Civilinė byla Nr. e2-661-452/2025

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03165-2024-0

                                                                        Procesinio dokumento kategorija

 (S)

                                                                                          2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1                                                                                                                          

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,  

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,  

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovei I. K.,

nedalyvaujant trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 276,46 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2024 m. liepos 13 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 2200413716). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Sureguliavus žalą ieškovė išmokėjo 276,46 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu 2024 m. sausio 30 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. 01V-E-20, buvo paskirta daugiabučio namo administratore, atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Daugiabutis namas yra dviejų aukštų, aplietas butas yra antrame aukšte, virš jo nėra kitų butų, iš kurių galėjo pratekėti vanduo. Vienintelis vandens išsiliejimo šaltinis yra bendrojo naudojimo objektas – išorinė daugiabučio namo konstrukcija. Atsakovė yra atsakinga už draudžiamojo įvykio metu turtui padarytą žalą. Draudikas reikalauja grąžinti draudiminę išmoką subrogacijos tvarka.

2.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi jame išdėstytų argumentų pagrindu. Patikslino daugiabučio namo adresą ir nurodė, jog  draudžiamasis įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškino, kad iš esmės su atsakove neturi ginčo dėl to, kad draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo  administratoriumi atsakingu už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Nėra ginčo dėl  apliejimo priežasties ir dėl žalos dydžio. Pagrindinis ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovė yra profesionalas, atlygintinai teikiantis daugiabučio namo priežiūros paslaugas, todėl esant nustatytoms aplinkybėms privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, būtinų žalos atsiradimui užkirsti, kad ji neatsirastų. Daugiabučio pastato administratoriui yra įtvirtinta imperatyvi pareiga nedelsiant pašalinti daugiabučio pastato defektus. Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės mėnesį, 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovė nustatė prastą stogo būklę. Turėjo anksčiau organizuoti namo modernizavimą. Namo modernizavimo darbai neatlikti iki šiol. Atsakovė per vėlai ėmėsi priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti, taikytos priemonės buvo ne savalaikės. Nagrinėjamoje civilinėje stogo defektai nustatyti iki force majeure. Atsakovės veiksmai pasireiškė neveikimu. Atsakovei kaip namo administratorei kyla ir griežtoji atsakomybė.

3.       Atsakovė UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė : nuo 2002 m. spalio 9 d. ji paskirta daugiabučių namų administratoriumi Elektrėnų savivaldybėje. 2024 m. liepos 13 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto savininkas pranešė apie liūties metu šlampančias lubas. Pasibaigus liūčiai, atsakovės specialistai apžiūrėjo šio daugiabučio stogą, suplanavo darbus ir 2024 m. liepos 15 d. atliko stogo dangos sandarinimo darbus. Į bylą trečiuoju asmeniu prašė įtraukti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kurioje atsakovė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (poliso Nr. LT23-BCAD-00005594-3) yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Atsakovės uždavinys administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaujant. Sprendimus dėl daugiabučio namo priežiūros priima savininkai, o daugiabučio namo administratorius atlieka techninę priežiūrą ir informuoja savininkus apie reikalingus priimti sprendimus, tačiau veikti be savininkų sutikimo jis gali tik išimtinais atvejais. Atsakovė vykdo kasmetines namo apžiūras, periodiškai atlieka namo būklės nuolatinius stebėjimus. 2023 m. birželio 28 d. butų savininkai priėmė sprendimą dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. 2024 m. kovo 15 d. įvyko butų savininkų susirinkimas, kuris patvirtino investicijų planą, numatantį atnaujinti ir daugiabučio namo šlaitinį stogą. 2024 m. liepos 13 d. įvykusi liūtis, kurios metu per 3 valandas iškrito net 57,2 mm kritulių, atitinka stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius, todėl pripažintina nenugalima jėga, kuri laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadai, jog nėra neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovės vertinimu ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nes nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos.

4.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad daugiabučio pastatas yra senas ir buvo administratoriaus prižiūrimas. Be gyventojų sutikimo administratorius neturėjo galimybės šalinti namo defektus. Daugiabučio namo gyventojai buvo informuoti apie stogo būklę, išdėstytos priemonės namo renovavimui. Namo gyventojai priėmė sprendimą namo modernizavimui, kuris nėra baigtas.

5.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – draudimo bendrovė BTA) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo atmesti, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė kaip namo administratorė neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos buto apgadinimui. Atsakovė draudimo bendrovėje BTA 2023 m. rugsėjo 15 d. apdraudė savo veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir sutarė dėl besąlyginės 150 Eur išskaitos sumos. Tuo atveju, jei atsakovė, būtų teismo pripažinta atsakinga dėl ieškinyje nurodyto įvykio, jai tektų pareiga atlyginti 150 Eur dydžio žalą. 2024 m. liepos 12-13 d. liūtis atitinka stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius, todėl pripažintina nenugalima jėga, kuri laikoma aplinkybe sudarančia pagrindą išvadai, jog nėra neteisėtų atsakovės veiksmų.  

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 13 d. daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarios stogo dangos buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų turto draudimo liudijimas Serija Nr. 220 0413716/2024 patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas gyventojų turto draudimu draudiko, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, laikotarpiui nuo 2024-02-29 iki 2025-02-27. Įvykus draudžiamam įvykiui, ieškovė remiantis nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmata Nr. 24/220-03100 nustatė 404,39 Eur žalą ir 2024 m. liepos 19 d. išmokėjo buto savininkei 276,46 Eur draudimo išmoką. 

7.       Tarp šalių nėra ginčo dėl įvykio fakto ir buto žalos sumos, t. y. atsakovas iš esmės neteikė argumentų, kad žalos dydį ieškovė netinkamai būtų apskaičiavusi, ar kad kuri nors žalos sąmatos pozicija būtų nepagrįstai įtraukta į žalos sąmatą. 

8.       2002 m. spalio 9 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. 02VS-1280 atsakovė paskirta daugiabučio namo administratore, atsakinga už daugiabučio gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini) pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. 2024 m. liepos 13 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos, buto planas). 

9.       CK

10.       Atsakovės atžvilgiu taikytas CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės institutas, nes nėra pagrindo išvadai, kad 2024 m. liepos 13 d. susidarė nenugalimos jėgos aplinkybės. Nagrinėjamoje civilinėje stogo defektai nustatyti iki stichinio meteorologinio reiškinio (2023 m. gegužės mėnesį, 2023 m. rugsėjo mėn.), todėl dar iki nurodytų aplinkybių atsakovė privalėjo imtis priemonių, kad žala neatsirastų. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, administratorius privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, kad daugiabučio namo stogo sistemos yra senos, susidėvėjusios, kad jas reikia įdėmiau stebėti ir, esant būtinumui, atnaujinti, remontuoti, kad to nedarant gali įvykti lietaus vandens pratekėjimas į vidaus patalpas ir taip padaryti žalos, t. y. atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, žinodama apie netinkamą stogo būklę, turėjo imtis veiksmų, apsaugančių daugiabutį namą nuo galimų neigiamų pasekmių (grėsmės).

11.       Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio defektų/trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus). Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. 

12.       Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nagrinėjamu atveju atsakovei administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

13.       Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogas buvo su trūkumais/defektais. Aktualu ir tai, kad stogo ir lietaus nuvedimo sistemos defektai pastebėti dar 2023 m. gegužės 18 d. kasmetinės namo apžiūros metu. Visa tai liudija, kad stogo defektai egzistavo iki buto užliejimo ir jie buvo pašalinti, tačiau jau po žalos padarymo. Vadinasi faktas, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), stogas buvo su trūkumais/defektais laikytinas įrodytu. Teismas daro pagrįstu įsitikinimu paremtą išvadą, kad šio daugiabučio namo stogas buvo su defektais/trūkumais, kurie atsirado dėl netinkamos stogo priežiūros. 

14.       Visa tai, kas išdėstyta, pagrindžia galimybę taikyti giežtąją atsakomybę atsakovei pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Atsakovės elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus asmens standarto, nes atsakovė netinkamai vykdė jam priskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas susijusias su daugiabučio namo stogo priežiūra ir dėl to ji privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas išmokant draudimo išmoką butą apdraudusiam asmeniui. Šiuo nagrinėjamu atveju Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano projekto parengimas nepanaikina atsakovės atsakomybės dėl netinkamos namo konstrukcijų priežiūros.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl aplieto buto Nr. (duomenys neskelbtini) name patyrė 276,46 Eur nuostolius. Atsakovė neginčijo patirtos žalos dydžio ir dėl butui padarytų defektų bei 2024 m. liepos 19 d. ieškovės išmokėtos 276,46 Eur draudimo išmokos dydžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis yra lygus išmokėtos buto savininkei draudimo išmokos dydžiui, t. y. 276,46 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

16.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir vadovaudamasis aptartu teisiu reglamentavimu bei byloje ištirtų įrodymų visetu, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai įgyvendino daugiabučio gyvenamojo pastato priežiūrą. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).

17.       Pabrėžtina, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės kaltė, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatinėjama, ji preziumuojama.

18.       Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2024 m. liepos 13 d. įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo aplietas butas atsakovės administruojamame name, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 276,46 Eur žalos atlyginimo dėl išmokėtos draudimo išmokos laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

19.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

20.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 276,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybė nėra patyrusi, todėl jos nepriteisiamos.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“, įmonės kodas 181613656, 276,46 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 46 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 276,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

  Teisėja Virginija Breskienė