Nr. 1S-822-319/2014
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo V. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - ojoje valdyboje (toliau–Komisijos) 2014-03-04 nutarimą dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą,
n u s t a t ė :
V. D., gim. (duomenys neskelbtini)5 nuteistas 2006 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 5 d. 260 str. 2d. – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 242 str. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d. prie 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams vienuolikai mėnesių ir 15 dienų.
Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 25 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 10 d.
2014 m. kovo 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu nutarta nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė Komisijos nutarimui.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundu nuteistasis V. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad prašymo Komisijai pateikimo metu is buvo pilnai įvykdęs BVK numatytas sąlygas ir atitiko visus jame nurodytus kriterijus, dėl ko Komisija ir nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad visiškai nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada, kad nebuvo pilnai įvertintas jo elgesys, nes nenurodyta nei viena aplinkybė, kas būtent nebuvo įvertinta. Nuteistasis teigia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vienintelė objektyvi aplinkybė yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris parodo ar asmuo pasitaisė, ar pasiruošęs integruotis į visuomenę, o ne aplinkybės, atsiradę iki bausmės atlikimo. Vienintelis nutarties argumentas yra tik per trumpas atliktos bausmės laikas, bet tai yra tik viena iš prielaidų, galinčių jį įtakoti nusikalsti ateityje.
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
V. D. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų darbą, gyvenamąją vietą, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistajam šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Nuteistasis teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu, o ne aplinkybės iki bausmės atlikimo. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą.
V. D. atlieka bausmę už tyčinio sunkaus, pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, jog nuteistasis vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę - po nuosprendžio paskelbimo jis pasislėpė ir tik daugiau nei po trejų metų buvo sulaikytas, ankščiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus.
Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo dalis yra dar labai didelė – 3 metai 9 mėnesiai ir 13 dienų (komisijos posėdžio dienai 2014-02-27). Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. V. D. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, skatintas, mokėsi, dalyvavo įvairiose programose ir projektuose, tačiau padarytos veikios sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Pažymėtina, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, aukštesniojo teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Rimas Švirinas