(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016, kuria netenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir patenkintas kreditoriaus V. G. prašymas atstatydinti bankroto administratorę uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą nutarties dalį, kuria bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“.

Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ 2016 m. balandžio 18 d. pateiktame skunde prašė panaikinti 2016 m. balandžio 11 d. BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir įpareigoti kreditorių susirinkimą sušaukti iš naujo. Nurodė, jog 2016 m. kovo 17 d. iš kreditorių susirinkimo pirmininko V. G. gavo prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, kartu jis pateikė siūlomos darbotvarkės klausimus. 2016 m. kovo 24 d. V. G. pateikė dar vieną prašymą ir pasiūlė susirinkimo darbotvarkės klausimus, o 2016 m. kovo 29 d. vakare V. G. vėl teikė prašymą administratorei ir pasiūlė darbotvarkės klausimus, inter alia, ir klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo bei pridėjo balsavimo raštu biuletenio projektą. 2016 m. kovo 25 d. administratorė, vykdydama susirinkimo sušaukimo tvarkos aprašą, suruošė ir išsiuntė kreditoriams reikalingus dokumentus. Tačiau aplinkybė, jog 2016 kovo 29 d. V. G. pateikė minėtą prašymą, apsunkino administratorės veiklą. Be to, V. G. savo iniciatyva 2016 m. balandžio 7 d. išsiuntė balsavimo raštu biuletenius. V. G. veiksmai klaidina kreditorius, nes jis pats ėmėsi vykdyti administratorės funkcijas. ĮBĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimo pirmininkui vienasmeniškai priimti sprendimus ar vykdyti funkcijas, kurias pagal įstatymą pavesta atlikti kreditorių susirinkimui ar bankroto administratoriui. V. G. pažeidė kreditorių teises, kurie negalėjo įvertinti kreditorių susirinkimo svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami jame – pareikšti prieštaravimų dėl priimtų nutarimų.

Kreditoriaus V. G. 2016 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą dėl bankroto administratorės UAB „Atenergo“ atstatydinimo. Nurodė, kad administratorė netinkamai atstovavo BUAB „Aftalitana“ interesams: pagal bankroto administratorės sudarytą priimtų dokumentų aprašą negalima nustatyti, kiek ir kokie realiai dokumentai priimti, BUAB „Aftalitana“ turtu (automobiliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojasi bankroto administratorės įgaliotas asmuo savo asmeninėms reikmėms tenkinti, administratorė neatliko jokių veiksmų, kad būtų sugrąžintas visas likęs įmonės turtas (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis), neteikė informacijos kreditoriams. Administratorė iki šiol nėra atsakiusi į prašymą pateikti informaciją ir duomenis apie tai, kokių veiksmų ėmėsi dėl to, kad būtų sugražintas BUAB „Aftalitana“ priklausantis turtas iš fizinių ir juridinių asmenų, iki šiol nėra paduoti ieškiniai dėl lėšų išmokėjimo įmonės direktoriui ir akcininkui A. L., vyr. buhalterei R. M.. Administratorė kreditorių susirinkimui nėra pateikusi nė vienos finansinės ataskaitos (ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalis). Nuo 2013 m. vasario 14 d. iki šiol, be pirmojo kreditorių susirinkimo, administratorė sušaukė tik dar vieną kreditorių susirinkimą, kurį galima laikyti neįvykusiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi: 1) netenkino bankroto administratorės UAB „Atenergo“ skundo dėl 2016 m. balandžio 11 d. BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; 2) patenkino kreditoriaus V. G. prašymą ir atstatydino UAB „Atenergo“ iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus pareigų.

Teismas, įvertinęs bylos proceso dalyvių argumentus dėl administratorės atstatydinimo pagrindų, taip pat faktines ginčo aplinkybes, neigiamai vertino aplinkybę, jog administratorė, nuo 2013 m. turėjusi visus aktualius bankroto procedūroms tinkamai atlikti dokumentus, šiuo metu vėl iš naujo reikalauja iš kreditorių dokumentų, pagrindžiančių kreditorių teismo jau patvirtintų (įsiteisėjusios nutartys), administratorės ir (ar) kitų kreditorių neginčijamų ir neginčytų kreditinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas sprendė, kad administratorė nepaneigė kreditorių V. G., A. G., AB Šiaulių banko argumentų dėl iš esmės netinkamai, vangiai, nesklandžiai ir neoperatyviai vykdomos įmonės bankroto procedūros. Todėl teismas pripažino, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atstatydinti administratorę iš bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus pareigų ir tai nepažeis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų ar viešojo intereso. Nurodė, kad nauja bankroto administratorės atranka bus atlikta LITEKO sistemoje (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas).

Teismas nustatė, kad bankroto administratorės ginčijamo 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 duomenys patvirtina, jog susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 99,76 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, protokolas pasirašytas administratorės įgalioto asmens A. M. ir sekretoriavusios susirinkimui V. M.. Duomenų, jog kiti įmonės kreditoriai nesutiko, ginčijo šio susirinkimo nutarimus, byloje nėra. Administratorė, skųsdama 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, nepaneigė fakto, jog būtent dauguma įmonės kreditorių balsavo dėl šio susirinkimo darbotvarkėje nurodytų spręsti klausimų. Todėl teismas laikė nepagrįstai kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus argumentus dėl susirinkimo nutarimų, priimtų 8-uoju darbotvarkės klausimu „Finansinės ataskaitos patvirtinimas“, 9-uoju darbotvarkės klausimu „Ataskaita apie BUAB „Aftalitana“ turtą“, 10-uoju darbotvarkės klausimu „Bankroto administratoriaus atstatydinimas“ ir 11-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreipimosi į teismą atstatydinti bankroto administratorių ir paskirti kitą“, neteisėtumo. Todėl teismas netenkino bankroto administratorės skundo dėl 2016 m. balandžio 11 d. BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Administratorė nebuvo pasyvi bankroto byloje ir siekė ginti bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus. Aplinkybė, jog bankroto procesas užsitęsė, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis užtruko dėl administratoriaus tyčinio aplaidaus veikimo / neveikimo. Pareiškėjas savo teiginių, kad bankroto administratoriaus netinkamas pareigų vykdymas sietinas su nemokėtu jo prašomu sėkmės mokesčiu, kilusius ginčus su bankroto administratoriumi ir jo advokatais, apie klaidingą informacijos teikimą kreditoriams, leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė. Administratorius teikė pakankamai išsamią informaciją apie bankroto proceso eigą. Teismas nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl bankroto administratorės netinkamo, o pareiškėjo išdėstytos subjektyvios prielaidos dėl administratoriaus piktnaudžiavimo ar pasyvumo nesudaro pagrindo spręsti dėl jo atstatydinimo būtinumo.
2. Kreditorių V. G. ir A. G. finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti pagal kreditorių pateiktus dokumentus, nes tuo metu vyko ikiteisminis ginčas ir dokumentai buvo ikiteisminio tyrimo institucijoje, o administratorius patikrinti šių kreditinių reikalavimų teisėtumą, pagrįstumą negalėjo. Administruojant įmonę pradėjo aiškėti, kad šie kreditoriai ne tik pateikė kreditinius reikalavimus kurie neatitinka įmonės buhalterinėje apskaitoje, bei FNTT specialisto išvadose nustatytų faktų kada ir kiek buvo grąžinta paskolos šiems kreditoriams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kreditorius V. G. tik 2016 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, o iki tol administratoriui jokių priekaištų dėl atliekamų pareigų nereiškė.
3. Tesimas nepagrįstai neįvertino kreditorių VSDFV Klaipėdos skyriaus, VĮ Turto bankas argumentų dėl susirinkimo nutarimų neteisėtumo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tik didžiausio kreditoriaus priimti sprendimai turi būti ginami. Teismas privalėjo būti aktyvus ir išsamiai išnagrinėti situaciją, nesudaryti sąlygų nesąžiningų kreditorių nusikalstamai veikai vykdyti.
4. Bankroto byloje buvo atliekami 4 ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu atliekamas Klaipėdos apygardos teismo paskirtas finansinis auditas, už kurį sumokėjo administratorė, nes kreditoriai nepritarė, administratorė išsiuntė 63 pranešimus į įmones dėl ieškinių užsienio valstybėse. Taigi administratorius savo pareigas atlieka aktyviai.

Kreditorius V. G. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius esminius argumentus:

1. Bankroto administratorės atstatydinimui pritarė ir kreditorė AB „Šiaulių bankas. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto administratorės atstatydinimo, pagrįstai atsižvelgė į prašyme pateiktus įrodymus. Bankroto administratorė pažeidė ĮBĮ, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą bei padarė daug kitų pažeidimų.
2. Pati bankroto administratorė dėl kreditinių reikalavimų paskaičiavimo nekėlė jokių prieštaravimų ir juos pateikė teismui, kad jie būtų patvirtinti. Šiuo metu bankroto administratorė bando nuginčyti kreditinius reikalavimus remdamasi vien tik FNTT specialisto išvadomis, kaip nauja svarbia aplinkybe, tačiau FNTT specialisto išvadas, bankroto administratorė gavo ir su jomis susipažino dar 2013 metais.
3. Bankroto procesas yra vilkinimas. 2016 m. kovo 23 d. bankroto administratorės pateikta kreditoriams informacija apie bankroto proceso eigą, patvirtina bankroto bylos vilkinimą ir netinkamą bankroto vykdymą, pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 12 d. administratorius išsiuntė Klaipėdos apygardos teismui prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015. Tačiau bankroto administratorius vykdomojo rašto iki šiol nėra atidavęs antstoliui, kad būtų pradėtas vykdymas ir pan.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Byloje pagal bankrutavusios įmonės bankroto administratorės atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo (didžiausio bankrutavusios įmonės kreditoriaus) prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir, ar pagrįstai netenkino bankroto administratorės skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme sprendžiami vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad taip yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Apeliantė, motyvuodama tuo, kad paaiškėjo naujų aplinkybių apie vykdomą bankroto procesą, 2016 m. liepos 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei pateikė tokius prašymo priedus (prašomus prijungti įrodymus): 1) 2016 m. gegužės 2 d. prašymą; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį; 3) 2016 m. gegužės 16 d. pareiškimą, adresuotą Klaipėdos apygardos prokuratūrai; 4) 2016 m. birželio 20 d. atsakymą dėl ikiteisminio tyrimo; 5) 2016 m. gegužės 27 d. prašymą dėl kreditorių ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 6) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį; 7) 2016 m. birželio 23 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo; 8) Lietuvos elektroninių paslaugų, portalo išrašą; 9) Šilutės apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį; 10) apdraustųjų sąrašą; 11) 2016 m. liepos 7 d. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; 12) 2014 m. birželio 3 d. atsakymą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo; 13) Lietuvos elektroninių paslaugų portalo išrašą; 14) 2014 m. liepos 9 d. FNTT atsakymą dėl informacijos pateikimo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais įrodymais, visų pirma, pažymi, kad dalis jos teikiamų dokumentų jau yra nagrinėjamos bylos medžiagoje (priedai Nr.: 1, 2, 5, 6), kadangi tai pačios administratorės prašymai ir to paties pirmosios instancijos teismo nutartys, priimtos šioje byloje, todėl nėra pagrindo spręsti šių įrodymų prijungimo klausimo. Antra, dalis prašomų priimti įrodymų (priedai Nr.: 3, 4, 10, 12, 14) buvo parengta / gauta dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, o pirmiau minėta, kad apeliacinės instancijos teismui neturėtų būti teikiami nauji įrodymai, kurie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavo, tačiau dėl įvairių priežasčių nebuvo teikiami. Įstatymų leidėjas nustatė šios taisyklės išimtį, pagal kurią tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimą tik nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti nepagrįstai arba jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus apeliantės teikiamos įrodymų gavimo (sudarymo) laiką ir kitas aplinkybes, pripažintina, jog jie neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Trečia, pats teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra tikslinga spręsti duomenų apie apeliantės inicijuotus procesus kituose civilinėse bylose ir elektorinių paslaugų portalo išrašų prijungimo klausimą (priedai Nr. 7, 8, 11, 13). Ketvirta, kaip matyti apeliantė 2016 m. liepos 20 d. prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo, siekia savo procesinę poziciją papildyti ir naujais argumentais. Pagal CPK nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apeliaciniame procese apeliantės teikiami nauji įrodymai negali būti vertinami ir dėl CPK 323 straipsnio nustatytų ribojimų.

Tokiu atveju apeliantės 2016 m. liepos 20 d. pateikti duomenys prie bylos medžiagos neprijungiami (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).

Dėl bankroto administratorės atstatydinimo

Bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013).

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais:

1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir praneša apie tai šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Kreditorių susirinkimo arba komiteto, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto kreditoriaus (kreditorių) prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.

Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. G. yra bankrutavusio juridinio asmens kreditorius, kurios bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 57,03 procentus visų byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl šis kreditorius turi teisę inicijuoti bankroto administratorės atstatydinimo procedūrą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas pakeisti administratorę, kadangi administratorės veiksmai (neveikimas) bankroto procese sukėlė tiek bankrutuojančios įmonės kreditoriams, tiek teismui abejones dėl administratorės kompetencijos ir jai priskirtų pareigų tinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratorės argumentais, kad vien didžiausio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus ir administratorės pozicijų skirtumai dėl vykdomų bankroto procedūrų savaime nėra pagrindas administratorės atstatydinimui, tačiau tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, ar abejonės dėl administratorės vykdomos veiklos yra pagrįstos. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto administratorės funkcijų vykdymą, nustatė, jog įmonei UAB „Aftalitana“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi (t. 1, b. l. 92-93). Šia nutartimi įmonės bankroto administratore paskirta bankroto procesą inicijavusios kreditorės A. G. (kuriai priklausė 50 proc. UAB „Aftalitana“ akcijų) pasiūlyta įmonė UAB „Atenergo“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“ (t. 1, b. l. 169-172). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (t. 1, b. l. 185), o 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (t. 2, b. l. 15-16). 2013 m. gegužės 8 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, byloje pateiktas šio susirinkimo protokolas Nr. 1 (t. 2, b. l. 39-67). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Aftalitana“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 2, b. l. 69-70). Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad bankroto procedūra tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, 2014 m. gruodžio 9 d. pranešimu, įpareigojo bankroto administratorę informuoti, dėl kokių priežasčių įmonės veiklos negalima pripažinti pasibaigusia (t. 3, b. l. 4). Bankroto administratorė 2014 m. gruodžio 15 d. pranešimu nurodė, kad bankroto procedūra užsitęsė dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 5), o 2015 m. rugpjūčio 7 d. bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl bankrutavusios įmonės likvidavimo termino pratęsimo (t. 3, b. l. 8) bei 2015 m. liepos 28 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2 (t. 3, b. l. 9-24). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. rezoliucija patenkino bankroto administratorės prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai atlikti pratęsimo ir pratęsė šį terminą iki kol bus išspręsti klausimai dėl įmonei priklausančio neparduoto ir kreditoriams neperduoto turto bei ikiteisminių tyrimų baigties (t. 3, b. l. 8, 26, CPK 77 straipsnio 3 dalis). 2015 m. rugsėjo 29 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymų dėl baudos skyrimo BUAB „Aftalitana“ buvusiam direktoriui bei akcininkui A. L. bei vykdomojo rašto išdavimo (t. 3, b. l. 27-29). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės prašymą ir BUAB „Aftalitana“ buvusiam vadovui skyrė 500 Eur baudą bei išdavė vykdomąjį raštą priverstiniam bendrovės turto ir dokumentų perdavimui (t. 3, b. l. 47-48). 2016 m. balandžio 19 d. bankroto byloje pateiktas 2016 m. balandžio 11 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3 bei šio susirinkimo medžiaga (t. 3, b. l. 64-89), o taip pat ir bankroto administratorės skundas dėl šiame susirinkime priimtų nutarimų (t. 3, b. l. 90-91). 2016 m. balandžio 22 d. byloje pateiktas kreditoriaus V. G. prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo (t. 3, b. l. 93-97), kuris buvo patenkintas pirmosios instancijos teismo skundžiama 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi (t. 4, b. l. 102-108).

Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai bei nustatyti trumpi terminai įpareigoja bankroto administratorių su bankroto procesu susijusias funkcijas vykdyti operatyviai ir nevilkinant atlikti veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimu. Antai, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su pirmiau aptartais principais ir teisiniu reglamentavimu yra nesuderinama situacija, kuomet bankroto administratorė priverstinio bendrovės turto ir dokumentų perėmimo / perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pati bankroto administratorė teismui dar 2013 m. pateiktoje veiklos ataskaitoje nurodė, jog BUAB „Aftalitana“ direktorius ir akcininkas bendrovės dokumentus ir turtą turėjo perduoti dar iki 2013 m. kovo 1 d. (t. 135-140), 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimuose teismui ji nurodė, jog įmonėje yra neperduoto turto, tačiau su prašymu dėl baudos skyrimo ir vykdomojo rašto išdavimo administratorė kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 29 d., kuriame, be kita ko, nurodė, jog bankroto administratorei iki šio prašymo pateikimo nėra perduoti visi dokumentai (t. 3, b. l. 27-29). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą iki 2 896 Eur. Taigi, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras ĮBĮ normose yra nustatytos drausminimo priemonės, skirtos nesąžiningiems ir neveikliems bankrutuojančios įmonės vadovams. Priežasčių lėmusių tai, kad bankroto administratorė, kuriai nebuvo perduotas visas įmonės turtas bei dokumentai, nepasinaudojo minėta drausmine priemone net keletą metų, nenustatyta. Tačiau akivaizdu ir tai, kad neturėdama visų įmonės dokumentų bei turto bankroto administratorė negalėjo kokybiškai ir išsamiai atlikti teisinio įmonės veiklos ir nemokumo priežasčių įvertinimo, išanalizuoti sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį, įvertinti, ar esama tyčinio bankroto požymių ir kt. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas.).

Apeliantė taip pat argumentuotai nepaneigė kreditoriaus nurodomų aplinkybių, jog ji nepateisinamai ilgą laiką nešaukė kreditorių susirinkimų. Minėta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko dar 2013 m. gegužės 8 d. (t. 2, b. l. 39-47), o antrasis kreditorių susirinkimas buvo šaukimas tik 2015 m. liepos 28 d. (t. 3, b. l. 9-14). Be to, nustatyta, kad pastarasis susirinkimas buvo visiškai nerezultatyvus ir nepavyko priimti jokių esminių nutarimų, leidžiančių spręsti apie bent kiek efektyvesnę bankroto proceso eigą. Šiame susirinkime nepriimtas nutarimas dėl BUAB „Aftalitana“ turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (3 punktas); nepatvirtintas BUAB „Aftalitana“ 2014 m. balansas (5 punktas); nepatvirtintos papildomos bankroto administravimo išlaidos, sudarančios 30 procentų plius PVM dydžio sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo atgautinų piniginių sumų bei į įmonę sugrąžinto turto vertės (6 punktas); nepriimtas nutarimas dėl civilinio ieškinio pateikimo dėl įkaito turėtojo AB Šiaulių banko sudarytos kredito sutarties (7 punktas). Kreditoriai kaltina bankroto administratorę proceso vilkinimu ir nepagrįstu asmeninės naudos siekimu. Tuo tarpu bankroto administratorė įrodinėja kreditorių nesąžiningus veiksmus, suponuojančius jų pareigą atlyginti bendrovei padarytą žalą, kelia klausimus dėl įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų jų kreditorinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo bei, kaip tvirtina pati administratorė, savo lėšomis, inicijuoja su tuo susijusius teisminius procesus, finansinį auditą, nors tam ir nepritarė bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Akivaizdu, jog dėl tokių bankroto administratorės veiksmų ne vien pareiškėjui, kaip didžiausiam kreditoriui, bet ir kitiems kreditoriams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo ir nuoseklumo, administratorės kompetencijos, jai pagal ĮBĮ priskirtų pareigų tinkamo vykdymo ar net galimo šališkumo.

Administratorė savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo išsamių ir pagrįstų paaiškinimų dėl kreditorių nesąžiningų veiksmų bei jų reikšmės kreditorių teisinei padėčiai. Aplinkybė, jog bankroto administratorės atstatydinimo procedūrą inicijavo didžiausias kreditorius V. G., turintis 57,03 procentus visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, šiuo atveju taip pat nėra reikšminga, kadangi 2016 m. balandžio 11 d. susirinkime už bankroto administratorės atstatydinimą balsavo ir kita kreditorė A. G., turinti 37,76 procentus balsų ir, be kita ko, 2012 m. pasiūliusi būtent šios bankroto administratorės kandidatūrą. Be to, bankroto administratorės atstatydinimui savo procesiniuose dokumentuose pritarė ir kreditorė AB Šiaulių bankas, kurios finansinis reikalavimas sudaro 3,24 procentus. Taigi šiuo atveju derėtų atsižvelgti į visų kreditorių daugumos nuomonę. Aplinkybė, kurią patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), leidžia įsitikinti jog bankroto administratorė pradėjo inicijuoti civilinius procesus kreditorių atžvilgiu tik iškėlus bankroto administratorės atstatydinimo klausimą (ieškinys kreditorei A. G. dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-2122-635/2016 pareikštas 2016 m. liepos 14 d., ieškinys kreditorei AB Šiaulių bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto įkeitimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1389-777/2016 pareikštas 2016 m. liepos 12 d.). Todėl negalima spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorės atstatydinimo procedūrą inicijavusio kreditoriaus V. G. ir (ar) kitų kreditorių reikalavimai dėl administratorės atstatydinimo būtų susiję tik su jų finansinio reikalavimo tenkinimo perspektyvomis.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tolimesnis efektyvus administratorės darbas yra neįmanomas dėl kylančių konfliktų tarp jos ir pagrindinių įmonės kreditorių. Nors teismui pateiktų duomenų nepakanka išvadoms dėl visų kreditoriaus 2016 m. balandžio 22 d. prašyme nurodytų bankroto administratorės veiksmų neteisėtumo (bankrutavusios įmonės turto naudojimo administratorės atstovų reikmėms, melagingos informacijos kreditoriams teikimo, asmeninės naudos siekimo, naudojimosi kreditorių žinių stoka ir kt.), akivaizdus bankroto administratorės neveikimas (delsimas) lėmė tai, jog tokios abejonės dėl užsitęsusios bankroto proceso neigiamos įtakos įmonės kreditorių interesams nėra pašalintos. Tarp bankroto administratorės ir įmonės kreditorių kilusi konfliktinė situacija, nepaneigia prielaidų dėl administratorės galimos nekompetencijos ir šališkumo bei suponuoja išvadą, jog administratorės pakeitimas šioje situacijoje labiausiai užtikrintų kreditorių visumos interesus, operatyvesnį ir skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir patį bankroto procesą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė ginčija kreditorių nutarimus, priimtus 2016 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu, procedūrinių pažeidimų aspektais, nurodydama, jog nebuvo laikytasi nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės pateikimo kreditoriams ir balsavimo tvarkos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina, ar 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime, kurio metu priimti skundžiami nutarimai, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o juos nustačius – įvertina, ar jie laikytini esminiais, t. y. sudarančiais pagrindą ginčijamus nutarimus, o kartu ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, panaikinti. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi / gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

2013 m. gegužės 8 d. (pirmojo) kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas Nr. 2 dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Minėtas aprašas reglamentuoja, jog asmenys, priėmę sprendimą sušaukti kreditorių susirinkimą, pateikia bankroto administratoriui informaciją ir dokumentus (darbotvarkę, nutarimų projektus ir klausimus), reikalingus pranešimui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikimui tiek rašytine tiek elektronine forma (3 punktas). Pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiunčiami visiems kreditoriams registruotu laišku arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos (4 punktas). Kaip nustatyta byloje, 2016 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu buvo pakeista susirinkimo darbotvarkė ir joje įrašyti klausimai Nr. 8, 9, 10, 11, neįtraukti į pirminę susirinkimą inicijavusio kreditoriaus V. G. darbotvarkę, kurią bankroto administratorė išsiuntė visiems įmonės kreditoriams. Šiais klausimais kreditoriai nutarė įpareigoti bankroto administratorę pateikti kreditoriams finansinę ataskaitą (8 darbotvarkės klausimas); nutarė įpareigoti bankroto administratorę pateikti kreditoriams informaciją apie įmonės turtą (9 darbotvarkės klausimas); nutarta atstatydinti bankroto administratorę iš užimamų pareigų (10 darbotvarkės klausimas); nutarta įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir naujos paskyrimo (11 darbotvarkės klausimas).

Bankroto administratorės teigimu, visų įmonės kreditorių neinformavimas apie darbotvarkės papildymą minėtais klausimais, turėjo neigiamos įtakos jų interesams, kadangi jie negalėjo teikti pasiūlymų susirinkime spręstais klausimais ir už juos atitinkamai balsuoti. Apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti, jog šis procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiais, sudarančiais pagrindą juos panaikinti. Minėtų nutarimų priėmimo metu už juos balsavusių kreditorių Viktoro ir A. G. bendra finansinio reikalavimo suma sudarė 94,59 procento, visų patvirtintų BUAB „Aftalitana“ kreditorių finansinių reikalavimų. Todėl akivaizdu, jog kitų kreditorių turimi balsai šių nutarimų priėmimui jokios įtakos nebūtų turėję. Kita vertus, šiais nutarimais nebuvo svarstomi bankrutuojančios įmonės kreditoriams paprastai itin svarbūs, esminę reikšmę turintys klausimai, kuriais papratai būna klausimai dėl įmonės turto realizavimo tvarkos, kainų nustatymo, pan. Kaip matyti nutarimais Nr. 8, 9 buvo nutarta bankroto administratorę įpareigoti pateikti kreditoriams finansinę ataskaitą ir informaciją apie įmonės turtą. Atsižvelgiant į administratorės ataskaitos reikšmę ir turinį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas), o taip pat į šios bankroto bylos proceso trukmę bei prieš tai iš viso sušauktų kreditorių susirinkimu skaičių, nėra pagrindo spręsti, jog šiais nutarimais, apie jų svarstymą prieš tai neinformavus visų įmonės kreditorių, priimti įpareigojimai bankroto administratorei, pažeistų jų teises ir interesus. Pasisakant dėl apeliantės taip pat siurpriziniais laikomų nutarimų Nr. 10 ir 11, kuriais nutarta atstatydinti bankroto administratorę bei kreiptis į teismą dėl kitos administratorės parinkimo, apkreiptinas dėmesys, kad pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suteikia susirinkimą inicijavusiam kreditoriui V. G. teisę tiesiogiai teisme inicijuoti administratorės tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūrą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kurią šis kreditorius ir realizavo 2016 m. balandžio 22 d. pateikdamas prašymą, o šioje nutartyje jau pasisakyta, kad iš tiesų egzistuoja bankroto administratorės atstatydinimo prielaidos. Taigi ir dėl šios priežasties apeliantės kvestionuojamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas jokių pasekmių BUAB „Aftalitana“ bankroto procese jau nesukeltų.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas atstatydinti bankroto administratorę ir netenkintas šios skundas dėl 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Egidijus Žironas