras, kuris filtruoja pagal i?staigos pavadinima? ir trumpini?).

101.2.                      Uz?sakovo filtras tyrimu? uz?sakymo lange (tyrimu? uz?sakyme lauke pridedamas filtras „Uz?sakovas“, kuris filtruoja gydymo i?staigas ir ju? skyrius).

101.3.                      Uz?sakovo atvaizdavimas greitojoje validacijoje (greitosios validacijos lange stulpelis „Laboratorija“ pervadinamas i? „Uz?sakovas / Laboratorija“; uz?sakymo lygyje stulpelyje „Uz?sakovas / Laboratorija“ atvaizduojamas uz?sakiusios i?staigos pavadinimas).

101.4.                      Uz?sakymo filtras greitosios validacijos lange (greitosios validacijos lange pridedamas filtras „Uz?sakymo numeris“; filtre ies?koma uz?sakymo numerio).

101.5.                      Me?ginio prie?mimo laiko fiksavimas uz?sakymo saugojimo metu (valdomas parametras, kuri? i?jungus, uz?sakymo saugojimo metu automatis?kai paz?ymimas dabartinis laikas kaip me?ginio prie?mimo laikas bei parenkama laboratorija pagal tai, prie kokio padalinio yra prisijunge?s vartotojas).

101.6.                      Uz?sakymo siuntimo i? prietaisa? logikos keitimas (keic?iama logika, kad uz?sakymas i? prietaisa? bu?tu? siunc?iamas ne po me?ginio pae?mimo uz?fiksavimo, bet po me?ginio prie?mimo; siuntimas vyksta tik pirma? karta? uz?fiksavus me?ginio prie?mima?; pride?jus papildomu? tyrimu? i? me?gini?, kurio prie?mimas jau uz?fiksuotas, nauju? tyrimu? uz?sakymai yra nusiunc?iami i? prietaisus; pride?tas tikrinimas, kad neleistu? du kartus priimti me?ginio toje pac?ioje laboratorijoje; detaliame uz?sakymo lange naujas mygtukas „Kartoti tyrimu? uz?sakyma?“ – paspaudus visi varnele paz?yme?tu? tyrimu? uz?sakymai yra pakartotinai nusiunc?iami i? prietaisus).

101.7.                      L1.1 ataskaitos korekcija (vietoj me?ginio numerio atvaizduojamas uz?sakymo numeris; pride?tas uz?sakymo bu?senu? filtras; pride?tas stulpelis ataskaitoje, kuriame atvaizduojama uz?sakymo bu?sena).

101.8.                      Rezultato atvaizdavimas tyrimu? protokole, kai ne?ra rezultato (kai tyrimas yra be rezultato, tada rezultato cele?je atvaizduojamas tekstas ,,Vykdoma“).

101.9.                      Tyrimu? atvaizdavimas greitojoje validacijoje (greitosios validacijos gride, tyrimo pavadinimo cele?je, kai pavadinimas netelpa, tuomet jis perkeliamas i? kita? eilute?).

101.10.                      Numatytasis laikotarpio filtras (naujas parametras, kuris padaro laikotarpio filtro numatyta?ji? pasirinkima? „S?iandien“ s?iuose languose: greitoji validacija, tyrimu? uz?sakymai, me?giniu? registracija).

101.11.                      Paciento lytis – privalomas laukas (funkcionalumas valdomas paciento teise „Privaloma lytis, kai ne?ra AK“; kuriant nauja? pacienta? neleidz?iama jo is?saugoti, jei nenurodyta lytis, kai nei?vestas asmens kodas).

101.12.                      Protokolu? spausdinimas greitosios validacijos lange (naujas mygtukas „Spausdinti protokolus“; jį paspaudus yra atspausdinami visi lange matomi uz?sakymu? tyrimu? protokolai).

101.13.                      Naujas filtras ,,Tyrimu? protokolo statusas“ greitosios validacijos lange (naujas filtras greitosios validacijos lange (s?alia uz?sakovo filtro) ,,Tyrimu? protokolo statusas“; galimi pasirinkimai: atspausdintas, neatspausdintas).

102.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-22/09.19_01, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko darbus pagal uz?sakymo akta? Nr. UA-22/09.02_01 ir perdavė juos atsakovei, o atsakovė juos priėmė be pastabų.

103.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė faktiškai pradėjo naudoti LabdataLIMS sistemą 2022 m. rugpjūčio 29 d. (,,Go-live“ diena).

104.       Byloje pateikti ieškovės ir atsakovės elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad tiek prieš ,,Go-live“ dieną, tiek po jos šalys bendravo dėl papildomų funkcijų reikalingumo ir įdiegimo, atsakovei iškilusių klausimų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 15–17; 20–33; 36–38; 42–47; 51–52; 55–56; 58–69; 73–84; 89– 102; 105–108; 111–113; 118–131; 139–168; 170–189; 213–216; 4 t., b. l. 57–98). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių komunikaciją raštu, nenustatė, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl esminių sistemos klaidų, kurios iš esmės trukdytų ja naudotis. Iš aptartos komunikacijos matyti, kad atsakovei ir jos darbuotojams bei klientams kildavo klausimų dėl naudojimosi sistema, į kuriuos ieškovė atsakydavo, taip pat pradėjus naudotis sistema atsakovė nurodydavo papildomas pageidaujamas funkcijas pagal savo poreikius ir šalys susitardavo dėl tokių funkcijų įdiegimo.

105.       Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 1 susitarta, kad klaida – sistemos neveikimas arba neteisingas veikimas, kuomet vykdant numatyta? procedu?ra? sistemoje gaunamas neteisingas aritmetinis ar loginis rezultatas. Klaida laikomas tik kartojamojo pobu?dz?io neteisingas rezultatas, atliekant ta? pac?ia? procedu?ra?. Šalys susitarė, kad užklausas (konsultacijas) dėl klaidų registruos, be kita ko, ,,ServiceDesk“ aplinkoje (Aptarnavimo sutarties Priedo Nr. 1 3 punktas).

106.       Byloje pateikta lentelė iš ,,ServiceDesk“ aplinkos, kurioje užfiksuotos atsakovės ir jos darbuotojų užklausos dėl sistemos klaidų (elektroninės bylos 2 t., b. l. 139–141). Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. spalio 5 d. buvo užfiksuota 71 užklausa dėl sistemos klaidų, iš kurių tik 9 pripažintos klaidomis: 1) 2022 m. rugpjūčio 28 d. užklausa dėl to, kad neleidžia koreguoti įstaigos elektroninio pašto, ieškovės pripažinta smulkia sistemos klaida ir ištaisyta, t. y. atlikti reikiami pakeitimai (2 eilutė); 2) 2022 m. rugpjūčio 29 d. užklausa dėl ŽPV tyrimo rezultato ieškovės pripažinta sistemos klaida ir ištaisyta (6 eilutė); 3) 2022 m. rugpjūčio 29 d. užklausa dėl barkodų neskaitymo ieškovės pripažinta klaida ir ištaisyta (10 eilutė); 4) 2022 m. rugpjūčio 30 d. pateikta užklausa dėl netinkamo glikozilinto hemoglobino tyrimo būsenos pripažinta smulkia sistemos klaida bei ištaisyta (22 eilutė); 5) 2022 m. rugsėjo 1 d. užklausa dėl klaidos metimo lange ieškovės pripažinta smulkia sistemos klaida (neveikia nuoroda iš mėginių priėmimo į detalų užsakymo langą, tačiau ši nuoroda nėra būtina, nes mėginį galima susirasti ir filtrų pagalba) bei ištaisyta (32 eilutė); 6) 2022 m. rugsėjo 6 d. užklausa dėl lietuviškų raidžių neskaitymo ieškovės pripažinta sistemos klaida ir ištaisyta (38 eilutė); 7) 2022 m. rugsėjo 12 d. užklausa dėl lietuviškų raidžių (tyrimų protokole neatvaizduojama teksto pastaba iš numatytosios normos lauko paciento lytį) ieškovės pripažinta klaida ir ištaisyta (50 eilutė); 8) 2022 m. rugsėjo 27 d. užklausa dėl formulės dalies (klaida tyrimo formulėje) ieškovės pripažinta klaida ir ištaisyta (64 eilutė); 9) 2022 m. rugsėjo 30 d. užklausa dėl protokolo neformavimo, suvedus alergenų rezultatus, ieškovės pripažinta klaida (negeneruojamas tyrimų protokolas, kai užsakyme yra vienas specifinis tyrimas) ir ištaisyta (69 eilutė).

107.       Iš ,,ServiceDesk“ aplinkos lentelės taip pat matyti, kad dalis atsakovės užklausų, įvardytų kaip klaidos, buvo papildomų funkcionalumų nebuvimas, pvz.: 1 eilutė – 2022 m. rugpjūčio 28 d. užklausa dėl barkodų spausdinimo filtro nebuvimo (papildoma funkcija dėl barkodų spausdinimo mygtuko užsakyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/08.24_01); 15 ir 16 eilutės – 2022 m. rugpjūčio 30 d. užklausos, kad tyrimo užsakymo lauke nėra filtro pagal įstaigas (papildoma funkcija dėl filtro pagal įstaigas užsakyta 2022 m. rugsėjo 2 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/09.02_01); 27 eilutė – 2022 m. rugsėjo 1 d. užklausa, kad trūksta filtro dėl mėginio paėmimo laikotarpio (bendru sutarimu atsisakyta vystyti papildomą funkciją); 29 eilutė – 2022 m. rugsėjo 1 d. užklausa dėl spausdinimo greitojoje validacijoje nebuvimo (papildoma funkcija dėl protokolu? spausdinimo greitosios validacijos lange užsakyta 2022 m. rugsėjo 2 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/09.02_01). Dalis atsakovės užklausų, įvardytų kaip klaidos, tačiau ieškovės pažymėtos ne kaip klaidos, kilo dėl nemokėjimo naudotis sistema arba neteisingų duomenų įvedimo (pvz., eilutės 4, 8, 19, 31, 42, 49, 51, 59, 62, 63, 70).

108.       Pažymima, kad Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 1 aptarta konsultacijų teikimo ,,ServiceDesk“ aplinkoje tvarka, pagal kurią užsakymas (užklausa) laikomas įvykdytu, paslaugų teikėjos (ieškovės) atsakingam konsultantui pateikus atsakymą į gautą paklausimą ar pasiūlius problemos sprendimo būdą bei pakeitus užsakymo būseną į ,,Įvykdyta“ (3.3 papunktis). Jei kliento atsakingas asmuo per 5 darbo dienas po užsakymo įvykdymo ,,ServiceDesk“ aplinkoje pareiškia pagrįstas pastabas dėl suteiktos konsultacijos atitikties ir ieškovė sutinka su pastabomis, užsakymo vykdymas atnaujinamas. Iš pateiktos ,,ServiceDesk“ lentelės matyti, kad į visas atsakovės užklausas atsakyta, pasiūlius galimus problemų sprendimo būdus, atlikus reikiamas korekcijas ar pateikus išaiškinimus, t. y. visų užklausų užsakymo būsenos yra pažymėtos kaip ,,Įvykdyta“. Lentelėje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos darbuotojai būtų nesutikę su ieškovės pasiūlytais sprendimo būdais ar reiškę dėl jų pastabas.

109.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus dėl sistemos sutrikimų (klaidų), pažymi, kad atsižvelgiant į LabdataLIMS sistemos kompleksiškumą, ginčo objekto – programinės įrangos (LabdataLIMS sistemos) – specifiškumą, pradinis pereinamojo laikotarpio etapas galėjo būti lydimas tam tikrų sistemos klaidų. Tokios klaidos yra būdingos bet kuriai naujai įdiegtai programinei įrangai ar informacinei sistemai, ypač kai jos funkcionalumai apima sudėtingus duomenų srautus bei įvairiapuses funkcijas. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, visos devynios nustatytos sistemos klaidos ieškovės buvo ištaisytos pagal Aptarnavimo sutartyje nustatytą tvarką, atsakovė ,,ServiceDesk“ aplinkoje dėl to pastabų nereiškė. Kaip minėta, tam tikri trikdžiai, dirbant su sistema, buvo susiję ne su pačios sistemos techniniais netikslumais ar klaidomis, bet su žmogiškuoju veiksniu – darbuotojų įgūdžių bei patirties trūkumu naudojantis naująja sistema. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ,,ServiceDesk“ aplinkoje didžioji dalis atsakovės ir jos darbuotojų užklausų registruotos pirmosiomis dienomis po ,,Go-live“ dienos, kuomet atsakovė faktiškai pradėjo naudotis sistema. Be to, dalis atsakovės užklausų buvo susijusios ne su sistemos klaidomis, o papildomų funkcionalumų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ,,ServiceDesk“ aplinkoje registruotos užklausos (tiek dėl sistemos klaidų, kurios buvo ištaisytos, tiek dėl kitų atsakovei kilusių trikdžių) neįrodo esminių sistemos trūkumų. LabdataLIMS sistemos tinkamas veikimas, kaip ir bet kurios kitos technologijos atveju, reikalauja laiko adaptacijai, mokymams bei tobulinimui pagal kliento poreikius.

110.       Atsakovė sistemos trūkumus įrodinėja ir iš savo klientų gautais raštais: 1) UAB ,,Zanavykų klinika“ rašte nurodė, kad sistemoje nebuvo galimybių užsakyti tam tikrų analičių (vėžio žymenų, lytinių hormonų), todėl tekdavo rašyti popierinius siuntimus, nebuvo tyrimų rinkinių užsakymo galimybių, nebuvo matomi mikrobiologijos rezultatai Foxus programoje, užtrukdavo tyrimų rezultatų gavimas (elektroninės bylos 3 t., b. l. 14); 2) viešojį įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ rašte nurodė, kad atliktų tyrimų rezultatų protokolai dideliais kiekiais pradėti siųsti elektroniniu paštu, prisegti dokumentai pavadinti užsakymo numeriais, o ne identifikuoti pagal paciento vardą ir pavardę, dėl to darbas tapo chaotiškas (elektroninės bylos 3 t., b. l. 19); 3) VšĮ ,,Šeimos sveikatos priežiūros centras“ rašte nurodė, kad pradėjus naudoti LabdataLIMS sistemą atsirado ilgalaikių techninių nesklandumų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 39); 4) UAB ,,VITA LONGA“ rašte nurodė, kad dingo galimybė užsakyti tam tikrus tyrimus paketais, o tam tikrų retesnių tyrimų nebuvo galima užsakyti, dingo galimybė mikrobiologinių tyrimų ataskaitas pažiūrėti programoje, ataskaitose trūko kai kurių tyrimų rezultatų, ilgiau tekdavo laukti tyrimų rezultatų, nebuvo gautos įprastinės mėnesio ataskaitos (elektroninės bylos 3 t., b. l. 85); 5) UAB ,,GUTAVITA“ pranešimu informavo kad dėl pakeistos sistemos buvo priimtas sprendimas atsisakyti UAB ,,Baltic Medics“ paslaugų (elektroninės bylos 3 t., b. l. 132). Atsakovė taip pat teigia, kad sistemos trūkumus patvirtina ir pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų atsakovės darbuotojų bei klientų paaiškinimai (liudytojų S. B., D. Č., I. O., T. M., I. Š., I. Š., V. Š., R. Č. parodymai). Liudytojai nurodė, kad sistemoje nebuvo analičių, lipodogramų, trūko tyrimų, tyrimų rezultatai buvo siunčiami elektroniniu paštu, ataskaitų formavimas neveikė, trūko funkcijų, nebuvo lietuviškų raidžių, programa nesuprato rusiškų raidžių, tekstas netilpdavo į langelį, skyrėsi registravimas nuo buvusios programos, ne visos įstaigos turėjo integracijas, su sistema buvo sunku dirbti.

111.       Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja to, kad atsakovė ir jos klientai susidūrė su sunkumais, pradedant dirbti su nauja sistema, tačiau atsakovės klientų ir darbuotojų LabdataLIMS paaiškinimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo laikomi įrodymais, patvirtinančiais esminius sistemos trūkumus. Visų pirma, nei atsakovės darbuotojai, nei klientai nėra informacinių sistemų specialistai ir neturi reikiamų specialiųjų žinių, kurios leistų profesionaliai įvertinti sistemos veikimą, funkcionalumą ar jos techninius sprendimus. Antra, atskiriems atsakovės darbuotojams ar klientams nebuvo žinoma apie konkrečias funkcinėje specifikacijoje nurodytas funkcijas, sistemos vystymo darbus, papildomus funkcionalumus ar šalių tarpusavio susitarimus dėl sistemos diegimo etapų. Trečia, dalis liudytojų ir klientų raštuose nurodytų trūkumų buvo registruoti ,,ServiceDesk“ aplinkoje ir ištaisyti arba nurodyta, jog tai nėra klaidos (pvz., dėl lietuviškų raidžių neskaitymo, negeneruojamo tyrimų protokolo, kai užsakyme yra vienas specifinis tyrimas). Ketvirta, liudytojų bei klientų skundai dėl sunkaus, chaotiško darbo su sistema grindžiami subjektyviu ir abstrakčiu įvertinimu bei palyginimu su anksčiau naudota sistema. Tačiau nei liudytojų paaiškinimai, nei atsakovės klientų raštai nepagrindžia konkrečių sistemos trūkumų, t. y. sistemos neatitikimo konkrečioms funkcinės specifikacijos, sutarčių ar užsakymo aktų sąlygoms.

112.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateikė ieškovei sistemos klaidų sąrašą. Jame atsakovė dėl 2022 m. gegužės 11 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/05.11_01 užsakytų darbų nurodė, kad, pirma, tyrimų priskyrimo padaliniams funkcionalumas negali būti laikomas papildoma funkcija. Pradėjus naudotis sistema paaiškėjo, kad gydymo įstaigoms nebuvo priskirti tyrimai, jų rinkiniai, kitiems padaliniams buvo pateikiami pertekliniai duomenys. Antra, darbai, susiję su citologinių ir histologinių tyrimų diegimu, negali būti laikomi papildomais darbais. Sistemoje nebuvo anuliavimo funkcijos ir tyrimų pateikimo į Sveidrą funkcijos. Dėl šių atsakovės nurodomų trūkumų teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pasirašė bazinės sistemos funkcinę specifikaciją, kurioje nebuvo funkcijos dėl tyrimų priskyrimo padaliniams bei citologinių ir histologinių tyrimų funkcijos. Atsakovė užsakymo aktu Nr. UA-22/05.11_01 užsakė šias papildomas funkcijas, o priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/08.19_01 priėmė atliktus darbus iš ieškovės be pastabų.

113.       Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateiktame ieškovei sistemos klaidų sąraše dėl 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/08.17_01 užsakytų darbų nurodė, kad užsakymo akte nurodyta funkcija ,,Nauja ataskaita T3.1 Tyrimų kiekis ir rezultatai“ yra darbai, kurie turėjo būti atlikti dar prieš sistemos įdiegimą. Formuojamoje ataskaitoje nėra automatiškai apskaičiuojamos ir pateikiamos tyrimo sumos pagal pasirinktus kriterijus. Dėl šių atsakovės nurodomų trūkumų teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pasirašė bazinės sistemos funkcinę specifikaciją, kurioje nebuvo funkcijos ,,Nauja ataskaita T3.1 Tyrimų kiekis ir rezultatai“. Atsakovė užsakymo aktu Nr. UA-22/08.17_01 užsakė šias papildomas funkcijas, o priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/08.26_01 priėmė atliktus darbus iš ieškovės be pastabų.

114.       Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateiktame ieškovei sistemos klaidų sąraše dėl 2022 m. rugpjūčio 24 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/08.24_01 užsakytų darbų nurodė, kad, pirma, funkcija dėl tyrimų atvaizdavimo tyrimų parinkime nėra papildomi, o būtini darbai. Nebuvo padaryti tyrimų pavadinimų trumpinimai, todėl atsakovės darbuotojai turėjo suvesti juos į sistemą patys. Antra, barkodų spausdinimo mygtukas mėginių registracijoje nėra papildomas darbas, o būtinas darbas. Trečia, protokolo spausdinimo požymis yra privaloma funkcija, o ne papildomas darbas. Ketvirta, naujas filtras ,,Tyrimų statusas“ nėra papildomas darbas, o bazinė funkcija. Penkta, tyrimų protokolo korekcijos funkcijos nėra papildomi darbai. Šešta, išvados teksto keitimas į ,,Rekomendacija / komentaras“ nėra papildomi darbai. Sistemoje nesudarytos sąlygos turėti pacientus su ,,nenurodytu paėmimu“, nes algoritmas filtruoja pagal paėmimą. Dėl šių atsakovės nurodomų trūkumų teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pasirašė bazinės sistemos funkcinę specifikaciją, kurioje nebuvo funkcijų dėl tyrimų atvaizdavimo tyrimų parinkime, barkodų spausdinimo mygtuko, protokolo spausdinimo funkcijos, filtro ,,Tyrimų statusas“, tyrimų protokolo korekcijos funkcijos, pacientų filtravimo su ,,nenurodytu paėmimu“, o vietoje ,,Rekomendacijos / komentaras“ skilties ataskaitoje buvo nurodyta skiltis ,,Išvada“. Atsakovė užsakymo aktu Nr. UA-22/08.14_01 užsakė šias papildomas funkcijas, o 2022 m. rugsėjo 6 d. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-22/09.06_01 ir priėmė atliktus darbus iš ieškovės be pastabų.

115.       Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateiktame ieškovei sistemos klaidų sąraše dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. užsakymo aktu Nr. UA-22/09.02_01 užsakytų darbų nurodė, kad funkcija ,,greitosios validacijos gride, tyrimo pavadinimo celėje, kai pavadinimas netelpa, tuomet jis perkeliamas į kitą eilutę“ nėra papildomi darbai, šie darbai buvo užsakyti 2022 m. rugpjūčio 24 d. aktu.  Funkcija ,,Numatytas laikotarpio filtras“ nėra papildomi darbai, o bazinė funkcija. Funkcija ,,paciento lytis – privalomas laukas“ privalomas funkcionalumas, o ne papildomas darbas. Dėl šių atsakovės nurodomų trūkumų teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pasirašė bazinės sistemos funkcinę specifikaciją, kurioje nebuvo funkcijos ,,greitosios validacijos gride, tyrimo pavadinimo celėje, kai pavadinimas netelpa, tuomet jis perkeliamas į kitą eilutę“, ji taip pat nebuvo užsakyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. užsakymo aktu. Funkcijų ,,Numatytas laikotarpio filtras“ ir ,,paciento lytis – privalomas laukas“ (funkcionalumas valdomas paciento teise „Privaloma lytis, kai ne?ra AK“; kuriant nauja? pacienta? neleidz?iama jo is?saugoti jei nenurodyta lytis, kai nei?vestas asmens kodas) taip pat nebuvo funkcinėje specifikacijoje. Atsakovė užsakė šias papildomas funkcijas užsakymo aktu Nr. UA-22/09.02_01 ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/09.19_01 priėmė atliktus darbus iš ieškovės be pastabų.

116.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė atsakovės pateiktus naujus įrodymus – pas atsakovę išlikusius suformuotų ataskaitų LabdataLIMS sistemoje pavyzdžius ir suformuotos ataskaitos MEDNET sistemoje pavyzdį. Palyginus aptartus ataskaitų pavyzdžius matyti, kad LabdataLIMS sistema neformavo duomenų apie atliktų tyrimų savikainą ir kainą. Iš MEDNET sistemoje suformuotos ataskaitos pavyzdžio matyti, kad joje suformuotos tyrimų savikainos ir kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ,,ServiceDesk“ aplinkoje 2022 m. spalio 5 d. registruota atsakovės darbuotojo užklausa dėl neteisingo ataskaitų formavimo, t. y. ataskaitoje neatvaizduojamas kainas (70 eilutė). Ieškovė, įvertinusi užklausą, nurodė, kad tai ne klaida, o taip nutiko de?l tyrimu? nustatymuose nesuvestu? kainu?. Pastabų dėl ieškovės vertinimo atsakovė ,,ServiceDesk“ aplinkoje neteikė. Duomenų, kurie patvirtintų, kad tyrimų savikainos ir kainos neatvaizdavimas atsakovės pateiktuose ataskaitų pavyzdžiuose yra sistemos klaida, kilusi ne dėl pačios atsakovės tinkamai nesuvestų duomenų, byloje nėra.

117.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi pasiūlė bylos šalims skirti teismo ekspertizę. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Pirma, teisėjų kolegija nustatė, kad sistemos LabdataLIMS ir jos atskirų modulių išeities kodas yra uždaras, sistemos autorė ir savininkė UAB ,,Interlux“ nesuteikė teisės ieškovei UAB ,,Labdata“ išeities kodo atskleisti ir (ar) jo platinti, todėl teismas negalėjo tenkinti atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovės UAB ,,Labdata“, kuriai nepriklauso laboratorinės informacinės sistemos LabdataLIMS ir visų jos modulių intelektinės nuosavybės teisės, sistemos išeities kodo, juolab šį kodą pateikti atsakovės siūlomai ekspertizę atlikti bendrovei UAB ,,Scoding“, kuri teikia (atlieka) su ieškovės paslaugomis ir produktais konkuruojančias paslaugas (darbus). Antra, kaip paaiškino šalys, programinė įranga buvo įdiegta atsakovės valdomuose serveriuose su specifiniais parametrais, prijungta prie atsakovės konkrečios laboratorinės įrangos. LabdataLIMS sistema su papildomais funkcionalumais iš atsakovės serverių ištrinta. Taigi, vien LabdataLIMS testinio serverio (demo aplinkos) įvertinimas, nesant galimybės atkurti LabdataLIMS papildomų funkcionalumų pagal atsakovės užsakymus bei neatkūrus sąsajos su atsakovės serveriais bei laboratorine įranga, nėra tikslingas, nes eksperto vertinama sistema nebus analogiška tai, dėl kurios byloje vyksta ginčas. Kitaip tariant, iš esmės nebeliko objekto, kuris galėtų būti įvertintas ekspertizės metu. Trečia, atsakovės siūloma bendrovė ekspertizei atlikti (UAB „Scoding“) teikia programavimo ir tinklų priežiūros paslaugas UAB ,,Diagnostikos laboratorija“ („Antėjos“) medicinos laboratorijoms. Atsakovės direktorė S. B. (dabar S. J.) yra buvusi UAB „Diagnostikos laboratorija“ („Antėja“) generalinė direktorė, taip pat akcininkė bei valdybos narė. Tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti UAB ,,Scoding“ objektyvumu atliekant ekspertizę. Ketvirta, abi šalys pateikė nuomonę, kad ekspertizė byloje nėra būtina (detaliau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 202  m. kovo 18 d. nutartį). Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas dėl iš esmės tapačių priežasčių atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

118.       Kadangi LabdataLIMS sistema su atsakovei pritaikytais ir išvystytais papildomais funkcionalumais iš atsakovės serverių ištrinta, nėra galimybės įvertinti, ar sistema atitiko visus šalių funkcinėje specifikacijoje ir papildomų funkcijų užsakymo aktuose sulygtus reikalavimus sistemai. Pažymima, kad atsakovė yra verslininkė, veikianti medicinos srityje, kuriai yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovė pasirašė LabdataLIMS funkcinę specifikaciją, LabdataLIMS testavimo protokolą, patvirtindama, jog sistema veikia gerai ir yra tinkama naudoti, taip pat atsakovė be pastabų pasirašė papildomų funkcionalumų priėmimo–perdavimo aktus. Atsakovės byloje pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad patvirtintų sistemos esminių trūkumus ir konkrečių sistemos funkcijų neatitiktį toms, kurios šalių buvo sutartos funkcinėje specifikacijoje ir papildomų funkcijų užsakymo aktuose. Byloje nėra duomenų, kad dėl pirmiau aptartų sistemos klaidų, kurios, kaip minėta, laikomos įprastomis pradiniame sistemos naudojimo etape, sistema nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė LabdataLIMS sistemos trūkumų (CPK 179 straipsnis).

119.       Nenustačius LabdataLIMS trūkumų, pripažįstama, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė mokėjimus už ieškovės atliktus papildomų funkcijų sukūrimo ir įdiegimo darbus. Pažymima ir tai, kad atsakovė sulaikė mokėjimus ne tik už papildomų funkcijų vystymo darbus, tačiau ir už laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimą, naudojimąsi licencijomis (licencinis mokestis), ieškovės suteiktas techninės priežiūros paslaugas (aptarnavimo mokestis). Mokėjimų už licencijas ir suteiktas paslaugas atsakovė neturėjo teisės sustabdyti, net ir remdamasi trūkumų faktu, nes bylos duomenys patvirtina bazinės LabdataLIMS sistemos perdavimą atsakovei naudotis, taip pat tinkamą paslaugų suteikimą – sistemos įdiegimą, konfigūravimą, mokymų atsakovės darbuotojams vedimą, techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą.

120.       Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal toliau nurodomas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 1) 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000077 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimą ir sistemos vystymą pagal užsakymo aktą Nr. DUA-22/05.11_01, nors byloje nustatyta, kad užsakymo akte Nr. DUA‑22/05.11_01 darbai buvo atlikti, jų trūkumų nenustyta, atsakovė juos priėmė 2022 m. rugpjūčio 19 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/08.19_01; 2) 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000078 už laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimą pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/07.13_01, nors užsakymo akte nurodytų paslaugų tinkamą atlikimą ir licencijų perdavimą patvirtina šalių pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 19 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. PPA-22/08.19_02; 3) 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000079 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimą ir sistemos vystymą pagal užsakymo aktą Nr. UA-22/08.17_01, nors byloje nustatyta, kad užsakymo akte Nr. UA-22/08.17_01 nurodyti darbai buvo atlikti, jų trūkumų nenustatyta, atsakovė juos priėmė 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA‑22/08.26_01; 4) 2022 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000080 už laboratorinės įrangos ir ją valdančios programinės įrangos integravimą pagal užsakymo aktą Nr. UA‑22/08.17_02, nors užsakymo akte nurodytų paslaugų tinkamą atlikimą ir licencijų perdavimą patvirtina šalių pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. PPA‑22/08.26_02; 5) 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000092 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimą ir sistemos vystymą pagal užsakymo aktą Nr. UA‑22/08.24_01, nors byloje nustatyta, kad užsakymo akte Nr. UA-22/08.24_01 nurodyti darbai buvo atlikti, jų trūkumų nenustyta, atsakovė juos priėmė 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmimo– perdavimo aktu Nr. PPA-22/09.06_01; 6) 2022 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000093 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimą ir sistemos vystymą pagal užsakymo aktą Nr. UA‑22/08.26_01, nors byloje nustatyta, kad užsakymo akte Nr. UA-22/08.26_01 nurodyti darbai buvo atlikti, jų trūkumų nenustyta, atsakovė juos priėmė 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/09.06_02; 7) 2022 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000094 už LabdataLIMS papildomų funkcijų diegimą ir sistemos vystymą pagal užsakymo aktą Nr. UA‑22/09.02_01, nors byloje nustatyta, kad užsakymo akte Nr. UA-22/09.02_01 nurodyti darbai buvo atlikti, jų trūkumų nenustyta, atsakovė juos priėmė 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. PPA-22/09.19_01; 8) 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000123 už LabdataLIMS sistemos ir jos modulių nuomą (licencinis mokestis pagal Išperkamosios nuomos sutartį); 9) 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000124 už LabdataLIMS sistemos techninį aptarnavimą ir palaikymą (mėnesinis mokestis pagal Aptarnavimo sutartį); 10) 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000125 už LabdataLIMS sistemos techninį aptarnavimą ir palaikymą (mėnesinis mokestis pagal Aptarnavimo sutartį); 11) 2022 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLT22000126 už LabdataLIMS sistemos ir jos modulių nuomą (licencinis mokestis pagal Išperkamosios nuomos sutartį).

121.       Atsakovė skolos ir delspinigių dydžio neginčija, todėl, pripažinus, kad atsakovė neturėjo teisės sustabdyti mokėjimų pagal sutartis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 22 156,31 Eur skolą ir 1 297,25 Eur delspinigius. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sistemos trūkumų netinkamo motyvavimo, netinkamo įrodymų įvertinimo atmetami. Apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad teismas aptarė šalių pozicijas, byloje esančius įrodymus, nors ir lakoniškai, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

Dėl sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo

122.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atlikto vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumo, nurodė, kad atsakovė nereiškė atskiro reikalavimo dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumą iš esmės konstatavo, remdamasis vien jo neginčijimo faktu.

123.       Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Įstatyme nenurodyta nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai.

124.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, kaip sutarčių nutraukimo padarinių (dėl tiesioginių nuostolių arba negautų pajamų priteisimo). Atsakovė, gindamasi nuo šių reikalavimų, įrodinėjo, kad ji nepažeidė sutarčių, teikė argumentus dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Šie argumentai pateikti atsikirtimų į ieškinį forma. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog šalys siektų tęsti sutartinius santykius.

125.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjantis teismas privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja, kad sutarties nepažeidė, nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑196‑915/2015). Taigi, teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės nevertino atsakovės argumentų dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo, remdamasis tuo, jog jie pateikti atsikirtimų į ieškinį forma. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių pozicijas, dėl šių argumentų pasisako iš esmės.

126.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktas).

127.       Išperkamosios nuomos ir Aptarnavimo sutartyse numatyta, kad sutartys gali būti nutrauktos kitais įstatyme numatytas atvejais (Išperkamosios nuomos sutarties 10.4.4 papunktis, Aptarnavimo sutarties 10.3.6 papunktis). Iš ieškovės pranešimų atsakovei dėl sutarčių nutraukimo matyti, kad sutarčių nutraukimą ieškovė grindė esminiu jų pažeidimu (CK 6.217 straipsnis) – neteisėtu mokėjimų pagal sutartis sustabdymu.

128.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

129.       Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo

130.       Atsakovė neįrodė sistemos trūkumų, todėl vertinama, jog ji neturėjo teisės sustabdyti prievolių pagal sutartis vykdymo, t. y. apmokėjimo už atliktus sistemos darbus. Kaip minėta, net ir remdamasi darbų trūkumais, atsakovė neturėjo teisės sustabdyti mokėjimų už licencijas ir suteiktas paslaugas. Atsakovė, neapmokėdama ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pažeidė Išperkamosios nuomos sutarties 1.5 papunktį, kuriuo įsipareigojo su ieškove atsiskaityti už licencijas naudotis LabdataLIMS bei suteiktas paslaugas, taip pat 3.4 papunktį, kuriuo įsipareigojo apmokėti sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras per 14 kalendorinių dienų; pažeidė Aptarnavimo sutarties 4.5 papunktį, kuriuo įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pagal sutartį, ir 6.2 papunktį, kuriuo įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas faktūras, išrašytas sutarties pagrindu, per 30 dienų nuo jų gavimo. Teisėjų kolegija, vertindama, ar atsakovės sutarčių pažeidimas yra esminis pagal pirmiau aptartus kriterijus, atsižvelgia į toliau nurodomas aplinkybes.

131.       Visų pirma, nuo sutarčių sudarymo (2021 m. gegužės 18 d.) iki sistemos ,,Go-live“ dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) ieškovė skyrė būtinas investicijas į projektą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė įsigijo reikiamą įrangą, sudarė su LabdataLIMS kūrėja ir savininke UAB ,,Interlux“ programinės įrangos licencinę sutartį, įdiegė sistemą į atsakovės serverius, ją sukonfigūravo, atliko papildomų funkcijų vystymo darbus, organizavo ir vedė mokymus atsakovės darbuotojams. Kadangi sutartyse numatyta, kad apmokėjimas vykdomas kas mėnesį, skaičiuojant nuo darbo su sistema pradžios („Go-live“ dienos), ieškovė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, taip pat PVM sąskaitas faktūras dėl licencinio ir aptarnavimo mėnesinių mokesčių galėjo išrašyti tik po 2022 m. rugpjūčio 29 d. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė daugiau nei vienerius metus investavo savo lėšas ir žmogiškuosius išteklius į projektą, tikėdamasi, kad tai  atsipirks po ,,Go-live“ dienos atsakovei mokant mėnesinius mokesčius, taip pat atlyginimą už atliktus papildomų funkcijų vystymo darbus, teisėjų kolegija vertina, jog sutartyse aptartų sąlygų dėl atlyginimo už suteiktas licencijas, atliktus darbus bei paslaugas tvarkos laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę.

132.       Antra, ieškovė, gavusi atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. pretenziją dėl sistemos trūkumų, buvo pasiruošusi bendradarbiauti ir ištaisyti sistemos trūkumus, atsakovei pateikus trūkumų sąrašą. Atsakovė vietoje konkretaus trūkumų sąrašo pateikimo nurodė, kad neketina apmokėti ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir grįžta prie ankščiau naudotos sistemos MEDNET. Atsakovės veiksmai, t. y. nepagrįstas mokėjimų sustabdymas ir faktinis grįžimas prie anksčiau naudotos informacinės sistemos, teisėjų kolegijos vertinami kaip atsisakymas toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Daroma išvada, kad ieškovė, kuri ilgiau kaip vienerius metus dirbo prie projekto, investuodama į jį tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, siekdama pritaikyti sistemą prie atsakovės poreikių, iš esmės negavo to, ko tikėjosi vykdydama sutartis.

133.       Trečia, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė konkretų trūkumų sąrašą prašė atsakovės pateikti nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu, 2022 m. spalio 3 d. įspėjimu dėl sutarčių nutraukimo nustatė papildomus prievolių įvykdymo (PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo) terminus. Ieškovė 2022 m. spalio 3 d. įspėjime nurodė, kad atsakovei neapmokėjus skolos iki 2022 m. spalio 7 d., sutartys bus nutrauktos nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Atsakovė per ieškovės papildomai nustatytus prievolių įvykdymo terminus PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, o konkretų trūkumų sąrašą pateikė tik 2022 m. spalio 28 d. rašte (raštas atsakovei išsiųstas 2022 m. spalio 31 d., t. y. paskutinę darbo dieną iki sutarčių nutraukimo įsigaliojimo dienos). Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. raštu pakartotinai paprašė atsakovės apmokėti PVM sąskaitas faktūras, nurodė, kad trūkumų sąrašas pateiktas pavėluotai, todėl sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, pirma, ieškovė pranešė atsakovei apie sutarčių nutraukimą prieš 30 dienų, kaip tai numato CK 6.218 straipsnio 1 dalis. Antra, atsakovei pateikus trūkumų sąrašą paskutinę darbo dieną iki sutarčių nutraukimo įsigaliojimo, ieškovė pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką informavo atsakovę apie pavėluotą pranešimą dėl sistemos trūkumų ir sutarčių nutraukimo įsigaliojimą nuo 2022 m. lapkričio 3 d.

134.       Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad dėl atsakovės sutarčių pažeidimo ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidimas pagrįstai suteikė ieškovei pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sutartyse aptartų sąlygų dėl atlyginimo už suteiktas licencijas, atliktus darbus bei paslaugas tvarkos laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to atsakovės sutartinių nuostatų pažeidimas negali būti laikomas tik formaliu, nes jis atitinka minėtus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas yra  teisėtas, proporcingas ir pagrįstas jos teisių gynimo būdas.

135.       Aptarti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai iš esmės neįvertinęs atsakovės argumentų dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo, priėjo teisingą išvadą, jog sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

Dėl nuostolių priteisimo

136.       Ieškovė ieškiniu prašė taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo – dėl 84 444,52 Eur negautų pajamų (prioritetinis reikalavimas) arba 54 618,51 Eur tiesioginių nuostolių (alternatyvus reikalavimas) priteisimo.

137.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prioritetinį reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, nustatęs, kad ieškovė įrodė žalos faktą (negautas pajamas) bei pagrindė, jog ieškovės negautos pajamos yra realios ir numatytos gauti iš anksto. Teismas pripažino, kad atsakovei atlikus esminį sutarčių pažeidimą, lėmusį ieškovės inicijuotą vienašalį sutarčių nutraukimą, susidariusi ieškovės žala yra atsakovės, kaip skolininkės, veiksmų rezultatas. Jei atsakovė nebūtų savavališkai atsisakiusi vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis, ieškovei nebūtų kilę žalingi padariniai.

138.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei vienašališkai atsisakius sutarčių, ji protingai negali tikėtis gauti sutarčių kainą už visą sutarčių laikotarpį, neteikdama jokių paslaugų, nepatirdama veiklos išlaidų, be to, pasilikdama nuosavybės teisę tiek į visą sistemą, tiek į atskiras jos dalis. Be to, pasilikusi licencijų nuosavybės teisę, ieškovė licencijas gali panaudoti kituose projektuose. Atsakovė pažymi ir tai, kad programinės įrangos licencijas ieškovė įsigijo iš patronuojančios bendrovės, o šie juridiniai asmenys gali lengvai sudaryti, keisti, pildyti, nutraukti sutartis.

139.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

140.       Byloje nustačius, kad atsakovė neteisėtai sustabdė mokėjimus pagal sutartis, pripažįstamas šalių sudarytų sutarčių sąlygų pažeidimas, reiškiantis, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.

141.       Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

142.       CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas).

143.       Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 50 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas).

144.       Ieškovė, grįsdama prioritetinį reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, negautas pajamas apskaičiuoja kaip negautą pelną, kurį būtų gavusi, jei atsakovė būtų įvykdžiusi prievoles tinkamai ir Išperkamosios nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Išperkamosios nuomos Sutarties Priede Nr. 1 buvo numatytas licencinis mėnesinis mokestis – 1 766,6 Eur su PVM (1 460 Eur be PVM). Sutartis turėjo galioti 60 mėnesių. Sutartis nutraukus, likęs galiojimo laikotarpis – 58 mėnesiai ir 26 dienos. Taigi, ieškovė už šį laikotarpį būtų gavusi 84 444,52 Eur (apskaičiuota nuo licencinio mokesčio be PVM (1 460 Eur)). Šią sumą ieškovė laiko negautomis pajamomis, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovei tinkamai vykdant sutartį.

145.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

146.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

147.       Negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). 

148.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės negauto pelno realumą ir tikėtinumą jį gauti, atsižvelgia į tai, kad atsakovė, dar prieš atlikdama esminį sutarčių pažeidimą, t. y. prieš sustabdžiusi mokėjimus pagal sutartis, ieškovei buvo pareiškusi pretenziją dėl informacinės sistemos trūkumų. Nors atsakovė neįrodė esminių trūkumų, tačiau iš atsakovės pretenzijos turinio, atsakovės darbuotojų paaiškinimų ir klientų raštų dėl trikdžių naudojantis sistema, galima daryti išvadą, jog sistema netenkino atsakovės lūkesčių. Pažymima ir tai, kad pati atsakovė nurodė grįžtanti prie ankstesnės sistemos naudojimosi. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad net tuo atveju, jei atsakovė nebūtų atlikusi esminio sutarčių pažeidimo, sudariusio pagrindą sutartis vienašališkai nutraukti, ji nebūtų tęsusi sutarties ir pasinaudojusi sutartyje numatyta galimybe ją nutraukti atsakovės iniciatyva. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negautas pelnas apskaičiuojamas išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovė negautą pelną grindžia tik sutartinėmis nuostatomis dėl nuomos mokesčio (licencinio mokesčio) dydžio be PVM. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie veiklos sąnaudas, kuriomis būtų dengiamos išlaidos siekiant tinkamai vykdyti sutartis, ilgą laikotarpį užtikrinant tinkamą sistemos veikimą, ir kurios sudarytų prielaidas gauti licencinį mokestį, pvz., išlaidas darbo užmokesčiui, ūkinės veiklos išlaidas, kitas faktines išlaidas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovei vienašališkai atsisakius sutarčių, ji protingai negali tikėtis gauti visą kainą už sutarčių galiojimo laikotarpį, visiškai neteikdama jokių paslaugų ir nepatirdama veiklos išlaidų.

149.       Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 84 444,52 Eur negautų pajamų priteisimo iš atsakovės. Pirmiau aptarti argumentai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (grynojo pelno) realumo, o kartu ir paties fakto, jog atsakovės neteisėti veiksmai lėmė ieškovei nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą. 

150.       Minėta, kad atsakovė pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl 54 618,51 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad alternatyviųjų ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyviųjų ieškinio reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 30 punktas).

151.       Ieškovės prašomus priteisti tiesioginius nuostolius sudaro: 1) 5 489,01 Eur darbuotojams, dirbusiems prie projekto su atsakove, sumokėtas darbo užmokestis; 2) 48 000 Eur (be PVM) UAB ,,Interlux“ sumokėtas licencinis mokestis; 3) 1 129,50 Eur už įrangos atsakovei pirkimą.

152.       CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktas).

153.       Teisės doktrinoje pripažįstama, kad sutartinė atsakomybė gali ginti ir tikrumo interesą. Nurodoma, kad kai kuriais atvejais šio intereso gynimas labiau atitinka nukentėjusios šalies poreikius. Ginant tikrumo interesą sutarčių teisėje, priteisiama kompensacija siekiama, kad kreditorius atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje jis būtų buvęs, jei sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta. Pavyzdžiui, vykdydama sutartį šalis patyrė tam tikrų išlaidų. Dėl kitos šalies kaltės neįvykdžius sutarties, šios išlaidos tapo beprasmės. Kreditorius, nusprendęs nereikalauti atlyginti negautų pajamų (pvz., dėl to, kad negautas pajamas sunku konkrečiu atveju įrodyti), gali prašyti ginti jo tikrumo interesą, t. y. priteisti jo patirtas išlaidas, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu sutartis nebūtų sudaryta (Smits J. Contract Law, A Comparative Introduction. Second edition. Elgar publishing, 2017, p. 221–222; Kötz, H. European Contract Law. Second edition. Oxford University Press, 2017, p. 266; Red. Sagatys, G. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Mokslo studija, Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 1019).

154.       Kaip nustatyta pirmiau, nuo sutarčių sudarymo iki sistemos ,,Go-live“ dienos ieškovė įsigijo reikiamą įrangą, sudarė su LabdataLIMS kūrėja ir savininke UAB ,,Interlux“ programinės įrangos licencinę sutartį, įdiegė sistemą į atsakovės serverius, ją sukonfigūravo, atliko papildomų funkcijų vystymo darbus, organizavo ir vedė mokymus atsakovės darbuotojams, t. y. ieškovė investavo lėšas, kurios turėjo atsipirkti sutarčių vykdymo laikotarpiu.

155.       Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2022 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. ieškovės darbuotoja G. K. atliko su projektais susijusius darbus (68,93 išdirbtos valandos) ir jai išmokėtas 555,21 Eur darbo užmokestis; G. Č. atliko su projektu susijusius darbus (221,18 išdirbtos valandos) ir jam išmokėtas 2 969,40 Eur darbo užmokestis, T. M. atliko su projektu susijusius darbus (127,84 išdirbtos valandos) ir jam išmokėtas 1 964,40 Eur darbo užmokestis.

156.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis įsigijo įrangą, reikalingą tam, kad atsakovės laboratorijose naudojamus prietaisus bu?tu? galima prijungti prie ieškovės teikiamos programinės i?rangos: 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TC0092211 įsigytas konverteris ir maitinimo šaltinis už 911,13 Eur; 2022 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TC0092920 įsigytas konverteris ir maitinimo šaltinis už 911,13 Eur.

157.       Taigi, parengiamajame sutarčių vykdymo etape ieškovės patirtos išlaidos, t. y. darbuotojų, dirbusių prie projekto, darbo užmokestis, išlaidos įrangos įsigijimui, yra išlaidos, kurių ieškovė nebūtų patyrusi, jei sutartys nebūtų sudarytos. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi prievoles, sutartys nebūtų nutrauktos, ieškovės investicijos į projektą būtų atsipirkusios atsakovei mokant sutartyje nustatytus mokesčius. Dėl atsakovės kaltės neįvykdžius sutarčių, šios ieškovės patirtos išlaidos tapo beprasmės. Taigi, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisėto mokėjimų pagal sutartis sustabdymo, lėmusio sutarčių nutraukimą, ir ieškovės patirtų nuostolių – ieškovės patirtų išlaidų, kurias ieškovė patyrė pradėjusi vykdyti sutartis, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartu tikrumo intereso gynimo principu, pripažįsta, kad ieškovė turi teisę į 6 618,51 Eur nuostolių (5 489,01 Eur darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis + 1 129,50 Eur už įsigytą įrangą) atlyginimą.

158.       UAB ,,Interlux“ ir UAB ,,Labdata“ 2021 m. gegužės 24 d. sudarė programinės įrangos licencinę sutartį, kuria UAB ,,Interlux“ (laboratorinės informacinės sistemos LabdataLIMS autorė ir savininkė) suteikė UAB ,,Labdata“ išimtines sistemos LabdataLIMS ir jos atskirų modulių licencijas UAB ,,Labdata“ ir UAB ,,Baltic Medics“ projektui. Sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė dėl 48 000 Eur (be PVM) licencinio mokesčio.

159.       Spręsdama dėl ieškovės išlaidų, patirtų įsigyjant programinės įrangos licencijas, atlyginimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, sutartys nebūtų nutrauktos, o ieškovės investicijos į licencijas būtų atsipirkusios atsakovei mokant sutartyje nustatytus mokesčius. Dėl atsakovės kaltės neįvykdžius sutarčių, šios ieškovės patirtos išlaidos tapo beprasmės. Taigi, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisėto mokėjimų pagal sutartis sustabdymo, lėmusių sutarčių nutraukimą, ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

160.       Visgi, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į toliau aptariamas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą nepriteisti ieškovei visos už licencijas sumokėtos 48 000 Eur sumos. Visų pirma, kaip paaiškino ieškovė, atsakovės poreikiams tenkinti ieškovė iš UAB ,,Interlux“ įsigijo specialią LabdataLIMS licencijų komplektaciją, kuri pritaikyta individualiai atsakovei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad dalis licencijų komplektacijos negali būti panaudota kitų projektų ar sutarčių vykdymui, nes ji yra susijusi su jau sukurta ir ieškovės siūloma bazine sistema. Antra, licencijų pardavėja – programinės įrangos kūrėja ir savininkė UAB ,,Interlux“ – yra patronuojanti bendrovė ieškovės atžvilgiu. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, sandoris sudarytas tarp ekonomiškai ir struktūriškai susijusių subjektų, o tai suponuoja galimybę lankstesniam sandorio sąlygų koregavimui, įskaitant licencijų modifikavimo, pratęsimo ar taikymo kitiems projektams galimybes. Trečia, pagal civilinės atsakomybės taikymo doktriną, civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę, o ne baudžiamąją funkciją. Šiuo atveju tai reiškia, kad atlyginama gali būti tik ta realiai patirta žala, kuri neabejotinai susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais ir kurios ieškovė negali kompensuoti kitomis priemonėmis, įskaitant alternatyvų tų pačių licencijų panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, situacija, kuomet atsakovė turėtų atlyginti ieškovės išlaidas už įsigytas licencijas už visą ieškovės ir UAB ,,Interlux“ sutartyje numatytą 60 mėnesių laikotarpį, nepaisant to, kad atsakovė po sutarčių nutraukimo sistema faktiškai nebesinaudoja, neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir civilinės atsakomybės kompensacinio tikslo. Įvertinusi aptartus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės prašomas priteisti išlaidas dėl licencijų įsigijimo sumažinti per pusę – iki 24 000 Eur.

161.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įgijo teisę į 30 618,51 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Priteistais nuostoliais ieškovė grąžinama į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei sutartys apskritai nebūtų buvusios sudarytos. Apskųsto sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo pakeičiama.

162.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 778,66 Eur atlyginimą už autorių teisių pažeidimus, t. y. už atsakovės prisijungimą prie sistemos nutraukus sutartis. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad į teismo patenkintą ieškovės reikalavimą dėl 84 444,52 Eur negautų pajamų priteisimo įeina ir LabdataLIMS komplektacijos nuomos mėnesinis mokestis, todėl ieškovės reikalavimo dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi LabdataLIMS priteisimo netenkino.

163.       Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalį, kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi sistema, šio atlyginimo ieškovė gali reikalauti vietoje dėl pažeidimo atsiradusios žalos (nuostolių). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei priteisus 24 000 Eur nuostolius, patirtus dėl licencijų įsigijimo, kurie turėjo atsipirkti atsakovei mokant mėnesinį licencinį mokestį, nėra pagrindo priteisti papildomą atlyginimą už autorių teisių pažeidimus. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atsižvelgia ir į tai, kad po sutarčių nutraukimo sistema iš atsakovės serverių pačios ieškovės pašalinta tik 2022 m. lapkričio 11 d.

164.       Atsakovei neteikiant argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų dydžio, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 8 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų parskirstymo

165.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovė neįrodė LabdataLIMS sistemos trūkumų ir neturėjo teisės sustabdyti mokėjimų pagal sutartis, todėl pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus dėl 22 156,31 Eur skolos ir 1 297,25 Eur delspinigių priteisimo. Nors teismas ir be pagrindo iš esmės neįvertino atsakovės argumentų dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo, tačiau teismo išvada dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų (grynojo pelno) realumą bei pagrįstumą, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės prioritetinį reikalavimą dėl 84 444,52 Eur negautų pajamų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo pakeičiama – ieškovės alternatyvus reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 30 618,51 Eur nuostolių. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

166.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

167.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis). 

168.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 68,58 proc., atmestų reikalavimų dalis – 31,42 proc.

169.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime sumažino šalių prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos): ieškovės prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 15 077,37 Eur, atsakovės iki 13 829,65 Eur. Apeliaciniame skunde šios teismo išvados nėra ginčijamos.

170.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑330‑248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Rekomendacijose nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ginčas nevertinamas kaip itin sudėtingas, dėl kurio būtų pagrindas priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas.

171.       Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai ieškovė įgijo teisę į 10 340,04 Eur, o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovė įgijo teisę į 4 345,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 994,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

172.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 11 464 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 784 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 9 680 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą.

173.       Teisinė paslauga, susijusi su apeliacinio skundu parengimu, suteikta ir už ją atsiskaityta 2024 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 196,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą – 5 491 Eur. Taigi, atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis sumažinamas iki 7 275 Eur (5 491 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 1 784 Eur sumokėtas žyminis mokestis).

174.       Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 10 105,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 5 203,86 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 4 901,26 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei paaiškinimų dėl ekspertizės skyrimo parengimą.

175.       Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta 2024 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 196,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažinamas iki 2 855,32 Eur.

176.       Apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų sumą už rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės parengimą taikomas Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytas 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 237,90 Eur, atsižvelgus į tai, jog už teisinę paslaugą apmokėta 2025 m. I ketvirtį. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą sumažinimas iki Rekomendacijose nustatyto – 895,16 Eur.

177.       Ieškovės patirtos išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą atskirai neatlyginamos, nes prašymas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš ieškovės atstovo nepareikalavo specialiųjų teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

178.       Ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumažinamos iki 3 750,48 Eur (2 855,32 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą + 895,16 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės skyrimo parengimą).

179.       Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 50,11 proc., atmestas 49,89 proc. Proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai atsakovė įgijo teisę į 3 645,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė proporcingai apeliacinio skundo atmestų reikalavimų daliai – į 1 871,11 Eur išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 774,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        ,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“ patenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Labdata“, juridinio asmens kodas 300050846, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medics“, juridinio asmens kodas 302449178, 22 156,31 Eur (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 31 ct) skolą, 1 297,25  Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 25 ct) delspinigius, 30 618,51 Eur (trisdešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniolika eurų 51 ct) nuostolius, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (54 072,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos  (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 994,76 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“, juridinio asmens kodas 302449178, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labdata“, juridinio asmens kodas 300050846, 1 774,39 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                             Marius Bajoras

                                                                                             Vilija Mikuckienė  

                                                                                     Aldona Tilindienė