Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-14][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2978-644-2018].docx
Bylos nr.: I-2978-644/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama laisvės atėmimo vietų ligoninės 302561280 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

Civilinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2978-644/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00307-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.

(S)

 




 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 7 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas G. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), po 200 Eur už parą neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-26).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad jam buvo skirtas dviaukštis, nepatogus ir susidėvėjęs gultas, dėl ko kilo nepatogumų. Gyvenamojoje patalpoje buvo šalta ir drėgna, nebuvo tinkamo vėdinimo. Praustis po šiltu vandeniu buvo leidžiama tik kartą per savaitę 15 minučių. Sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas, sanitariniai mazgai neatskirti pertvaromis. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik 1 val. per parą anksti rytais. Tvirtino, kad nuteistieji Ligoninėje rūkė, dėl ko pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas neturėjo sąlygų tinkamai išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninių drabužių, juos skalbė ir džiovino kameroje. Pareiškėjas taip pat nebuvo aprūpintas asmeninėmis higienos ir valymo priemonėmis, darbinėmis pajamomis. Ligoninės pastatai susidėvėję, avarinės būklės. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nepatogumus, pažeminimą, išgyvenimus ir pan.

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 16-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,6 kv. m., įrengtos 8 vieno aukšto lovos. Akcentavo, kad Ligoninės administracija negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems asmenims, kuriems tokios paslaugos turi būti suteiktos. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Pažymėjo, kad įstaigos sanitarinių patalpų būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nekonstatuotini. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis, kuriose ploto normos vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemuose nenustatytos. Pažymėjo, kad Ligoninės teritorijoje rūkyti draudžiama. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas priežastinis ryšys. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Skundas netenkintinas

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d.

Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi bylose dėl nusikaltimų žmogiškumui ir dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo senaties terminas netaikomas.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Ligoninėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. sausio 22 d. (b. l. 29), todėl pareiškėjas skundo reikalavimui praleido senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas prašo teismo netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi bylose dėl nusikaltimų žmogiškumui senaties terminas netaikomas. Tačiau, teismas pažymi, kad šiuo atveju žala kildinama iš neteisėtų valstybės institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. žalos padarymo pagrindas byloje nėra nusikaltimas (ir juolab žmogiškumui), todėl pareiškėjo prašymas netaikyti ieškinio senaties termino nepagrįstas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2758-520/2016).

Pareiškėjas nurodo, kad senaties terminas netaikytinas, nes skundas paduotas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kuris nenumato senaties termino. Tačiau, teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą byloje S. prieš Italiją).

Pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą grindė tuo, kad, anot pareiškėjo, pareigūnai jo nesupažindino su jo teisėmis ir pareigomis. Tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Ligoninės pareigūnai netinkamai su pareiškėju elgėsi ar atsisakė tenkinti jo prašymus. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kalinimo sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus yra paskelbti viešai (pvz., Civilinis kodeksas).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, orumo pažeminimą ir pan. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas jautė diskomfortą ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas sprendžia, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą, vertintinos kaip subjektyvios ir negali pateisinti trijų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už nurodytą laikotarpį taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                         Audrius Grauželis

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-449/2009
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • A-2758-520/2016