Administracinė byla Nr. eI3-375-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02494-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 55.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant pareiškėjai V. L., jos atstovei advokato padėjėjai Dinetai Valkauskaitei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Gretai Gecevičiūtei-Kulbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su 2022 m. lapkričio 3 d. patikslintu prašymu (teisme gautas 2022 m. lapkričio 7 d. Nr. DOK-30993), prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 354 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taip pat pareiškėja 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu (teisme gautas 2022 m. gruodžio 8 d. Nr. DOK-34527) prašė atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir šį prašymą nagrinėti kartu su patikslintu prašymu.

Pareiškėja patikslintame prašyme nurodė, taip pat teismo posėdyje ji ir jos atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad pareiškėja iki 2019 metų nežinojo apie senelio J. S. turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes tik 2019 metais, rinkdama informaciją apie senelio biografiją, sužinojo apie galimai senelio turėtą žemę.

Nurodė, kad pareiškėja turtines teises į J. S., mirusio 1964 m. gegužės 11 d., nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjo pradėdama faktiškai valdyti mamos V. Š. – J. S. dukros, mirusios 1990 m. rugsėjo 26 d., turtą.

Pažymėjo, kad pareiškėjos mama ir J. S. dukra V. Š. niekada nebuvo kalbėjusi apie pareiškėjos senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą – žemę.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytais terminais prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį J. S. turtą nebuvo pateikusi.  

Teigė, jog pareiškėja, 2019 metais sužinojusi apie senelio J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 354 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), veikė aktyviai ir 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl senelio žemės. NŽT pareiškėjai nurodė, kad yra praleidusi terminą pateikti prašymą ir kitus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 

Nurodė, kad, sužinojusi apie senelio turėtą žemę, suklydo delsdama kreiptis į administracinį teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. S. žemę ir delsdama pateikti kitus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. S. valdytą žemę.

Atkreipė dėmesį, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. S. valdytą žemę atnaujinimo, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, kad pareiškėja turi kreiptis į administracinį teismą.

Teigia, kad terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl nežinojimo apie senelio žemę. Pareiškėjos teigimu, tai yra svarbi priežastis atnaujinti praleistus terminus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti terminą.

Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinius atkūrimo darbus.

Nurodė, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo ir dokumentų pateikimo terminus, negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo sprendimu.

Teigė, jog pareiškėja patikslintame prašyme nurodė, kad nežinojo apie senelio J. S. galimai turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir tik 2019 metais, rinkdama informaciją apie senelio biografiją, sužinojo apie galimai turėtą žemę, tačiau prie pareiškėjos prašymo pridėti dokumentai nenurodo ir neįrodo, kada pareiškėja sužinojo šį faktą.

Nurodė, jog pareiškėjos argumentai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, iš esmės nepagrįsti objektyviais duomenimis. Aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad terminų prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleidimą šiuo atveju lėmė pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas bei jos pačios pasirinktas pasyvus elgesio modelis. Tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti.

Pažymėjo, jog pareiškėja prašymo nepagrindė jokiomis objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis. Mano, kad pareiškėja nebuvo aktyvi nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl teismui nėra pagrindo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

Byloje sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 354 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku J. S.. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą 354 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikusi nei pareiškėja, nei kiti J. S. įstatyminiai įpėdiniai. Taip pat pareiškėja ir kiti J. S. įpėdiniai iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino pabaigos, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., nebuvo pateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku J. S. patvirtinančių dokumentų. 

Pareiškėjos teigimu, ji 2019 metais sužinojo apie senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą 354 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir tais pačiais metais kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimų. Tai patvirtina pareiškėjos 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. liepos 3 d. pateikti prašymai NŽT. 

Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims. Jos atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje bei kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pabaigos.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, visų pirma, yra numatyta turto savininko teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardytiems turto savininko įpėdiniams, jei nurodyti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas gali šiuos terminus atnaujinti, jeigu šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos senelis, žemės savininkas, J. S. mirė 1964 m. gegužės 11 d., jo dukra, pareiškėjos motina, V. Š. mirė 1990 m. rugsėjo 26 d., t. y. dar iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 1991 m. liepos 31 d. ir galiojo iki 1997 m. liepos 9 d.) ir taip pat iki Atkūrimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 9 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėja yra tinkama įpėdinė pretenduoti į buvusio žemės savininko J. S. nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pažymėtina, kad ji yra neabejotinai praleidusi terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-870/2007 yra pažymėjęs, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad šie terminai gali būti atnaujinti dėl svarbių priežasčių, kurios buvo iki šių terminų pasibaigimo. Priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

Pareiškėja iš esmės nurodė vienintelę ir pagrindinę priežastį – nežinojimą apie senelio J. S. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji praleido Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, kiekvienu konkrečiu atveju nustato, ar Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių visumos. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014).

Pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis – nežinojimas apie senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę – nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, kad jos elgesys iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų pabaigos buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę kreipėsi praėjus daugiau nei 20 metų po Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų pasibaigimo. Toks pareiškėjos elgesys ir jos nurodyta priežastis – nežinojimas apie senelio J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, sutrukdžiusi nustatytais terminais pareiškėjai kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis, objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pasyvus elgesys buvo nulemtas nuo jos valios nepriklausančių, objektyvių kliūčių ar aplinkybių, sutrukdžiusių iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu.

Taigi, pareiškėja, kaip buvusio žemės savininko J. S. įstatyminė įpėdinė, nebuvo rūpestinga ir aktyvi, nes iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos nesikreipė į NŽT bei į Lietuvos archyvus dėl duomenų apie jos senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o pareiškėjos nurodyta priežastis – nežinojimas apie buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę – nelaikytina svarbia priežastimi pirmiau nurodytiems terminams atnaujinti. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo šiuos terminus atnaujinti ir tenkinti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos V. L. patikslintą prašymą ir prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                          Jolanta Medvedevienė

  Ramūnas Šarka

  Asta Urbonienė