Civilinė byla Nr. 2-610-524/2016

                                                                  (Proceso Nr. 2-57-3-00379-2015-4)

                                                Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

           2.5.3.; 2.1.2.4.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės BUAB „Meliovesta“ atstovui advokatui N. V., atsakovės UAB „Eurosportas LT“ atstovui advokatui N. J., atsakovės UAB „Ginota“ direktoriui A. L. ir įgaliotam asmeniui A. T., trečiojo asmens UAB „Litcon“ atstovei L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Meliovesta“ bankroto administratorės UAB „Restrus“ ieškinį atsakovėms UAB „Eurosportas LT“, UAB „Ginota“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „Litcon“, ir

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, juo prašo pripažinti negaliojančiomis                          2014-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, grąžinti reikalavimo teisę į UAB „Licon“ BUAB „Meliovesta“, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-12 nutartimi UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla. Teigia, kad, kaip bankrutuojančios įmonės teismo paskirtas administratorius, peržiūrėjęs buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad ieškovė su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „Ginota“ 2014-12-05 sudarė atitinkamai reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „Licon“ atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas. Mano, kad minėti sandoriai turėjo neigiamą įtaką ieškovės komercinei veiklai, jos mokumui, buvo siekiama paslėpti įmonės turtą nuo kitų kreditorių. Teigia, kad atsakovės privalėjo žinoti apie kitų kreditorių ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Mano, kad yra visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui reikšti ir jį tenkinti (T. I, b. l. 149–153).

Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ su jai pareikšta patikslinto ieškinio dalimi, kuri tiesiogiai susijusi su atsakove UAB „Eurosportas LT“, nesutinka, prašo šią ieškinio dalį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl likusios ieškinio dalies palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Eurosportas LT“ 2014-05-14 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė atliko lauko aikštelės sportinės dangos įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už atliktus darbus 105 982,55 Eur. Kadangi ieškovė vėlavo sumokėti minėtą sumą, buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 dėl įsiskolinimo (105 982,55 Eur) sumos. Teigia, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana ieškinio taikymo būtinųjų sąlygų, todėl pareikštas patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Pažymi, kad  ieškovės atsakovei UAB „Eurosportas LT“ perleisto reikalavimo suma ir ieškovės įsiskolinimo UAB „Eurosportas LT“ už atliktus rangos darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamą sandorį ieškovės mokumas nepasikeitė. Ieškovė privalėjo atsiskaityti su atsakove pagal rangos sutartį, todėl ginčijamas sandoris galėjo būti sudarytas. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės laikinus atsiskaitymo su kreditoriais sutrikimus, bet atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tariamą ieškovės nemokumą, todėl atsakovė negali būti laikoma nesąžininga. Pažymi, kad ieškovė ir anksčiau sudarydavo tokio pobūdžio sandorius, tai buvo įprastinė ieškovės atsiskaitymo praktika.

Atsakovė UAB „Ginota“ su jai pareikšta patikslinto ieškinio dalimi, kuri tiesiogiai susijusi su atsakove UAB „Ginota“, nesutinka, prašo šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Ginota“ 2014-04-11 buvo sudaryta darbų vykdymo sutartis, pagal kurią atsakovė atliko elektros, šildymo, vėdinimo ir kt. įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už atliktus darbus. Teigia, kad iš pradžių ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, vėliau atsiskaitymai pradėjo vėluoti, dėl to minėta sutartis 2014-11-18 buvo nutraukta. Ieškovė kaip visišką atsiskaitymą atsakovei su atsakove 2014-12-05 sudarė ginčijamą sandorį dėl 30 532,98 Eur sumos. Teigia, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana ieškinio taikymo būtinų sąlygų, todėl pareikštas patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad  ieškovės atsakovei perleisto reikalavimo suma ir ieškovės įsiskolinimo atsakovei už atliktus darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamą sandorį ieškovės mokumas nepasikeitė. Pažymi ir tai, kad apie ieškovės mokumą negalėjo žinoti, nes viešai prieinama informacija rodo ieškovės gerą finansinę padėtį.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pagal 2012 m. balandžio 11 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartį ir jos papildomą susitarimą bei 2012 m. lapkričio 6 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartį ieškovė, atlikusi atitinkamus minėtose sutartyse nurodytus darbus, įgijo reikalavimo teisę į 156 797,56 Eur atlygį. Mano, kad ieškovė, turėdama galiojančią reikalavimo teisę į minėto dydžio skolą, pagrįstai ir teisėtai sudarė ginčijamus sandorius.

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t. y. kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių ginčas kyla dėl ieškovės su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „Ginota“ 2014-12-05 sudarytų atitinkamai reikalavimo teisės perleidimo sutarčių Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu UAB „Meliovesta“ perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „Licon“ atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, teisėtumo (b. l. 17). Ieškovė prašo naikinti minėtas sutartis CK 6.66 str. pagrindu.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Atsakovės nurodo, jog ginčo sutartimi ieškovė turto neprarado, jos turtinė padėtis nepasikeitė. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki, neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Visų pirma, atsakovės pripažįsta aplinkybę, jog, siekdamos įgyvendinti savo reikalavimus ieškovei UAB „Meliovesta“, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu atliko ginčijamus reikalavimų įskaitymus. Tuo pagrindu atsakovės įgijo reikalavimo teises į UAB „Licon“ atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, o ieškovė šias reikalavimo teises prarado. Antra, Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-12 nutartimi UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nustatė aplinkybes, kad kreditoriai, kurių pagrindu ieškovei minėtoje byloje buvo iškelta bankroto byla, buvo įspėję ieškovę apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis minėta nutartimi ir šioje byloje nustatyta ginčijamų sandorių sudarymo data, darytina išvada, kad ieškovė dar iki minėtų sandorių sudarymo žinojo apie savo sunkią finansinę būklę. Minėtą išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad kreditoriai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei į teismą kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamų sandorių sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-06-04 nutartimi ieškovei BUAB „Meliovesta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas (T. II, b. l. 61). Minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki minėto teismo 2015-02-06 priimto sprendimo įsiteisėjimo.

Atlygintinio sandorio ginčijamo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Tokiu kaip šios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytus atlygintinius sandorius, CK 6.66 straipsniui taikyti turi būti nustatomas abiejų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti skolą, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl dėl jo sudaromo sandorio gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tiek BUAB „Meliovesta“, tiek atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, nebuvo sąžiningos. Žinodamos turėdamos žinoti, kad ieškovės finansinė padėtis yra kritiška, jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, turėjo numatyti, kad tokiu būdu pažeidžiamos kitų ieškovės kreditorių teisės. Atitinkamas išvadas apie ieškovės finansines galimybes buvo galima padaryti įvertinus Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, tačiau nepateikta įrodymų, kad atsakovės jais domėjosi; ieškovės finansinė padėtis, negalėjimas atsiskaityti apdairiam verslo subjektui turėjo sukelti abejonių įmonės finansinėmis galimybėmis. Šioje byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, buvo pakankamai atidžios ir domėjosi ieškove, kaip ginčijamų sandorių šalimi.

Be to, kaip minėta, ginčijami sandoriai buvo sudaryti, esant teismo taikytam areštui ieškovei. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta turto arešto samprata. Tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, sudarantis darnią teisinių instrumentų turto arešto tikslams pasiekti sistemą: 1. Tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas Turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto; 2. Pateikus hipotekos skyriui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, Turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį, – darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ginčijamus sandorius – reikalavimo perleidimo sutartis – sudarė tuo metu, kai jai buvo apribota teisė disponuoti tokia teise, teismas daro išvadą, kad ginčijamais sandoriais ieškovė pažeidė imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido savo turtines teises atsakovėms. Dėl to ginčijami sandoriai laikytini niekiniais dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p., CPK 145 str. 6 d., 8 d., pažeidžia jas, kitų kreditorių interesus – CK 6.66 str. 1 d., todėl pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 1.95 str.), taikant restituciją ir visas sandorio šalis grąžinant į padėtį, buvusią iki sandorio. Toks teismo procesinis sprendimas nepažeis atsakovių teisėtų interesų, nes jos perimtomis reikalavimo teisėmis nepasinaudojo, jokių lėšų iš trečiojo asmens negavo.

Iš atsakovių priteistina po 1 261,65  Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d.1 p.,  93 str. 1 d., 96 str.).

Ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad patyrė 3 412,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovei atstovaujačiam administratoriui atitinkamiems klausimams spręsti teisinė pagalba nebuvo būtina, nes tokių klausimų sprendimas yra įprastinė bankroto administratoriaus veiklos dalis, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti per pusę. Dėl to, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 1 706,25 Eur, t. y. po 853,13 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  CPK 268–270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01, sudarytą tarp BUAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“.

Taikyti restituciją: iš UAB „Eurosportas LT“ grąžinti BUAB „Meliovesta“ 365 936,56 Lt (105 982,55 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Litcon“.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05, sudarytą tarp BUAB „Meliovesta“ ir UAB „Ginota“.

Taikyti restituciją: iš UAB „Ginota“ grąžinti BUAB „Meliovesta“ 105 424,28 Lt (30 532,98 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Litcon“.

              Priteisti iš UAB „Ginota“ 1 261,65  Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Meliovesta“.

  Priteisti iš UAB „Eurosportas LT“ 1 261,65  Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Meliovesta“.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo datos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

            Teisėja                                                                                                          Erika Misiūnienė