LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. liepos 28 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos fortas“ ir trečiojo asmens V. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Baltijos fortas“ ir trečiasis asmuo V. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltijos fortas“ ieškinį atsakovei UAB „Tavo draudimo sprendimai“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės UAB „Tavo draudimo sprendimai“ priešieškinį UAB „Baltijos fortas“ ir V. M. dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė ir trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio nuostatas dėl privalomo pranešimo kitai šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą. Taip pat skunde nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl esminio sutarties pažeidimo nustatymo sąlygų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika skunde nurodomais aspektais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Ieškovės ir trečiojo asmens kasacinio skundo reikalavimas susideda iš vieno neturtinio reikalavimo ir 25 460,90 Eur turtinio reikalavimo. Pateikdami kasacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo sumokėti 648 Eur žyminio mokesčio, tačiau kartu su kasaciniu skundu pateiktais duomenimis, sumokėjo 420 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Taigi, darytina išvada, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nesumokėjo dalies žyminio mokesčio ir ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą jų kasacinio skundo nepriimti (CPK 347 straipsnio 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, nesprendžiamas klausimas dėl skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatui Karoliui Viliui 420 (keturis šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Baltijos fortas“ (j. a. k. 303312061) ir trečiąjį asmenį V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas