Nr. DOK-2889
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00195-2022-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 6 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelranga“ ieškinį atsakovei Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei „SIA RERE BŪVE“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atmesti atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ priešieškinį ieškovei UAB „Gelranga“ dėl delspinigių priteisimo. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelranga“ (juridinio asmens kodas 305204052) iš atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA RERE BŪVE“ (juridinio asmens kodas 40103820549) 7 234,70 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 70 ct) skolą už atliktus darbus, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) delspinigius ir 8 proc. metines palūkanas už priteistus 10 234,70 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt keturis eurus 70 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) bei procesinio sprendimo motyvavimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis) reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir be teisinio pagrindo faktiškai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovės įsitikinimu, į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas patenka ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, ypatingai kai apeliacinės instancijos teismas keičia ar naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vadinasi apeliacinės instancijos teismas turi vertinti ne tik apeliacinio skundo, bet ir atsiliepimo į jį argumentus. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįsdamas savo išvadų materialiosios teisės normomis, konstatavo, kad rangos sutartis buvo pakeista, o „HSC Baltic“ perėmė atsakovės pareigą atsiskaityti su UAB „Langvila“ tiekėjais. Dėl to, ieškovės įsitikinimu, nebuvo atskleista (paaiškinta), kodėl „HSC Baltic“ esą įvykdė atsakovės pareigą atsiskaityti su UAB „Langvila“ tiekėjais. Neatsakius į šį klausimą, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo nuspręsti, kad tokiais mokėjimais buvo įvykdyta atsakovės sutartinė pareiga atsiskaityti su pradiniu ieškovu UAB „Langvila“ (jo tiekėjais), o ne (buvo įvykdyta) pačios UAB „Langvila“ pareiga atsiskaityti su tiekėjais, dėl ko santykiai būtų susiklostę tarp UAB „Langvila“ ir „HSC Baltic“. Ieškovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra netinkamai teisiškai ir faktiškai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad „HSC Baltic“ sumokėjo už atsakovę pradinės ieškovės UAB „Langvila“ tiekėjams 300 000 Eur sumą, nors šių išvadų – kad mokėta buvo būtent už atsakovę ir kad mokėjimų suma siekia būtent 300 000 Eur – bylos įrodymais nepagrindė. Ieškovės įsitikinimu, neatskleidus trečiojo asmens „HSC Baltic“ mokėjimų pradinės ieškovės UAB „Langvila“ tiekėjams pagrindo ir apimties, nepašalinus šiuos mokėjimus atspindinčių įrodymų tarpusavio prieštaravimų ir neišsamumo, nebuvo galima daryti išvados, kad „HSC Baltic“ už atsakovę sumokėjo UAB „Langvila“ tiekėjams 300 000 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad nei viename mokėjimus atspindinčiame įrodyme neužfiksuota, kad jais buvo mokama už atsakovę, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas. Be to, bylos įrodymai pagrindžia, kad sumokėta buvo ne 300 000 Eur, o 243 605,98 Eur dydžio suma. Vadinasi, ieškovei priteistina suma turėjo būti padidinta dar 56 394,02 Eur dydžio suma, atitinkamai padidinti priteistini delspinigiai (dėl apeliacinės instancijos teismo pasirinktos pozicijos priteistinus delspinigius sieti su skolos suma).
2. Pirmosios instancijos teismas savo inciatyva liudytoju apklausė buvusį pradinės ieškovės UAB „Langvila“ komercijos direktorių M. M.. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje paminėjo tik patį liudytojo M. M. parodymų faktą, bet jų turinio iš esmės neatskleidė, nors jo parodymais grindė išvadą, kad rangos sutarties šalys (pradinė ieškovė UAB „Langvila“ ir atsakovė) pakeitė atsiskaitymo pagal sutartį tvarką. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino parodymus, paaiškinti, kas lėmė tokią klaidą, kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Ieškovės nuomone, paviršutinišką bylos nagrinėjimą atspindi apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojas M. M. parodė, jog atsakovė mokėjo tiesiogiai medžiagų tiekėjams, nors tokių parodymų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas painiojasi, kas mokėjo pradinės ieškovės UAB „Langvila“ tiekėjams: atsakovė ar trečiasis asmuo „HSC Baltic“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rangos sutartis kainos mažinimo klausimu nebuvo pakeista, kaip įrodinėjo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad rangos sutartis buvo pakeista: teismo nuomone, sutarties šalys susitarė ne dėl jos kainos pakeitimo, bet pakeitė joje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, numatant, kad dalis kainos sumokama UAB „Langvilai“ (177 890 Eur plius PVM), o kita dalis (300 000 Eur plius PVM) – tiesiogiai UAB „Langvila“ tiekėjams. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios sutarčių sudarymą ar pakeitimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos šioje situacijoje, t. y. kokios teisės normos atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad būtų galima nuspręsti, jog rangos sutartis buvo pakeista ir toks pakeitimas yra teisėtas bei saistantis sutarties šalis. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pozicija dėl rangos sutarties šalių susitarimo sąlygų (jų turinio) yra faktinė aplinkybė, o ne teisinis vertinimas (kvalifikavimas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad rangos sutartis buvo pakeista kitaip, t. y. kad buvo nustatytos kitokios sąlygos, nei įrodinėjo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingas išvadas apie rangos sutarties pakeitimą, ne tik nevertino šiuo klausimu pateiktų ieškovės argumentų, bet iškreipė atsakovės poziciją, konstatuodamas tokį sutarties sąlygų (jų turinio) pakeitimą, kurio atsakovė neįrodinėjo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neteisėtai peržengė bylos ribas. Apeliacinės instancijos teismas reikšmingai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau priimdamas tokį procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nenurodė pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo: nei faktinio, nei teisinio .
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelranga“ (į. k. 305204052) 3 486 (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymu Nr. 6836, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58369.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
Eglė Zemlytė