Civilinė byla Nr. 2-5114-647/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01095-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.13.; 2.4.4.1.;

3.1.7.6.; 3.2.4.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos Vardu

2018 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, 

dalyvaujant ieškovei N. S., jos atstovei advokatei Svetlanai Antoniuk, 

atsakovui M. K., jo atstovei advokatei Eglei Katauskaitei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. K. dėl nustatyto servituto nuostolių atlyginimo,  

n u s t a t ė:

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės N. S. naudai 1030,00 Eur patirtų nuostolių už nustatytą servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą M. K. kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. mokėti 150,00 Eur už nustatytą servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad jai pagal 2014-04-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. AIR-664 priklauso 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas atiteko ieškovei su jau 2011-09-22 įregistruotu servitutu. 238 kv. m servitutas suteikė tuometiniai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkei L. M. teisę prieiti, privažiuoti, remontuoti, ir naudotis sodo pastatu, šiltnamiu ir kanalizacijos šuliniu. Servitutas buvo nustatytas 2011-08-10 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi pagal L. M. reikalavimą. Už nustatytą servitutą buvo priteista 100 Lt piniginė kompensacija, kuri buvo mokama tuometiniam žemės sklypo savininkui V. M. 1 kartą per metus. Dabar kompensacija už nustatytą servitutą sudaro apie 29 Eur per metus. 2011-08-10 Vilniaus apygardos teismas nutartimi reglamentavo visų tuometinių savininkų santykius dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos. Nuo 2017 m. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo M. K., kuris su šeima ten nuolat gyvena ir nuolat naudojasi žemės sklypo dalimi pagal servitutą. Servituto naudojimosi sąlygos nuo 2017 m iš esmės pasikeitė – pasikeitė pastato savininkas, pasikėtė žemės sklypo naudojimosi būdas bei mastas, kadangi naujas savininkas su šeima nuolat gyvena nupirktame name ir faktiškai naudojasi visų žemės sklypu, tačiau jokių rinkliavų, mokesčių nemoka. Nuo 2011 m Lietuvoje pasikeitė pragyvenimo lygis bei įvyko kainų augimas. Periodinė išmoka 29 Eur už servitutą turi būti indeksuota bei padidinta, kadangi nepadengia net turimų ieškovės nuostolių dėl žemės sklypo priežiūros, rinkliavų bei mokesčių mokėjimų. Ieškovė dėl žemės sklypo turi išlaidų: 1 kartą į metus moka bendrijos nario mokestį – 42,00 Eur (2015m – 18,00 Eur, 2016 m – 30,00 Eur), žemės mokestis sudaro – 6,00 Eur, rinkliava už atliekų tvarkymą – 15,40 Eur. Privalomų mokesčių, susijusių su žemės sklypu, suma per metus sudaro apie 63,00 Eur, kuri turi tendenciją didėti. Apie 200,00 Eur kiekvienais metais kainoja žemės sklypo priežiūra. Prie tokių ieškovės išmokų mokėjimų atsakovas privalo prisidėti bei atlyginti ieškovei dalį privalomų mokesčių dėl žemės sklypo, kurio dalimi jis gali pagal servitutą naudotis. Teismas, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, turi įvertinti, kad servitutas nustatytas neterminuotai, taip pat reikšmingas privatumo aspektas, t. y. žemės sklypo savininkė praranda teisę naudotis žemės sklypu tik pagal savo nuožiūrą taip pat žemės sklypo su nustatytu 238 kv. m. servitutu vertė tampa mažesne negu žemės sklypo be servituto rinkos vertė. Be to, tik ieškovė prižiūri žemės sklypą, stengėsi savo pastangomis bei lėšomis palaikyti žemės sklypą tinkamos būklės. Pagal LR CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str. atsakovas privalo kompensuoti ieškovei 31,00 Eur už privalomus mokėjimus, 1000,00 Eur nuostolius dėl žemės sklypo priežiūros bei išlaikymo, privatumo masto pažeidimo, žemės sklypo vertės sumažinimo.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2008-08-10 priteisęs tuometiniam žemės sklypo savininkui 100 Lt periodinę kompensaciją išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su servituto nustatymu. Kompensacija paskirta, atsižvelgiant į nustatytus apribojimus naudotis žemės sklypu bei į tuometinio žemės sklypo savininko mokamus SB „(duomenys neskelbtini)” mokamus nario mokesčius (2008 m. – 170 Lt, t. y. 49,27 Eur, 2009 m. – 150 Lt, t. y. 43,47 Eur). Teismo sprendimas kasacine tvarka apskųstas nebuvo. Šiuo metu ieškovė moka net mažesnį bendrijos nario mokestį, nei jis buvo mokėtas iki servituto nustatymo. Atsakovas pats moka 15,40 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Kadangi ieškovė žemės sklypo savininke tapo tik nuo 2014 m. tai, atsakovo manymu, turi teisę reikalauti indeksuoti periodinę kompensaciją tik nuo 2014 m. 2016 metais infliacija siekė 1,7 proc. (29 Eur x 1,7 proc. = 29,49 Eur), taigi po indeksavimo periodinė kompensacija už servitutą galėtų būti 29,49 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. infliacija siekė 3,9 proc. (29,49 Eur x 3,9 proc. = 30,64 Eur), taigi po indeksavimo periodinė kompensacija už servitutą galėtų būti 30,64 Eur. Kadangi nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo klausimas jau buvo išspręstas 2011-08-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tai ieškovė negali pakartotinai kelti šio klausimo, nes žemės sklypo savininko pasikeitimas neturi įtakos daikto (statinio) savininko interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nors ieškovė reikalauja priteisti 1030,00 Eur nuostolius, tačiau nepateikė jokių šiuos nuostolius pagrindžiančių įrodymų.

3. Dublike ieškovė nurodė, kad klausimas dėl didesnio servituto ploto (238 kv. m.) nustatymo faktiškai liko neaptartas, šis reikšmingas momentas turi įtaką servituto atlygintinumui. Turimus įrodymus dėl žemės sklypo išlaikymo ieškovė teismui pateikė, tačiau ne visus tokius įrodymus įmanoma surinkti, jos darbas, ieškovės asmeninis laikas bei sąnaudas, skirtas žemės sklypo priežiūrai įvertinti bei įrodyti sudėtinga, nors sklypo aplinkos tvarkymui bei sklypo priežiūrai įdėta daug pastangų. Sudėtinga įrodinėti ieškovei ir jos privatumo pažeidimą mastą.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pasikeitė savininkai, privatumo pasikeitimo mastas yra pažeistas, pragyvenimo kainos Lietuvoje pasikeitė. Nustatyta kompensacija yra per maža. Kompensacija turėtų būti padidinta iki 150,00 Eur per metus. Kompensacija negali padengti visų nuostolių, išlaidų yra apie 70,00 Eur per metus, sumažėjo žemės sklypo vertė, todėl turi būti priteisti nuostoliai. Mokėjimo įsiskolinimų už servitutą nėra.

Ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad kaimynai nesupranta, kas yra servitutas. Vaikai nuskina uoga, žaidžia. Servituto plotas pasikeitė. Žmonės gyvena pastoviai, atsakovai galvoja, kad gali naudotis visa žeme. Kai atsakovas tapo savininku, turi servituto tvarkymo išlaidų. Dabartinės kompensacijos išlaidas sudaro moralinė žala. Sklypo vertė yra sumažėjusi. Prieš tai buvusi savininkė taip pat savivaliavo. 150,00 Eur servituto suma, todėl kad pabrango kainos, atsakovo šeima nesupranta kaip servitutu naudotis. Sode turi būti tvarka.  

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutu negali naudotis, nes prisodinta krūmų. Su ieškiniu nesutinka, kadangi servitutu negali naudotis. Žolę šienautų be jokių problemų, tai darė ir jis. Dabar vaikai kieme jau nežaidžia.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Argumentas, kad euras prisilygino litui yra nepagrįstas. Mokesčiai šiai dienai yra dar mažesni. Situacija yra konfliktiška.

Ieškinys atmestinas. 

5. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.).

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-232-494/2010 nuspręsta nustatyti atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto), esančiame 55 sklype, SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlygintiną servitutą pagal 2009-05-20 UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę ieškovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginę kompensaciją, mokamą atsakovui V. M., iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 30 dienos, prieiti, remontuoti ir naudotis ieškovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje, t.y. 104 kv. m ploto, kuri servituto plane pažymėta taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 4. Nurodytas sprendimas buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-439-345/2011, kur teismas nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. M. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). SB „(duomenys neskelbtini)“ 55 skl./ (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, atlygintiną servitutą pagal 2009-05-20 UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę ieškovei L. M. prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei L. M. nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ 55 skl./ (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, servituto plane pažymėtu taškais 4,5,6,7,8,9,4, panaikinti ir sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti atsakovo V. M. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) SB „(duomenys neskelbtini)“ 55 skl./ (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, atlygintiną servitutą pagal 2009-10-29 UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę ieškovei L. M. už 100 Lt dydžio piniginę kompensaciją, mokamą atsakovui V. M., iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 30 dienos, prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei L. M. nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu ir kanalizacijos šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini)  SB „(duomenys neskelbtini)“ 55 skl./ (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, servituto plane pažymėtu taškais 4,5,6,7,8,9,10,11, 12, 13.“, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

7. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškia iš esmės du atskirtus reikalavimus, t. y. priteisti 1030,00 Eur patirtų nuostolių už nustatytą servitutą žemės sklype ir padidinti periodinę metinę kompensaciją iki 150,00 Eur per metus.  

8. Ieškovės reikalavimas priteisti 1030,00 Eur patirtų nuostolių už nustatytą servitutą žemės sklype yra visiškai nepagrįstas, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tai iš esmės moralinė kompensacija, tačiau ieškinyje nurodo, kad šias išlaidas sudaro nuostoliai dėl žemės sklypo priežiūros, privatumo pažeidimo, žemės sklypo vertės sumažėjimo.

9. Teismas pažymi, kad atsakovui priklausančio sodo pastato įregistravimo pagrindas 2017 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2018 m. kovo 28 d., t. y. ieškovė įrodinėja, kad kiek daugiau nei per pusmetį turėjo itin ženklius nuostolius. Su tokiu ieškovės vertinimu sutikti negalima. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius, kurie buvo reikalingi žemės sklypui prižiūrėti. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad žemės sklype tik susodinti augalai ir išdėlioti akmenys (neaišku kada), jokių kitų įrodymų apie ieškovės patirtus nuostolius byloje nėra. Teismas pažymi, kad daikto savininkas įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat nebuvo įpareigotas mokėti vienkartinės piniginės kompensacijos, o nustatė periodinės kompensacijos mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, papildomas išlaidas, kurios atsikėlus atsakovui buvo reikalingos servitutui prižiūrėti, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

10. Prašydama padidinti periodinę metinę kompensaciją iki 150,00 Eur per metus ieškovė iš esmės remiasi vieninteliu argumentu – išaugo pragyvenimo kaina.

11. Vertindamas ieškovės prašymą padidinti periodinę metinę kompensaciją iki 150,00 Eur per metus, teismas pažymi, kad iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-439-345/2011 matyti, kad nario mokestis 2008 metais buvo 49,24 Eur (170,00 Lt), o 2009 m. 43,44 Eur (150,00 Lt), o šiuo metu ieškovė netgi moka mažesnį nario mokestį nei buvo mokamas anksčiau (b. l. 19-21), žemės mokestis taip pat sudaro vos 6,00 Eur (2017 m.), viso sklypo mokestinė vertė 2838,00 Eur (b. l. 23), o vidutinė rinkos vertė 3215,00 Eur (b. l. 7). Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas nagrinėjęs bylą pažymėjo, kad   pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sodo namo servitutą, nenukrypo nuo materialios teisės normų ir teismų praktikos, spręsdamas dėl servituto atlygintinumo. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas laiko, kad pagrindo tenkinti ir šį ieškinio reikalavimą nagrinėjamu atveju nėra, o ieškovės teiginiai apie tai, kad eurais viskas kainuoja tiek pat, kiek litais, yra deklaratyvūs, nepagrįsti, sodo nario mokestį ieškovė moka netgi mažesnį, todėl reikalavimas iš šioje dalyje atmestinas. Įrodymų apie padidėjusias servituto priežiūros ar kitas išlaidas byloje nėra.

12. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad pagrindo ieškinį tenkinti nėra, todėl ieškinys netenkintinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų ieškovės argumentų teismas plačiau nepasisako.

13. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 440,00 Eur atstovavimo išlaidų.

14. Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistina ir 3,99 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.    

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                     Alfredas Juknevičius