Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-360/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02003-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.;

 (S)

2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,

nuteistajam Y. L. (Y. L.) ir jo gynėjui advokatui Petrui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Y. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-09-27 nuosprendžio, kuriuo Y. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Y. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2021-05-11, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) , reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į dešinę, degant jo judėjimo krypties transporto priemonėms draudžiamam šviesoforo signalui ir esant papildomai rodyklei, leidžiančiai sukti į dešinę, nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš dešinės pusės važiavusio dviračio, kurį vairavo A. A., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais Y. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 76 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2.       Nuteistasis Y. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.                      Apelianto teigimu, teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, padarė išvadą, kad jis pažeidė KET 9 punkto ir 76 punkto reikalavimus ir tuo pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina teismo padarytos išvados. Iš pateikto vaizdo įrašo medžiagos matosi, kaip nukentėjęs A. A. dideliu greičiu važiuoja link sankryžos, greičio nemažina, o bando jį stabdyti ir nesuvaldęs dviračio griūna ant kairiojo šono. Griuvimo metu nukentėjęs galva atsitrenkia į automobilį ir susižaloja. Kad būtų buvęs apgadintas dviratis, nenustatyta. Iš vaizdo medžiagos darytina išvada, kad ne automobilis partrenkė dviratininką, o nukentėjęs, nesuvaldęs dviračio, griuvo ir galva atsitrenkė į automobilį.

2.2.                      KET 59 punkte reikalaujama, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Nukentėjęs A. A. grubiai pažeidė KET taisyklių reikalavimą visais atvejais sumažinti važiavimo greitį, to nepadarė, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo A. A. parodymai, kad prieš sankryžą jis greičio nemažino. Nukentėjęs A. A. apklaustas teisme parodė, kad tą dieną alkoholio nevartojo. Po įvykio dėl alkoholio vartojimo jis nebuvo tikrinamas. Ligoninėje, praėjus kažkuriam tai laiko tarpui, buvo paimtas nukentėjusiojo kraujas ir nustatytos 0,02 promilės alkoholio. Tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta nukentėjusiojo alkoholio kiekis kraujyje autoįvykio metu ir kokią tai galėjo turėti įtaką dėl autoįvykio kilimo.

2.3.                      Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu davė analogiškus parodymus paaiškindamas, kad privažiavus prie perėjos, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo prie linijos, apsidairė ir nematydamas kliūčių pradėjo judėti. Pradėjęs pravažiuoti sankryžą atsisuko ir pamatė, kad staiga kažkas prisiartino prie mašinos, jis nuspaudė stabdį, išgirdo smūgį į automobilio dešinės pusės priekį. Sustabdė automobilį, išjungė variklį, išlipo ir pamatė sėdintį dviratininką, susiėmusį už galvos. Pirmą kartą pamatė dviratininką jau įvažiuodamas į sankryžą. Judėdamas atsisuko ir pastebėjo, kad kažkas labai greitai ir staigiai juda link mašinos.

2.4.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai ekspertizės metu nebuvo vertinami. Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas nesutiko su teiginiu, kad visais atvejais dviratininkas artėdamas prie sankryžos, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo pristabdyti. Tokie eksperto teiginiai neatitinka KET 59 punkto reikalavimų, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį. Šiuo aspektu teismo ekspertizės išvada vertintina kritiškai.

2.5.                      Apeliantas pažymi, kad vairuodamas automobilį, neprivalėjo ir negalėjo tikėtis, kad jam iš dešinės pusės, viršydamas greitį, atvažiuos transporto priemonė-dviratis. Vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeidė KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Jis, Y. L., nepažeidė KET 9 punkto ir 76 punkto reikalavimų, nes prieš pėsčiųjų perėją ir degant raudonam šviesoforo signalui jis sustojo ir vėl pradėjo važiuoti tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. Dėl autoįvykio kaltas pats nukentėjusysis, kuris įvažiavo į sankryžą nesumažindamas dviračio greičio, pažeisdamas KET 9 punkto ir 59 punkto reikalavimus.

2.6.                      Pasak apelianto, įrodymų, kad jis pažeidė KET 76 punkto reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta, nes jo veiksmai autoįvykio metu atitiko galiojusias KET. Teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo nėra pilnai pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų analize. Teismas neteisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai, nors galimai ir neatitikę KET reikalavimų, tačiau patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs vairuotojas. Ši teismo padaryta išvada neatitinka vaizdo įraše užfiksuoto eismo įvykio eigos, bei jo, apelianto, ir nukentėjusiojo parodymų. Iš surinktų įrodymų darytina išvada, kad pagrindine avarijos kilimo priežastimi buvo nukentėjusiojo KET 9 punkto ir 59 punkto reikalavimų pažeidimai, nes jis kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, nesumažino dviračio važiavimo greičio.

3.       Nukentėjusysis A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš nuteistojo 968 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???

6.       Nuteistasis Y. L. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog nuosprendis nepagrįstas bylos įrodymais, laikosi pozicijos, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

7.       Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino įrodymų visumą, išvadas išsamiai argumentavo, jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti taip, kaip jis mano esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo Y. L. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

8.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Y. L. nuteistas dėl to, kad, pažeisdamas KET 9 ir 76 punktų reikalavimus, byloje nustatytu laiku ir vietoje, reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, vairuodamas automobilį, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į dešinę, degant jo judėjimo krypties transporto priemonėms draudžiamam šviesoforo signalui ir esant papildomai rodyklei, leidžiančiai sukti į dešinę, nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš dešinės pusės važiavusio dviračio, kurį vairavo A. A., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9.       Y. L. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis KET nepažeidė, pats nukentėjusysis A. A. dideliu greičiu dviračiu važiavo link sankryžos, nemažino greičio, nesuvaldė dviračio, griuvo ir susižalojo, pats pažeidė KET 59 punkto reikalavimus. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

10.       Nusižengimo metu galiojęs KET 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 76 punktą, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

11.       Apklausiamas teisiamajame posėdyje Y. L. teigė, kad jam privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, jam degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo prie linijos, apsidairė, kliūčių nebuvo, tada pajudėjo, įvažiavęs į perėją, pradėjo žiūrėti į kairę, atsisukęs pamatė, kad staiga kažkas prisiartino, išgirdo smūgį į automobilio dešinės pusės priekį, sustabdė automobilį, išlipo ir pamatė sėdintį dviratininką. Tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma.

12.       Nors Y. L. teigė, kad kliūčių jam važiuoti per perėją nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys apie įvykio vietą patvirtina, kad sankryža gerai matoma, prie jos nėra vaizdą ir matomumą apsunkinančių objektų, matomumas geras, įvykio metu diena, saulėta, kelio danga sausa, taigi paneigiama bet kokia prielaida, kad Y. L. tuo atveju, jeigu būtų buvęs atsargus ir dėmesingas, kaip to reikalauja KET, jis negalėjo nepamatyti iš dešinės prie perėjos dviračių taku artėjančio dviratininko. Apie tai galima spręsti iš vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo, įvykio vietos fotonuotraukų. KET 76 punktas įpareigojo vairuotojus situacijoje kaip ir nagrinėjamoji pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju per raudoną šviesoforo signalą važiavęs nuteistasis, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tapo kliūtimi per leistiną šviesoforo signalą ketinusiam važiuoti dviratininkui.

13.       Byloje nėra ginčo, jog Y. L. vairuojamas automobilis į pėsčiųjų perėją įvažiavo jam degant raudonam šviesoforo signalui, esant papildomai žaliai rodyklei, o dviratininkui artėjant prie šviesoforu reguliuojamos perėjos, pastarajam degė žalias šviesoforo signalas. Pagal minėtus KET reikalavimus Y. L. įvažiuodamas į sankryžą privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. Nagrinėjamu atveju apeliantas KET reikalavimų nepaisė, nebuvo pakankamai atsargus, nepraleido per pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui važiavusio dviratininko, tai patikimai rodo ištirti įrodymai.

14.       Nukentėjusysis A. A. procese nurodė, jog artėdamas prie sankryžos matė stovintį tamsios spalvos automobilį, kuris stovėjo užvažiavęs ant perėjos, tačiau jam vietos pravažiuoti buvo, o kadangi jo dviračio važiavimo kryptimi degė žalios spalvos šviesoforo signalas, jis pradėjo greičiau važiuoti, kad spėtų pravažiuoti sankryžą, tačiau tuo metu pradėjo važiuoti ir automobilis, todėl, jis, A. A., pradėjo stabdyti dviratį, tačiau nespėjo išvengti susidūrimo. Nukentėjusiojo parodymai atitinka ir kitus bylos duomenis. Vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole fiksuotas prie sankryžos artėjantis dviratininkas, kuriam kelią užstoja vaizde pasirodantis automobilis, dviratininkas krenta nuo dviračio. Ekspertizės akte Nr. 11K-78(22) nurodoma, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo Y. L. veiksmai, - įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, esant ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio prie važiuojamąją dalį kertančio dviračių tako automobiliui iš dešinės artėjusiam dviratininkui. Techniniu požiūriu susidariusioje situacijoje pastarieji vairuotojo Y. L. veiksmai buvo nepriimtini (1 t., b. l. 91-95). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas V. P., kuris patvirtino ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad iš pateiktos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad dviratininko veiksmai sąlygojo įvykio kilimą, daryti, vaizdo įraše nesimato „Stop“ linijos, matyti, kaip vairuotojas įvažiavo ir užkirto kelią dviratininkui, o pastarasis stabdė dviratį ir trenkėsi, automobilis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam dviratininkui, kuris, pamatęs kliūtį, turėjo mažinti greitį, tačiau nėra duomenų, kad dviratininkas viršijo leistiną greitį.

15.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai ekspertizės metu nebuvo vertinami, teisme ekspertas nesutiko su teiginiu, kad visais atvejais dviratininkas, artėdamas prie sankryžos, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo pristabdyti, tokie eksperto teiginiai esą neatitinka KET 59 punkto reikalavimų, kuris reikalauja, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantas, abejoti ekspertizės aktu ar eksperto vertinimu, nėra jokio pagrindo. Ekspertizės metu ištirtos reikšmingos aplinkybės, ekspertizės aktas ištirtas pirmosios instancijos teismo, posėdyje apklaustas išvadas pateikęs ekspertas, kuris paaiškino, jog būtent automobilis įvažiavo į perėją ir užkirto kelią dviratininkui, kuriam degė leistinas šviesoforo signalas. Tokie paaiškinimai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kitus bylos duomenis. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, eismo įvykio schemoje, byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose užfiksuota, kad Y. L. automobilis po eismo įvykio sustojęs ant šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, bei dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį.

16.       Nors apeliantas akcentuoja didelį dviratininko greitį, teigia, jog pastarasis pažeidė KET 59 punkto reikalavimus ir tai, o ne vairuotojo veiksmai, esą sukėlė eismo įvykį, tačiau tokie apelianto argumentai yra pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Y. L., tačiau ir nukentėjusio dviratininko A. A. veiksmus bei jų įtaką eismo įvykio kilimui. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priežastinio ryšio būtent tarp Y. L. padarytų KET pažeidimų ir kilusio eismo įvykio. Dviratininko greitis byloje nebuvo nustatytas, o pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas pažymėjo, kad fiziškai neįmanoma, jog dviratininkai viršytų 50 km/h. Nagrinėjamoje situacijoje A. A. dviračiu artėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, jam degė žalias šviesoforo signalas, todėl jis turėjo realų pagrindą tikėtis, jog automobilio vairuotojas (šiuo atveju Y. L.) leis dviratininkui netrukdomam kirsti sankryžą. Vadovaujantis apelianto dėstoma gynybine pozicija, per draudžiamą šviesoforo signalą net ir su papildoma žalia rodykle važiavęs nuteistasis turėjo pirmenybę prieš per žalią šviesoforo signalą per sankryžą ketinusį važiuoti dviratininką ir būtent pastarasis, o ne Y. L., degant dviratininko važiavimo kryptimi leistinam šviesoforo signalui, turėjo praleisti per raudoną šviesoforo signalą (su papildoma rodykle) važiavusį automobilį. Tokia apeliaciniame skunde nuteistojo dėstoma gynybinė pozicija nesuderinama su KET reikalavimais. Skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai akcentuota būtent ištirtų įrodymų visuma paremta išvada, atskleidžianti, kurio iš eismo dalyvių veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, o būtent tai, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs vairuotojas Y. L.. Jei jo kryptimi degant raudonam šviesoforo signalui su papildoma žalia rodykle, prieš įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją, Y. L. būtų buvęs pakankamai atsargus, praleidęs jam iš dešinės link perėjos per leistiną žalią šviesoforo signalą važiavusį dviratininką, pastarasis greičiau ar lėčiau būtų pravažiavęs perėją ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi ne kieno kito, o būtent Y. L. padaryti KET 9 bei 76 punktų reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais, tai yra nukentėjusiajam A. A. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

17.       Apeliaciniame skunde pastebima, kad po įvykio A. A. dėl alkoholio vartojimo nebuvo tikrinamas, o ligoninėje, praėjus kažkuriam laiko tarpui, jo kraujyje nustatytos 0,02 promilės alkoholio, tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta nukentėjusiojo alkoholio kiekis kraujyje autoįvykio metu ir kokią tai galėjo turėti įtaką dėl autoįvykio kilimo. Tokie argumentai atmetami. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko 2021-05-11 apie 13 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 969/2021(03) nurodyta, kad A. A. atvežus į ligoninę 2021-05-11 14.50 val. paimtas kraujas etilo alkoholiui nustatyti, gautas rezultatas, kad kraujo serume 0,02 promilės etanolio koncentracija. Taigi kiek mažiau nei po 2 valandų nuo eismo įvykio paimtame nukentėjusiojo kraujyje nustatyta 0,02 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje kam nors (apeliantui, pareigūnams, medikams) būtų kilę abejonių dėl nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio. Medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, jog A. A. blaivumas keltų abejonių. Taigi, įvertinus nežymią etilo alkoholio koncentraciją nukentėjusiojo kraujyje bei kitų bylos duomenų visumą, manyti, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis A. A. galėjo būti neblaivus ir tai galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, kai nustatyti Y. L. padaryti KET pažeidimai, nėra pagrindo.

18.       Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog Y. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

19.       Nukentėjusiojo A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai, kurios sudaro 968 Eur (teisinis situacijos įvertinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimas), pridėti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

20.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė jo pasirinkta advokatė S. S.. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame ginčytas kaltės klausimas, nukentėjusiajam reikėjo organizuoti savo interesų atstovavimą, apeliacinis skundas atmestas. Įstatymo nuostata dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Pagal teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, atstovės advokatės laiko sąnaudas, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pagrįstos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro 300 Eur, kurie priteistini iš nuteistojo.

21.       Apygardos teisme buvo gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-11-29 pažyma, kurioje prašoma priteisti valstybei iš Y. L. 103,33 Eur už advokatės Dianos Vaitkevičienės antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinės instancijos teisme Y. L. atstovavo kitas, jo paties pasirinktas advokatas.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo Y. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo Y. L. nukentėjusiajam A. A. priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą netenkinti.

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

                                                        Savinijus Katauskas                        

                                                        Aurelija Sadauskaitė