Administracinė byla Nr. I-3449-95/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-01624-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 4.5; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai L. Ž. ir jos atstovui advokatui Povilui Juzikiui, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., T. J., J. V. (J. V.), A. V., jų atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų teritoriniam žemėtvarkos skyriui, J. P., T. J., J. V., A. V. dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2011-06-03 įsakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) 1 p. bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde nurodė, kad su Įsakymo 1 p., kuriuo pripažintos netekusios galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 1.1 p. patvirtintos kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir apribojimai, architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, pareiškėja kategoriškai nesutinka ir mano, jog administracinis sprendimas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas, konstitucinius nuosavybės neliečiamumo, įstatymo ir teismo viršenybės, teismo nepriklausomumo principus. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (3 str. 1 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatyme taip pat nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (8 str. 1 d.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.), kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (8 str. 4 d.). Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą administracinį sprendimą, Viešojo administravimo įstatymo nustatytų principų ir viešojo administravimo subjektams taikomų veiklos pagrindų nepaisė. Įsakymas nėra pagrįstas nei faktais (objektyviomis nuostatomis), nei teisės aktų normomis. Skundžiamame Įsakyme nėra nei vienos konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinio pagrindo, kuris galėjo nulemti būtent tokį sprendimą. Administracijos direktorius yra viešojo administravimo institucija, jo veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose, todėl jis negali priimti sprendimų, administracinių aktų, remdamasis vien subjektyviais kriterijais, netirtais duomenimis, nesilaikydamas teisės aktų, viršydamas nustatytas kompetencijos ribas bei nepaisydamas asmenų, kurių atžvilgiu yra priimamas administracinis sprendimas, teisių ir interesų. Atsakovė Įsakymą grindžia pakartotiniu pateiktų dokumentų ir archyvinės medžiagos išnagrinėjimu. Pareiškėja, remdamasi Įsakymo preambule, daro prielaidą, kad minimą archyvinę medžiagą sudaro Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas -„XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“. Tačiau šis Įsakyme nurodomas specialiojo planavimo dokumentas nepagrindžia poreikio ir reikalingumo, ignoruojant visus kitus interesus ir konstitucines vertybes, naikinti Žemės sklypo ribų, ploto ir (ar) kitų kadastrinių duomenų. Priešingai, pagal Įsakymo 2 p., žemės sklypo (kaip ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose) ribų atitiktis nurodyto specialiojo planavimo dokumentui net nėra išnagrinėta. Įsakyme nėra nė vieno įstatymo reikalavimą dėl administracinio sprendimo pagrindimo nustatytais objektyviais duomenimis (motyvavimo faktais) atitinkančio paaiškinimo, o lydraštyje, kuriuo Įsakymas išsiųstas Nacionalinei žemės tarnybai, nurodytas itin formalus administracinio sprendimo pagrindimas pakartotiniu dokumentų ir archyvinės medžiagos išnagrinėjimu negali būti laikomas tinkamu administracinio sprendimo dėl žemės sklypo ribų ir ploto panaikinimo, t. y. Žemės sklypo išformavimo motyvavimu: įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga motyvuoti administracinį sprendimą neturi ir negali būti aiškinama siaurai, pavz., kaip pareiga nurodyti bet kokį motyvą (nesvarbu, grindžiamas jis konkrečiais nustatytais faktais ir teisės normomis, ar ne). Pažymėjo, kad administracinio akto motyvų nebuvimas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, yra itin svarbus pagrindas, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas (LVAT 2001-04-03 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3-327-01). Be to, atsakovės 2011-06-13 rašte Nr. AP3-2277 nurodoma aplinkybė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalis, kur nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir apribojimai, architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, naikinamas vadovaujantis pakartotiniu pateiktų dokumentų ir archyvinės medžiagos išnagrinėjimu, reiškia tik tai, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsakovei nustačius klaidą, t.y. neva Administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymas Nr. P2-696 dalyje yra neteisėtas. Akcentavo, kad klaidų ištaisymo procedūra yra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų tam tikros, asmeniui suteiktos ar įgytos teisės, suvaržymą ar atėmimą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų nustačiusi, jog Administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 dalis yra neteisėta, tokios klaidos ji pati ištaisyti priimdama visiškai kitą, savarankišką administracinį sprendimą, kuriuo iš esmės keičiama ankstesniu sprendimu nustatyta teisinė padėtis, negalėjo. Tokią Viešojo administravimo įstatymo 35 str. taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo teisėjų kolegija 2010-01-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-444-1324/2010, nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d. įtvirtina, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Tokia procedūra galima tik nustačius technines klaidas. Pabrėžė, kad klaidų taisymas yra išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Ginčo atveju, ankstesnis atsakovės sprendimas, kuriuo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribos ir plotas, žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir apribojimai, architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, yra jos valios išraiška, todėl tai negali būti traktuojama, kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida, t. y. tokia klaida negali būti taisoma pasinaudojus klaidų taisymo procedūra, nes toks klaidos ištaisymas sukėlė visiškai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos ištaisymo — pirminio spendimo pagrindu buvo suformuotas valstybinis žemės sklypas, kuris parduotas pareiškėjai ir pareiškėja į jį įgijo nuosavybės teises visa apimtimi, koks tas sklypas buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu. Be kita ko, tvirtino, kad jokios klaidos ginčo atveju apskritai nėra, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra riba yra nustatyta teisingai ir šios ribos nepersidengia. Ginčas tarp žemės sklypų savininkų kilo dėl to, kad žemės sklypo savininkai (tretieji suinteresuoti asmenys), pradėjo reikalauti pareiškėjos sklypo dalies, kurią jie neva faktiškai naudoja, nors neturi nusipirkę, t. y. jų nuomone vietoj jiems parduotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatyto 5,20 m pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. turi būti 6,37 m pločio įvažiavimas, todėl neva pareiškėja jiems turi atiduoti parduoto sklypo dalį, nors trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas dar 1994 m., t. y. daugiau nei prieš 15 metų iki pareiškėjai buvo parduotas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Nei Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., nei kiti Įsakyme nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės ir galimybės atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, administracine tvarka išformuoti privačion jau nuosavybėn perduotą žemės sklypą kaip nekilnojamąjį daiktą. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas šiuo metu yra ne valstybinis, o privatus, nuosavybės teisėmis valdomas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P.. Tiek pareiškėja, tiek J. P. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo sandorių būdu. Tuo tarpu atsakovės kompetencija žemės sklypų formavimo procese, remiantis Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nukreipta į (apibrėžta) valstybinės žemės sklypų formavimą. Administracijos direktorius Įsakymu pripažindamas netekusiu galios savo ankstesnį įsakymą, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, specialiosios sąlygos ir apribojimai, ir taip išformuodamas privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ne tik pažeidė įstatymo viršenybės principą, bet ir viršijo jam įstatymo leidėjo suteiktą įstatyminę kompetenciją, t. y. veikė ultra vires. Šie jo veiksmai yra besąlygiškai neteisėti bei nepagrįsti, t. y. minėtame nutarime jokios administracijos teisės išformuoti privačion nuosavybėn parduotus žemės sklypus nėra nustatytos, šiame nutarime nenustatyta ir administracijos direktoriaus teisė naikinti valstybinės žemės sklypų suformavimą. Pastebėjo ir tai, kad apie Įsakymą ir jo turinį pareiškėjai, kurios teisėms ir pareigoms Įsakymas turi tiesioginį poveikį, įstatymo nustatytu terminu nepranešė, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., nustatančią, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, be to, suinteresuotam asmeniui tau būti pranešta ir apie administracinės procedūros pradėjimą, tačiau tai nebuvo padaryta, ir tokie pažeidimai sąlygojo neteisėto Įsakymo priėmimą. Pabrėžė, kad Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-230-213/2011 yra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrų ribų nustatymo. Nurodytoje byloje teismas nagrinėja ir vertina, ar esamos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendros ribos traktuotinos kaip neaiškios, neteisėtai ir (ar) nepagrįstai nustatytos, ar turi būti nustatoma nauja bendra šių žemės sklypų riba. Ši byla nėra išnagrinėta, joje nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismine tvarka nagrinėjamo ginčo tarp privačių asmenų išsprendimas administracine tvarka (o tik taip gali būti traktuotinas Įsakymo priėmimas teisminio bylinėjimosi metu) iš esmės reiškia teismo viršenybės, teismo nepriklausomumo principų paneigimą. Sisteminė Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų, kitų teisės aktų analizė bei teismų jurisprudencija leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog privačion nuosavybėn perėjusio žemės sklypo išformavimas galimas tik teismine tvarka, kaip ir tik teismine tvarka gali būti išspręstas ginčas dėl žemės sklypo ploto, ribų ir jų nustatymo. Jokių kitų suformuoto žemės sklypo ploto ir ribų panaikinimo pagrindų nei Civilinis kodeksas, nei Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymai, nei joks kitas įstatymas nenumato. Suformuoto ir privačion nuosavybėn perduoto žemės sklypo ploto ir ribų pakeitimas, žemės sklypo išformavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (teisminės tvarkos pobūdis) yra sąlygotas konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 str. yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės (kaip visos visuomenės organizacijos) bei savivaldybių, nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 str., Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006-03-14); be to savo aktuose Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs: savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją; konstitucinė nuosavybės apsaugos garantija — tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo asmens turimas nuosavybės teises; Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugą, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja šios teisės apsaugą (Konstitucinio Teismo 2008-05-20 nutarimas). Taigi, Įsakymas, panaikinęs nustatytas Žemės sklypo ribas ir plotą, specialiąsias Žemės sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus, pažeidė pareiškėjos sąžiningai, sandorio būdu įgytos nuosavybės neliečiamumą, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjos nuosavybės į žemės sklypą teisės turinį sudarančias teises. Skundžiamas administracinis aktas be jokio pagrindo apribojo pareiškėjos, kuri turimą nuosavybės teisę įgyvendino pagal teisės aktus, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir laisvių, teises ir teisėtus interesus. Laiko, kadangi administracinis sprendimas nėra motyvuotas, nėra pagrįstas įstatymo nustatytais faktais, yra priimtas viršijant teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas, pažeidžiant teismo viršenybės, teismo nepriklausomumo, nuosavybės neliečiamumo principus, todėl Įsakymo 1 p. negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 45-48) nurodė, kad sklypų ribos neatitikimas
atsirado dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ir,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, įvairiais laikotarpiais atliktų
kadastrinių matavimų, naudojant skirtingas koordinačių sistemas. Trakų miestas yra labai svarbus istoriniu ir architektūriniu požiūriu, todėl yra svarbus teritorijų planavimo dokumento – Sklypų išplanavimo projektas reikalavimų laikymasis. Paaiškėjus Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. 696 patvirtintų ribų ir ploto neatitikimui teritorijų planavimo dokumentui, Įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymu Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ 1.1. p. patvirtinta kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų ir plotų lentelės 5 eilutė, nustatanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribas ir plotą žemės naudojimo specialiąsias sąlygas ir apribojimus, architektūrinius-urbanistinius apribojimus. Mano, kad šiais veiksmais nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos bei reikalavimai, nėra kėsinamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, įstatymo ir teismo viršenybės, teismo nepriklausomumo principus. Įsakymas yra pagrįstas teritorijų planavimo dokumento objektyviais duomenimis. Kiekvienas administracinės procedūros sprendimas yra jį priėmusio viešojo administravimo subjekto valios išraiška. Teisės aktai nenumato draudimo administracinės procedūros sprendimą priėmusiam viešojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir ją ištaisyti. Atsakovė savo veiksmais į privačią nuosavybę nesikėsina. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010-08-04 išvadoje Nr. IZ - 477 „Dėl pateikto prašymo atlikti išankstinę patikrą“ buvo konstatuota, kad pažymint žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribas kadastro žemėlapyje, pagal plane pateiktas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, žemės sklypo ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas. Istorinė riba atsiduria pareiškėjos žemės sklype. Šį faktą taip pat patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys 2010-09-15 rašte Nr. (1.27.V)-2V-91. Dėl susiaurintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies, tretieji suinteresuotieji asmenys A. V., T. J., J. V. neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jų žemės sklype esančių statinių. Taigi, atsakovė siekia ištaisyti esamą padėtį bei inter alia apginti gyventojų teises. Pastebėjo, kad ginčytinoje sklypo dalyje yra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., T. J., J. V.. Išduodant statybos leidimą įrengiant šiuos tinklus niekam nekilo abejonių, dėl to, kad šie tinklai gali būti klojami ne trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklype. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribos ir plotas buvo patvirtintos pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Iš neteisės teisė neatsiranda .Administracija nesikėsina į teismo nepriklausomumą. Mano, kad atsakovė šiais veiksmais kaip tik sukelia geresnes sąlygas teismui objektyviai išspręsti ginčą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų teritorinis žemėtvarkos skyrius su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos L. Ž. skundą patenkinti.
Atsiliepime į skundą (b. l. 41-43) nurodė, kad Įsakymo priėmimu buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, be to, suinteresuotam asmeniui turi būti pranešta ir apie administracinės procedūros pradėjimą. Tačiau, kaip nurodė pareiškėja, to padaryta nebuvo. Be to, pažymėjo, kad priimti Įsakymo Trakų rajono savivaldybė negalėjo ir nustačiusi klaidą, nes klaidų ištaisymo procedūra galima tik nustačius technines klaidas. Ginčo atveju, klaidos ištaisymas sukėlė visiškai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos ištaisymo. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Daro išvadą, kadangi Įsakymo dalis yra priimta viršijant teisės aktų nustatytas kompetencijos ribas, todėl yra naikintinas.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 109, 114).
Tretysis suinteresuotas asmuo J. P. su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos L. Ž. skundą patenkinti. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (b. l. 84-85).
Atsiliepime į skundą (b. l. 81-83) nurodė, kad Įsakymas tiesiogiai turi įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl apie tokio akto priėmimą, turėjo būti raštu informuota įstatymų nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip per 3 dienas. Taigi, atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nurodytas teisės normas. Be to, Įsakymas nėra pagrįstas nustatytais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Minėtame Įsakyme yra tik formaliai nurodyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius priimdamas įsakymą vadovaujasi atitinkamais teisės aktais. Įsakyme 88 tik formaliai išvardina teisės aktus, tačiau nenurodyta, kokiomis išvardintų teisės aktų normomis vadovaujamasi, ir kokios teisės aktų normos yra įsakymo priėmimo pagrindas. Įsakyme nėra nurodyta jokio objektyvaus jo priėmimo pagrindo, taip pat nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėjo būti priimtas šis įsakymas. Įsakyme yra vien tik formalus konstatavimas, kad įsakymas priimamas remiantis pakartotiniu dokumentų ir archyvinės medžiagos išnagrinėjimu. Toks Įsakymas pažeidžia viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Be kita ko, skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta jokių motyvų, aplinkybių bei faktų, kurie būtų pagrindas išformuoti jau suformuotą ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotą žemės sklypą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administraciniai aktai, kuriuose nėra motyvų turi būti naikinami. Įsakymas pažeidžia jos, kaip asmens, konstitucines nuosavybės teises, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus ir administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Mano, kad Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, nes vienašališkai panaikinti savo priimto 2009-09-25 sprendimo Nr. P2-696, nepranešus šalims, jis neturėjo teisės ir tokiu būdu, piktnaudžiavo savo valdžia. Kadangi jis priimtas pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl naikintinas.
Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretieji suinteresuoti asmenys T. J., J. V. ir A. V. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti jiems iš pareiškėjos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į skundą (b. l. 86-90) nurodė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (toliau – ir Žemės sklypas I) Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (toliau – ir Žemės sklypas II). Žemės sklypas I ir Žemės sklypas II turi bendrą ribą. Abu žemės sklypai yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, o gyvenamasis namas, esantis Žemės sklype I, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Žemės sklypas I buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau 2010 m. pavasarį paaiškėjo, kad nepranešus tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V., A. V. buvo atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai, kurie neatitinka ilgametės ir faktinės šalių naudojamų žemės sklypų bendros ribos ir tokiu būdu iš Žemės sklypo I buvo neteisėtai nusavinta 20 m2 ploto žemės sklypo dalis, kuri prijungta prie Žemės sklypo II. Atlikus Žemės sklypo I patikslintus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad minėtų žemės sklypų riba esanti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės akivaizdžiai neatitinka ilgalaikio, istorinio ir faktinio naudojimosi šalių žemės sklypų ribos: minėtų žemės sklypų bendra riba ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą I pasislinko į jo vidų ir tokiu būdu tretieji suinteresuotieji asmenys T. J., J. V. ir A. V. neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jiems priklausančių statinių, esančiųjų Žemės sklype I. Taip pat paaiškėjo, kad pagal Trakų miesto detaliuosius planus, Žemės sklypo II kadastrinėje kadastro duomenų byloje esančiame planą jų faktiškai naudoto ir valdyto Žemės sklypo II plotas buvo 241 m2, tačiau dėl nežinomų priežasčių ir nesant tam pagrindo Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ (toliau – ir įsakymas) buvo neteisėtai nustatyta, kad parduotino tuo metu buvusio valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., plotas yra 271 m2 ir tokiu būdu 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) buvo parduotas jau 271 m2 ploto valstybinės žemės sklypas. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą galėjo būti parduotas tik faktiškai valdyto ir pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esantį planą pažymėto ploto žemės sklypas, todėl tiek įsakymas, tiek Pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 30 m2 parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., neteisėti. Taip pat, dėl to naikintini ir 2008-09-19 atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai ir nustatytina šalių žemės sklypų bendra riba, esanti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Trakuose. Kadangi pareiškėja ir tretysis suinteresuotas asmuo J. P. gera valia atsisakė patikslinti ir tokiu būdu nustatyti šalių žemės sklypų bendrą ribą, atitinkančią istorinį ir faktinį bei ilgametį Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II naudojimą, dėl to šiuo metu Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių T. J., J. V., A. V. ieškinį atsakovėms J. P., L. Ž., trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl dalies viešojo administravimo subjekto įsakymo ir dalies pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo bei žemės sklypų ribos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-230-213-2011). Iš esančio 1993-07-02 Žemės sklypo II plano, parengto ir patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka, matyti, kad žemės sklypo plotas yra 241 m2. Tokio ploto Žemės sklypas II visą laiką iki jo įsigijimo (privatizavimo) buvo naudojamas pareiškėjos L. Ž. ir G. Š., kuri jai priklausiusią dalį perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P.. Taigi, tik tokio ploto – 241 m – ir galėjo būti parduodamas. Todėl tiek įsakymas, tiek Pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 30 m2 parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ploto yra naikintini, kaip neteisėti ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Panaikinus įsakymo ir Pirkimo-pardavimo sutarties nurodytas dalis, naikintini 2008-09-19 atlikti Žemės sklypo II kadastriniai matavimai ir jo 2008-09-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1. Pažymėjo ir tai, kad surenkant Žemės sklypo II kadastrinius matavimus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. nebuvo pranešta, todėl jie neturėjo galimybės pareikšti motyvuotų pastabų, tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 27 p., taip pat 29.7 p. Tokie Žemės sklypo II kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimai sudarė sąlygas neteisėtai prisijungti dalį, t. y. 20 m2, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. priklausančio ir faktiškai naudojamo Žemės sklypo I ploto. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. priklausančio Žemės sklypo II bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., J. V. ir A. V. priklausančio Žemės sklypo I riba neatitinka istorinio ir faktinio ilgamečio naudojimo ir tokiu būdu neteisėtai užimama dalis, t. y. 20 m2 , Žemės sklypo I. Šią aplinkybę patvirtina 1994 m. parengto ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav. {Žemės sklypo I), ribų planas, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-05-13 raštas Nr. AP3-1552, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-06-11 pasitarimo protokolas, taip pat UAB „Geodeziniai matavimai“ parengta 2011-06-01 situacijos schema. Žemės sklypo I šiaurinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios vieninteliu būdu transporto priemonėmis būdavo galima įvažiuoti į Žemės sklypą I ir prie jame esančių statinių. Pagal šiuo metu Žemės sklypo I ir Žemės sklypo II esančią ribą ji eina beveik per vidurį šiaurinės dalies Žemės sklypo I, o tokia situacija yra akivaizdžiai negalima, nes, kaip jau minėta, ji būtina ir reikalinga privažiavimo funkcijai atlikti. Pagal istorinį, ilgametį ir faktinį šalių žemės sklypų naudojimą visuomet buvo pakankamas atstumas naudoti šiaurinę dalį įvažiavimui į Žemės sklypą I, todėl pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. neteisėtai nusistačius Žemės sklypo II ribą, tretieji suinteresuotieji asmenys T. J., J. V. ir A. V. akivaizdžiai neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie jų Žemės sklype I esančių statinių. Todėl laiko, kad atsakovė, sužinojusi apie padarytą įstatymo pažeidimą formuojant ir parduodant Žemės sklypą II, taip pat apie Žemės sklypo II tikrąjį ir faktinį plotą iki jo perleidimo privačion nuosavybėn ir dėl to neteisėtai patvirtintus Žemės sklypo I kadastrinius matavimus, tinkamai įvertino esamą situaciją, priėmė šioje byloje ginčijamą teisės aktą. Mano, kad naikinti dalį teisės akto pareiškėjos prašoma apimtimi nėra jokio pagrindo, priešingu atveju būtų pažeidžiamas esminis teisės ex iniuria ius non oritur (lot. iš neteisės negali atsirasti teisė) principas, taip pat teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2011-06-03 Įsakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) 1 p. (b. l. 19, 50).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo 1 p. teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad skundžiamo Įsakymo 1 p. atsakovė pripažinimo netekusiu galios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ 1.1 p. patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų ir plotų lentelės 5 eilutę, nustatančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose ribas ir plotą, žemės naudojimo specialiąsias sąlygas ir apribojimus, architektūrinius-urbanistinius apribojimus (b. l. 19).
Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., ir kuris pareiškėjai buvo suformuotas pagal 2008-09-19 UAB „Geonetas“ atliktus kadastrinius matavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kita 1/2 dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise yra valdoma trečiojo suinteresuotojo asmens J. P.. Žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjai ir J. P. nuosavybės teise priklausančiais statiniais (b. l. 12-14, 15-17).
Administracijos direktorius 2009-09-25 Įsakymu Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ (toliau – ir 2009-09-25 Įsakymas) nustatė ginčo žemės sklypo ribas, plotą, žemės naudojimo specialiąsias sąlygas ir apribojimus, architektūrinius-urbanistinius apribojimus, o Vilniaus apskrities viršininkas 2009-12-17 įsakymu Nr. 2.3-1937-(79) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. G. Š. ir L. Ž.“ (toliau – ir VAV įsakymas) patvirtino nustatytas žemės sklypo ribas ir plotą (271 m2) nutarė parduoti pareiškėjai L. Z. ir G. Š. po 1/2 dalį suformuoto žemės sklypo (b. l. 24-25).
Valstybinės žemės sklypo 2010-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjai ir G. Š. (b. l. 26-27).
Žemės sklypo dalies, buto ir ūkio pastatų dalies 2010-03-16 dovanojimo sutartimi, G. Š. padovanojo jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo J. P. (b. l. 28-29).
Byloje nustatyta ir tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys T. J., J. V. ir A. V. nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. (b. l. 76-77, 78-79).
Remiantis bylos duomenimis, o taip pat ir teismų Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Trakų apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-230-213/2011 dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys T. J., J. V. ir A. V. prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2008-09-19 UAB „Geonetas“ sudarytą kadastrinių matavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, planą, nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, bendrą ribą, taip pat panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, įsigijimo privačion nuosavybėn pagrindą sudarančius dokumentus, t. y. VAV įsakymo dalį, 2010-01-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį ir 2010 -03-16 žemės sklypo dalies, buto ir ūkio pastatų dalies dovanojimo sutarties dalį (b. l. 10).
Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., T. J., J. V. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., kadastrinių matavimų duomenys buvo nustatyti 1994-11-01 pagal valstybinę 1942 m. sistemą. Nustatant šio sklypo ribas buvo vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentu, t. y. XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v. Gi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., kadastrinių matavimų duomenys nustatyti 2008-09-19, o minėtos šio sklypo ribos ir plotas nustatytos 2009-09-25 Įsakymu.
Administracijos direktorius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jam taikytinos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Remiantis Įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., viešojo administravimo subjektas savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal minimo įstatymo 8 str., individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė iš esmės Įsakymo priėmimo būtinumą grindžia tuo, kad teisės aktai nenustato draudimo administracinės procedūros sprendimą priėmusiam viešojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų klaidą ir ją ištaisyti, t. y. Įstatymo 35 str. nuostatomis.
Tačiau, teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas paminėtoje teisės normoje expressis verbis yra nustatęs, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. Klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).
Pagal ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, aiškindamas minėtą įstatymo 35 str. nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad klaidų ištaisymo procedūra yra galima tik nustačius technines klaidas. Klaidų taisymas yra išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-444-1324/2010; A-662-2782/2011).
Įsakymo preambulė tvirtina, kad šio įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimas Nr. 1442 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ bei Trakų rajono savivaldybės valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395v patvirtintas teritorijų planavimo dokumentu – XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savo priimtus teisės aktus sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 p., prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Taisyklių 5 punktas nustatė, kad miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Panevėžyje. Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose. Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro - kituose miestuose. Taisyklių 12.4 p. nustatė, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą. Kitais atvejais turi būti pateikiamas pagal patvirtintą detalųjį planą arba žemėvaldų projektą (planą) (kai parduodamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) asmenų, pageidaujančių pirkti žemės sklypą, lėšomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais (Taisyklių 12.4 p.). Pagal taisyklių 14 p., namų valdos žemės sklypus miestuose formuoja savivaldybė: ji parengia parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, nurodo žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, teikia apsiūlymus dėl servitutų nustatymo, nurodo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 15 p.). Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės administracijos direktoriaus, parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (Taisyklių 17.4 p.), o apskrities viršininkas priima galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto (Taisyklių 18 p.).
Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta, kad, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovė veikė neteisėtai bei nepagrįstai, t. y. skundžiamą Įsakymą priėmė pažeisdama paminėtų teisės aktų normas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo žemės sklypas jau yra perduotas privačion nuosavybėn, jis jau nėra valstybinis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Įsakymu Administracijos direktorius išreiškė savo valią, kuri negali būti traktuojama, kaip skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitokia techninė klaida, t. y. tokia klaida negali būti taisoma pasinaudojus klaidų taisymo procedūra, nes toks klaidos ištaisymas sukėlė visiškai kitokias teisines pasekmes, nei jos buvo iki klaidos ištaisymo. 2009-09-25 Įsakymu suformuotas valstybinis žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjai ir pareiškėja į jį įgijo nuosavybės teises visa apimtimi, koks tas sklypas buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu. Teisėjų kolegija pastebi, atsakovė teigdama, kad teisės aktai nenustato draudimo administracinės procedūros sprendimą priėmusiam viešojo administravimo subjektui pačiam pastebėti faktinių duomenų klaidą ir ją ištaisyti, ji pripažįsta, kad atliko administracinę procedūrą, tačiau, teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apie minėtos procedūros atlikimą būtų pranešta suinteresuotiems asmenims, t. y. pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P.. Šios faktinės aplinkybės atsakovė neginčija, ją pripažįsta (b. l. 33). Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovė nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nustatytų procedūrų. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Įsakymas buvo priimtas ne dėl valstybinės žemės, o dėl privačios. Žemės sklypas, kaip jau minėta, buvo suformuotas dar 2009-09-25 Įsakymu, kurį pareiškėja įsigijo nuosavybėn 2010-01-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovė, skundžiamu įsakymo 1 p. panaikindama dalį 2009-09-25 Įsakymo, inter alia, pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Atsakovė, nustačiusi atitinkamus neatitikimus, įstatymo nustatyta tvarka turėjo kreiptis į teismą. Gi, ginčo atveju, atsakovė, neatsižvelgdama, kad nuo 2010 m. tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vyksta teisminiai ginčai dėl minėtų pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties ir VAV įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priėmė Įsakymą, nors tokios teisės neturėjo.
Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovė, priimdama Įsakymą, kaip viešojo administravimo subjektas, ne tik nesilaikė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, bet tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, viršijo savo kompetencijos ribas, t. y. veikė ultra vires, jos priimtas aktas (veika) prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigti ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ir pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Įsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl jis, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nuostatomis, nurodytais motyvais naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėja teismui taip pat pareiškė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė sumos ir nepateikė apskaičiavimo bei pagrindimo, todėl, ji, vadovaudamasi ABTĮ 45 str. 1 d., turi galimybę prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Kadangi išnagrinėjus šią bylą, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P. teisės, todėl jai, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 5 d., CPK 98 str. ir Rekomendacijomis, iš atsakovės priteistina 400 Lt (b. l. 85) bylinėjimosi išlaidos atlyginti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos L. Ž. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-03 Įsakymo Nr. P2-588 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Trakuose, (duomenys neskelbtini), Trakuose ir (duomenys neskelbtini), Trakuose, ribų patikslinimo bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-09-25 įsakymo Nr. P2-696 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ribų nustatymo“ dalies pripažinimo netekusiu galios“ 1 p.
Priteisti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atskovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 400 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Violeta Balčytienė
Bronius Januška