Civilinė byla Nr. 3K-3-275-695/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00404-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaistvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trenzės transportas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trenzės transportas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaistvita“ dėl darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, taip pat teisines prielaidas papildomiems statybos rangos darbams atlikti ir už juos atsiskaityti, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Klaistvita“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“ 258 549,66 Lt (74 881,15 Eur) skolos bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2008 m. lapkričio 17 d. pasirašė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo įrengti privažiuojamąjį kelią iš smėlio ir žvyro mišinio į atsakovės sklypą. Visi atlikti darbai buvo suderinti su atsakove, tačiau ji vengia atsiskaityti.
4. Atsakovė UAB „Trenzės transportas“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė UAB „Klaistvita“ pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335 pripažinti negaliojančiu.
5. Atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį yra visiškai atsiskaičiusi, o dėl papildomų darbų, kurių kaina nurodyta 3 kartus didesnė, nei jau sumokėta pagal Sutartį, nebuvo tariamasi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Trenzės transportas“ ieškovei UAB „Klaistvita“ 74 881,16 Eur ir procesines palūkanas.
7. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 17 d. statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei įrengs privažiuojamąjį kelią į sklypą iš smėlio ir žvyro mišinio. Sutartyje nurodyta, kad sutarties objekto kaina – 68 867,40 Lt be PVM. Tokia pati kaina nurodyta ir Sutarties priede – UAB „Klaistvita“ lokalinėje sąmatoje Nr. S002. Pagal Sutartį darbai turėjo būti pradėti 2008 m. lapkričio 18 d., o baigti – 2008 m. gruodžio 5 d. Ieškovė 2008 m. lapkričio 28 d. atsakovei parengė atliktų darbų aktą Nr. 320 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0212859 dėl 81 263,53 Lt (68 867,40 Lt be PVM) sumos. Už šiuos darbus atsakovė atsiskaitė.
8. Šalys nesutaria dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus papildomus statybos rangos darbus, kuriuos pastaroji teigia atlikusi pagal žodinį susitarimą ir tuo pagrindu išrašiusi 2010 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0276642 dėl 258 549,66 Lt sumos bei sudariusi 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335. Atsakovė byloje neigia sudariusi susitarimą dėl papildomų darbų ir teigia, kad su ieškove pagal Sutartį yra visiškai atsiskaičiusi.
9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų aktu Nr. 320, konstatavo, kad kelio įrengimo darbai buvo atliekami nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d., tačiau šalių Sutartis sudaryta tik 2008 m. lapkričio 17 d. Kadangi ieškovė kelio įrengimo darbus pradėjo dar iki statybų rangos sutarties pasirašymo, teismas sprendė, kad egzistavo žodinis šalių susitarimas, kuris patvirtina vyravusį žodinių susitarimų pobūdį. Važtaraščiai patvirtina, kad į Klaipėdos geležinkelio stotį „Draugystė“ buvo pristatomas smėlis ir darbai buvo atliekami ir 2008 m. lapkričio 28 d. – 2008 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė įrenginėjo kelią į atsakovės sklypą, kuriame atsakovė sandėliuoja medžiagas, laiko sunkiasvorę techniką. Teismas nusprendė, kad atsakovė, nestabdydama ir nenutraukdama ieškovės toliau atliekamų darbų, patvirtino tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl papildomų darbų.
10. Teismo vertinimu, nurodytų papildomų darbų kaina šalių nebuvo aptarta dėl to, kad, kaip nurodė ieškovė ir teismo ekspertas, neįmanoma aptikus durpingą gruntą iš anksto nustatyti jo kiekio be geologinių tyrimų, kiek jo reikės iškasti ir pakeisti. Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.2 punktą užsakovė įsipareigojo pateikti visus dokumentus, reikalingus nurodytiems darbams atlikti, tačiau dokumentai rangovei nebuvo pateikti, todėl ieškovė susidūrė su nenumatytomis kliūtimis – durpingu gruntu, kurį reikėjo iškasti ir išvežti, o vietoje jo atvežti smėlį. Teismo nuomone, jeigu, ieškovei pranešus atsakovei apie iškilusias nenumatytas kliūtis, atsakovė būtų nesutikusi su papildomais darbais, ieškovė nebūtų savo rizika ir asmeninėmis įmonės lėšomis toliau vykdžiusi brangių kelio įrengimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie būtinus atlikti papildomus darbus ir to priežastis – durpingą gruntą.
11. Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 74 881,16 Eur už atliktus darbus, buvo paskirta teismo ekspertizė ir inžineriniai geologiniai tyrimai, siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų apimtį bei pobūdį ir atitiktį surašytam atliktų darbų aktui Nr. 335. Ekspertas, atlikęs geologinius tyrimus ir papildomą teismo ekspertizę, nustatė, jog ieškovei atlygintina darbų kaina už įrengtą ginčo kelią pagal Sutarties kainas sudaro 98 368,74 Eur sumą. Kadangi pagal aktą Nr. 320 sumokėta 23 535,55 Eur, teismas nusprendė, kad likusi atliktų ir neapmokėtų darbų vertė sudaro 75 833,19 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės pakviestų liudytojų parodymų negalima laikyti objektyviais ir nešališkais, nes liudytojai iš anksto buvo supažindinti su ekspertizės aktų ir geologijos tyrimų išvadomis, pasiruošę brėžinius ir skaičiavimo formules bei atsakymus į atsakovės atstovo klausimus. Atsakovės liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš byloje esančių įrodymų viseto būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamas atliktų darbų aktas Nr. 335 surašytas nepagrįstai ar ieškovė tokių darbų neatliko arba neturėjo atlikti. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl atliktų darbų akto Nr. 335 bei jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo šį atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti – ieškovės UAB „Klaistvita“ pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 335 pripažinti negaliojančiu.
14. Kolegija pažymėjo, kad nors ieškovė kelio įrengimo darbus pradėjo dar iki Sutarties pasirašymo, tikėtina – žodinio susitarimo pagrindu, tačiau vėliau šalys savo teisinius santykius formalizavo Sutartimi, kurioje tiesiogiai nustatyta, kad jos sąlygų pakeitimas ar papildymas atliekamas tik bendru sutarimu ir išdėstomas raštu (Sutarties 5.3 punktas). Statybos rangos darbų kaina Sutartyje buvo nustatyta kaip galutinė, taigi apimanti bet kokius su ieškovės įsipareigojimų vykdymu susijusius darbus, darbų bei medžiagų sąnaudų padidėjimo ar rangovės neapskaičiuotų ir neįvertintų darbų apmokėjimo riziką.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Jei sutartyje yra įtvirtinta maksimali jos kaina, ji negali būti perskaičiuota nekeičiant sutarties (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).
16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali rangovė, todėl, nuspręsdama nesilaikyti rašytinės pranešimo apie papildomus darbus ir sandorio dėl papildomų darbų formos, visais atvejais prisiima riziką, kad, kilus ginčui, tokius teisinius santykius įrodyti bus kur kas sudėtingiau.
17. Byloje, išskyrus ieškovės vadovo paaiškinimus, kitokių duomenų, tiesiogiai partvirtinančių atsakovės valią sutikti su papildomais darbais, nėra. Vertindama netiesioginių įrodymų visetą, kolegija pažymėjo, kad Sutarties objektas – kelio įrengimas – yra užbaigtas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo įžvalgomis, kad bylos medžiaga patvirtina, jog statybos rangos darbai tęsėsi ir po Sutartyje nustatyto termino, o atsakovė šį faktą turėjo ir galėjo pastebėti. Esminis pirmosios instancijos teismo motyvas – atsakovė toliau atliekamų darbų nesiekė nutraukti ir nestabdė, todėl laikytina sutikusia su papildomais darbais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutiko, nes vien fakto, kad ieškovė atliko papildomus darbus, o atsakovė turėjo suprasti, jog atliekami papildomi darbai, ir nesiėmė veiksmų jiems nutraukti, nepakanka atsakovės prievolei sumokėti už papildomus darbus kilti. Turėtų būti pateikti įrodymai, kad šalys derėjosi dėl darbų, jų apimties, kainos, kitų esminių rangos sutarties sąlygų ir dėl jų buvo pasiekta suderinta abiejų šalių valia. Jokių įrodymų, kad atsakovė (užsakovė) vykdant Sutarties ar vėliau būtų atlikusi kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pritarimą papildomų darbų atlikimui, byloje nėra.
18. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo suteikti esminę reikšmę ankstesniems šalių žodiniams susitarimams ir preziumuoti jų tęstinumą, kai byloje nėra jokios protingai pateisinamos priežasties, kodėl šalys, sutarusios dėl mažesnės vertės darbų, tai įformino rašytine sutartimi, o dėl kelis kartus didesnės vertės papildomų darbų susitartų tik žodžiu, nesudarydamos rašytinės sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas sutikimas atlikti papildomus darbus, būtų įvertintas darbų kiekis bei kaina. Jei faktiškai buvo įvykdyta tik dalis Sutarties (iki kelio pralaidos), atliktų darbų aktas Nr. 320 negalėjo būti surašytas dėl visos Sutarties kainos, nes Sutarties lokalinė sąmata apėmė visus sutartyje nurodytus darbus, o ne tik tam tikrą jų etapą (iki kelio pralaidos).
19. Rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje nustatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) (CK 6.661 straipsnis). Ieškovė, kaip statybos rangos profesionalė, dar iki Sutarties sudarymo, o vėliausiai – pradėjus ją vykdyti, turėjo pareikalauti iš atsakovės duomenų apie grunto geologinę sudėtį, kuriuos privalu nustatyti projektuojant ir atliekant kelio įrengimo darbus, arba, sudarant Sutartį, susitarti dėl kitokio kainos skaičiavimo būdo.
20. Apibendrindama kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė sutiko su papildomų darbų atlikimu. Ginčo darbai, kuriuos ieškovė vertina kaip papildomus, turėjo būti patvirtinti abiejų statybos rangos sutarties šalių ir įforminami jų bendru sutarimu, antraip jų atlikimo išlaidos pagal sutartį atitenka būtent ieškovei. Nesutarusi su atsakove dėl darbų kvalifikavimo kaip papildomų bei jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo atsisakyti sutarties. Kadangi ieškovė sutarties neatsisakė, ji turi vykdyti sutartį už joje nustatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Įrengiant privažiuojamąjį kelią, vyravo šalių žodiniai susitarimai. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė, matydama, jog kelio įrengimo darbai tęsėsi po atliktų darbų akto Nr. 320 pasirašymo, nesustabdė ieškovės atliekamų darbų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, neatsižvelgė į šalių tikruosius ketinimus, elgesį bei veiksmus vykdant rangos teisinius santykius atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Šio teismo išvada, kad, rangos sutartyje nenurodžius papildomų darbų ir nepakeitus sutarties kainos, ieškovė neturi pagrindo reikalauti atlyginti už atliktus papildomus kelio įrengimo darbus, prieštarauja teismų praktikoje suformuluotai nuostatai, jog sutarčių sąlygos, šalių elgesys ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog pagal šalių susitarimą kelio įrengimo statybos darbai buvo pradėti be atsakovės projekto, jai neatlikus geologinių tyrimų ir neinformavus rangovės apie galimas paslėptas kliūtis (durpių sluoksnį). Rangovės prašomas papildomas mokėjimas už darbą, kurį ji privalėjo atlikti, užtikrindama kokybišką darbų rezultatą, bet negalėjo numatyti Sutarties sudarymo momentu, yra teisėtas. Sutartis yra fiksuotų įkainių, o ne tvirtai fiskuotos kainos sutartis, tai rangovei turi būti sumokama už faktiškai atliktų darbų kiekį. Ieškovės atlikti statybos darbai pagal aktą Nr. 335 turi būti vertinami kaip papildomi pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį. Ieškovė įrodė aplinkybes, suteikiančias jai teisę reikalauti sumokėti už atliktus papildomus darbus.
21.3. Atsakovė vengė pasirašyti ginčo atliktų darbų aktą, tačiau kelio statybos darbai faktiškai atsakovei buvo perduoti, ji naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu, todėl ieškovė aktą pasirašė vienašališkai. Pažymėtina, kad nors atliktų darbų aktas Nr. 335 pasirašytas 2009 m. gruodžio 31 d., su atsakove nepavykus pasiekti kompromiso, jame yra nurodytos 2008 m. kovo mėnesio kainos, o 2010 m. nurodyti padarius spausdinimo klaidą. Šios aplinkybės nedaro perdavimo–priėmimo akto negaliojančio.
22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis konsensualizmo principu, šalys gali laisvai pasirinkti susitarimo formą. Šio ginčo atveju tokio principo taikymas iš anksto šalių buvo eliminuotas sutartyje – šalys susitarė, kad visi Sutarties pakeitimai ar papildymai, pataisymai turi būti rašytiniai, pasirašyti abiejų sutarties šalių (Sutarties 5.3, 8.1 punktai), t. y. šalys iš anksto išreiškė valią ateityje galinčius kilti sutartinius klausimus spręsti tik rašytine forma. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ieškovė įrodinėja žodinį šalių susitarimą, nepaisydama anksčiau nurodytų šalių pasirašytos Sutarties ir įstatymo reikalavimų. Be to, Sutarties 4.7 punkte nustatyta ieškovės pareiga pranešti atsakovei apie būtinumą atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti kainą. Vertinant Sutarties prigimtį ir esmę (statybos ranga) bei jos 5.3, 8.1, 8.3 punktų turinį, spręstina, jog šis pranešimas turėtų būti rašytinis. Ieškovė byloje nesugebėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties, kaip ji pati teigė, buvo tariamasi būtent žodžiu, nesilaikant Sutartyje įtvirtinto reikalavimo visus jos pakeitimus ir papildymus įforminti raštiškai.
22.2. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.653 ir 6.684 straipsnių normas, nustatęs, kad ieškovė neįrodė sąlygų reikalauti iš atsakovės atlyginimo už atliktus papildomus darbus, – byloje neįrodyta, kad rangovė įvykdė užsakovės informavimo pareigą ir nenustatyta atsakovės valios išraiška sutikti su papildomais darbais. Jokių įrodymų, kad atsakovė Sutarties vykdymo metu ar po to būtų atlikusi kokius nors veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie jos pritarimą papildomų darbų atlikimui (pvz., pasirašiusi darbų priėmimo aktą, bent iš dalies sumokėjusi už atliktus darbus ar pan.), byloje nėra. Vien fakto, kad ieškovė atliko papildomus darbus, o ieškovė turėjo suprasti, jog atliekami papildomi darbai, ir nesiėmė veiksmų jiems nutraukti, nepakanka atsakovės prievolei sumokėti už papildomus darbus kilti. Net jeigu šalių susitarimai dėl darbų atlikimo iki sutarties sudarymo būtų buvę žodiniai, būtų neteisinga suteikti esminę reikšmę jiems ir preziumuoti jų tęstinumą, kai byloje nėra jokios protingai pateisinamos priežasties, kodėl šalys, sutarusios dėl mažesnės kainos darbų, tai įformino rašytine sutartimi, o dėl 3 kartus Sutarties kainą viršijančių papildomų darbų būtų susitarusios tik žodžiu.
22.3. Duomenų apie grunto geologinę sudėtį ieškovė, kaip statybos rangos profesionalė, turėjo pareikalauti dar iki Sutarties sudarymo (arba, sudarant sutartį, susitarti dėl kitokio kainos skaičiavimo būdo), vėliausiai tokių duomenų turėjo būti pareikalauta jau pradėjus vykdyti sutartį, o atsakovei jų nepateikus, vadovaudamasi CK 6.661 straipsniu, ieškovė turėjo teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus. Kadangi ieškovė darbus atliko neturėdama tokių duomenų, buvo pagrįstai konstatuota, kad ji veikė savo rizika ir atsakomybė už tai negali būti perkelta atsakovei. Be to, ieškovė klaidingai aiškina, kad šalys susitarė ne dėl darbų kainos, o dėl darbų įkainio, nes Sutartyje aiškiai nurodyta kaina.
22.4. Ieškovė apeliuoja į CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų taikymą, tačiau dėl toliau nurodytų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių ieškovės elgesio ginčo sutartiniuose santykiuose negalima laikyti sąžiningu. Šalių anksčiau nesiejo jokie verslo ar kitokie santykiai ir jos viena kitai nebuvo žinomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių atsirado protingai nepaaiškinamas pasitikėjimas, jog jos būtų žodžiu susitarusios dėl keturgubai didesnės darbų kainos, lyginant su sutarties kaina, t. y. nuo 81 263,53 Lt iki 339 813,19 Lt (81 263,53 Lt + 258 549,66 Lt). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų informavusi atsakovę apie papildomų darbų atlikimą ir kad būtų vykusios kokios nors derybos dėl jų apmokėjimo. Atsakovės teiginius apie pretenzijų dėl kelio darbų apmokėjimo nebuvimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovei jos siųsti 2009 m. rugsėjo 23 d., gruodžio 8 ir 9 d. laiškai, iš kurių turinio matyti, kad tarp šalių vyko ginčas tik dėl grunto iškasimo kiekio ir dolomito skaldos trūkumo prie šio ginčo kelio esančiuose atsakovės žemės sklypuose. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad kelio darbai buvo atliekami dviem etapais ir, pradėjus antrąjį etapą, buvo aptiktas durpingas gruntas, apie kurį ieškovė nežinojo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, ir būtų neįtikėtina, jog vienoje pralaidos pusėje būtų vienoks gruntas, o kitoje – visiškai kitoks, t. y. durpingas. Ieškovė nenurodo, kad jai prieš darbų atlikimą buvo pateikta topografinė nuotrauka, kurioje pažymėtas vietos pelkėtumas, leidęs numatyti, kad darbų vieta yra durpinga. Išrašydama 2010 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą SJVB Nr. 0276642, praėjus beveik 1,5 metų nuo akte Nr. 335 nurodytos darbų atlikimo datos, ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies reikalavimą nedelsiant išrašyti sąskaitą už atliktus darbus ar patiektas prekes. Nors ieškovė teigia sumokėjusi pridėtinės vertės mokestį, tačiau byloje tokių duomenų nepateikė. Važtaraščiuose nurodytas bendras smėlio kiekis nesutampa su atliktų darbų aktuose Nr. 320 ir Nr. 335 nurodytu smėlio kiekiu, o važtaraščiuose aiškiai matyti kiekio prirašymas (papildomai prirašyta 1847 kub. m smėlio).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių susitarimo atlikti papildomus darbus sudarymui konstatuoti aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo
23. Pirmosios instancijos teismui byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarius išvadą, kad šalys sudarė žodinį susitarimą dėl papildomų rangos darbų, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad tokiai išvadai padaryti nepakanka duomenų, buvo priimti skirtingi teismų sprendimai.
24. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
25. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 1.73 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė 5000 Lt, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. Jei susitarimas dėl papildomų ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimo nebuvo įformintas įstatyme reikalaujama paprasta rašytine forma, tai atima iš šalių teisę, kilus jų ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
26. Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą, todėl, kilus ginčui dėl statybos rangos sutarties sudarymo ar įvykdymo, taikomas tik draudimas remtis liudytojų parodymais. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, nesant rašytinės rangos sutarties, galima remtis liudytojų parodymais. Bylos šalys tokios teismo išvados neginčijo. Teismas, remdamasis liudytojų parodymų ir kitų įrodymų visetu, nustatė, kad 2008 m. gruodžio 5 d. atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 320 ir priėmė darbus už visą Sutartimi sutartą kainą, tačiau smėlis ir toliau buvo vežamas bei darbai buvo atliekami iki 2008 m. gruodžio 22 d. Kadangi šie darbai po akto pasirašymo buvo atliekami įrengiant kelią į atsakovės veikloje naudojamą sklypą, teismas nusprendė, kad atsakovės veiksmai, jai žinant apie papildomų darbų atlikimą, t. y. darbų nesustabdymas ir nenutraukimas, patvirtina tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl papildomų rangos darbų.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė galėjo ir turėjo pastebėti tęsiamus statybos rangos darbus, tačiau nesutiko su išvada, kad tai patvirtina jos sutikimą su papildomais darbais. Kolegijos nuomone, turėtų būti pateikti įrodymai, kad šalys derėjosi dėl darbų, jų apimties, kainos, kitų esminių rangos sutarties sąlygų ir dėl jų buvo pasiekta suderinta abiejų šalių valia.
29. Vertinant, ar buvo sudaryta sutartis (arba papildomas susitarimas dėl jau sudarytos sutarties pakeitimo), svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu. Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).
30. Tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Šalims sutarus dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
31. Bylos šalių sudarytos Sutarties 5.3, 8.1 punktuose nustatyta, kad Sutarties pakeitimai ar papildymai, pataisymai turi būti rašytiniai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
32. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).
33. Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įvykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
34. Taigi pagal pirmiau cituotas įstatymo normas ir kasacinio teismo jurisprudenciją, sprendžiant dėl sutarčių ir susitarimų dėl jų pakeitimo sudarymo fakto, esminę reikšmę turi šalių elgesio ir jo sąžiningumo įvertinimas.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: atsakovė 2008 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų aktu Nr. 320 priėmė visus ieškovės atliktus darbus už visą Sutartimi sutartą kainą, t. y. pasirašydama šį aktą atsakovė pripažino, kad ieškovė savo prievoles pagal Sutartį visiškai įvykdė (pažymėtina, kad konkreti darbų apimtis akte Nr. 320 ir sąmatoje nurodyta iškasamo grunto ir atvežamo smėlio kelio pagrindui įrengti kiekiu kubiniais metrais); po 2008 m. gruodžio 5 d. ieškovė iki 2008 m. gruodžio 22 d. toliau kasė ir išvežė didelį grunto kiekį ir atvežė bei išpylė atitinkamą smėlio kiekį, toliau tiesdama kelią, vedantį į atsakovės veikloje naudojamą sklypą; per nurodytą gana ilgą – daugiau kaip dviejų savaičių – papildomų darbų atlikimo laikotarpį atsakovė, būdama jau priėmusi visus darbus pagal Sutartį, jokiais veiksmais ieškovei neišreiškė byloje deklaruojamos pozicijos, kad ieškovė papildomus darbus atliko su atsakove nesusitarusi: nesikreipė į ieškovę dėl paaiškinimo, kokiu teisiniu pagrindu atliekami papildomi darbai, viršijantys nustatytus Sutartyje, šių darbų nesustabdė.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovės elgesys, ieškovei atliekant didelės apimties ir vertės darbus, nesuderinamas nei su CK 1.5, 6.4 įtvirtintais reikalavimais elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, nei su bendradarbiavimo principu, pagal kurį abi šalys turi veikti taip, kad išvengtų galimų ginčų kilimo ateityje. Pirmosios instancijos teismas, saistomas CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimų teismui, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad ieškovė ir ankstesnius darbus pradėjo, remdamasi žodiniu susitarimu, turėjo pagrindą šias aplinkybes vertinti kaip patvirtinančias tarp šalių buvus sudarytą susitarimą dėl papildomų rangos darbų.
37. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įstatyme ir kasacinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintus reikalavimus šalių sąžiningumui ir šiuo aspektu šalių veiksmų nevertino. Ši teisės taikymo klaida lėmė netinkamą šalių santykių kvalifikavimą ir bylos išsprendimą.
38. Kolegija nepagrįstai nurodė, kad atliktų darbų aktas Nr. 320 negalėjo būti surašytas dėl visos Sutarties kainos, nes Sutarties lokalinė sąmata apėmė visus sutartyje nurodytus darbus, o ne tik tam tikrą jų etapą (iki kelio pralaidos). Minėta, kad darbų apimtis akte Nr. 320 ir lokalinėje sąmatoje nurodyta ne kaip atkarpa iki tam tikro taško, bet iškasamo grunto ir atvežamo smėlio kelio pagrindui įrengti kiekiu kubiniais metrais. Be to, akto duomenų teisingumą atsakovė pripažino, jį pasirašydama, dėl šio akto šalių ginčo nėra.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad turėjo būti pasiekta suderinta abiejų šalių valia dėl darbų kainos.
Dėl papildomų darbų kainos ir darbų perdavimo bei priėmimo
40. Jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
41. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ieškovės darbų apimtį bei pobūdį, jų vertę ir atitiktį surašytam atliktų darbų aktui Nr. 335, buvo paskirta teismo ekspertizė, atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma iš esmės atitinka jos atliktų papildomų darbų vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, pirmiau konstatavęs šalių susitarimą atlikti papildomus darbus, pagrįstai tenkino ieškinį.
42. Atsakovė, kaip ir ieškovė, yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, todėl laikytina, kad jos žinojo arba privalėjo žinoti, jog, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų (darbų etapo) kainos, tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės.
43. Ieškovei atlikus papildomus darbus, dėl kurių, kaip byloje konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys sutarė įstatymo nedraudžiama forma, atsakovei faktiškai priėmus darbų rezultatą, bet vengiant pasirašyti šių darbų priėmimo aktą, ieškovė turėjo pagrindą jį pasirašyti vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo akte nurodyti darbai atlikti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitų bylos aplinkybių kontekstą, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo šį atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu.
44. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais argumentais, kasaciniu skundu apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur, o kasaciniame teisme – 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai, taip pat sumokėta 1438 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Kasaciniam teismui tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmiau nurodytos atlyginimo už advokato pagalbą sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8 punktuose nustatytų dydžių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą.
Priteisti UAB „Klaistvita“ (j. a. k. 142047833) iš UAB „Trenzės transportas“ (j. a. k. 142133976) 3938 (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas