Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-130-795/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00263-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 12.6.7; 21.11.10

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B. ir

jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2020 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bendruoju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas dėl galimo neteisėto nuotekų šalinimo į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu pateiktos šį faktą liudijančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip UAB „V.“ priklausanti nuotekų siurbimo ir transportavimo mašina šalina nuotekas į lietaus nuotekų tinklus. 2019 m. lapkričio 20 d. buvo pradėtas UAB „V.“ (toliau – ir Bendrovė) neplaninis patikrinimas (2020 m. sausio 14 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatyta, kad Bendrovė pagal sutartį teikė gamybinių nuotekų išvežimo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią AB „K.“ nuotekų valyklą paslaugą bendrovei UAB „Kl.“. Pagal patikrinimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad dalį nuotekų UAB „V.“ nuvežė į nuotekų valyklą (duomenys neskelbtini) kaime, kitą dalį laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiais tinklais lietaus nuotekos be papildomo valymo išteka į (duomenys neskelbtini) ir toliau į (duomenys neskelbtini) upelius. Nustatyta, kad į aplinką buvo išpilta 115 m3 gamybinių nuotekų, kurios užterštos – aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, bendruoju deguonies suvartojimu per septynias paras, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais, bendruoju chromu. Apskaičiuotas aplinkai ir jos komponentams padarytos žalos dydis 15 358, 64 Eur. Žala nėra atlyginta.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 (aktuali redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos priedu, teršalai, kuriuos UAB „V.“ išleido į vandens telkinį, suskirstyti pagal teršalų grupes: II grupės teršalai – gyvsidabris, vanadis; III grupės teršalai – nikelis, švinas, varis; IV grupės teršalai – cinkas, detergentai; V grupės teršalai – bendras deguonies suvartojimas per septynias paras, skendinčios medžiagos, bendrasis azotas, chloridai, aliuminis, bendras chromas.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte numatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti taršos leidimą. Šių Taisyklių 1 priedo 1.4 papunktyje nurodytos išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 1 priedu, išleistose gamybinėse nuotekose nustatytas gyvsidabris yra priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. UAB „V.“ tokių nuotekų išleidimui į aplinką turėjo gauti taršos leidimą.

4. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktas, todėl administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį patrauktas UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) G. B.

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu G. B. pripažintas, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda. G. B. pripažintas, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, kadangi nepadarė inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas šališkai, neobjektyviai, paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės, pažeidė rungtyniškumo principą, nepagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nevertino G. B. pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „V.“ vardu teiktų paaiškinimų tiek dėl patikrinimo akto, tiek dėl darbo organizavimo ir jo eigos, nustatytų tyrimo rezultatų. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog G. B. ir liudytojams buvo užkirstas kelias teikti paaiškinimus, išklausyti pareiškėją.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo konstatuojamoje dalyje padarė faktiniais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, kuriame numatyta, kad, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Ši išvada padalyta vertinant netiesioginius įrodymus. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime nurodė, kad nuotraukose užfiksuotas automobilis išleidinėjo praplovimui naudojamą gėlą vandenį, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad nuotraukose užfiksuota asenizacinė autocisterna iš tikrųjų išleidinėjo būtent gamybines nuotekas. Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų protokolais nustatytos teršalų koncentracijos neįrodo priežastinio ryšio tarp teršalų koncentracijų paviršiniuose vandenyse ir tariamo nuotekų išleidimo.

6.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo konstatuojamoje dalyje, grįsdamas pažeidimo faktą Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų rezultatų protokolais, tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų rezultatų protokolais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kaip įrodymais, patvirtinančiais tariamai padarytą pažeidimą. Be to, laboratorinių tyrimų praktikoje, vertinant galimą aplinkos taršą nuotekomis, vertinama tarša ne tik taršos šaltinyje, bet ir foninė tarša – įprastai 10–50 m atstumu nuo galimo taršos šaltinio. Nagrinėjamu atveju visi nuotekų mėginiai imti tik iš išleidėjų, tačiau nėra nė vieno foninio mėginio.

6.3. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog dalis nuotekų mėginių imti iš (duomenys neskelbtini)-to lietaus išleistuvo. Pirmosios instancijos teismas kritiškai neįvertino aplinkybės, kad į 2,7 km nuo tariamos taršos vietos einančią nuotekų trasą patenka paviršinės nuotekos nuo didelės dalies pramoninių ir gyvenamųjų kvartalų atvirų teritorijų. Teismas taip pat neįvertino ir automobilio, kuriuo buvo išvežamos nuotekos, judėjimo laiko, krypties, datos, atvykimo ir išvykimo laiko, pasikrovimo ir išsikrovimo laiko, krovimo dokumentų ir kitų aplinkybių, kurios turėjo įtakos tinkamam įvykio aplinkybių konstatavimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinį skundą.

7.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Departamento Pranešimų priėmimo skyrius gavo telefoninius pranešimus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, kur yra (duomenys neskelbtini)-tas lietaus nuotekų išleistuvas į (duomenys neskelbtini) upelį, bėga tamsios spalvos putotas vanduo. 2019 m. lapkričio 19 d. Departamente buvo gautos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuota Bendrovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stovinti asenizacinė automašina, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios autocisternos žarna buvo nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį.

7.2. Visais atvejais, gavus pranešimus, buvo imami nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imti 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 18 d. Atsiliepime pažymėta, kad Aplinkos apsaugos agentūros atlikti nuotekų laboratoriniai tyrimai, kai mėginiai semti nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., yra tik pirminis tyrimo dėl teršiamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelių etapas, atliktas reaguojant į gautus pranešimus iš piliečių dėl pastebėtos taršos. Šie tyrimai nebuvo planuojami.

7.3. Dėl laiko nesutapimo, kada vairuotojas atvykdavo išsiurbti nuotekas ir buvo gaunami pranešimai iš gyventojų apie taršą upelyje, atsiliepime pažymėta, jog atstumas nuo UAB „Kl.“ iki Bendrovės teritorijos, kurioje buvo užfiksuotas nuotekų išpylimas, yra tik 1 kilometras. Vairuotojas, atvykęs išsiurbti nuotekų, pavyzdžiui 2019 m. lapkričio 11 d. 9.30–10.00 val., į įmonę vėl siurbti nuotekų atvažiuoja 10.30–10.50 val., t. y. tik po 30 minučių nuo išvykimo su pilna autocisterna.

7.4. Atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į (duomenys neskelbtini) upelį ir tampa matomi gyventojams, yra beveik 3 kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl, išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į (duomenys neskelbtini) upelį ir tampa pastebimos gyventojų. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad UAB „Kl.“ susidarančios gamybinės nuotekos suteka į požemines cisternas tik iš gamybinės linijos ir neturi jokio sąlyčio su paviršiniais nuotekų tinklais įmonės teritorijoje. Gamybinių nuotekų tinklai yra uždari ir gamybinių nuotekų kiekis priklauso tik nuo gamybos cecho darbo.

7.5. Atsiliepime pažymėta, jog Bendrovės sutartyje su UAB „Kl.“ dėl nuotekų tvarkymo yra numatyta, kad atsiskaitoma už nuotekų išvežimo reisą. Sąskaitos išrašomos remiantis informacija esančia nuotekų išsiurbimo registracijos žurnalo įrašuose, kuriame atvykęs vairuotojas bei jį pro vartus įleidęs apsaugos darbuotojas pasirašo, liudydami, kad vairuotojas atvyko tam tikru laiku išsiurbti nuotekas. Po nuotekų išsiurbimo, jam išvykstant, vairuotojas turi ateiti į apsaugos darbuotojų postą prie išvažiavimo vartų pasirašyti, kad išvyksta ir išveža gamybines nuotekas. Šį faktą liudija ir greta pasirašantis apsaugos darbuotojas.

8. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. ir jo atstovas advokatas V. Katėnas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualias taikytinas teisės normas. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju G. B. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 246 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

11. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesudarydamas galimybių nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei kitiems liudytojams teikti paaiškinimus. Visų pirma, būtina pažymėti, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi teisėja vadovavosi Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. IV-51 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo veiklos organizavimo karantino laikotarpiu“ (t. 1, b. l. 130). Be to, nesutiktina, jog nebuvo sudaryta jokia galimybė teikti paaiškinimus – tokia galimybe proceso dalyviai turėjo teisę pasinaudoti, teikdami paaiškinimus raštu. Vis dėlto, siekdamas užtikrinti išsamų bylos išnagrinėjimą ir suteikti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B. teikti, jo nuomone, reikšmingus paaiškinimus žodžiu, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjimo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi laikytina, kad nagrinėjamu atveju joks esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas, o teisė į tinkamą gynybą ir rungtynišką procesą G. B. buvo užtikrinta visa apimtimi. Net jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laiko, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, procesas buvo vedamas netinkamai ir jame buvo trūkumų, t. y. nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas žemesnės instancijos teismui turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso metu buvo padaryta esminių pažeidimų, kurių aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, surengęs viešą žodinį posėdį, gali išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir pašalinti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, buvusius netikslumus.

13. Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas. Papildomai pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punktu, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

14. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad G. B., būdamas juridinio asmens – UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 2 punkto 5 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, kadangi UAB „V.“, neturėdama taršos leidimo, neteisėtai išleido į aplinką (lietaus nuotekų surinkimo tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) gamybines nuotekas ir taip užteršė paviršinius vandens telkinius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, todėl jis pagrįstai nubaustas administracine nuobauda.

15. Būtina atsižvelgti į tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Departamento Pranešimų priėmimo skyrius gavo telefoninius pranešimus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, kur yra (duomenys neskelbtini)-tas lietaus nuotekų išleistuvas į (duomenys neskelbtini) upelį, bėga tamsios spalvos, putotas vanduo (pranešimuose minima vieta – tai lietaus nuotekų išleistuvas, į kurį subėga paviršinės nuotekos, tekančios ir pro UAB „V.“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu Departamente buvo gautos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuota UAB „V.“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stovinti asenizacinė automašina, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios autocisternos žarna buvo nuvesta į kieme esantį kanalizacijos šulinį (t. 1, b. l. 21–26). Nuotraukoje užfiksuotas kanalizacijos šulinys pagal pateiktą AB „K.“ tinklų schemą yra lietaus nuotekų šulinys, kuris nuo nuotekų išleidimo vietos, lietaus nuotekų surinkimo sistema per lietaus nuotekų išleidėją Nr. (duomenys neskelbtini) atiteka į (duomenys neskelbtini) upelį (t. 1, b. l. 78–80, 82). Asmuo, kuris užfiksavo asenizacinį automobilį teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į lietaus nuotekų šulinį išleidinėjant tamsias nuotekas, 2019 m. gruodžio 8 d. Departamento (duomenys neskelbtini) valdybai pateikė raštišką liudijimą, kuriame išdėstė situaciją, kaip 2019 m. lapkričio 18 d. pastebėjo pilamas nuotekas ir nedelsiant informaciją perdavė AB „K.“, taip pat Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.

16. Visais atvejais gavus pranešimus, buvo imami nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. Mėginiai imti 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 18 d. (t. 1, b. l. 50–77). 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. iš (duomenys neskelbtini) upelio ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryža iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 13 d. mėginiai imti iš (duomenys neskelbtini) upelio, (duomenys neskelbtini) upelio įtekėjimo vietoje. 2019 m. lapkričio 18 d. tyrimai paimti iš lietaus nuotekų išleidėjo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš lietaus nuotekų šulinio ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu. Šis mėginys imtas po pranešimo apie nuotekų iš asenizacinės mašinos išleidimą į lietaus nuotekų tinklus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 18 d. liudytojas, matęs nuotekų išpylimo faktą į lietaus nuotekas Bendrovės teritorijoje, taip pat telefonu informavo aplinkos apsaugos pareigūnus, kad šį šulinį jis iš karto po pastebėto nuotekų išpylimo fakto atidarė ir matė, kad jame vanduo teka tamsus, putotas ir primenantis nuotekas. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūros atlikti nuotekų laboratoriniai tyrimai, kai mėginiai semti nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., yra tik pirminis tyrimo dėl teršiamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelių etapas, atliktas reaguojant į gautus pranešimus iš piliečių dėl pastebėtos taršos. Šie tyrimai nebuvo planuojami, siekiant įrodyti UAB „V.“ kaltę, ir buvo atliekami, norint surasti upelių teršėją bei identifikuoti teršalus. Tuo tarpu G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių, todėl negalėjo kaip įrodymu remtis Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų rezultatų protokolais.

17. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad apylinkės teismas ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atliko įrodymų tyrimą, išvadas motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamo nutarimo išvadoms ar nepripažinti Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų rezultatų protokolų kaip įrodymų, tuo labiau, kad tai nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis G. B. kaltę.

18. Sutiktina, jog šioje byloje vieni esminių įrodymų yra 2019 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gautas pranešimas, kad būtent UAB „V.“ priklausantis asenizacinis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovės nuomojamų patalpų kieme, adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į lietaus nuotekų tinklus išleidžia gamybines nuotekas, tai patvirtinančios liudytojo padarytos nuotraukos ir jo 2019 m. gruodžio 8 d. Departamento (duomenys neskelbtini) valdybai pateiktas raštiškas paaiškinimas (liudijimas), kuriame išdėstė situaciją. Kadangi įvykio fiksavimas, pranešimas tarnyboms ir jų atvykimas užtrunka, tai paimti mėginius nuotekų išleidimo vietoje nėra jokių galimybių. Toliau gamybinės nuotekos, tekėdamos lietaus tinklais, prasiskiedžia su lietaus vandeniu, taip pat su (duomenys neskelbtini) upelio vandeniu ir negali būti prilyginamos identiškai gamybinių nuotekų sudėčiai. Nuotekų, tirtų iš (duomenys neskelbtini) upelio, ir gamybinių nuotekų, paimtų iš UAB „Kl.“, sudėtys palyginamos, kaip turinčios tokių pačių teršalų (didžiąja dalimi teršalai sutampa su nustatytais lietaus nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) upeliuose), nelyginant jų koncentracijų. Pavyzdžiui, natūraliai gamtinėje aplinkoje ar lietaus vandenyje nėra aptinkami detergentai, t. y. įvairūs sintetiniai plovikliai, kurie sukelia putojimą. Visuose nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. gautuose pranešimuose kaip vienas iš nešvaraus vandens požymių buvo įvardintas putojantis vanduo. 2019 m. lapkričio 27 d., atlikus UAB „Kl.“ gamybinių nuotekų tyrimus, juose buvo nustatyta detergentų.

19. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde tvirtinama, kad į lietaus nuotekų šulinį buvo pilamas gėlas geriamas vanduo. Nagrinėjamu atveju ir tariamas „švarus“ vanduo jau yra nuotekos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2007 m. balandžio 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintu Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, joms taikomi visi nuotekoms išleisti į aplinką nustatyti reikalavimai (5, 22, 23 punktai). Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai pagrįstai nurodo, jog ir švarus vanduo, laikomas uždarytoje talpoje, rūgsta ir jame susidaro teršalas – biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras (BDS7), todėl tokį vandenį UAB „V.“ vairuotojas galėjo išpilti (priduoti) tik į AB „K.“ nuotakyną kartu su priduodamomis gamybinėmis nuotekomis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent pagal UAB „V.“ pateiktus dokumentus: sutartį su UAB „Kl.“ dėl gamybinių nuotekų tvarkymo, sutartis su AB „K.“ dėl gamybinių nuotekų iš UAB „Kl.“ pridavimo (t. 1, b. l. 91–124), UAB „V.“ asenizacinio automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio mėnesio kelionės lapą (t. 1, b. l. 88), nuotekų pridavimo AB „K.“ nuotekų valykloje čekius (t. 1, b. l. 83–87), o taip pat UAB „Kl.“ pateiktą nuotekų surinkimo suvestinę, kurioje fiksuojama data, kada atvyko UAB „V.“ asenizacinė mašina išsiurbti nuotekų, taip pat nurodomas tikslus laikas, kada buvo įvažiuota į įmonę bei kada išvažiuota (t. 1, b. l. 40–46), buvo analizuojama situacija ir padarytos išvados, kad net 23 kartus UAB „V.“ išsiurbtos gamybinės nuotekos iš UAB „Kl.“ nebuvo nuvežtos į nuotekų valyklą (2020 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lentelė (t. 1, b. l. 13)). Iš UAB „V.“ pateiktų nuotekų pridavimo kvitų matyti, kad vieni svarbiausių duomenų, patvirtinančių, jog nuotekos po išsiurbimo iš UAB „Kl.“ nebuvo nuvežtos į AB „K.“ nuotekų valyklą, yra fiksuoti laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., kai nė vieno karto nuotekos nebuvo nuvežtos išpilti į AB „K.“ nuotekų valyklą, o išsiurbti iš UAB „Kl.“ važiuota net 16 kartų.

20. Klausimą dėl akcentuojamo laiko nesutapimo, kada vairuotojas atvykdavo išsiurbti nuotekų ir būdavo gaunami pranešimai iš gyventojų apie taršą, labai išsamiai yra aptaręs Aplinkos apsaugos departamentas savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Atstumas nuo UAB „Kl.“ ir UAB „V.“ teritorijos, kurioje buvo užfiksuotas nuotekų išpylimas, yra tik 1 kilometras. Vairuotojas, atvykęs išsiurbti nuotekų, pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 11 d. 9.30–10.00 val., į įmonę vėl siurbti nuotekų atvažiuoja 10.30–10.50 val., t. y. tik po 30 minučių nuo išvykimo su pilna autocisterna. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime padaryta išvada, jog per šį laiką vairuotojas spėja sugrįžti į UAB „V.“ teritoriją, išpilti nuotekas į lietaus šulinį ir vėl grįžti tuščias siurbti nuotekų. Pastebėtina, kad 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimas apie taršą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) upelį buvo gautas 10.27 val., t. y. prieš atvažiuojant antrą kartą siurbti nuotekų, todėl laiko atžvilgiu įvykių seka išlieka sklandi ir logiška. Į (duomenys neskelbtini) kaime esančią valyklą nuvažiuoti išpilti nuotekų, o po to grįžti vairuotojas tikrai nespėtų, nes nuo UAB „Kl.“ iki AB „K.“ nuotekų valyklos yra apie 9 kilometrai. Taip pat užtrunka ir pats nuotekų prijungimo bei išpylimo procesas, dažnai nuotekų valykloje dėl susidariusios autocisternų eilės reikia ilgiau palaukti. Būtina įvertinti taip pat ir tą aplinkybę, jog atstumas nuo užfiksuoto nuotekų išpylimo taško ((duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iki vietos, kur lietaus tinklai išteka į (duomenys neskelbtini) upelį ir nuotekos tampa matomos gyventojams (iki tos vietos lietaus tinklai yra uždari, teka po žeme ir jų pakitusi spalva negali būti atsitiktinai pastebėta), yra beveik 3 kilometrai lietaus nuotekų tinklų, todėl, išpylus nuotekas į šulinį (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) kieme, tik po kurio laiko šios užterštos nuotekos atiteka į (duomenys neskelbtini) upelį ir gali būti pastebėtos gyventojų.

21. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimu, UAB „Kl.“ nuotekų kiekis svyruoja priklausomai nuo kritulių kiekio ir sezoniškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Kl.“ susidarančios gamybinės nuotekos suteka į požemines cisternas tik iš gamybinės linijos ir neturi jokio sąlyčio su paviršiniais nuotekų tinklais įmonės teritorijoje. Gamybinių nuotekų tinklai yra uždari ir gamybinių nuotekų kiekis priklauso tik nuo gamybos cecho darbo. Kaip savo 2019 m. gruodžio 17 d. išaiškinime raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstė UAB „Kl.“, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2019 m. gruodžio, gamybinės veiklos sutrikimų, prastovų nebuvo, gamybinis cechas įmonėje dirbo įprastu režimu ir generavo gamybines nuotekas (t. 1, b. l. 39, 40). UAB „Kl.“ yra du nuotekų rezervuarai: vienas 12 m3, kitas – 6 m3 talpos. Jie prisipildo lygiagrečiai pagal gamybines technologijas ir dienos pradžioje UAB „V.“ vairuotojas, atvykęs su autocisterna, kurios talpa yra 6m3, išsiurbia vieną nuotekų rezervuarą ir išvyksta su pilna autocisterna. Antrą kartą atvyksta išsiurbti antrojo rezervuaro. Teiginys, kad vairuotojas atvyksta pirmą kartą ir išsiurbia 3 m3, išvyksta palaukti, o kai atvyksta antrą kartą, būna su pusiau pilna autocisterna ir išsiurbia dar 3 m3, yra klaidinantis ir niekaip negalėtų būti faktiškai įgyvendinamas. Tai patvirtina ir aplinkos apsaugos pareigūnų užfiksuotas nuotekų išsiurbimo procesas 2019 m. lapkričio 27 d., kuomet, ryte atvykus kartu su UAB „V.“ asenizacine mašina į UAB „Kl.“ teritoriją, pareigūnai stebėjo nuotekų išsiurbimą iš dažų rezervuaro, kurio talpa – 12 m3, ir fiksavo, kaip prisipildo autocisterna. Tuomet ją palydėjo iki nuotekų valyklos (duomenys neskelbtini) kaime ir fiksavo, kad nuotekų priduota 5m3, po to vairuotojas vyko išsiurbti antrąjį gamybinių nuotekų rezervuarą. (t. 1, b. l. 12).

22. Be to, UAB „V.“ su UAB „Kl.“ dėl nuotekų tvarkymo sudarytoje sutartyje yra numatyta, kad atsiskaitoma už nuotekų išvežimo reisą (t. 1, b. l. 91–124). Taigi, skirtingai negu tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B., UAB „V.“ mokama ne tiesiog už atvykimą ir apžiūrėjimą, bet būtent už nuotekų išvežimo reisą. Priešingu atveju, aiškinant sutartį taip, kaip tvirtina G. B., liktų neatskleista sutarties šalių tikroji valia, kadangi viena iš jų būtų pastatoma į žymiai blogesnę padėtį, t. y. nevedant išvežamo nuotekų kiekio apskaitos, UAB „V.“ galėtų piktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir reisų skaičiaus neriboti, remdamasi neva vykdoma priežiūra, o už kiekvieną iš jų UAB „Kl.“ turėtų atsiskaityti. Tokia situacija neatitiktų bendrosios logikos principų ir visuotinai suprantamo juridinių asmenų siekio, kad vykdoma veikla nebūtų nuostolinga. Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, G. B. teiginys, kad vairuotojas vienu reisu atvažiavęs nepripildo pilnos cisternos nuotekų ir važiuoja 2, 3 arba net 4 kartus, kol prisipildo ir išveža išpilti nuotekas į AB K.“ nuotekų valyklą, yra nelogiškas. Sutiktina su Aplinkos apsaugos departamento vertinimu, jog G. B. tvirtinimo, kad į AB „K.“ nuotekų valyklą nuo 2019 m. liepos nebuvo priduota daugiau nei 80 m3 nuotekų, negalima vertinti kaip pagrįsto argumento, kadangi UAB „Kl.“ nuotekų surinkimo ir išvežimo žurnale fiksuojamas didesnio kiekio nuotekų išvežimas.

23. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                              Kristina Baškienė