Civilinė byla Nr. 2-164-370/2016;

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00234-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-620-755/2015 pagal pareiškėjo BUAB „Skaiteka“ bankroto administratoriaus prašymą suinteresuotam asmeniui G. P. apriboti teisę eiti pareigas, kuria tenkintas bankroto administratoriaus prašymas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Skaiteka“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas uždrausti administracijos vadovui G. P. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad jis neperduoda administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, jų buvimo vieta nežinoma, todėl stabdoma bankroto procedūra, negalima pateikti ieškinių įmonės debitoriams UAB „Bana“ ir UAB „Intelektas“, kurios įmonei skolingos 59 780 Lt. Teismui išdavus vykdomąjį dokumentą dėl teismo įpareigojimų vykdymo jis buvo perduotas antstolio M. A. kontorai. M. A. pateikė pažymą, kad G. P. antstolio patvarkymas išsiųstas 2015 m. birželio 15 d., o įteiktas – 2015 m. birželio 19 d. 2015 m. rugsėjo 10 d. papildomai pateiktu teismui raštu bankroto administratorius L. P. patvirtino, jog Panevėžio apygardos teismo įpareigojimas nevykdomas, turtas ir dokumentai neperduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies  - uždraudė G. P. 3 metus eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtintą sankciją prašoma taikyti dėl dokumentų ir turto neperdavimo. Apie teismo nutartį, kuria vadovas įpareigotas atlikti nurodytus veiksmus, G. P. žinojo, bankroto administratorius teigia, kad ne kartą reikalavo, jog G. P. vykdytų teismo nurodymą. G. P. neneigia neperdavęs turto ir dokumentų. Teismo išduotas vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui, iki 2015 m. liepos 7 d. antstoliui nepranešta apie nurodymo įvykdymą, iki nagrinėjamos bylos posėdžio pradžios tokių duomenų     G. P. nepateikė ir teismui. Vadovas vengia bendradarbiauti su administratoriumi, už nutarties nevykdymą teismas 2015 m. sausio 6 d. skyrė G. P. 145 Eur baudą, teismų informacinė sistema „Liteko“ patvirtina, kad ieškinių įmonės debitoriams nepateikta. Neturint atsiskaitymų tarp įmonės ir jos debitorių patvirtinančių dokumentų, suderinimo aktų ir pan., pagrįstų ieškinių pateikimas yra pasunkintas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad bendrovės vadovas trukdo bankroto procedūroms, todėl yra pagrindas taikyti ĮBĮ 10 str. 14 d. nustatytą sankciją.

Taip pat nustačius, kad  G. P. yra ne tik UAB „Skaiteka“, bet ir UAB „Bana“ bei UAB „Intelektas“ vadovas, teismas pripažino, jog bankroto administratoriaus prašymo tenkinimas visa apimtimi neproporcingai pažeistų G. P. teises. Atsižvelgiant į tai, teismas bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė G. P. teisę 3 metus eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas G. P. argumentus, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis ir galimybėmis, atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta įmonės vadovo pareiga niekaip nesusijusi su administratoriaus veiksmais. Teismas taip pat nesutiko, kad bankroto administratoriaus prašymas įmonės vadovui taikyti sankciją vertintinas kaip prašymas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurio spręsta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, nurodydamas, kad įmonės vadovo neveikimas – tęstinis veiksmas. Įstatymo reikalavimų nevykdymas suteikia teisę bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtintos sankcijos taikymo įmonės vadovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo G. P. atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas yra nenuoseklus ir priima prieštaringus sprendimus dėl to paties bankroto administratoriaus  prašymų. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą uždrausti G. P. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo  organo nariu. Teismas nurodė, kad  „nors G. P. neperdavė bankroto administratoriui dokumentų bei turto, teismas pastebi, jog pagrindiniai  duomenys (dokumentai) apie bendrovės turtą, debitorius, kurių 2014-08-29 buvo tik du, skolų dydis yra teismo bankroto byloje, kuri prieinama bankroto administratoriui ir jos duomenys  gali būti naudojami esant siekiui teikti ieškinius ir pan.“.
2. Bankroto administratorius pats turi pareigą surasti dokumentus ar kitą turtą (ĮBĮ 11 str.), tačiau, vietoj jų vykdymo, užsiima skundų ir pareiškimų bei prašymų rašymu į įvairias institucijas, nurodydamas, kad būtent įmonės vadovas nevykdo teismo sprendimo.
3. Teismas, nurodydamas, kad G. P. yra ne tik BUAB „Skaiteka“, bet ir UAB „Bana“ ir UAB „Intelektas“ vadovas, todėl jam buvo prienami šių bendrovių buhalteriniai dokumentai, sutartys, nedetalizavo kada, už kokius laikotarpius jis buvo šių bendrovių vadovu ir kokios reikšmės tai turi šiai bylai. Be to, nurodytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ne sprendžiant administratoriaus prašymą.
4. Įmonės vadovo veiksmuose nėra jokios kaltės nei dėl UAB „Skaiteka“ bankroto, nei dėl tyčinio bankroto. Įmonės vadovas gina ir gynė įmonės interesus, siekė, kad įmonė išvengtų bankroto, toliau vykdytų ūkinę komercinę veiklą. Be to, G. P. BUAB „Skaiteka“ direktoriumi tapo tik iškėlus bankroto bylą įmonei.
5. Nesutiktina su teismo motyvais, kad bankroto administratoriaus prašymas nevertintinas kaip prašymas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties matyti, kad bankroto administratorius reiškia tapatų reikalavimą, išnagrinėtą minėta nutartimi, kuria teismas atsisakė įmonės vadovui taikyti ĮBĮ 10 str. 14 d. nustatytą sankciją. Dėl to ši civilinė byla nutrauktina CPK 294 str. 2 d. pagrindu, nes yra įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius teismo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, taip pat atitinkamas išvadas padarė įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visetą dėl G. P. elgesio (neveikimo), teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Pažymėjo, kad G. P. antstoliui nepranešė apie nurodymo įvykdymą bei iki teismo posėdžio nepateikė duomenų, kad  dokumentai ir turtas perduoti. G. P. pateikė skundą  antstoliui prašydamas panaikinti 2015 m. birželio 15 d. patvarkymą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-7202 atsisakė skundą tenkinti ir jį su vykdomąja byla Nr. 0089/00877 persiuntė teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi G. P. skundą atmetė ir nutarė įsiteisėjus nutarčiai vykdomą bylą grąžinti antstoliui. Be to, G. P. neįvykdė ir nevykdo teismo nutarties, dėl to daryta išvada, kad UAB „Skaiteka“ buvo vykdoma neteisinga apskaita, nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos G. P. neperduoda jokių buhalterinės  apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Akivaizdu, kad buvęs įmonės direktorius  nepateikdamas dokumentų siekia, kad nebūtų patikrinti UAB „Skaiteka“ sudaryti sandoriai, juolab, kad dauguma sutarčių sudarytos su G. P. kontroliuojamomis bendrovėmis UAB „Bana“ ir UAB „Intelektas“. Praėjo beveik 12 mėnesių nuo bankroto bylos iškėlimo, o teismo įsipareigojimas ir antstolio patvarkymas nėra vykdomi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Skaiteka“ administracijos vadovui G. P. taikyta ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtinta sankcija – uždrausta 3 metus eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu.

Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad bankroto administratorius pats nevykdo ĮBĮ jam nustatytų pareigų surasti dokumentus ar kitą turtą, teikia analogišką prašymą dėl sankcijos taikymo, kuris jau išnagrinėtas Panevėžio apygardos teisme, dėl to ši civilinė byla nutrauktina pagal CPK 294 str. 2 d. Apelianto nuomone, Panevėžio apygardos teismo priimamos nutartys yra prieštaringos, o skundžiama nutartis – nepagrįsta, nes už dokumentų neperdavimą buvo pagrindas skirti baudą. Teismas nevertino laikotarpių, kada apeliantas buvo kiekvienos iš įmonių vadovas, be to, G. P. visuomet siekė išvengti ne tik bankroto, bet ir žalos padarymo įmonei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

CPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą  reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 str. 3 d. įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

              ĮBĮ 10 str. 14 d. nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodyta sankcija juridinio asmens vadovui gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad jis: 1) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir šalių procesinių dokumentų turinio, bankroto administratorius           G. P. ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtintą sankciją prašė taikyti už įmonės turto ir (ar) dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Skaiteka“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 27 d.), bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. Minėta nutartimi teismas taip pat nustatė UAB „Skaiteka“ administracijos vadovui G. P. ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui L. P. ar jo įgaliotam asmeniui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, ir visus bendrovės dokumentus. Už nustatyto įpareigojimo nevykdymą G. P. 2015 m. sausio 6 d. skirta 145 Eur bauda, taip pat išduotas vykdomasis raštas. Byloje esantis įrodymas – 2015 m. liepos 7 d. pažyma apie vykdomojo dokumento vykdymą PAŽ-107 – patvirtina, kad G. P. informacijos, kad įvykdė, vykdo ar planuoja vykdyti Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. B2-188-755/2015 ir     2015-06-15 patvarkymą „Dėl įpareigojimo įvykdyti sprendimą“ antstoliui nepateikė. Pažymėtina, kad nei apelianto teiktame atsiliepime į skundą, nei atskirajame skunde neneigiami faktai, kad dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti, o administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pakartotinai nurodo, jog iki šios dienos įpareigojimas vis dar nėra įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas įmonės vadovo (ne)veikimas, kaip pagrindas jam taikyti ĮBĮ 10 str. 14 d. nustatytą sankciją, o ne bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumas / neteisėtumas. Atsižvelgiant į tai, visi atskirojo skundo argumentai, susiję su bankroto administratoriaus veiksmais, elgesiu, laikytini kaip neturintys įtakos sprendžiant dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši pareiga nustatyta įmonės vadovui, o ne bankroto administratoriui, o ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta bauda ir ĮBĮ 10 str. 14 d. nustatyta sankcija siejama būtent su įmonės vadovo neveikimu – dokumentų ir (ar) turto neperdavimu bankroto administratoriui. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės vadovo pareiga pateikti dokumentus ir (ar) įmonės turtą nėra ir negali būti siejama su bankroto administratoriaus veiksmais, t. y. nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso vedimo tinkamumo / netinkamumo, įmonės vadovas privalo vykdyti imperatyvias ĮBĮ nuostatas ir teismo įpareigojimus. Tai, kad įmonės  vadovui už minėtos pareigos nevykdymą buvo skirta 145 Eur bauda, nepaneigia, kad teismas negali taikyti ir ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtintos sankcijos – apriboti teisę eiti viešo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nors teismų praktikoje pažymima, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija, todėl jos taikymas turi būti pagrįstas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą ir / ar sąmoningą dokumentų nepateikimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo nustatytą pareigą pateikti prašomus duomenis (G. P., kaip UAB „Skaiteka“ atstovas, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo). Šią aplinkybę (žinojimą apie pareigą pateikti duomenis) patvirtina ir byloje esanti antstolio pažyma apie vykdomojo dokumento vykdymą, taip pat paskirta bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo nė vienos objektyvios priežasties, sąlygojusios teismo nustatytos ir ĮBĮ įtvirtintos pareigos nevykdymo, taip pat nepateikia įrodymų jog bent iš dalies vykdo pareigą pateikti įrodymus ar ėmėsi veiksmų perduoti turimus dokumentus bei spręsti klausimą dėl iš ankstesnių įmonės valdymo organų neperimtų dokumentų perėmimo ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui, todėl darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.

Priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad Panevėžio apygardos teismas pagal bankroto administratoriaus prašymą sprendė dėl sankcijos taikymo vadovui ir atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą, nereiškia, kad bankroto administratorius pakartotinai negali kreiptis į teismą, prašydamas įmonės vadovui taikyti sankciją. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, atsisakymas taikyti ĮBĮ 10 str. 14 d. įtvirtintą sankciją įmonės vadovui, neužkerta kelio su nauju prašymu kreiptis į teismą ir, pateikus įrodymus, pagrindžiančius vadovo netinkamą elgesį, prašyti taikyti minėtą sankciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. e2-230-381/2015, e2-231-381/2015). Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bankroto administratorius prašyme nurodė ir kitas aplinkybes, kurių nebuvo ankstesniame prašyme, susijusias su teismo išduoto vykdomojo dokumento ir antstolio patvarkymo dėl jo nevykdymu, ir padarė išvadą, kad tai gali būti pripažįstama trukdymu bankroto procedūroms. Apeliantas atskirajame skunde niekaip nepaneigė teismo nustatytų faktų. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti bankroto bylos kėlimo metu ir jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai nepašalina jo atsakomybės, o tik sudaro pagrindą abejoti vadovo pareigų kompetencija.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus pozicija, išdėstyta atsiliepime į atskirąjį skundą, kad G. P. elgesys, nevykdant teismo nurodymų net taikius piniginę sankciją, vertintinas  kaip netinkamas ir tęstinio pobūdžio. Taip pat apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nuo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl teisės apribojimo, praėjus daugiau nei pusei metų, įmonės vadovas ir toliau nevykdė ir nevykdo įstatymo jam nustatytų pareigų. Dėl to yra pagrindas spręsti apie įmonės vadovo sąmoningą ĮBĮ ir teismo įpareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo nutraukti civilinę bylą CPK 294 str. 2 d. pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su sankcijos įmonės vadovui taikymu, ir, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą apie įmonės vadovo tęstinį įstatymo reikalavimo ir teismo nurodymo nevykdymą, kuris trukdo bankroto procedūroms, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Danguolė Martinavičienė