Civilinė byla Nr. e2A-208-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01229-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.2; 3.3.1.18.1

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. O., K. O., Danijos bendrovės SPANVALL ApS ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. O., K. O., Danijos bendrovės SPANVALL ApS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ dėl išimtinių Europos patento savininko teisių gynimo, neteisėtų veiksmų uždraudimo ir turtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ priešieškinį ieškovams J. O., K. O., Danijos bendrovei SPANVALL ApS dėl Europos patento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. O., K. O., Danijos bendrovė SPANVALL ApS (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Durpeta“ gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, priteisti ieškovei Danijos bendrovei SPANVALL ApS iš atsakovės 18 928 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad J. O. ir K. O. yra Europos patento Nr. EP3136845 (toliau – ir Europos patentas) savininkai. J. O. yra bendrovės SPANVALL ApS savininkas. SPANVALL ApS naudoja Europos patentą licencinio susitarimo su patento savininkais pagrindu. Europos patentas yra išplėstas 38 valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. SPANVALL ApS vykdo kraiko, skirto įvairių rūšių gyvulininkystės veiklai, gamybos ir prekybos veiklą. Europos patento apibrėžtis, kuri lemia patento suteikiamą teisinę apsaugą, apima naminiams paukščiams skirtam kraikui paruošti tinkamą mišinį, kurį sudaro: 1) medžio drožlės iš pušies arba eglės medienos, minėtų drožlių dydžio intervalas 1–50 mm, pageidautina 5–20 mm; 2) šviesių durpių tipo kiminas, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc., ir kurioje mišinio tūrinis tankis yra ­­100–250 kg/m3, pageidautina 130–200 kg/m3, nesuspaustoje būsenoje. Atsakovė yra bendrovė, vykdanti durpių gavybos bei perdirbimo veiklą Lietuvoje. Ieškovams tapo žinoma, kad atsakovė pažeidžia išimtines Europos patento savininko teises, t. y. gamina ir eksportuoja į Lenkiją bei Latviją Europos patentu saugomos sudėties kraiką, skirtą naminiams paukščiams, tuo pažeisdama Europos patentą. Šią aplinkybę patvirtina sąskaita, kurioje pardavėja nurodyta atsakovė, o pirkėjas – Lenkijos verslininkas M. W. (AMF Life), taip pat CMR važtaraštis, kuriame siuntėjas yra ieškovė, o gavėjas – Latvijos įmonė SIA „RS Com“. Siekiant užfiksuoti aplinkybes, susijusias su Europos patentą pažeidžiančio gaminio prekyba Lenkijoje, ir įsitikinti, ar atsakovės parduodamas kraikas pažeidžia Europos patentu saugomą gaminį, buvo pasitelkta detektyvo paslaugas teikianti įmonė, kuri įsigijo tyrimams reikalingą kraiko kiekį iš M. W., ir, atskyrusi kraiko ėminius, perdavė juos tyrėjams. Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitete, atlikus kraiko ėminių tyrimą, paaiškėjo, kad atsakovės parduodamą kraiką sudaro apie 55 proc. medžio drožlių, kurių dydžio intervalas yra tarp 7–20 mm, ir, atitinkamai, 45 proc. kimininių durpių. Universiteto ataskaitoje nurodyta, kad nesupresuoto drožlių ir durpių mišinio piltinis tankis yra 0,17 g/cm3, t. y. 170 kg/m3. Tokios sudėties atsakovės kraikas atitinka Europos patentu saugomos sudėties gaminį, nes medžio drožlių dydžio intervalas nuo 7 iki 20 mm atitinka Europos patento 1 apibrėžtyje nurodyto dydžio intervalo ribas (nuo 1 iki 50 mm, pageidautina nuo 2 iki 20 mm), taip pat, durpių ir medžio drožlių santykis (55 proc.) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc.), be to, mišinio tūrinis tankis (170 kg/m3) atitinka Europos patento 1 apibrėžties ribas (nuo 100 kg/m3 iki 250 kg/m3, pageidautina nuo 150 kg/m3 iki 200 kg/m3). Ieškovai turi išimtinę teisę drausti atsakovei tokio kraiko gamybos, naudojimo, siūlymo parduoti, importavimo ar eksportavimo veiksmus.

3.       Atsakovė privalo atlyginti žalą, kilusią dėl neteisėto išradimo naudojimo. Minimalūs ieškovės SPANVALL ApS nuostoliai yra 17 000 Eur, be to, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jos pagrindinės veiklos bendroji pelno marža per praėjusius dvejus metus iki pažeidimo nustatymo (2018–2019 m.) vidutiniškai sudaro 16,14 proc. Lenkijos verslininko M. W. iš atsakovės įsigyta vienos partijos kraiko vertė yra 2 256 Eur. Kadangi kraikas yra nuolat žemės ūkyje suvartojamas produktas, jis turi būti keičiamas kas savaitę, todėl atsakovės bendrosios metinės prekybos apimtys gali siekti analogiškas 52 gaminio partijas per vienerių metų laikotarpį. Ieškovų apskaičiuotas žalos dydis per vienerius metus sudaro 18 928 Eur (2 256 Eur x 52 x 16,14 proc.).

4.       Atsakovė UAB „Durpeta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Valstybinis patentų biuras) išrašą, patento prioriteto data – 2014 m. balandžio 29 d., kuri žymi, nuo kada patentas yra saugomas. Iki prioriteto datos esminės patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugomos paukščių kraiko kompozicijos charakteristikos jau buvo žinomos technikos lygiu. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – Patentų įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Taigi, šiuo atveju nustatant, ar patentas atitiko naujumo ir išradimo lygio reikalavimus, turi būti vertinama iki prioriteto datos egzistavusi visa viešai prieinama informacija. Atsakovė kreipėsi į Europos patentinę patikėtinę „AAA Law“, kad ši atliktų technikos lygio (angl. Prior Art) dokumentų paiešką ir analizę. Europos patentinė patikėtinė pateikė išvadą, kurioje pagrindė, jog iki prioriteto datos esminės ginčo patento apibrėžties 1 ir 2 punkto charakteristikos jau buvo žinomos technikos lygiu. Atsakovės teikiami įrodymai pagrindžia, kad patento apibrėžties 1 punkte nurodomas medžio drožlių dydžio intervalas (1–50 mm) yra toks platus, kad iš esmės apima visų medžio dalelių, vadinamų medžio drožlėmis, galimus matmenis, tai patvirtina, jog ši charakteristika nėra išskirtinė. Patentinės patikėtinės išvadoje nurodyta, kad faktiškai visos rinkoje parduodamos eglių ir pušų medienos drožlės savo dydžiu patenka į šį 1–50 mm intervalą. Didesnės ir mažesnės nei 1–50 mm medžio dalelės, paprastai vadinamos nebe medžio drožlėmis, tačiau medžio pjuvenomis arba dulkėmis (angl. sawdust), skiedromis (angl. chips). Išvadoje patentinė patikėtinė taip pat konstatavo, kad patento apibrėžties 1 punkte įtvirtintas medžio drožlių (angl. wood shavings) 1–50 mm dydžio intervalas nėra faktiškai ribojantis. Tai reiškia, kad 1–50 mm medžio drožlių dydžio intervalas neturėtų suteikti patento apibrėžties 1 punktui kokio nors išskirtinumo ar naujumo.

6.       Atsakovės teikiami įrodymai pagrindžia, kad dar prieš prioriteto datą eglės ar pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui ir netgi nurodomos kaip tinkamiausia medienos rūšis paukščių kraikui. 2010 m. Tarptautiniame paukštininkystės mokslo žurnale (International Journal of Poultry Science) publikuotas straipsnis „Pušies drožlių, ryžių lukštų ir smėlio iš upės dugno poveikis broilerių produktyvumui, kai šios medžiagos naudojamos kaip kraiko šaltinis“, kuriame tirtos pušies drožlių, naudojamų būtent paukščių kraikui, charakteristikos ir lygintos su kitomis galimomis paukščių kraikui naudotinomis medžiagomis. 2005 m. Taikomųjų paukštininkystės tyrimų žurnale (The Journal of Applied Poultry Research) Alabamos Auburno Universiteto Paukštininkystės mokslo katedros mokslininkų publikuotas straipsnis „Bakterijų kiekis, kai paukščių kraikui naudojamos pušies drožlės ir smėlis“, kuriame nurodoma, kad jau tuo metu pušies drožlės buvo plačiai naudojamos paukščių kraikui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmenybė teikta būtent pušies drožlėms. 2012 m. publikuotas straipsnis „Medžiagos kraikui, skirtam mažiems ir kiemo naminių paukščių pulkams“, kuriame nurodyta, kad jau tuo metu geriausias kraikas yra drožlės, pagamintos iš minkštos medienos, pavyzdžiui, pušies, eglės arba cūgos (pirmenybė teikiama pušies medienai). 2004 m. straipsnyje „Alternatyvios medžiagos naminių paukščių kraikui“, nurodoma, kad pagal 1970 m. Džordžijos Universiteto atliktą tyrimą, būtent pušies drožlės jau tuo metu buvo tinkamiausia paukščių kraiko medžiaga. 2008 m. publikuota studija „Medžio drožlės kaip kraikas gyvuliams tvartuose“, kurioje nurodyta, jog jau tuo metu paukščių ir arklių fermose pageidaujamos medžiagos kraikui buvo būtent eglės ir pušies drožlės. Ieškovės teikiami šaltiniai patvirtina medžio drožlių ir durpių mišinių (kuriuose pastarųjų medžiagų santykis buvo nuo 80 / 20 proc. iki 50 / 50 proc.) panaudojimą paukščių kraikuose iki prioriteto datos: 2013 m. publikuotas straipsnis „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“, kuriame aprašytas tyrimas, kuomet į pušies drožlių paukščių kraiką buvo įdedama 20 proc. durpių samanų. Tyrime nustatyta, kad durpių samanos sumažina bakterijų, mielių ir pelėsių kiekį kraike. 2013 m. Tarptautiniame paukštininkystės mokslo žurnale (International Journal of Poultry Science) publikuotas jau aptartas tyrimas, kuriame į pušies drožlių paukščių kraiką buvo įdedama 20 proc. durpių samanų. 2012 m. publikuota Nyderlandų mokslininkų studija „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“, kurioje nurodyta, kad dar 2006 m. atliktoje Belgijos mokslininkų studijoje nustatyta, jog durpių naudojimas paukščių kraike sumažina dermatito sudėtingumą. Šioje studijoje konstatuota, kad paukščių kraikui yra naudojami medžio drožlių ir durpių mišiniai, o medžio drožlių ir durpių panaudojimas 50 / 50 proporcija paukščių kraike sumažina pėdų dermatito riziką. 2013 m. Europos naminių paukščių mitybos simpoziumo leidinyje publikuotas panašaus turinio straipsnis. Taigi, bendrosios žinios pagrindžia, jog patento apibrėžties 1 punkte nurodytas mišinio tūrinis tankis nėra išskirtinis, bet yra nustatytas ir taip žinomam natūraliam dalykui.

7.       Patento apibrėžties 1 ir 2 punktais saugoma paukščių kraiko kompozicija prioriteto datai netenkino naujumo reikalavimo. Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Šiuo atveju patentinė patikėtinė išvadoje konstatavo, kad egzistuoja patento apibrėžties 1 ir 2 punktų ginčijimo pagrindas dėl jų neatitikties naujumo reikalavimui. Įvertinus visus dokumentus, patento kraiko kompozicijos apibrėžtyje nepastebimas koks nors netikėtumo elementas, kuris turėtų būti būdingas patentabiliems išradimams. Patentinė patikėtinė atkreipė dėmesį, kad patento tekstas neatskleidžia jokių tiriamųjų ar eksperimentinių tyrimų bei jų rezultatų, kurie pagrįstų šios apsaugotos kraiko kompozicijos efektą, kodėl būtent tokia paukščių kraiko kompozicija yra tinkama patento tekste aprašytai paskirčiai ir sąlygomis. Patento tekste atskleista tik tiek, kad kraiko kompozicija pasižymi „stebinančiai ir netikėtai didesniu efektyvumu“ (angl. surprising, unexpected effects), tačiau Patento tekste nepateikiama, koks yra techniškai ir objektyviai įvertintas minėtas „stebinančio ir netikėto“ efektyvumo lygis.

8.       Patentų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Atsakovė laikosi pozicijos, kad patento apibrėžties 1 ir 2 punktuose nurodytos kraiko charakteristikos prioriteto datai neatitiko išradimo lygio (angl. inventive step), nes srities specialistas (angl. person skilled in the art) lengvai prieitų prie patentu siūlomo sprendimo, pasinaudojęs šaltiniais, kurie egzistavo iki prioriteto datos, nepanaudodamas jokių išradybinių gebėjimų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovų J. O., K. O. ir Danijos bendrovės SPANVALL ApS ieškinį ir atsakovės UAB „Durpeta“ priešieškinį atmetė.

10.       Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti Europos patento apibrėžties 1 ir 2 punktus, teismas nustatė, kad atsakovė savo poziciją dėl išradimo technikos lygio žinomumo, be kita ko, įrodinėja patentinės patikėtinės „AAA Law“ atlikta ginčo patento analize, kuri buvo atlikta ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, todėl, nepaisant jos tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, kad pateiktoje patentinės patikėtinės „AAA Law“ analizėje yra pareikšta asmeninė specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti analizę asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių, teismas pripažino, kad atsakovės pateikta patentinės patikėtinės analizė neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

11.       Teismas nurodė, kad, spręsdama ginčo išradimo patentabilumo klausimą, Europos patentų tarnyba (toliau – ir EPT) atliko ekspertizę, kurios ataskaita pateikta byloje. Teismas akcentavo, kad moksliniai straipsniai, kuriais remiasi atsakovė, yra 2004–2013 m. laikotarpio. Atsižvelgdamas į ginčo patento prioriteto datą (2014 m. balandžio 29 d.), teismas nusprendė, kad atsakovės nurodomuose šaltiniuose pateikiama informacija ir žinios egzistavo dar iki ginčo patento prioriteto datos bei patento išdavimo datos, todėl nėra pagrindo abejoti, jog mokslinių straipsnių turinys bei išvados buvo įvertinti EPT atliekant ginčo patento ekspertizę. Papildomai pažymėjo, kad ieškovų išradimas yra patentuotas ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) patentu Nr. US10512244, patento išdavimo data – 2019 m. gruodžio 24 d., pastaruoju atveju patento ekspertizės išvada surašyta 2019 m. gegužės 2 d., todėl išradimo patentabilumo klausimas ir išradimo ryšys su jau egzistuojančių išradimų charakteristikomis buvo įvertinti tiek EPT, tiek JAV ekspertų. 

12.       Teismas sutiko su ieškovais, kad jų išradimo esmę sudaro ne durpių ir medienos drožlių mišinys kaip toks, o specialių charakteristikų mišinys, kuris prioriteto datai technikos lygiu nebuvo žinomas. EPT ekspertizės ataskaitoje buvo nurodytas JAV patentas Nr. US4827871, kuris, kaip technikos lygio dokumentas, yra artimiausias ginčo patento apibrėžtims. EPT ekspertizės ataskaitoje nurodoma, kad, skirtingai negu JAV patente, ieškovų patento paraiškoje buvo nurodytas medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis – nuo 100 iki 250 kg/m3, ir būtent šios charakteristikos EPT buvo pripažintos naujomis. Be to, EPT patvirtinto Europos patento aprašyme nurodoma, kad JAV patentu Nr. US4827871 patentuotas naminių paukščių kraikas su suspaustomis durpėmis ir įprastomis kraiko medžiagomis, pavyzdžiui, medžio drožlių fragmentais. Dėl šio kraiko suspaudimo jis nepakankamai vėdinamas, todėl kraike kaupiasi amoniakas ir drėgmė. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrindžia išradimo naujumą, kadangi patvirtinto EPT aprašymas atskleidžia, jog esminis techninės problemos sprendimo požymis yra ne tam tikras drožlių dydis ar tūris pavieniui, tačiau specialių charakteristikų, kuomet medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis yra nuo 100 iki 250 kg/m3, mišinys.

13.       Patentu sprendžiama techninė problema yra naminių paukščių kraiko menkai sugeriama drėgmė ir absorbuojamos amoniako dujos, tai lemia naminių paukščių kojų ligas bei dėl ko yra poreikis dažnai maišyti kraiką. Esminiai ginčo patentu pasiūlyti šios problemos sprendimo požymiai yra: 1) durpių ir medienos drožlių mišinio specialios charakteristikos – drožlių dydis nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis nuo 100 iki 250 kg/m3; 2) šviesių durpių tipas (jų panaudojimas). Šie požymiai iki patento prioriteto nebuvo atskleisti / žinomi technikos lygiu, taip pat nelaikytini akivaizdžiais atitinkamos srities specialistui patento paraiškos padavimo metu, todėl ginčijami ginčo patento apibrėžties punktai atitinka naujumo ir išradimo lygio reikalavimus.

14.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų ir įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus (Lenkijos detektyvo ataskaitą, Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto tyrimo ataskaitą, taip pat byloje pateiktas sąskaitas faktūras, patvirtinančias pirkimo–pardavimo santykius tarp atsakovės ir Lenkijos verslininko M. W.), teismas nusprendė, kad tarp šių įrodymų esama prieštaravimų; kyla pagrįstų abejonių dėl šių įrodymų patikimumo; iš jų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovų inicijuotiems tyrimams buvo naudojamas būtent atsakovės pagamintas paukščių kraikas.

15.       Teismo vertinimu, ieškovų nurodyta aplinkybė, kad prekybos santykiai atsakovę ir Lenkijos verslininką M. W. sieja nuo 2018 m., pati savaime nepatvirtina, jog ieškovų inicijuotiems tyrimams buvo naudojamas būtent atsakovės pagamintas paukščių kraikas. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovai J. O., K. O. ir Danijos bendrovė SPANVALL ApS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Patentą pažeidžiantį kraiką gamino ir tiekė būtent atsakovė. Bylos įrodymai nuosekliai patvirtina, kad M. W. per 2018–2019 m. dideliais kiekiais pirko kraiką, žymimą Nr. GP2369, iš atsakovės (iš viso 7,2 milijonus litrų). M. W., verslininkas, Lenkijoje veikiantis „AMF Life“ pavadinimu, nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. iš atsakovės įsigijo iš viso 892 tūkstančių litrų paukščių kraiko. Šį faktą tiesiogiai patvirtina į bylą pateiktos atsakovės šiam verslininkui išrašytos sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. Detektyvo ataskaitoje užfiksuota kraiko pakuotė buvo pagaminta 2019 m. lapkričio 6 d. detektyvo pasitelktam ūkininkui R. R., kuris užsakė ir įsigijo vieną kraiko pakuotę iš M. W., kraikas buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 19 d. Vadinasi, M. W. pardavė kraiką detektyvui, kurį iš atsakovės įsigijo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.

16.2.                      Pakuotės ženklinimas įrodo, kad būtent atsakovė pagamino pakuotę, kurią įsigijo detektyvas. Detektyvo ataskaitoje užfiksuota, kad iš M. W. įsigyta pakuotė buvo pažymėta etikete, kurioje gaminio numeris nurodytas GP2369. Šį gaminio numerį atsakovė nurodydavo ir kai kuriose sąskaitose faktūrose, išrašomose laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. kovo mėn. Sąskaitoje, kuri buvo pateikta su ieškiniu, taip pat prekės numeris nurodytas GP2369. Šią sąskaitą M. W. atsakovė išrašė 2021 m. kovo 1 d., t. y. po detektyvo atlikto įsigijimo ir tik šią sąskaitą ieškovė turėjo ieškinio pateikimo metu. Ji niekaip neprieštarauja duomenims, kuriuos ieškovai gavo ir papildomai pateikė bylos nagrinėjimo metu (134 sąskaitos už 2018–2020 m. laikotarpį). Be to, ieškovų prašymu iš atsakovės vieną pakuotę kraiko, pažymėtą numeriu GP23691, įsigijo ir Latvijos įmonė SIA „RS Com“, tai patvirtina 2020 m. spalio 19 d. važtaraštis. Šis įsigijimas buvo atliktas ieškovui renkant papildomus įrodymus prieš pareiškiant formalią pretenziją atsakovei dėl pažeidimo 2020 m. lapkričio 13 d. Kaip minėta, atsakovė 6 000 l pakuotes žymėjo numeriu GP23691, tai įrodo, kad gaminys yra tas pats.

16.3.                      M. W. kraiką pirko tik iš atsakovės. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. W. aktualiu laikotarpiu (2018–2020 m.) būtų pirkęs durpių–medienos drožlių kraiko iš kitų tiekėjų.

16.4.                      Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją dėl patento pažeidimo, ėmė slėpti pažeidimą, t. y. sąskaitose ėmė nurodyti prekės pavadinimą kaip „durpių produktą“ (sąskaitose nurodomi pavadinimai anglų kalba – „Peat product 5000 L“, „Peat product 6000 L“, „Peat product 250 L“). Tačiau tai, kad išliko ta pati produkto kaina (~90 Eur už 5 000 l pakuotę ir ~ 108 Eur už 6 000 l pakuotę) ir tie patys pristatomi kiekiai, patvirtina, jog produktas nepasikeitė.

16.5.                      Detektyvo ataskaitos ir Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto tyrimo ataskaitos patikimumu nėra pagrindo abejoti. Mėginių paėmimas iš gaminio pakuotės buvo atliktas gavus instrukcijas iš laboratorijų ir jas tiksliai įvykdžius. Detektyvo ataskaitoje yra pateikta net 13 nuotraukų, nuosekliai pademonstruojančių, kaip mėgininiai buvo paimti – dėvint pirštines, geromis oro sąlygomis, iš įvairių gaminio pakuotės vietų (viršaus, kampų, apačios). Mėginių paėmimo procesas buvo filmuojamas. Atsakovės abejonės dėl to, koks gaminys buvo tiriamas Krokuvos universitete neturi pagrindo, kadangi detektyvo atskaitoje yra pateikti duomenys apie tai, kad 10 mėginių pakuočių buvo išsiųsta į Krokuvos universitetą iš gaminio įsigijimo vietos, į kurią gaminį pristatė M. W. Krokuvos universiteto tyrimo atskaitoje pažymima, kad buvo tiriami mėginiai iš 10 pakuočių, t. y. tiek, kiek išsiuntė detektyvas.

16.6.                      Atsakovės pastabos dėl ėminių kokybės trūkumų ir drėgmės yra nepagrįstos. Gaminio ėminių vidutinis drėgnumas buvo 49 proc., tai iš esmės atitinka naudojimo instrukcijoje nurodytą kraiko drėgnumo lygį, kurį turi būtent atsakovės pagamintas gaminys, pagal jos naudojimo instrukciją. Ėminių džiovinimas buvo reikalingas tam, kad būtų galima sulyginti drėgno ėminio ir išdžiovinto ėminio masę ir pagal tai apskaičiuoti neišdžiovinto ėminio drėgnumą, kaip ir nurodyta universiteto tyrimo ataskaitoje, t. y. ėminių drėgnumas nustatytas gravimetriniu metodu, apskaičiuojant drėgno ir išdžiovinto mėginio masių skirtumą bei jį padalinant iš drėgno ėminio masės (formulė W = (Mw – Ms) / Mw x 100 (Į); Mw – drėgnas ėminys, Ms – išdžiovintas ėminys). Būtent šiam matavimui atlikti buvo reikalingas kraiko džiovinimas vėdinamoje kameroje 24 valandas, 150 C temperatūroje.

16.7.                      Atsakovės teiginys, kad kraikas buvo matuojamas suspaustas, yra nepagrįstas, nes kraiką išėmus iš supresuotos ir plastiko plėvele suspaustos pakuotės, jis savaime tampa nesuspaustu, nes nebėra spaudžiamas plastikinės pakuotės ir veikiamas tik įprastinio oro slėgio.

16.8.                      Atsakovė į bylą yra pateikusi jau po bylos pradžios pagaminto gaminio tyrimų ataskaitą (2021 m. gruodžio mėn.), tačiau ji ne paneigia atsakovės daromą ieškovų patentų pažeidimą, o tik įrodo, kad atsakovė sugeba lengvai modifikuoti gamybos procesus ir gaminti norimos sudėties kraiką. Atsakovės atliktas tyrimas iš esmės neturi reikšmės šiai bylai, nes tyrimas atliktas su gaminiu, kuris negali būti naudojamas kaip paukščių kraikas. Medienos drožlių ir durpių mišinys, kuriame medienos drožlės yra itin smulkios (70 proc. medienos drožlių buvo mažesnės negu 3 mm, o apie 30 proc. mažesnės negu 1 mm), negali būti naudojamas kaip paukščių kraikas, nes smulkios medienos dalelės naudojant kraiką sukristų į kraiko apatinę dalį, būtų nepakankamai ventiliuojamos ir nepašalintų iš kraiko besikaupiančios drėgmės. Būtent todėl medienos drožlių dydis paukščių kraiko mišinyje sudaro ieškovų patento 1 apibrėžties vieną iš esminių elementų.

16.9.                      Atsakovės šiai bylai pagaminto gaminio medžio drožlių dydis, vis dėlto, patenka į ieškovų patento apsaugos apimtį. Atsakovės pateiktoje tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad net 48,6 proc. visų medienos drožlių yra didesnės negu 1 mm, todėl šis požymis patenka į ieškovų patento 1 apibrėžties apimtį. Atsakovės tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad kraiko tūrinis tankis yra 250 kg/m3, kuris patenka į ieškovų patento 1 apibrėžties ribas (nuo 100 kg/m3 iki 250 kg/m3). Medžio drožlių kiekis mišinyje yra itin lengvai koreguojamas gamybos proceso metu, todėl net atsakovei dirbtinai sumažinus medžio drožlių kiekį iki 14,7 proc., tai nepaneigia, kad atsakovės gaminami gaminiai, parduoti M. W., pažeidė ieškovų patentą.

17.       Atsakovė UAB „Durpeta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą  – priešieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos patentų bylose dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei patentuoto išradimo atitikties naujumo reikalavimui vertinimo. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, patentuoto išradimo atitiktis patentabilumo reikalavimams nėra preziumuojama. Tokia prezumpcija nėra įtvirtinta nei Patentų įstatyme, nei Europos patentų konvencijoje, nei kituose teisės aktuose. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant technikos lygį (išradimo naujumą) turi būti atsižvelgiama į visą informaciją, viešai skelbtą ir naudotą iki patento paraiškos padavimo datos – visa, kas buvo viešai skelbta ar naudota, nėra laikoma nauja. Tuo tarpu, priimant skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi siauresne tiesioginio atskleidimo apimtimi – esą išradimas laikomas neatitinkančiu naujumo tik tada, jeigu visi apibrėžties elementai iki paraiškos padavimo aptinkami tame pačiame, viename konkrečiame šaltinyje. Nėra pagrindo išradimą laikyti nauju vien todėl, kad visi jo apibrėžties elementai iki patento paraiškos datos yra atskleisti keliuose skirtinguose šaltiniuose atskirai, o ne viename dokumente.

17.2.                      Teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų elementai – specialiųjų charakteristikų durpių ir medienos mišinys (kuriame drožlių dydis nuo 1 iki 50 mm, mišinio tūrinis tankis nuo 100 iki 250 kg/m3) bei durpių rūšis (šviesios durpės) – technikos lygiu nebuvo žinomi, todėl atitinka naujumą. Su priešieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog visi ginčijamų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų elementai neatitinka naujumo reikalavimo, nes buvo žinomi dar iki patento paraiškos datos. Klaidingą sprendimu priimtą išvadą lėmė ginčo išradimo naujumo vertinimas, remiantis siauresne tiesioginio atskleidimo apimtimi, negu įtvirtinta kasacinio teismo praktikoje, t. y. traktavimas, jog ginčo patento elementai laikytini naujais, nes iki patento paraiškos datos jie visi kartu nebuvo aptinkami viename šaltinyje (pvz., tame pačiame moksliniame straipsnyje aprašant juos visus kartu).

17.3.                      Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiuosius išradimo naujumo bei išradimo lygio reikalavimus (Patentų įstatymo 7 – 8 straipsnis, Europos patentų konvencijos 54, 56 straipsniai). Kasacinio teismo ir Europos patentų tarnybos praktikoje išradimo naujumo sąvokos sudedamąja dalimi yra laikomas ir netiesioginis, numanomas išradimo atskleidimas. Jis reiškia, kad jeigu išradimo elementas nėra tiesiogiai atskleistas (aprašytas), tačiau vidutiniam specialistui yra numanomas iš informacijos / žinių, kurios buvo prieinamos dar iki patento paraiškos datos, toks išradimo elementas laikomas atskleistu netiesiogiai, todėl nėra patentabilus. Remiantis kasacinio teismo praktika, išradimo naujumo vertinimas netiesioginio atskleidimo aspektu yra neatsiejamai susijęs su kitu patentabilumo reikalavimu – atitiktimi išradimo lygiu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visos šios patento charakteristikos buvo atskleistos netiesiogiai, t. y. objektyviai suprantamos vidutiniam specialistui, dirbančiam su naminių paukščių kraiku. Kartu tai reiškia, kad vidutinis specialistas būtų pajėgus pats atgaminti ginčo mišinį nežinodamas minėtų patente nurodytų charakteristikų. Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas neanalizavo netiesioginio (numanomo) atskleidimo fakto. Be to, teismas neįvertino patento apibrėžties 1 ir 2 punktų atitikties išradimo lygio reikalavimui. Taigi, teismas pažeidė materialiosios teisės normos, reglamentuojančios išradimo naujumą ir išradimo lygį.

17.4.                      Atsakovės pateiktų įrodymų, kurie patvirtina ginčo išradimo nepatentabilumą,  neįvertinimas, bei tokių aplinkybių, kaip patento patikrinimo EPT ir JAV ekspertų, suabsoliutinimas, nulėmė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodinėdama ginčo išradimo nepatentabilumą, atsakovė pateikė patentinės patikėtinės išvadą bei gausius viešai publikuotus straipsnius, kurie patvirtina, jog patentu siūlomas sprendimas (naminių paukščių kraikas iš durpių ir medienos mišinio) buvo žinomas dar iki patento paraiškos datos; juo buvo sprendžiama ta pati, dar iki patento paraiškos datos žinoma techninė problema (naminių paukščių kraiko sugeriamos drėgmės ir absorbuojamų amoniako dujų kiekių reguliavimas, prevencijuojant naminių paukščių kojų ligas); ginčijamų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų elementai – medienos ir durpių mišinys kaip toks, medienos rūšis, jos drožlių dydis, medienos ir durpių santykis bei tūrinis tankis, taip pat pačios durpės, apimant visas jų rūšis, buvo atskleisti (tiesiogiai arba numanomi pagal esamai žinomą technikos lygį) dar iki patento paraiškos datos, jie taip pat neatitiko išradimo lygio. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, nevertindamas tam tikrų įrodymų ir / ar juos atmesdamas, bei prieidamas priešingą išvadą nei suponuoja teismo nevertinami / atmetami įrodymai, privalo tinkamai motyvuoti tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių veiksmų neatliko.

18.       Atsakovė UAB „Durpeta“ su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Ieškovai byloje neįrodė, kad atsakovės gaminamas paukščių kraikas pažeidžia patentą, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

18.2.                      Aplinkybė, kad atsakovės gaminamas paukščių kraikas buvo tiekiamas Lenkijos verslininkui M. W., pati savaime neįrodo patento pažeidimo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės gaminamas paukščių kraikas sutampa su patento apibrėžtimi ir kartu pažeidžia patentą.

18.3.                      Nėra jokio pagrindo sutapatinti atsakovės gaminamą paukščių kraiką su Lenkijos verslininko M. W. / jo bendrovės AMF Life parduodamomis prekėmis. Kartu aplinkybė, kad Lenkijos detektyvo iš M. W. / jo bendrovės AMF Life įsigyta prekė yra paženklinta numeriu GP2369, kuris sutampa su tam tikrose M. W. atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytais numeriais, pati savaime neįrodo, jog atsakovės gaminamas paukščių kraikas pažeidžia patentą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad detektyvas prekę įsigijo ne tiesiogiai iš atsakovės, o iš M. W. / jo bendrovės AMF Life, todėl byloje objektyviai negali būti ginčo ir dėl to, kad ieškovai neatliko jokių tyrimų būtent su atsakovės gaminamu originaliu paukščių kraiku, nes juo ieškovai ir / ar jų pasitelkti asmenys nedisponavo.

18.4.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės gaminamas originalus paukščių kraikas savo sudėtimi ir savybėmis yra identiškas prekei, kurią ieškovų pasitelktas detektyvas įsigijo iš M. W. / jo bendrovės AMF Life ir kurią neva tyrė ieškovų pasitelktas Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitetas.

18.5.                      Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto Tyrimo ataskaita, kurią ieškovai laiko pagrindiniu ieškinį tariamai pagrindžiančiu įrodymu, patento pažeidimo nepatvirtina. Tyrimo ataskaitoje nėra nurodoma, koks konkrečiai kraikas ar mišinys buvo tiriamas, iš ko, kada ir kaip jis buvo gautas. Iš Tyrimo ataskaitos nėra aiškus net tyrimo objektas. Jau vien šie argumentai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad Tyrimo ataskaita niekaip nepagrindžia ieškovų deklaruojamos aplinkybės, esą atsakovės gaminamas paukščių kraikas pažeidžia patentą.

18.6.                      Ieškovų pateikti įrodymai turi daug trūkumų, neaiškumų ir prieštaravimų, todėl turi būti vertinami kritiškai. Detektyvo ataskaitoje nurodoma, kad 2020 m. vasario 25 d. detektyvo paimti mėginiai iš prekės, kurią detektyvas įsigijo iš M.  W. / jo bendrovės AMF Life, buvo išsiųsti tirti į Varšuvos gyvybės mokslų universitetą, tačiau ieškovai į bylą nepateikė šio universiteto atlikto tyrimo išvadų, tai leidžia pagrįstai manyti, jog išvados nebuvo palankios ieškovams. Detektyvo ataskaitoje nėra pridėtų nuotraukų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių mėginių paėmimą ir išsiuntimą į Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitetą. Detektyvo ataskaitoje nurodoma, kad į Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitetą detektyvas išsiuntė 3 l kiekio mėginius. Tuo tarpu Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo tiriami 5 l kiekio mėginiai. Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad kai kurie tirti mėginiai buvo pažeisti – nesandarūs, sudrėkę, o tai turi įtakos jų drėgnumo matavimui. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad mėginių drėgnumas yra palanki savybė tyrimo prasme, tačiau tuo pačiu pažymima, jog mėginiai buvo džiovinami, tai prieštarauja prieš tai nurodytai išvadai dėl drėgnumo buvimo palankia savybe tyrimo prasme. Ataskaitoje nurodoma, kad mėginių drėgnis turi įtakos masei ir tankiui, bei gali turėti įtakos net ir medžiagų tankio santykiui. Tai patvirtina, kad buvo tiriami pažeisti mėginiai, dėl ko tyrimo išvados nėra patikimos. Patento apibrėžtyje nurodomos mišinio savybės, kuomet mišinys yra nesuspaustoje būsenoje. Tuo tarpu tyrimo metu kraikas ar mišinys buvo analizuojamas tiriant mėginius, paimtus iš didmaišio, tai reiškia, kad kraikas ar mišinys buvo suspaustas. Suspaustas gaminys gali keisti savo savybes – nagrinėjamu atveju suspaudus paukščių kraiką, gali keistis tiek medžio drožlių dydis, tiek medžiagų tūrio santykis, tiek mišinio tankis. Todėl ieškovų tyrimo rezultatai negali būti lyginami su patento apibrėžtimi, nes tyrimo ir patento apibrėžties objektai nėra tapačios būsenos.

18.7.                      Nepagrįsti ieškovų teiginiai, esą gavusi ieškovų pretenziją atsakovė ėmė slėpti tariamą patento pažeidimą. Vien aplinkybė, kad tam tikrose atsakovės išrašomose sąskaitose užrašas „durpių produktas“ yra naudojamas vietoje užrašo „durpių ir medienos mišinys“, pati savaime nepagrindžia patento pažeidimo.

18.8.                      Ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad teismas neturėjo pagrindo daryti prielaidą, jog detektyvui pateiktą kraiką M. W. galėjo būti įsigijęs iš kokių nors kitų tiekėjų, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nekeičia neginčytino fakto, kad ieškovų inicijuoti tyrimai buvo atlikti ne su atsakovės pagamintu originaliu paukščių kraiku, nes tokio ieškovai ar jų pasitelkti asmenys iš atsakovės nepirko ir juo nedisponavo. Be to, tai nepaneigia fakto, kad Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universitetas nežinia ką tyrė.

18.9.                      Atsakovės pateikti įrodymai – antstolio R. B. 2021 m. gruodžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0085/21/31 (kartu su nuotraukomis ir filmuota medžiaga); Latvijos miško ir medienos produktų mokslinių tyrimų ir plėtros instituto (toliau – Latvijos tyrimų institutas) 2021 m. gruodžio 30 d. ataskaitos Nr. 6441-2/2021 ir Nr. 6441-4/2021 – paneigia ieškovų poziciją, esą atsakovės gaminamas paukščių kraikas pažeidžia patentą. Atsakovės pateikti įrodymai yra patikimesni už ieškovų pateiktus įrodymus, kadangi buvo tiriamas ne koks nors aiškiai neidentifikuotas gaminys, o būtent originalus atsakovės gaminamas paukščių kraikas, mėginius imant tiesiai nuo gamybos linijos; mėginių paėmimo procedūrą užfiksavo antstolis, kuris veikia kaip objektyvus ir nešališkas asmuo, turintis įstatymo jam suteiktą teisę fiksuoti faktines aplinkybes. Prie Latvijos tyrimų instituto ataskaitos pridėtos nuotraukos taip pat patvirtina, kad Latvijos tyrimų institutas gavo tuos mėginius, kurie buvo paimti stebint antstoliui. Latvijos tyrimo instituto atlikto tyrimo ir patento apibrėžties objektai buvo tapačios būsenos, o išsiųsti mėginiai paimti tą pačią dieną ir ištirti per 10 dienų nuo jų paėmimo.

19.       Ieškovai J. O., K. O. ir Danijos bendrovė SPANVALL ApS su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Ieškovų išradimas, kuriam išduotas patentas, yra naujas, nes paraiškos padavimo datą visos išradimo 1 apibrėžtį sudarančios charakteristikos nebuvo atskleistos nei viename viešame šaltinyje. Išradimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu naujumo reikalavimo tik tada, kai visos jo charakteristikos yra aiškiai atskleistos viename šaltinyje. Neleidžiama jungti kelių atskirų šaltinių (dokumentų) ir įrodinėti, kad atskiros išradimo charakteristikos, išsklaidytos atskiruose nesusijusiuose dokumentuose, buvo žinomos kaip visuma, kuri reikalinga tam tikrai užduočiai išspręsti. Šis reikalavimas yra absoliutus, todėl visais atvejais turi būti nagrinėjamas kiekvienas dokumentas atskirai, siekiant nustatyti, ar tame konkrečiame dokumente yra atskleistos visos išradimo charakteristikos. Numanomas išradimo charakteristikų atskleidimas gali būti nustatytas tik tada, kai viename konkrečiame dokumente tam tikras požymis nėra atskleistas, tačiau jį gali numanyti atitinkamos srities specialistas, remdamasis turimomis mokslinėmis žiniomis, ir vertindamas būtent tai, kas yra aiškiai atskleista tame viename konkrečiame dokumente. Atsakovė klysta teigdama, kad numanomo atskleidimo metodas gali būti taikomas abstrakčiai ir išplėstas kitų, o ne konkretaus vertinamo technikos lygio dokumento, atžvilgiu. Požymis gali būti numanomas tik iš tos informacijos, kuri buvo atskleista tame konkrečiame technikos lygio dokumente, bet ne iš žinių, kurias suteikia kiti technikos lygio dokumentai.

19.2.                      Pagal nuoseklią EPT Apeliacinės kolegijos praktiką, išradimas pripažįstamas neatitinkančiu naujumo reikalavimo, jeigu jis iki paraiškos ar prioriteto datos buvo viešai atskleistas, t. y. aiškiai ir tiesiogiai išplaukė (buvo išvedamas, gaunamas) iš ankstesnio technikos lygio. EPT yra nuosekliai išaiškinusi, kad tam, jog būtų galima pripažinti, kad patento prioriteto datą visos šios charakteristikos buvo žinomos, turi būti nustatyta, jog jos visos buvo atskleistos atitinkamame technikos lygio dokumente tiesiogiai ir neabejotinai (EPT Apeliacijų skyriaus praktikos apžvalgos (toliau – EPT apžvalga) 4.1 dalis ,,Bendrosios aiškinimo taisyklės“). Be to, vertinant išradimo naujumą, neleidžiama technikos lygį sudarančių atskirų dokumentų kombinuoti tarpusavyje (EPT apžvalgos 4.2 dalis ,,Kombinacijos technikos lygio dokumente“).

19.3.                      Atsakovė, ginčydama išradimo naujumą, rėmėsi tik dviem dokumentais, kurie jos vertinimu sudaro technikos lygį, buvusį iki prioriteto datos – „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“ ir „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“. Tačiau nei vienas iš šių dokumentų neatskleidžia visų ieškovų išradimo 1 apibrėžties charakteristikų, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovų patento charakteristikos nebuvo prioriteto datą atskleistos ir išradimas, kurį apibūdina charakteristikų visuma, yra naujas.

19.4.                      Atsakovė klysta įrodinėdama, kad jos nurodytuose technikos lygio dokumentuose atskleista informacija apie durpių panaudojimą kraiko mišiniams, kartu leidžia atitinkamoje srityje patyrusiam specialistui numanyti, jog į tokį mišinį reikėtų įtraukti būtent minkštos medienos drožles, būtent nuo 1 iki 50 mm dydžio, ar kad reikėtų naudoti būtent šviesaus tipo kimino durpes ir naudoti santykį nuo 20 / 80 iki 70 / 30 proc. medienos ir durpių. 

19.5.                      Atsakovės teiginys, kad šviesios, rudos, tamsios, viksvinės durpės, kaip ginčo mišinių sudedamosios dalys, buvo plačiai žinomos ir naudojamos bendrąja prasme, neišskiriant konkrečios durpių rūšies, kaip mažiau ar daugiau tinkamos, tik patvirtina, jog prioriteto datai specialistams nebuvo aišku, kurios būtent durpės leidžia pasiekti geresnį techninį efektą – puresnį ir erdvesnį kraiką. Buvo žinoma tik tai, kad įmaišius durpių į įprastinį kraiką jis gali tapti puresnis, tačiau kodėl turėtų būti naudojamos ne rudos, o šviesios durpės, arba ne viksvinės, nebuvo žinoma. Tai, kad naudotina durpių rūšis nebuvo atitinkamos srities vidutiniam specialistui akivaizdi, įrodo ir JAV išradėjui D. G. M. išduotas patentas Nr. US4827871. Ginčijamo patento paraiškos prioriteto datą egzistavo įvairiausių variantų, kokias durpes naudoti kraikui ir kaip jas paruošti – išdžiovinti tamsias ir labiau suirusias, bet drėgnas, ar naudoti šviesias ir mažiau suirusias, naudoti įprastą durpių pluoštą, ar suformuotą į fragmentus, naudoti nendrių viksvų durpes, ar kiminų samanų. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent ieškovų patente nurodytos šviesios kiminų samanų durpės būtų akivaizdus pasirinkimas bet kuriam atitinkamos srities patyrusiam vidutiniam specialistui.

19.6.                      Atsakovė, įrodinėdama, kad bet kuris paukštininkystės srityje kraiko sudėtį išmanantis specialistas turėtų numanyti, jog geriausias medienos drožlių frakcijų diametras turėtų būti nuo 1 mm iki 50 mm, kaip įrodymą tokiam teiginiui pateikė mokslinį straipsnį, tyrinėjantį specialiems poreikiams statybų srityje – betono gamybai – skirtas medžio drožles (,,Experimental study of wood shaving addition in mortar and statistical modeling on selected effects“), o atsakovės pateiktoje patentinės patikėtinės nuomonėje nurodomas medienos drožlių briketų savybes analizuojantis straipsnis (,,Effect of Sawdust Particle Size on Physical, Mechanical, and Energetic Properties of Pinus durangensis Briquettes“). Šie dokumentai, kurie analizuoja medienos briketų gamybos ir betono gamybos sritis, neparodo, koks yra bendrasis žinių lygmuo paukščių kraiko sudėtį ir gamybą išmanančio vidutinio specialisto, ir juo labiau kokį diametrą reikėtų pasirinkti pagal šį žinių lygį.

19.7.                      Atsakovės nurodytuose dokumentuose nėra jokios informacijos apie tai, koks turėtų būti kraiko tūrinis tankis, iš šių dokumentų negalima daryti jokių išvadų. 

19.8.                      Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių šioje byloje. Pareiškus reikalavimą dėl patento pripažinimo negaliojančiu būtent reikalavimą pareiškusiai šaliai tenka pareiga įrodyti, jog iš tikrųjų yra pagrindas patentą pripažinti negaliojančiu. Teismas tokiose bylose neturi pareigos ex officio (pagal pareigas) nagrinėti išradimo patentabilumą. Teismas gali tik patikrinti reikalavimą pareiškusios šalies įrodymus ir argumentus, o jų nepakankant,  reikalavimą atmesti.

19.9.                      Teismas pagrįstai rėmėsi tiek EPT, tiek ir JAV patentų tarnybos ekspertizių išvadomis, kaip papildomais įrodymais, paneigiančiais atsakovės teiginius dėl patento naujumo, nes šios tarnybos nagrinėjo tuos pačius požymius, kuriuos, kaip nenaujus ar neatitinkančius išradimo lygio, nagrinėjo atsakovė (medžio drožlių dydis, tūrinis tankis, durpių rūšis).

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

21.       Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – tarp atsakovės ir Lenkijos verslininko M. W./ jo bendrovės AMF Life sudarytą 2018 m. spalio 11 d. sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė M. W. / jo bendrovei AMF Life išskirtines teises Lenkijoje platinti atsakovės pagamintą paukščių kraiką, žymimą numeriu GP2369.

22.       Atsakovė asiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad dėl šio įrodymo priėmimo prieštarauja. Ieškovai įrodymą Lietuvos apeliaciniam teismui teikia nesant CPK 314 straipsnyje įtvirtintų bei kasacinio teismo praktikoje pripažįstamų išimčių, kurios leistų priimti naują įrodymą. Ieškovai nauju įrodymu disponavo dar iki ieškinio pareiškimo ir turėjo visas galimybes pateikti jį pirmosios instancijos teismui, tačiau to sąmoningai nepadarė, be to, naujai teikiamas įrodymas nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

23.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudojama prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-50-1075/2019).

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, nes šiuos įrodymus ieškovai galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, reikšdami prašymą apeliacinės instancijos teisme, ieškovei nenurodė priežasčių, lėmusių įrodymų nepateikimą laiku.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovų J. O. ir K. O. vardu yra įregistruotas Europos patentas Nr. EP3136845, paraiškos padavimo data – 2015 m. balandžio 28 d. Bylos duomenimis, Europos patentas yra išplėstas 38 valstybėse, tarp jų įsigaliojęs ir Lietuvoje. Ieškovas J. O. yra Danijos bendrovės SPANVALL ApS savininkas, tuo tarpu ši bendrovė naudoja Europos patentą licencinio susitarimo su patento savininkais pagrindu. Licencinė sutartis į Europos patentų, įsigaliojusių Lietuvos Respublikoje, duomenų bazę įrašyta 2022 m. sausio 18 d. ir įsigaliojo nuo įrašymo datos.

26.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžtys apima naminiams paukščiams skirtą kraikui paruošti tinkamą mišinį, kurį sudaro:

26.1.                      medžio drožlės iš pušies arba eglės medienos, drožlių dydžio intervalas 1–50 mm, pageidautina 5–20 mm; šviesių durpių tipo kiminas, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc., o mišinio tūrinis tankis yra 100–250 kg/m3, pageidautina 130–200 kg/m3, nesuspaustoje būsenoje; 

26.2.                      mišinys pagal 1 apibrėžties punktą, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 70 / 30 tūrio proc.;

26.3.                      amoniako lygio mažinimo paukštidėse, ant grindų supilant 4–12 l/m2 mišinį, apibrėžtą pagal 1 arba 2 apibrėžties punktą, būdas;

26.4.                      būdas pagal 3 apibrėžties punktą, kai yra naudojamas 4–8 l/m2 mišinys;

26.5.                      būdas pagal 3 arba 4 apibrėžties punktą, kai mišinys yra panaudojamas, paukštidę įšildžius mažiausiai iki 300 C, pavyzdžiui, 34–350 C;

26.6.                      mišinys pagal 1 arba 2 apibrėžties punktą, skirtas naudoti naminių paukščių kojų nudegimo gydymo procedūroje, arba veterinarinės priežiūros, arba prevenciniais tikslais;

26.7.                      mišinio naudojimas pagal 6 apibrėžties punktą, kai ant grindų yra supilama ir paskirstoma 4–12 l/m2, pageidautina 4–8 l/m2 mišinio dozė. 

27.       Ieškovai 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovei UAB „Durpeta“ pretenziją dėl patento pažeidimo, kuria pareikalavo, kad atsakovė nutrauktų gamybą, siūlymą parduoti, platinimą rinkoje, naudojimą, importą, eksportą ar sandėliavimą produktų, kurie pažeidžia Europos patentą Nr. EP3136845 bei įsipareigotų nedelsiant sunaikinti pažeidžiančias prekes arba pradėti pažeidžiančių prekių perdavimo SPANVALL ApS procesą, susitariant dėl atitinkamų sąlygų. Byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės UAB „Durpeta“ generalinio direktoriaus D. P. atsakymas į pretenziją, kuriame nurodoma, jog atsakovė negali patenkinti ieškovų reikalavimų, nes UAB „Durpeta“ negamina ir neparduoda patentu saugomo išradimo. Atsakyme taip pat nurodyta, kad atsakovė yra pasirengusi įrodyti, kad J. O. ir K. O. užpatentuotas išradimas neturi naujumo.

28.       Ieškovai Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydami uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, savo sudėtimi pažeidžiantį išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, priteisti ieškovei Danijos bendrovei SPANVALL ApS iš atsakovės 18 928 Eur žalą.

29.       Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktus.

30.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovų J. O., K. O. ir Danijos bendrovės SPANVALL ApS ieškinį ir atsakovės UAB „Durpeta“ priešieškinį atmetė.

31.       Skųsdami teismo sprendimą, tiek ieškovai, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus.

Dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti Europos patento apibrėžties 1 ir 2 punktus 

32.       Atsakovė UAB „Durpeta“ ginčija Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktus, kaip neatitinkančius naujumo ir išradimo lygio reikalavimų. Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo patentų ginčijimo bylose bei netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiuosius išradimo naujumo bei išradimo lygio reikalavimus.

33.       Pagal nacionalinėje teisėje galiojančias civilinio proceso taisykles, rungimosi principas lemia,  kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

34.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

35.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl patento pripažinimo negaliojančiu, kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, nėra išskiriama bendrosios įrodinėjimo pareigos išimčių – suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu, kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, visų su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę; suinteresuotas asmuo, pareiškęs tokio pobūdžio ieškinį, įrodinėja aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias išradimo nepatentabilumą, o ginčijamo išradimo patento savininkas įrodinėja tas aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo išradimo atitiktį patentabilumo reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003). 

36.       Iš esmės tokios pačios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės laikomasi ir Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje, kurioje nurodyta, kad tai, jog išradimas neatitinka naujumo reikalavimo, turi įrodyti tai teigianti šalis (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose Nr. T 193/84, Nr. T 73/86, Nr. T 162/87, Nr. T 293/87) (European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 96–97).

37.       Taigi, atsakovei pareiškus reikalavimą dėl išradimo pripažinimo negaliojančiu, kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, visų su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę, t. y. atsakovė įrodinėja aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančias išradimo nepatentabilumą, o ginčijamo išradimo patento savininkas įrodinėja tas aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo išradimo atitiktį patentabilumo reikalavimui.

38.       Atsakovė UAB „Durpeta“ ginčija Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog iki prioriteto datos, t. y. 2014 m. balandžio 29 d., ginčijamų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų elementai – specialiųjų charakteristikų durpių ir medienos mišinys (kuriame drožlių dydis nuo 1 iki 50 mm, mišinio tūrinis tankis nuo 100 iki 250 kg/m3) bei durpių rūšis (šviesios durpės) – technikos lygiu nebuvo žinomi, todėl atitinka naujumą. Pasak atsakovės, priešieškiniu pateikti įrodymai (patentinės patikėtinės išvada, gausūs viešai publikuoti straipsniai), patvirtina, jog visi ginčijamų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų elementai neatitinka naujumo reikalavimo, nes buvo žinomi dar iki patento paraiškos datos.

39.       Pagal Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bet kokios technikos srities išradimai pripažįstami patentabiliais, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą. Pagal Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išradimas laikomas nauju, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą – iki prioriteto datos, buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (Patentų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Europos patentų konvencijos 54 straipsnio 2 dalimi, technikos lygiu laikoma visa, kas iki Europos patento paraiškos padavimo dienos visuomenei buvo prieinama dėl žodinio arba rašytinio apibūdinimo, naudojimo ar kuriuo kitu būdu.

40.       Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant Europos patento, išplėsto į Lietuvos Respubliką, galiojimo Lietuvoje klausimus, būtina atsižvelgti ir į Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos praktikoje pateiktus išaiškinimus, kai taikomos Europos patentų konvencijos nuostatos, atitinkančios Patentų įstatyme įtvirtintą ginčo sprendimui aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150-469/2018).

41.       Teisės doktrinoje pripažįstama, kad išradimas bus laikomas neatitinkančiu naujumo reikalavimo, jei visi išradimo apibrėžtyje nurodyti išradimo požymiai bus randami viename kuriame nors technikos lygį sudarančiame žinių šaltinyje (C. M. Polizzi, D.A. Shetka. Patent Issues of Genomic Research // Drug Development Research. 1997, Nr. 41(3-4), p. 205-217).

42.       Europos patentų tarnybos praktikoje išaiškinta, kad išradimas bus patentabiliu, jei jis kažkuo skirsis nuo visų išspausdintų straipsnių, žinomų technologijų ar rinkoje esančių produktų. Išvada apie tam tikros techninės problemos sprendimo naujumą yra daroma lyginant jį su prototipu. Prototipu laikomas žinomas panašus sprendimas (analogas), kuris su sprendimu turi daugiausia bendrų esminių požymių. Esminis sprendimo požymis yra tas jo elementas, pavyzdžiui, įrenginio detalė, būdo operacija, medžiagos ingredientas ir kita, kurį pašalinus nebepasiekiamas tobulinimo tikslas (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje Nr. T 922/98).

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant išradimo patentabilumą, turi būti vertinamas ne atskirų išradimo požymių naujumas, o išradimo kaip vientiso objekto naujumas pagal išradimo apibrėžties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek ieškovų, tiek ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės argumentus dėl Europos patento Nr. EP3136845 apibrėžties 1 ir 2 punktų neatitikimo naujumo ir išradimo lygio reikalavimams.

45.       Nagrinėjamu atveju patento apibrėžties 1 punktas saugo ieškovų išradimą, t. y. kraiko kompoziciją, kuri turi šias charakteristikas: susideda iš konkrečių komponentų, t. y. pušies arba eglės drožlių ir šviesių durpių tipo kimino, medžio drožlių dydžio intervalas 150 mm, pageidautina 5–20 mm; medžio drožlių ir kimino santykis yra nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 80 / 20 tūrio proc., mišinio tūrinis tankis yra 100–250 kg/m3 nesuspaustoje būsenoje. Patento apibrėžties 2 punktas – mišinys pagal 1 apibrėžties punktą, kuriame medžio drožlių ir kimino santykis siekia nuo 30 / 70 tūrio proc. iki 70 / 30 tūrio proc. Ieškovų išradimo išskirtinumą būtent ir pagrindžia patento apibrėžties 1 ir 2 punkte nurodytas specialių charakteristikų medžio drožlių ir kimino mišinys, kuris dėl savo savybių leidžia efektyviau nei bet kokie kiti mišiniai išspręsti konkrečias technines problemas (drėgmės ir amoniako dujų pašalinimo iš kraiko problemą). Būtent šis specialių charakteristikų mišinys, o ne atskiri jo elementai (medžio drožlių ir durpių rūšis, medžio drožlių dydžio intervalas, mišinio tūrinis tankis ir kt.), ir sudaro ieškovų išradimo esmę. 

46.       Atsakovė, ginčydama išradimo naujumą, iš esmės rėmėsi dviem moksliniais šaltiniais, t. y. „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“ ir „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“, kurie, atsakovės vertinimu, rodo technikos lygį, buvusį iki prioriteto datos, tačiau nei vienas iš šių straipsnių neatskleidžia visų ieškovų išradimo apibrėžties 1 punkte nurodytų charakteristikų. Straipsnyje „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“ nurodoma tik tai, kad mišinys turi būti iš medžio drožlių ir durpių su proporcija 50 / 50, tačiau nenurodoma nei medžio drožlių, nei durpių rūšis, o taip pat medžio drožlių dydžio intervalas, mišinio tūrinis tankis. Straipsnyje „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“ nors ir yra iš dalies sukonkretinti mišinio komponentai ir proporcija, t. y. nurodomas medžio drožlių iš pušies ir durpių mišinys su proporcija 80 / 20, tačiau taip pat nenurodomas nei medžio drožlių dydis, nei durpių rūšis, nei mišinio tūrinis tankis. Taigi, priešingai nei įrodinėja atsakovė, šiuose moksliniuose straipsniuose, o taip pat ir kituose atsakovės nurodytuose šaltiniuose visos ieškovų išradimo 1 apibrėžtį sudarančios charakteristikos atskleistos nebuvo.

47.       Atsakovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu išradimo naujumas nebuvo įvertintas netiesioginio atskleidimo aspektu, kuris yra neatsiejamai susijęs su kitu patentabilumo reikalavimu – atitiktimi išradimo lygiui.

48.       Pagal Patentų įstatymo 7 straipsnį, išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

49.       Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje pažymima, kad ankstesnis technikos lygis paneigia naujumą tada, kai dėl nurodyto išradimo dalyko išvada gali būti padaryta tiesiogiai ir nedviprasmiškai iš nustatyto technikos lygio, įskaitant požymius, kurie tam tikros srities specialisto gali būti numanomi iš to, kas yra aiškiai atskleista (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose Nr. T 677/91, Nr. T 465/92, Nr. T 511/92). Taigi, pagal Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktiką, yra pripažįstamas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis išradimo atskleidimas.

50.       Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje taip pat nurodyta, kad netiesioginis išradimo atskleidimas (angl. implicit disclosure) reiškia atskleidimą, kurį bet kuris vidutinis tos srities specialistas objektyviai suprastų kaip būtinai numanomą iš pateikto turinio (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje Nr. T 1523/07). Kartu pažymėtina, kad numanomas išradimo atskleidimas nereiškia nieko daugiau, kaip tik aiški ir vienareikšmiška pasekmė to, kas yra aiškiai nurodyta (Europos patentų tarnybos Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje Nr. T 823/96).

51.       Jau buvo minėta, kad ieškovų išradimo išskirtinumą pagrindžia ne durpių ir medienos drožlių mišinys, kaip toks savaime, o būtent patento apibrėžties 1 ir 2 punkte nurodytas specialių charakteristikų medžio drožlių ir kimino mišinys. Kaip matyti iš byloje pateikto Europos patento aprašymo, šiame dokumente suformuluota techninė problema, kurios sprendimui skirtas išradimas, – poreikis sukurti kraiko medžiagą, kuri būtų tinkama naudoti kaip naminių paukščių kraikas ir kuri galėtų absorbuoti amoniaką bei kvapus pakankamai ilgą laiką, kad ją būtų galima naudoti visą gamybos ciklą komerciniuose naminių paukščių ūkiuose. Esminis techninis sprendimas (išradimas) tokiai problemai išspręsti yra tas, kad sukuriamas naminių paukščių kraikas su geresniu oro patekimu, užtikrinančiu stabilesnį ir saugesnį drėgmės bei amoniako dujų išsiskyrimą. Vienas esminių patento požymių, išsprendžiantis patente keliamas technines problemas, yra būtent šviesiųjų durpių elementas. Kaip nurodė ieškovai, šviesios durpės yra sudarytos iš mažiau susiskaidžiusios augalinės medžiagos, kuri yra retesnė, todėl leidžia pasiekti didesnį bendrą medžiagų paviršių aeravimui. Tuo tarpu sunkiosios durpės yra labiau suirusios ir dėl to labiau susispaudusios, praleidžiančios mažiau oro ir sunkesnės. Be to, šviesaus tipo durpės kartu yra ir mažesnio tankumo ir atitinkamai mažesnio tūrinio svorio, todėl būtent šis durpių  tipas leidžia pasiekti, kad būtų užtikrinta kita patento apibrėžties charakteristika, t. y. mišinio tūrinis tankis nuo 100–250 kg/m3. Ieškovai taip pat akcentavo, jog šviesios durpės yra rūgščios, kurių pH yra apie 5, o tai leidžia pasiekti mažesnį amoniako išsiskyrimą. 

52.       Pažymėtina, jog nei atsakovės nurodytuose technikos lygio straipsniuose „Valdymo priemonės broilerių pėdų dermatitui mažinti“ ir „Durpių samanų priemaišų poveikis mikrobinei apkrovai panaudotam pušies drožlių kraikui, skirtam naminiams paukščiams“, nei kituose jos pateiktuose dokumentuose nėra aprašytos būtent ieškovų patente nurodytų šviesių durpių (kiminų) savybės ir jų poveikis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, jog iki prioriteto datos buvo žinoma tik tai, kad įmaišius durpių į įprastinį kraiką, jis gali tapti puresnis, tačiau kokios durpės turėtų būti naudojamos, siekiant pasiekti geriausią rezultatą, nebuvo žinoma. Tai, kad naudotina durpių rūšis nebuvo atitinkamos srities vidutiniam specialistui akivaizdi, įrodo ir JAV išradėjui D. G. M. išduotas patentas Nr. US4827871. Šis išradėjas naudojo nendrinių viksvų (angl. red sedge peat) durpes, taip pat nustatė, kad turi būti naudojamos durpės, kurios yra suformuotos į suspaustus fragmentus, nes paprasta durpių medžiaga gali dulkėti, o prieš suformuojant mišinį, durpės turi būti išdžiovintos bent iki 50 proc. drėgmės. Todėl, nesant duomenų, kad iki prioriteto datos ieškovų patente nurodytų šviesių durpių (kiminų) savybės ir jų poveikis buvo tiriamas bei aprašomas technikos lygio dokumentuose, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog buvo atskleista informacija apie durpių (nesukonkretinant jų tipo) panaudojimą kraiko mišiniams ar tai leidžia bet kuriam vidutiniam tos srities specialistui numanyti, kad į tokį mišinį reikėtų įtraukti būtent ieškovų patente nurodytas šviesias durpes.

53.       Atsakovės pateiktuose dokumentuose taip pat nėra jokios informacijos, kokio dydžio medžio drožlės yra tinkamiausios paukščių kraikui. Priešieškinio 2 ir 3 prieduose atsakovė yra pateikusi informaciją, kokio dydžio medienos drožles siūloma naudoti arklių, bet ne paukščių kraikui. Be to, kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė mokslinį straipsnį, tyrinėjantį specialiems poreikiams statybų srityje – betono gamybai – skirtas medžio drožles (,,Experimental study of wood shaving addition in mortar and statistical modeling on selected effects“) (priešieškinio 4 priedas), o atsakovės pateiktoje patentinės patikėtinės nuomonėje nurodomas medienos drožlių briketų savybes analizuojantis straipsnis (,,Effect of Sawdust Particle Size on Physical, Mechanical, and Energetic Properties of Pinus durangensis Briquettes“). Akivaizdu, jog šie dokumentai nesuteikia informacijos apie paukščių kraiką, kokio dydžio drožlės jam yra tinkamiausios ir pan. Taigi, atsakovė neįrodė, kad iš pateiktos informacijos atitinkamos srities specialistui būtų prieinamos bendrosios žinos, kurios lemtų pasirinkimą paukščių kraikui naudoti būtent 1–50 mm diametro medienos drožles.

54.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl tūrinio tankio apskaičiavimo. Atsakovė niekuo nepagrindžia informacijos, kad sausų durpių 1 m3 sveria 310 kg. Atsakovės pateiktoje ,,AAA Law“ patentinėje analizėje nurodoma (6 lapas), kad minkšto medžio drožlių 1 m3 tūrinis tankis yra nuo 117 kg iki 132 kg, o sausų durpių – 310 kg, tačiau nenurodomi šaltiniai (arba nuorodos į šaltinius neaktyvios pateiktame dokumente), taip pat analizėje nenurodoma, kokių durpių (šviesių ar tamsių) tūrinis tankis yra analizuojamas. Be to, kaip jau buvo minėta nutarties 51 punkte, iki prioriteto datos šviesių durpių (kiminų) savybės ir jų poveikis nebuvo atskleistas, o būtent šis tipas durpių leidžia pasiekti patente nurodytą mišinio tūrinį tankį nuo 100–250 kg/m3.

55.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog patente atskleidžiamas techninės problemos sprendimas būtų buvęs akivaizdus atitinkamos srities specialistui patentinės paraiškos padavimo metu, taigi, neįrodė, kad ginčijamas išradimas neatitinka išradimo lygmens reikalavimo (CPK 178 straipsnis).

56.       Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai rėmėsi Europos patentų tarnybos ir JAV patentų tarnybos ekspertizių išvadomis, kaip papildomais rašytiniais įrodymais, nes šios tarnybos nagrinėjo tuos pačius požymius, kuriuos, kaip nenaujus ar neatitinkančius išradimo lygio, nagrinėjo atsakovė (medžio drožlių dydis, tūrinis tankis, durpių rūšis). 

57.       Europos patentų tarnybos ekspertizės ataskaitoje dėl patento naujumo ir išradimo lygio  nurodoma, kad, skirtingai negu JAV patente Nr. US4827871, kuris sudarė technikos lygį, ieškovų patento paraiškoje buvo nurodytas medžio drožlių dydis – nuo 1 iki 50 mm ir mišinio tūrinis tankis nuo 100 iki 250 kg/m3, ir būtent šios charakteristikos Europos patentų tarnybos buvo pripažintos naujomis. Taigi, klausimą, kurį kelia ir atsakovė, t. y. ar drožlių dydžio ir tūrinio tankio parametrai buvo žinomi, jau įvertino Europos patentų tarnyba. Be to, teismas įvertino ir tai, kad ekspertizės ataskaitoje Europos patentų tarnyba kritikuoja šviesių durpių sąvoką, vadindama ją neaiškia, tačiau tai nepaneigia šviesių durpių, kaip charakteristikos, reikšmės išradimo patentabilumui, juolab kad Europos patentų tarnyba, atsižvelgusi į ieškovų paaiškinimus, sprendime išduoti patentą pripažino, jog patento apibrėžties 1 punkte nurodoma savybė „šviesaus tipo“ kiminas turi būti atstatyta, nes yra pakankamai paaiškinta patento aprašyme.

58.       Atitinkamai, kaip papildomą rašytinį įrodymą pirmosios instancijos teismas įvertino ir JAV patentų tarnybos ekspertizės išvadą, kurioje vertintas išradimo patentabilumo klausimas ir išradimo ryšys su jau egzistuojančių išradimų charakteristikomis. Pažymėtina, kad JAV tarnyba patentą ieškovams išdavė tik po to, kai ieškovai paaiškinimuose detalizavo, jog jų išradimas atitinka naujumo ir išradimo lygio reikalavimus, nes medžio drožlių rūšis (eglė ar pušis), dalelių dydis (nuo 1 iki 50 mm), šviesių durpių naudojimas ir bendras mišinio tūrinis tankis nuo 100 iki 250 kg/m3 leidžia pasiekti, kad mišinio viduje medžiagos būtų erdvios, praleistų daugiau oro ir taip efektyviau mažintų amoniaką ir drėgmę.

59.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia ginčo išradimo patentabilumo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Europos patento pažeidimą

60.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti naminiams paukščiams skirtą kraiką, kuris, ieškovų teigimu, savo sudėtimi pažeidžia išimtines Europos patento Nr. EP3136845 savininko teises, motyvuodamas tuo, jog ieškovų pateiktų įrodymų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovų iniciatyva atliktų tyrimų objektas buvo būtent atsakovės pagamintas kraikas. Teismas taip pat nusprendė, kad aplinkybė, jog prekybos santykiai atsakovę ir Lenkijos verslininką M. W. sieja nuo 2018 m., pati savaime nepatvirtina, kad ieškovų inicijuotiems tyrimams buvo naudojamas būtent atsakovės pagamintas paukščių kraikas.

61.       Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad patentą pažeidžiantį kraiką gamino ir tiekė būtent atsakovė, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė 2018–2019 m. dideliais kiekiais tiekė Lenkijos verslininkui M. W. kraiką, kurio gaminio numeris GP2369; Lenkijos detektyvas iš Lenkijos verslininko M. W. įsigijo kraiką, pažymėtą tokiu pačiu numeriu GP2369; prieštaravimų tarp ieškovų pateiktų įrodymų nėra; gavusi ieškovų pretenziją, atsakovė pradėjo slėpti patento pažeidimą, koreguodama įrašus išrašomose sąskaitose.

62.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai patento pažeidimo neįrodė. 

64.       Visų pirma, ieškovų pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose pardavėja nurodyta atsakovė, o pirkėju – Lenkijos verslininkas M. W., patvirtina tik tai, kad atsakovės gaminamas paukščių kraikas buvo tiekiamas Lenkijos verslininkui M. W., tačiau ši aplinkybė, kurios, beje neginčija ir pati atsakovė, pati savaime neįrodo patento pažeidimo fakto. Be to, byloje nėra duomenų ką reiškia (žymi) atsakovės sąskaitose faktūrose nurodyti numeriai GP2369 ir GP23691, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie numeriai identifikuoja būtent atsakovės gaminamą ir parduodamą paukščių kraiką, juolab kad iš sąskaitų suvestinės matyti, jog, priešingai nei nurodo ieškovai, atsakovė ne visas 5000 l ir 6000 l pakuotes ženklina šiais numeriais ir nebūtinai numeriu GP2369 ženklina vien tik 5000 l pakuotes.

65.       Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad Lenkijos detektyvas prekę įsigijo ne tiesiogiai iš atsakovės, todėl nėra pagrindo teigti, kad detektyvas įsigijo būtent atsakovės gaminamo paukščių kraiko pakuotę. Šiuo atveju ieškovų nurodyta aplinkybė, kad verslininkas M. W. yra ilgalaikis atsakovės partneris, nesudaro pagrindo išvadai, jog M. W. ginčo laikotarpiu neįsigijo kraiko iš kitų tiekėjų, juolab kaip nurodyta Detektyvo ataskaitoje, M. W. vykdo ūkinę veiklą pavadinimu „AMF Life“ ir specializuojasi durpių bei su jų naudojimu susijusių produktų pardavime. Be to, Detektyvo ataskaitoje nėra nurodyta ar patvirtinta, kad detektyvo iš M. W. / jo bendrovės AMF Life įsigytą prekę pagamino atsakovė, o pateiktose nuotraukose nėra jokių atsakovės inicialų ar informacijos, iš kurios būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą dėl tikslios prekės kilmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Detektyvo ataskaitoje nurodyta, jog detektyvas iš M. W. / jo bendrovės AMF Life įsigijo apskritai net ne paukščių kraiką, o dulkių mulčą pavadinimu „MAGNA“, tai tik sustiprina abejones dėl atsakovės gaminamo paukščių kraiko ir detektyvo iš M. W. / jo bendrovės AMF Life įsigytos prekės tapatumo.

66.       Trečia, Krokuvos Hugo Kolontajaus žemės ūkio universiteto atlikto tyrimo ataskaitoje apskritai nėra nurodyta, koks konkrečiai kraikas ar mišinys buvo tiriamas, iš ko, kada ir kaip jis buvo gautas, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu byloje, todėl teisėjų kolegija juo nesivadovauja.

67.       Ketvirta, ieškovų argumentai, kad atsakovė, gavusi ieškovų pretenziją, ėmė slėpti galimą pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes vien aplinkybė, jog tam tikrose atsakovės išrašomose sąskaitose užrašas „durpių produktas“ yra naudojamas vietoje užrašo „durpių ir medienos mišinys“, pati savaime patento pažeidimo fakto niekaip nepagrindžia.

68.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog byloje ieškovų pateiktų įrodymų, įvertinus jų leistinumą, patikimumą, ryšį su įrodinėjimo dalyku, nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovų iniciatyva atliktų tyrimų objektas buvo būtent atsakovės pagamintas kraikas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie patento pažeidimą, taigi, ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                          Rasa Gudžiūnienė

                                                                  Vilija Mikuckienė

                                                          Neringa Švedienė