Civilinė byla Nr. eA2-1995-601/2018

Proceso Nr. 2-56-3-00341-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.4.; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas,

         teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Frineta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1991-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enim“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Frineta“, uždaroji akcinė bendrovė „Y. E. LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos technologijos“,

n u s t a t ė:

Pareiškėjos (trečiojo asmens) UAB „Frineta“ paaiškinimai

         Pareiškėja UAB „Frineta“ pateikė teismui prašymą - atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1991-657/2017 ir priimti naują sprendimą.

         Procesą prašoma atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 9 p. pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turtėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). 

         Nurodė, kad ieškovė UAB „Enim“ (toliau - ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama:

1. panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Atsakovė, Perkančioji organizacija) Viešųjų pirkimų komisijos (duomenys neskelbtini) posėdyje priimtus sprendimus:

• patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB Y. E. LT, kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams;

• sudaryti pasiūlymų eilę, skiriant I vietą tiekėjo UAB „Frineta“, veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB Y. E. LT, pasiūlymui – 560 930 Eur be PVM, skelbiant jį laimėtoju, II vietą – tiekėjo UAB „ENIM“ pasiūlymui, III vietą – tiekėjo UAB „Autokausta“, veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Šviesos technologijos“, pasiūlymui;
• sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal sudarytą pasiūlymų eilę yra paskelbtas laimėjusiu;
• nustatyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą - (duomenys neskelbtini);
• sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo pasirašyti nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigs pirkimo sutarties atidėjimo terminas;

2. įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją tęsti atvirojo konkurso „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Konkursas) procedūras nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos.

         Ieškinyje ir dublike ieškovė įrodinėjo, jog su pareiškėjos UAB „Frineta“ (toliau – pareiškėja) pasiūlymu pateikti duomenys yra nepakankami patvirtinti, jog UAB „Frineta“ atitinka Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1. punkte[1] nurodytą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą, bei nepakankami patvirtinti, jog pareiškėjos siūlomi (duomenys neskelbtini) atitinka Konkurso sąlygų 9 priedo 8, 10, 24, 25, 44 ir 45[2] punktuose nustatytus (duomenys neskelbtini) techninės specifikacijos reikalavimus.

          Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1991-657/2017 ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė:

1. Panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. posėdyje priimtus sprendimus:

• patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Y. E.“ LT, kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams;
• sudaryti pasiūlymų eilę, skiriant I vietą tiekėjos UAB „Frineta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Y. E.“ LT, pasiūlymui, skelbiant jį laimėtoju, II vietą - tiekėjos UAB „ENIM“ pasiūlymui, III vietą - tiekėjos UAB „Autokausta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Šviesos technologijos“, pasiūlymui;
• sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal sudarytą pasiūlymų eilę yra paskelbtas laimėjusiu;
• nustatyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą - 2017 m. kovo 15 d.;
• sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo pasirašyti nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigs pirkimo sutarties atidėjimo terminas;
2. Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją tęsti atvirojo konkurso „ (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos;
3. Ieškovės reikalavimą, kad UAB „Frineda“ pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimų, palikti nenagrinėtu.

Esminiai Kauno apygardos teismo sprendimo argumentai:

1. Teismas sutiko su Ieškovės vertinimu, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų Perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo spręsti, kad UAB „Frineta“ atitinka 3 priedo 3.1 punkte nustatytą reikalavimą;
2. Teismas nurodė, jog „<...> nesant kitų neginčijamų įrodymų, kad gamintojo (duomenys neskelbtini) turi CE ženklinimą, nes jie dar nėra išleisti į rinką, t. y. nėra atliktas nė vienas jų pardavimas Lietuvoje, ar kitose ES šalyse, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pripažinti, jog UAB „Frineta“ atitinka 9 priedo (duomenys neskelbtini) techninė specifikacija 8, 24, 25, 44 ir 45 punkto reikalavimams, ir UAB „Frineta“ nepateikus kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, jos pasiūlymą turėjo atmesti vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 3.5 ir 3.13.2 punktais, todėl ieškinys tenkintinas.“
3. Ieškovės reikalavimą, kad pareiškėjos pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimų, teismas paliko nenagrinėtu, kadangi ieškovė pretenzijoje Perkančiajai organizacijai nebuvo pateikusi jokių argumentų, kad pareiškėjos pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų 9 priedo 10 punkto.

         Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-988-407/2017 nusprendė Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti pareiškėjos pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimą ir kitoje dalyje UAB „Enim“ ieškinį atmesti.

Esminiai Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo argumentai:

1. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Perkančiajai organizacijai pateiktus dokumentus, pripažino, jog atsakovė, vertindama pareiškėjos kvalifikaciją (atitiktį Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1. punkto reikalavimams), pagrįstai ir teisingai vertino pateiktus dokumentus ir iš pateiktų dokumentų įsitikinusi tiekėjos kvalifikacijos atitiktimi, neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjos pasiūlymo.
2. Teismas, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu, Perkančiosios organizacijos suformuluotomis Konkurso sąlygomis, taip pat pateiktais (duomenys neskelbtini) techniniais aprašymais bei bandymų protokolais, vertino, jog pareiškėjos pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 9 priedo 8 punkte nustatytą reikalavimą.
3. Įvertinęs pareiškėjos Perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų turinį, teismas vertino, jog Perkančioji organizacija pagrįstai sprendė dėl tiekėjos pareiškėjos pasiūlymo atitikimo 9 priedo 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimams.
4. Teismas bylos dalį dėl pareiškėjos pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimams nutraukė, nustatęs, jog ieškovė, pareikšdama teismui reikalavimą dėl pareiškėjos pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimams, nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi (pagal ieškovės kasacinį skundą) civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018 nutarė:

1. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalis, kuriomis:

• panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalis tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enim“ ieškinio reikalavimus ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti;
• šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
2. Palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimą nutraukta.
3. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. posėdyje priimti sprendimai ir šią dalį išdėstyti taip:
• Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Frineta“.
• Skirti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 15 000 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
• Priteisti ieškovei UAB „Enim“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 216,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.
• Priteisti ieškovei UAB „Enim“ iš trečiojo asmens UAB „Frineta“ 216,75 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.
• Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 8,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
• Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Frineta“ 8,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
• Grąžinti ieškovei „Enim“ 1321,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugpjūčio 9 d. pavedimu.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino tik pareiškėjos pasiūlymo (ne)atitiktį Konkurso sąlygų 9 priedo 8 punkto reikalavimui. Dėl kitų ieškovės kasacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos pasiūlymo galima neatitiktimi kitoms Techninės specifikacijos nuostatoms (Konkurso sąlygų 9 priedo 24, 25, 44 ir 45 punktai), teismas nepasisakė, kaip teisiškai nereikšmingų. Kasacinio skundo argumentų dėl pareiškėjos kvalifikacijos (Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1. punktas) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nevertino.

         Pareiškėja mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę – jog pareiškėjos UAB „Frineta“ Konkurse siūlyti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo pateikimo metu neva nebuvo pagaminti, ir šios savo paties nustatytos faktinės aplinkybės pagrindu vėliau išnagrinėjo civilinę bylą, konstatuodamas, jog kartu su pareiškėjos pasiūlymu pateikta (duomenys neskelbtini) gamintojo deklaracija negalėjo būti vertinama kaip Gamintojo atitikties deklaracija (nes buvo parengta nesant pagaminto gaminio ir neatlikus jo bandymų), o pareiškėjos pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygos, todėl perkančioji organizacija turėjo jį atmesti. Pareiškėja taip pat nurodė, jog byloje, be kita ko, buvo kilęs ginčas dėl to, ar Perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti iš pareiškėjos pateikti pirminius dokumentus (bandymų protokolus ir kt.), kurių pagrindu buvo parengta pagal Konkurso sąlygų 9 priedo 8 punktą reikalaujama pateikti Gamintojo atitikties deklaracija. Ieškovė įrodinėjo, jog pirminius dokumentus pateikti būtina, o atsakovė – jog pateikdama gamintojo siūlomo gaminio atitikties deklaraciją, pareiškėja įvykdė Konkurso sąlygų 9 priedo 8 punkto reikalavimą. Taigi, šioje civilinėje byloje, be kita ko, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl papildomų dokumentų, kurių pagrindu surašyta Konkurso sąlygų 9 priedo 8 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini) gamintojos gaminio atitikimo deklaracija, pateikimo (ne)būtinumo. Pareiškėja techninių (t. y. pirminių) dokumentų, kurių pagrindu gamintojas UAB Y. E. LT parengė Gamintojo atitikties deklaraciją, su pasiūlymu neteikė dėl objektyvių priežasčių (nereikalavo atsakovė), o ne dėl to, jog (duomenys neskelbtini) neva nebuvo pagaminti ir išbandyti. (duomenys neskelbtini) pagaminimo/nepagaminimo faktas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl (duomenys neskelbtini) pagaminimo/nepagaminimo faktas nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo nebuvo vertinamas ir nebuvo nustatytas. Dėl šios priežasties pareiškėja nemanė, jog yra reikalinga pateikti kokius nors papildomus paaiškinimus/įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pagaminimo faktą. Juo labiau, kad byloje esantys pareiškėjos UAB „Frineta“ paaiškinimai (pvz., UAB „Frineta“ 2017-05-22 atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja pateikė perkančiosios organizacijos prašytus dokumentus, „o tų dokumentų, kurių neprašė pateikti, tai visiškai nereiškia, kad jų mūsų bendrovė neturi“ (žr. t. 2, e. b. l. 70) ir pan.), kiti įrodymai – kartu su UAB „Frineta“ pasiūlymu pateikti (duomenys neskelbtini) techniniai aprašymai (žr. t. 1, e. b. l. 120-131; t. 2, e. b. l. 96-107) bei (duomenys neskelbtini) bandymų, atliktų (duomenys neskelbtini) laboratorijoje, 2016-12-02, 2016-12-02 ir 2016-12-20 protokolai, iš kurių matyti pagamintų šviestuvų nuotraukos, kuriose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) yra tie patys, kaip ir vykdant pirkimo sutartį Kauno mieste sumontuoti (duomenys neskelbtini) (žr. priedą Nr. 1 – Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) sumontuotų (duomenys neskelbtini) nuotraukas), ir bandymų rezultatai – elektrinių parametrų duomenys (žr. t. 1, e. b. l. 132-161; t. 2, e. b. l. 108-137), aiškiai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pasiūlymo pateikimo metu (t. y. 2017-02-10, žr. t. 1, e. b. l. 106) buvo pagaminti.

         Pareiškėjos manymu, byloje priimtas procesinis sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, procesas šioje byloje privalo būti atnaujinamas ir byla išnagrinėjama, be kita ko, įvertinus faktą, jog pareiškėjos Konkurse siūlyti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo pateikimo metu jau buvo pagaminti.

         CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Šiuo atveju tokia naujai paaiškėjusia aplinkybe yra LAT nutartyje nustatytas (duomenys neskelbtini) (ne)pagaminimo faktas. Esant šiai aplinkybei, procesas turėtų būti atnaujinamas, kadangi: 1) (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti iki pareiškėjos UAB „Frineta“ pasiūlymo pateikimo, taigi, ši aplinkybė egzistavo šios civilinės bylos nagrinėjimo bei procesinių sprendimų priėmimo visų instancijų teismuose metu; 2) (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti ir išbandyti iki UAB „Frineta“ pasiūlymo pateikimo; perkančiajai organizacijai su UAB „Frineta“ pasiūlymu buvo pateikti, be kita ko, ir siūlomų pagamintų (duomenys neskelbtini) bandymų, atliktų (duomenys neskelbtini) laboratorijoje, protokolai; byloje nebuvo ginčo dėl to, ar UAB „Frineta“ pasiūlymo pateikimo metu (duomenys neskelbtini) buvo/nebuvo pagaminti, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (duomenys neskelbtini) pagaminimo/nepagaminimo fakto nevertino ir nenustatė; įvertinus visas šias aplinkybes, UAB „Frineta“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatys (duomenys neskelbtini) nepagaminimo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos faktą; 3) apie tai, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nėra pagaminti, pareiškėjai tapo žinoma tik susipažinus su LAT nutartimi, priimta 2018-03-09; 4) (duomenys neskelbtini) pagaminimo/nepagaminimo fakto nustatymas ir įvertinimas turi esminę reikšmę bylai.

        CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju procesinį sprendimą priėmė ne pirmosios instancijos teismas, bet kasacinės instancijos teismas. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę – šviestuvų nepagaminimo faktą, veikė kaip pirmosios instancijos teismas. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos negalima apskųsti apeliacine tvarka. Todėl proceso atnaujinimas – vienintelė teisinė priemonė, kuri gali ištaisyti aiškią procesinės teisės normos (CPK 353 straipsnio 1 dalis – Kasacinis teismas fakto klausimų nenustatinėja) taikymo (tiksliau – netaikymo/pažeidimo) klaidą, kuomet kasacinės instancijos teismas išsprendė fakto klausimą, kuris neatitinka tikrovės.

Ieškovės UAB „ENIM“ paaiškinimai

         Ieškovė UAB „ENIM“ prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir nurodo, kad:

          1) trečiasis asmuo (pareiškėja) UAB „Frineta“ savo prašyme klaidingai teigia, kad jam nepalankios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018 priėmimą lėmė šio teismo nutartyje nurodyta faktinė bylos aplinkybė, jog pareiškėjos UAB „Frineta“ pasiūlymo atsakovui (Kauno miesto savivaldybės administracija) pateikimo metu gamintojas UAB „Y. E.“ LT pareiškėjos siūlomų atsakovui parduoti (duomenys neskelbtini) negamino. Priešingai, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutarties aiškiai matyti, kad šis teismas tenkino ieškovo kasacinį skundą, tuo pačiu priimdamas pareiškėjai UAB „Frineta“ nepalankų teismo sprendimą, būtent dėl to, jog pareiškėja ir atsakovas nei ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neįrodė, kad gamintojo UAB „Y. E.“ LT siūlomi pagaminti (duomenys neskelbtini), priešingai nei buvo teigiama šio gamintojo pateiktoje atitikties deklaracijoje, turi teisę būti ženklinami CE ženklu, kaip to buvo reikalaujama konkurso sąlygų 9 priedo 8 punkte, dėl ko pareiškėjos konkurse pateiktas pasiūlymas atsakovo turėjo būti atmestas. Tuo tarpu faktinė bylos aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) pagaminimo pareiškėjos pasiūlymo atsakovui pateikimo metu fakto buvo antraeilė ir neturėjo esminės įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutarties priėmimui. Pagrindinis ginčas byloje vyko dėl to, ar pareiškėjos siūlomi parduoti (duomenys neskelbtini), kuriuos turėjo pagaminti UAB „Y. E.“ LT, turėjo teisę būti ženklinami CE ženklu, kaip to buvo reikalaujama atsakovo organizuoto konkurso sąlygomis ir deklaruojama gamintojo pateiktoje atitikties deklaracijoje. Jeigu UAB „Y. E.“ LT turėjo teisę siūlomus (duomenys neskelbtini) ženklinti CE ženklu (ko ir buvo reikalaujama konkurso sąlygomis), tai nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja pasiūlymo atsakovui pateikimo metu buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) gamyba ar ne, jie išleisti į rinką ar ne, UAB „Y. E.“ LT ar pareiškėja būtų pateikę nurodytą teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau byloje tai nebuvo padaryta, nes, kaip dabar teigia pareiškėja  savo prašyme, ji nematė tam reikalo, nors tai ir buvo ginčo esmė. Tam, kad (duomenys neskelbtini) būtų ženklinami CE ženklu, reikia juos pagaminti, tada reikia atlikti visus CE ženklinimui privalomus testavimus ir kitas procedūras akredituotoje laboratorijoje. Atlikus bandymus ir juos sėkmingai atlaikius, laboratorija išduoda atitinkamus CE sertifkatus ir bandymo protokolus, kurių pagrindu išduodama gamintojo CE deklaracija. Šios deklaracijos turėjimas yra pagrindas teigti, kad (duomenys neskelbtini) atitinka CE normas, reikalavimus ir t.t. Tuo tarpu pareiškėjos siūlyti (duomenys neskelbtini) nebuvo praėję visų CE ženklinimui privalomų testavimų ir kitų procedūrų akredituotoje laboratorijoje, nes tai patvirtinančių įrodymų nei konkurso, nei ginčo sprendimo stadijose nepateikta (į bylą pareiškėjos pateikti (duomenys neskelbtini) laboratorijoje atlikti bandymai yra visiškai nesusiję su CE ženklinimui taikomais bandymais – tai yra šviesos parametrų matavimai, bet ne atitikties CE ženklinimui matavimai. Taigi atsakovas negalėjo būti tikras, kad laimėjimo atveju trečiojo asmens siūlomi LED šviestuvai atitiks visus kokybės reikalavimus, kuriuos turi atitikti CE ženklu ženklinamas gaminys, atitinkamai pareiškėja net negalėjo dalyvauti atsakovo organizuotame konkurse ir jos pasiūlymas turėjo būti atmestas, taip užtikrinant sąžiningą konkurenciją tarp konkurso dalyvių. Būtent dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė ieškovei palankų teismo sprendimą.

          Be to, pareiškėja savo prašyme nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad faktinė bylos aplinkybė dėl UAB „Y. E.“ LT (ne)pagamintų (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pasiūlymo atsakovui pateikimo metu, net jeigu ir būtų pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe (su kuo ieškovė nesutinka), turi neabejotiną teisinę svarbą ir esminę reikšmę išnagrinėtai bylai. Net jeigu ir būtų byloje įrodyta, kad pareiškėjos pasiūlymo pateikimo metu UAB „Y. E.“ LT buvo pagaminęs (duomenys neskelbtini), tai savaime nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad tuo metu UAB „Y. E.“ LT turėjo teisę šiuos (duomenys neskelbtini) ženklinti CE ženklu, kaip to buvo reikalaujama organizuoto konkurso sąlygomis ir deklaruojama gamintojo pateiktoje atitikties deklaracijoje. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-09 nutarties išvada dėl pareiškėjos pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygų reikalavimams ir egzistuojančio pagrindo jį atmesti niekaip nepasikeistų;

          2) kasacinėje instancijoje tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad UAB „Y. E.“ LT negamino (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pasiūlymo pateikimo metu. Tuo tarpu pareiškėja nei 2017-09-19 atsiliepime į kasacinį skundą, nei vėliau, susipažinusi su atsakovo 2017-09-20 atsiliepimu į kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jokia forma neišreiškė savo nesutikimo su ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-03-09 nutartyje visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir laikė ją įrodyta, kad atitinka CPK 182 straipsnio 5 punktą ir 187 straipsnį. Jeigu pareiškėja nesutiko su ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta faktine aplinkybe, jog UAB „Y. E.“ LT negamino (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo metu, ir laikė ją turinčia esminės reikšmės bylai, tai privalėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išdėstyti visus savo nesutikimo argumentus, nurodyti byloje esančius visus ar pateikti naujus šią aplinkybę paneigiančius įrodymus. Nepaisant to, pareiškėja šiuo klausimu elgėsi pasyviai ir tik priėmus jai nepalankų teismo sprendimą bei gavus iš atsakovo informaciją apie galimą reikalavimą atlyginti žalą, kaip nurodo savo prašyme, „<...> siekdama išsiaiškinti, kodėl atsiliepime į kasacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad „Neginčytina, jog pasiūlymo pateikimo ir jo vertinimo metu, UAB „Frineta“ siūlyti (duomenys neskelbtini) nebuvo gaminami“, UAB „Frineta“ 2018-06-07 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl paaiškinimų pateikimo“. Toks pareiškėjos elgesys tik patvirtina, jog nurodyta faktinė aplinkybė neturėjo jokios esminės reikšmės bylai, o dabar pakeitė byloje užimtą savo poziciją tik siekdama bet kokiomis priemonėmis atnaujinti procesą byloje ir taip išvengti galimo žalos atlyginimo, kas yra akivaizdžiai nesąžininga, neteisėta ir nesudaro pagrindo tenkinti tokio prašymo;

          3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, pasibylinėti ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; 2011-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2015-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. EŽTT 1999-10-28 sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002-07-25 sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007-03-01 sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007-03-15 sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

         Apibendrinus aukščiau išdėstytą, ieškovė mano, kad pareiškėja savo prašyme nepagrindė, jog egzistuoja akivaizdus, neabejotinas ir įrodytas nors vienas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas proceso atnaujinimo išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1991-657/2017 pagrindas ir kad prašyme nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę išnagrinėtai bylai – kad dėl jų būtų priimtas visai kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo, jį pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai, o svarbiausia – kad Ieškovo ieškinys būtų atmestas.

          Procesą atnaujinti atsisakytina.

          Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

        Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

         Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

         Ieškovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo dviem pagrindais, t. y. 1) naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

          Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo

         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

         Nustatyta, kad pareiškėja kaip faktinį proceso atnaujinimo pagrindą nurodo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kurios nevertino ir nenustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, – jog pareiškėjos UAB „Frineta“ Konkurse siūlyti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo pateikimo metu neva nebuvo pagaminti, - ir šios savo paties nustatytos faktinės aplinkybės pagrindu vėliau išnagrinėjo civilinę bylą, konstatuodamas, jog kartu su pareiškėjos pasiūlymu pateikta (duomenys neskelbtini) gamintojo deklaracija negalėjo būti vertinama kaip gamintojo atitikties deklaracija (nes buvo parengta nesant pagaminto gaminio ir neatlikus jo bandymų), o pareiškėjos pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygos, todėl perkančioji organizacija turėjo jį atmesti.

         Pažymėtina, kad tokio pobūdžio byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. birželio 8 d. nutartyje Nr. e3K-7-154-378/2018 yra pasisakiusi, jog 1) „kai kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas, atsakovės prašymas atnaujinti procesą, atsižvelgiant į procesinės situacijos specifiškumą, kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), nors ir nevisiškai atitinka jame suformuluotas proceso atnaujinimo sąlygas“(43 p.); 2) nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusios procesinės situacijos ypatumas yra tas, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, iš dalies neegzistavo, o egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo ir kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjant kasaciniame ir apeliaciniame teismuose. Taigi po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme paaiškėjo, kad: 1) aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, iš dalies neegzistavo; 2) egzistavo kitokio pobūdžio aplinkybės; 3) tos kitokios aplinkybės nebuvo žinomos kasaciniam teismui; 4) atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad kasacinis teismas remsis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje susiklosčiusi situacija susijusi su faktinio, o ne teisinio pobūdžio klaidų ištaisymu, todėl procesas negalėjo būti atnaujintas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymo turinys atitinka ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, bet 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“ (37 p.).

         Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra susijęs su faktinio, o ne teisinio pobūdžio galimai padarytų klaidų ištaisymu, todėl neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

         Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo

         Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

         CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 . nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

         Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

         Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja kaip faktinį proceso atnaujinimo pagrindą nurodo tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kurios nevertino ir nenustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, – jog pareiškėjos UAB „Frineta“ Konkurse siūlyti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo pateikimo metu neva nebuvo pagaminti, - ir šios savo paties nustatytos faktinės aplinkybės pagrindu vėliau išnagrinėjo civilinę bylą, konstatuodamas, jog kartu su pareiškėjos pasiūlymu pateikta (duomenys neskelbtini) gamintojo deklaracija negalėjo būti vertinama kaip gamintojo atitikties deklaracija (nes buvo parengta nesant pagaminto gaminio ir neatlikus jo bandymų), o pareiškėjos pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygos, todėl perkančioji organizacija turėjo jį atmesti.

         Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomi motyvai atnaujinti procesą yra nepagrįsti. Pareiškėja nepagrįstai sureikšmina vieną (dėl šviestuvų nepagaminimo) iš daugelio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytų aplinkybių ir ją vertina atsietai nuo visų byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, neatsižvelgdama į ginčo esmę.

         Byloje buvo kilęs ginčas dėl techninės specifikacijos 8 punkte įtvirtinto reikalavimo – „(duomenys neskelbtini) turi atitikti CE ženklinimą“, atitikčiai šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjas turi „pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikimo deklaraciją“.

         Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimams, nurodė, kad perkančioji organizacija tiekėjams kėlė reikalavimą, kad (duomenys neskelbtini) turėtų CE ženklinimą, nurodydama, jog šiam reikalavimui pagrįsti būtina pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją. UAB „Frineta“ pateikė gamintojos UAB „Y. E. LT“ atitikties deklaraciją, kurioje nurodyta, kad gaminiai atitinka šiuos reikalavimus. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad UAB „Y. E. LT“ deklaracija yra pakankama, kad būtų galima patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“ pasiūlymo atitiktį nurodytai sąlygai. Nustatęs, kad gamintojo (duomenys neskelbtini) dar nėra išleisti į rinką, t. y. nė vienas jų nėra parduotas Lietuvoje ar kitose ES šalyse, teismas sprendė, kad, nesant kitų neginčijamų įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) turi CE ženklinimą, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pripažinti, kad UAB „Frineta“ atitinka Techninės specifikacijos 8, 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimus.

         Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą ir ieškinį atmetė, nurodydamas, kad tiekėjos pateikta UAB „Y. E. LT“ gaminio atitikties deklaracija yra pakankama patvirtinti, jog (duomenys neskelbtini) turi CE ženklinimą.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, savo nutarties tiek 1 punkte, tiek 23 punkte nurodė ginčo esmę – „Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės nuostatų, reglamentuojančių elektros įrenginių žymėjimą CE ženklu ir šio žymėjimo reikšmę ūkio subjektų kaip viešojo pirkimo dalyvių teisių įgyvendinimui, aiškinimo ir taikymo“ (1 punktas); „Šalių nesutarimas iš esmės pagrįstas nevienodu teisinio reguliavimo, susijusio su elektros įrenginio atitikties deklaracijos parengimu, aiškinimu – t. y. ar  elektros įrenginio atitikties deklaracijos parengimas priklauso išimtinai nuo įrenginio gamintojo valios, ar tam, kad gamintojas galėtų parengti elektros įrenginio atitikties deklaraciją, privalo būti atlikti gaminio atitikties įvertinimo veiksmai (įskaitant įrenginio bandymus). Šiuo aspektu išsiskyrė ir teismų vertinimai: pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės siūlomą platesnio aiškinimo variantą, t. y. kad deklaracija turi būti papildomai pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – atitikties deklaracija yra išimtinai prekės gamintojo kompetencijos ir atsakomybės sritis, o pagal Konkurso sąlygas tiekėjai neturėjo pateikti jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių CE žymenį“ (23 punktas).

         Taigi, ginčo esmė, ar tiekėja (pareiškėja) turėjo pateikti papildomus dokumentus (įrodymus), apart įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracijos, tam, kad pagrįsti, jog (duomenys neskelbtini) turi CE ženklinimą.

         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje konstatavo „kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino teisinį reguliavimą ir neatsižvelgė į jo taikymą viešųjų pirkimų kontekste“(24 punktas); „Nagrinėjamu atveju, ieškovei inicijavus peržiūros procedūrą, be kita ko, dėl kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateiktos įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracijos netinkamumo, atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad pateikta deklaracija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (priešingu atveju trečiojo asmens pateikto dokumento apskritai nebūtų galima laikyti „gaminio atitikties deklaracija“) ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. kad pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovė, trečiasis asmuo ir apeliacinės instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė pirmajam kriterijui“ (27 punktas); „kad pagal ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą gaminio atitikties deklaracija yra tinkamai atlikto gaminio atitikties vertinimo procedūros rezultatas. Tam, kad būtų galima atlikti elektrotechnikos gaminio atitikties vertinimo procedūrą, kurią sėkmingai atlikus parengiama gaminio atitikties deklaracija ir gaminys pažymimas CE ženklu, būtini atitinkami techniniai dokumentai, įskaitant atliktų bandymų ataskaitas. Todėl ieškovei šiuo aspektu (trečiojo asmens siūlomo gaminio bandymų neatlikimu) ginčijant trečiojo asmens kartu su Konkurso pasiūlymu pateiktą įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją, perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti pateiktos deklaracijos pagrįstumu (patikimumu) – t. y. pareikalauti iš trečiojo asmens pateikti visus techninius dokumentus, patvirtinančius, kad gamintojo atlikta gaminio atitikties vertinimo procedūra atitiko Techninio reglamento nuostatas (įskaitant bandymų ataskaitų buvimą)“ (40 punktas); „Kilus ginčui teisme, minėtus dokumentus galėjo pateikti trečiasis asmuo. Tokie dokumentai į bylą nepateikti“ (41 punktas).

         Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažino neteisėtu atsakovės sprendimą viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Frineta“, motyvuodamas tuo, jog ieškovei ginčijant siūlomų (duomenys neskelbtini) atitikimą CE ženklinimui, atsakovė neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti (esant pateiktai tik atitikties deklaracijai), kad pareiškėjos siūlomi (duomenys neskelbtini) atitinka techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimą, o turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šį reikalavimą.

         Pareiškėjos nurodoma faktinė aplinkybė ((duomenys neskelbtini) pagaminimas/nepagaminimas), kuria grindžiamas bylos proceso atnaujinimas, yra neesminė ir nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo. Net ir pripažinus, kad šviestuvai pasiūlymo pateikimo metu buvo pagaminti, esant ginčui dėl jų atitikimo CE žymėjimui, neišnyktų pagrindas atsakovei reikalauti papildomų įrodymų, pagrindžiančių techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimą. Bet kuriuo atveju papildomi įrodymai (dokumentai) nebuvo pareikalauti ir nebuvo pateikti, kas ir buvo pagrindu priimti nepalankų pareiškėjai teismo sprendimą, todėl pareiškėjos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma bylos aplinkybė – „kad (duomenys neskelbtini) nebuvo pagaminti“, netgi ją įvertinus priešingai ((duomenys neskelbtini) buvo pagaminti) negali pakeisti priimto teismo sprendimo, t. y. neturi esminės reikšmės bylos baigčiai.

         Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad procesą atnaujinti atsisakytina, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).

         Atsisakius atnaujinti procesą, ieškovei iš pareiškėjos priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, t. y. 484 Eur.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

         Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1991-657/2017 pagal pareiškėjos UAB „Frineta“ prašymą.

         Priteisti iš pareiškėjos UAB „Frineta“, į. k. 235738890, ieškovei UAB „ENIM“, į. k. 302433932, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

         Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                              Evaldas Burzdikas