Administracinė byla Nr. A-2907-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01017-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose jam teko per mažai ploto. Dalį kamerų ploto taip pat užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose buvo tik dvi kėdės, dėl to prie stalo neužtekdavo vietos visiems kalinamiems asmenims, o maistas buvo ir ilgai dalinamas kalinamiems asmenims, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą. Kamerose buvo drėgna, tamsu (dėl įrengtų langų grotų mažai patekdavo šviesos), jos buvo prastai vėdinamos, nepatekdavo pakankamai švaraus oro kiekio. Dėl drėgmės puvo čiužiniai, rūdijo lovos. Kamerų dirbtinė šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą. Kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Kamerose taip pat veisėsi pelėsis, grybelis, buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Šiaulių TI nevykdė deratizacijos ir dezinfektcijos, t. y. tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Be to, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo efektyvi, iš karto po šių procedūrų kalinami asmenys buvo įvedami į kameras ir tokiu būdu buvo priversti kvėpuoti nuodais. Nuo kamerų sienų ir lubų byrėjo tinkas, dažai, o sienos buvo nepritaikytos valymui. Tualetas, įrengtas kamerose, neatitiko jo įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, tualete nebuvo įrengtas tinkamas unitazas (tik skylė grindyse). Kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio, tueleto reikmenų spintelės (lentynėlės). Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, dėl to kamerose būdavo nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai. Kamerose nebuvo sudarytos sąlygos plauti ir džiovinti rūbus. Rūkantys asmenys kamerose buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Šiukšlių konteineriai buvo laikomi šalia kamerų langų, dėl to to į kameras sklisdavo nemalonus kvapas.

3.       Pareiškėjas pabrėžė, kad turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi ir nelaistomi, sienos buvo pažaliavusios nuo pelėsių ir gybelių. Kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių. Šiaulių TI pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto. Suteikta patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam nesuteikdavo užvalkolo antklodei ir rankšluosčio, vėliau duodavo virtuvinį rankšluostį. Apatinis trikotažas pirma nebuvo skalbiamas, vėliau Šiaulių TI skalbdavo, tik jei suimtasis turėdavo specialų skalbimo maišą. Jeigu kalinamas asmuo neturėjo pinigų, viršutiniai rūbai buvo plaunami kartą per 2 mėnesius. Tik pusė rulonėlio tualetinio popieriaus 2 savaitėms buvo išduodama, dėl to jo nepakakdavo. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė bent kartą per savaitę 15 min. nusiprausti duše. Duše dažnai nebūdavo karšto vandens. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, patalpos buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Pareiškėjo teigimu, maisto kaloringumas siekė tik nuo 1 300 iki 1500 kcal, maisto duodavo nepakankamai ir jis buvo neskanus. Maisto dalintojas nemūvėdavo pirštinių, gėrimą tiesiog pasemdavo su tuo pačiu puodeliu. Paireiškėjo teigimu, jam nebuvo duodamas maistas, kai jam tekdavo būti teisme nuo 10 iki 15 val. Pareiškėjui nebuvo suteikiami ir ilgalaikiai pasimatymai su su sugyventine (žmona), dėl to jų santykiai nutrūko. Šiaulių TI nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nebuvo organizuojami sporto, kultūros renginiai.

4.       Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

5.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikomas kamerose Nr. 88 ir Nr. 93 laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d., kamerose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų, dėl to vienam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 9,37 kv. m kameros ploto. Šiaulių TI pabrėžė, kad negalima konstatuoti lasivės atėmimo įstaigos neteisėto veikimo (neveikimo), kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo kamerose, nes šių aplinkybių pašalinimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos per langus ir duris. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (pvz., tokių kaip lauko temperatūra, asmenų skaičius kamerose). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakumu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatos, susijusios su šiais darbais, netaikytinos.

7.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo (neatitikimo) higienos normų reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad nustatyta tvarka jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

8.       Šiaulių TI dėl pagalbos mygtukų kamerose neįrengimo paaiškino, kad, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

9.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kalinamiems asmenims Šiaulių TI nustatyta 1 val. per dieną pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m ploto. HN134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio.

10.       Šiaulių TI paaiškino, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš kalinamų asmenų palaikyti tvarką kamerose. Valymo inventorius bei priemonės išduodamos pagal kalinamų asmenų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją)

11.       Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo maišytuvus, iš kurių bėga karštas vanduo, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę.

12.       Šiaulių TI pabrėžė, kad, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas paklodei. Prašymų išduoti užvalkalą antklodei negauta, o iš Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1672 matyti, kad pareiškėjui rankšluosčiai buvo išduoti. Minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nebenaudojamas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo kalinimo laikotarpiu čiužiniai buvo netinkami naudojimui ir nedezinfekuojami, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems turi būti sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems.

13.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad kalinami asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, nėra. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė bei lasivės atėmimo įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų.

14.       Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo neturi teisinio pagrindo, nes ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo teikiami, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai, įstaigoje nebuvo gauta nei pareiškėjo, nei kitų asmenų prašymų suteikti jiems ilgalaikį pasimatymą.

15.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad Šiaulių TI taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas 2012 m.geugžės 18 d. pateikė prašymą, jog sutinka būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs.

16.       Šiaulių TI nurodė, kad viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į Šiaulių TI pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija. Suimtųjų savišvietai organizuoti Šiaulių TI veikia biblioteka. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

17.       Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

 

II.

 

18.       Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 550 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. kamerose Nr. 88 ir Nr. 93, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 9,37 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Tačiau, remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 60 dienų buvo laikomas kamerose Nr. 88 ir Nr. 93 pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ? ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. 

20.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos HN 134:2015 nuostatos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Taip pat nurododyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dėl atitikimo higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinamos. Kameroje Nr. 88 2015 m. lapkričio mėn. buvo atliktas remontas – demontuota tupykla, sumontuotas naujas klozetas ir įrengtas atitvėrimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TI nurodė, jog negalima konstatuoti laisvės atėmimo įstaigos neteisėto veikimo (neveikimo), kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

21.       Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Jokie teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2 punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

22.       Teismas pažymėjo, kad Šiulių TI atsiliepime nurodyta, jog ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, dezinfekciją ir deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Byloje yra pateikti Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos parengti patalpų higienos-dezinfekcijos planai. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akto Nr. PA. 6-361 matyti, jog patalpų dezinfekcijai naudojamų priemonių („Microbac forte“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra naudojami Šaiulių TI veikloje, o dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens saugos priemones turi. Kameros, bendrojo naudojimo patalpos švarios. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-552 užfiksuota, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

23.       Teismas nurodė, kad Šiaulių TI atsiliepime patvirtino, jog tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo maišytuvus, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-552 užfiksuota, kad kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Microbac forte“ tirpalu (vykdoma registracija). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-361 užfiksuota, kad prausimosi patalpų dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno kalinamų asmenų prausimosi „Mikrobac forte“ darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 44 punktą.

24.       Teismas pabrėžė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 užfiksuota, jog lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo nešvarių skalbinių. Pagal vedamą skalbinių registraciją lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dvejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkštuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, dezinfekcija vykdoma 50 min. 110 laipsnių temperatūroje. Pagal informaciją žurnale tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkštasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vieną komplektą. Per dieną žurnale registruojama po 4–6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniškai išdezinfekuojama 25–40 minkštojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerą telpa 8 inventoriaus komplektai). Kasdien iš įstaigos vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 užfiksuota, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje, lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti minkštasis inventorius nebenaudojamas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti HN 134:2015 41, 42, 43 punktų pažeidimus.

25.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog tardymo izoliatoriuje įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščiojimo kiemelių dydis yra skirtingas (nuo 17.31 kv. m iki 22,44 kv. m ploto). Pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Vedami pasivaikščioti suimtieji (nuteistieji) turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasivaikščiojimas gryname ore trunka ne mažiau kaip 1 val. kasdien. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose primėtytų šiukšlių nebuvo, kiemeliai buvo valomi, yra šiukšliadėžės.

26.       Teismas paaiškino, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, jog Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose (ang. outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

27.       Teismas nurodė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai, išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Šiaulių TI skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-361 nustatyta, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos. Šiaulių TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Iš esmės analogiški duomenys yra pateikiami ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-552. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius, dėl to HN 134:2015 reikalavimai nebuvo pažeisti.

28.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI nurodė, jog asbesto pastato konstrukcijose nėra. Pateiktuose patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, tokių duomenų nenustatyta.

29.       Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui ir kt. Pareiškėjas neneigė, kad šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė, todėl pareiškėjo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui teismo vertinti kaip nepagrįsti.

30.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI patvirtino, kad laisvės atėmimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, nėra. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Pareiškėjas nebuvo pateikęs skundų Šiaulių TI dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2016 m. spalio ir gruodžio mėnesiais atliko mikrobiologinius bei cheminius tyrimus, kurių metų nenustatyta jokių pažeidimų. Todėl, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi vidutinių fiziologinių maisto energinių normų.

31.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. nebuvo vykdomi, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai, įstaigoje nebuvo gauta nei pareiškėjo, nei kitų asmenų prašymų suteikti jiems ilgalaikį pasimatymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-526/2014 pažymėjo, jog ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone.

32.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti. Todėl, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

33.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietos gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Byloje yra pateiktas pareiškėjo prašymas Šiaulių TI direktoriui, kuriame jis nurodė esąs rūkantis, todėl prašė jį paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog paireiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant HN 134:2015 7 punktą.

34.       Teismo vertinimu, dėl apgyvendinimo perpildytose kamerose ir higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

35.       Įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeidimo trukmę (60 dienų), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, pragyvenimo sąlygas Lietuvoje, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi beveik po 8 mėnesių nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą perpildytose kamerose.

 

III.

 

36.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo išreikalauti iš Šiaulių TI kamerų, kuriose jis buvo kalinamas, ir kitų patalpų (erdvių) nuotraukas.

37.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai vertindamas jo patirtos žalos dydį sureikšmino aplinkybę, jog jis į teismą kreipėsi tik po 8 mėn. jam išvykus iš Šiaulių TI. Pareiškėjo teigimu, praėjusio laiko veiksnys nemažina asmens patirtų išgyvenimų, patirti išgyvenimai lieka visam gyvenimui. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi tik Šiaulių TI pateiktais duomenimis, kurie nėra išsamūs ir kurie nepaneigia, jog jis buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis. Tai, kad Šiaulių TI asmenys yra kalinami netinkamomis sąlygomis, patvirtino ir Lietuvos Respublikos Prezidentė apsilankiusi šioje laisvės atėmimo įstaigoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad Šiaulių TI nepateikė kamerų Nr. 88 ir Nr. 93, kuriose jis buvo laikomas, nuotraukų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas privalėjo nustyti, ar Šiaulių TI kalindamas pareiškėją netinkamomis sąlygomis nepažeidė Konvencijos 3 straipsnio. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo iš Šiaulių TI išsireikalauti kamerų, kuriose jis buvo laikomas, šių kamerų langų, sanitarinio mazgo, pasivaikščiojimo kiemelių, sportui skirto kiemo ir kitas nuotraukas.

38.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39.       Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjo dėstomi argumentai nepagrįsti įrodymais, o bendro pobūdžio nusiskundimai nebūtinai susiję su laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Atsakovo atstovo teigimu, kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitiko higienos normų reikalavimus, kadangi byloje duomenų, patvirtinančių priešingą aplinkybę, nenustatyta, o pats pareiškėjas (taip pat kiti kartu kamerose laikyti asmenys) kalinimo Šiaulių TI metu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar Šiaulių visuomenės sveikatos centrą su skundais dėl higienos normų kamerose neužtikrinimo. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, o tai yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo patirta kančia nebuvo tokia didelė, jog už tai būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

40.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

42.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

43.       Dėl ploto. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ? ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Įsakymas Nr. V-124 neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

45.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė ploto normos pažeidimą, nes nepagrįstai išskaičiavo iš kamerų ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, kadangi atskaičius sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui teko ne mažiau nei 3 kv. m., o taikant nacionalinį teisinį reglamentavimą sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas skaičiuojant 3,6 kv. m. ploto normą nėra reikšmingas. 

46.       Dėl ilgalaikių pasimatymų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu ir pažymėjo, kad minėtų teisės normų formuluotės rodo, jog ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra numatytas.

47.       Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Šiuo klausimu aktualus EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime esančiam asmeniui galėjo būti skiriamas 2 val. trukmės pasimatymas, o nuteistajam – 4 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje Varnas prieš Lietuvą EŽTT nustatė, jog Lietuvos teisės aktai iš esmės riboja kardomajame kalinime esančių asmenų teises į pasimatymus labiau negu nuteistų asmenų, laikomų pataisos namuose, kaip ir pareiškėjo atveju, todėl toks ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Kadangi EŽTT nenustatė pateisinamų skirtingo traktavimo pagrindų, buvo konstatuotas Konvencijos 8 ir 14 straipsnių pažeidimas.

48.       Atsižvelgus į aptartą EŽTT sprendimą, darytina išvada, kad pirmiau minėtos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatos tiek, tiek, kiek jose nenustatyta suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, neatitinka Konvencijos nuostatų. Taigi nagrinėjamoje byloje susiduriama su įstatymo ir Konvencijos normų kolizija. Pažymėtina, kad įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi su prašymais į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona suteikimo, ar jo prašymai buvo atmesti vien dėl to, jog Suėmimo vykdymo įstatyme suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, ar nenustatyta, kad būtų kitų priežasčių, dėl kurių pareiškėjui objektyviai negalėjo būti suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Šios faktinės aplinkybės yra aktualios siekiant nuspręsti, ar šioje byloje yra pagrindas remtis EŽTT byloje Varnas prieš Lietuvą pateiktu išaiškinimu. Byloje šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. 

50.       Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla visa apimtimi grąžinama nagrinėti iš naujo, nes tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą.

51.       Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismo sprendimo neaišku, kokie buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, nėra aišku, ar buvo nustatytas pažeidimas dėl iškvietimo mygtukų kameroje neįrengimo. Teismas iš esmės nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjo argumentų: kamerose buvo tik dvi kėdės, dėl to prie stalo nužtekdavo vietos visiems kalinamiems asmenims, o maistas buvo ir ilgai dalinamas kalinamiems asmenims, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą; kamerose buvo drėgna, tamsu (dėl įrengtų langų grotų mažai patekdavo šviesos), jos buvo prastai vėdinamos, nepatekdavo pakankamai švaraus oro kiekio; dėl drėgmės puvo čiužiniai, rūdijo lovos; kamerų dirbtinė šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą; kamerose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta; kamerose veisėsi pelėsis, grybelis; nuo kamerų sienų ir lubų byrėjo tinkas, dažai, o sienos buvo nepritaikytos valymui; tualetas, įrengtas kamerose, neatitiko jo įrengimui keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, tualete nebuvo įrengtas tinkamas unitazas (tik skylė grindyse); kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio, tueleto reikmenų spintelės (lentynėlės); sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, dėl to kamerose būdavo nemalonus kvapas; šiukšlių konteineriai buvo laikomi šalia kamerų langų, dėl to į kameras sklisdavo nemalonus kvapas; pareiškėjui nesuteikdavo užvalkolo antklodei ir rankšluosčio, vėliau duodavo virtuvinį rankšluostį; maisto dalintojas nemūvėdavo pirštinių, gėrimą tiesiog pasemdavo su tuo pačiu puodeliu; pareiškėjui nebuvo duodamas maistas, kai jam tekdavo būti teisme nuo 10 iki 15 val.

52.       Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

53.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis. Pareiškėjas prašymą išreikalauti papildomus duomenis turės teisę pateikti bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

                Dainius Raižys

 

 

                Virginija Volskienė