Administracinė byla Nr. A-1180-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00242-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. R., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovei Karinai Jacukevičei,

vertėjams Jūratei Bernotienei, Robin Mubarik,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. R. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. I. R. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apie savo buvimo vietą, bei leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 20 d., pasiprašė prieglobsčio, pateikė asmens dokumentą – kilmės valstybės piliečio kortelę bei buvo apgyvendintas Tarnybos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), konteinerių miestelyje, kur gavo tik minimalias išgyvenimui pritaikytas sąlygas. Užsienietis pažymėjo, jog stovykloje jis elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos ar bendrųjų elgesio normų nebuvo pažeidęs, savanoriauja, teigė, kad savo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvus ir argumentus buvo išdėstęs 2021 m. spalio 10 d. įvykusioje Migracijos departamento apklausoje, jo sutuoktinė ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini), todėl esminiai jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai atskleisti, jis bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Užsienietis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad jis turi šeimos narių ne Lietuvos Respublikoje, nesudaro faktinio pagrindo teigti, kad jis gali pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Centre negali pasirinkti maisto pagal savo poreikius, gyvenimo sąlygos skirtos išgyvenimui, o ne oriam gyvenimui. Nuo 2021 m. liepos 20 d. gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, laikomas kalėjimo sąlygomis turi ribotas galimybes kurti socialinius ryšius, nurodė, jog jam žinomos ir išaiškintos pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos pasekmės nesulaukus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, todėl jis laukia galutinio sprendimo, kad galėtų susitikti su savo šeima. Jo išlaikymu rūpinasi šeimos nariai, jis turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir geriau pritaikytoje oriai gyventi vietoje. Prašoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė labiau atitiktų Užsieniečio bei jo teisinio statuso klausimus nagrinėjančių institucijų interesų pusiausvyrą.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Užsieniečio pareiškimo netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 20 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo / nesuteikimo nėra.

6.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, Užsieniečio sutuoktinė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje nėra, įvertinęs jo apgyvendinimo faktines sąlygas, sprendė, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali išvykti į trečiąją šalį ar į kitas Europos Sąjungos šalis iki bus galutinai išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį.

7.       Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio nurodytas adresas, kuriame jis planuoja apsigyventi, neužtikrintų jo buvimo Lietuvos Respublikoje, o Užsieniečiui taikoma priemonė proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir nėra pagrindo skirti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 1–4 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, pareiškimo netenkino.

III.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą, bei leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje).

9.       Užsienietis nurodo, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikius teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl naikintinas.

10.       Užsieniečio teigimu, jam turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jam taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad jam nėra priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsniu, teismas gali rinktis tik iš minėto straipsnio 1–3 dalyse numatytų priemonių. Teismas turėjo nustatyti, kokią alternatyvią sulaikymui priemonę taiko jam (Užsieniečiui), o ne palikti iš esmės ginčą nenagrinėtu, formaliai atmetus jo (Užsieniečio) prašymą.

11.       Užsienietis nurodo, kad jis, turėdamas ribotas galimybes sukurti socialinius ryšius,  užmezgė bičiuliškus santykius su savanoriais, padeda Centro darbuotojams susikalbėti su kitais savo tautiečiais, todėl teismo teiginiai, jog Užsienietis neturi socialinių ryšių, yra nepagrįsti.

12.       Užsienietis teigia, kad jam žinomos ir išaiškintos pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos pasekmės, jis savo elgesiu nėra sudaręs pagrindo tikėtis, jog jis gali ketinti pažeisti jam Lietuvos Respublikoje taikomas priemones ar ribojimus, vien aplinkybė, kad jis turi šeimos narių kitoje valstybėje, nesudaro prielaidos teiginiui, jog jis pabėgs tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Byloje nekilo ginčas dėl to, ar asmuo yra būtent tas, kuriuo prisistato, tik nebuvo pateiktas originalus asmens užsienio kelionėms skirtas dokumentas, bet tokios aplinkybės negali būti aiškinamos plečiamai tokia apimtimi, kad jo asmenybė nėra nustatyta.

13.       Užsieniečio vertinimu, Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo (Užsieniečio) teises varžančiomis priemonėmis, teismas kitų priemonių taikymo galimybės neanalizavo bei neskyrė dėmesio faktinių prieglobsčio prašytojo gyvenimo sąlygų vertinimui, nors jis rėmėsi būtent netinkamomis sąlygomis. Jo gyvenimo sąlygos jau pusmetį yra itin blogos, jis numetė daug svorio, nėra sudarytos galimybės užsieniečiams gauti pinigines perlaidas, kelis kartus jis buvo sumuštas pareigūnų, kartu su juo gyvena prieglobsčio prašytojai, kilę iš visiškai kitokios socialinės, kultūrinės, ekonominės erdvės, todėl jo apgyvendinimas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) laikytinas sulaikymu, jis galėjo judėti tik itin mažoje teritorijoje. Teismas taip pat nepasisakė apie individualias Užsieniečio aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle ir su tuo susijusius specialiuosius poreikius, jis kelis kartus kreipėsi į Centro darbuotojus, prašydamas specializuotos gydytojo konsultacijos, tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti.

14.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

15.       Centras nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Užsieniečio išvykimas iš Centro trukdys priimti ir vykdyti sprendimus, jis į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleistas, todėl klausimas dėl apgyvendinimo vietos keitimo nėra sprendžiamas.

16.       Centro teigimu, Užsienietis gyvena Centre šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas. Centre tikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kita pagalba, todėl Užsieniečiui užtikrinamos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, tenkinančios būtiniausius poreikius. Užsieniečio argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, tėra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas Užsieniečio prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą, bei leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), pagrįstumas ir teisėtumas.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo šeimos nariai gyvena kitoje užsienio valstybėje, jis yra prieglobsčio prašytojas; jog prašoma apgyvendinimo vieta neužtikrina jo buvimo Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali išvykti ar pasislėpti, todėl atmetė Užsieniečio prašymą skirti jam jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

19.       Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino jo pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai analizavo teisiškai reikšmingas aplinkybes jo pareiškimui išnagrinėti, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, bei laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti tenkintas. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, ir prašo jį atmesti.

20.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą  argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, apgyvendintas Centre pagal Įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas šioje byloje pateiktu prašymu skirti jam Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą, iš esmės siekia išvykti iš Centro ir apsigyventi savo pasirinktoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). 

21.       Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138  straipsnyje numatyto skundo padavimo termino laikotarpiu. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, minėti prieglobsčio prašytojai, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22.       Pagal Įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikinojo apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtintas Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Tarnyboje sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, laikinąjį apgyvendinimą Centre, apgyvendintų Centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą bei apgyvendintų Centre užsieniečių išvykimą iš Centro. Tvarkos apraše, be kita ko, yra nustatytos apgyvendinimo sąlygos, taikomos sulaikytiems prieglobsčio prašytojams. Tvarkos aprašo 15.1 punkte nustatyta, kad sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų. Apgyvendinti Centre sulaikyti užsieniečiai užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose / gyvenamuosiuose sektoriuose. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų / gyvenamųjų sektorių sulaikyti užsieniečiai išleidžiami: į pasimatymus; paskambinti telefonu; į valgyklą; į socialinės reabilitacijos užsiėmimus; į susitikimus su advokatu (teisiniu atstovu); iškvietus Centro darbuotojui; nuvykti pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku); laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (Tvarkos aprašo 18  p.).

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021; kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sulaikymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; kt.). 

24.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialiuosius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

25.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokia konkreti priemonė pareiškėjui buvo taikoma, kai jis kreipėsi į teismą su pareiškimu, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su Užsieniečio apgyvendinimu Centre moduliniame namelyje, jo galimybe laisvai judėti Centro teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis, Centro nurodomų duomenų, kad pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros priemonės, užtikrinamos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, darytina išvada, kad Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos de facto (faktiškai; iš tikrųjų) neprilygo sulaikymui, o Užsieniečiui taikyta priemonė savo turiniu atitiko Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021).

27.       Užsieniečio nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės apie jo sveikatos būklę (regėjimo pablogėjimą) ir specializuotos gydytojo konsultacijos nesuteikimą nepaneigia fakto, kad pareiškėjui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o ne sulaikymas.

28.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad Užsieniečiui turėjo būti pritaikyta dar švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė (elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą), nustatant, ar jam taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti jo (Užsieniečio) teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, akcentuotina, kad iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių originalių dokumentų (pateikė tik asmens tapatybės kortelės kopiją), jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėtas, t. y. jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai išaiškinti ir gali kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų gauti.

29.       Užsieniečio prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą – laikytina viena iš švelniausių įstatymų leidėjo numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1064-756/2022; kt.), ir šioje byloje nenustatytos išimtinės sąlygos šiai priemonei taikyti.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jo prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, sprendžia, jog egzistuoja pagrįsta rizika, kad Užsienietis, leidus jam apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

31.       Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, atsižvelgdama, be kita ko, ir į proporcingumo principą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtinybės taikyti Užsieniečiui jo prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių nenustatyta. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines ir teisines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė